c8caa1a7-c36b-41f6-bc8b-20e1c065bfec · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-36-483/2016 Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00558-2010-3                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.14.7.1; 1.2.14.7.1; 1.2.14.7.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.3.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,teisėjų Elenos Vainienės ir Kęstučio Jucio,sekretoriaujant Martynai Paušaitei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Baraniūnui,gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui,nuteistajam T.

N.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. N. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo T. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. IÅ¡ nuteistojo T. N. civilinio ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai priteista 56606,52 Lt (16 394,38 eurų) turtinei žalai atlyginti bei 65,18 Lt (18,88 eurų) proceso iÅ¡laidų valstybės naudai.   Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

T. N. nuteistas už tai, kad nuo 2004 m. spalio 20 d. iki 2008 m. birželio 9 d., bÅ«damas UAB „K.“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktorius ir turėdamas teisę valdyti jam patikėtÄ turtÄ , nuo 2005 m. rugsėjo 2 d. iki 2008 m. balandžio 8 d. sudarytų sutarčių pagrindu, UAB „Hansa lizingas“ (Å¡iuo metu UAB „Swedbank lizingas“) perdavė turto priėmimo-perdavimo aktais naudoti ir valdyti ekskavatorių „KRAMER-812“ bei puspriekabę „LOHR TA 10/4 JV“, t. y. 2005 m. rugsėjo 2 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu – puspriekabę „LOHR TA 10/4 JV“, VIN-(duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), – 17 180,85 eurų (59322,03 Lt) vertės, 2008 m. balandžio 3 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu – ekskavatorių „KRAMER-812“, VIN-(duomenys neskelbtini), – 20 339,67 eurų (70 228,81 Lt) vertės, tačiau UAB „K.“ prisiimtų sutartinių įsipareigojimų lizingo tiekėjui UAB „Swedbank lizingas“ neįvykdė, perduotas naudoti ir valdyti transporto priemones, pažeisdamas bendrųjų sutarties sÄ lygų 5.1.5 punktÄ â€“ neparduoti, neįkeisti ar pan. turto be raÅ¡tiÅ¡ko banko sutikimo, neteisėtai, neturėdamas raÅ¡tiÅ¡ko banko sutikimo, puspriekabę „LOHR TA 10/4 JV“, VIN-(duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bei ekskavatorių „KRAMER-812“, VIN-(duomenys neskelbtini), perleido ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems tretiesiems asmenims, tokiomis aplinkybėmis iÅ¡vaistė jam patikėtÄ didelės vertės svetimÄ turtÄ , tokiu bÅ«du padarydamas UAB „Swedbank lizingas“ 56 606,52 Lt (16394,38 eurų) turtinę žalÄ .Nuteistasis T. N. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; civilinio ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ civilinį ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliantas tvirtina, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas tiesiogiai neištyrus visų bylai reikšmingų duomenų, jame padarytos išvados neatitinka baudžiamosios bylos duomenų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų turinio, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Nurodo, kad jam, kaip UAB „K.“ (toliau – Bendrovė) vadovui, Bendrovės turtas – ekskavatorius „KRAMER-812“ bei puspriekabė „LOHR TA 10/4 JV“ – buvo patikėtas iki 2008 m. birželio 9 d., kuris vėliau buvo perduotas po jo paskirtiems Bendrovės vadovams.

Nuo 2008 m. birželio 9 d. iki 2009 m. gegužės 28 d. Bendrovei vadovavo I. V. E., o nuo 2009 m. gegužės 28 d. iki 2010 m. vasario 9 d. – A. B. Nuteistasis, aptaręs teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus liudytojų A. B., V. K., A. L. J., E. P. parodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad jie neginčijamai patvirtina, jog bÅ«damas Bendrovės vadovu jam patikėto Bendrovės turto jis neiÅ¡Å¡vaistė, o perdavė jį po jo paskirtam bendrovės vadovui, todėl nuo 2008 m. birželio 9 d. Bendrovės turtas nebuvo jam patikėtas.

PaaiÅ¡kino, kad ekskavatorius buvo nuvežtas į A. L. J. sodybÄ , kad už 5 500 Lt Bendrovės skolÄ jam bÅ«tų suteikta tvenkinio iÅ¡kasimo paslauga. Ekskavatorius dingo iÅ¡ A. L. J. privačios namų valdos, ir tai sudaro nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymius, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl ekskavatoriaus dingimo aplinkybių nebuvo pradėtas, Marijampolės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl kratos pas A. L.

J. atlikimo nebuvo įvykdyta. Nuteistasis nurodo, jog teoriÅ¡kai iÅ¡Å¡vaistyti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos dalyku esantį turtÄ jis galėjo tik bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kuriems Å¡is turtas bylai aktualiu laikotarpiu – 2009 m. rudenį buvo patikėtas, tačiau duomenų apie tokį susitarimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra. Bendrovei neturint galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais, kaip akcininkas duodamas Bendrovės vadovui ne nurodymus, o patarimus siÅ«lyti kreditoriams atsiskaitymus Bendrovės teikiamomis paslaugomis, jis niekaip negalėjo iÅ¡Å¡vaistyti byloje aptariamo turto.

Nurodo, jog dalis civilinio ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ Å¡ioje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio sumos bus atlyginta Bendrovės bankroto procese, o tuo atveju, jeigu civilinio ieÅ¡kovo interesai Bendrovės bankroto procese nebus patenkinti, jis turės visas galimybes reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ su Bendrove susijusių fizinių asmenų civilinio proceso tvarka. Dėl puspriekabės iÅ¡Å¡vaistymo nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kokiu teisiniu bei faktiniu pagrindu puspriekabė buvo perleista, jo gynėjas 2013 m. vasario 25 d. teisiamajame posėdyje pateikė praÅ¡ymÄ kreiptis į Ukrainos teisines institucijas ir gauti kopijas Ukrainos transporto priemonių registratoriui pateiktų duomenų, iÅ¡ kurių matytųsi, kas, kada ir kam bei kokiu pagrindu perleido puspriekabę.

Nenustačius minėtų duomenų, nėra galimybės teigti, kad puspriekabė yra bÅ«tent iÅ¡Å¡vaistyta, o ne įregistruota Å . V. M. vardu Å¡iuo metu nenustatytam subjektui suklastojus dokumentus. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti gynėjo praÅ¡ymÄ tuo pagrindu, jog gynybai neužkirtas kelias teikti duomenis bendraujant su užsienio įstaigomis (T. 3, b. l. 27-28), neteisėtai perkėlė įrodinėjimo naÅ¡tÄ jam ir gynėjui, nors nei kaltinamasis, nei gynėjas neturi pareigos įrodinėti nekaltumo.

Å i pareiga tenka valstybinį kaltinimÄ palaikančiam prokurorui, kuris turi surinkti ir teismui pateikti visus teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingus duomenis, o teismas turi pareigÄ bÅ«ti aktyvus ir imtis visų įstatymo nustatytų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtos bylos aplinkybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 241 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas Å¡ių nuostatų nesilaikė, dėl to reikÅ¡mingos bylai aplinkybės liko neiÅ¡tirtos, o tai sÄ lygojo neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimÄ .Nuteistasis taip pat nurodo, jog puspriekabės naudojimas Ukrainoje skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai pripažintas jos perleidimu Ukrainoje registruotai bendrovei.

