c8c2261f-3d44-4bcf-804b-ba6747c19bb5 · Å iaulių apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-94-316/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14893-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; (S) 2.1.7.4; 2.4.6.1; 2.4.7 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 2 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, Rasai Jančauskienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei, nuteistajam R.

J., jo gynėjai advokatei Ritai Roščenkovienei, nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei G. J., jos atstovei advokatei Danutei Činčiuvienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės apribojimu aÅ¡tuoniems mėnesiams.

Ä®pareigotas per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ , per visÄ bausmės laikÄ tęsti darbÄ arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nukentėjusiosios G. J. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ R. J. G. J. 200 Eur (du Å¡imtai eurų) turtinei žalai atlyginti ir 600 Eur (Å¡eÅ¡i Å¡imtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteista G. J. iÅ¡ R. J. 700 Eur (septyni Å¡imtai eurų) advokato atstovavimo iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. R. J. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d., apie 8 val., Raseinių r., (duomenys neskelbtini), savo namuose žodinio konflikto metu tyčia vienÄ kartÄ delnu sudavė savo Å¡eimos nariui sutuoktinei G. J. į deÅ¡inį skruostÄ , padarydamas poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniame skruoste, deÅ¡inio virÅ¡utinio žandikaulio dantų sumuÅ¡imÄ , 12 danties lūžimÄ , 13 danties vainikėlio lūžimÄ , tuo nukentėjusiai padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neįrodžius, kad jis padarė veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. 2.1. Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ : iÅ¡reikalauti G. J. sveikatos istorijÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Všį Raseinių ligoninės, paskirti kompleksinę G.

J. asmens tyrimo ekspertizę, apklausti gydytojÄ odontologÄ R., pakartotinai apklausti Å¡eimos gydytojÄ I. S. bei nukentėjusiÄ jÄ G. J.. 2.2. Skunde nurodo, kad teismas padarė esminius BPK 329 straipsnio 4 punkte ir 369 straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo, kaip kaltinamojo, teisės ir tai sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį. Pažymi, kad 2018 m. lapkričio 8 d. dienos posėdžio metu jo gynėja advokatė R.

K. prašė iÅ¡kviesti gydytojÄ R., kuris protezavo G. J. dantis, bei palaikė prokuroro praÅ¡ymÄ kviesti specialistÄ AlgirdÄ JokÅ¡Ä , suraÅ¡iusį specialisto iÅ¡vadÄ ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teismas atmetė praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti ir apklausti specialistÄ , o dėl gynėjos praÅ¡ymo kviesti gydytojÄ R. nepasisakė. Teigia, kad minėtų asmenų apklausos metu bÅ«tų buvę galima iÅ¡siaiÅ¡kinti tarpusavio ryšį tarp medicininių dokumentų – Å¡eimos gydytojos I. S. įraÅ¡o medicinos kortelėje apie 12 danties lūžimÄ , deÅ¡iniojo skruosto kraujosruvÄ , deÅ¡iniojo žandikaulio virÅ¡utinių dantų klibėjimo, odontologo R. atliekamų ar reikalingų atlikti protezavimo paslaugų bei visų tariamų pažeidimų ryšį su apeliantui inkriminuojamu įvykiu ir specialisto iÅ¡vadoje padarytomis tikėtinomis iÅ¡vadomis. 2.3.

Skunde pažymi, kad specialisto iÅ¡vados 9 punkte nurodyta, kad tyrimo metodas yra gyvų asmenų tyrimas, tačiau specialisto iÅ¡vadoje nėra nė žodžiu užsimenama apie tai, kad specialistas apžiÅ«rėjo ir iÅ¡tyrė gyvÄ asmenį G. J.. Teigia, kad iÅ¡vadoje specialistas kaip savo iÅ¡vadų Å¡altinį nurodo VÅ¡Ä® Raseinių ligoninės asmens sveikatos istorijÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nors byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas pakuotės numeris, o ne sveikatos istorijos numeris, o pateikiant bylos kopijas jam ji nebuvo pateikta ir tai reiÅ¡kia, kad ji nepridėta prie baudžiamosios bylos.

Pažymi, kad specialisto išvada neatitinka 2018 m. kovo 20 d. dienos medicinos dokumentų išrašo, išduoto G. R. klinikos ir pasirašyto šeimos gydytojos I. S.. Pažymi, kad neaišku, kodėl specialistas mano, kad 13 danties vainikėlis laikomas G. J. kūno dalimi, o 12 danties lūžimas padarytas, smūgiuojant kietu buku daiktu, o ne valgant kietus ir bukus daiktus. Apeliantui neaišku, kodėl specialistas mano, kad šeimos gydytoja turi teisę pasisakyti odontologo kompetencijai priskirtinais klausimais.

