c8be12cf-772e-4b0f-8a14-eeba30d67718 · Pakruojo rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr.1-4-287/2015 m.Teisminio proceso Nr.1-75-1-00081-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.4; 1.1.4.4; 1.1.4.5; 1.1.4.5.1; 1.1.4.6; 1.1.4.7; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.7; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.3; 1.1.8.5; 1.1.8.7; 1.1.8.7.1; 1.1.8.10; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.11; 1.1.8.13; 1.1.13; 1.2; 1.2.26; 1.2.26.2; 1.2.26.2.1; 2; 2.1; 2.1.15; 2.1.15.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3; 2.1.15.3.3.1; 2.1.16; 2.1.16.1.2; 2.1.16.1.10; 2.3; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.1; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5; 2.3.6.6. (S) PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 9 d.Pakruojis Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Lukšienei, gynėjams advokatams Anatolijui Šichovcovui ir Vigintui Stričkai, nukentėjusiajam T.

P.,nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymÄ ir civilinei ieÅ¡kovei J. P.,     vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeR. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, 9 klasių iÅ¡silavinimo, teistas 2009-04-16 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, teistas 2009-05-15 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme penkeriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, pastarasis nuosprendis Å iaulių apygardos teismo 2009-09-21 nuosprendžiu pakeistas ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, 2010-03-30 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi iÅ¡ pataisos namų paleistas lygtinai neatlikus dviejų metų vienuolikos mėnesių ir 23 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, 2010-12-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti likusiÄ neatliktÄ dviejų metų vienuolikos mėnesių ir 23 dienų laisvės atėmimo bausmę, 2014-01-02 iÅ¡ pataisos namų paleistas atlikęs bausmę, teistas 2014-02-17 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aÅ¡tuoniems mėnesiams, bausmės vykdymÄ atidedant vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, R.

B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, 9 klasių iÅ¡silavinimo, teistas 2006-04-05 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, teistas 2007-07-11 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalį 5 MGL (650 Lt) bauda, teistas 2007-11-16 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmės vykdymÄ atidedant vieneriems metams, ir 5 MGL (650 Lt) bauda (bauda iÅ¡ieÅ¡kota 2008-10-17), teistas 2010-02-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, bausmės vykdymÄ atidedant vieneriems metams, teistas 2013-08-09 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį galutine 5,33 MGL (692,90 Lt) bauda, kuri iÅ¡ieÅ¡kota 2014-06-18, teistas 2014-04-02 Å iaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmės vykdymÄ atidedant dvejiems metams, teistas 2014-09-25 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį galutine 2 MGL (260 Lt) bauda, sumokant jÄ per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudÄ sumokėjo 2014-11-17, teistumas neiÅ¡nykęs,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė:

           Kaltinamieji R. K. ir R. B. 2014 m. vasario 14 d., apie 20 val. 30 min., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) patalpose – vieÅ¡oje vietoje, vykusių Å¡okių metu, veikdami kartu, R. K. tyčia, ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavus nepilnamečiui nukentėjusiajam T. P., gimusiam 1998 metais, į veido sritį, R. B. vienÄ kartÄ spyrus T. P. į smakrÄ bei vienÄ kartÄ kumščiu sudavus į veido sritį, padarė nepilnamečiui nukentėjusiajam T. P. galvos smegenų sukrėtimÄ , apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės I danties lūžį – nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

           Kaltinamasis R. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad įvykis buvo kaltinime nurodytÄ dienÄ ir laiku. Ä® Å¡okius jis atvyko apie 8 valandÄ vakaro su drauge D., o kas atvežė, nebeatsimena. TÄ vakarÄ jis buvo iÅ¡gėręs dvi taures Å¡ampano, o Å¡okiuose iÅ¡gėrė gal stiklinę sidro. Jis tikrai nesėdo į „l.“ automobilį ir ikiteisminio tyrimo metu to sakyti negalėjo, gal kÄ nors sumaišė, o gal tyrėja ne taip užrašė.

Apklausiant jį, dalyvavo kitas advokatas ir galėtų paliudyti, jog taip nesakė. Tas žmogus, kuris juos atvežė į Å¡okius, Å¡okiuose nebuvo. Atvažiavus į Å¡okius, sumokėjo už bilietus, pasisveikino su mokytojomis ir nuėjęs į Å¡okių salę, linksminosi, Å¡oko, dÅ«ko, Å¡ventė Valentino dienÄ . Jis Å¡oko su savo mergina D. Jo mergina Å¡oko ir su nukentėjusiuoju, gražiai Å¡oko ir jis nekreipė dėmesio. Po to jam Å¡okant su D., nukentėjusysis priėjo iÅ¡ už nugaros prie D. ir čiupo jÄ už pečių, pradėjo tampyti, stumdyti, kaip kokiÄ Å¡iukÅ¡lę.

Tada jis D. liepė pasitraukti ir nukentėjusiojo paklausė „kas tau yra“, o Å¡is atsakė „kas tau yra“ ir užsimojo ranka. Jis nesuprato, galvojo, kad jam trenks, todėl trenkė vienÄ kartÄ su kumščiu nukentėjusiam į veidÄ . Po jo suduoto smÅ«gio, nukentėjusysis nukrito ant grindų, aplink supuolė daug žmonių ir jis nebesuprato, kas ten vyksta. Nematė, ar nukentėjusį dar kažkas mušė, nes atsitraukė ieÅ¡koti D. Atsisukęs pamatė, kad nukentėjęs buvo iÅ¡temptas visas kruvinas prie sienos.

Jis tada prie jo priėjo ir paklausė „kas tau darosi, ar esi durnas, ar esi vyras, ko Å¡okinėji, ko raganėji“, o nukentėjęs pasiuntė jį „ant trijų raidžių“. Mokytoja, buvusi Å¡alia jo, pasakė „R. baik“ ir jis baigė, nebuvo agresyvus, nenorėjo su nukentėjusiu muÅ¡tis. Toliau dar kažkiek ten pabuvo, ieÅ¡kojo nukentėjusio, nes norėjo pakalbėti, kad viskas bÅ«tų tvarkoje, kad be jokio pykčio, tačiau neberado ir sėdę į „l.“ maÅ¡inÄ , grįžo namo.

„L.“ yra D. G. Kartu su jais važiavo D. ir dar kažkas, o kas, neatsimena. Å okių metu jis buvo nuėjęs į kažkokį butÄ ir tenai bendravo su kažkokiais senais pažįstamais, dar nuo vaikystės. Kai P. jis sudavė vienÄ smÅ«gį, Å¡iam nukritus, aplink prisirinko daug žmonių, buvo ir iÅ¡ jų tarpo: F. Å ., D. G., D. M., buvo gal koks 10 žmonių iÅ¡ L. todėl jis nesupranta, kodėl jų nėra įtrauktų byloje. R. B. taip pat buvo Å¡okių salėje, o kÄ darė, jis nematė.

Konfliktas su nukentėjusiu užtruko gal 10 sekundžių. Prie gulinčio nukentėjusio visi subėgo į tokiÄ krÅ«vÄ , lyg spardyti pradėjo, sakė, kÄ daryti, o jis numojo ranka ir apsisukęs nuėjo, o budinčios mokytojos visus skyrė, traukė lauk. Tai buvo toksai visų stumdymasis, jis nesuprato, kas ten vyko ir bėgo ieÅ¡koti D. Nukentėjusį matė tik P, o kitų sumuÅ¡tų nebuvo. Prie sienos P. nuvedė mokytojos ir tada jis prie jo buvo priėjęs paklausti, kas jam darosi, nes mato, kuo viskas baigiasi, bet mokytoja jam liepė eiti ir jis nuėjo.

