c8c8d004-c15d-4d45-9ab0-b070bd96d154 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1805-230/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23653-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.3.7.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų  Nijolios Indreikienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1629-475/2015 pagal ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos skundÄ atsakovui Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriui dėl 2014 m. spalio 29 d. nutarimo atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti Kauno apygardos prokuratÅ«ros vieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro H. U. 2014-10-29 nutarimÄ atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros vieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės V. M. 2014-09-03 nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones.

Skunde nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) Alytaus skyrius 2014-08-05 raÅ¡tu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyrių, praÅ¡ydamas kreiptis į teismÄ dėl Alytaus apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo 1998-07-21 įsakymo Nr. 11-437 „Dėl faktiÅ¡kai naudojamų žemės sklypų pardavimo Alytaus mieste“ dalyje dėl 1,52 aro ploto žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), pardavimo M.

L. pripažinimo negaliojančiu, 1998-09-28 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties ir 2014-03-13 pirkimo–pardavimo sutarties dėl 0,0152 ha ploto žemės sklypo dalies bendrame 0,1392 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. NŽT prie ŽŪM Alytaus skyriaus vedėjo 2014-05-13 įsakymu sudaryta komisija iÅ¡nagrinėjo N. B. 2014-04-24 praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). IÅ¡nagrinėjus praÅ¡yme iÅ¡dėstytus faktus, prie praÅ¡ymo pridėtus dokumentus, Alytaus skyriaus bei VÄ® Registrų centro duomenis, buvo nustatyta, kad M.

L. 1997-04-11 pateikė praÅ¡ymÄ pirkti 0,0152 ha ploto žemės sklypo dalį žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Alytaus apskrities virÅ¡ininko pavaduotojas 1998-07-21 priėmė įsakymÄ parduoti M. L. 1,52 aro ploto žemės sklypo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Alytaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba 1998-09-28 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė M. L. 0,0152 ha ploto žemės sklypo dalį žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis M. L. 1998-06-19 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė 1/8 Å«kinio pastato ir butÄ N. B., o 2014-03-13 pirkimo–pardavimo sutartimi 0,0152 ha ploto žemės sklypo dalį bendrame 0,1392 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), A. T.. IeÅ¡kovė teigia, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“ patvirtintos tvarkos (galiojusios iki 1999-06-09) 7 p., Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi (galiojusio iki 2000-06-26), Alytaus apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo 1998-07-21 įsakymas Nr. 11-437 „Dėl faktiÅ¡kai naudojamų žemės sklypų pardavimo Alytaus mieste“ dalyje dėl 1,52 aro ploto žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), pardavimo M.

L. yra neteisėtas, 1998-09-28 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ (kadangi M. L. tuo metu jau nevaldė nuosavybės teise pastatų (1/8 Å«kinio pastato ir buto), yra niekinė ir turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia (CK 1.80 str.). Taip pat pripažintinas negaliojančiu ir paskesnis sandoris dėl tos pačios žemės sklypo dalies perleidimo 2014-03-13 pirkimo-pardavimo sutartis, parduodant 0,0152 ha ploto žemės sklypo dalį bendrame 0,1392 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), A.

T., nes iÅ¡ ne teisės teisė atsirasti negali. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad žemės sklypo dalies negrÄ Å¾inus valstybei, tuo pačiu niekinių sandorių pagrindu įgytos sklypo dalies tolimesniu disponavimu ir valdymu pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės, t. y. N. B., 1998-06-19 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijusi 1/8 Å«kinio pastato ir butÄ , negali nuosavybės teise įsigyti teisės aktų nustatyta tvarka jai priklausančios žemės sklypo dalies, kadangi ji Å¡iuo metu priklauso A.

T.. Mano, kad turėtų bÅ«ti taikoma restitucija – 0,0152 ha ploto žemės sklypo dalis bendrame 0,1392 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta teisėtam jos savininkui – Lietuvos Respublikai, tokiu apginant vieÅ¡Ä jį interesÄ užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu skundÄ atmetė. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė V.