Bet kuris iÅ¡ Bendrovės naudotų transporto priemonių (autovežių), kurios praktiÅ¡kai važinėdavo užsienio valstybių keliais, galėjo bÅ«ti užsienyje pagrobtos, o vėliau naudojant suklastotus dokumentus, įregistruotos kitų asmenų vardais, tačiau dėl to jos negali bÅ«ti pripažintos kaip iÅ¡vaistytos Bendrovės akcininko. Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo T.

N. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį kyla tada, kai kaltininkas iÅ¡Å¡vaisto didelės vertės, t. y. kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ (Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnis), turtÄ (ar turtinę teisę). Turto iÅ¡Å¡vaistymas Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio prasme – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui.

Esminis turto iÅ¡Å¡vaistymo požymis, skiriantis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad Å¡iÄ veikÄ padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus iÅ¡Å¡vaistyto turto atžvilgiu. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sÄ lygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala.

Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, ir yra materialiai atsakingas už šį turtÄ ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems Å¡is turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo.

Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtÄ ar turtinę teisę. Turto iÅ¡Å¡vaistymo neatlygintinumas reiÅ¡kia, kad kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį turtÄ ar turtinę teisę iÅ¡Å¡vaisto turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtÄ ar turtinę teisę neatlygindamas jo vertės arba atlygindamas aiÅ¡kiai neteisingai.

Turtas laikomas svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Teismų praktikoje pripažįstama, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu. Taigi vien asmens einamos pareigos bendrovėje nesuteikia jam teisės disponuoti įmonės turtu kaip savo. Turto iÅ¡Å¡vaistymas yra baigtas atsiradus Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams, t. y. savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtÄ ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai), nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento.

Turto iÅ¡Å¡vaistymo sudėtis yra materiali, todėl bÅ«tinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Turto iÅ¡Å¡vaistymas gali bÅ«ti padarytas esant tiesioginei ir netiesioginei tyčiai. Turto iÅ¡Å¡vaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtÄ ar žinioje esantį svetimÄ turtÄ tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas Å¡io turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingÄ pobÅ«dį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jai kilti.

Turto iššvaistymas taip pat gali būti ir neatsargus, t. y. padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Kai turtas iššvaistomas dėl neatsargumo, teismai paprastai turi svarstyti turto iššvaistymo atskyrimo nuo civilinio delikto klausimus. Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.

Turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo subjektas – specialus. Tai yra fizinis asmuo, kuriam svetimas turtas patikėtas ar yra jo žinioje. Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad jis nėra tinkamas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektas, kadangi inkriminuojamo nusikaltimo metu jis nebuvo UAB „K.“ direktorius, todėl bendrovės turtas jam nebuvo patikėtas.Iš juridinio asmens duomenų matyti, kad įmonė tris kartus keitė pavadinimus ir direktorius: nuo 1993-06-07 iki 2006-01-04 buvo B. N. individuali įmonė „K.“, nuo 2006-01-04 iki 2009-06-05 – UAB „K.“, nuo 2009-06-05 – UAB „F.“, pastarajai nuo 2009-11-10 iškelta bankroto byla; nuo 2004-10-20 iki 2008-06-09 įmonės direktorius buvo T.

N., nuo 2008-06-09 iki 2009-05-28 – I. V. E., nuo 2009-05-28 iki 2010-02-09 – A. B. Tačiau visÄ laikÄ vienintelis įmonės akcininkas ir savininkas buvo T. N. (T. 1, b. l. 58-64).Nuteistasis T. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „K.“ finansinė padėtis buvo sunki, kai bankas nepritarė įmonės restruktÅ«rizacijai, I. V. E. atsistatydino iÅ¡ direktoriaus pareigų ir į direktoriaus vietÄ buvo paskirtas A. B. 2008 m. įmonė laiku neatsiskaitinėjo, bankai neatidėdavo įmokų, 2009 m. sausio mėn. AB „SEB bankas“ neperspėjęs nurašė nuo įmonės sÄ skaitos 500 000 Lt.

Mažėjo užsakymų kiekis, krito pervežimo kainos, susidarė įsiskolinimai. Kreditoriams už įmonės įsiskolinimus siÅ«lė savo paslaugas, stengėsi sumažinti skolas, kad galėtų tęsti veiklÄ . Kai įmonei jau grėsė bankrotas, įmonės darbuotojams buvo davęs bendrÄ nurodymÄ su kreditoriais atsiskaityti remonto, ekskavatoriaus paslaugomis ir pan. (T. 3, b. l. 50-52; T. 4, b. l. 54-55, 112, 144). IÅ¡ nuteistojo T. N. ir kitų liudytojų parodymų matyti, kad bÅ«tent T. N. rÅ«pinosi įmonės veikla, laisvai disponavo įmonės turtu, spręsdavo įmonės problemas ir duodavo nurodymus darbuotojams, kiti asmenys jį laikė įmonės vadovu, dėl iÅ¡kilusių klausimų kreipėsi bÅ«tent į T.

N. Nuteistasis T. N. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose pripažino, kad pats žodžiu susitarė su A. L. J., kad už skolÄ paskolins jam ekskavatorių, tai vėliau ir padarė, o V. K., greičiausiai jo (T. N.) nurodymu, nuvežė ekskavatorių A. L. J. Apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad jis (T. N.) buvo atsakingas už ekskavatoriaus iÅ¡vežimÄ A. L. J., nes tai buvo padaryta su jo žinia. Paskui A. L. J. skambino bÅ«tent T. N., reikalaudamas jam grÄ Å¾inti UAB „K.“ įsiskolinimÄ ir derėdamasis dėl ekskavatoriaus atidavimo, T.

N. sumokėjo A. L. J. įmonės skolÄ . Liudytojas A. L. J. parodė, kad jis bÅ«tent su T. N. derėjosi dėl skolos grÄ Å¾inimo bÅ«do, kad T. N. siÅ«lė atsiskaityti paskolinant ekskavatorių, o paskui skolÄ grÄ Å¾ino grynais pinigais (T. 4, b. l. 143-145). Liudytojas A. B. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose parodė, kad nuo 2005 m. UAB „K.“ dirbo vairuotoju, vadybininku, o nuo 2009 m. gegužės mėn. buvo įmonės direktorius. Tuo metu įmonės finansinė padėtis buvo sunki, dirbo nuostolingai, buvo pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimai.

Jam bÅ«nant direktoriumi, 2009 m. liepos mėn. UAB „Swedbank lizingas“ nutraukė lizingo sutartis ir pareikalavo grÄ Å¾inti visÄ turtÄ , nežinojo apie 2009 m. balandžio mėnesio UAB „Swedbank lizingas“ siųstÄ pretenzijÄ dėl 255 000 Lt. Pasitikėjo T. N. ir bandė įmonę iÅ¡vesti iÅ¡ krizės. Negalėjo atsakyti, kas yra materialiai atsakingas už sutarčių vykdymÄ . IÅ¡ liudytojo A. B. parodymų matyti, kad jis asmeniÅ¡kai įmonėje jokių sprendimų nepriimdavo ir jai realiai nevadovavo, apie įmonės veiklÄ ir turto buvimo vietÄ Å¾inojo iÅ¡ T.

N. ir kitų darbuotojų pasakojimų. Teisiamajame posėdyje A. B. nurodė, kad iÅ¡ vadybininkų ir T. N. sužinojo, kad 2009 m. rudenį, jam bÅ«nant direktoriumi, A. L. J. už UAB „K.“ skolÄ , už A. L. J. atliktas paslaugas įmonei – pervežimus, buvo paskolintas ekskavatorius tvenkiniui iÅ¡kasti, tačiau siÅ«lyme asmeniÅ¡kai nedalyvavo. Ekskavatorius A. L. J. buvo nuvežtas vadybininkės ir T. N. sprendimu, su T. N. žinia, nes jis buvo įmonės savininkas, akcininkas. Ä®monei faktiÅ¡kai vadovavo akcininkas T.

