c8be9ff3-a3e7-4ecf-9188-ab5e03319892 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-297/2012                                                                Proceso Nr. 1-30-9-00069-2010-1                                                                          Procesinio sprendimo kategorija           1.1.4.4.4.; 1.2.14.7.2.; 2.1.3.1.

            (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 3 d.Vilnius             Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),teisėjų: Albino Bielskio, Lino Žukausko, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorams Regimantui Žukauskui, Vitalijai Songailienei,gynėjui Kęstučiui Stasiuliui,išteisintajam D.

M.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 5 d., 184 str. 2 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : D. M. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad palenkė UAB „T.“ direktorių Ž.

A. iÅ¡Å¡vaistyti UAB „T.“ turtÄ â€“ 250000 Lt, o bÅ«tent:jis, 2008 m. pradžioje, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, bÅ«damas UAB „T.“ steigėju ir akcininku, tyčia, iÅ¡ anksto žinodamas, kad UAB „T.“ 2008 m. sausio 1 d. buvo nemoki, jos pradelsti įsipareigojimai (905452 Lt) virÅ¡ijo pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (1029524 Lt), žinodamas, kad UAB „T.“ įsiskolinimas už prekes UAB „S.“ 2008 m. birželio 27 d. sudarė 914411,35 Lt, žinodamas, kad UAB „T.“ neturi pakankamai nuosavų lėšų pirkti žemės sklypus už 600000 Lt ir neturėdamas kredito įstaigų teigiamo sprendimo dėl žemės sklypų pirkimo kreditavimo sÄ lygų, siekiant iÅ¡Å¡vaistyti UAB „T.“ turtÄ , teigdamas, kad Islandijos pilietis A.

S. taps UAB „T.“ akcininku –nupirks akcijas ir Rusijos piliečio I. D. ir tokiu bÅ«du dalyvaus bendrovės veikloje, finansuos statybų projektÄ , supažindino su juo UAB „T.“ direktorių Ž. A.. Toliau tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ D. M. patvirtino, kad turi pakankamai lėšų projektui ir jas investuos, be to, bankas finansuos statybų projektÄ ir tokiu bÅ«du palenkė Ž. A. uždarosios akcinės bendrovės „T.“, įmonės kodas 300111085, įregistruotos 2005 m. gegužės 2 d., adresu (duomenys neskelbtini), direktorių, atsakingÄ už įmonės Å«kinę finansinę veiklÄ , privalėjusį užtikrinti buvusio jo žinioje svetimo – UAB „T.“ – turto saugumÄ , 2008 m. birželio 27 d.

Klaipėdoje nepagrįstai sudaryti UAB „T.“ vardu su V. K. ir V. K. preliminariÄ pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „T.“ vardu Ž. A. įsipareigojo nupirkti iÅ¡ V. K. ir V. K. du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), už 600000 Lt, sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2008 m. liepos 31 d., bei įsipareigojo sumokėti avansÄ ir sutarties sÄ lygų neįvykdymo atveju netesybas 250000 Lt. Pagal 2008 m. birželio 27 d. preliminariÄ pirkimo–pardavimo sutartį iÅ¡ UAB „T.“ sÄ skaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Snoras“, 2008 m. liepos 9 d. mokėjimo pavedimu Nr. 07092147 į V.

K. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, buvo pervesta 50000 Lt, 2008 m. liepos 10 d. tarptautiniu nurodymu Nr. 69 į V. K. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, buvo pervesta 39000 eurų (39000 EUR x 3,4528 Lt/EUR = 134659,20 Lt) bei iÅ¡ UAB „T.“ kasos V. K. buvo iÅ¡mokėta grynaisiais 2008 m. liepos 10 d. pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 24 3190,40 Lt ir 2008 m. liepos 10 d. pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 23 18000 eurų (18000 EUR x 3,4528 Lt/EUR = 62150,40 Lt), iÅ¡ viso V.