M. 2014-09-03 nutarimu atsisakė taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, nustačiusi, jog prokurorui kreipiantis į teismÄ dėl Alytaus apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo 1998-07-24 sprendimo Nr. 11-437 dalies ir pirkimo–pardavimo sandorių panaikinimo bÅ«tų ne tik pažeistas teisinių santykių stabilumo ir teisinės valstybės principai, bet ir bÅ«tų inicijuojamas teisminis procesas jau suėjus bendriesiems ieÅ¡kinio senaties terminams, pažymėjo, kad inicijavus teisminį procesÄ bÅ«tų ginami privatÅ«s individualaus namo dalies savininkės N. B., bet ne vieÅ¡ieji interesai.

VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras H. U. pareiÅ¡kėjos skundo netenkino ir 2014-10-29 nutarime nurodė, kad VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė V. M. aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai iÅ¡dėstė savo sprendimo argumentus ir motyvus, bei pagrįstai atsisakė taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jis nagrinėjamu atveju gali pasisakyti tik dėl to, ar Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokurorė V. M., nagrinėdama pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras H.

U., spręsdamas dėl prokurorės V. M. nutarimo atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones pagrįstumo, nepažeidė nagrinėjimo procedÅ«ros, tačiau teismas negali pasisakyti dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo iÅ¡ esmės. Ä®vertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad prokurorai tyrė pareiÅ¡kėjos pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes, tačiau nenustatė pagrindo inicijuoti kreipimÄ si į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja kartu su skundu nepateikė papildomų įrodymų, nenurodė pasikeitusių aplinkybių, kurie galėtų turėti įtakos vertinant prokurorų priimtų sprendimų teisėtumÄ .

Pareiškėja iš esmės skundu prašo pripažinti, kad Kauno apygardos prokurorai neteisingai įvertino ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 11.13.-60/2012/2013 dokumentus, nustatydami, kad administracinio akto ir ginčo sandorių panaikinimas yra susijęs su privačiu, bet ne viešuoju interesu, kuris aktualus visai visuomenei. Teismas sprendė, kad pareiškėja nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad Kauno apygardos prokuratūros prokurorai nerinko įrodymų, jų neanalizavo ir nevertino.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorų 2014-09-03 ir 2014-10-29 nutarimuose priimti procesiniai sprendimai, remiantis teismų praktika, Konstitucinio teismo doktrina bei Lietuvos respublikos teisės aktais, ir juose padarytos iÅ¡vados yra motyvuotos. Ä®vertinti, ar NŽT prie ŽŪM Alytaus skyriaus 2014-08-07 Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriui pateiktas pareiÅ¡kimas dėl vieÅ¡ojo intereso turi esminės reikÅ¡mės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiÅ¡kiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti, t. y. ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonių taikymo, yra prokurorų diskrecijos teisė.

Teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų, tik patikrina, ar prokuroras, gavęs skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadÄ . Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorų 2014-09-03 ir 2014-10-29 nutarimuose priimti procesiniai sprendimai atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones yra atlikti nepažeidžiant pareiÅ¡kimų dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo nagrinėjimo procedÅ«ras, todėl nėra pagrindo naikinti Å¡ių prokurorų procesinių sprendimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai PareiÅ¡kėja apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimÄ ir panaikinti Kauno apygardos prokuratÅ«ros vieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro H. U. 2014 m. spalio 29 d. nutarimÄ atmesti pareiÅ¡kėjos skundÄ ir atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones bei Kauno apygardos prokuratÅ«ros vieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės V. M. 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones.

Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo NŽT prie ŽŪM skunde išdėstytų motyvų ir nei dėl vieno jų nepasisakė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ patvirtintos tvarkos (galiojusio iki 1999 m. birželio 9 d.) 7 p. nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai ne aukciono tvarka parduodami privačių namų valdų savininkams - faktiško valdos dydžio žemės sklypai, jų ribas nustačius, kaip nurodyta šios tvarkos 4 punkte (t. y. faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis).

Individualaus gyvenamojo namo, kurio dalys yra parduotos, kiekvienos dalies savininkas (bendrasavininkis) gali pirkti Å¡iai namų valdai priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. (galiojusio iki 2000 m. birželio 26 d.) nustatyta, kad piliečiams prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai.

Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kuriÄ užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi bÅ«ti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi bÅ«ti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose.

Vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, darytina iÅ¡vada, kad Alytaus apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo 1998 m. liepos 21 d. įsakymas „Dėl faktiÅ¡kai naudojamų žemės sklypų pardavimo Alytaus mieste“ dalyje dėl 1,52 aro ploto žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), pardavimo M. L. yra neteisėtas, 1998 m. rugsėjo 28 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ (kadangi M. L. tuo metu jau nevaldė nuosavybės teise pastatų (1/8 Å«kinio pastato ir buto), yra niekinė ir turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia.

Taip pat pripažintinas negaliojančiu ir paskesnis sandoris dėl tos pačios žemės sklypo dalies perleidimo, t. y. 2014 m. kovo 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis, parduodant 0,0152 ha ploto žemės sklypo dalį bendrame 0,1392 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), A. T., nes iÅ¡ ne teisės teisė atsirasti negali. PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad žemės sklypo dalies negrÄ Å¾inus valstybei, tuo pačiu niekinių sandorių pagrindu įgytos sklypo dalies tolimesniu disponavimu ir valdymu pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės, t. y.

N. B. 1998 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijusi 1/8 Å«kinio pastato ir butÄ , negali nuosavybės teise įsigyti teisės aktų nustatyta tvarka jai priklausančios žemės sklypo dalies, kadangi ji Å¡iuo metu priklauso A. T.. PareiÅ¡kėja nesutinka su prokuroro motyvu, kad praÅ¡ymas inicijuoti Alytaus apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo 1998-07-21 įsakymo panaikinimÄ ir ginčo sandorius iÅ¡ esmės yra susijęs su individualaus namo dalies savininkės N. B. interesais ir kad praÅ¡omas administracinio akto ir ginčo sandorių panaikinimas yra susijęs su privačiu, bet ne vieÅ¡uoju interesu.

Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 19 str. 1 d. numatyta, kad prokurorai gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , kai nustato teisės akto pažeidimÄ , kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam paÅ¡alinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Taigi Å¡iuo atveju yra pažeistos asmens, t. y.

N. B. teisės ir teisėti interesai, kadangi ji valdydama nuosavybės teise gyvenamojo namo dalį, negali įsigyti Å¡io namo namų valdai priklausančios žemės sklypo dalies. PareiÅ¡kėja taip pat nesutinka su prokuroro nuomone, kad teisės akto pažeidimas buvo padarytas NŽT veiklos srityje ir Å¡i institucija galėjo ir turėjo galimybę bei privalėjo savalaikiai nustatyti padarytus teisės pažeidimus ir imtis priemonių juos paÅ¡alinti, kadangi ginčijamÄ 1998 m. liepos 21 d. įsakymÄ â€žDėl faktiÅ¡kai naudojamų žemės sklypų pardavimo Alytaus mieste“ dalyje dėl 1,52 aro ploto žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), pardavimo M.

L. priėmė Alytaus apskrities virÅ¡ininko pavaduotojas (Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracija 2010 m. liepos 1 d buvo likviduota, jos teisių perėmėja NŽT prie ŽŪM). Nesant įstatymo, numatančio tvarkÄ , kokiu bÅ«du valstybei grÄ Å¾inti jos pačios institucijų neteisėtai fiziniam asmeniui parduotÄ Å¾emę, atsisakymas kreiptis į teismÄ prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui.              Atsakovas Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nesutinka su jame iÅ¡dėstytais motyvais, laiko juos nepagrįstais ir nurodo, jog apeliantė klaidingai supranta teismo sprendimÄ manydama, jog teismas turėjo vertinti pareiÅ¡kėjos argumentus ir spręsti, ar Å¡iuo atveju buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas, ar ne, kadangi teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tirtų ir spręstų dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismÄ , teismo bÅ«tų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismÄ . Nei apeliaciniame skunde, nei skunduose dėl prokurorės V.

M. 2014-09-03 ir vyriausiojo prokuroro H. U. 2014-10-29 nutarimų panaikinimo pareiÅ¡kėja nenurodė argumentų, susijusių su pateikto skundo nagrinėjimo procedÅ«ra, taip pat nenurodė jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarkÄ , pažeidimų, kuriuos bÅ«tų padarę skundÄ nagrinėję prokurorai, o kiti skundo teiginiai neturi reikÅ¡mės priimtų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja NŽT prie ŽŪM kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti Kauno apygardos prokuratÅ«ros vieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro H.

