2022-09-07 Nr. AB-21918-3-61-3-02368-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl akto panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2022-09-07 Nr. AB-21918-3-61-3-02368-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2022 m. birželio 2 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2022 m. balandžio 13 d. infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo aktą (Rašto Nr. A34(1)-2449) (toliau – ir Aktas), pagal kurį jam buvo paskaičiuota savivaldybės plėtros infrastruktūros įmoka, atnaujinti terminą skundui paduoti.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-606-815/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02368-2022-8
Procesinio sprendimo kategorija: 43.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. rugsėjo 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl akto panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2022 m. birželio 2 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2022 m. balandžio 13 d. infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo aktą (Rašto Nr. A34(1)-2449) (toliau – ir Aktas), pagal kurį jam buvo paskaičiuota savivaldybės plėtros infrastruktūros įmoka, atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2022 m. balandžio 13 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos sprendimas dėl savivaldybės plėtros infrastruktūros įmokos apskaičiavimo akto (Rašto Nr. A34(1)-2449) per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Pareiškėjas, siekdamas taikaus ginčo sprendimo ir proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo, kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę prašydamas panaikinti Aktą, tačiau ji atsisakė tai padaryti. Šis ikiteisminis bandymas spręsti ginčą taikiai lėmė, kad pareiškėjas praleido ABTĮ nustatytą terminą skundui paduoti.
Pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams šalinti, t. y. pateikti skundžiamą aktą, nurodyti, kada gavo skundžiamą aktą, taip pat tuo atveju, jei praleistas terminas skundui pateikti, teismas pasiūlė pareiškėjui pateikti pagrįstą prašymą dėl termino atnaujinimo, pareikšti poziciją dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
Pareiškėjas 2022 m. birželio 20 d. pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad skundžiamas aktas buvo pridėtas kartu su pirminiu skundu. Nurodė, kad kaip matyti iš skundžiamo akto metaduomenų, jis buvo suformuotas balandžio 13 dieną, tačiau iki šios dienos pareiškėjui asmeniškai nebuvo įteiktas. Apie tokį aktą pareiškėjas sužinojo tik 2022 m. balandžio 20 d. iš savo namo projektuotojų. Iš karto po to, siekdamas taikiai spręsti situaciją, kreipėsi į atsakovą su prašymu panaikinti Aktą, tačiau 2022 m. gegužės 16 d. tai buvo atsisakyta padaryti. Kaip matyti iš šio dokumento, pradžioje jis buvo siųstas el. paštu: (duomenys neskelbtini). Tai yra su byla nesusijusio asmens elektroninis paštas, kuriam atsakovas nusiuntė pareiškėjui skirtą atsakymą, įskaitant ir asmens duomenis. Minėto el. pašto savininkas, susisiekęs su pareiškėju paaiškino, jog jis taip pat bylinėjasi su atsakovu panašiu klausimu, tačiau pareiškėjas ir minėto el. pašto savininkas nėra tarpusavyje susiję. Taigi atsakovas, galimai pažeisdamas asmens duomenų apsaugos normas, nusiuntė atsakymą ne tam asmeniui. Tik išsiaiškinus šias aplinkybes ir sugebėjus gauti minėtus dokumentus ne iš atsakovo, o iš trečiojo nesusijusio asmens, jis nedelsdamas kreipėsi į teismą su pirminiu skundu. Terminą skundui paduoti praleido dėl atsakovo aplaidaus dokumentų siuntimo, todėl terminas turi būti atnaujintas.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia Aktą, apie kurį, kaip pats teigia, sužinojo 2022 m. balandžio 20 d. Į teismą su skundu dėl Akto teisėtumo pareiškėjas kreipėsi tik 2022 m. birželio 2 d.
Teismas pažymėjo, kad tai, kokiu būdu pareiškėjui tapo žinoma apie administracinį aktą, susijusį su jo teisėmis ir interesais, šiuo atveju nėra reikšminga. Iš pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad Aktas 2022 m. balandžio 13 d. pareiškėjui buvo siųstas elektroniniu paštu. Pareiškėjas nieko nepasisako dėl elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), kuriuo jam buvo siųstas skundžiamas Aktas. Lydraštyje yra aiškiai nurodyta akto apskundimo tvarka, t. y. kad jis gali būti skundžiamas teismui per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Tai, kad pareiškėjas pasirinko kreiptis į atsakovą su atskiru prašymu panaikinti Aktą, nepaneigia įstatymo nustatyto administracinio akto apskundimo termino privalomumo. Ir tai nelaikytina objektyviu veiksniu, trukdžiusiu apskųsti jo atžvilgiu priimtą sprendimą teismui. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas nekelia reikalavimo dėl atsakovo 2022 m. gegužės 17 d. atsakymo teisėtumo.
Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir argumentai dėl termino skundui paduoti atnaujinimo šiuo atveju nelaikytini svarbiais ir objektyviais, sudarančiais pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nepateikė jokių kitų svarių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais dėl objektyvių, ne nuo pareiškėjo valios priklausančių priežasčių, negalėjo įgyvendinti savo teisės pateikti skundo teismui teisės aktų nustatytu terminu. Todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti.
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą priimti.
Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad skundžiamas Aktas jam nebuvo tinkamai įteiktas. Su byla susijusią informaciją jis gavo ne iš atsakovo, o iš trečiųjų asmenų. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad terminas skundui paduoti yra praleistas dėl pareiškėjo siekio pasiekti teisinę taiką derybų būdu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų. Be to, skundo praleidimo terminas yra itin mažas, kas taip pat turėtų būtų vertinama pareiškėjo naudai.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nustatęs, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl atsakovo Akto panaikinimo ir nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių.
Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog yra pagrindas praleistą skundo padavimo terminą atnaujinti, nes skundžiamas Aktas jam nebuvo tinkamai įteiktas, be to, iki kreipimosi į teismą jis bandė atkurti teisinę taiką derybų būdu, terminas praleistas nežymiai. Pareiškėjo elgesys atitinka sąžiningumo, rūpestingumo ir atidaus asmens elgesio standartą.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Viena iš teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Tuo atveju, kai administracinis aktas neprivalėjo būti asmeniškai įteiktas asmeniui arba dėl tam tikrų priežasčių nebuvo jam įteiktas, tokį aktą suinteresuotas asmuo gali skųsti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šio akto priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-204/2010; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-637-552/2017 ir kt.). Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-469-552/2019).
Nagrinėjamu atveju iš pirminio skundo ir skundo patikslinimo matyti, kad pareiškėjas siekia ginčyti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo aktą (pagal metaduomenis dokumento registracijos data ir numeris – 2022 m. balandžio 11 d. Nr. IPAA-284). Nors pareiškėjas teigia, kad skundžiamas Aktas jam nebuvo tinkamai įteiktas, tačiau pripažįsta, kad apie priimtą Aktą jam tapo žinoma 2022 m. balandžio 20 d. ir, nesutikdamas su Akto turiniu, jis kreipėsi į atsakovą. Į teismą pareiškėjas dėl Akto panaikino kreipėsi 2022 m. birželio 2 d., t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 30 straipsni 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti veiksmai, kuriais jis, kaip pats nurodo, siekė ginčą išspręsti taikiai (2022 m. gegužės mėn. kreipėsi į atsakovą dėl Aktu nustatyto plėtros mokesčio netaikymo), nebuvo tokie, kurie užkirstų kelią pareiškėjui laikytis kartu su pirminiu skundu pateiktame Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 13 d. rašte Nr. A34(1)-2449 išdėstytos Akto apskundimo ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu Vilniaus apygardos administraciniam teismui tvarkos. Nustatytos aplinkybės yra pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, o ne objektyvios, nuo jo valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistos teisės gynimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nesilaikė rūpestingumo, aktyvumo bei operatyvumo standarto. Pabrėžtina ir tai, kad pareiškėjas nekelia klausimo dėl, kaip jis teigia, jam derybų keliu priimto nepalankaus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 17 d. atsakymo į 2022 m. gegužės 4 d. prašymą panaikinti Savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. A33(1)-3648, t. y. neskaičiuoti ir netaikyti Savivaldybės infrastruktūros plėtros mokesčio, nustatyto Aktu.
Pareiškėjo argumentas, kad jis praleido skundo padavimo teismui terminą nežymiai, nenustačius jokių kitų objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių termino praleidimo priežasčių, neturi teisinės reikšmės.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str.2 d. 9 p.).
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Ernestas Spruogis
Skirgailė Žalimienė