2018-12-13 Nr. AB-22982-3-61-3-00997-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-848-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00997-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 3–5), prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos advokatūros (toliau – ir atsakovas) 2018 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 163 ir 2018 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 164; 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti iš naujo pareiškėjo 2017 m. balandžio 4 d., 2017 m. gruodžio 20 d. ir 2018 m. sausio 29 d. skundus; 3) priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

Atsakovas pateikė prašymą ir papildomą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (II t., b. l. 110–111, 121), kuriuose prašė priteisti iš pareiškėjo 480 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti. Atsakovas nurodė, kad prašoma priteisti suma yra daug mažesnė už Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytas maksimalias priteistinas sumas, bei pažymėjo, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos – Lietuvos advokatūra negauna jokių asignavimų iš valstybės (savivaldybių) biudžeto, todėl jos veikla yra finansuojama iš advokatų mokamų įmokų ir kitų šaltinių, be to, Lietuvos advokatūra neturi darbuotojų, atstovaujančių jos interesus teismuose, todėl samdo atstovus, sudarydama teisinių paslaugų teikimo sutartis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi atsakovo Lietuvos advokatūros prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkino. Priteisė atsakovui Lietuvos advokatūrai iš pareiškėjo V. J. 480 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas inicijavo administracinę bylą, kurioje siekė panaikinti Lietuvos advokatūros 2018 m. sausio 18 d. sprendimą neiškelti advokatui drausmės bylos (I t., b. l. 8–10) ir 2018 m. vasario 19 d. raštą, adresuotą pareiškėjui (I t., b. l. 6–7), bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo pateiktus skundus, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pateiktas skundas nenagrinėtinas teismuose ABTĮ nustatyta tvarka, o byloje pareikšti reikalavimai priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, nutraukė bylą. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo iniciatyva atsakovo atžvilgiu iškelta administracinė byla buvo nutraukta, paliekant galioti skundžiamus atsakovo raštus, teismas darė išvadą, kad ši teismo nutartis buvo palanki atsakovui, kuris atsiliepime į skundą (I t., b. l. 165–175), be kita ko, prašė nutraukti administracinę bylą, o ne pareiškėjui, siekusiam, kad jo skundo pagrindu iškelta byla būtų išnagrinėta iš esmės. Kartu teismas pažymėjo, kad minėtuose skundžiamuose raštuose atsakovas nebuvo nurodęs, kad pareiškėjas, nesutikdamas su jais, turėtų teikti skundą administraciniam teismui, t. y. atsakovas nesuklaidino pareiškėjo dėl raštų apskundimo tvarkos. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įvertinęs bylos medžiagą, teismas nustatė, kad 2018 m. balandžio 9 d. Lietuvos advokatūra sudarė atstovavimo sutartį su advokate Beata Viliene (II t., b. l. 92), kurios pagrindu advokatei pavesta parengti atsakovo Lietuvos advokatūros atsiliepimą į pareiškėjo V. J. skundą, šį atsiliepimą pasirašyti ir pateikti, taip pat atstovauti atsakovui minėtoje administracinėje byloje visų instancijų teismuose. Patirtas išlaidas atsakovas grindė 2018 m. gegužės 3 d. mokėjimo nurodymu ir 2018 m. gegužės 3 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. BV1-35/18 (II t., b. l. 112–113).

Teismas pažymėjo, kad advokatė Beata Vilienė parengė ir pateikė teismui atsiliepimą į skundą (I t., b. l. 165–175). Vadovaujantis pateikta sąskaita (II t., b. l. 112), advokatės darbas rengiant atsiliepimą į skundą įvertintas 480 Eur suma, o iš mokėjimo nurodymo (II t., b. l. 112) matyti, kad atsakovas 2018 m. gegužės 3 d. sumokėjo advokatei minėtą sumą.

Teismas vadovavosi Rekomendacijų 7, 8.2 punktais ir, atsižvelgdamas į atsiliepimo surašymo ir pateikimo teismui datą (2018 m. balandžio mėn.), nagrinėjamu atveju taikė Lietuvos statistikos departamento skelbiamą 2017 m. ketvirtojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris siekė 884,80 Eur, todėl nurodė, kad maksimali priteistina suma už atsiliepimo parengimą sudarytų 2 212 Eur (2,5 x 884,80 Eur). Taigi atsakovo prašoma priteisti suma už atsiliepimo į skundą parengimą neviršijo Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos, priteistinos už tokio pobūdžio paslaugas.

Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje buvo pateikti du skundai, kartu su skundais buvo pateikta daug kitų rašytinių įrodymų, todėl, rengdama atsiliepimą į skundą, atsakovo atstovė turėjo išnagrinėti ir įvertinti didelį kiekį byloje esančių dokumentų. Taip pat pažymėjo, kad atsakovo atstovės parengtas atsiliepimas į skundą yra išsamus ir motyvuotas. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovo prašoma priteisti suma už atsiliepimo į skundą parengimą yra adekvati ir protinga.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas pripažino, kad atsakovo prašomos priteisti 480 Eur išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą buvo būtinos, pagrįstos, realiai patirtos ir tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu teisme, todėl ši suma priteista atsakovui.