N., kuris turėjo pagrindinį žodį. Jis (A. B.) buvo atsakingas tik už transporto techninę priežiÅ«rÄ , remontus, draudimus. Girdėjo, kad puspriekabė buvo Ukrainoje, buvo iÅ¡nuomota UAB „K. U.“, ji visÄ laikÄ buvo naudojama Ukrainoje. UAB „K. U.“ buvo įsteigta iki jo direktoriavimo. Negali pasakyti, ar UAB „Swedbank lizingas“ žinojo, kad puspriekabė yra naudojama kitos įmonės. Nežino, kieno buvo įmonė, ar puspriekabė buvo kam nors parduota, jos pats niekam nepardavė (T. 3, b. l. 48-50;

T. 4, b. l. 141-143). Liudytojas V. K., UAB „K.“ vairuotojas, teisiamajame posėdyje parodė, kad jam pavedimus duodavo vadybininkė ir T. N. Direktorius buvo T. N., gal ekskavatorių ir nuvežė T. N. nurodymu, arba tokį nurodymÄ gavo iÅ¡ dispečerės (T. 3, b. l. 37). Apeliacinės instancijos teisme liudytojas A. E., buvęs UAB „K.“ mechanikas ir serviso vadovas, parodė, kad A. B. buvo tik direktorius, bet įmonei realiai vadovavo T. N., nes jis buvo įmonės savininkas, visus nurodymus duodavo T.

N. A. B. buvo priklausomas nuo T. N. nurodymų. A. B. negalėjo savarankiÅ¡kai duoti nurodymo iÅ¡vežti ekskavatorių A. L. J. (T. 4, b. l. 110-112, 113). Liudytojas E. P., UAB „Turto rizikos sprendimai“ vadovas, pagal 2009-09-09 sutartį dirbęs su UAB „Swedbank lizingas“ ir ieÅ¡kojęs lizingo bendrovei priklausančio turto, teisiamajame posėdyje parodė, kad apie neperduoto UAB „Swedbank lizingas“ turto buvimo vietÄ sužinojo iÅ¡ T. N. A. B. nepažįsta, dėl neperduoto turto buvimo vietos bendravo tik su T.

N., jis buvo pasirašęs lizingo sutartis (T. 3, b. l. 35-36).Aukščiau išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, jog T. N. buvo vienintelis įmonės akcininkas ir savininkas, nuo 2004-10-20 iki 2008-06-09 buvo įmonės direktorius ir einamu pareigų pagrindu jam buvo patikėtas svetimas – UAB „Swedbank lizingas“ turtas, be to, būtent su T. N., kaip įmonės vadovu, buvo pasirašytos lizingo sutartys ir turto priėmimo – perdavimo aktais būtent jam, kaip įmonės vadovui, perduotas turtas.

Tačiau ir pasibaigus Å¡iam laikotarpiui, net ir formaliai paskyrus direktoriais kitus asmenis, T. N. visÄ laikÄ faktiÅ¡kai vadovavo įmonei, toliau laisvai disponavo įmonei bei lizingo bendrovei priklausančiu turtu, duodavo nurodymus dėl jo panaudojimo kaltinime nurodytu laikotarpiu. Ä®monės pavadinimų pokyčiai bei paskyrimas direktoriais kitų asmenų nekeičia T. N., kaip asmens, kuriam buvo patikėtas svetimas turtas, statuso, nes tai buvo formalÅ«s pakeitimai. Tai reiÅ¡kia, kad UAB „Swedbank lizingas“ turtas, tame tarpe ekskavatorius „KRAMER – 812“ ir puspriekabė „LOHR TA 10/4 JV“, T.

N. buvo patikėti ir kaltinime nurodytu laikotarpiu. Taigi, priešingai nei tvirtina T. N., jis atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos 184 straipsnyje, specialaus subjekto požymius. Baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.

Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartÄ konstatuota, kad, siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms, ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, ar pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.).Lizingo sutartis yra civilinė sutartis, kurios sutarties sÄ lygas ir atsakomybę už jos sÄ lygų pažeidimÄ reguliuoja Civilinio kodekso normos.

Lizingo sutarties esmė yra ta, kad lizingo bendrovė perka lizingo gavėjo nurodytÄ daiktÄ , įgyja į jį nuosavybės teises ir perleidžia kitam asmeniui (lizingo gavėjui) valdyti ir naudoti su teise per tam tikrÄ laikÄ iÅ¡pirkti daiktÄ ir, sumokėjus visÄ sutartyje nurodytÄ kainÄ , tapti jo savininku. Asmuo, gavęs turtÄ naudoti, neturi teisės disponuoti turtu (jį perleisti) be lizingo bendrovės sutikimo. Jei sutarties sÄ lygos nevykdomos, įstatymai numato tam tikras teisines pasekmes. Civilinės sutarties sÄ lygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iÅ¡ sutarties Å¡alių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytÄ Å¾alÄ atlyginti civilinės teisės priemonėmis.

Sutarties Å¡alys turi teisę kreiptis į teismÄ su civiliniu ieÅ¡kiniu. Tam, kad tokiÄ veikÄ bÅ«tų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien sutarties sÄ lygų nevykdymo ar turto negrÄ Å¾inimo. Fiziniams ar juridiniams asmenims sudarant sandorius, susijusius su materialinėmis vertybėmis (iÅ¡ jų ir finansinio lizingo sutartis), atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, o Å¡alims nesilaikant sandorio (sutarties) sÄ lygų ir nevykdant prievolių, pagal civilinę lizingo sutartį gauto turto negrÄ Å¾inant panaudos gavėjui, tokie santykiai gali pereiti į baudžiamuosius esant tam tikroms papildomoms sÄ lygoms; baudžiamosios atsakomybės taikymas iÅ¡ esmės yra kraÅ¡tutinė priemonė.

Esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, yra prieÅ¡ingas teisei (neteisėtas) elgesys, apsunkinantis galimybę kitai Å¡aliai ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba kai tokių teisių įgyvendinimas tampa neįmanomas, kai viena Å¡alių sÄ moningai neteisėtais veiksmais užkerta keliÄ vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sÄ moningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistÄ teisę civilinio proceso priemonėmis.

Jei kreditoriaus teisės atkÅ«rimas tampa neperspektyvus dėl sÄ moningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, dėl to nebuvo į kÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo, aktyvaus vengimo atlyginti žalÄ (slėpimasis ir pan.) ar kitų panaÅ¡ių priežasčių, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Tai gali bÅ«ti susiję arba su vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių apgaulės panaudojimu, sudarant sutartį, dėl to civilinės atsakomybės priemonių už sutarties pažeidimÄ realizavimas be teisėsaugos institucijų įsikiÅ¡imo tampa problemiÅ¡kas, arba pagal sutartį gautas turtas pradanginamas (iÅ¡Å¡vaistomas) ir paaiÅ¡kėja, kad jau sutarties sudarymo metu kaltininkas nesiruošė vykdyti sutarties sÄ lygų, buvo nusprendęs jam patikėtÄ turtÄ pasisavinti arba perleisti tretiems asmenims, dėl to apsunkinamas arba tampa neįmanomu turto susigrÄ Å¾inimas natÅ«ra ar pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.2005-09-02 lizingo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) B.

