Legislator Case Law & Legislation
c8cb1dda-9d29-4951-a281-00ed46ffd47a AI generated

c8cb1dda-9d29-4951-a281-00ed46ffd47a · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number c8cb1dda-9d29-4951-a281-00ed46ffd47a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas arba 2) įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Minėtose Ä®BÄ® normose įtvirtintas savarankiÅ¡kas darbuotojo pažeistos teisės į darbo užmokestį gynybos bÅ«das. Remiantis tiek pažodiniu, tiek sisteminiu Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintų bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų aiÅ¡kinimu, vėlavimo iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimÄ faktas yra savarankiÅ¡ka sÄ lyga, kuriÄ nustatęs teismas turi iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo.

Legislator headnote

AI generated

c8cb1dda-9d29-4951-a281-00ed46ffd47a · Lietuvos apeliacinis teismas: Abejonių kelia ir tai, kad žiniaraščiuose niekas nepasirašė prie grafų „IÅ¡mokėjo (paraÅ¡as)“ bei „Patikrino buhalteris (paraÅ¡as)“. Žiniaraščių apačioje yra tik žiniaraÅ¡tį sudariusio asmens paraÅ¡as, tačiau paraÅ¡o nėra patikrinimo grafoje (iÅ¡imtis žiniaraÅ¡tis Nr. 4, kuriame nėra sudariusio asmens paraÅ¡o, tačiau yra jį patikrinusio asmens paraÅ¡as). NeaiÅ¡ku, kas pasirašė balandžio 6 d. ir birželio 18 d. iÅ¡laidų orderius (ieÅ¡kovas nurodytų sumų nėra gavęs).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-1818/2012 Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.; 126.2.        (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo S. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ uždarajai akcinei bendrovei „Nikvira“, civilinėje byloje Nr. B2-4496-577/2012 pagal ieÅ¡kovo S. G. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nikvira“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tretieji asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, R.

G.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje nagrinėjamas ginčas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui, teisėtumo klausimas.IeÅ¡kovas S. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas UAB „Nikvira“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas dirbo pas atsakovÄ , o 2010 m. birželio 18 d. darbo sutartis buvo nutraukta, tačiau atsakovas ieÅ¡kovui liko skolingas 24 222,16 Lt.

Pažymėjo, kad atsakovas yra nemokus, negali atsiskaityti su darbuotojais ir kitais kreditoriais. Tretysis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius prašė iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Verslo administravimas ir apskaita“. Nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas 2011 m. liepos 1 d. buvo 3 135,11 Lt, tačiau atsakovas skolos nepadengė ir toliau įmokų nemokėjo. Pažymėjo, kad 2012 m. balandžio 1 d. įsiskolinimas sudarė 13 232,40 Lt ir jis iki dabar nėra padengtas.

Tretysis asmuo R. G. prašė iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ . Nurodė, kad jis nuo 2007 m. balandžio 11 d. dirbo UAB „Nikvira“, darbo sutartis buvo nutraukta, tačiau atsakovas trečiajam asmeniui liko skolingas 15 511,57 Lt. Pažymėjo, jog atsakovas yra nemokus, negali atsiskaityti su darbuotojais ir kitais kreditoriais. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovas jam yra skolingas 24 222,16 Lt, visiÅ¡kai neatitinka tikrovės. Nurodė, kad darbo sutartis buvo nutraukta 2010 m. birželio 18 d. ir su ieÅ¡kovu buvo visiÅ¡kai atsiskaityta, o Å¡is faktas buvo nurodytas bei įrodytas pateikiant prieÅ¡taravimus dėl praÅ¡ymo iÅ¡duoti teismo įsakymÄ Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui.

Pažymėjo, kad atsakovas pateikė teismui Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-4289-235/2012 kopijÄ , patvirtinančiÄ , jog teismo įsakymas buvo panaikintas, nes pareiÅ¡kėjui S. G. buvo pasiÅ«lyta pateikti ieÅ¡kinį, bet ieÅ¡kovas, gavęs atsakovo prieÅ¡taravimus bei dokumentus apie atsiskaitymÄ , ieÅ¡kinio nepateikė. Nurodė, kad atsakovas pateikė teismui atsiskaitymo su S. G. pažymos kopijÄ bei 2010 metų mokėjimo žiniaraščių kopijas, kurios patvirtina, jog UAB „Nikvira” nėra skolinga ieÅ¡kovui.