III. Pareiškėjas V. J. padavė atskirąjį skundą, kuriame nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi.

Atskirajame skunde pareiškėjas pažymi, kad teismas neišsiuntė jam atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsiliepimo, kitų atsakovo pateiktų procesinių dokumentų. Teismas netinkamai taikė ABTĮ 40 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes byloje nebuvo priimtas sprendimas atsakovo naudai. Mano, jog atsakovas atsakingas už bylinėjimosi išlaidas, nes suklaidino pareiškėją dėl raštų apskundimo tvarkos – juose apskundimo tvarka nebuvo nurodyta. Pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo ABTĮ 22 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta tvarka, teismui abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo iki jos nutraukimo nekilo. Be to, Lietuvos advokatūros įstatuose yra numatyta teisė atstovauti narių interesus ir juos ginti, todėl atsakovas galėjo ir privalėjo pats atstovauti savo ir advokatų interesus. Atsakovas neteisingai nurodė, kad jo lėšų šaltiniai yra tik advokatų mokamos įmokos, nes yra ir kiti šaltiniai (pvz., pajamos už egzaminų rengimą, mokymo paslaugas, neatlygintinai perduotas turtas, dovanotos lėšos ir pan.).

Pareiškėjo vertinimu, teismas neteisingai nustatė, kad asociacija yra ne pelno siekianti organizacija, nes advokatų veikla yra komercinė veikla. Šiuo atveju asociacija pati yra tinkamas atsakovas ir bylą gali vesti savarankiškai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2a-431-407/2015 ir kt.). Pati Lietuvos advokatūra priėmė skundžiamus sprendimus, todėl žinojo visas jų priėmimo aplinkybes. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, nenurodė, į kurią instituciją pareiškėjas turėtų kreiptis (ABTĮ 33 str. 3 d.). Be to, priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų, nėra išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo.

Atsakovas Lietuvos advokatūra pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą.

Atsiliepime nurodo, kad atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo skundą pareiškėjui išsiųstas 2018 m. balandžio 12 d. lydraščiu, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – 2018 m. rugsėjo 20 d. lydraščiu, buvo pasiūlyta pateikti atsiliepimą į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo. Akcentuoja, kad atsakovas į bylą įtrauktas pareiškėjo iniciatyva, sąžiningai vykdė procesines pareigas, teismo nurodymu pateikė atsiliepimą į skundus, dėl to toks elgesys pagrįstai pripažintas tinkamu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, todėl jis neturėjo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją. Mano, jog pareiškėjo skundai nenagrinėtini ir bendrosios kompetencijos teisme, nes nesudaro atskiro civilinės bylos nagrinėjimo dalyko.

Atsakovas akcentuoja, kad Lietuvos advokatūra nėra viešojo administravimo subjektas ir jokių valstybės (savivaldybės) asignavimų negauna, neturi jos interesus teismuose atstovaujančių darbuotojų, todėl buvo poreikis samdyti advokatą. Šį poreikį nulėmė ir tai, kad pagrindiniai atsikirtimai buvo susiję su tuo, kad byla nenagrinėtina teisme, kas nėra atsakovo kasdienė veikla. Pareiškėjo nurodomos teismų nutartys yra priimtos civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėtos bylos. Už darbą Advokatų taryboje jos nariams nėra mokama ir į jų funkcijas neįeina atstovavimas Lietuvos advokatūrai konkrečiose bylose. Be to, patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra daugiau kaip 4,4 karto mažesnės už maksimalų dydį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties, kuria atsakovo Lietuvos advokatūros prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkintas ir jam iš pareiškėjo V. J. priteista 480 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamo klausimo kontekste, visų pirma, akcentuotina tai, kad administracinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl Lietuvos advokatūros 2018 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 163 ir 2018 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 164 panaikinimo bei įpareigojimo Lietuvos advokatūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. balandžio 4 d., 2017 m. gruodžio 20 d. ir 2018 m. sausio 29 d. skundus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi yra nutraukta, ši nutartis yra įsiteisėjusi.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 17 str. 1 ).

Taigi, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartis, kurios, pažymėtina, administracinės bylos šalys neskundė, turi res judicata galią ir sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje byloje.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-393/2013).

Procesinis sprendimas priimtas atsakovo naudai, jo (atsakovo) nurodyta išlaidų už atsiliepimo į skundą parengimą suma 480 Eur, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, neviršijo Rekomendacijose (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytos maksimalios sumos, priteistinos už tokio pobūdžio paslaugas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintas pagrįstai.

Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties neteisėtumo nėra pagrįsti: pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą dėl atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pateiktas išlaidų apskaičiavimas; pareiškėjas nepagrindė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Lietuvos advokatūra tokio pobūdžio bylose būtų įpareigota savo interesus teisme atstovauti pati, juo labiau – kad yra ribojama jos teisė pavesti tai daryti advokatui, kuriam už pagal sutartį dėl atstovavimo suteiktas paslaugas būtų mokamas sutartas atlyginimas. Pažymėtina, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos, kadangi jose pasisakoma dėl asociacijos teisės atstovauti savo narių interesus teisme.

Atsakovas Lietuvos advokatūra taip pat prašo priteisti 160 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Pasisakydama dėl minėto atsakovo prašymo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio nuostatas, šia nutartimi atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, atsakovas turi teisę į minėtų išlaidų atlyginimą. Be to, šias išlaidas patvirtina kartu su minėtu atsakovo prašymu pateiktas 2018 m. gruodžio 10 d. sąskaitos už teisines paslaugas išrašas ir 2018 m. gruodžio 11 d. mokėjimo nurodymas, minėtos išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintų dydžių (Rekomendacijų 8.16 p.). Tačiau, vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkte įvirtintais kriterijais, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo atskirajame skunde nebuvo keliami sudėtingi teisės taikymo ir (ar) aiškinimo klausimai ir šiuo požiūriu byla pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nebuvo sudėtinga, todėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas nereikalavo didelių atsakovo atstovės darbo ir laiko sąnaudų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsakovo prašoma priteisti suma mažintina ir už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atsakovui iš pareiškėjo priteistina 40 Eur suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui Lietuvos advokatūrai iš pareiškėjo V. J. 40 Eur (keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. AS-848-624/2018 apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė