c8bb61d4-66ca-49a9-951e-ec5d3940eacf · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja R. Bertašienė                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-204-255/2018Teisėja I. Krušienė                                            Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34498-2017-4                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                              1.1.6.2.; 1.1.8.1.2.; 1.2.4.6.2.1.; 2.4.6.1                                                                                                             (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 20 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Reginos BertaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės, sekretoriaujant Redai TamoÅ¡auskaitei,dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei,nuteistojo gynėjui advokatui Jonui Å pelveriui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

K. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Nuosprendžiu į nuteistajam V. K. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaičiuotas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017-07-09 iki 2017-07-11 (dvi dienos) ir laikoma, kad V.

K. jau yra atlikęs 12 (dvylika) viešųjų darbų valandų. Nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, jÄ vykdant per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiu iÅ¡ dalies tenkintas nukentėjusiosios R. G. civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ V. K. priteista 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo, be to, priteista 1600 Eur atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : V.

K. nuteistas už tai, kad 2017-07-09, apie 17 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu rankomis sugriebė sugyventinės R. G. rankas ir jas spaudė, laikydamas už rankų, ne mažiau kaip penkis kartus R. G. pastÅ«mė, dėl to ji griuvo ir atsitrenkė į spintelę. Tokiais veiksmais V. K. R. G. sukėlė fizinį skausmÄ bei padarė poodines kraujosruvas deÅ¡inėje rankoje, kairėje kojoje, odos nubrozdinimÄ kairėje rankoje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis V.

K. praÅ¡o Plungės apylinkės teismo Palangos miesto rÅ«mų 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti arba minėtÄ nuosprendį pakeisti ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ baudÄ . Nurodo, jog nesutinka su skundžiamame nuosprendyje paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu, ydingai paskirta baudžiamojo poveikio priemone, iÅ¡tirtų byloje įrodymų vertinimu bei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių kvalifikavimu.2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog tarp nuteistojo V.

K. ir nukentėjusiosios R. G. yra susiklostę įtempti civiliniai teisiniai santykiai, kadangi jie rengiasi bylinėtis dėl kartu įgyto ir užgyvento nekilnojamojo turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko iÅ¡laikymo, tėvo reikalavimo matytis su vaiku tvarkos nustatymo. Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, jog nagrinėjamu atveju jis nenorėjo sukelti nukentėjusiajai skausmo ar jÄ sužaloti, jis tik siekė paimti iÅ¡ jos telefonÄ , norėdamas patikrinti, ar ji įraÅ¡inėja jų pokalbį.

Mano, jog Å¡i nurodyta aplinkybė rodo jo atliktų veiksmų mažesnį pavojingumÄ , todėl Å¡iuo atveju bÅ«tų galima taikyti BK 37 straipsnį ir pripažinti jo padarytÄ veikÄ mažareikÅ¡me, jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Pažymi, jog įvykio metu jis buvo blaivus, suvokė savo veiksmų neteisėtumÄ , tačiau sugyventinė gera valia jam telefono neatidavė, todėl jis sugriebė telefonÄ iÅ¡ jos rankų ir nubėgo į kitÄ kambarį.

Mano, jog sugyventinė, tik siekdama pamokyti V. K. daugiau taip ateityje nebesielgti, kreipėsi į policijÄ . Mano, jog teismas visiÅ¡kai nepagrįstai pripažino jo, V. K., parodymus nepatikimais bei prieÅ¡taringais, o rėmėsi iÅ¡imtinai tik nukentėjusiosios parodymais. Nuteistojo manymu, R. G. parodymai nėra nuoseklÅ«s, kadangi jie keitėsi po kiekvienos apklausos, galbÅ«t reaguojant ir prisitaikant prie byloje atsiradusių specialisto iÅ¡vadų apie jai padarytų ir specialaus tyrimo metu nustatytų sužalojimų kiekio ir visumos.

Taip pat mano, jog nukentėjusiosios parodymai nenuoseklÅ«s ir dėl to, jog ji iÅ¡ pradžių nurodė, kad jų mažametis sÅ«nus matė konfliktÄ tarp tėvų, o vėliau Å¡ios aplinkybės patvirtinti negalėjo, tuo tarpu pats sÅ«nus patvirtino, jog įvykio nematė, nes žaidė lauke ir tik parėjus į namus, mama jam pasakė, kad tėtis jÄ barė ir parodė paraudusiÄ rankÄ . Nuteistojo manymu, nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė tik tas aplinkybes, kurios buvo jai naudingos, bei nutylėjo tas, kurios jai nenaudingos, siekdama sau palankių sÄ lygų ateityje sprendžiant jų tarpusavio civilinius santykius.

Skunde tvirtinama, jog Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo kriminalizuoti nuteistojo V. K. veiksmų, kadangi jis neturėjo tikslo sužaloti savo sugyventinę ar sukelti jai skausmÄ , todėl mano, jog bÅ«tų protinga jo atliktus veiksmus laikyti mažiau pavojingais ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti. Be to, mano, jog teismui nusprendus netaikyti BK 37 straipsnio nuostatų, t. y. nelaikant jo atliktų veiksmų mažareikÅ¡miais, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, jis turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių jo kaltę.2.2.

Apelianto manymu, jei teismas vis dėlto pripažintų, jog jo padaryta veika negali bÅ«ti mažareikÅ¡mė ir pakanka duomenų, įrodančių jo kaltę, tai mano, jog jam turėtų bÅ«ti paskirta bausmė, nesuvaržanti jo teisių bei laisvių. Nurodo, jog nori pradėti dirbti užsienio valstybėje ir yra pateikęs teismui tai patvirtinančiÄ darbo sutartį. Mano, jog jam gali bÅ«ti taikomos BK 55 straipsnio nuostatos ir skiriama Å¡velnesnė nei BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė, t. y. minimalaus dydžio bauda.

Pažymi, jog yra sveikas, darbingo amžiaus, gyveno faktinėje santuokoje su nukentėjusiÄ ja, turi mažametį sÅ«nų, siekė įsidarbinti ir dirba, turi darbines pajamas, todėl pritaikius BK 54 straipsnio nuostatas jam, V. K., gali bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmės rÅ«Å¡is – bauda, nustatant minimalų jos dydį. Nuteistojo manymu, Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies paskyrimas paskatintų jį ateityje nebenusikalsti, laikytis įstatymų, iÅ¡laikyti stiprius socialinius ryÅ¡ius su faktine Å¡eima, visuomene ir darbine aplinka.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir jo ginamÄ jį iÅ¡teisinti arba pripažinti padarytÄ veikÄ mažareikÅ¡me, arba paskirti kitÄ bausmės rūšį, t. y. baudÄ , prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo V. K. apeliaciniu skundu ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltės, įrodymų vertinimo, keliamas klausimas dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo ir nesutinkama su nuteistajam paskirtos bausmės rūšimi, būtent šiais klausimais (dėl nuteistojo kaltės, įrodymų vertinimo, veikos mažareikšmiškumo ir bausmės individualizavimo) apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. Apeliaciniu skundu nuteistasis neigia savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. jis nepripažįsta, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo sugyventinei ir vaiko motinai R.

G. fizinį skausmÄ ir jÄ nežymiai sužalojo, kadangi neturėjo tokio tikslo, to nenorėjo, o sugyventinei nustatyti sužalojimai galbÅ«t galėjo atsirasti tuomet, kai jis pagrobė iÅ¡ jos rankų mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir nuo jos pabėgo į kitÄ kambarį, o sugyventinė atbėgusi iÅ¡ paskos į jį atsitrenkė. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, kadangi tai tėra nuteistojo V. K. iÅ¡kelta gynybinė versija, kuria jis siekia iÅ¡vengti kaltės dėl nusikaltimo padarymo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistojo V. K. kaltę, nepagrįstai vadovavosi išimtinai tik nukentėjusiosios R. G. parodymais, o jo parodymus laikė nepagrįstais, prieštaringais ir jais nesivadovavo. Tačiau Apygardos teismas, išanalizavęs ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ištirtus duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytai pozicijai, jog nukentėjusiosios R. G. parodymai apie įvykį nuo pat pradžių buvo nuoseklūs, logiški, juos patvirtino kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, tuo tarpu nuteistojo V.

K. parodymai nuoseklÅ«s nebuvo, jis juos keitė, todėl teismas juos vertino kaip siekimÄ iÅ¡vengti atsakomybės už įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėtina, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusioji R. G. policijai pranešė, jog sugyventinis prieÅ¡ jÄ smurtauja, t. y. jÄ pastÅ«mė ir suspaudė rankas (b. l. 62–64, t. I), apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, jog sugyventinis V. K. pirmas pradėjo konfliktÄ , jo metu buvo sugriebęs jÄ už rankų ir jÄ stumdė (b. l. 26–27, t.