Pažymėjo, kad tretysis asmuo R. G. pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie atsakovo skolÄ , nes UAB „Nikvira“ visiÅ¡kai atsiskaitė su R. G.. Nurodė, jog R. G. į bendrovę dėl skolos visiÅ¡kai nesikreipė, o apie tariamÄ skolÄ atsakovas sužinojo tik gavęs dokumentus iÅ¡ teismo. Pabrėžė, kad R. G. praÅ¡yme nurodyta skola – 15 511,57 – yra nepagrįsta, nelogiÅ¡ka, nes trečiajam asmeniui buvo mokamas 900 Lt atlyginimas, iÅ¡ kurio nuskaičius mokesčius jam likdavo 759 Lt, todėl tretysis asmuo turėjo visiÅ¡kai be algos dirbti net 2 metus.

Pažymėjo, kad atsakovui nėra suprantama, kaip dirbęs be atlyginimo 2 metus žmogus iÅ¡eina iÅ¡ darbo ir net nepraÅ¡o pažymos apie neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį.    II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „Nikvira“. Teismas pažymėjo, jog atsakovas pateikė dokumentus, kad darbo užmokestis darbuotojams buvo sumokėtas. Pažymėjo, kad jeigu skolininkas piniginę prievolę ginčija, reikalavimo dydis turi bÅ«ti sprendžiamas iÅ¡ esmės bendra ieÅ¡kininės teisenos tvarka arba jau iÅ¡keltoje bankroto byloje, bet ne bylos pagal kreditoriaus ieÅ¡kinį iÅ¡kėlimo stadijoje, todėl ieÅ¡kovo S. G. ir trečiojo asmens R.

G. nurodomos skolos, kurias anot pareiÅ¡kėjų atsakovas pastariesiems skolinga UAB „Nikvira“, nevertintinos sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ . Nurodė, kad remiantis UAB „Nikvira“ 2012 m. liepos 3 d. balanso duomenimis, įmonės turtas sudaro 793 852 Lt, o iÅ¡ pateikto teismui kreditorių sÄ raÅ¡o matyti, jog pradelsti įsipareigojimai yra 331 912,58 Lt ir nevirÅ¡ija pusės į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės – 793 852 Lt. Pažymėjo, kad iÅ¡ byloje esančios 2012 m. liepos 3 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad UAB „Nikvira“ per finansinius metus patyrė 21 699 Lt nuostolių, kurie yra ženkliai mažesni negu praėjusių finansinių metų nuostoliai – 1 053 949 Lt, o iÅ¡ pateikto teismui debitorių sÄ raÅ¡o matyti, kad įmonės debitorinės skolos sudaro 388 910,80 Lt, todėl sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo UAB „Nikvira“ nemokumo bÅ«klę.

Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad įmonė bÅ«tų sustabdžiusi ar nutraukusi savo veiklÄ , Teismas atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ skirti ieÅ¡kovui 20 000 Lt baudÄ dėl nepagrįsto ieÅ¡kinio pateikimo, kadangi piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis turi bÅ«ti įrodytas, o Å¡iuo atveju jam konstatuoti nepakako tik praÅ¡ymo pateikimo, todėl teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, jog nėra objektyvaus teisinio pagrindo skirti baudÄ už tariamÄ piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas S. G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartį ir perduoti bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovas dirbo atsakovo įmonėje nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 18 d. Per šį laikotarpį atlyginimai buvo mokami nereguliariai. Atsakovo buhalterija buvo vedama netvarkingai. Padėtis itin pablogėjo 2008 – 2009 metais, kada LietuvÄ pasiekė ekonominė krizė.

Atlyginimai buvo mokami nereguliariai (kelis kartus per mėnesį į rankas duodama vis skirtinga pinigų suma, tačiau ji dažnai buvo mažesnė nei nurodoma žiniaraščiuose) arba iÅ¡ viso nemokami, o darbuotojams priverstinai buvo duodama pasiraÅ¡yti mokėjimų žiniaraščiuose.2. Atsakovo pateikta pažyma apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei mokėjimų žiniaraščiai yra netikslÅ«s ir nepakankami, todėl nepaneigia ieÅ¡kovo skolos fakto. Minėti dokumentai apima labai trumpÄ laikotarpį (2010 m. sausio – birželio mėn.).