K. buvo sumokėta 250000 Lt (53190,40 Lt+57000 eurų) avanso. Ž. A. iki 2008 m. liepos 31 d. žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dėl piniginių lėšų trÅ«kumo, pirkimo–pardavimo sutarties UAB „T.“ vardu nepasirašė, 2008 m. rugpjūčio 13 d. raÅ¡tu V. K. ir V. K. informavo apie sutikimÄ nutraukti preliminariÄ pirkimo–pardavimo sutartį ir sutikimÄ sumokėti netesybas – 250000 Lt – užskaitant jas iÅ¡ sumokėto avanso, ir tokiu bÅ«du D. M. sukurstytas Ž.

A. iÅ¡Å¡vaistė UAB „T.“ turtÄ â€“ 250000 Lt.Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p., D. M. iÅ¡teisintas. Teismas nuosprendyje nurodė, kad bylos duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, jog bÅ«tent D. M. sukurstė Ž. A. iÅ¡Å¡vaistyti UAB „T.“ turtÄ â€“ 250000 Lt. Å ioje byloje nustatyta, kad D. M. neatliko jokių veiksmų, kurie bÅ«tų įtakoję Ž.

A. padaryti nusikaltimÄ . IÅ¡ faktinių bylos duomenų matyti, kad Ž. A. neturėjo jokio oficialaus D. M. ar liudytojo A. S. įsipareigojimo dalyvauti minimame projekte. D. M. ketinimai dalyvauti projekte asmeninėmis lėšomis buvo deklaratyvÅ«s ir Ž. A. tai buvo žinoma. Tai, kad D. M., kaip UAB „T.“ vadybininkas, rado V. K. parduodamus žemės sklypus ir kartu dalyvavo derinant jų pirkimo–pardavimo sÄ lygas, neleidžia teigti, kad tokiais savo veiksmais jis palenkė Ž. A. daryti nusikalstamÄ veikÄ â€“ iÅ¡Å¡vaistyti UAB „T.“ turtÄ .

FaktiÅ¡kai sprendimas sudaryti ar nesudaryti sandorius priklausė tik UAB „T.“ vadovui – direktoriui Ž. A., kuris atsakingas už įmonės Å«kinę finansinę veiklÄ , privalėjo užtikrinti buvusio jo žinioje svetimo (UAB „T.“) turto saugumÄ . Tik jis (Ž. A.) turėjo teisę nuspręsti kiek vadovaujama bendrovė yra finansiÅ¡kai pajėgi tinkamai įvykdyti sudarytus sandorius, ar Å¡ie yra naudingi ir nenuostolingi UAB „T.“. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Ž.

A. apsisprendimas UAB „T.“ vardu sudaryti preliminariÄ pirkimo–pardavimo sutartį su V. K. ir V. K., pagal kuriÄ UAB „T.“ vardu jis (Ž. A.) įsipareigojo nupirkti iÅ¡ paminėtų asmenų du žemės sklypus, esančius AuÅ¡ros g. 33 ir 35, Palangoje, buvo savarankiÅ¡kas, subjektyviai įvertinus Å¡ios sutarties įvykdymo galimybes. D. M. veikė tik kaip UAB „T.“ vadybininkas – surado žemės sklypus, supažindino pardavėjus su Ž. A., tačiau pastarojo nepalenkė sudaryti Å¡ių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį.

Apygardos teismas pažymėjo, kad bendro pobÅ«džio poveikis, kuriuo sukeliamas neteisingas vertinimas, nėra kurstymas baudžiamosios teisės aspektu. Teismo nuomone, Å¡ioje byloje susidarė bÅ«tent tokia situacija, nes Ž. A. neteisingai įvertino D. M. pareiÅ¡kimus apie jo realiÄ galimybę finansiÅ¡kai prisidėti prie UAB „T.“ įsigytuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ketinamų statyti kotedžų statybos, bei A. S. susidomėjimÄ galimybe paminėtuose žemės sklypuose statyti gyvenamuosius namus ir juos vėliau pelningai parduoti.