U. 2014-10-29 nutarimÄ atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir atsisakyti taikyti vieÅ¡o intereso gynimo priemones ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros vieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės V. M. 2014-09-03 nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos skundÄ , nustatė, kad pagrindo panaikinti minėtus nutarimus nėra, todėl pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad prokurorai tyrė pareiÅ¡kėjos pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes, tačiau nenustatė pagrindo inicijuoti kreipimÄ si į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo.

PareiÅ¡kėja kartu su skundu nepateikė papildomų įrodymų, nenurodė pasikeitusių aplinkybių, kurie galėtų turėti įtakos vertinant prokurorų priimtų sprendimų teisėtumÄ , nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokurorai nerinko įrodymų, jų neanalizavo ir nevertino. Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorų 2014-09-03 ir 2014-10-29 nutarimuose procesiniai sprendimai priimti remiantis teismų praktika, Konstitucinio teismo doktrina bei Lietuvos respublikos teisės aktais ir juose padarytos iÅ¡vados yra motyvuotos.

Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nenagrinėjo NŽT prie ŽŪM skunde iÅ¡dėstytų motyvų ir nei dėl vieno jų nepasisakė. Dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo CPK 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar pareiÅ¡kimÄ vieÅ¡ajam interesui ginti. Prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis).

Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kuriÄ jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ji detalizuota ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , vieÅ¡Ä jį interesÄ gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos praneÅ¡imÄ , pasiÅ«lymÄ , pareiÅ¡kimÄ , skundÄ arba savo iniciatyva, taip pat – ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigÅ«nai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesÄ , nesiėmė priemonių pažeidimams paÅ¡alinti.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigÅ«nų, įgaliojimai teisės aktuose negali bÅ«ti apibÅ«dinami kaip jų subjektinė teisė, kuriÄ jie gali įgyvendinti savo nuožiÅ«ra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sÄ lygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rÅ«Å¡ių aplinkybes:

1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai;

2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos;

3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobÅ«džio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir vieÅ¡asis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigÄ vertinti, ar paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sÄ lygos ieÅ¡kiniui paduoti. Taigi Konstitucijoje nustatytas prokuratÅ«ros teisinis statusas reiÅ¡kia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigÅ«nas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskrecijÄ priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali bÅ«ti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).ProkuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklÄ kontroliuoja aukÅ¡tesnysis prokuroras ir teismas.

AukÅ¡tesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus. Pagal ProkuratÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 4 dalį prokuroro priimtÄ proceso nutarimÄ gali panaikinti aukÅ¡tesnysis prokuroras, priimdamas motyvuotÄ nutarimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad prokuratÅ«ros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigÅ«nų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukÅ¡tesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukÅ¡tesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimÄ apskųsti teismui (ProkuratÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 5 dalis).

Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtÄ sprendimÄ (ProkuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumÄ tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedÅ«ras, nepadarė pažeidimų. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimÄ dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«rų, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo.

Ä®statyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės. Civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginÄÄ iÅ¡ esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikÅ¡to reikalavimo (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju tai reiÅ¡kia, kol prokuroras pagal savo kompetencijÄ nenustatė vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismÄ dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas vieÅ¡asis interesas. Teismas dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, t. y. iÅ¡nagrinėjęs konkrečios bylos ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) faktinį ir teisinį pagrindÄ . Dėl to pažymėtina, kad tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiÅ¡kus reikalavimÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , teismas nagrinėja bylÄ pagal suformuluotÄ reikalavimo faktinį pagrindÄ ir sprendžia, ar vieÅ¡asis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių bÅ«du pažeidimas Å¡alintinas.

PrieÅ¡ingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tirtų ir spręstų dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismÄ , teismo bÅ«tų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismÄ .Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos NŽT prie ŽŪM skundÄ dėl prokurorės ir vyriausiojo prokuroro atsisakymo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , nustatė, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorai, tirdama šį skundÄ , rinko faktinius duomenis, tinkamai ir iÅ¡samiai juos analizavo bei vertino ir pagrindė ne tik aktualių teisės aktų nuostatomis, bet ir teismų praktika, Konstitucinio Teismo doktrina, o vyriausiasis prokuroras 2014-10-19 nutarime, kuriuo atsisakyta kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, nurodė, kad VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė V.