Apeliantui kyla klausimas, iÅ¡ kokių duomenų specialistas nustatė, kad yra padaryta poodinė kraujosruva, nors Å¡eimos gydytojos užraÅ¡uose buvo nurodyta kraujosruva. 2.4. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę, numatytÄ BPK 44 straipsnio 7 dalyje, turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai pirmosios instancijos teisme, paruoÅ¡ti apeliacinį skundÄ , bei pažeidė esmines BPK nuostatas - BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teigia, kad teismas pažeidė esmines BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Nurodo, kad pagrindiniu įrodymu, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas laikė specialisto iÅ¡vadÄ , tačiau nepagrįstai netenkino praÅ¡ymo iÅ¡kviesti specialistÄ Ä¯ apklausÄ . Pažymi, kad specialisto iÅ¡vada, kuria be iÅ¡lygų neteisėtai rėmėsi teismas, laikytina neaiÅ¡kia, neiÅ¡samia, nepagrįsta ir neteisėta. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 patvirtintÄ Lietuvos medicinos normÄ MN 14:2005 „Šeimos gydytojas teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ nėra numatyta Å¡eimos gydytojo kompetencija įtarti, diagnozuoti ar gydyti dauginius pavirÅ¡inius galvos sužalojimus, dantų lūžimus, dantų sumuÅ¡imus.

Nurodo, kad specialistas A. JokÅ¡as privalėjo atlikti gyvo asmens tyrimÄ , t. y. gyvai apžiÅ«rint G. J., o ne vadovaudamasis medicinos dokumentais, kuriuose Å¡eimos gydytojas neteisėtai diagnozavo jo kompetencijai nepriskirtas ar apskritai nediagnozuotinas ir medicininėse normose neegzistuojančias traumas. Skunde apeliantas teigia, kad specialistas savo iÅ¡vadoje faktiÅ¡kai konstatavo 13 danties vainikėlio lūžimÄ kaip G. J. kÅ«no sužalojimÄ , nors danties vainikėlis yra tam tikras apvalkalas. Pažymi, kad danties vainikėlis negali bÅ«ti laikomas asmens kÅ«no dalimi, ir jį sulaužius, negali bÅ«ti konstatuota, kad padarytas kÅ«no sužalojimas.

Teigia, kas specialistas turėjo suvokti, jog nėra jokių objektyvių tinkamų duomenų minėtiems sužalojimams konstatuoti. Nurodo, kad specialistas ir teismas neteisėtai delnÄ pripažino kietu buku daiktu, bei plečiamai iÅ¡aiÅ¡kino specialisto iÅ¡vados 2 punktÄ nes prilygino jį kategoriÅ¡kai iÅ¡vadai. Atkreipia dėmesį, kad specialisto padaryta iÅ¡vada prieÅ¡tarauja jo paties iÅ¡vados 1 ir 2 punktui ir daro iÅ¡vadÄ , kad pati nukentėjusioji galėjo patirti traumÄ griÅ«dama, ar pan. 2.5.

Apeliantas savo skunde nurodo, kad Å eimos gydytojos veiksmai, gydytojo odontologo veiksmai, teismo medicinos gydytojo veiksmai suraÅ¡ant specialisto iÅ¡vadÄ laikytini neteisėtais. Mano, kad visi gydytojai arba virÅ¡ijo savo kompetencijÄ arba (ir) pažeidė norminius aktus, pažymi, kad dėl minėtų pažeidimų kreipsis į jų veiklÄ prižiÅ«rinčias institucijas ar (ir) ikiteisminio tyrimo įstaigas. 2.6. Pažymi, kad teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino nusikaltimo vietos, tariamo smÅ«gio mechanizmo, asmenų padėties smÅ«gio metu, asmenų padėties po smÅ«gio tariamo sudavimo, objektyvių konflikto kilimo priežasčių ir nukentėjusiosios parodymų atitikties sveikai logikai, taip pažeidė BPK 219 straipsnio 3 punkto nuostatas, pagal kurias kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodoma nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas, padarytos nusikalstamos veikos vieta, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Teigia, kad pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį teismas privalėjo nustatyti, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir perduoti bylÄ prokurorui. 2.7.

Pažymi, kad jis yra deÅ¡iniarankis, todėl normaliai delnu smÅ«giuojant nukentėjusiajai į veidÄ sužalota turėjo bÅ«ti kairioji nukentėjusiosios veido pusė, o ne deÅ¡inioji. Pažymi, kad teismas nekreipė dėmesio į tÄ aplinkybę, kad praneÅ¡imas policijai buvo pateiktas po to, kai G. J. sužinojo apie apelianto pateiktÄ teismui ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo. 2.8. Tvirtina, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai rėmėsi neaiÅ¡ku kada ir kokiomis aplinkybėmis darytomis fotonuotraukomis, apelianto sÅ«naus ir dukters parodymais, kuriuos G.

J. jau dvejus metus nuteikinėjo prieÅ¡ jį, siekdama savo tikslų skyrybų procese, kaimynės parodymais, kuriuose ji iÅ¡ pradžių nurodė kairę G. J. veido pusę, kaip sužalotÄ , po to deÅ¡inę. 2.9. Nurodo, kad teismas neatkreipė pakankamo dėmesio į G. J. praneÅ¡imų policijai, paaiÅ¡kinimų gydytojams, parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime ir teisme, prieÅ¡taravimus, faktÄ , kad su praneÅ¡imu į policijÄ buvo kreiptasi praėjus 7 mėnesiams po tariamo smurto Å¡eimoje, kad nebuvo kviečiama policija iÅ¡kart po įvykio.

3. Atsikirtimu į nuteistojo apeliacinį skundÄ nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė G. J. praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamÄ nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje priimtas, objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, tinkamai juos įvertinus, todėl naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais nuteistojo motyvais nėra pagrindo.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. J. ir jo gynėja advokatė Rita Roščenkovienė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytais motyvais, nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės G. J. atstovė advokatė D. Činčiuvienė prašė nuteistojo skundÄ atmesti, prokurorė taip pat prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties apraÅ¡omosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Nuteistasis R. J. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.

8. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra – įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Ä®rodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ .

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta pagal Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemÄ , o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai ir pan.).

Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Dėl nuteistojo R. J. kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ 9. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas gali pasireikÅ¡ti poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali bÅ«ti objektyviai užfiksuotas kaip, pavyzdžiui, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti raÅ¡ytiniai įrodymai (specialisto iÅ¡vados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ arba turi bÅ«ti kreipiamasi į medikus pagalbos.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

10. Ä®vertinusi byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįsti R. J. kaltę padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios yra susiklostę prieÅ¡iÅ¡ki santykiai, jų Å¡eimos gyvenimas nėra sklandus, vyksta skyrybų procesas, todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės G. J. parodymai buvo vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių.

Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė, duodama parodymus dėl paties smurto naudojimo fakto, buvo nuosekli ir apylinkės teismas jos parodymais pagrįstai vadovavosi, nes juos patvirtino kita bylos medžiaga. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos metu, R. J. kaltu neprisipažino. Pirmosios instancijos teismas tokiÄ nuteistojo pozicijÄ pagrįstai vertino kaip gynybinę. Nuteistojo kaltė yra įrodyta, nukentėjusios tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme duotais parodymais (I t., b. l. 61–62, II t., b. l. 53–55, 152-153), kad jos atžvilgiu nuteistasis naudojo smurtÄ , patvirtina tiesiogiai įvykio nematę, tačiau įvykio metu namuose buvę Ž.

J., kuris nurodė, kad girdėjo triukÅ¡mÄ , iÅ¡ karto pamatė sumuÅ¡tÄ mamÄ , jÄ nufotografavo (I t., b. l. 84–85, II t., b. l. 57–58), duktė Ž. J., kuri nurodė, kad pamatė sumuÅ¡tÄ mamÄ nuotraukoje ir vakare namuose, abu matė, jos sužalojimus (I t., b. l. 72–73, II t., b. l . 57), kaimynė D. Ž. nurodė, kad taip pat matė mėlynę ant nukentėjusios skruosto (I t., b. l. 90–91, II t., b. l. 56–57), apklausta Å¡eimos gydytoja I. S. parodė, kad pacientę G. J. pamatė kitÄ dienÄ po įvykio su smurto žymėmis, skatino jÄ kreiptis į policijÄ , medicininiuose dokumentuose užfiksavo sužalojimus (I t., b. l. 96, II t., b. l. 55–56), apklausiama minėta liudytoja apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad turi teisę įtarti ir paraÅ¡yti diagnozės kodÄ pacientui, tačiau diagnozės kodas specialisto gali bÅ«ti nepatvirtinamas.

Taip pat apklausoje patvirtino, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. G. J. tikrai buvo atvykusi. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad liudytojų O. G. ir K. K. teisminio proceso metu duoti parodymai nei patvirtina, nei paneigia buvusį faktÄ , nes nė viena jų įvykio tiesiogiai nematė, o smurto žymių pas G. J. jos galėjo nepastebėti, arba jų tuo metu jau galėjo nebÅ«ti, nes nukentėjusiÄ jÄ matė praėjus pakankamam laiko tarpui po tiriamo įvykio.