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo D. M. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 24 str. 5 d., 184 str. 2 d. trejų metų laisvės atėmimo bausme, jÄ paskiriant atlikti pataisos namuose.Prokurorės nuomone, teismo padaryta iÅ¡vada, jog D. M. neįtakojo UAB „T.“ direktoriaus sprendimo sudaryti žemės pirkimo sandorių, yra nepagrįsta ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Å ioje byloje ikiteisminis tyrimas dėl D. M. veiksmų buvo pradėtas tik Klaipėdos apygardos teismui priėmus 2011 m. lapkričio 22 d. ( turi bÅ«ti 2010 m. lapkričio 22 d.) nutartį, kuria minėtas teismas prokuratÅ«rai pranešė apie D. M. galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 str. 5 d. ir 184 str. 2 d. Skundo autorė pažymi, kad liudytojo Ž. A. parodymai, duoti Å¡ios bylos ikiteisminio tyrimo metu, sutampa su jo parodymais, duotais jį apklausus įtariamuoju ir kaltinamuoju baudžiamojoje byloje, kurioje jam yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Tačiau teisme nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Å½. A. jau nebepatvirtino tos aplinkybės, jog pervedė V. K. 250000 Lt iÅ¡ UAB „S.“ skirtų lėšų bÅ«tent D. M. papraÅ¡ytas ir patikintas, kad maždaug po 3 savaičių Å¡ie pinigai bus grÄ Å¾inti. Prokurorė cituoja Ž. A. parodymus, duotus apygardos teisme, ir teigia, kad jie turi bÅ«ti vertintini kritiÅ¡kai, nes jais siekiama palengvinti D. M. atsakomybę. Plačiai aptardama iÅ¡teisintojo D. M. parodymus, duotus Å¡ios bylos ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, prokurorė teigia, kad jie turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kaip pasirinkta gynybos pozicija, nes jie skiriasi nuo parodymų, duotų jį apklausiant liudytoju baudžiamojoje byloje, kurioje Ž.

A. priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pastarojoje byloje D. M. parodė, jog derybose su V. K. dalyvavo kaip įmonės savininkas, o Ž. A. - kaip direktorius. Taip pat, patvirtino, jog Ž. A. jo prašymu pervedė 250000 Lt V. K., bei kad žinojo, jog avansas sumokamas iš UAB „S.“ skirtais pinigais ir patikino Ž. A., kad dėl to problemų nekils.Išteisintojo D. M. teiginys, kad jis buvo bendrovėje tik vadybininkas, todėl jam nebuvo žinoma bendrovės finansinė padėtis, yra neįtikinamas. Tuo metu D.

M. buvo UAB „T.“ akcininkas ir žinojo, kad bendrovė turi atsiskaityti su UAB „S.“ lėšomis, gautomis iÅ¡ Danijos. Be to, jis buvo ir UAB „S.“ akcininkas bei valdybos narys. Todėl prokurorė teigia, kad D. M. įkalbėjo direktorių Ž. A. užsiimti nauju verslu, žadėjo įneÅ¡ti savo lėšas projekto vystymui, tačiau iÅ¡kilus problemoms jokių priemonių nesiėmė, motyvuodamas tuo, kad su juo nebuvo atsiskaityta už akcijas. Skundo autorė teigia, kad pastaroji aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip svarbus argumentas, pateisinantis nusikalstamÄ veikÄ , nes tokie ginčai turi bÅ«ti sprendžiami civilinio proceso tvarka.Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad iÅ¡teisintojo teiginiai dėl jo ir A.

S. dalyvavimo projekte buvo tik žodiniai ir duoti siekiant palenkti UAB „T.“ direktorių Ž. A. iÅ¡Å¡vaistyti Å¡ios bendrovės turtÄ . Tačiau iÅ¡kilus problemoms dėl atsiskaitymo su UAB „S.“, jis Å¡ių Ž. A. duotų žodinių garantijų nevykdė, jokių priemonių nesiėmė, atsiskaitymui jokių lėšų nepervedė.Prokurorė, vadovaudamasi BK 24 str. 5 d. nuostatomis, teigia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog D. M. atitinka kurstytojo sÄ vokÄ . Pastarasis bendravo su nusikalstamos veikos vykdytoju Ž.