Pabrėžtina, jog didelė dalis ieškovo skolos kyla iš 2008 bei 2009 metų laikotarpio. Pateikti mokėjimo žiniaraščiai neatitinka turinio ir formos reikalavimų, taip pat ne visuose juose yra ieškovo parašas. Žiniaraščiuose gavėjų parašai persidengia, juos sunku išskirti, dėl to kopijose nėra matoma, ar ieškovas tikrai yra pasirašęs visuose šiuose žiniaraščiuose. Taip pat nėra aišku, ar parašai yra būtent ieškovo. Ieškovas nepasirašė (parašo nėra arba jis yra ne ieškovo) mokėjimo žiniaraščiuose Nr. 2, 3, 4, 6 (už šios laikotarpius ieškovas atlyginimo nėra gavęs).

Abejonių kelia ir tai, kad žiniaraščiuose niekas nepasirašė prie grafų „Išmokėjo (parašas)“ bei „Patikrino buhalteris (parašas)“. Žiniaraščių apačioje yra tik žiniaraštį sudariusio asmens parašas, tačiau parašo nėra patikrinimo grafoje (išimtis žiniaraštis Nr. 4, kuriame nėra sudariusio asmens parašo, tačiau yra jį patikrinusio asmens parašas). Neaišku, kas pasirašė balandžio 6 d. ir birželio 18 d. išlaidų orderius (ieškovas nurodytų sumų nėra gavęs).

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog prie žodžio „Parašas“ nenurodytas pasirašantis asmuo, o parašai šiuose išlaidų orderiuose yra akivaizdžiai skirtingi.

3. Pažymėtina, jog atsakovas skolos nesumoka ilgÄ laikÄ (darbo sutartis buvo nutraukta 2010 m. birželio 18 d.). Teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodo, jog yra privalomos dvi įmonės nemokumÄ apsprendžiančios sÄ lygos - ne vien negalėjimas laiku atsiskaityti su kreditoriais, tačiau ir praleistų pradelstų skolų sumos virÅ¡ijimas pusės į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Å is vertinimo matas yra netikslus. Be to, atsakovo įsipareigojimų suma (331 912,58 Lt) yra beveik įmonės turto sumos pusė (793 852 Lt), praėjusių finansinių metų nuostolis (1 053 949 Lt) yra didesnis už įmonės Å¡iuo metu turimÄ turtÄ .

Tai, kad per Å¡iuos finansinius metus įmonės nuostolis siekia ženkliai mažesnę sumÄ (21 699 Lt) nerodo gerėjančios įmonės padėties, o tik patvirtina, jog įmonė realios veiklos nevykdo ir yra iki minimumo sumažinusi finansinių srautų judėjimÄ . Atsakovas yra skolingas ir kitiems darbuotojams, tarp jų – trečiajam asmeniui byloje R. G. 15 511,57 Lt, VSDFV Vilniaus skyriui atsakovo skola sudaro 13 232,40 Lt ir tendencingai auga. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įmonė Å¡iuo metu turi tik 1 įdarbintÄ darbuotojÄ ir realios veiklos nevykdo.4.

IeÅ¡kovas (darbuotojas) yra silpnesnioji Å¡io ginčo su atsakovu (darbdaviu) Å¡alis. Atsakovas neiÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui atlyginimo bei vengia bendravimo, nesileidžia į derybas dėl skolos iÅ¡mokėjimo. Atskiruoju skundu tretysis asmuo R. G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartį ir perduoti bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Tretysis asmuo dirbo atsakovo įmonėje ilgÄ laikÄ â€“ nuo 2007 m. balandžio 11 d. iki 2011 m. liepos 14 d.

Per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį atlyginimai buvo mokami nereguliariai. Atsakovo įmonės buhalterija buvo vedama netvarkingai, teisiÅ¡kai neiÅ¡prususiems ir su buhalterine tvarka nesupažindintiems darbuotojams bÅ«davo duodami pasiraÅ¡yti žiniaraščiai, žadant atlyginimÄ sumokėti artimiausiu metu ir to nepadarant arba sumokant mažesnę sumÄ . Buvo sulaukiama grasinimų, jog nepasiraÅ¡ius darbuotojas negaus nieko. Tretysis asmuo atlyginimo visiÅ¡kai negavo nuo 2011 metų pradžios.2. Atsakovas po darbo sutarties nutraukimo neatsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju iki galo, neiÅ¡mokėto atlyginimo apeliantui suma už 2011 metus iki darbo sutarties nutraukimo sudarė 8 953,99 Lt, įskaitant darbuotojui priklausančiÄ iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kinyje nurodoma suma (15 511,57 Lt) yra nurodoma su delspinigiais (paskaičiuotais nuo atleidimo dienos iki 2012 m. vasario 20 d. – vidutinis darbo užmokestis už pradelstÄ laikÄ ). Vidutinis vienos dienos R. G. darbo užmokestis yra 42,86 L, todėl skolininkas turi įstatyminę pareigÄ iÅ¡mokėti ne tik priskaičiuotus dienpinigius ir darbo užmokestį, bet ir vidutinį darbo užmokestį už pradelstas 153 dienas (tiek jų buvo pradelsta iki 2012 m. vasario 20 d.), t. y. 6 557,58 Lt (153 x 42,86 Lt).

3. Atsakovo pateikti buhalteriniai dokumentai niekaip neįrodo atsiskaitymo su trečiuoju asmeniu fakto. Pateikti mokėjimų žiniaraščiai apima labai trumpÄ laikotarpį. Pabrėžtina, jog atsakovo pateikti buhalteriniai dokumentai apima tik dalį dirbto laikotarpio, tuo tarpu laikotarpio, kuriuo susidarė skola trečiajam asmeniui, žiniaraščiai pateikti nebuvo.

4. Atsakovas jau kurį laikÄ jokios realios veiklos nevykdo, veikia tik „dėl akių“. NelogiÅ¡ka, jog įmonės, kurioje dirba vienas darbuotojas, darbo laikas bÅ«tų „I-V 08:00-18:30, VI 10:00-14:00“. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ tretysis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius praÅ¡o tenkinti ieÅ¡kovo S. G. ir trečiojo asmens R. G. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutarties. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 1. Pažymėtina, jog VSDFV Vilniaus skyriaus kompiuterinės duomenų bazės duomenimis, UAB „Nikvira“ 2012 m. liepos 31 d. dirbo vienas darbuotojas – bendrovės direktorius V.

L., todėl įmonės galimybės vykdyti veiklÄ ir sumokėti įsiskolinimus kreditoriams yra abejotinos.2. Atsakovas UAB „Nikvira“ Vilniaus apygardos teismui pateikė 2012 m. liepos 3 d. balansÄ , kurio duomenimis įmonės turtas sudaro 793 852 Lt, o pradelsti įsipareigojimai – 331 912,58 Lt, t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai nevirÅ¡ija pusės į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Nepaisant to, teisę inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ Ä¯monei tuo atveju, kai įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų, tikslas – apsaugoti darbuotojÄ kaip silpnesniÄ jÄ darbo sutarties Å¡alį, sustiprinti įmonėse finansinę drausmę, užkirsti keliÄ piktybiÅ¡kam pajamas gaunančių įmonių vengimui laiku iÅ¡mokėti darbuotojams darbo užmokesčius ir su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas bei sumažinti pavėluotų bankroto bylų iÅ¡kėlimo atvejų skaičių, kai įmonėms neinicijuojamas bankroto bylų iÅ¡kėlimas, nors realiai jos yra nemokios.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad vėlavimo iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimÄ faktas yra savarankiÅ¡ka sÄ lyga, kuriÄ nustatęs teismas turi iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje sprendžiamas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartis, kuria atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „Nikvira“, yra pagrįsta ir teisėta. Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) bei Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (CPK 1 str. 1 d., Ä®BÄ® 1 str. 1 d.).

Sisteminė Å¡iuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų prieÅ¡ingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumÄ , iÅ¡laisvinti jÄ nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslÄ toliau arba iÅ¡ naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas).

Greitas verslo subjekto paÅ¡alinimas iÅ¡ rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedÅ«ros turėtų bÅ«ti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Pagrindai bankroto bylai iÅ¡kelti numatyti Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas arba 2) įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Minėtose Ä®BÄ® normose įtvirtintas savarankiÅ¡kas darbuotojo pažeistos teisės į darbo užmokestį gynybos bÅ«das. Remiantis tiek pažodiniu, tiek sisteminiu Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintų bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų aiÅ¡kinimu, vėlavimo iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimÄ faktas yra savarankiÅ¡ka sÄ lyga, kuriÄ nustatęs teismas turi iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo.

Be to, Å¡i bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja iÅ¡mokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa Å¡ių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (Ä®BÄ® 35 str.). Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tik formalus vėlavimo iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams, taip pat buvusiems darbuotojams) atlyginimÄ konstatavimas negali bÅ«ti pakankamas bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindas.

Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumÄ , teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vėlavimÄ iÅ¡mokėti darbuotojams atlyginimÄ kaip savarankiÅ¡kÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindÄ vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo bÅ«klę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminÄ , įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės bÅ«klės kitimo perspektyvÄ ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byla Nr. 2-526/2012; 2011 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-440/2011; 2010 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1173; 2009 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-561/2009).Taigi, nors pagal teismų praktikoje suformuotas teisės taikymo taisykles vėlavimo iÅ¡mokėti darbuotojams atlyginimus faktas savaime nesudaro pagrindo iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , o bÅ«tina Å¡iÄ aplinkybę vertinti neatsietai nuo įmonės nemokumo, tačiau Å¡is faktas, atsižvelgiant į darbuotojams nesumokėtų sumų dydžius, praleistus terminus joms sumokėti, turi esminę reikÅ¡mę sprendžiant dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo tokiai įmonei (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1946/2011).

Tuomet, kai atsakovas ginčija ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodytÄ skolÄ , Å¡i skola neįskaičiuojama į bendrÄ pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumÄ sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovui ginčijant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodytÄ atsakovo skolÄ ieÅ¡kovui, reikia nustatyti, ar įmonės skolos, neįskaitant ginčijamos skolos dydžio, virÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Tuo atveju, jeigu iÅ¡ teismui pateikto įmonės balanso bei kitų finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių dokumentų matyti, kad įmonės įsiskolinimas kreditoriams, kurių reikalavimų atsakovas neginčija, virÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, įmonė laikoma nemokia ir jai turi bÅ«ti keliama bankroto byla.

Tačiau visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turi bÅ«ti sprendžiamas ne formaliai taikant Ä®BÄ® nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik labai nežymiai virÅ¡ija pusę jos turimo turto. Tokiais atvejais turi bÅ«ti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklÄ , ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio Å¡ios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių iÅ¡siieÅ¡koti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan.

Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės (ne)mokumo, prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi bÅ«ti keliama, kai, teismui iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-759/2009).Nagrinėjamu atveju bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ atsakovui inicijuoja buvę atsakovo darbuotojai, teigdami, kad atsakovas nėra iÅ¡mokėjęs jiems priklausančios darbo užmokesčio dalies ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių iÅ¡mokų.

Atsakovas nesutinka tiek su ieÅ¡kovo S. G. ieÅ¡kinyje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodyta atsakovo 24 222,16 Lt skola ieÅ¡kovui, tiek ir su trečiojo asmens R. G. praÅ¡yme dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu nurodytais teiginiais apie 15 511,57 Lt dydžio įsiskolinimÄ . Vadinasi, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžiant apie atsakovo UAB „Nikvira“ finansinę bÅ«klę ir pagrindo iÅ¡kelti bankroto bylÄ egzistavimÄ , reikia nustatyti, ar pradelstos įmonės skolos, neįskaitant skolų, su kuriomis atsakovas nesutinka, dydžio, virÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. IÅ¡ 2012 m. balandžio 30 d. balanso matyti, kad įmonės turimo turto vertė sudaro 793 852 Lt (b. l. 133), o pradelstų įsipareigojimų suma yra 331 912, 58 Lt (b. l. 140).

Taigi, atsakovo UAB „Nikvira“ pradelstų įsipareigojimų suma nevirÅ¡ija pusės į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, todėl daroma iÅ¡vada, kad atsakovo UAB „Nikvira“ finansinė padėtis neatitinka bÅ«klės, kuriai esant, įmonė laikoma nemokia (Ä®BÄ® 2 str. 8 d.). Byloje nėra duomenų apie atsakovo pozicijÄ dėl trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus nurodomo 13 232,40 Lt įsiskolinimo, tačiau, net ir įskaitant šį įsiskolinimÄ bei ankščiau nurodytus galimus įsiskolinimus buvusiems atsakovo darbuotojams, atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma vis tiek nevirÅ¡ija pusės į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (793 852 Lt/2 = 396 926 yra daugiau negu 331 912, 58 Lt + 24 222,16 Lt + 15 511,57 Lt +13 232,40 Lt = 384 878,71 Lt). Atsižvelgdama į atsakovo finansinę bÅ«klę, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra konstatuotas savarankiÅ¡kas bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindas – vėlavimo iÅ¡mokėti darbuotojams (buvusiems darbuotojams) atlyginimÄ ir kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias iÅ¡mokas faktas, todėl Å¡iuo pagrindu įmonei negali bÅ«ti iÅ¡kelta bankroto byla.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas S. G., laikantis save atsakovo kreditoriumi, kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl skolos ir palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo UAB „Nikvira“. Å io pareiÅ¡kimo pagrindu 2011 m. gruodžio 16 d. buvo iÅ¡duotas teismo įsakymas, kuris, gavus atsakovo prieÅ¡taravimus ir ieÅ¡kovui nepateikus ieÅ¡kinio, buvo panaikintas 2012 m. vasario 13 d. nutartimi (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. L2-4289-235/2012).