Jeigu P. nebÅ«tų prisikabinęs, nieko nebÅ«tų buvę. Jis nežino, kokį tikslÄ P. turėjo ir kÄ norėjo parodyti. P. bandė jam suduoti, bet atrodo, kad nesudavė. Po įvykio su nukentėjusiuoju jis bandė susisiekti, tačiau nukentėjusiojo pusbrolis labai stipriai sukonfliktavo (telefonu) su jais, tuo viskas ir baigėsi. Jis galvojo, kad nukentėjusiajam nieko blogo nenutiko. Dėl neturtinės žalos jis nesutinka, nes atlieka bausmę, negi lauks 10 metų, kol jis galės atiduoti pinigus, nes turi kitÄ bylÄ .

Nesutinka, nes neturės iÅ¡ ko sumokėti žalos. Jeigu bÅ«tų laisvėje, atiduotų, bet tik ne tokiÄ sumÄ . Su turtine žala taip pat nesutinka, kaip gali sutikti, jeigu neturi iÅ¡ ko mokėti. Dėl civilinių ieÅ¡kinių visiÅ¡kai nesutinka, manytų, kad tokios žalos nepadarė, tuo labiau, kad nukentėjęs pirmas pradėjo konfliktÄ , o jis jo net nepažino. Kas per chamizmas gali bÅ«ti, prieiti prie vaikino, Å¡okančio su mergina, ir užkabinti. Reikia turėti proto, o tuo labiau, kad nukentėjęs pats buvo iÅ¡gėręs, todėl jis manytų, kad tai irgi turėjo įtakoti jo veiksmus.

Būdamas 16 metų šokiuose ir dar girtas. Nereikia lįsti kur nereikia, matė, kad jis yra vyresnis. Jeigu jis būtų žinojęs, kad nukentėjusiam 16 metų, tikrai būtų susitvardęs, tačiau salėje tamsu, mirga šviesos, priėjo prie jo draugės, galvojo, kad jam trenks. Jis buvo išgėręs, taip susišvietė, trenkė, bet tas jo smūgis rimtos žalos tikrai neturėjo padaryti. Jis pripažįsta, kad užgavo, tačiau, kad kažkas rimtesnio, jog būtų reikėję važiuoti į ligoninę, abejoja.

Mokytojos pavardės, kuri liepė baigti muÅ¡tynes, neatsimena. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo tyrėjai, įvykio aplinkybes nurodė, kaip buvo, gal kÄ suklydo, gal ne taip kažkÄ pasakė, neturi tikslo meluoti, jeigu meluotų, iÅ¡ viso neprisipažintų, o dabar prisipažįsta, kad trenkė vienÄ smÅ«gį. Kaip nepilnametis, P. buvo labai drÄ sus, nes priėjo prie suaugusių žmonių kabinėtis. Jis be pagrindo nėjo ir nemušė. Su kuria ranka jis trenkė nukentėjusiajam, nepamena. Pataikė gal labiau į žandÄ , nes kai jis nukrito, matė, kad dar nebuvo kruvinas, jeigu bÅ«tų pataikęs į nosį, bÅ«tų bėgęs kraujas.

Gailisi, kaip gali nesigailėti, bet jau viskas padaryta, nieko nebepakeis. Jis nematė, kokius neteisėtus veiksmus atliko R. B.. Po to jis su B. bendravo ir B. pasakė, kad „durnynas“, o daugiau nieko nesakė.           Kaltinamasis R. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad į šokius atvažiavo su „l.“, o kas važiavo kartu nebeatsimena. Buvo išgėręs, o su kuo kartu gėrė, neatsimena. Su nukentėjusiu buvo susitikęs ligoninėje ir ligoninėje jie visi puolė muštis (nukentėjusiojo broliai su draugais).

Jis irgi buvo ligoninėje, nes nukentėjusiojo brolis iÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos trenkė jam su beisbolo lazda. Jis kreipėsi į policijÄ , bet bylÄ nutraukė. Toliau kaltinamasis nurodė, kad neprisimena ir prašė perskaityti jo parodymus. Perskaičius kaltinamojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad į Å¡okius T. kaime nuvažiavo kartu su R. K. ir jo mergina D., o juos nuvežė jo kaimynas, kad į Å¡okius jis nuvažiavo iÅ¡gėręs, o Å¡okiuose negėrė, kad Å¡okiuose prabuvo neilgai, kol R.

K. nesusistumdė su keliais vaikinais, o dėl ko įvyko susistumdymas, jis nežino, kad kas nors kÄ nors muÅ¡tų, jis nematė, bet Å¡okiai po to nutrÅ«ko, kad jis T. P. nemušė ir kodėl yra tuo kaltinamas, nesupranta, kad į namus jie grįžo tuo pačiu automobiliu, kad kelyje juos sustabdė kažkoks automobilis, iÅ¡ kurio iÅ¡lipęs E. P. jam sudavė į galvÄ vienÄ smÅ«gį su beisbolo lazda, kad grįžus į L., jam pasidarė blogai ir jis buvo atvežtas į Pakruojo ligoninę, kur susitiko E. P., kuris buvo atvežęs brolį, ir jam einant iÅ¡ ligoninės, vėl puolė muÅ¡tis, tačiau jam pavyko iÅ¡ ligoninės iÅ¡eiti, po ko buvo paimtas policijos pareigÅ«nų, paaiÅ¡kinus, jog reikia suraÅ¡yti popierius dėl jo sumuÅ¡imo, kaltinamasis Å¡iuos parodymus patvirtino, nurodydamas, jog daugiau nieko pridurti neturi.

             Į r o d y m a i            Nukentėjusysis T. P. parodė, kad Å¡okiuose jis paÅ¡okdino K. panelę D. D. netampė, o tik paÅ¡okdino. K. priėjęs paklausė „kas tau yra“, jis atsakė „kas tau yra“ ir K. jam trenkė, jis trenkė atgal, K. jam trenkė dar kartÄ ir jis nukrito. Kurį laikÄ buvo be sÄ monės, atgavęs sÄ monę, atsikėlė ir kažkur ėjo ir prie jo priėjęs B., spyrė iÅ¡ kojos jam į smakrÄ ir po to smÅ«gio jis pargriuvo ir daugiau nieko neatsiminė.

Mokytojos jį nuvedė prie kriauklės, nuprausė ir atvažiavęs brolis E. parvežė į namus. Brolį iÅ¡kvietė draugas Å . M. paskambinęs telefonu. Brolis parvežė jį į namus, tačiau netrukus iÅ¡vežė į ligoninę, nes jam skaudėjo galvÄ , labai skaudėjo Å¡onkaulius, visÄ krÅ«tinę Kas jam sudavė į krÅ«tinę, jis nematė, nes buvo be sÄ monės. Po suduotų smÅ«gių kai jis nukrito, jį kažkas dar mušė, o kas mušė, nematė. Ligoninėje jį apžiÅ«rėjo ir iÅ¡leido į namus.

KitÄ rytÄ jie važiavo į Å iaulius, nes buvo blogai su sveikata. Å iauliuose buvo paguldytas į ligoninę, kur gulėjo 6 dienas. Ligoninėje jį lankė, rÅ«pinosi ir viskÄ pirko mama. Žala yra padaryta mamai, nes ji viskuo rÅ«pinosi ir ieÅ¡kinys yra jos. Iki to įvykio kaltinamųjų jis nepažinojo, žinojo iÅ¡ matymo, B. labiau žinojo iÅ¡ pavardės. Jis matė, kaip prie jo priėjęs B. spyrė jam iÅ¡ kojos. Ant kaltinamųjų pyksta, nes jie be reikalo jį sumušė. K. jam sudavė du smÅ«gius ir po antro smÅ«gio jis nukrito, atsikėlęs ėjo, ir priėjęs B. spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę, po ko jis nukrito.