A., kurį, kaip bendrovės akcininkas, paveikė - įkalbėjo užsiimti nauja veikla, pristatė naujo verslo vizijÄ (pirkti sklypus, juose statyti namus ir Å¡iuos parduoti), tvirtindamas, kad Å¡iai veiklai jis kartu su nauju akcininku A. S. įneÅ¡ asmenines lėšas, supažindino su pastaruoju asmeniu, kartu ieÅ¡kojo sklypų namų statybai ir nurodė jam sumokėti kitai paskirčiai skirtomis bendrovėje buvusiomis lėšomis, teigdamas, jog jokių problemų dėl UAB „S.“ panaudotų lėšų nekils ir kad Å¡ie, ne pagal paskirtį panaudoti pinigai greitai bus kompensuoti iÅ¡ D.

M. bei bÅ«simo akcininko turimų lėšų. Ž. A. D. M. pasitikėjo, nes Å¡is buvo bendrovės akcininkas, turėjo daug turto ir lėšų. Prokurorė mano, kad paminėti iÅ¡teisintojo veiksmai negali bÅ«ti vertintini kaip bendro pobÅ«džio poveikis.Apeliaciniame skunde ginčijama ir teismo iÅ¡vada, kad D. M. veikė kaip UAB „T.“ vadybininkas - surado žemės sklypÄ , supažindino pardavėjus su Ž. A.. Tačiau Å¡ių aplinkybių nepatvirtino nei pats iÅ¡teisintasis, nei liudytojai.

Be to, byloje nustatyta, jog žemės sklypai buvo surasti per nekilnojamojo turto agentÅ«rÄ UAB „Viloradis“, o iÅ¡teisintasis derybose dalyvavo kaip įmonės savininkas. IÅ¡teisintasis D. M. atsiliepime į prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ praÅ¡o šį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . Teiginys, kad iÅ¡teisintasis kurstė Ž. A. padaryti nusikaltimÄ - iÅ¡Å¡vaistyti UAB „T.“ turtÄ , yra tik prokurorės nuomonė, kurios nepatvirtino nei pats Ž.

A., nei kiti bylos duomenys.Atsiliepime iÅ¡teisintasis plačiai apraÅ¡ydamas tiek Ž. A., tiek savo parodymus, tvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje minimų žemės sklypų įsigijimui nesiÅ«lė pasinaudoti UAB „T.“ pinigais, gautais pavedimu iÅ¡ Danijos įmonės, neinicijavo pasiraÅ¡yti preliminarios sklypų pirkimo sutarties ir Ž. A. jokios įtakos nedarė. Pastarasis sumokėjo avansÄ už minimus sklypus jam (D. M.) nežinant ir nedalyvaujant. Be to, ir pats Ž. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad jo niekas nekurstė iÅ¡vaistyti turto, žemės sklypų pirkimas buvo verslo planas ir jo asmeninis sprendimas.Tiek iÅ¡teisintasis manė, tiek jį informavo Ž.

A., kad UAB „T.“ finansinė padėtis buvo gera ir įmonė dirba pelningai. Atsiliepimo autorius pažymi, kad jis aktyviai siekė iÅ¡spręsti UAB „T.“ įsiskolinimų UAB „S.“ problemas, bandė inicijuoti UAB „S.“ valdybos susirinkimÄ , supratęs, kad nuo jo pastarosios bendrovės vadovai slepia informacijÄ ir yra įsteigę ne vienÄ priedangos įmonę bei galimai vykdo nusikalstamÄ veiklÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių, D. M. kreipėsi į Klaipėdos apygardos vyriausiÄ jį prokurorÄ .