N. IÄ® „K.“, atstovaujama direktoriaus T. N., iÅ¡ UAB „Hansa lizingas“ įsigijo 1 (vienÄ ) naudotÄ puspriekabę „LOHR TA 10/4 JV 18“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 17180,85 eurų vertės (T. 1, b. l. 24-38). 2005-09-12 turto priėmimo-perdavimo aktu B. N. IÄ® „K.“, atstovaujama direktoriaus T. N., iÅ¡ UAB „Hansa lizingas“ perėmė 1 (vienÄ ) naudotÄ puspriekabę „LOHR TA 10/4 JV 18“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 39).2008-04-03 lizingo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „K.“, atstovaujama direktoriaus T.

N., iÅ¡ UAB „Hansa lizingas“ įsigijo 1 (vienÄ ) naudotÄ ekskavatorių „KRAMER-812“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 20 339,67 eurų vertės (T. 1, b. l. 40-49). 2008-04-08 turto priėmimo-perdavimo aktu UAB „K.“, atstovaujama direktoriaus T. N., iÅ¡ UAB „Hansa lizingas“ perėmė 1 (vienÄ ) naudotÄ ekskavatorių „KRAMER-812“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 50).Taigi sudarius ir pasiraÅ¡ius minėtas lizingo sutartis, UAB „Swedbank lizingas“ (buvęs UAB ,,Hansa lizingas“) sutartyse nurodytÄ turtÄ Ä¯gijo savo nuosavybėn, o UAB ,,K.“ įgijo teisę valdyti ir naudotis turtu mokant atitinkamas įmokas tam tikrÄ laikotarpį, kuriam pasibaigus, įvykdžius visas sutarties sÄ lygas (sumokėjus visÄ sutartyje numatytÄ kainÄ ), turtas paprastai pereina lizingo gavėjo nuosavybėn. Lizingo sutarties tikslas iÅ¡pirkti lizingo bendrovės nuosavybėje esantį turtÄ .

Jeigu su lizingo bendrove laiku atsiskaitoma, tai ir lizingo bendrovei nepadaroma žala ir ji nelaiko savęs nukentėjusiÄ ja, nes svarbu tai, kad bÅ«tų mokamos įmokos ar iÅ¡perkamas turtas. Lizingo sutartis suponuoja atitinkamo turto nuomÄ , tačiau neįvykdžius sutartyje numatytų sÄ lygų, sutartis nutraukiama ir turtas grįžta savininkui (lizingo bendrovei).UAB ,,K.“ įmokos pagal lizingo sutartis buvo pervedamos stabiliai iki 2009 m., todėl bankas pasitikėjo T. N. Ir tik 2009 m., prasidėjus ekonominei krizei, iÅ¡kilo UAB „K.“ finansinių problemų atsiskaitant su UAB „Swedbank lizingas“. 2009-07-01 praneÅ¡ime dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko lizingo sutarčių nutraukimo nurodoma, kad UAB „Swedbank lizingas“ dėl UAB ,,K.“ (naujas pavadinimas UAB „F.“) finansinių įsipareigojimų nevykdymo, laiku nesumokėtų įmokų (vėlavimas 122 dienos) nuo 2009-07-01 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia lizingo sutartis ir iki 2009-07-16 įpareigoja įmonę nutraukti lizinguojamo turto (tame tarpe ekskavatoriaus „KRAMER-812“ ir puspriekabės „LOHR TA 10/4 JV 18“) eksploatacijÄ bei jį perduoti UAB „Swedbank lizingas“ (T. 1, b. l. 51-52).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „K.“ UAB „Swedbank lizingas“ grÄ Å¾ino visÄ lizinguojamÄ turtÄ , kurio buvo pakankamai daug, iÅ¡skyrus ekskavatorių „KRAMER – 812“ ir puspriekabę „LOHR TA 10/4 JV 18“.PasiraÅ¡ius lizingo sutartis tarp UAB ,,K.“ (sutartys pasiraÅ¡ytos T. N. kaip vienintelio akcininko ir įmonės direktoriaus) ir UAB ,,Swedbank lizingas“, tarp jų atsirado civiliniai teisiniai santykiai. Tokie santykiai galioja tol, kol sutarties Å¡alys laikosi sutarties sÄ lygų.

Esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, yra prieÅ¡ingas teisei elgesys, apsunkinantis galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis.Nuteistasis T. N. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose neigė iÅ¡Å¡vaistęs įmonės turtÄ , kažkÄ specialiai daręs, norėdamas negrÄ Å¾inti turto lizingo bendrovei. Nurodė, kad kreditoriams už UAB „K.“ įsiskolinimus siÅ«lė įmonės paslaugas, tokiu bÅ«du stengėsi sumažinti įmonės skolas, kad galėtų tęsti veiklÄ .

UAB „K.“ A. L. J. už atliktas krovinio pervežimo paslaugas buvo skolinga 5500 Lt. Žodžiu susitarė su A. L. J., kad už skolÄ laikinai duos pasinaudoti ekskavatoriumi, jog pats sau galėtų iÅ¡sikasti tvenkinį. AsmeniÅ¡kai su A. L. J. susitarė telefonu, nepildė dokumentų dėl ekskavatoriaus perdavimo, nes nemanė, kad A. L. J. ekskavatoriaus negrÄ Å¾ins, A. L. J. įmonė anksčiau perveždavo UAB „K.“ krovinius, nekildavo jokių problemų. 2009 m. rugsėjo mėn. V. K. nuvežė ekskavatorių A.

L. J. A. L. J. turėjo savo ekskavatoriaus vairuotojÄ , nes buvo pradėtas kasti tvenkinys, tai jam sakė ir UAB „Turto rizikos sprendimai“ atstovai, kad matė pradėtÄ kasti tvenkinį. A. L. J. pats turėjo susirasti kaime asmenį, kuris gali dirbti su ekskavatoriumi, nebuvo susitarta, kad darbus atliks UAB „K.“ darbuotojai, be to, tuo metu įmonė jau nebeturėjo ekskavatorininkų. Paskui A. L. J. jam paskambino ir sakė, kad ekskavatorius genda, prašė atvežti pinigus už skolÄ - 5500 Lt, nes kitaip neatgaus ekskavatoriaus, jį paslėpė ir negrÄ Å¾ino.

Net ir sumokėjęs pinigus, ekskavatoriaus iÅ¡ A. L. J. neatgavo. Ekskavatoriaus pasigedo tÄ patį mėnesį, kurį nuvežė A. L. J., t. y. 2009 m. rugsėjo mėn. UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Turto rizikos sprendimai“ pasakė, kad ekskavatorius buvo perduotas A. L. J., apie ekskavatoriaus negrÄ Å¾inimÄ buvo praneÅ¡ta policijai (T. 3, b. l. 50-52; T. 4, b. l. 54-55, 112, 144).Liudytojas A. L. J. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose neigė naudojęsis ekskavatoriumi, kasęs duobę, nes neturėjo raktų, neigė žinantis kur yra ekskavatorius.

Nurodė, kad T. N. įmonė buvo jam skolinga už atliktas paslaugas 5000 Lt ir delspinigius. T. N. su juo atsiskaitė grynais pinigais. IÅ¡ pradžių sutiko su T. N. pasiÅ«lymu, kad už 5500 Lt skolÄ T. N. iÅ¡kastų jam tvenkinį. Matė kaip 2009 m. rudenį T. N. įmonės darbuotojas atvežė ekskavatorių į jo sodybÄ , esančiÄ ZapyÅ¡kio seniÅ«nijoje, jį iÅ¡krovė ir iÅ¡važiavo. NežiÅ«rėjo, ar ekskavatoriuje buvo raktai. Tvenkinį turėjo iÅ¡kasti T. N. įmonės darbuotojas, nes pats nemokėjo su juo dirbti, neturėjo tam kvalifikacijos.

Tvenkinys iki šiol neiškastas ir nepradėtas kasti. Ekskavatorius buvo pastatytas toliau nuo jo namo, bet jo žemės sklype. Matė, kaip jį atvežė, bet nežino, kur jis paskui, po 2-3 savaičių, buvo išgabentas ir kas tai padarė, nes tuo metu nebuvo namuose. To nematė ir kaimynai. Ekskavatorius tiesiog dingo. Nežino, ar ekskavatorių pasiėmė T. N., ar jį pavogė. Mano, kad ekskavatorių išsivežė pats T. N. su savo transportu. Klausė T. N., kur ekskavatorius, ar jis kas tvenkinį, bet T.

N. numetė telefono ragelį. Neprisimena pokalbio telefonu su T. N., kad jis bÅ«tų sakęs, jog grÄ Å¾intų 5000 Lt, tada atiduos ekskavatorių. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje perklausius telefoninio pokalbio įraÅ¡Ä , pridėtÄ prie antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, teigė, kad sakė bet kÄ , kad tik grÄ Å¾intų pinigus (T. 3, b. l. 47-48; T. 4, b. l. 143-145). Tačiau tokius liudytojo A. L. J. parodymus paneigia antstolės S. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje perklausytas telefoninio pokalbio įraÅ¡as, pridėtas prie Å¡io protokolo, iÅ¡ kurio matyti, kad A.

L. J. skambino T. N. ir siÅ«lė jam grÄ Å¾inti 5000 Lt skolÄ , tada atiduos traktorių (ekskavatorių). A. L. J. pripažino, kad naudodamasis ekskavatoriumi iÅ¡kasė duobę, buvo atvažiavę banko atstovai ir matė iÅ¡kastÄ duobę, todėl nebereikalauja 500 Lt. T. N. pasiÅ«lė A. L. J. grÄ Å¾inti traktorių (ekskavatorių). Liudytojo A. L. J. parodymus taip pat paneigia liudytojų A. B., V. K., E. P. parodymai, UAB „Turto rizikos sprendimai“ raÅ¡tai UAB „Swedbank lizingas“, UAB „F.“ raÅ¡tas AB „Turto rizikos sprendimai“.Liudytojas A.

B. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose parodė, kad iÅ¡ vadybininkų ir T. N. sužinojo, kad UAB „K.“ buvo skolinga A. L. J. 5000 Lt, vietoj skolos grÄ Å¾inimo pinigais, atliko paslaugas, 2009 m. rudenį paskolino ekskavatorių A. L. J., kad pastarasis su juo pats galėtų iÅ¡kasti tvenkinį, tačiau A. L. J., atlikęs darbus, jo negrÄ Å¾ino. Vėliau T. N. sumokėjo skolÄ A. L. J., bet ekskavatoriaus neatgavo. Ekskavatorių A. L. J. nuvežė UAB „K.“ vairuotojas V. K. A. L.

J. turėjo pats iÅ¡sikasti tvenkinį, tam įmonės darbuotojo nesiÅ«lė. Kaip įmonės direktorius parašė pareiÅ¡kimÄ policijai dėl ekskavatoriaus dingimo, A. L. J. slapstėsi (T. 3, b. l. 48-50; T. 4, b. l. 141-143).Liudytojas V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009 m. rudenį ekskavatorių nuvežė į kaimÄ prie ZapyÅ¡kio, į vienkiemį, ir jį iÅ¡krovė. Ekskavatorių priėmė du asmenys, jiems įteikė raktus ir jie patys jį iÅ¡krovė. Nevažiavo jo atvežti.

Daugiau to ekskavatoriaus įmonės garaže ar kieme nematė (T. 3, b. l. 37).Liudytojas E. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo UAB „Turto rizikos sprendimai“ vadovas, pagal 2009-09-09 sutartį dirbo su UAB „Swedbank lizingas“, ieÅ¡kojo lizingo bendrovei priklausančio turto. T. N. jam paaiÅ¡kino, kad buvo davęs A. L. J. ekskavatorių (traktorių) iÅ¡sikasti tvenkinį. Buvo nuvykęs pas A. L. J. į kaimÄ , kalbėjosi su kaimynais, kurie pasakė, kad matė kaip A. L. J. su traktoriumi kasė tvenkinį.

Paskui su A. L. J. susitiko kavinėje, A. L. J. patvirtino, jog buvo gavęs iÅ¡ T. N. ekskavatorių iÅ¡sikasti tvenkinį, sakė, kad T. N. jam skolingas 5000 Lt ir, kol negrÄ Å¾ins skolos, neatiduos ekskavatoriaus, o jeigu negaus pinigų, tai ekskavatorių parduos ir tokiu bÅ«du atgaus pinigus. Ekskavatorius A. L. J. buvo kaip užstatas. Pinigų nedavė, policijoje parašė pareiÅ¡kimÄ , kad negrÄ Å¾inamas turtas ir reikalaujama 5000 Lt. Po kelių mėnesių A. L. J. sakė, kad ekskavatoriaus nematė ir neturi, paskui paaiÅ¡kino, kad jį pasiėmė T.

N. vairuotojas, vėliau paaiÅ¡kino, kad ekskavatorių iÅ¡ jo pavogė (T. 3, b. l. 35-36).IÅ¡ UAB „Turto rizikos sprendimai“ raÅ¡tų UAB „Swedbank lizingas“ matyti, kad UAB „K.“ paskolino A. L. J. įmonei „A.“ ekskavatorių „KRAMER – 812“ už 5500 Lt skolÄ . Susitikimo metu su A. L. J. nustatyta, kad ekskavatorius tikrai yra pas jį, tačiau pastarasis atsisako jį grÄ Å¾inti ir slepia, kol UAB „K.“ nesumokės 5500 Lt skolos. Turto buvimo vieta nenustatyta ir jis nerastas (T. 1, b. l. 53-54).2010-06-04 ir 2011-03-31 daiktų, dokumentų pateikimo protokolais T.

N. ir liudytojas E. P. pateikė UAB „F.“ (buvęs pavadinimas UAB „K.“) direktoriaus A. B. siųstÄ UAB „Turto rizikos sprendimai” direktoriui E. P. raÅ¡tÄ dėl trÅ«kstamo turto buvimo vietos. RaÅ¡te nurodyta, kad siekiant padengti įmonės 5524,48 Lt skolÄ A. L. J. įmonei „A.“ buvo iÅ¡nuomotas ir negrÄ Å¾intas ekskavatorius „KRAMER - 812“. Ekskavatorių nuvežė vairuotojas V. K. adresu (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad A. L. J. atsisako grÄ Å¾inti turtÄ , kol jam nebus sumokėta skola.

Taip pat nurodyti A. L. J. kontaktai (el. paÅ¡tas, telefono numeris, A. L. J. įmonės kodas ir adresas). Nurodyta, kad apie tai informuotas ir AB „Swedbank“ vadybininkas M. J. (T. 1, b. l. 103-104, 109-110).Byloje neginčytinai nustatyta, kad T. N. negrÄ Å¾ino lizingo bendrovei jai priklausančio turto – ekskavatoriaus „KRAMER – 812“. IÅ¡ nuteistojo T. N., liudytojų A. B., V. K., E. P. parodymų bei raÅ¡ytinės bylos medžiagos matyti, kad ekskavatorius buvo laikinai perduotas pasinaudoti A.

L. J., kuris paskui jo neatidavė. A. L. J. naudojantis ekskavatoriumi „KRAMER – 812“, ekskavatorius dingo. T. N. negrÄ Å¾inęs turto ir nesumokėjęs įsiskolinimo, nesislapstė nei nuo lizingo bendrovės, nei nuo teisėsaugos institucijų, neteikė lizingo bendrovei jokios klaidinančios informacijos, taip pat neslėpė jokio turto, į kurį galėtų bÅ«ti nukreiptas žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas, prieÅ¡ingai bendradarbiavo su UAB „Swedbank lizingas” ir UAB „Turto rizikos sprendimai” atstovais, grÄ Å¾ino beveik visÄ lizinguojamÄ turtÄ , nurodė kam laikinai perdavė pasinaudoti ekskavatoriumi „KRAMER – 812“, jo paskutinę žinomÄ buvimo vietÄ .

Nors nagrinėjamu atveju ekskavatorius buvo laikinai perduotas pasinaudoti trečiajam asmeniui – A. L. J., neturint lizingo bendrovės sutikimo, t. y. pažeidžiant lizingo sutarties sÄ lygas, tačiau toks pažeidimas pats savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, be to, tai buvo padaryta siekiant padengti 5500 Lt įmonės įsiskolinimÄ Å¡iam asmeniui, t. y. buvo veikiama įmonės interesais, norint sumažinti įmonės skolas. T. N. pasitikėjo A. L. J., nes A. L. J. nebuvo nepažįstamas asmuo, pažinojo jį, A.

L. J. įmonė anksčiau perveždavo UAB „K.“ krovinius, nekildavo jokių problemų, žinojo kur A. L. J. gyvena, turėjo jo asmens duomenis ir kontaktus, todėl susitarė žodžiu ir nepildė dokumentų dėl ekskavatoriaus perdavimo, nemanė, kad jis negrÄ Å¾ins ekskavatoriaus. Nenustatyta, kad T. N. sÄ moningais veiksmais siekė iÅ¡Å¡vaistyti UAB „K.“ turtÄ , neatlygintinai jį perleisti trečiajam asmeniui. PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad T. N. siekė susigrÄ Å¾inti ekskavatorių iÅ¡ A.

L. J., patenkindamas jo reikalavimÄ ir sumokėdamas nurodytÄ sumÄ , tačiau ekskavatoriaus vis tiek neatgavo. Ekskavatorius dingo prieÅ¡ T. N. valiÄ , jis buvo pagrobtas ne T. N. (iÅ¡Å¡vaistymo bÅ«du), o kitų asmenų, kitu bÅ«du. Nagrinėjamu atveju jokios papildomos sÄ lygos, dėl kurių civiliniai teisiniai santykiai bÅ«tų galėję pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, nenustatytos. Pagal sudarytos lizingo sutarties 3.11 punktÄ klientas visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai atsako už turto iÅ¡saugojimÄ (turto atsitiktinio žuvimo, praradimo, sugadinimo ar sužalojimo rizikÄ bei padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo atsakomybę) nuo turto priėmimo iÅ¡ pardavėjo iki turto priėmimo – perdavimo kliento nuosavybėn akto pasiraÅ¡ymo dienos arba faktiÅ¡ko turto grÄ Å¾inimo lizingo bendrovei pasiraÅ¡ant turto priėmimo – perdavimo aktÄ .

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, susidariusi situacija gali bÅ«ti vertinama tik kaip civilinis ginčas, o ne kaip veika, atitinkanti Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Todėl Å¡ioje dalyje (dėl ekskavatoriaus „KRAMER – 812“) baudžiamoji atsakomybė negali bÅ«ti taikoma sprendžiant civilinius ginčus.Kaip jau minėta anksčiau, nagrinėjamu atveju lizingo bendrovei taip pat neperduota puspriekabė „LOHR TA 10/4 JV“, jos nepavyko surasti. Nuteistasis T.

N. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2006 metais Ukrainoje įsteigė įmonę RAB „K. U.“, kurios direktoriumi buvo O. P., o jis (T. N.) buvo vienintelis akcininkas. PriekabÄ iÅ¡nuomavo Ukrainoje esančiai įmonei. Užblokavus įmonės sÄ skaitas, negalėjo sumokėti vairuotojams, kad atvežtų priekabÄ Ä¯ LietuvÄ . Apie priekabos buvimo vietÄ informavo lizingo bendrovę, siÅ«lė parduoti priekabÄ Ukrainoje. Buvo pelningiau parduoti Ukrainoje nei tempti, nes Lietuvoje ji bÅ«tų tik metalo laužas.

Nežino, kokiu pagrindu perregistruota puspriekabė, tam nedavė jokių nurodymų (T. 3, b. l. 50-52). Liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad girdėjo, kad puspriekabė buvo Ukrainoje, buvo iÅ¡nuomota UAB „K. U.“, ji visÄ laikÄ buvo naudojama ir laikoma Ukrainoje (T. 3, b. l. 48-50). Tai patvirtino ir tarpusavio valstybių teisinės pagalbos pagrindu ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas O. L. P., RAB „K. U.“ direktorius, kad RAB „K. U.“ balanse yra krovininė puspriekabė „LOHR TA 10/21 VSTNX 13“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini).

RAB „K. U.“ egzistuoja tik formaliai, įmonė jokios veiklos nevykdo, neturi lėšų ir teikia nulinę ataskaitÄ , puspriekabė nuo 2010 metų stovėjo aikÅ¡telėje Izmailo mieste, Odesos srityje, Ukrainoje (T. 2, b. l. 29-31). Å ių liudytojų parodymai paneigia, kad puspriekabė vykdė tarptautinius krovinių pervežimus ir grįždavo į LietuvÄ .Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Swedbank lizingas“ nuo pat pradžių žinojo, kad puspriekabė yra naudojama Ukrainoje kitos įmonės ir tam pritarė, to nepatvirtino ir liudytojas A.

B. Apie tai, UAB „Swedbank lizingas“ sužinojo tik po lizingo sutarties nutraukimo, gavusi A. B. UAB „Turto rizikos sprendimai” direktoriui E. P. siųstÄ raÅ¡tÄ dėl trÅ«kstamo turto buvimo vietos (T. 1, b. l. 103-104, 109-110) bei UAB „Turto rizikos sprendimai” informavus apie tai UAB „Swedbank lizingas“ (T. 1, b. l. 54). Liudytojas M. J., UAB „Swedbank lizingas“ vadybininkas, teisiamajame posėdyje parodė, kad sužinojus, jog puspriekabė yra Ukrainoje, UAB „K.“ norėjo jÄ parduoti, bet lizingo bendrovė reikalavo, kad puspriekabę iÅ¡ pradžių atvežtų apžiÅ«rai (T. 3, b. l. 25-26).

Å iuos liudytojo parodymus patvirtina 2011-03-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas T. N. advokato susiraÅ¡inėjimas su UAB „Swedbank lizingas“. 2010-12-06 praÅ¡yme T. N. advokatas nurodė, kad puspriekabė Å¡iuo metu yra Ukrainoje, saugojimo aikÅ¡telėje ir jos Å¡iuo metu pargabenti T. N. neturi galimybių, nes įmonei yra iÅ¡kelta bankroto byla, areÅ¡tuotos sÄ skaitos. Ä® T. N., kaip buvusį įmonės vadovÄ , kreipėsi asmenys, norintys įsigyti puspriekabę. Atsižvelgiant į tai, kad gabenti priekabÄ Ä¯ LietuvÄ yra finansiÅ¡kai nenaudinga, siÅ«lė spręsti klausimÄ dėl jos pardavimo, nurodyti jos kainÄ (T. 1, b. l. 76-77).

