c8c6794d-fa45-4ffc-a9e9-bc22909a0546 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla NrPirmosios instancijos teismo                                           Civilinė byla Nr. 2A-2-227/2014Teisėjas Algirdas Baliulis                                            Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija (S)                                                                                         121.14; 121.21   PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N  U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 8 d.Panevėžys             Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės, kolegijos teisėjų:

Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės,sekretoriaujant Lolitai Kudabienei,               dalyvaujant ieškovui J. M., ieškovų A. M. ir J. M. atstovui advokatui Mariui Tamošiūnui,                 atsakovui D. P., jo atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei,                atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei L. K.,                 trečiojo asmens S. B. atstovei advokatei J.

M.,                nedalyvaujant ieÅ¡kovui A. M., atsakovams A. P., R. K., I. K., tretiesiems asmenims nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų  reikalavimų: S. B., V. Å ., VÄ® Registrų centro Utenos filialui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo D. P. apeliacinį skundÄ dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-277/2013 pagal ieÅ¡kovų J. M. ir A. M. ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, D.

P., A. P., R. K., I. K., tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, S. B., V. Å ., VÄ® Registrų centro Utenos filialui dėl Utenos apskrities virÅ¡ininko įsakymo ir sprendimo panaikinimo, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir žemės sklypo registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami panaikinti: Utenos apskrities virÅ¡ininko 2006-06-15 įsakymo Nr. 16-434 dalį, kuria pavirtintas Balninkų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas dalyje dėl atsakovui D.

P. suprojektuoto 0,38 ha ploto žemės sklypo; Utenos apskrities virÅ¡ininko 2006-11-07 sprendimo Nr. 13-17836 dalį, kuria D. P. atkurta nuosavybės teisė į 0,38 ha ploto žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini); pripažinti niekine ir negaliojančia 2006-12-14 sutartį tarp D. P., A. P. ir R. K. dėl 0,38 ha ploto žemės sklypo ir taikyti restitucijÄ . Nurodė, kad 1999-08-26 jiems buvo atkurta bendrosios dalinės nuosavybės teisė į 11,23 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), sklypÄ suformuojant preliminariais matavimais ir besiribojant su pirmiau suformuotu žemės sklypu, Balninkų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane pažymėtu Nr. 119.

Ä® minėtÄ sklypÄ 1999-01-22 D. P. ir kitiems asmenims buvo atkurta nuosavybės teisė. IeÅ¡kovų ir atsakovui D. P. atkurto sklypo ribos sutapo trijuose taÅ¡kuose. D. P. praÅ¡ymu rengiant žemės sklypo padalijimo projektÄ , buvo atliekami jam priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių metu patvirtinta bendra ieÅ¡kovų žemės sklypo ir D. P. žemės sklypo riba trijuose taÅ¡kuose. J. M., A. M. su parengtu žemės sklypo ribų paženklinimo aktu sutiko. 2007 m. ieÅ¡kovai, užsakę nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastrinius matavimus, sužinojo, kad jiems priklausančio žemės sklypo ribose suformuotas 0,38 ha žemės sklypas, į kurį nuosavybės teisės atkurtos D.

P., o jis sklypÄ pardavęs R. K.. Teigė, jog minėtas žemės sklypas suformuotas neteisėtai, todėl administraciniai aktai, kuriais ieÅ¡kovų žemės sklype suformuotas kitas žemės sklypas ir į šį žemės sklypÄ atkurta nuosavybės teisė atsakovui D. P. turi bÅ«ti panaikinti, o žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia bei taikytina restitucija, įpareigojant žemės sklypo pardavėjus grÄ Å¾inti pirkėjui pagal sutartį sumokėtus pinigus ir panaikinant neteisėtai suformuoto sklypo registracijÄ Nekilnojamojo turto registre.Ignalinos rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį visiÅ¡kai patenkino.

Remdamasis byloje esančiais duomenimis, konstatavo, jog atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal riboženklius, įtvirtintus žemės sklypų paženklinimo vietoje metu ir žyminčius ieÅ¡kovų bei atsakovo žemės sklypų bendrÄ ribÄ . Nurodė, kad V. Å ., ženklinusi vietovėje žemės sklypus, atstumÄ tarp dviejų riboženklių nurodė mažesnį, nei buvo iÅ¡ tikrųjų ir tai sÄ lygojo neva laisvos valstybinės žemės sklypo atsiradimÄ . Teigė, jog minėtÄ klaidÄ patvirtino R.

K. žemės sklypo kadastriniai matavimai. Darė iÅ¡vadÄ , kad laisvos valstybinės žemės plotas tarp atsakovo D. P. ir ieÅ¡kovų žemės sklypų susidarė dėl to, kad po atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų buvo pakeistos atsakovo žemės sklypo ribos ir konstatavo, jog 0,38 ha (po kadastrinių matavimų 0,1891 ha) žemės sklypas buvo suformuotas ieÅ¡kovams vietovėje paženklinto žemės sklypo ribose. Ä®vertinęs ieÅ¡kovų ir R. K. žemės sklypų kadastrinius matavimus, darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovams vietovėje buvo pažymėtas 11,6802 ha ploto žemės sklypas, didesnis nei Utenos apskrities virÅ¡ininko 1999-08-26 sprendimuose nurodytas 11,23 ha žemės sklypas, bet paklaida nevirÅ¡ijo teisės aktuose numatytos paklaidos, todėl ieÅ¡kovai minėtais sprendimais įgijo nuosavybės teisę į 11,6802 ha ploto žemės sklypÄ .

Pripažino administracinių aktų dalis ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį niekinėmis ir negaliojančiomis. Nustatė pareigÄ atsakovams D. P. ir A. P. grÄ Å¾inti R. K. pagal sandorį gautus pinigus. Sprendė, kad R. K., pirkdamas iÅ¡ D. P. žemės sklypÄ , nesielgė pakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas netaikė vindikacijÄ ribojančių įstatymo nuostatų. Sprendė, kad ginčas kilo ne dėl atsakovo R.

K. veiksmų, todėl bylinėjimosi ir paÅ¡to iÅ¡laidas priteisė tik iÅ¡ atsakovų D. P. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos.Apeliaciniu skundu atsakovas D. P. praÅ¡o panaikinti Ignalinos rajono apylinkės 2013 m. gegužės 13 d. teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Teigia, pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskleidė bylos esmės, visapusiÅ¡kai neįvertino byloje surinktų įrodymų, neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas.

Nurodo, kad teismas nieko nepasisakė dėl Balninkų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto laisvos valstybinės žemės plano. Pažymi, jog senieji ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo riboženkliai buvo iÅ¡nykę ir tai patvirtino Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus sudaryta komisija, 2008-01-31 atstačiusi vienÄ riboženklį pagal ieÅ¡kovų sklypo abriso duomenis. Nurodo, kad po kadastrinių matavimų ieÅ¡kovų žemės sklypas didesnis nei nurodytas sprendime atkurti nuosavybės teisę, todėl priskyrus atsakovui R.

K. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ prie ieÅ¡kovų sklypo, Å¡io plotas natÅ«roje dar labiau padidėtų. Pažymi, kad valstybė, kaip bet kuris savininkas, turi teisę jai nuosavybės teise priklausančius laisvos valstybinės žemės plotus perduoti neatlygintinai, vykdydama nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ras, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino administracinius aktus, kuriais ginčo sklypas buvo suteiktas D. P.. Nurodo, jog ginčo sklypas niekada nepateko į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ , nėra pagrindo pripažinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties negaliojančia.

Pažymi, kad restitucijos taikymui nėra jokio pagrindo, nes buvo bÅ«tinųjų sÄ lygų, kurioms esant daiktas iÅ¡reikalaujamas iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, be to, pripažinus ginčo sklypo suformavimu ieÅ¡kovų žemės sklypo ribose, atsakyti turėtų atitinkamus pažeidimus padariusi institucija, o ne atsakovai D. P. ir R. K.. Nurodo, kad nepagrįstai bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistos prie D. P., nes jis jokių neteisėtų veiksmų nepadarė. Teismo posėdžio metu apelianto atstovė papildomai paaiÅ¡kino, kad 2000-03-12 ir 2002-06-22 žemės sklypo planai, parengti S. B. individualios įmonės, sudaryti apgaulės bÅ«du, dėl jų pripažinimo negaliojančiais yra nagrinėjama civilinė byla Molėtų rajono apylinkės teisme, o pirmosios instancijos teismas iÅ¡imtinai vadovavosi ginčijamais žemės sklypo planais.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtos ekspertizės iÅ¡vados, nors ir gali sukelti papildomų klausimų dėl tyrimo metodo, tačiau yra palankios apeliantui, ekspertas atlikdamas tyrimÄ naudojosi akte iÅ¡vardintais dokumentais, jų pagrindu darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovams nebuvo sukelta jokių neigiamų pasekmių formuojant laisvos valstybinės žemės sklypÄ , nebuvo pažeista jų nuosavybės teisė, jų turimas žemės sklypas didesnis nei įregistruota Registrų centre. Tokias iÅ¡vadas darė ir Vilniaus apygardos teismas priimdamas nutartį dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Laisvas žemės sklypas atsirado po 2000 m. kadastrinių matavimų atlikimo, pripažinus, kad D. P. žemės sklypas yra didesnis, bei vėliau, 2006 metais, atitraukus D. P. sklypÄ nuo ieÅ¡kovų. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Molėtų skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundÄ sutinka su skunde iÅ¡dėstytais motyvais. Nurodo, jog teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovo žemės sklypo ribos buvo pakeistos, kad susidaręs žemės sklypo virÅ¡plotis nevirÅ¡ytų leistinos paklaidos.

Pažymi, kad, atlikus ieÅ¡kovų žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal jų sklypo abrisÄ ir laikinÄ jį žemės sklypo planÄ , paaiÅ¡kėjo, jog ieÅ¡kovų žemės sklypo plotas didesnis nei nurodytas atkurti, o sklypo ribos nepakeistos. Mano, jog pritaikius restitucijÄ , atsakovų padėtis žymiai pablogėja. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad laisvas žemės plotas atsirado pagal abrisus D. P. žemės sklypo ribose, iÅ¡aiÅ¡kėjo po 2000 m. kadastrinių matavimų, dėl to 2005-2006 m.

Å . paruošė planÄ dėl projekto papildymo, 2006 metais žemės sklypas suformuotas kaip laisvas valstybinės žemės sklypas, ieÅ¡kovai formuojant žemės sklypÄ asmeniÅ¡kai pakviesti nebuvo, paskelbta vieÅ¡ai. IeÅ¡kovai J. M. ir A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teigia, jog pirmosios instancijos teisme byla nagrinėta ypač iÅ¡samiai, Å¡alių pozicijos įvertintos nuodugniai, Å¡alims sudarytos visos sÄ lygos bÅ«ti iÅ¡klausytoms bei pateikti visus turimus įrodymus.

Nurodo, jog originalusis Balninkų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto laisvos valstybinės žemės planas atspindi 2000 m. buvusiÄ padėtį, kai ieÅ¡kovų ir apelianto žemės sklypai turėjo bendrÄ ribÄ , o apeliantas remiasi 2006 m. atliktu plano papildymu, kuris patvirtintas ginčijamu 2006-06-15 administraciniu aktu. Pažymi, jog jokio teisėto veikimo pagrindo neturinti komisija akivaizdžiai neatitinka valstybės įgalioto asmens apibrėžimo, todėl tokios komisijos darbo rezultatai neatitinka oficialaus raÅ¡ytinio įrodymo sÄ vokos ir neturi aukÅ¡tesnės įrodomosios galios.

Tvirtina, jog byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad autentiÅ¡ki riboženkliai, žymintys apelianto ir ieÅ¡kovų bendrÄ ribÄ , nuo jų pastatymo (1999 m.) yra iÅ¡likę iki Å¡iol. Nurodo, jog ieÅ¡kovų žemės sklypo atlikti kadastriniai matavimai neteisėtai, nesuderinti su sklypo savininkais. Mano, kad matininkė Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos užsakymu įteisino komisijos neteisėtai perkeltas ieÅ¡kovų sklypo ribas. Pažymi, net jei įrodžius ieÅ¡kovų sklypo plotÄ esant didesniu, tai nesuteikia pagrindo savavaliÅ¡kai mažinti dalį ieÅ¡kovų sklypo ploto perkeliant riboženklius ir suformuojant ieÅ¡kovų sklypo ribose ginčo sklypÄ .

Teigia, jog pirmosios instancijos teismas jokių teisės aktų ar teismų praktikos reikalavimų nepažeidė, pripažindamas R. K. nepažeidusiu formaliųjų teisės aktų, tačiau buvus nesÄ Å¾iningu ginčo sklypo įgijėju. Pažymi, kad apelianto nesÄ Å¾iningumas yra kur kas akivaizdesnis nei R. K., nes jis aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese formuojant sklypų ribas, jam žinomos istorinės sklypų ribos, nuosavybės atkÅ«rimo procesas jam buvo gerai žinomas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovų atstovas papildomai paaiÅ¡kino, kad teismo ekspertizės aktas neatitinka tiek formalių įstatymo reikalavimų tokio dokumento turiniui, formai, tiek iÅ¡vados daromos vadovaujantis netikslia kartografine medžiaga, netiksliais abrisų duomenimis, pats ekspertas akte nurodo, jog 1 taÅ¡ko paklaida gali bÅ«ti 5 metrai (skaičiuojant nuo pastatų kerčių) arba iki 15 metrų (upių, kelių, miÅ¡kų kontÅ«rai), palyginus eksperto nurodytų taÅ¡kų koordinates, atstumus tarp taÅ¡kų su abrisuose, planuose, natÅ«roje nustatytais taÅ¡kais, akivaizdu, kad eksperto iÅ¡vados netikslumai yra labai dideli, todėl tokiu ekspertizės aktu spręsti dėl žemės sklypų ribų negalima.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė A. P. sutinka su skundo motyvais praÅ¡o jį patenkinti.Atsakovai I. K. ir R. K. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės sutinka su skundo motyvais. Nurodo, kad neturėjo pagrindo nepasitikėti atsakovu D. P. sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, bei VÄ® „Registrų centras“. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl R. K. elgesio įsigyjant ginčo sklypÄ , nes ir patys ieÅ¡kovai deramai nesirÅ«pino savo nuosavybe. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. (CPK 326 str. 1 d. 1 p)  Kolegija bylÄ nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329str.2d.).   Byloje nustatyta, kad 1999-01-22 Utenos apskrities virÅ¡ininko sprendimu D. P. kartu su kitais bendraturčiais, buvo atkurtos nuosavybės teisės į 11,64 ha žemės sklypÄ , Balninkų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane pažymėtÄ Nr. 119, esantį (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 130-133). SklypÄ 1998-11-10 vietovėje riboženkliais paženklino ir iÅ¡matavo žemėtvarkininkė V.