Be to, jis niekada neteigė, kad su juo neatsiskaitė UAB „S.“ akcininkai bei nesiėmė priemonių ginčo, kilusio tarp minimų abiejų bendrovių, iÅ¡spręsti taikiu bÅ«du.Pažymi ir tai, kad jis kartu su A. S. buvo pažadėjęs finansuoti statybų projektÄ , bet neapmokėti UAB „T.“ skolas UAB „S.“. Be to, byloje nepaneigti Ž. A. parodymai, kad žemės sklypai nebuvo nupirkti ne todėl, kad kas nors atsisakė investuoti į žemės sklypų pirkimÄ , bet todėl kad buvo areÅ¡tuota UAB „T.“ sÄ skaita.

Ž. A. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neteigė, kad jis (D. M.) įtikinėjo jį pirkti minimus sklypus, tai buvo laisvas jo, kaip direktoriaus, pasirinkimas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu dėl pažeistų teisių ir vertimo duoti parodymus prieš save, Ž. A. teismui skundė ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus. Atsiliepimo autorius nurodo, kad niekada nei raštu, nei žodžiu neįtakojo Ž. A., nekurstė išvaistyti jo vadovaujamos bendrovės turto, nes tam neturėjo jokių motyvų, tikslų ar galimybių Ž.

A. palenkti elgtis vienaip ar kitaip. Kaltinamajame akte nurodytų dveji įrodymų Å¡altiniai – iÅ¡teisintojo ir liudytojo Ž. A. parodymai, nepatvirtina D. M. kaltės. Prokurorė nepagrįstai neatsižvelgė į kitus bylos duomenis - papildomus liudytojų parodymus ir raÅ¡ytinius įrodymus, kuriuose nurodyta, kad iÅ¡teisintasis dirbo UAB „T.“ vadybininku, tuo tikslu važinėjo į komandiruotes. Todėl atsiliepime teigiama, kad D. M. ne kurstė Ž. A. sudaryti vienÄ ar kitÄ sutartį, bet, prieÅ¡ingai, vykdė direktoriaus Ž.

A. pavedimus ir nurodymus.Apeliaciniame skunde nenurodoma kokiu būdu jis kurstė Ž. A. atlikti kaltinime nurodytus veiksmus. Be to, jam, kaip vadybininkui, pagal pareigas buvo pavesta atlikti vienus ar kitus veiksmus, kurių, beje, neginčija ir pati prokurorė, tačiau ji skunde neatsižvelgia į objektyvius duomenis, kuriuos patvirtino teisme apklausti liudytojai S. P., V. R. ir J. L.. Iš pastarųjų liudytojų parodymų seka, kad visus klausimus, susijusius su verslo vystymu, sprendė Ž. A., o ne išteisintasis.

IÅ¡teisintasis pažymi ir tai, kad prokurorės akcentuojama Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. (turi bÅ«ti 2010 m. lapkričio 22 d.) nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir priimta pažeidžiant BPK 44 str. 6 d. ir 257 str. nuostatas. Be to, ji nebuvo įteikta D. M., dėl ko jis negalėjo tokio sprendimo apskųsti. Å ios bylos nagrinėjimo metu prokurorė iÅ¡plėtė kaltinimÄ , nes iÅ¡teisintasis buvo kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, padarytos bendrininkų grupe kartu su Ž.

A., nors pastarasis apkaltinamuoju 2010 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 184 str. 2 d. kaip vienas, o ne bendrininkų grupe, iÅ¡vaistęs turtÄ . PrieÅ¡ingai nei teigiama prokuratÅ«ros apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai ir iÅ¡samiai įvertino visÄ bylos medžiagÄ , joje surinktų duomenų visumÄ , BPK 20 str. 5 d. nuostatų nepažeidė ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad D. M. veikoje nėra požymių nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 5 d., 184 str. 2 d. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ patenkinti, o iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas – atmesti.Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė D.

M. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡teisintasis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 5 d. ir 184 str. 2 d., požymių.Å ios teismo iÅ¡vados apeliacinio skundo argumentai nepaneigia. Prokurorė, ginčydama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, remiasi tiksliai neįvardintais iÅ¡teisintojo D. M. ir Ž. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, ir jais grindžia iÅ¡teisintojo kaltę.Toks apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimas prieÅ¡tarauja BPK 20 str., 301 str. prasmei ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-615/2010, Nr. 2K-102/2011, Nr. 2K-113/2011).

Pagal Å¡iÄ praktikÄ prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų surinkti duomenys ikiteisminio tyrimo metu įrodomosios reikÅ¡mės priimant nuosprendį teismui neturi. Å ie duomenys gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, liudytojų parodymus, specialistų iÅ¡vadas ir kitus įrodymus, o taip pat teismo vidinio įsitikinimo formavimuisi. Prokurorės apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokiais teisėtais bÅ«dais gautus įrodymus, kuriuos galima patikrinti Å¡iame kodekse numatytais proceso veiksmais, patvirtina ar paneigia ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duoti D.

M. ir Ž. A. parodymai. tokių įrodymų prokurorė ir negalėjo nurodyti dėl paprasčiausios priežasties – tokių įrodymų byloje nėra.Pažymėtina ir tai, kad prokurorės apeliaciniame skunde iÅ¡kraipomi Ž. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo nuteistas pagal BK 184 str. 2 d.IÅ¡ Ž. A. apklausos protokolų matyti, kad jis ikiteisminio tyrimo metu niekada nedavė parodymų, jog V. K. ir UAB „T.“ sÄ skaitos 250000 Lt perdavė papraÅ¡ytas D.

M. (3 t., 71-75, 81-84, 89-90 b. l.). Tokių parodymų jis nedavė ir pirmosios instancijos teisme (3 t. 138-142 b. l.). Tokių parodymų nagrinėjant D. M. baudžiamÄ jÄ bylÄ Å½. A. taip pat nedavė nei ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 29-30, 32, 118-128 b. l.), nei pirmosios instancijos teisme. Maža to, apklausos teisme metu Ž. A. aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai patvirtino, kad jokio susitarimo iÅ¡Å¡vaistyti turtÄ su D. M. nebuvo (2 t., 40-43 b. l.). Tokius pačius parodymus Ž. A. davė ir apeliacinės instancijos teisme.Prokurorė savo apeliaciniame skunde taip pat iÅ¡kraipė ir D.

M. parodymus, nurodydama, kad pastarasis Ž. A. baudžiamojoje byloje davė parodymus esÄ iÅ¡teisintasis D. M. jo (Ž. A.) prašė pervesti UAB „T.“ pinigus V. K.. Tokių parodymų Å¡ioje baudžiamojoje byloje D. M. niekada nedavė (3 t., 46-49, 50-53 b. l.).Tokių parodymų jis nedavė ir savo baudžiamojoje byloje (1 t., 142, 147-154 b. l., 2 t., 58-59 b. l.).Pagal BK 24 str. 5 d. kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitÄ asmenį daryti nusikaltimÄ . Objektyviai kurstymas gali pasireikÅ¡ti įtikinėjimu, praÅ¡ymu, papirkimu, grasinimu, apgaule, piktnaudžiavimu, autoritetu ir t. t., lenkiant padaryti konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Subjektyviajai kurstymo pusei bÅ«dinga tyčia, tačiau motyvai gali bÅ«ti skirtingi.Å ioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta tik tai, kad D. M. Ž. A. pasiÅ«lė verslo planÄ ir padėjo surasti žemės sklypus, dėl kurių pirkimo Ž. A. su V. K. sudarė pirkimo pardavimo sutartį, pagal kuriÄ iÅ¡ UAB „T.“ sÄ skaitos buvo pervestas 250000 Lt avansas V. K., o vėliau – nepavykus verslo planui, geranoriÅ¡ko susitarimo tarp sandorio Å¡alių pagrindu Å¡ie pinigai buvo grÄ Å¾inti UAB „T.“.Tokie D.