K. pirmas pirmÄ smÅ«gį su kumščiu sudavė į deÅ¡inės pusės žandÄ , jis sudavė vienÄ smÅ«gį atgal, tada K. su kumščiu sudavė dar vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inės pusės žandÄ , po ko jis nukrito ir prarado sÄ monę. Draugai vėliau jam sakė, kad jį buvo apstoję ir spardė visi iÅ¡ L. Ä®vykio vakarÄ Ä¯ ligoninę brolis E. jį vežė keliu per L., o D. – L. keliu jie nevažiavo, važiuodami nebuvo niekur sustoję, brolis nieko nemušė, tokių dalykų, kaip pasakojo B., nebuvo.

Jis nežino, dėl ko B. jam spyrė. Å okiuose jis nematė B., nes jam tik atėjus į Å¡okius ir paÅ¡okdinus K. panelę, jie su K. susimušė.            Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ ir civilinė ieÅ¡kovė J. P. parodė, kad tÄ dienÄ iÅ¡ ryto sÅ«nus T. pasakė, kad pasiliks mokykloje po pamokų, nes mokykloje vyks Valentino Å¡ventė, kad negrįš namo, liks Å¡okiuose. Vakare sÅ«nų į namus parvežė sÅ«nus E. kartu su draugu Å . M. SÅ«nus buvo kruvinas, veidas apipraustas, rÅ«bai kruvini, dejavo, kad skauda krÅ«tinę, svaigsta galva ir jie visi trys (ji, T. ir E.) iÅ¡važiavo į Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių, nes bijojo, kad nebÅ«tų lūžę Å¡onkauliai, nes labai sunkiai kvėpavo.

Pakruojo priėmimo skyriuje perÅ¡vietė, lūžių nebuvo, buvo tik sumuÅ¡imas ir gydytojas iÅ¡leisdamas namo, pasakė, kad jeigu blogai jausis, vežti į Å iaulius, iÅ¡rašė siuntimÄ . Grįžus namo, naktį iÅ¡miegojo, o rytÄ atsikėlęs, sukniubo prie lovos, todėl iÅ¡važiavo į Å iaulius. SÅ«nus Å iauliuose ligoninėje gulėjo 6 dienas. Jam buvo nustatytas smegenų sukrėtimas, nuskeltas dantis ir bendras viso kÅ«no sumuÅ¡imas. SÅ«nus sakė, kad jį sumušė R. ir B.

Sakė, jog paÅ¡okdino R. panelę ir dėl to įvyko muÅ¡tynės. Apie tÄ Ä¯vykį jie nesikalba, nes nenori jo prisiminti. Ligoninėje jį lankė ji, T. broliai, seserys, o viskÄ pirko ir už viskÄ mokėjo ji. Pirko vaistus, maistÄ , kurÄ . Pagal čekius turtinė žala yra 413,82 litų. PraÅ¡o priteisti 5000 litų neturtinei žalai atlyginti, kadangi sÅ«nus ir jie visi patyrė iÅ¡gyvenimus. SÅ«nus buvo sumuÅ¡tas, sÅ«nui tik 16 metų, buvo tapęs piktesnis, nervuotesnis, negalėjo užmigti, jautė baimę, o dabar praėjus tiek laiko taip nebėra, tapo ramesnis.

Kai jie važiavo į Pakruojo ligoninę, važiavo trumpesniu keliu pro L., per M., niekur nebuvo sustoję. Ligoninėje ji matė R. B. E. ėjo parÅ«kyti, o B. atsipraÅ¡inėjo E., kažkÄ sakė, o kÄ sakė, ji nežino, nes jie su T. sėdėjo viduje ir laukė. Su T. B. nebendravo. B. buvo atlydėjęs kažkoks jo draugas, bÅ«tent tas jo draugas buvo priėjęs prie jų ir sakė „žiÅ«rėk, kÄ tavo broliai padarė R.“. Ji suprato, kad ne E., o kiti broliai, iÅ¡ kurių vienas iÅ¡važiavęs į KazachstanÄ , vienas Kaune, o kitas dirba miÅ¡kuose.

Po to įvykio su sÅ«numi ji nesilankė pas psichologus, tačiau tik po to įvykio sÅ«nui atsirado nemiga, pablogėjo sveikata.            Liudytojas E. P. parodė, kad iÅ¡ brolio pasakojimo žino, kad jį primušė R. B.. Ä®vykio jis nematė, nes kai atvažiavo parvežti brolio, brolis jau buvo primuÅ¡tas. TÄ vakarÄ jis buvo D. kaime pas draugus, jam paskambino Å . M. ir pasakė, jog primušė jo brolį T. IÅ¡ karto jis kažkaip nesureagavo, pagalvojo, kad gal taip pasistumdė mokykloje.

Tačiau už kokių 5 min. Å . vėl paskambino, pasakė, kad greičiau važiuotų, nes broliui labai blogai. Jis pasakė Å ., kodėl niekas nekviečia greitosios pagalbos ir sėdęs į maÅ¡inÄ iÅ¡važiavo ir nuvažiavęs brolį rado sėdintį ant laiptų, kurį paėmęs, parvežė namo. Palikęs brolį namuose, iÅ¡važiavo parvežti sesers P. Grįžus į namus, mama pasakė, kad T. blogai, kad reikia vežti į ligoninę. Jis, mama ir brolis T. sėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo į Pakruojo ligoninę.

Ä® ligoninę atvažiavo ir R. B. su kažkokiu D., kurie puolė ant jo, kodėl jo brolis primušė R. Jis pasakė, kad jo brolių nėra namuose. Jie sakė, kad A. primušė, o jis pasakė, kad A. iÅ¡važiavęs į reisÄ , į KazachstanÄ , tada pasakė, kad L. ar R. primušė, jis pasakė, kad jie gyvena Vilniuje ir jų namuose nėra. Gydytojas apžiÅ«rėjo brolį ir iÅ¡leido namo. Sėdant į maÅ¡inÄ važiuoti namo, kažkokia R. draugė, lyg J., paskambino jam ir paklausė, ar matė ligoninėje R., pasakius, kad matė, paprašė jį parvežti į L., jam atsakius, jog neveÅ¡, nes jis primušė jo brolį, tada ji pasakė, jog R. ant jo paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , o jis atsakė, kad raÅ¡ytų, kÄ tik nori.

T. skundėsi, kad jam skauda krūtinę, kad sunku kvėpuoti, buvo kruvina nosis. Brolis gulėjo Šiaulių ligoninėje. Į ligoninę brolį vežė jis ir mama. Nebeatsimena, ar brolis pasakojo, kas jį šokiuose primušė. Buvo kalba, kad R. primušė, buvo kalba ir apie R., iš vaikų jis girdėjo įvairių istorijų. Sesuo P. buvo šokiuose ir sakė, jog matė kas primušė T. Brolis J. taip pat buvo šokiuose ir sakė, jog matė pas primušė brolį.            Liudytojas Š.