Å .. Vietovėje atlikti matavimai pažymėti lauko brėžinyje - abrise (t.2, b.l.111-112). Utenos apskrities virÅ¡ininko 1999-04-16 įsakymu Nr. 10-06-110 patvirtintas sklypo Nr. 119 padalijimo projektas, pagal kurį D. P. atiteko 4,32 ha ploto žemės sklypas, žemės reformos žemėtvarkos projekto plane pažymėtas Nr. 119-I, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). (A. G., I. Å ., B. M. V. ir D. P. žemės sklypo padalijimo projekto byla, b.l. 27-28). IeÅ¡kovams 1999-08-26 Utenos apskrities virÅ¡ininko įsakymu bei sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į 11,23 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Balninkų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane pažymėtÄ Nr. 150, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 5, J.

M. ir A. M. nuosavybės atkÅ«rimo byla, b. l. 27-28). SklypÄ 1999-05-01 vietovėje riboženkliais paženklino ir iÅ¡matavo žemėtvarkininkė V. Å .. Vietovėje atlikti matavimai pažymėti lauko brėžinyje - abrise (t.2, b.l.147-148). IeÅ¡kovams ir atsakovui priklausantys žemės sklypai turėjo bendrÄ ribÄ , kuri D. P. žemės sklypo abrise ir laikinajame plane žymima taÅ¡kais Nr.1, 2, 3 (t.2 , b.l. 111,113), o A. M. ir J. M. žemės sklypo abrise ir laikinajame plane – taÅ¡kais Nr.5, 6, 7 (t.2, b.l. 148-149).

Paženklinant ieÅ¡kovų žemės sklypÄ gretimybėje su D. P. žemės sklypu panaudoti anksčiau įtvirtinti riboženkliai (t.2, b.l. 147). 2000 m. kovo mėnesį S. Balinsko individuali įmonė atliko D. P. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo kadastrinius matavimus ir buvo nustatyta sklypo gretimybė su ieÅ¡kovams priklausančiu žemės sklypu. Å ių matavimų rezultatai patvirtino abrisuose ir laikinuosiuose žemės sklypų planuose nurodytus duomenis apie tai, kad ieÅ¡kovų žemės sklypas ir atsakovo D.

P. žemės sklypas turi bendrÄ ribÄ , ieÅ¡kovų žemės sklypo abrise ir laikinajame plane pažymėtÄ taÅ¡kais Nr. 5,6,7, o atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų plane pažymėtÄ taÅ¡kais Nr. 8-9-12. Parengtas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, su kuriuo sutiko ir tai savo paraÅ¡ais patvirtino ieÅ¡kovas J. M. ir atsakovas D. P.. Geodezinių matavimų rezultatus (žemės sklypo plotas 45270 kv.m) patvirtino Utenos apskrities virÅ¡ininko administracija 2000-06-08 įsakymu Nr.10-06-169 (D.

P. žemės sklypo padalijimo projekto byla, b.l. 21). Šio įsakymo pagrindu 4,5270 ha įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Kadastrinių matavimų metu sudarytas žemės sklypo planas 2002-06-22 S. Balinsko individualios įmonės buvo patikslintas, nurodant tikslesnes taškų koordinates, žemės sklypo plane pasirašė D. P.. Kadastrinių matavimų rezultatus tiek 2000, tiek 2002 m. patikrino ir patvirtino Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus vyr. geodezininkas R.

M. ir vedėja Z. Č. (t. 2, b.l. 151, D. P. žemės sklypo padalijimo projekto byla, b.l. 29-32). 2002-07-23 Utenos apskrities viršininko administracija įsakymu NR.10-06-438 patvirtintas D. P. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 4,5270 ha) padalijimo projektas (D. P. žemės sklypo padalijimo projekto byla, b.l. 45). Utenos apskrities viršininko 2005-04-21 įsakymu Nr.16-363 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Molėtų rajone, buvo paskelbta Balnininkų kadastro vietovės darbų pradžia ir patvirtinti laisvos valstybinės žemės sklypai.

Utenos apskrities virÅ¡ininko 2006-06-15 įsakymu Nr. 16-434 buvo pavirtintas V. Å . individualios įmonės 2005-2006 metais parengtas Molėtų rajono, Balninkų seniÅ«nijos, Balninkų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriuo D. P. suprojektuotas 0,38 ha ploto žemės sklypas, projekto plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), įsiterpęs tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo D. P. žemės sklypų (1 t., b. l. 21-23, 95-97, 100). Å ios reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu pagal Utenos apskrities 2000-08-25 iÅ¡vadÄ Nr.4763, D.

P., kaip 10 eilės pretendentas, pasirinko lygiavertį žemės sklypÄ laisvos valstybinės žemės sklype. Utenos apskrities virÅ¡ininko 2006-11-07 sprendimu Nr. 13-17836 D. P. atkurta nuosavybės teisė į 0,38 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), projekto plane pažymėtÄ Nr. 594-1, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25, D. P. nuosavybės teisės atkÅ«rimo byla, b. l. 29). 2006-12-14 D. P. ir A. P. šį žemės sklypÄ pardavė R. K. (1 t., b. l. 54-55). Pastarojo užsakymu V.

Å . individuali įmonė 2008-04 mėn. atlikusi žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatė, kad jo plotas ne 0,38 ha, o 0,1891 ha (t.2, b.l. 200). 2007-12-26 ieÅ¡kovai kreipėsi į Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijÄ dėl privačios žemės sklypo ribų. Utenos apskrities virÅ¡ininko administracija į ieÅ¡kovų skundÄ dėl naujai suformuoto žemės sklypo 2008-02-19 raÅ¡tu informavo, kad nėra iÅ¡likę 6 ir 7 riboženkliai (jungiantys ieÅ¡kovų ir atsakovo žemės sklypus nuo Makio ežero pietų kryptimi) ir, kad 2008-01-31 komisija, vietoje, vadovaudamasi ieÅ¡kovų sklypo abrisu, sudarytu 1999-05-11, atstatė 6 riboženklį pagal ieÅ¡kovų sklypo abriso duomenis, o 7 riboženklio, kuris Makio ežero pakrantėje, atstatyti nepavyko, nes pakrantė pelkėta ir projekto autorė V.

Š. buvo įpareigota tai padaryti vėliau (J. M. ir A. M. nuosavybės teisės atkūrimo byla, b.l.30). Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus prašymu K. Stašelytės individuali įmonė, nedalyvaujant ieškovams, 2008-06 mėn. atlikusi ieškovų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, matuojant pagal abrise bei laikinajame žemės sklypo plane nurodytus atstumus, pagal esančius riboženklius nustatė, kad žemės sklypo plotas yra ne 11,23 ha, o 11,4911 ha (J.

M. ir A. M. nuosavybės teisės atkÅ«rimo byla, b.l. 33). Geodeziniai matavimai neįregistruoti VÄ® Registrų centre, planas nepatvirtintas Utenos apskrities virÅ¡ininko ar Molėtų žemėtvarkos skyriaus, nepažymėtas Lietuvos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2008-08-29 pažyma dėl J. M. skundo prieÅ¡ Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijÄ nuspręsta skundÄ pripažinti pagrįstu, pasiÅ«lyta Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo pavesti atitinkamai prokuratÅ«rai iÅ¡tirti laisvo žemės sklypo suformavimo aplinkybes bei kreiptis dėl pareiÅ¡kėjo nuosavybės teises pažeidžiančių sprendimų panaikinimo (t.1, b.l.73).

Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros pavedimu pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsisakyta kreiptis į teismÄ dėl sprendimų panaikinimo, kadangi dėl to paties dalyko buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys nagrinėjamoje byloje (t. 1, b.l. 136). Molėtų rajono apylinkės prokuratÅ«roje 2008-12-22 pagal J. M. ir A. M. atstovės R. B. pareiÅ¡kimÄ buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 74-2-013-08 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228str. 1d., dėl galimo žemėtvarkos pareigÅ«nų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi formuojant žemės sklypus.