11. Teisėjų kolegija, pažymi, kad šioje byloje yra užfiksuoti kiti įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. J. parodymus. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykis vyko J. gyvenamajame name (I t., b. l. 33–38). Iš VTMT specialisto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. J. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame skruoste, dešinio viršutinio žandikaulio dantų sumušimas, 12 danties lūžimas, 13 danties vainikėlio lūžimas, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, vienu smūgiu ar trauminiu poveikiu, padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. b. l. 53–54).

Teismo medicinos ekspertas Algirdas JokÅ¡as Å¡iÄ savo iÅ¡vadÄ patvirtino apklausiamas apeliacinės instancijos metu ir nurodė, kad medicininiuose dokumentuose Å¡eimos gydytoja pažymėjo ne tik apie pastebėtÄ kraujosruvÄ , bet ir tai, kad pacientei kliba virÅ¡utinio žandikaulio dantys, neleidžia „liestis‘, nurodė, kad reikalinga odontologo konsultacija dėl Å¡ios dantų patologijos. Ekspertas duodamas parodymus, detaliai aptarė odontologo padarytus įraÅ¡us apie nukentėjusiosios bÅ«klę.

Pažymėjo, kad, paveikus veido ar skruosto sritį, sudavus smÅ«gį į skruostÄ arba žandÄ , po kurio lieka 8 centimetrų dydžio kraujosruva, gali atsirasti trauma, kuri buvo diagnozuota nukentėjusiajai, tai yra įrodyta mokslo, patikrinta praktikoje. Nurodė, kad tiek delno vidinė, tik iÅ¡orinė pusės gali bÅ«ti laikomos kietu buku daiktu. Taip pat teigė, kad nukentėjusiosios patirtas sužalojimas nebÅ«dingas griuvimo lokalizacijai. Patikslino, kad nuosavas dantis su vainikėliu laikomas danties dalimi, anatomine kÅ«no sandara, todėl jo sugadinimas gali bÅ«ti laikomas kÅ«no sužalojimu.

Patvirtino, kad iÅ¡vadoje nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnis pagal turimus duomenis nesikeičia. (II t., b. l. 153–156). Tai pat iÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančio savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. J. pateikė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kuriame yra jos nuotraukos iÅ¡ karto po sužalojimo ir susiraÅ¡inėjimas su R. J. dėl žalos atlyginimo už dantis, nuotraukose matyti kraujosruva ant deÅ¡inio skruosto, dantų sugadinimai (II t., b. l. 70–90).

Iš IĮ G. R. klinikos medicinos dokumentų išrašo matyti, kad anamnezėje yra nurodyta, jog po smurto šeimoje nebuvo pranešta policijai, užfiksuota hematoma dešiniojo skruosto srityje, kad kliba dešinėje pusėje viršutinio žandikaulio dantys, neleido „liestis“ (II t., b. l. 172–173).

12. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , atlikusi įrodymų tyrimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai nustatė faktines Å¡ios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus ir teisme tiesiogiai iÅ¡tirtus įrodymus, jų visetÄ bei padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas dėl nuteistojo R. J. padarytos nusikalstamos veikos. Vien tai, kad Å¡iuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimÄ , nei tikėjosi nuteistasis, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Esant Å¡ioms aplinkybėms, naikinti skundžiamÄ nuosprendį R. J. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmestinas.

13. Dėl nuteistojo skundo argumento, jog jis yra deÅ¡iniarankis, todėl delnu smÅ«giuojant nukentėjusiajai į veidÄ turėjo bÅ«ti sužalota kairioji nukentėjusiosios veido pusė, o ne deÅ¡inioji, pažymėtina, kad apklausiant nukentėjusiÄ jÄ ir civilinę ieÅ¡kovę apeliacinės instancijos metu, ji paaiÅ¡kino, kad smÅ«gio metu buvo nusisukusi, nematė R. J. prieÅ¡ais save, nes jis stovėjo jai už nugaros, jei ji bÅ«tų buvusi atsisukusi, bÅ«tų mačiusi, kad sutuoktinis ketina smÅ«giuoti (II t., b. l. 153). Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad Å¡eimos gydytojos veiksmai, gydytojo odontologo veiksmai, teismo medicinos eksperto veiksmai suraÅ¡ant specialisto iÅ¡vadÄ buvo neteisėti, atmestinas, kadangi nurodytos aplinkybės nepaneigia nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo G. J.. Taip pat pažymėtina, kad specialisto iÅ¡vadÄ pateikė ilgÄ darbo patirtį turintis savo srities ekspertas, todėl jo kompetencija bei objektyvumu nėra pagrindo abejoti.