M. parodė, kad matė, kaip R. K. trenkė T., T. trenkė jam atgal, visi subėgo, apstojo, spardė, mušė, matė, kaip B. T. spyrė iÅ¡ kojos. MuÅ¡tynės prasidėjo dėl merginos, kadangi T. P. paÅ¡okdino K. merginÄ , prasidėjo konfliktai. T. merginos netampė, nemušė, o tik paÅ¡okdino, ir K. jam sudavė į veidÄ , o kÄ jie kalbėjo negirdėjo, nes buvo toliau. T. į namus parvežė jo brolis E., nes jis telefonu paskambino E. ir pasakė, kad T. parvežtų į namus, nes jam bėgo iÅ¡ nosies kraujas, sunkiai kvėpavo.

Atvažiavęs E. parvežė T. į namus. Jis irgi kartu su jais grįžo namo. Jis matė, kai K. su mergina atvažiavo į Å¡okius, o kiek buvo valandų nežino. Jis daug ko gerai nebeprisimena. Nežino ir negali pasakyti, ar K. ir B. buvo iÅ¡gėrę. K. T. sudavė su kartus, sudavė vienÄ kartÄ , po to T. jam atgal ir dar kartÄ K. sudavė T. Neatsimena ar po smÅ«gių T. buvo nugriuvęs. Matė, kad B. spyrė T. iÅ¡ kojos į krÅ«tinę ir po smÅ«gio T. nugriuvo, apstojo daug žmonių, konkrečiai kas kÄ darė, negali pasakyti.

Jis priėjęs prie jų, T. apglėbė ir traukė, bet vis tiek T. spardė ir mušė. IÅ¡traukęs T. nuvedė prie kampo ir visi kiti pradėjo skirstytis. Budinčios mokytojos buvo gal mokytojų kambariuke, ar matė muÅ¡tynes, jis nežino. Kai kažkas nuėjo ir pasakė, kad įvyko muÅ¡tynės, tada mokytojos atėjo, nutraukė Å¡okius, uždegė Å¡viesas. MuÅ¡tynių metu Å¡viesa salėje buvo užgesinta, buvo tamsu. Jis vedė Å¡okius, leido muzikÄ , stovėjo prie aparatÅ«ros, Å¡oko.

K. priėjo prie T., kai T. Å¡oko su D., priėjęs kažko paklausė ir trenkė T. Kai buvo muÅ¡amas ir spardomas T. (nugriuvęs, kai jį buvo apstoję daug jaunimo), tame tarpe buvo ir K., mušė T., matė, kaip kilnojosi rankos. T. P. yra jo pusbrolis.           Liudytojas J. P. parodė, kad jam 12 metų, kad jis muÅ¡tynių nematė, matė, kaip brolis T. buvo atvestas į pirmÄ aukÅ¡tÄ , o kas jį atvedė neatsimena. T. buvo kruvinas veidas, iÅ¡ nosies bėgo kraujas, jis su T. nekalbėjo.

Jis buvo šokiuose, tai yra, buvo salėje ir kitur, bet muštynių nematė, nes tuo metu salėje nebuvo. Grįžęs į namus, kas toliau broliui buvo, nežino, nes nuėjo miegoti. Jam brolis nepasakojo kas jį sumušė.            Liudytoja P. P. parodė, kad jai 15 metų, kad T. P. yra jos brolis, kad ji buvo šokiuose ir matė, kaip K. ir B. primušė brolį. Kaip suprato, brolis buvo sumuštas dėl to, kad pašokdino K. panelę D., o K. tas labai nepatiko ir primušė brolį.

Ji buvo Å¡okių salėje ir viskÄ matė. Kai brolis Å¡oko su K. panele, K. priėjo prie T. ir paklausė „kas tau yra“, o T. atsakė, kad „nieko, kas tau yra“ ir tada R. trenkė T., tada T. jam atgal ir nebepamena, ar R. smÅ«giavo dar kartÄ . B. broliui spyrė iÅ¡ kojos. B. buvo kartu su K., nes kartu atvažiavo į Å¡okius. K. sudavus T. pirmÄ smÅ«gį, T. trenkė atgal K., tada B. spyrė T. ir brolis nugriuvo ant žemės. T. gulint ant žemės, jį spardė visi. Å . M. atėjo nuo aparatÅ«ros, bandė visus iÅ¡skirti ir T. iÅ¡traukęs tempė per žemę.

T. spardė visi atvažiavusieji, juos pažinojo, matydavo, matė, kad visi kažkÄ darė, o konkrečiai, kas kÄ darė, nematė. Matė, kaip R. ir R. spardė brolį. Matė, kaip broliui iÅ¡ nosies bėgo kraujas, sunkiai kvėpavo, skundėsi, kad skauda krÅ«tinę. Å . M. paskambino broliui E., kad atvažiuotų parsivežti T. TÄ patį vakarÄ T. iÅ¡vežė į Pakruojo ligoninę, po to grįžo į namus ir kitÄ dienÄ T. iÅ¡vežė į Å iaulius ir gulėjo ligoninėje. Å okių salėje Å¡viesa užsidegė tuo metu, kai atėjo budėtojos.

Å okių metu salėje buvo tamsu, bet įžiÅ«rėti buvo įmanoma. Ji stovėjo salės viduryje, nuo tos vietos, kur vyko muÅ¡tynės, iki pakylos (aparatÅ«ros) buvo 4-5 metrų atstumas.            Liudytoja E. B. parodė, kad Å¡okių pradžioje Å¡okiuose jos nebuvo, kadangi tÄ kartÄ Å¡okiuose nebudėjo. Apie 19 valandÄ paskambino viena iÅ¡ mokytojų ir pasakė, kad Å¡okiuose yra daug susirinkusių vaikų truputį vyresnių, yra iÅ¡ L. atvažiavusių, yra B., K., bet nieko nesakė, kad vyksta kas nors ne taip.

Ji gyvena L. ir pasakė, kad atvažiuos. Nuvažiavusi į mokyklÄ , iÅ¡lipusi iÅ¡ maÅ¡inos susitiko B., kurį pažįsta. Su B. kartu buvo jų buvęs mokinukas A. J., jų paklausus, kÄ Äia veikia, atsakė jog atvažiavo į Å¡okius pasižiÅ«rėti. Dar juokaudama pasakė, kad tik nieko neprisidirbtų. R. atsakė, kad viskas bus gerai ir visi trys nuėjo į mokyklÄ . Nuėjusi į mokyklÄ , užrakino antrÄ aukÅ¡tÄ . PrieÅ¡ salę, kur vyko Å¡okiai, sėdėjo mokytojai, o R. ir A.

ėjo link Å¡okių salės. Ji Å¡nektelėjo su mokytojomis ir tuo metu kažkas pradarė salės duris ir pasakė, kad salėje muÅ¡asi. Ji įėjo į salę, bet kai įėjo niekas nesimušė. K. matė pirmÄ kartÄ , jo nepažinojo. K. buvo prie lango, Å¡alia jo buvo mergaitė, daugiau kiti buvo viduryje salės. K. buvo truputį įsiaudrinęs, o jų mokinukas T. buvo salės gale ir jam iÅ¡ kažkurios vietos bėgo kraujas. Salėje buvo paleisti necenzÅ«riniai žodžiai ir tada visi puolė į salės vidurį, tačiau negali pasakyti, kas tame viduryje buvo apačioje, kas buvo virÅ¡uje, tik matė susikibusį „kamuolį“, jų buvo daug, priėjus prie to „kamuolio“ ir pasakius „vaikai baikite“, pamatė R. ir prieÅ¡ save pamatė R. kumÅ¡tį, paėmė už kumščio ir pasakė, kad „R. eik į Å¡alį ir čia nelįsk“ ir jis atsitraukė nuo to „kamuolio“, visi iÅ¡siskirstė kas kur.