PareiÅ¡kime buvo nurodyta, kad 2006 m. J. ir A. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 150, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo neteisėtai suformuotas 3800 m2 ploto žemės sklypas Nr. 594-1, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), ir 2006-11-07 Utenos apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 13-17836 D. P. neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į šį sklypÄ . Ukmergės rajono apylinkės prokuroro 2010-05-28 sprendimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 88-2-021-10 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 300str. 1d., 228str. 1d., dėl galimo dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad V. Å ., projektuodama D. P. žemės sklypÄ Nr. 594-1, abrise bei plane galimai tyčia nurodė neteisingus duomenis, t.y. minėto sklypo plotÄ ir parengtÄ Å¾emės sklypo planelį pateikė VÄ® Registrų centro Utenos filialui suderinimui. 2011-08-04 ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti į vienÄ . Vilniaus apygardos teismas 2012-08-22 nutartimi paliko nepakeistÄ Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-07-05 nutartį, kuria pareiÅ¡kėjų J. M. ir A. M. skundas dėl Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės V.

B. 2012-03-24 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , nepadarius nusikaltimų, numatytų BK 228str. 1d., 300str. 1d. panaikinimo, atmestas (t.2, b.l. 68-70). IeÅ¡kovai, praÅ¡ydami panaikinti Utenos apskrities virÅ¡ininko 2006-06-15 įsakymo Nr. 16-434 dalį, kuria pavirtintas Balninkų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas dalyje dėl atsakovui D. P. suprojektuoto 0,38 ha ploto žemės sklypo ir Utenos apskrities virÅ¡ininko 2006-11-07 sprendimo Nr. 13-17836 dalį, kuria D. P. atkurta nuosavybės teisė į 0.38 ha ploto žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), bei praÅ¡ydami pripažinti niekine ir negaliojančia 2006-12-14 sutartį, sudarytÄ tarp D.

P., A. P. ir R. K. dėl 0,38 ha ploto žemės sklypo ir taikyti restitucijÄ , laikosi pozicijos, kad jų žemės sklype 2006 m. buvo neteisėtai suformuotas 0,38 ha (pagal kadastrinius duomenis 0,1891 ha) žemės sklypas. Su tuo nesutinka atsakovai, kurie teigia, kad minėtas žemės sklypas buvo suformuotas laisvos valstybinės žemės plote, atsiradusiame po to, kai paaiÅ¡kėjo, kad natÅ«roje D. P. žemės sklypo plotas didesnis, nei atkurta nuosavybė ir virÅ¡ija leistinÄ paklaidÄ ir telefoniniu suderinimu, jo žemės sklypo riba atitraukta nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos taip, kad natÅ«roje jo žemės sklypo plotas nevirÅ¡ytų leistinos paklaidos.

Teigia, kad ieÅ¡kovų žemės sklypo ribos nebuvo keičiamos. IeÅ¡kovai atsikerta tuo, kad atsakovui netikslinga buvo atitraukti ribÄ , kaip jis teigia, nuo ieÅ¡kovų ribos ir Å¡ioje vietoje mažinti žemės sklypÄ , prieinantį iki ežero, kuomet kitoje pusėje- laisva valstybinė žemė, be to, atsakovas prašė ieÅ¡kovų parduoti tÄ Å¾emės sklypo dalį, kurioje buvo suprojektuotas neva“laisvas“ valstybinis žemės sklypas ir kuris buvo suteiktas atsakovui. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkino.

Apeliantas D. P. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo ieškovų patikslintame ieškinyje nurodytų motyvų atkartojimu, neanalizavo atsakovų nurodytų aplinkybių, nevertino Balninkų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto laisvo valstybinės žemės sklypo plano, iš kurio matyti, kad 2000 m. tarp ieškovams suformuoto žemės sklypo Nr. 150 bei atsakovui D. P. priklausančio sklypo Nr. 119-1 buvo įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, nepagrįstai pripažino, kad yra išlikę senieji riboženkliai, nors tai paneigta Utenos apskrities viršininko administracijos 2008-01-31 komisijos, oficialių rašytinių įrodymų.

Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, pagal kuriÄ tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.Apeliantas deklaratyviai teigia, kad jo nurodyti argumentai nebuvo teismo vertinami ir skunde nenurodo, kokių konkrečių jo teiginių pirmosios instancijos teismas neanalizavo.

Pažymėtina, kad teismas sprendime neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-05-13 sprendimo aprašomojoje dalyje yra nurodyti atsakovo D. P. atsiliepime į ieškinį išdėstyti argumentai, jo duoti paaiškinimai teismo posėdžių metu, byloje spręstas klausimas, kaip buvo suformuotas ginčo sklypas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad apelianto argumentai, jog žemės sklypas buvo suformuotas laisvame valstybiniame žemės sklype, nebuvo įvertinti.

Nors apeliantas teigia, kad Balninkų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto laisvos valstybinės žemės plane, patvirtintame Utenos apskrities virÅ¡ininko 2000 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 10-08-66, matyti, kad 2000 m. tarp ieÅ¡kovams suformuoto žemės sklypo Nr. 150 bei atsakovui D. P. priklausančio sklypo nr. 119-1 buvo įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, pastebėtina, kad 2000 metais suderintame plane tokių duomenų nėra (t.1, b.l. 94-95). Pirmosios instancijos teismas vertino tÄ aplinkybę, kad Utenos apskrities virÅ¡ininko 2006-06-15 įsakymu Nr. 16-434 buvo pavirtintas V.

Å . individualios įmonės 2005-2006 metais parengtas Molėtų rajono, Balninkų seniÅ«nijos, Balninkų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriuo D. P. suprojektuotas 0,38 ha ploto žemės sklypas, projekto plane pažymėtas Nr. 594-1, (duomenys neskelbtini), įsiterpęs tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo D. P. žemės sklypų, kuriÄ nustatė atsižvelgęs ir į atsakovo nurodomo plano, atspindinčio 2006 metų situacijÄ , duomenis. Å iuo atveju tikslinga nustatyti, kokia buvo situacija formuojant D.

P. ir ieÅ¡kovų sklypus, t.y. 1999-2000 metais, o ne 2006 metais, nes, bÅ«tent, ieÅ¡kovai Å¡ioje byloje ginčija minėtÄ Utenos apskrities virÅ¡ininko 2006-06-15 įsakymÄ . Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino įsakymo dalį, kuria pavirtintas Balninkų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas dalyje dėl atsakovui D. P. suprojektuoto 0,38 ha ploto žemės sklypo, projekto plane pažymėto Nr. 594-1. Todėl apelianto teiginys, kad minėtas planas nebuvo vertinamas, yra aiÅ¡kiai nepagrįstas.

Pabrėžtina, kad atsakovas D. P. bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo aplinkybės, jog formuojant D. P. ir ieÅ¡kovų sklypus nuosavybės atkÅ«rimo proceso metu sklypai turėjo bendrÄ ribÄ .Nepagrįstu pripažintinas apelianto teiginys, kad jokios leistinos įrodinėjimo priemonės nepatvirtina, jog senieji riboženkliai yra iÅ¡likę ir kad Å¡iÄ aplinkybę paneigia oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai (jų apeliantas nekonkretizuoja). Utenos apskrities virÅ¡ininko administracija į ieÅ¡kovų skundÄ dėl naujai suformuoto žemės sklypo 2008-02-19 raÅ¡tu informavo, kad nėra iÅ¡likę 6 ir 7 riboženkliai (jungiantys ieÅ¡kovų ir atsakovo žemės sklypus nuo Makio ežero pietų kryptimi) ir, kad 2008-01-31 komisija, vietoje, vadovaudamasi ieÅ¡kovų sklypo abrisu, sudarytu 1999-05-11, atstatė 6 riboženklį pagal ieÅ¡kovų sklypo abriso duomenis, o 7 riboženklio, kuris Makio ežero pakrantėje, atstatyti nepavyko, nes pakrantė pelkėta ir projekto autorė V.