I), vėliau apklausiama papildė savo parodymus ir detalizavo įvykio aplinkybes, t. y. nurodė, jog V. K. jÄ miegamajame stipriai laikydamas už rankų pastÅ«mė ne mažiau kaip 5 kartus, o paskutinį kartÄ pastÅ«mus, ji atsitrenkė į kambaryje stovėjusiÄ spintelę (b. l. 29, t. I), papildomai apklausiama nukentėjusioji nurodė, jog po įvykio ji kreipėsi į teismo medicinos ekspertus ir jai buvo nustatyta kraujosruva kairėje kojoje, kuri galėjo atsirasti po to, kai V. K. jÄ pastÅ«mė ir ji atsitrenkė spintelę, bei nubrozdinimas kairėje rankoje, kuris galėjo atsirasti nuo V.

K. rankinio laikrodžio, kai jis griebė stipriai jÄ už rankų (b. l. 32–33, 36–37, t. I) Å¡iuos jos parodymus patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. G 1187/2017(03) (b. l. 51, t. I) ir papildoma specialisto iÅ¡vada Nr. pG 1591/2017(03) (b. l. 54–55, t. I), kuriose nurodoma, jog R. G. padaryta: poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje rankoje, kairėje kojoje, odos nubrozdinimas kairėje rankoje, ir Å¡ie sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dėl keturių trauminių kontaktinių smÅ«ginių poveikių kietais bukais, turinčiais ribotÄ pavirÅ¡ių daiktais ar įrankiais, bei dėl bukabriaunio daikto dinaminio poveikio ir yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties.

Be to, papildomoje specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad neatmetama tikimybė, kad poodinė kraujosruva ant deÅ¡inio žasto galėjo susidaryti paveikiant Å¡iÄ sritį rankos pirÅ¡to galu ar kitu daiktu, turinčiu panaÅ¡ias savybes, o odos įbrėžimas ant kairio dilbio galėjo bÅ«ti padarytas bukabriauniu daiktu, galbÅ«t rankos pirÅ¡to nago dalimi ar kitu bukabriauniu daiktu. Be to, savo parodymus nukentėjusioji R. G. patvirtino akistatos su V. K. metu (b. l. 85–87, t. I). Anksčiau minėtus nuoseklius ir detalius nukentėjusiosios parodymus bei raÅ¡ytinius įrodymus patvirtino ir kaip liudytojo apklausto jųdviejų su V.

K. vaiko mažamečio J. N. K. parodymai apie tai, kad jis iÅ¡ lauko parėjo namo, iÅ¡girdo, kaip namuose keikiasi tėtis ir miegamajame kambaryje pamatė verkiančiÄ mamÄ , kurios ranka buvo paraudusi, vaikui mama pasakė, kad tėtis jÄ pastÅ«mė (b. l. 80–81, t. I). Todėl Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog minėti įrodymai atitinka logiÅ¡kÄ Ä¯vykio sekÄ ir yra nuoseklÅ«s. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai dėl nuteistojo V.

K. parodymų nenuoseklumo, prieÅ¡taringumo, kadangi apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. K. iÅ¡ pradžių tvirtino, jog įvykio metu fizinio smurto nevartojo, be jokios fizinės jėgos paėmė iÅ¡ R. G. rankų mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ (b. l. 98–99, t. I), tačiau akistatos su nukentėjusiÄ ja metu jis nurodė, jog įvykio metu R. G. nesugriebė, bet turbÅ«t prie jos prisilietė, taip pat parodė, kad norėdama atimti savo telefonÄ , nukentėjusioji pati atsitrenkė į jį ir atsisėdo ant lovos (b. l. 84–85, t.

I). Pažymėtina, jog V. K. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog sugyventinė gera valia jam telefono neatidavė, todėl jis sugriebė telefonÄ iÅ¡ jos rankų ir nubėgo į kitÄ kambarį. Apygardos teismo vertinimu, nuteistasis pripažįsta, jog įvykio metu tarp jo ir sugyventinės vyko žodinis konfliktas ir jis, norėdamas patikrinti, ar R. G. neįraÅ¡inėja jų pokalbio, iÅ¡ nukentėjusiosios rankų pagrobė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , ir nors neigia, jog prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ R.

G. vartojo fizinį smurtÄ , neigia, jog jai spaudė rankas ir jÄ stumdė, tačiau, kaip buvo minėta anksčiau, nuoseklÅ«s nukentėjusiosios parodymai ir iÅ¡vestiniai įrodymai – specialisto iÅ¡vados bei liudytojo J. N. K. parodymai patvirtino smurto panaudojimo faktÄ . Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo tikėti nenuosekliais ir prieÅ¡taringais nuteistojo V. K. parodymais, o iÅ¡ anksčiau paminėtų duomenų analizės matyti, jog nuteistojo V.