Kai visi iÅ¡siskirstė, ji daugiau nematė nei K., nei B., tik matė T., kuris triukÅ¡mavo, rėkavo, ji ramino jį, nuėjo kartu iki tualeto, valė jam kraujÄ , T. dejavo, kad jam skauda krÅ«tinę. Klausė, kad gal iÅ¡kviesti namiÅ¡kius, kad parvežtų namo. P. paklausė gal skambinti mamai, pasakė kad ne, tegul mama nežino, pasakė, kad atvažiuos brolis E., kuriam praneÅ¡ta ir parveÅ¡ į namus. Paskui kažkuris atėjo ir pasakė, jog kieme bÅ«riuojasi ir nežino kaip iÅ¡eis parvažiuoti namo.

Tada ji paskambino policijai. Policijai pasakė, jog Å¡okių metu įvyko grumtynės, nori, kad vaikai saugiai iÅ¡siskirstytų iÅ¡ mokyklos, kad saugiai iÅ¡važiuotų. Policija atvažiavo gal už 40 minučių, mokyklos teritorijoje nieko nebebuvo, tik buvo likę keli mokytojai. Atvažiavus policijai, jie viskÄ apžiÅ«rėjo ir visi iÅ¡siskirstė. Ji nematė, kas vyko Å¡okių salėje iki to „kamuolio“, nes įėjusi į salę, matė deÅ¡inėje pusėje K., o salės gale T.

P. Å okiai vyko mokyklos, nebuvo tuo laiku nuspręsta, kas gali dalyvauti Å¡okiuose. Å okiuose muÅ¡tynės įvyko pirmÄ kartÄ . Dabar į Å¡okius paÅ¡alinių nebeįleidžia. Ji nematė, kas konkrečiai primušė T. P. T. jai nepasakojo, kas jį primušė. Kai pamatė tÄ â€žkamuolį“ kur buvo T., negali pasakyti, jų buvo daug, ji pati puolė į tÄ â€žkamuolį“ juos skirti. Negali pasakyti ar tame kamuolyje buvo T.            Liudytoja S. M. parodė, kad tÄ vakarÄ su Z.

J. budėjo mokyklos Å¡okiuose, stovėjo prie durų į Å¡okių salę ir pro tokį langÄ stebėjo pusę Å¡okių salės. Pamatė, kad salėje užsidegė Å¡viesa, suprato, kad kažkas yra negerai, įėjo į salę ir paklausė, kas čia darosi, kažkas pasakė, kad K. muÅ¡a T. Matė tokį vaizdÄ , kad grupė žmonių tiesiog viename „spiečiuje“ susitelkę mušėsi, bandė juos iÅ¡skirti, tÄ darė ir į salę įėjusi mokyklos vadovė. Ji Å¡aukė, kad „T. traukis, R. baik“, net nebuvo kaip prasiskverbti į tÄ vidurį.

Po kurio laiko jie iÅ¡siskyrė į dvi grupes ir vėl suėjo į vienÄ bÅ«rį ir mušėsi. Kai nebesimušė, ji tuos vaikinus iÅ¡lydėjo iÅ¡ mokyklos. T. ji matė mokyklos virtuvėje, kuriuo rÅ«pinosi mokyklos vadovė, kiti. T. buvo toksai silpnas, sėdėjo, paklausus, ar jam negera, jis nenorėjo kalbėtis. Ji nematė, kas konkrečiai T. sudavė smÅ«gius. Jeigu salėje užsidega Å¡viesa, tai reiÅ¡kia, kad kažkas yra negerai. Å viesÄ salėje įjungė vaikai. TÄ vakarÄ , ji prižiÅ«rėjo ateinančius į Å¡okius, o bilietus prekiavo Z.

J. TÄ kartÄ buvo Valentino diena, buvo nutarę leisti ir buvusius mokinius, ir atsivesti draugus. MuÅ¡tynės Å¡okiuose įvyko pirmÄ kartÄ . Salėje ji matė R. B., nepastebėjo, kad jis atliktų kažkokius neteisėtus veiksmus.            Liudytoja D. M. parodė, kad ji bendrauja su kaltinamuoju R. K., kad buvo Valentino diena, kad atvažiavo pas R. ir nuvažiavo į Å¡okius, Å¡oko, kad viskas buvo gerai iki kol tas pilietis (parodo į T. P.) priėjo prie jos ir paėmęs už rankų paÅ¡okdino.

Ji jam pasakė, kad pasitrauktų. Po kurio laiko jis vėl priėjo prie jos, priėjo iÅ¡ už nugaros, patampė už pečių. R. priėjo ir jam kažkÄ pasakė, o kÄ pasakė, ji nežino, nes išėjo. Kai atėjo atgal, kažkas mušėsi, o kas tokie nežino. Ji pasiėmė R. už rankos ir jie išėjo ir iÅ¡važiavo į namus. Ji nematė, ar R. trenkė tam vaikinui, nes jos tuo metu salėje nebuvo. Kai jie pradėjo ginčytis, ji išėjo į koridorių, muÅ¡tynių nematė.

Ä® Å¡okius jÄ atvežė R. draugai, važiavo ji, R. ir dar keli jo draugai, kurių ji nepažinojo, nes matė pirmÄ kartÄ . B. kartu nevažiavo, o ar buvo Å¡okiuose nepamena, nes buvo daug žmonių. Po Å¡okių į namus parvežė tikriausiai R. draugas, nes nelabai pažįsta jo draugus. Namo grįžo tuo pačiu keliu, kuriuo atvažiavo.                         Liudytoja Z. J. parodė, kad iki to įvykio nei B., nei K. nepažinojo, R. dar prisiminė nuo mažų dienų, nes iki mokyklos augo jų kaime.

Ä® Å¡okius jie atėjo penkiese, kad bÅ«tų girti nekrito į akis, R. džiaugėsi, kad atėjo su panele, jÄ pristatė. Jai į akis krito tai, kad jis atėjo pasipuošęs, tvarkingai apsirengęs, ne su treningais. Prasidėjus Å¡okiams, jie tai įeidavo į salę, tai iÅ¡eidavo į laukÄ . Atvažiavus mokyklos vadovei, užsidegė salėje Å¡viesa ir jai įėjus į salę, pamatė didelį „kamuolį“ žmonių, o kas mušė, kaip mušė, ji nematė. Prisimena, kad iÅ¡traukė T., o kas iÅ¡traukė, nematė.

T. nuvedė prie sienos, pasodino, matė, kad T. buvo kruvinas. Išėjęs iÅ¡ to rato R. norėjo vytis T., o T. kėlėsi nuo kėdės ir dar norėjo Å¡okti į akis, ir vienas kalbėjo negražiais žodžiais, ir kitas kalbėjo negražiais žodžiais vienas ant kito. Ji tÄ vakarÄ Å¡okiuose budėjo. Ä®einat į salę rinko pinigus. Budėjo antrame aukÅ¡te prie salės durų, iÅ¡eidavo į laukÄ , įeidavo į salę, iÅ¡eidavo iÅ¡ salės, apeidavo mokyklos kiemÄ . TÄ vakarÄ budėjo mokytoja M. ir ji, o iÅ¡ tėvų budėjo B.

Mokytoja M. iÅ¡kvietė mokyklos vadovę ir vadovei tik spėjus atvažiuoti ir prasidėjo muÅ¡tynės. MuÅ¡tynės ilgai netruko, nes visi sulėkė į salę ir iÅ¡traukė T,, kuris buvo kruvinas, nosis kruvina. Jos palaukė kol iÅ¡važiavo l., kol iÅ¡eis vaikai, vadovė iÅ¡kvietė policijÄ , T, iÅ¡sivežė atvažiavęs jo brolis. Po muÅ¡tynių T, vaikščiojo, kalbėjo, buvo kruvinas veidas, atrodo, kad iÅ¡ nosies bėgo kraujas. T, dejavo, kad jam skauda krÅ«tinę ir gėrė labai daug vandens.