14. Dėl nuteistojo skundo argumento, kad kaltinamasis aktas iÅ¡ esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgus į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, R. J. parodė, jog kaltinimÄ suprato (II t., b. l. 53), kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyto reikalavimo, nes kaltinamajame akte nurodytos visos reikÅ¡mingos aplinkybės, apibÅ«dinančios nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius, todėl apelianto teisė į gynybÄ Å¡iuo požiÅ«riu nebuvo pažeista.

15. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo, kaip kaltinamojo, teisės. Pažymi, kad 2018 m. lapkričio 8 d. dienos posėdžio metu jo gynėja advokatė R. K. prašė iÅ¡kviesti gydytojÄ R., bei palaikė prokuroro praÅ¡ymÄ kviesti specialistÄ AlgirdÄ JokÅ¡Ä , tačiau teismas atmetė praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti ir apklausti specialistÄ , o dėl gynėjos praÅ¡ymo kviesti gydytojÄ R. nepasisakė. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ minėto teisiamojo posėdžio protokolo, nuteistojo gynėja prašė arba kviesti gydytojÄ R., arba iÅ¡reikalauti medicininius dokumentus.

Teismas, iÅ¡klausęs proceso dalyvių, nusprendė iÅ¡reikalauti nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės medicininius dokumentus, pasisakė dėl specialisto kvietimo (II t., b. l. 59–60, 62–66). Taip pat pažymėtina, kad buvo gauti ir prie bylos medžiagos pridėti medicininiai dokumentai: ambulatorinė asmens sveikatos istorija Nr. (duomenys neskelbtini), odontologų įrašų asmens sveikatos istorija (II t., b. l. 65–66), kurių, anot apelianto, byloje nebuvo. Minėti medicininiai dokumentai grÄ Å¾inti į gydymo įstaigas tik po paskutinio apeliacinės instancijos teismo posėdžio.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos metu, nuo pat proceso pradžios, nuteistasis turėjo gynėjÄ advokatÄ , todėl teigti, kad buvo suvaržytos ar pažeistos jo teisės, nėra jokio pagrindo. Dėl proceso iÅ¡laidų 16. Apeliacinio proceso metu nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės G. J. atstovė advokatė Danutei Činčiuvienei, pateikė pinigų priėmimo kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kaip pažymėta kvite, už atstovavimÄ , dokumento suraÅ¡ymÄ (II t., b. l. 170–171).

Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, pasikviesti atstovÄ , kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu bÅ«tų ginami ir užtikrinami visapusiÅ¡kai. Nukentėjusiosios atstovės pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad nukentėjusioji už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme ir dokumento suraÅ¡ymÄ advokatei Danutei Činčiuvienei sumokėjo 600 Eur. Kadangi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas kaip nepagrįstas, nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos atsiliepimui parengti, atstovavimui apmokėti, pripažintinos proceso iÅ¡laidomis.

Atsižvelgiant į bylos ir kartu suteiktų paslaugų apeliacinės instancijos teisme apimtį, taip pat į tai, kad advokatė Danutė Činčiuvienė dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir bylos medžiaga jai buvo žinoma, praÅ¡oma priteisti proceso iÅ¡laidų suma nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 400 Eur.

17. Baudžiamojoje byloje yra pateiktas teismo medicinos eksperto Algirdo JokÅ¡o praÅ¡ymas dėl kelionės iÅ¡laidų kompensavimo ir pažyma patvirtinanti, jog nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, iÅ¡ Å iaulių apygardos teismo lėšų, buvo apmokėtos minėto teismo medicinos eksperto turėtos kelionės į apeliacinės instancijos teismo posėdį 14.04 Eur dydžio iÅ¡laidos (II t., b. l. 158–160). Pagal BPK 103–105 straipsnių nuostatas, teismo medicinos ekspertui apmokėtos kelionės iÅ¡laidos – 14.04 Eur – pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡komos valstybės naudai iÅ¡ nuteistojo R.

J.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : nuteistojo R. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei G. J. iÅ¡ nuteistojo R. J. 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) turėtų iÅ¡laidų už suteiktÄ teisinę advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. Valstybės naudai priteisti iÅ¡ nuteistojo R. J. 14.04 Eur proceso iÅ¡laidoms atlyginti. Kolegijos pirmininkas Boleslovas Kalainis Teisėjai Nerijus Masiulis Laisvydas ZederÅ¡tremas