Å . buvo įpareigota tai padaryti vėliau. Byloje nėra duomenų dėl komisijos sudarymo aplinkybių, komisijoje dalyvavo ir netikslius abrisus rengusi V. Å ., todėl kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar tokios komisijos iÅ¡duoti dokumentai galėtų bÅ«ti pripažįstami kaip turintys aukÅ¡tesnę galiÄ oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai, kaip tvirtina atsakovas. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 197 str. 2 d. aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais, draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Apeliantas skunde remiasi LR žemės reformos įstatymo 21 str. nuostatomis, numatančiomis, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudotis, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintÄ metodikÄ ; vietovėje paženklintos privačios žemės, miÅ¡ko sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, tačiau tuo atveju, jei ženklinamo sklypo riba nėra aiÅ¡ki (iÅ¡nykę riboženkliai), privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais, atstatant riboženklius vietovėje.

Akivaizdu, kad apeliantas pats sutinka, jog riboženklių buvimo vieta žymi tikrÄ sias žemės sklypo ribas, jie yra atskaitos taÅ¡kais atliekant matavimus ir sudarant sklypų planus. Pagal Žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos patvirtintos metodikos VII skyrių (redakcija galiojusi nuo 1998 m. gegužės 9 d. iki 2000 m. balandžio 15 d.) žemės sklypai pirmiau pažymimi vietovėje, po to iÅ¡matuojami ir visi vietovėje atliekami matavimai pažymimi abrise. Aplinkybes, kad 1999 m. ieÅ¡kovų bei D.

P. sklypai ribojosi dviem kraÅ¡tinėmis ir turėjo tris bendrus riboženklius, patvirtina 1999-05-11 grÄ Å¾inamos natÅ«ra žemės sklypu ribų paženklinimo - parodymo aktas (t. 2, b.l. 147, J. M. ir A. M. nuosavybės atkÅ«rimo byla, b. l. 7), 1998-11-10 D. P. sklypo abrisas (t.1, b.l. 111) ir 1999-05-11 ieÅ¡kovų sklypo abrisas, žemės sklypo Nr. 150 planas M 1:10000 (t.1, b.l. 148, 149, J. M. ir A. M. nuosavybės atkÅ«rimo byla, b.l. 6, 8), kuriame ieÅ¡kovų sklypo gretimybėje pavaizduotas D. P. sklypas ir nurodoma, kad sklypai ribojasi riboženkliais 5-7, D.

P. žemės sklypo planas, parengtas S. B. individualios įmonės (t.2, b.l. 151), kuriame nurodoma, kad 7-8-12 taÅ¡kuose D. P. sklypas ribojasi su J. M. ir A. M. sklypu, plane matyti, kad riboženkliai pastatyti 8, 9 ir 12 taÅ¡kuose. IeÅ¡kovų sklypo ir D. P. sklypo bendra riba bei riboženklių tikslios koordinatės buvo užfiksuoti 2000-03-06 D. P. sklypo kadastriniu matavimu metu, įtraukti į Lietuvos valstybinę geodeziniu koordinačių sistemÄ , įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre. 2002-06-22 žemės sklypo plane, parengtame S. B. individualios įmonės, buvo patikslintos sklypo taÅ¡kų koordinatės. 2000-03-06 ir patikslintame 2002-06-22 planuose D.

P. sklypo ribos taškuose 8-9-12 sutapo su D. P. sklypo ir ieškovų sklypo abrisuose nubraižytų žemės sklypų ribomis: kadastrinių matavimų plano taškais 8-9-12 pažymėta sklypų riba yra identiška ieškovų abrise taškais 7-6-5 (D. P. sklypo abrise – taškais 1-2-3) pažymėtai linijai. 2013-02-25 teismo posėdžio metu tretysis asmuo S. B., 2013-03-22 teismo posėdžio metu liudytojas R. V. patvirtino, kad atliekant kadastrinius matavimus vietovėje esančių riboženklių vieta nebuvo keičiama (t.2, b.l. 18, t.3, b.l. 23).

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal riboženklius, įtvirtintus žemės sklypų paženklinimo vietoje metu ir žyminčius ieÅ¡kovų bei atsakovo žemės sklypų bendrÄ ribÄ . IeÅ¡kovų pateiktoje 2013-04-19 matininko specialisto iÅ¡vadoje 8, 9, 12 riboženkliai užfiksuoti nuotraukose, specialiais prietaisais iÅ¡matuotos jų faktinės koordinatės (t.3, b.l. 46-70). Sulyginus Å¡ias koordinates su 2002-06-22 žemės sklypo plane, parengtame S. B. individualios įmonės bei pasiraÅ¡ytame, suderintame atsakovo D.

P. (P. nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 62/8307, b.l. 13), patikslintomis sklypo taÅ¡kų koordinatėmis, darytina iÅ¡vada, kad nuo 1999 (2000) m. yra iÅ¡likę 8, 9, 12 riboženkliai, žemės sklypo plano 8, 9, 12 taÅ¡kų bei natÅ«roje esančių riboženklių koordinatės visiÅ¡kai sutampa. Pripažintina, kad žemės sklypų ribÄ Å¾enklinantys 8, 9, 12 riboženkliai yra iÅ¡likę nuo nuosavybės į sklypus atkÅ«rimo momento. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino ir tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovų, atsakovo D.

P. žemės sklypų abrisai bei atsakovo žemės sklypo 2000 m. kadastrinių matavimų planas sudaryti atlikus matavimus pagal žemės sklypų parodymo vietovėje metu įtvirtintus riboženklius, susietus su stabiliais vietovės objektais – elektros perdavimo linijos stulpais. Atsakovo žemės sklypo paženklinimo vietovėje 1998 m. lapkričio 10 d. abrise nurodyta, kad riboženklis Nr. 2 yra 49,30 m atstumu nuo vieno ir 5,50 m atstumu nuo kito stulpo, o riboženklis Nr. 3 – 67 m atstumu nuo stulpo (t.2, b.l.150).

Ieškovų žemės sklypo paženklinimo vietovėje 1999 m. gegužės 11 d. abrise nurodyta, kad riboženklis Nr.6 (atitinkantis atsakovo žemės sklypo abriso riboženklį Nr.

2) taip pat yra 49,30 m atstumu nuo vieno ir 5,50 m atstumu nuo kito stulpo (t.2, b.l.148). Atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų plane pažymėta, kad riboženklis Nr. 9 (atitinkantis atsakovo žemės sklypo abriso riboženklį Nr.2 ir ieškovų žemės sklypo abriso riboženklį Nr. 6), matuojant pagal plano mastelį, yra 49,30 m atstumu nuo stulpo, esančio šalia taško Nr.24, ir 5,50 m atstumu nuo stulpo, esančio šalia taško Nr.25. Riboženklis Nr.12 (atitinkantis atsakovo žemės sklypo abriso riboženklį Nr. 3 ir ieškovų žemės sklypo abriso riboženklį Nr. 5), matuojant pagal plano mastelį, yra 67 m atstumu nuo stulpo, esančio šalia taško Nr. 37 (t.2 ,b.l.151).

Stulpų vieta nebuvo pasikeitusi net iki 2008 m. balandžio mėnesio V. Å ., ženklinusios sklypus vietovėje, atliktų R. K. žemės sklypo kadastrinių matavimų. Pagal atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų planÄ riboženklis Nr. 9 (atitinkantis atsakovo žemės sklypo abriso riboženklį Nr.2 ir ieÅ¡kovų žemės sklypo riboženklį Nr.