M. veiksmai patys savaime nėra nusikalstami.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pasisakęs, jog sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sÄ lygoms. Å ios sÄ lygos susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai vienÄ Å¡alių sÄ moningai neteisėtais veiksmais užkerta keliÄ vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sÄ moningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistÄ teisę civilinio proceso priemonėmis.

Jei kreditoriaus teisės atkÅ«rimas tampa neperspektyvus dėl sÄ moningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-191/2012 ir kt.).Byloje nėra jokių duomenų, kad D. M. savo tyčiniais neteisėtais veiksmais objektyviai užkirto keliÄ sutarties įvykdymui ir tuo sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistÄ teisę civilinio proceso tvarka.Jokiais objektyviais bylos duomenimis taip pat nepatvirtintas kaltinimo teiginys, kad D.

M., nors ir bÅ«damas UAB „T.“ akcininku, žinojo, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų sumokėti 250000 Lt avansÄ V. K.. D. M. taip pat buvo žinoma, kad Ž. A. kreipėsi į SEB bankÄ dėl kredito gavimo. Taigi teigti, kad D. M. tyčia siekė sukurstyti Ž. A. iÅ¡Å¡vaistyti svetimÄ turtÄ pagrindo nėra, juo labiau, kad Ž. A., kaip bendrovės direktorius, turėjo teisę pats spręsti, ar jo vadovaujama bendrovė pajėgi įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus.Pažymėtina ir tai, kad nei kaltinamajame akte, nei apeliaciniame skunde nenurodoma, kuo pasireiÅ¡kė kurstymo perduoti svetimÄ turtÄ ir paties turto perdavimo tretiesiems asmenims neteisėtumas, kuris paprastai nustatomas norminiais aktais (Akcinių bendrovių įstatymas, bendrovės įstatai).

Todėl nepažeidžiant įstatymo garantuojamos iÅ¡teisintojo teisės į gynybÄ , negalima konstatuoti, kad D. M. kurstė Ž. A. neteisėtai neatlygintinai perleisti svetimÄ turtÄ tretiesiems asmenims.Faktiniai bylos duomenys taip pat rodo, kad D. M. realiai nesuvaržė UAB „T.“ galimybių atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. PrieÅ¡ingai, Å¡ios teisės buvo atkurtos (V. K. grÄ Å¾inant bendrovei 250000 Lt) bÅ«tent tokiu bÅ«du. Todėl kaltinančiosios institucijos noras kriminalizuoti civilinius teisinius santykius Å¡iuo atveju nėra pagrįstasKolegija pažymi, kad byloje nėra nustatyti ir iÅ¡teisintajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės elementai – motyvas ir tikslas.

Akivaizdu, kad D. M., bÅ«damas UAB „T.“ akcininku nesiekė ir negalėjo siekti, jog bendrovė, o tuo pačiu ir jis pats, patirtų finansinių nuostolių.Tokiu bÅ«du byloje nėra objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos, kuri leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog D. M. sukurstė Ž. A. iÅ¡Å¡vaistyti svetimÄ turtÄ . Apeliaciniame skunde, kaip vienas iÅ¡ D. M. kaltės įrodymų, nurodyta 2010 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis (1 t., 3 b. l.), kurioje teigiama, kad „padaryti inkriminuojamÄ nusikaltimÄ Å½.

A. palenkė D. M.“. Tokia teismo nutartis nėra kaltę patvirtinantis įrodymas ir todėl negali įpareigoti kitos sudėties teismÄ priimti D. M. tik apkaltinamÄ jį nuosprendį, nes pagal BPK 20 str. 5 d. teisėjai konkrečioje byloje įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Be to, paminėtoje nutartyje esančios formuluotės aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja konstituciniam nekaltumo prezumpcijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. ir BPK 44 str. 6 d.Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Tenkinti apeliacinį skundÄ pagrindo nėra.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    Valdimaras Bavėjanas Teisėjai                                                                 Albinas Bielskis                                                                  Linas Žukauskas