M. aiÅ¡kiai iÅ¡samiai iÅ¡dėstė savo sprendimo argumentus ir motyvus bei pagrįstai atsisakė taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, t. y. byloje nustatyta, kad prokurorė ir vyriausiasis prokuroras, priimdami sprendimÄ dėl atsisakymo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , proceso normų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada visiÅ¡kai sutinka ir papildomai pažymi, jog apeliantė apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, ir iÅ¡ esmės praÅ¡o pripažinti, kad Kauno apygardos prokurorai neteisingai įvertino, jog administracinio akto ir ginčo sandorių panaikinimas yra susijęs su privačiu, bet ne vieÅ¡uoju interesu, kuris aktualus visai visuomenei, tačiau nei apeliaciniame skunde, nei skunduose dėl prokurorės V.

M. 2014-09-03 ir vyriausiojo prokuroro H. U. 2014-10-29 nutarimų panaikinimo pareiÅ¡kėja nenurodė jokių argumentų, susijusių su pateikto skundo nagrinėjimo procedÅ«ra, taip pat nenurodė jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarkÄ , pažeidimų, kuriuos bÅ«tų padarę skundÄ nagrinėję prokurorai. Kaip jau minėta, teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų, atsisakant taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti.

Dėl Å¡ių aplinkybių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , kuriuo byloje nagrinėtas pareiÅ¡kėjos skundas atmestas, tinkamai taikė aukščiau nurodytas teisės normas, rėmėsi suformuota teismų praktika ir neperžengė įstatymo nustatytų teismui ribų kontroliuojant prokuroro veiksmų teisėtumÄ (CPK 185 straipsnis).Apeliantė apeliaciniame skunde, ginčydama prokurorų priimtus nutarimus bei teismo sprendimÄ , vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“ patvirtintos tvarkos ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatomis, kurių pagrindu teigia, kad Alytaus apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo 1998 m. liepos 21 d.

įsakymas „Dėl faktiÅ¡kai naudojamų žemės sklypų pardavimo Alytaus mieste“ dalyje dėl 1,52 aro ploto žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), pardavimo M. L. yra neteisėtas, o jo pagrindu sudaryti sandoriai yra niekiniai. Be to, apeliantė nesutinka su prokuroro nutarimo argumentu, jog praÅ¡ymas inicijuoti Alytaus apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo 1998-07-21 įsakymo panaikinimÄ ir ginčo sandorius iÅ¡ esmės yra susijęs su individualaus namo dalies savininkės N. B. interesais ir kad praÅ¡omas administracinio akto ir ginčo sandorių panaikinimas yra susijęs su privačiu, bet ne vieÅ¡uoju interesu, kuris aktualus visai visuomenei.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas dar kartÄ pažymi, kad nagrinėjant skundÄ , teismui nėra suteikta kompetencija vertinti, analizuoti nurodytų teisės aktų nuostatų turinį, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjos nurodomus galimus vieÅ¡ojo intereso pažeidimus, nes tai galėtų padaryti tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , jei ji bÅ«tų iÅ¡kelta, iÅ¡ esmės, o visos minėtos teisės aktų nuostatos buvo įvertintos tiek prokurorės, tiek vyriausiojo prokuroro nutarimuose. Taigi pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai neanalizavo ir netaikė jokių pareiÅ¡kėjos minimų teisės aktų nuostatų, o tik nurodė, jog Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorų 2014-09-03 ir 2014-10-29 nutarimuose procesiniai sprendimai priimti remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais.Kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino skundžiamus prokurorų nutarimus, padarė tinkamas ir bylos medžiaga pagrįstas iÅ¡vadas, vertindamas prokurorų nutarimus teisingai taikė procesinės teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :              Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                         Nijolia Indreikienė                                                                                                                                       Leonas Jachimavičius                                                                                                                          Virginija Lozoraitytė                                                                                                                                                                                                                                                                                                      Â