UAB „Swedbank lizingas“ 2010-12-22 atrašė, kad lizingo bendrovė negali parduoti turto, nes neturi jo savo žinioje. Turto kaina bÅ«tų nustatyta jį susigrÄ Å¾inus savo žinion ir kompetentingiems turto vertintojams nustačius jos vertę. Tačiau UAB „Swedbank lizingas“ neprieÅ¡taravo, kad bÅ«tų atlygintos visos su turtu susijusios tiesioginės ir netiesioginės iÅ¡laidos, delspinigiai bei likusi neiÅ¡pirkta turto vertė (T. 1, b. l. 78). 2011-01-05 praÅ¡yme T. N. advokatas nurodė, kad yra pasirengę spręsti klausimÄ dėl puspriekabės grÄ Å¾inimo arba jos realizavimo.

Kadangi puspriekabės susigrÄ Å¾inimas iÅ¡ Ukrainos į LietuvÄ yra brangus, siÅ«lė realizuoti puspriekabę pirkėjams Ukrainoje. Prašė pateikti informacijÄ , kokia yra likusi neiÅ¡pirkta turto vertė, delspinigiai bei tiesioginės ir netiesioginės iÅ¡laidos (T. 1, b. l. 80). AB „Swedbank“ vadybininkas M. J. atrašė, kad lizingo bendrovė negali parduoti turto, nesančio Lietuvos Respublikoje. SiÅ«lė pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl nuostolių atlyginimo, kurio pagrindu lizingo bendrovė gautų pinigus bei iÅ¡registruotų turtÄ iÅ¡ registro (T. 1, b. l. 81). 2010-06-04 ir 2011-03-31 daiktų, dokumentų pateikimo protokolais T.

N. ir liudytojas E. P. pateikė UAB „F.“ (buvusi UAB „K.“) direktoriaus A. B. siųstÄ UAB „Turto rizikos sprendimai” direktoriui E. P. raÅ¡tÄ dėl trÅ«kstamo turto buvimo vietos. RaÅ¡te nurodyta, kad puspriekabės buvimo vieta yra Ukrainoje, Kijeve, mokamojoje stovėjimo aikÅ¡telėje. Puspriekabę gali perduoti RAB „K. U.“ direktorius O. L. P. Nurodė, kad jų manymu, priekabÄ bÅ«tų protingiau realizuoti Ukrainoje, nes Å¡iuo metu ji yra nelikvidi prekė, o pertempimo iÅ¡laidos bÅ«tų didesnės nei turto rinkos vertė (T. 1, b. l. 103-104, 109-110).Nors nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad T.

N. pardavė puspriekabę Å . V. M., tačiau iÅ¡ liudytojo M. J. parodymų ir susiraÅ¡inėjimo su lizingo bendrove, vykusio nuo 2010-12-06 iki 2011-01-05, bei kitų raÅ¡tų matyti, kad T. N. norėjo parduoti UAB „Swedbank lizingas“ priklausantį turtÄ â€“ puspriekabę ir jau turėjo pirkėjÄ Ukrainoje, o po įvykusio susiraÅ¡inėjimo su lizingo bendrove puspriekabė buvo perleista tretiesiems asmenims. Ukrainos vidaus reikalų ministerijos Saugaus kelių eismo ir automatizuotų sistemų centro 2012-02-09 praneÅ¡ime nurodyta, kad krovininė puspriekabė „LOHR TA 10/21“, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2011-11-22 buvo užregistruota kito asmens - Å .

V. M. vardu (T. 2, b. l. 18-22). Tai patvirtino ir tarpusavio valstybių teisinės pagalbos pagrindais ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Å . V. M., kad 2011 m. lapkričio mėn., už 12 000 JAV dolerių įsigijo krovininę puspriekabę „LOHR TA 10/4JV 18“, kuri buvo registruota juridinio asmens, esančio Kijeve, vardu, paskui jÄ perregistravo savo vardu (T. 2, b. l. 46-48, 79-82). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad puspriekabė galėjo bÅ«ti užsienyje pagrobta, o vėliau, naudojant suklastotus dokumentus, įregistruota kito asmens vardu, tačiau tai yra tik deklaratyvÅ«s teiginiai, kurių nepatvirtina jokia raÅ¡ytinė bylos medžiaga, nuteistasis nepateikė jokių duomenų, kad buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas dėl minėtų atliktų neteisėtų veiksmų iÅ¡tyrimo.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad T. N., bÅ«damas visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai atsakingas už turto iÅ¡saugojimÄ , neturėdamas iÅ¡ankstinio raÅ¡tiÅ¡ko lizingo bendrovės sutikimo, subnuomavo puspriekabę Ukrainoje esančiai įmonei RAB „K. U.“, nesudaręs jokios raÅ¡ytinės sutarties, negana to, nuo 2009-07-01 lizingo bendrovei vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus lizingo sutartį ir pareikalavus neeksploatuoti turto bei jį perduoti iki 2009-07-16, jo negrÄ Å¾ino ir toliau juo disponavo, o vėliau UAB „Swedbank lizingas“ atsisakius T.

N. suteikti leidimÄ parduoti puspriekabę Ukrainoje, nors pagal sutartį tokį leidimÄ buvo privaloma gauti, jÄ perleido tretiesiems asmenims, esantiems Ukrainoje. Nuteistasis ne tik nevykdė lizingo sutartyje numatytų įsipareigojimų, nustatytais terminais mokėjo įmokas, bet ir žinodamas, kad pagal lizingo sutarties 4.2.3. ir 5.1.5. punktus jam griežtai draudžiama subnuomoti ir perleisti turtÄ be iÅ¡ankstinio raÅ¡tiÅ¡ko lizingo bendrovės sutikimo, sÄ moningais veiksmais svetimÄ , jam patikėtÄ turtÄ , be lizingo davėjo žinios ir sutikimo, neatlygintinai (turto savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtÄ neatlygindamas jo vertės), perleido tretiesiems asmenims.

Dėl Å¡ių T. N. veiksmų svetimas bendrovės turtas buvo prarastas. IÅ¡ Å . V. M. parodymų matyti, kad jis už puspriekabę sumokėjo 12 000 JAV dolerių, todėl prieÅ¡ingai nei teigia T. N., puspriekabė turėjo nemaÅ¾Ä turtinę vertę. T. N. perleisdamas puspriekabę tretiesiems asmenims turėjo gauti tam tikrÄ pinigų sumÄ . Tačiau byloje nėra duomenų, kad pinigai bÅ«tų panaudoti BUAB „K.“ ar RAB „K. U.“ interesais, ar lizingo bendrovei sumokėtas įsiskolinimas už puspriekabę, kurios neiÅ¡mokėta likutinė vertė buvo tik 7404,74 Lt.

Taigi, T. N. patikėtas turtas tyčia buvo neteisėtai ir neatlygintinai perleistas tretiesiems asmenims. Nagrinėjamu atveju, be teisėsaugos institucijų įsikiÅ¡imo nebuvo įmanoma surasti ir identifikuoti paskutinio puspriekabės savininko, puspriekabės buvimo vietos. ŽalÄ , atsiradusiÄ UAB „Swedbank lizingas“, lėmė atsakingo už tai T. N. kalti veiksmai (nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp nuteistojo veikos ir kilusių padarinių). Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nekyla abejonių, kad sudarius lizingo sutartį dėl puspriekabės ilgalaikės iÅ¡perkamosios nuomos tarp UAB „K.“, atstovaujamos direktoriaus T.