6) yra 8,88 m atstumu nuo stabilaus vietovės objekto – kelių sankryžos, plane pažymėtos tašku Nr.25 (t.2,b.l 151), o R. K. žemės sklypo kadastrinių matavimų plane atstumas nuo riboženklio Nr. 5 (atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų plane riboženklis Nr. 9, atsakovo žemės sklypo abriso riboženklis Nr. 2 ir ieškovų žemės sklypo abriso riboženklis Nr.

6) iki to paties stabilaus vietovės taško – kelių sankryžos, plane pažymėto tašku Nr. 12, yra 8,87 m (t.2, b.l. 200). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad, sulyginus 2008-04-01 V. Š. įmonės parengto R. ir I. K. žemės sklypo plano 12 taško koordinates su 2002-06-22 žemės sklypo plane, parengtame S. B. individualios įmonės bei pasirašytame, suderintame atsakovo D. P., patikslintomis sklypo 25 taško koordinatėmis, matyti, kad koordinatės visiškai sutampa. Pagal atsakovo sklypo kadastrinių matavimų plano duomenis atstumas tarp riboženklių Nr. 8 ir Nr. 9 yra 76,46 m, o tarp atitinkamų riboženklių abrisuose (atsakovo žemės sklypo abriso riboženkliai Nr.1 ir Nr. 2, ieškovų žemės sklypo abrise riboženkliai Nr.6 ir Nr.7) atitinkamai 75 m ir 76,8 m.

Atsakovo kadastrinių matavimų plane pažymėta, kad 7-8-12 taÅ¡kuose, sklypas ribojasi su ieÅ¡kovų A. M. ir J. M. žemės sklypu, Å¡ioje riboje, taÅ¡kuose 8, 9 ir 12 yra riboženkliai. Å ios aplinkybės taip pat leidžia konstatuoti, kad atsakovo žemės sklypo 2000 m. kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal riboženklius, įtvirtintus žemės sklypų paženklinimo vietoje metu ir žyminčius ieÅ¡kovų bei atsakovo žemės sklypų bendrÄ ribÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovų ir atsakovo žemės sklypų abrisuose buvo neteisingai nurodytas atstumas tarp riboženklių, kÄ ir nustatė pirmosios instancijos teismas.

Ženklinusi vietovėje žemės sklypus specialistė V. Å . atstumÄ tarp dviejų riboženklių (atsakovo žemės sklypo abrise Nr.2 ir Nr.3, ieÅ¡kovų žemės sklypo abrise Nr. 5 ir Nr. 6, atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų plane Nr. 9 ir Nr.

12) nurodė neteisingai 128 m ar 128,3 m, kai tikrasis natÅ«roje atstumas tarp Å¡ių riboženklių yra 147,24 m. Minėta aplinkybė iÅ¡aiÅ¡kėjo po atsakovo žemės sklypo 2000 m. kadastrinių matavimų. IeÅ¡kovų pateikta 2013-04-19 matininko specialisto iÅ¡vada patvirtina esant tokį atstumÄ tarp riboženklių (t.3, b.l. 63). Dėl to kadastro žemėlapyje pažymėjus atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų rezultatus atsirado neva laisvos valstybinės žemės sklypas, kurio faktiÅ¡kai nebuvo.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pačios V. Å . atlikti R. K. žemės sklypo kadastriniai matavimai (t.2,b.l.200), kuriais nustatyta, kad pietrytinės sklypo ribos ilgis tarp 5 ir 4 taÅ¡ko yra 18,94 m (147,24 - 128,30 = 18,94), patvirtina buvus Å¡iÄ klaidÄ . 2000 m. kadastrinių matavimų plane nurodyta, kad D. P. sklypas Å¡iaurės rytų pusėje ribojasi su ieÅ¡kovų sklypu, jokių kitų žemės sklypų ar kitokių laisvos žemės plotų tarp D. P. sklypo ir ieÅ¡kovų sklypo nėra. 0,38 ha ploto (po kadastrinių matavimų - 0,18 ha ploto) žemės sklypas, unikalus numeris 4400-0984-4953, buvo suformuotas Å¡iaurės rytų kryptimi (ieÅ¡kovų sklypo pusė) nuo riboženkliais 7, 8 ir 12 pažymėtos D.

P. sklypo linijos. Sulyginus 2008-04-01 V. Š. įmonės parengto R. ir I. K. žemės sklypo plano taškų 5, 7, 9 koordinates su 2002-06-22 žemės sklypo plane, parengtame S. B. individualios įmonės bei pasirašytame, suderintame atsakovo D. P., patikslintomis sklypo taškų koordinatėmis taškuose 9, 8, 7, matyti, kad atitinkamų taškų (iš jų – dviejų riboženklių) koordinatės visiškai sutampa. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ginčo sklypas suformuotas autentiškais riboženkliais pažymėtose (faktinėse) ieškovams vietovėje paženklinto žemės sklypo ribose, o ne laisvoje valstybinėje žemėje.

Apelianto D. P. teiginį, kad jo sklypo ribos 2000 m. atliekant sklypo kadastrinius matavimus buvo atitrauktos nuo ieÅ¡kovų sklypo ribų ir tokiu bÅ«du susidarė laisvas valstybinės žemės plotas, paneigia aukščiau nurodytos aplinkybės, taip pat trečiojo asmens S. B. paaiÅ¡kinimai, liudytojo R. V. parodymai, faktas, kad į bylÄ nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių riboženklių D. P. žemės sklype perstatymÄ , sklypų ribų derinimÄ , ploto keitimÄ .Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus praÅ¡ymu K.

S. individuali įmonė, nedalyvaujant ieškovams, 2008-06 mėn. atlikusi ieškovų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, matuojant pagal abrise bei laikinajame žemės sklypo plane nurodytus atstumus, pagal esančius riboženklius nustatė, kad žemės sklypo plotas yra ne 11,23 ha, o 11,4911 ha (J. M. ir A. M. nuosavybės teisės atkūrimo byla, b.l. 33). Pastebėtina, kad geodeziniai matavimai atlikti nedalyvaujant ieškovams, neįregistruoti VĮ Registrų centre, planas nepatvirtintas Utenos apskrities viršininko ar Molėtų žemėtvarkos skyriaus, nepažymėtas Lietuvos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, todėl neturi jokios juridinės galios.

Ikiteisminio tyrimo metu K. S. paaiÅ¡kino, kad matavimai buvo atlikti kaip pagalbinė medžiaga Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos žemės tvarkymo departamento specialistams, kurie tyrė M. skundÄ , žodiniu praÅ¡ymu pagal natÅ«roje rastus riboženklius (t.2, b.l. 58). Pastebėtina, kad matavimai atlikti galimai pagal 2008-01-31 komisijos atstatytus (t.y. neautentiÅ¡kus) riboženklius, kadangi K. S. sudarytame žemės sklypo plane taÅ¡kų Nr. 10,11 koordinatės nesutampa su 2013-04-19 matininko specialisto iÅ¡vadoje nurodytomis 8, 9 riboženklių koordinatėmis (t.3, b.l. 46-70).

Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovams buvo suformuotas didesnis žemės sklypas nei buvo atkurta nuosavybės teisė. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog net jei būtų nustatyta ieškovų žemės sklypo ploto paklaida, ji neviršija Žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Metodikos 77 punkte numatytos tokio žemės sklypo ploto paklaidos (0,5615 ha).