R, sulaikė ji ir atrodo, kad mokytoja M. rėkė R.„.baik“. T. irgi nerimo, kėlėsi nuo kėdės, norėjo muštynes pratęsti, abu buvo įsiaudrinę, kalbėjo negražiais žodžiais. Negali pasakyti, kur po muštynių buvo R. mergina. Mokykloje ji dirba 30 metų, tai pirmos muštynės.           Liudytoja R. S. parodė, kad muštynių nematė. Šokių metu budi mokytojai ir mokinių tėveliai. Jos vyras mokykloje dirba sargu ir nuo vakaro 10 valandos jam prasideda naktinis darbas, o šokiai prasideda anksčiau.

Ji mokykloje dirba virėja. Jai paskambino budintysis tėvelis ir pasakė ar negali jos vyras ateiti anksčiau pabudėti, nes mokykloje vyksta muÅ¡tynės. Abu su vyru nuvažiavo į mokyklÄ , buvo lauke, jaunimas bÅ«riavosi, vaikščiojo, lauke muÅ¡tynių nebuvo. Ä® salės vidų ji buvo įėjusi, bet muÅ¡tynių nebebuvo. Salėje matė T. P., jo seserį, buvo daugiau vaikiukų, buvo budinčios mokytojos. Gerai nebepamena, bet atrodo, kad P. buvo kruvina burna, kažkas jos paprašė paduoti vienkartinį rankÅ¡luostį, kurį ji padavė.

RankÅ¡luostis buvo reikalingas gal T., nepamena. Dėl ko vyko muÅ¡tynės nieko negirdėjo, sulaukė policijos ir iÅ¡siskirstė.            Liudytojas F. Å . parodė, kad gerai nebepamena, kÄ pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, kadangi praėjo daug laiko ir praÅ¡o remtis jo pirminiais parodymais. Perskaičius liudytojo duotus parodymus, kuriuose jis parodė, kad tÄ vakarÄ jis, R. B. ir asmuo pravarde „l.“ buvo L., už kultÅ«ros namų pastato, kur su R. gėrė alkoholį, kad apie 20 val. visi nuvažiavo į T. mokyklÄ , kur vyko Å¡okiai, kad vežė juos „l.“, kad matė Å¡okiuose R.

K. su savo mergina D., kad pabuvę Å¡okiuose kokį pusvalandį, nuėjo su R. B. į automobilį atsigerti alkoholio, kad po to matė, kaip T. P. pakvietė Å¡okti R. K. merginÄ D., kad jiems Å¡okant priėjęs R. K. sudavė T. su kumščiu į veidÄ , kad Å¡alia stovėjęs R. B. spyrė stovinčiam T. į krÅ«tinę ar tai į petį, dėl ko T. nugriuvo, kad po to kilo didelis sÄ myÅ¡is, visi pradėjo bÅ«riuotis aplink T. ir jis nebematė, kas vyko, ar dar kas mušė T., kad jam mokyklos direktorė B. liepė iÅ¡eiti lauk, kad ko neprisidirbtų ir jis išėjo į automobilį, kur jau laukė „l.“, netrukus atėjo R.

B. ir jie išvažiavo, F. Š. savo duotus parodymus patvirtino ir nurodė, kad parodymai yra teisingi.            Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis (1 t., 4-10 b. l.) matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini).           Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 13 b. l.) matyti, kad nukentėjusiajam T. P. 2014-02-14, apie 20.30 val. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, apatinio žandikaulio dešinės pusės I danties lūžis.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti vieno trauminio poveikio pasekmėje, kietu buku daiktu paveikus veidÄ . Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.            IÅ¡ mokyklos vadovės E. B. pateikto mokinių ir svečių sÄ raÅ¡o (1 t., 44, 45-46 b. l.) matyti, kad 2014-02-14 (duomenys neskelbtini) vykusiuose Å¡okiuose dalyvavo R. K. ir R. B.            IÅ¡ akistatos protokolo (1 t., 101-102 b. l.) matyti, kad liudytojas Å . M. akistatos su įtariamuoju R.

B. metu patvirtino savo duotus parodymus, jog matė, kaip R. B. vienÄ kartÄ su kumščiu sudavė T. P. į veidÄ ir vienÄ kartÄ spyrė su koja į krÅ«tinę.        Į r o d y m ų  v e r t i n i m a s  i r  v e i k o s  k v a l i f i k a v i m a s Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimÄ , pagrįstÄ visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų R. K. ir R. B. kaltė dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi jie vieÅ¡oje vietoje – Pakruojo rajone, T. kaime, (duomenys neskelbtini) patalpose vykusių Å¡okių metu, veikdami kartu, suduodami smÅ«gius nukentėjusiajam T.

P. į veidÄ ir krÅ«tinę, padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . Å ios nusikalstamos veikos objektas yra vieÅ¡oji tvarka, žmogaus sveikata, orumas ir kt. Kaltinamųjų R. K. ir R. B. padaryta veika atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. VieÅ¡Ä ja tvarka yra laikoma padėtis ar veikimo bÅ«das, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslÄ užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius.

Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Be jokios abejonės, kad mokyklos salė, kurioje vyko šokiai ir kuriuose dalyvavo mokyklos mokiniai bei svečiai, yra viešoji vieta.

Kaltinamieji R. K. ir R. B., veikdami kartu, suduodami smÅ«gius kumščiais į veidÄ nukentėjusiajam, o R. B. dar ir spirdamas nukentėjusiajam su koja į smakrÄ , smurtavo prieÅ¡ jį, padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamieji numatė, kad dėl tokio jų elgesio gali bÅ«ti sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes dėl to buvo nutraukti Å¡okiai, ir Å¡ių padarinių norėjo. Toks kaltinamųjų elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiÅ«riu nepriimtinas.

Savo elgesiu kaltinamieji pamynė žmonių tarpusavio bendravimo normas, demonstravo jėgÄ , panaudojo beprasmį smurtÄ . Jie pažeidė ne tik nukentėjusiojo teises, bet ir sukÅ«rė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferÄ , sugriovė žmonių (mokyklos mokinių ir mokytojų bei kitų asmenų) saugumo jausmÄ . Kaltinamieji, veikdami be jokios aiÅ¡kios motyvacijos, veikė tiesiogine tyčia. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veikla, tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas, darant nusikalstamÄ veikÄ .

Susitarimo požymis bendrininkaujant reiÅ¡kia tiek iÅ¡ankstinį, tiek ir spontaniÅ¡kÄ staiga kilusį susitarimÄ . Susitariama gali bÅ«ti įvairiomis formomis: žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Bendrininkavimo atveju nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius realizuoja ne visi bendrininkai, o tik vykdytojas (arba bendravykdytojai).

IÅ¡ Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių, yra akivaizdu, kad kaltinamieji R. K. ir R. B., suduodami smÅ«gius nukentėjusiajam T. P., tuo padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir taip pažeisdami vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , veikė sutartinai, kaip bendrininkai, taigi nusikalstamÄ veikÄ jie padarė bendrininkų grupėje. Kaltinamojo R. K. parodymai, kad jam Å¡okant su D., nukentėjusysis priėjo iÅ¡ už nugaros prie D. ir čiupo jÄ už pečių, pradėjo tampyti, stumdyti, kaip kokiÄ Å¡iukÅ¡lę, jam paliepus D. pasitraukti ir pradėjus su nukentėjusiuoju aiÅ¡kintis, nukentėjusiajam užsimojus ranka ir jam pagalvojus, jog jam trenks, trenkė vienÄ kartÄ su kumščiu nukentėjusiam į veidÄ , po ko nukentėjusysis nukrito ant grindų, aplink jį supuolė daug žmonių ir jis nebesuprato, kas ten vyksta, nematė, ar nukentėjusį dar kažkas mušė, nes atsitraukė ieÅ¡koti D. ir pats daugiau smÅ«gių nukentėjusiajam nesudavė, o suduotÄ smÅ«gį suduoti jį savo elgesiu iÅ¡provokavo pats nukentėjusysis, vertintini kritiÅ¡kai, kaip pasirinkta gynybos taktika, kad iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Kaltinamojo R. B. parodymai, kad jis T. P. nemušė ir kodėl yra tuo kaltinamas, nesupranta, taip pat vertintini kritiÅ¡kai, kaip jo pasirinkta gynybos taktika, kad iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tokie kaltinamųjų parodymai yra nepagrįsti, kadangi yra paneigti visumos kitų byloje surinktų įrodymų. Kaltinamųjų parodymus, visų pirma, paneigia nuoseklÅ«s nukentėjusiojo T. P. parodymai, duoti apie įvykusį konfliktÄ ir po to kilusias muÅ¡tynes, kuriuose jis nurodė, kad jam smÅ«gius sudavė abu kaltinamieji, dėl ko jam buvo padaryti sužalojimai ir jis gydėsi ligoninėje.

Nukentėjusysis nuoseklius parodymus davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Nukentėjusiojo T. P. parodymus patvirtina nuoseklÅ«s liudytojų Å . M., P. P. ir F. Å . parodymai, kurie buvo Å¡okių salėje ir betarpiÅ¡kai matė konfliktÄ bei muÅ¡tynes. Nukentėjusiojo ir paminėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kitų liudytojų parodymai, kurie pačių muÅ¡tynių konkrečiai nematė, tačiau matė nukentėjusį T. P. sumuÅ¡tÄ , kruvinu veidu ir iÅ¡ kitų asmenų sužinojo, jog jį sumušė kaltinamieji R.

K. ir R. B., tai bÅ«tent liudytojų J. P., E. P., Z. J., R. S. parodymai. Kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo sužalotas nukentėjusysis T. P. patvirtina byloje esanti specialisto iÅ¡vada, kurioje aiÅ¡kiai yra nustatyta, kad nukentėjusiajam T. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Å ių liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie davė nuoseklius parodymus, bÅ«dami pagal įstatymÄ Ä¯spėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ bei davę priesaikas, be to, byloje nenustatytos jokios aplinkybės, kad jie gali kaltinamuosius be pagrindo apkalbėti.

Liudytojos D. M. parodymai atmestini, kaip nereikÅ¡mingi kaltinimui, kadangi ji nurodė konflikto tarp kaltinamojo R. K. ir nukentėjusiojo T. P. negirdėjusi ir muÅ¡tynių nemačiusi, nes kai minėti asmenys pradėjo tarpusavyje kažkÄ aiÅ¡kintis, ji iÅ¡ salės išėjo.                                        B a u s m ė s  s k y r i m a s Kaltinamųjų R. K. ir R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (BK 59 str.).Kaltinamųjų R.

K. ir R. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jie padarė, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, nors abu kaltinamieji pripažino tÄ vakarÄ vartoję alkoholį, tačiau teisminio įrodymų tyrimo metu nebuvo patvirtinta, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos kaltinamiesiems nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje ir bausmių skyrimo recidyvistams ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje.Kaltinamasis R.

K. teistas tris kartus, paskutinį kartÄ teistas už analogiÅ¡kÄ veikÄ â€“ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , bausmės neatlikęs, nusikalstamÄ veikÄ Å¡ioje byloje padarė, neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui, 2015-01-13 jam suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 180 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla perduota Å iaulių apygardos teismui, nuo jo paleidimo 2014-01-02 iÅ¡ pataisos namų iki 2014-02-24 jis kaltinamas padaręs keturias tyčines nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių už vienÄ jau nuteistas, už antrÄ teisiamas Å¡ioje byloje ir dėl dviejų pareikÅ¡tas kaltinimas (1 t., 125-130, 131-167 b. l., IS Liteko duomenys), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (1 t., 168-169 b. l.), į psichiatro įskaitÄ neįraÅ¡ytas, įraÅ¡ytas į priklausomybės įskaitÄ (1 t., 170 b. l.), nedirbantis (1 t., 171 b. l.), neregistruotas darbo biržoje (1 t., 172 b. l.), savo Å¡eimos neturi, gyvenamosios vietos seniÅ«nijos charakterizuojamas patenkinamai (1 t., 173 b. l.), padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.), neatsiprašė nukentėjusiojo, neatlygino nukentėjusiojo atstovei nusikalstama veika padarytos žalos ir net nesitarė dėl jos atlyginimo, todėl atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamÄ jį daugiau kaip neigiamÄ asmenybę, nelinkusiÄ pasitaisyti, o linkusiÄ nusikalsti, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant realiÄ laisvės atėmimo bausmę ir jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, jÄ paskiriant atlikti pataisos namuose (BK 27, 41, 50, 54, 56 str.).

R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidėtinas, kadangi dėl anksčiau šio kaltinamojo padarytų ir po to daromų nusikalstamų veikų nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str. 1 d.).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalies taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam R. K. subendrintina su 2014 m. vasario 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Šioje byloje kaltinamajam R.

K. nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė jam neskirtina, kadangi jis yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, kuri yra nagrinėjama Å iaulių apygardos teisme.Kaltinamasis R. B. teistas septynis kartus, paskutinius keturis kartus teistas už analogiÅ¡kÄ veikÄ â€“ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , bausmes – baudas atlikęs, nes baudos iÅ¡ieÅ¡kotos, nusikalstamÄ veikÄ Å¡ioje byloje padarė, neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui (2 t., 2-8, 9-56 b. l.; 3 t., 63-66 b. l.;

IS Liteko duomenys), baustas administracine tvarka ir turi galiojančiÄ nuobaudÄ (2 t., 57-71 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįraÅ¡ytas (2 t., 72 b. l.), dirbantis (2 t., 73-74 b. l.), savo Å¡eimos neturi, gyvena su tėvais, gyvenamosios vietos seniÅ«nija dėl jo elgesio skundų nėra gavusi (2 t., 76 b. l.), padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.), neatsiprašė nukentėjusiojo, neatlygino nukentėjusiojo atstovei nusikalstama veika padarytos žalos, todėl atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamÄ jį daugiau kaip neigiamÄ asmenybę, kuriai anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, jÄ paskiriant atlikti pataisos namuose (BK 27, 41, 50, 54, 56 str.).

R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidėtinas, kadangi dėl anksčiau Å¡io kaltinamojo padarytų ir po to daromų nusikalstamų veikų nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str. 1 d.).Kadangi kaltinamasis R. B. nusikalto neatlikęs 2013 m. rugpjūčio 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – 5,33 MGL (692,90 Lt) baudos, kurios likusios dalies jis nesumokėjo per teismo nustatytÄ terminÄ , bet ji buvo iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai ir galutinai 2014 m. birželio 18 d., kas reiÅ¡kia, kad bausmę pagal 2013 m. rugpjūčio 9 d.

Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ R. B. yra atlikęs, todėl Å¡iuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė nesubendrintina su 2013 m. rugpjūčio 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – bauda, nes Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė pridėti tik neatliktÄ bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalies taisyklėmis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam R.