N., ir lizingo bendrovės susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, tačiau tolesni T. N. veiksmai padarė lizingo sutarties vykdymÄ ir lizingo davėjo pažeistų teisių atkÅ«rimÄ civilinės teisės priemonėmis problemiÅ¡kÄ dėl nuteistojo sÄ moningų, tyčinių veiksmų, nes perleidus turtÄ trečiajam asmeniui tapo neįmanomu turto susigrÄ Å¾inimas natÅ«ra ar pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. T. N. veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Nors T. N. neigia iÅ¡Å¡vaistę jam patikėtÄ turtÄ , tačiau, kaip žinia, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , bet taip pat ir byloje surinkta ir teismo posėdyje iÅ¡nagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis.

T. N. veikimo pobÅ«dis, kai jis, kaip UAB „K.“ buvęs direktorius ir vienintelis akcininkas, žinodamas bendrovės lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, jų nesilaikė, rodo, kad jis suvokė savo veikos pavojingumÄ , numatė, kad dėl jo veikos kils nurodyti padariniai, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. T. N. veika (dėl puspriekabės) pagrįstai pripažinta kaip nusikalstamas jam patikėto svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymas. IÅ¡ kaltinamojo akto ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad T.

N. buvo nuteistas už 7404,74 Lt likusios neiÅ¡pirktos puspriekabės vertės iÅ¡Å¡vaistymÄ . Nagrinėjamu atveju turtas lizingo davėjui nebuvo perduotas, o galiausiai dingo. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nebuvo objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinamajame akte nurodytÄ turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu – puspriekabės „LOHR TA 10/4 JV“, VIN-(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę 2008 m. birželio 9 d. ir 2009 m. rugsėjo mėn., o tam reikalingos specialios žinios, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2015 m. sausio 16 d. nutartimi buvo paskirta turto vertinimo ekspertizė (T. 3, b. l. 320-321).

Iš 2015-03-30 turto ekspertizės akto matyti, kad kaltinime nurodytos priekabos „LOHR TA 10/4 JV“ rinkos vertė 2008-06-09 buvo 18600 Lt (be PVM), o 2009 m. rugsėjo mėn. – 7500 Lt (be PVM) (T. 4, b. l. 1-26), t. y. didesnė nei nurodyta kaltinime. Kadangi negalima išeiti už kaltinimo ribų, vadovaujamasi puspriekabės verte nurodyta kaltinime, t. y. 7404,74 Lt (2 144,56 eurų). Ši suma nesudaro didelės vertės turto požymio, t. y. nesiekia 250 MGL, bet viršija 5 MGL (Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnis), todėl T.

N. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuojama į Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalį.Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iÅ¡nagrinėtų bylos įrodymų visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad T. N. nuo 2004 m. spalio 20 d. iki 2008 m. birželio 9 d., bÅ«damas UAB „K.“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktorius ir turėdamas teisę valdyti jam patikėtÄ turtÄ , 2005 m. rugsėjo 2 d. sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, UAB „Hansa lizingas“ (Å¡iuo metu UAB „Swedbank lizingas“) perdavė turto priėmimo-perdavimo aktu naudoti ir valdyti puspriekabę „LOHR TA 10/4 JV“, VIN-(duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), – 17 180,85 eurų (59322,03 Lt) vertės, tačiau UAB „K.“ prisiimtų sutartinių įsipareigojimų lizingo tiekėjui UAB „Swedbank lizingas“ neįvykdė, perduotÄ naudoti ir valdyti transporto priemonę, pažeisdamas bendrųjų sutarties sÄ lygų 5.1.5 punktÄ â€“ neparduoti, neįkeisti ar pan. turto be raÅ¡tiÅ¡ko banko sutikimo, neteisėtai, neturėdamas raÅ¡tiÅ¡ko banko sutikimo, puspriekabę „LOHR TA 10/4 JV“, VIN-(duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), perleido ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems tretiesiems asmenims, tokiomis aplinkybėmis iÅ¡vaistė jam patikėtÄ 7404,74 Lt (2 144,56 eurų) vertės svetimÄ turtÄ , tokiu bÅ«du padarydamas UAB „Swedbank lizingas“ 7404,74 Lt (2 144,56 eurų) turtinę žalÄ .Dėl bausmės.Perkvalifikavus nusikalstamÄ veikÄ bÅ«tina iÅ¡spręsti ir bausmės skyrimo klausimÄ .Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje.Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, Å¡io straipsnio sankcijoje numatyti vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Byloje T. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ä®vertinus T. N. asmenybę (iki skundžiamu teismo nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo teistas nebuvo; apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos priimtas jau po skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, paskirta bauda sumokėta, administracine tvarka nebaustas, dirba, vedęs, turi du mažamečius vaikus, sunkiai sergantį tėvÄ , kuriam reikalinga priežiÅ«ra ir pagalba), padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus (padarė vienÄ nesunkų, tyčinį, baigtÄ nusikaltimÄ , nusikaltimu padarytos žalos iki Å¡iol nėra atlyginęs), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , T.

N. skirtina bauda, kurios dydis mažesnis už vidurkį (Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas (2003-04-10 įstatymu Nr. IX-1495 redakcija)).Dėl civilinio ieškinio.Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata.

Ji suformuluota Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jei nebÅ«tų įvykdyti nusikalstami veiksmai. Turtinė žala – tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens veiksmai (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnis).

Atlyginant turtinę žalÄ , taikomas visiÅ¡ko jos atlyginimo principas. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialÅ«s daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusiÄ veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 5 dalyje.

Pagal Å¡iÄ normÄ turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dienÄ . Atskirais atvejais, siekiant iÅ¡vengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiÅ¡ko žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).UAB „Swedbank lizingas“ pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ T.

N. 7404,74 Lt likusiÄ neiÅ¡pirktÄ turto vertę už puspriekabę „LOHR TA 10/4 JV 18“ ir 49 201,78 Lt likusiÄ neiÅ¡pirktÄ turto vertę už ekskavatorių „KRAMER - 812“, iÅ¡ viso 56 606,52 Lt (T. 3, b. l. 60). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. N. nusikalstamai iÅ¡Å¡vaistė tik jam patikėtÄ puspriekabę „LOHR TA 10/4 JV 18“. Atsižvelgiant į tai, kad tarp T. N. neteisėtų, nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, jog UAB „Swedbank lizingas“ turtinė žala iki Å¡iol nėra atlyginta, iÅ¡ T.

N. UAB „Swedbank lizingas“ naudai priteistina 7 404,74 Lt (2 144,56 eurų) turtinės žalos už puspriekabę. Nustačius, kad ekskavatoriaus „KRAMER – 812“ praradimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl žalos priteisimo už šį turtÄ paliekama nenagrinėta. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktais, n u s p r e n d ž i a:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį:T. N. nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam bausmę - 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio baudÄ . Priteisti iÅ¡ T. N. UAB „Swedbank lizingas“ naudai 7404,74 Lt (2 144,56 eurų) turtinės žalos už puspriekabę „LOHR TA 10/4 JV 18“. Palikti nenagrinėtÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl žalos priteisimo už ekskavatorių „KRAMER – 812“.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                           Viktoras Kažys Teisėjai                                                                                                  Elena Vainienė                                                                                                                              Kęstutis Jucys