LR žemės reformos įstatymo 21 straipsnio (redakcija galiojusi nuo 1997 m. liepos 23 d. iki 2000 m. liepos 12 d.) 2 dalis nustatė, kad vietovėje paženklintos privačios žemės sklypų ribos vėliau atliekant tikslius geodezinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytÄ Å¾emės sklypo ploto skirtumÄ , nevirÅ¡ijantį metodikoje nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba žemės savininkui nekompensuojama. Todėl net ir esant žemės sklypo virÅ¡pločiui, nevirÅ¡ijančiam 0,5615 ha, nebÅ«tų pagrindo keisti ieÅ¡kovų žemės sklypo ribų.

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui D. P. taip pat buvo natÅ«roje riboženkliais pažymėtas didesnis žemės plotas (4,5270 ha), kai tuo tarpu 1999-01-22 Utenos apskrities virÅ¡ininko sprendimu D. P. kartu su kitais bendraturčiais, buvo atkurtos nuosavybės teisės į 11,64 ha žemės sklypÄ , pagal Utenos apskrities virÅ¡ininko 1999-04-16 įsakymu Nr. 10-06-110 patvirtintÄ sklypo Nr. 119 padalijimo projektÄ D. P. atiteko tik 4,32 ha ploto žemės sklypas. Apelianto D. P. praÅ¡ymu apeliacinės instancijos teismas 2013-11-11 nutartimi paskyrė geodezinę teismo ekspertizę tikslu nustatyti faktinę ribÄ pagal pirminius ir pastoviuosius riboženklius, kadangi atliekant 2000 m. kadastrinius D.

P. žemės sklypo matavimus buvo nustatyta, kad natÅ«roje atstumai tarp riboženklių, skiriančių Å¡alių žemės sklypų ribÄ , nesutampa su atstumais, nurodytais Å¡alių pirminiuose dokumentuose, t.y. 1998 ir 1999 m. abrisuose. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinį įrodinėja ir 2013-04-19 matininko specialisto iÅ¡vada, todėl tikslinga, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti visus klausimus, susijusius su faktine Å¡alių žemės sklypų riba, skirti ekspertizę, nes tam reikalingos specialios žinios.

Teismo buvo pavesta ekspertui atsakyti į klausimus: nustatyti 1999 m. ieškovams, 1998 m. atsakovui suformuotų žemės sklypų faktines ribas; nustatyti, kaip pakito ieškovams, atsakovui suformuotų žemės sklypų ribos po 2000 m. atsakovo sklypo kadastrinių matavimų; nustatyti ar po atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų atsirado laisvo žemės sklypas, tarp šalių žemės sklypų. Teisėjų kolegija pažymi, kad eksperto išvada teismui neprivaloma, vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).

Ekspertas darė iÅ¡vadÄ , jog D. P. sklypo ribos po kadastrinių matavimu pasislinko ir atsirado laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame galėjo bÅ«ti suformuotas ginčo sklypas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovų sklypo ir D. P. sklypo ribas ekspertas nustatinėjo pagal netiksliÄ kartografinę medžiagÄ bei abrisų atstumų duomenis, o ne pagal natÅ«roje esančius autentiÅ¡kus riboženklius ir tikruosius atstumus tarp jų, neįvertindamas aplinkybės, kad bendra riba tarp D. P. sklypo ir ieÅ¡kovų sklypo ties taÅ¡kais Nr. 7-8-12 iÅ¡liko bendra ir po 2000 m. kadastrinių matavimų atlikimo.

Abejones dėl ekspertizės išvadų teisingumo sustiprina aplinkybė, kad akte nurodyti sklypų plotai nesutampa su nuosavybės atkūrimo bylų ir vėlesnių kadastrinių matavimų duomenimis. Ekspertizės akto 3 psl. nurodoma, kad ekspertų nustatytas ieškovų sklypo plotas yra 11,86 ha (plotas pagal preliminarius matavimus – 11,23 ha, pagal K. S. individualios įmonės 2008-06 mėn. atliktus matavimus - 11,6802 ha). Ekspertų nustatytas D. P. sklypo plotas – 4,42 ha (plotas – 4,32 ha, o po kadastrinių matavimų atlikimo 4,5270 ha).

IeÅ¡kovų atstovas pateikė vaizdinę medžiagÄ , iÅ¡ kurios matyti, pavyzdžiui, kad VÄ® Registrų centras Kadastro žemėlapių duomenų bazėje specialiu programiniu įrankiu iÅ¡matavus atstumus tarp ekspertų nustatytų 5 ir 6, 7 ir 6 taÅ¡kų gaunami atstumai neatitinka nei abrisuose, nei kadastrinių matavimų metu nustatytų atstumų, paklaidos didelės, posÅ«kio taÅ¡kas Nr. 6 nuo servitutinio kelio vingio (atsiÅ¡akojimo) atitolęs beveik 20 m. daugiau nei yra iÅ¡ tiesų. Riboženklis Nr. 6 abrisuose pririÅ¡tas prie dviejų elektros stulpų (49,30 m atstumu nuo vieno ir 5,50 m. atstumu nuo kito), kadastro matavimų plane iÅ¡lieka iÅ¡ esmės tas pats atstumas nuo elektros stulpo (taÅ¡kas Nr.

24) iki riboženklio Nr. 9, kuris nurodytas ir abrisuose: 49,34 m. (40,55 m nuo taško Nr. 24 iki taško Nr. 25 ir 8,88 m nuo taško Nr. 25 iki taško Nr. 9), kadastro matavimų plane taip pat išlieka iš esmės tas pats atstumas nuo kito stulpo bei riboženklio Nr. 6 (9), atstumas nuo riboženklio iki elektros stulpo Nr. 2 yra šiek tiek trumpesnis, nei atstumas nuo riboženklio iki kelio posūkio (t.y. 8,88 m). Šios aplinkybės paneigia ekspertizės akto išvadas, jog 2000 m. kadastrinių matavimų metu riboženklio Nr. 6 vieta ženkliai (apie 20 m atstumu) pasislinko į vakarų pusę.

Ekspertai neatsižvelgė į riboženklių atstumus nuo nejudamų vietovės objektų (kelio vingio ir elektros stulpų). Ekspertizės akte yra daug kitų neatitikimų dėl tam tikrų atstumų. Pagal ekspertų iÅ¡vadas po kadastrinių matavimų iÅ¡ esmės keitėsi D. P. sklypo ribos ne tik ties ieÅ¡kovų sklypu (t.y. Å¡iaurės rytinėje pusėje), bet ir vakarinės Å¡io sklypo ribos, nors tai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Ekspertas akte nurodo, jog neÅ¡iuolaikinėmis priemonėmis parengtoje kartografinėje medžiagoje aiÅ¡kių kontÅ«rų, pvz. pastatų kerčių, tikslumas skaičiuojamas 0,5 mm x M (kartografinės medžiagos mastelis 1:5000), t.y. 1 taÅ¡ko paklaida gali bÅ«ti 5 metrai, tačiau upių, kelių, miÅ¡kų kontÅ«rų įklojimo tikslumas 2-3 kartus prastesnis, t.y. paklaida gali bÅ«ti iki 15 metrų, todėl akivaizdu, kad iÅ¡vados negali bÅ«ti vertinamos kaip tiksliai atspindinčios tikrÄ situacijÄ .

Nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad ekspertizės aktas kaip įrodymas dėl savo netikslumų, duomenų prieÅ¡taringumo, neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms kelia pagrįstų abejonių. Ekspertizės akte nenurodyta kokia metodika, tyrimais rėmėsi ekspertas, žinoma, kad jis vietoje nebuvo. Teisėjų kolegija ekspertizės aktÄ Â dėl pirmiau nurodytų prieÅ¾Ä sčių vertina su kitais byloje esančiais įrodymais ir atmeta, nes jo iÅ¡vados paneigtos pirmiau nurodytų įrodymų visuma.