B. subendrintina su 2014 m. balandžio 2 d. Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir 2014 m. rugsėjo 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – bauda, nenustatant termino baudai sumokėti, kadangi bauda yra iÅ¡ieÅ¡kota. Ä® atliktÄ bausmės laikÄ kaltinamajam R. B. įskaitytinas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas (BK 66 str.).Kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam R. B. paliktina galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Ž a l o s  a t l y g i n i m a s Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Civilinio ieÅ¡kinio klausimas baudžiamojoje byloje iÅ¡sprendžiamas priimant nuosprendį. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas gali civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti arba jį atmesti. Ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ ir civilinė ieÅ¡kovė J. P. pareiÅ¡kė 413,82 Lt civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti, kadangi ji lankė sÅ«nų Å iaulių ligoninėje, kelionėms naudojo kurÄ , pirko bÅ«tinus reikmenis ir papildomÄ maistÄ ligoninėje gulinčiam sÅ«nui.

J. P. 119,85 Eur (413,82 Lt) civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas pirkimo kvitais ir įrodytas, todėl tenkintinas, priteisiant jį solidariai iÅ¡ kaltinamųjų R. K. ir R. B., kadangi Å¡i turtinė žala nukentėjusiojo atstovei buvo padaryta dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų (CK 6.249, 6.263 str., BPK 115 str., 1 t., 24 b. l.). Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ ir civilinė ieÅ¡kovė J. P. taip pat pareiÅ¡kė 5000,00 Lt civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti, nurodydama, jog sÅ«nus patyrė fizinį skausmÄ , iÅ¡gyveno, iki Å¡iol jį kankina nemiga, jam sunku užmigti, bÅ«na, kad pradeda iÅ¡ nosies bėgti kraujas, namuose jaučiama įtampa ir baimė, kad tokie įvykiai nepasikartotų iÅ¡ naujo (1 t., 23, 25, 26 b. l.).

Kaip matyti iš nukentėjusiojo atstovės nurodytų pagrindų, neturtinė žala buvo padaryta jos sūnui nepilnamečiui nukentėjusiajam T. P. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra ne kartÄ pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi.

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ .Ä®statymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijos teisę spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Å is sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiÅ¡kintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ , nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-171/2011).

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ . Ä®statymų leidėjas neatskleidžia Å¡ių principų turinio, nes jų aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali bÅ«ti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata ir gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl iÅ¡gyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, Å¡eiminiam gyvenimui.

Neabejotinai nustatyta, kad dėl kaltinamųjų R. K. ir R. B. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis T. P. patyrė neturtinę žalÄ â€“ įvykio metu jam tebuvo 16 metų amžiaus, jis patyrė fizinį skausmÄ ir buvo sužalotas mokyklos, kurioje mokosi, salėje, Å¡okių metų, draugų ir artimųjų akivaizdoje. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimÄ .

Jeigu pasekmės yra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nukentėjusysis buvo gydomas ligoninėje dėl galvos smegenų sukrėtimo ir apatinio žandikaulio dešinės pusės 1 danties lūžio nuo 2014-02-15 iki 2014-02-24, iš kurios išleistas toliau gydytis ambulatoriškai.

Daugiau jokių duomenų apie nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klę, galėjusių sukelti jam sunkesnes pasekmes be aukščiau nurodytų sužalojimų, iÅ¡skyrus jo atstovės mamos paaiÅ¡kinimus, byloje nėra. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, kartu atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamųjų veiksmai buvo vienkartinio pobÅ«džio, pasireiÅ¡kę įvykusio konflikto su T. P. metu. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ .

Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų Å¡alių interesų pusiausvyros. Nustatyta, kad kaltinamasis R. K. yra jauno amžiaus, darbingas, neturi sveikatos problemų, tačiau Å¡iuo metu yra suimtas ir kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, laukia teismo sprendimo, todėl kol kas neturi realios galimybės atlyginti nukentėjusiajam žalÄ . Kaltinamasis R. B. taip pat yra jauno amžiaus, darbingas, iki suėmimo dirbęs ir gavęs pajamas, todėl jo galimybės atlyginti nukentėjusiajam žalÄ yra realios.

Teisingumas, protingumas ir sÄ Å¾iningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje specialiai pabrėžiamas jų taikymo bÅ«tinumas, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Ä®statymų leidėjas nei baudžiamajame, nei civiliniame įstatyme neatskleidžia Å¡ių principų turinio, nes jų aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

Teisingumas, protingumas ir sÄ Å¾iningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimÄ , nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas.Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais ir įvertinęs visas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios aptartos aukščiau, taip pat atsižvelgęs į aukÅ¡tesnių teismų (apygardų teismų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo) formuojamÄ praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, konstatuoja, kad nepilnamečio nukentėjusiojo atstovės praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis – 1448,10 Eur (5000,00 Lt) yra per didelis, todėl mažintinas iki 550,00 Eur (1899,04 Lt) ir priteistinas nukentėjusiajam T.

P. solidariai iÅ¡ kaltinamųjų R. K. ir R. B.. Likusi civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo 898,10 Eur (3100,96 Lt) atmestina. P r o c e s o   i Å¡ l a i d ų   a t l y g i n i m o    i Å¡ s p r e n d i m a s Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad gynėjai kaltinamiesiems R. K. ir R. B. Å¡ioje byloje buvo paskirti, esant privalomumui pagal įstatymÄ (BPK 51 str. 1 d. 4 p., 7 p.), kaltinamieji nepiktnaudžiavo jiems suteikta teise turėti valstybės apmokamÄ gynėjÄ , todėl, atsižvelgus ir į kaltinamųjų turtinę padėtį bei į tai, kad jie privalės atlyginti civilinius ieÅ¡kinius, iÅ¡ kaltinamųjų nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos (BPK 106 str. 2 d., 3 t., 98, 99 b. l.).

           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas  nusprendžia: R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.           Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių taisyklėmis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.             Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Ä® paskirtos bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaičiuoti bausmę, atliktÄ pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nuosprendį.            Nuteistajam R. K. kardomosios priemonės iki bausmės vykdymo pradžios neskirti.R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.           Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių taisyklėmis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su 2014 m. balandžio 2 d.

Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalių taisyklėmis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su 2014 m. rugsėjo 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams ir 2 MGL (260 Lt) baudÄ . Baudos sumokėjimui termino nenustatyti, nes bauda yra iÅ¡ieÅ¡kota.             Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.Ä® paskirtos bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaičiuoti sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2015 m. sausio 24 d. iki 2014 m. kovo 9 d. ir bausmes, atliktas pagal 2014 m. balandžio 2 d. Å iaulių apylinkės teismo nuosprendį bei pagal 2014 m. rugsėjo 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ .            KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ nuteistajam R. B. palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.           Priteisti solidariai iÅ¡ nuteistųjų R.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, Å¡iuo metu suimto, ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, Å¡iuo metu suimto, civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo – 119,85 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniolika eurų 85 centus) (413,82 Lt) nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymÄ ir civilinei ieÅ¡kovei J. P..           Priteisti solidariai iÅ¡ nuteistųjų R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, Å¡iuo metu suimto, ir R.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, Å¡iuo metu suimto, civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo – 550,00 Eur (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) (1899,04 Lt) nukentėjusiajam T. P.            Nukentėjusiojo T. P. atstovės pagal įstatymÄ J. P. civilinio ieÅ¡kinio dalį 898,10 Eur (3100,96 Lt) dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. IÅ¡ nuteistųjų R. K. ir R. B. nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

           Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems nuo jo nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                      Rima Razumienė