K. kaltei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pagrįsti buvo surinkta pakankamai įrodymų, jie buvo surinkti ir iÅ¡tirti nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, todėl atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų Å¡ioje baudžiamojoje byloje nepakankamumo.Apeliaciniame skunde keliamas ir įvykdytos nusikalstamos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo klausimas, t. y. nuteistasis V. K. mano, jog jo veiksmai prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ R. G. nebuvo labai pavojingi, jis nesiekė jos sužaloti ir nenorėjo sukelti jai skausmo.

Pažymėtina, jog pagal BK 37 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs nusikaltimÄ , gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tuo atveju, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iÅ¡ esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tokia veika vertintina kaip nereikÅ¡minga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikÅ¡me (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-449/2012, 2K-416/2012, 2K-180-693/2015).

Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų sprendžiant klausimÄ apie konkrečios veikos pavojingumÄ yra padarinių (žalos) rÅ«Å¡ys ir dydis. Pažymėtina, jog Å¡iuo konkrečiu atveju nukentėjusiajai R. G. dėl V. K. neteisėtų veiksmų ir pavartoto fizinio smurto buvo nustatyti tokie kÅ«no sužalojimai: poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje rankoje, kairėje kojoje, odos nubrozdinimas kairėje rankoje (t. 1, b. l. 51), be to, nukentėjusioji ieÅ¡kinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, jog dėl minėto įvykio patyrė didelį stresÄ , buvo sužalota fiziÅ¡kai, atsirado baimė, sutriko miegas, nebegali gyventi pilnaverčio gyvenimo, dirbti, o dėl besikartojančių konfliktų Å¡eimoje nuolat buvo praneÅ¡ama policijos įstaigai, todėl jie buvo įraÅ¡yti į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ , dėl to pablogėjo jos reputacija tarp kaimynų, jautėsi pažeminta.

Nukentėjusioji ieÅ¡kinyje nurodė, jog dėl įvykio patirtos psichologinės traumos lankosi pas psichologus, o jos sÅ«nus tapo nervingas (b. l. 66–72, t. I). Akivaizdu, jog dėl nuteistojo V. K. padarytos nusikalstamos veikos – nežymaus sveikatos sutrikdymo – nukentėjusioji patyrė ne tik fizinius, bet ir psichologinius neigiamus padarinius, kurie be jokių abejonių daro taip pat neigiamÄ poveikį ir jųdviejų bendram sÅ«nui J. N. K.. Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo V. K. įvykdytas nusikaltimas negali bÅ«ti pripažintas mažareikÅ¡miu, kadangi tiek nukentėjusiajai nusikaltimu buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, o ir nusikaltimo dalykas – sveikata, bei kiti Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai, pavyzdžiui, tai, kad nusikaltimas padarytas prieÅ¡ artimÄ Å¡eimos narį, t. y. sugyventinę ir vaiko motinÄ , rodo, jog nusikaltimas sukėlė nukentėjusiajai R.

G. reikÅ¡mingas neigiamas pasekmes.Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistajam V. K. paskirta netinkama bausmės rÅ«Å¡is, t. y. nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismo jam paskirta viešųjų darbų bausmė riboja jo teises ir laisves, kadangi jis nori pradėti dirbti užsienyje. Tačiau Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. K. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, į tai, kad V.

K. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , į tai, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad praeityje nėra teistas ir byloje nėra jokios jį neigiamai charakterizuojančios medžiagos. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, Apylinkės teismas nuteistajam V. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ skyrė Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę – vieÅ¡uosius darbus, ir nustatė jos dydį, artimÄ sankcijoje numatytam jos minimumui.

Todėl keisti nuteistajam V. K. paskirtÄ ir taip Å¡velniÄ bausmę už jo padarytÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog V. K. savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepripažino, todėl taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, Apylinkės teismas taip pat neturėjo jokio pagrindo. Pažymėtina, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui skiriama vadovaujantis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o ne nuteistojo poreikius ir pageidavimus.

Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. K. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti, jog nuteistasis V. K. yra pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai, o jam paskirta bausmės rūšis yra netinkama.

Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                                Regina BertaÅ¡ienė                                                                                                              Savinijus Katauskas                                                                                                              Dalia Kursevičienė