Teismo posėdžio metu apelianto atstovė teigė, kad minėtas eksperto išvadas patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2012-08-22 nutartis (t.2, b.l. 68-70), kas laikytina prejudiciniu faktu, su šiuo teiginiu sutikti negalima. Prejudiciniai faktai-tai aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nuosprendžiu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Tačiau tik tokios aplinkybės yra pripažįstamos prejudicinėmis ir negali būti ginčijamos tik tiems asmenims, kurie dalyvavo procese.

Visiems kitiems jos nėra prejudicinės ir todėl gali bÅ«ti ginčijamos. Apelianto atstovės minėta teismo nutartimi buvo palikta nepakeista Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-07-05 nutartis, kuria atmestas pareiÅ¡kėjų J. M. ir A. M. skundas dėl panaikinimo Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės V. B. 2012-03-24 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ V. Å . nepadarius nusikaltimų, numatytų BK 228 str. 1d., 300 str. 1d. Vilniaus apygardos teismas 2012-08-22 nutartyje nurodė, kad neturi pagrindo abejoti Nacionalinės žemės tarnybos pateiktomis iÅ¡vadomis, kas reiÅ¡kia, kad nutarimas pagrįstas Å¡ios bylos atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Molėtų skyriaus, kuris byloje yra suinteresuotas asmuo ir palaiko atsakovo pozicijÄ .

Atsižvelgus į asmenis, kurių atžvilgiu buvo priimti nutarimai, minėta nutartis pagal CPK 182 straipsnio nuostatas nelaikytina prejudiciniu faktu, o įrodymu, kuris, įvertinus kitų įrodymų visuma, atmetamas. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Utenos apskrities viršininko 2006 m. birželio 15 d. įsakymo Nr.16-434 dalį, kuria pavirtintas Balninkų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas dalyje dėl D.

P. suprojektuoto 0,38 ha ploto žemės sklypo, projekto plane pažymėto Nr.594-1; Utenos apskrities virÅ¡ininko 2006 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 13-17836 dalį, kuria D. P. atkurta nuosavybės teisė į 0,38 ha ploto žemės sklypÄ Nr. 594-1, esantį (duomenys neskelbtini), 2006 m. gruodžio 14 d. pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kuriÄ D. P. ir A. P. pardavė R. K. 0,38 ha žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, kadangi niekas neturi teisės paimti iÅ¡ savininko nuosavybę prievarta (CK 4.93 straipsnio 2 dalį), bei taikė restitucijÄ .

Apeliantas teigia, kad net ir konstatavus, jog ginčo sklypas suformuotas riboženkliais pažymėtose ieÅ¡kovų sklypo ribose, remiantis CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatomis ginčo sklypo nebÅ«tų galima iÅ¡reikalauti iÅ¡ R. K. bei D. P. kaip sÄ Å¾iningų įgijėjų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo R. K. nesÄ Å¾iningumÄ remdamasis tuo, kad R. K. tvarkėsi jo dukros įsigytame iÅ¡ D. P. žemės sklype (t.y. D. P. sklype, kuris ribojasi su ginčo sklypu), turėjo D. P. sklypo planÄ (t.3, b.l. 30-32), kuriame buvo aiÅ¡kiai nurodyta, jog D.

P. ir ieÅ¡kovų sklypo riba bendra ir jokių kitų žemės plotų tarp Å¡ių sklypų nėra įsiterpę; taip pat iki ginčo sklypo įsigijimo R. K. Å¡nekėjo su ieÅ¡kovu J. M., kuris minėjo, jog sklypų ribos nėra aiÅ¡kios. Aplinkybę, kad nepakankamai iÅ¡siaiÅ¡kino situacijÄ prieÅ¡ sudarydamas ginčo sklypo įsigijimo sandorį R. K. iÅ¡ esmės pripažino duodamas paaiÅ¡kinimus 2013-02-25 parengiamojo teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad turėdamas dukters žemės sklypo planÄ , galėjo žinoti, jog vietoje, kuriÄ siÅ«lo pirkti D.

P., yra ieÅ¡kovų žemė, todėl, elgdamasis apdairiai ir rÅ«pestingai, privalėjo labiau pasidomėti, kaip D. P. tapo dalies ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo savininku. Tuo tarpu pats D. P. tiesiogiai dalyvavo nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese formuojant jo, taip pat ieÅ¡kovų žemės sklypus bei ginčo sklypÄ , jam buvo žinomos 200 m. ir 2002 metais atliktų kadastrinių matavimų nustatytos jo ir ieÅ¡kovų žemės sklypo ribos, aplinkybė, kad abrisuose buvo padarytos atstumų tarp riboženklių matavimų klaidos, atsakovas turėjo žinoti, kad ne jo, o ieÅ¡kovų žemės sklype buvo suformuotas laisvos valstybinės žemės sklypas, dėl ko jam turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl tokio sklypo suformavimo teisėtumo, juo labiau, kad kaip jis teisme pripažino, jis kelis kartus kreipėsi į ieÅ¡kovus dėl jų žemės sklypo dalies pardavimo, o pageidaujama įsigyti žemės sklypo dalis vėliau jam atiteko per suformuotÄ â€œneva“ laisvÄ valstybinės žemės sklypÄ . .

Dėl paminėtų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė vindikacijÄ ribojančių Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatų.Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, vertino byloje esančius įrodymus, dėl to priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus D. P. apeliacinį skundÄ iÅ¡ apelianto priteistinos ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 98 str. 2 d., Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio vadovaujamasi taikant CPK 98 str. 2 d., kartu su 93 str. 1 d.

Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Å¡ių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ; kitas svarbias aplinkybes.

IeÅ¡kovas J. M. advokatui Mariui TamoÅ¡iÅ«nui už jo teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 5891,49 Lt. Vadovaujantis aukščiau minėtų rekomendacijų 3 p. advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos iÅ¡laidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės iÅ¡laidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Å ios iÅ¡laidos iÅ¡ Å¡alies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iÅ¡ kitos vietovės dalyvavimas byloje bÅ«tinas.

Nagrinėjamu atveju advokatas dirba advokatų kontoroje Vilniuje, jo turėtos kelionės iÅ¡laidos susipažinti su bylos medžiaga (kaip nurodė pats atstovas jo atvykimas buvo bereikalingas, kadangi buvo gavęs teismo ekspertizės iÅ¡vadÄ ) įtrauktos į teisinių paslaugų suvestinę (181,50 Lt +PVM). Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, todėl iÅ¡ atsakovo negali bÅ«ti priteisiamos. Rekomendacijose nėra numatytas atlygis advokatams ar advokatų padėjėjams už dokumentų nuorašų tvirtinimÄ , tuo tarpu nuorašų tvirtinimo iÅ¡laidos yra įtrauktos į teisinių paslaugų suvestinę (90,75 Lt +PVM).

Teismas nemato pagrindo nukrypti nuo minėtų rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių ir atsižvelgdamas į tai, kad advokatas, atstovavęs ieÅ¡kovus pirmosios instancijos teisme, ruošė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , į praÅ¡ymÄ dėl teismo ekspertizės skyrimo, teikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl 2002 m. D. P. sklypo plano vertinimo, ekspertizės akto ir apeliacinio skundo pozicijos nepagrįstumo, taip pat atstovavo ieÅ¡kovus teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme (viso 4 valandos), patyrė paÅ¡to iÅ¡laidas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, pagrįstomis iÅ¡laidomis Å¡io advokato pagalbai apmokėti pripažįsta 4000 Lt iÅ¡laidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies pirmu punktu, n u t a r i a : Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistu. Priteisti iÅ¡ D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 4000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija                                                      Margarita Dzelzienė                                                                  Zina MickevičiÅ«tė                                                                  Laimutė Sankauskaitė