Kadangi ieÅ¡kovas nepateikė teismui ieÅ¡kinio dėl skolos priteisimo bendrÄ ja ginčo teisenos tvarka, o atsakovas pateikė teismui įrodymus apie atsiskaitymÄ su ieÅ¡kovu, Å¡i aplinkybė leidžia daryti prielaidÄ , kad UAB „Nikvira“ nėra ieÅ¡kovo skolininkė. Kitaip tariant – nėra nustatyta, ar ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesų yra atsakovo kreditorius ir turi teisę inicijuoti bankroto bylÄ atsakovui.Ä®BÄ® nėra reglamentuota, kaip nustatoma, ar asmuo turi teisę kaip kreditorius inicijuoti skolininkui bankroto bylÄ , kai skolininkas nesutinka su kreditoriaus reikalavimo teise.

Ä®BÄ® 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylÄ , turi pareigÄ nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2–154/2008). Visgi, nei Ä®BÄ® nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuluota taisyklės, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo skolininkui (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-719/2007).

PrieÅ¡inga praktika apsunkintų bankroto bylos inicijavimÄ ir sudarytų sÄ lygas skolininkams iÅ¡vengti bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų keliÄ svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ . Todėl laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iÅ¡ įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialÅ«s kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktÅ«rizavimo arba bankroto bylÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009).

Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylÄ inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo skolininkui turi bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ esmės. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar bylÄ inicijavęs asmuo iÅ¡ tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik iÅ¡sprendus Å¡io asmens reikalavimo tvirtinimo klausimÄ jau iÅ¡keltoje bankroto byloje (Ä®BÄ® 26 str. 1 d.). Tuo tarpu aplinkybė, jog teismas priėmė ir iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjo asmens pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimÄ dėl Å¡io asmens kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo.

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bankroto bylos inicijavimas negali bÅ«ti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo bÅ«das. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turi teisę siekti iÅ¡spręsti ginÄÄ individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus iÅ¡ieÅ¡koti skolos, inicijuoti bankroto bylÄ skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012).Byloje nustatyta, kad atsakovas nesutinka su buvusių įmonės darbuotojų – ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens, inicijuojančių jam bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , nurodomais įsiskolinimais.

Vadinasi, šių asmenų, kaip ir visų kreditorių, reikalavimai turi būti sprendžiami atskiroje byloje, o ne bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kad reikalavimo dydis turi būti sprendžiamas iš esmės bendra ieškininės teisenos tvarka arba jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 str.), bet ne bankroto bylos pagal kreditoriaus ieškinį iškėlimo stadijoje. Šioje stadijoje kreditorinio reikalavimo dydis, t. y. skolininko atsakomybė prieš kreditorių, nenustatinėjamas.

Todėl vien galimo įsiskolinimo buvimo ar galimo skolos neapmokėjimo faktas, esant neapibrėžtam jo dydžiui bei ginčui dėl skolos fakto, negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu bankroto bylai iÅ¡kelti (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-196/2006). IeÅ¡kovas, norėdamas inicijuoti atsakovui bankroto bylÄ , iÅ¡ pradžių turėtų iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl jo nurodomo atsakovo įsiskolinimo priteisimo ginčo teisenos tvarka ir tik iÅ¡sprendus kilusį ginÄÄ Ä¯siteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimas bÅ«tų patenkintas, bei nesant galimybės iÅ¡ieÅ¡koti priteistų sumų iÅ¡ atsakovo, inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ atsakovui tuo pagrindu, kad įmonė neatsiskaito su darbuotojais ar buvusiais darbuotojais.

Kiti atskirojo skundo argumentai, ypač atsižvelgiant į tai, kad jais apeliantai įrodinėja atsakovo skolos pagrįstumÄ , taip pat neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡nagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nenustačius atsakovo nemokumo ir esant ginčui dėl atsakovo įsiskolinimo ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui, kaip buvusiems bendrovės darbuotojams, nėra pagrindo atsakovui iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ pagal buvusio darbuotojo ieÅ¡kinį reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to pagrįstai atsisakė iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ , todėl naikinti ar keisti teisėtÄ bei pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu, n u t a r i a :

             Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                ArtÅ«ras Driukas Vytas Milius Egidijus Žironas