Legislator Case Law & Legislation
c8bb2c7d-11a6-43ac-93b4-9b1ed8a5597a AI generated

c8bb2c7d-11a6-43ac-93b4-9b1ed8a5597a · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number c8bb2c7d-11a6-43ac-93b4-9b1ed8a5597a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-48-253/2019 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00901-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.5.1.1; 2.4.2.9.1; 2.6.16.8; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 25 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovui V.

Legislator headnote

AI generated

c8bb2c7d-11a6-43ac-93b4-9b1ed8a5597a · Klaipėdos apygardos teismas: IeÅ¡kovas 2017 m. balandžio 7 d. pateikė praÅ¡ymÄ Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriui ir prašė panaikinti 2006 m. kovo 7 d. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ , nutraukti su atsakove K. G. prekybos įmone sudarytÄ Å¡ios žemės nuomos sutartį ir sudaryti 0,0534 ha valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viso sklypo plotas – 0,2534 ha), nuomos sutartį su ieÅ¡kovu proporcingai ieÅ¡kovo turimo statinio plotui, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ , motyvuodamas tuo, kad archyvinėje byloje yra ieÅ¡kovo V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-48-253/2019 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00901-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.5.1.1; 2.4.2.9.1; 2.6.16.8; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 25 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovui V.

J., jo atstovei advokatei S. Ž., atsakovų K. G. prekybos įmonės ir K. G. atstovui advokatui V. M., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei V. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, veikiančios savo vardu ir atstovaujančios atsakovei Lietuvos Respublikai, ir atsakovo K. G. prekybos įmonės apeliacinius skundus bei atsakovo K. G. pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie apeliacinių skundų dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

J. ieškinį atsakovams K. G. prekybos įmonei, K. G., uždarajai akcinei bendrovei „Realtona“, S. I. (S. I.), Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys J. B., akcinė bendrovė „Citadele“ bankas, dėl prašymo, įsakymo bei sutarčių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. J. ieÅ¡kiniu prašė: 1.1. Pripažinti negaliojančiais ir panaikinti nuo jų sudarymo momento: 1) 2005 m. rugsėjo 9 d. praÅ¡ymÄ Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, kuriuo K. G. ir V. J. praÅ¡o iÅ¡nuomoti K. G. prekybos įmonei, 534 kv. m dydžio valstybinės žemės sklypo dalį 99 metų terminui; 2) 2006 m. kovo 7 d. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. 13.6‑946 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įregistravimo ir dalies nuomos“ dalį, kuria nuspręsta iÅ¡nuomoti 0,0534 ha žemės sklypo dalį (iÅ¡ 0,2534 ha bendro ploto), esančio (duomenys neskelbtini), K.

G. prekybos įmonei, pagal antrÄ priedÄ ; 3) 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartį Nr. (4.12)Ž1-50, sudarytÄ tarp Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos ir K. G. prekybos įmonės, kuria K. G. prekybos įmonei iÅ¡nuomota 0,0534 ha (0,2534 ha bendro ploto), (duomenys neskelbtini); 4) 2015 m. vasario 24 d. susitarimÄ Nr. 16SŽN-(14.16.55.), sudarytÄ tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), ir UAB „Realtona“, „Dėl 2006 m. rugsėjo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties (4.12)Ž1-50 pakeitimo“, kuriuo pakeista 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartis, kuria Lietuvos valstybė (nuomotoja) iÅ¡nuomojo, o nuomininkė UAB „Realtona“ iÅ¡sinuomojo 0,0030 ha ploto žemės sklypo dalį (iÅ¡ 0,2534 ha bendro ploto); 5) 2016 m. lapkričio 29 d. susitarimÄ , sudarytÄ tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ir S. I., kuriuo nutarta pakeisti 2015 m. vasario 24 d. susitarimÄ Nr. 16SŽN-91-(14.16.55.) „Dėl 2006 m. rugsėjo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (4.12)Ž1-50 pakeitimo“, kurio pagrindu ginčo žemės sklypo dalies nuomininku tapo S. I.; 1.2.

Ä®pareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ arba Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ Nacionalinės žemės tarnybos, per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos V. J. iÅ¡nuomoti ne aukciono bÅ«du 99 metams Lietuvos Respublikai priklausančio 0,0534 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, proporcingÄ turimam 534,46 kv. m bendro ploto patalpų – poilsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotui, sudarant Å¡ios žemės sklypo dalies nuomos sutartį.

2. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad jis ir atsakovės UAB „Realtona“, K. G. prekybos įmonė ir Lietuvos Respublika yra 0,2534 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis–kita, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai. Minėtas žemės sklypas 2006 m. rugpjūčio 7 d. buvo suformuotas V. J., K. G. prekybos įmonei bei Lietuvos Respublikai priklausiusį 0,2116 ha žemės sklypÄ sujungiant su 0,0418 ha valstybinės žemės plotu. V. J. Å¡iuo metu nuosavybės teise priklauso 1000/2534 dalių naujai suformuoto žemės sklypo, K.

G. prekybos įmonei nuosavybės teise priklauso 894/2534 dalys, UAB „Realtona“ – 106/2534 dalys ir Lietuvos Respublikai priklauso 534/2534 dalys žemės sklypo. Naujai suformuoto 0,2534 ha žemės sklypo naudojimosi tvarka bendraturčiams nenustatyta. Žemės sklype yra statiniai, kurie priklauso ieškovui, atsakovams ir tretiesiems asmenims: 534,46 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui V. J.; 183,94 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovams S. I. (34/100 dalys) ir K.

G. prekybos įmonei (66/100 dalys); 213,77 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovams S. I. (44/100 dalys), K. G. prekybos įmonei (4/100 dalys) ir trečiajam asmeniui J. B. (52/100 dalys). Minėti statiniai buvo suformuoti atidalijant pastatÄ â€“ poilsio apartamentus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Taip pat minėtame žemės sklype yra inžineriniai statiniai: kiemo aikÅ¡telė (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti K.

G. prekybos įmonei; kiemo aikštelė (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti ieškovui ir K. G. prekybos įmonei.

3. IeÅ¡kovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančiam statiniui, esančiam (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, t. y. patekti prie statinio, daug metų naudojama naujai prijungto žemės sklypo dalis, tačiau atsakovas K. G. 2017 m. pavasarį pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas, kad ieÅ¡kovas naudojasi jo žemės sklypo dalimi. Pradėjęs aiÅ¡kintis susidariusiÄ situacijÄ , ieÅ¡kovas sužinojo, kad: 2006 m. kovo 7 d. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymu ir 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartimi Nr. (4.12) Žl-50 K.

G. prekybos įmonei buvo iÅ¡nuomota Lietuvos Respublikai priklausanti žemės sklypo dalis (0,0534 ha iÅ¡ viso 0,2534 ha ploto). 2015 m. vasario 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „Realtona“ susitarimu pakeista 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartis ir Lietuvos valstybė (nuomotoja) iÅ¡nuomojo, o nuomininkė UAB „Realtona“ iÅ¡sinuomojo 0,0030 ha ploto žemės sklypo dalį (iÅ¡ 0,2534 ha bendro ploto). 2016 m. lapkričio 29 d. tarp atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos ir S. I. sudarytas susitarimas pakeisti 2015 m. vasario 24 d. susitarimÄ ir žemės sklypo dalis perduota naudotis atsakovui S. I..

Ieškovo nuomone, tiek 2006 m. kovo 7 d. įsakymas, tiek 2006 m. rugsėjo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, tiek 2015 m. vasario 24 d. ir 2016 m. lapkričio 29 d. susitarimai pakeisti sutartį, kuriais bendraturtei K. G. prekybos įmonei buvo išnuomota visa žemės sklypo dalis, priklausanti valstybei, ir pernuomota kitiems asmenims, pažeidžia ieškovo, kaip žemės sklypo bendraturčio ir žemės sklype esančio statinio savininko, teises ir teisėtus interesus ir akivaizdžiai prieštarauja Žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatoms.

4. IeÅ¡kovas 2017 m. balandžio 7 d. pateikė praÅ¡ymÄ Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriui ir prašė panaikinti 2006 m. kovo 7 d. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ , nutraukti su atsakove K. G. prekybos įmone sudarytÄ Å¡ios žemės nuomos sutartį ir sudaryti 0,0534 ha valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viso sklypo plotas – 0,2534 ha), nuomos sutartį su ieÅ¡kovu proporcingai ieÅ¡kovo turimo statinio plotui, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ , motyvuodamas tuo, kad archyvinėje byloje yra ieÅ¡kovo V.

J. ir atsakovo K. G. 2005 m. rugsėjo 9 d. praÅ¡ymas, kuriuo ieÅ¡kovas su atsakovu neva prašė įregistruoti 2534 kv.m dydžio valstybinės žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypo dalį, sudarančiÄ 534 kv. m atsakovei K. G. prekybos įmonei. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismo ekspertÄ , Å¡is atliko praÅ¡ymo raÅ¡ysenos ekspertizę ir akte konstatavo, kad 2005 m. rugsėjo 9 d. praÅ¡ymÄ Nacionalinei žemės tarnybai pasirašė ne V. J.. Iki 2017 m. pavasario ieÅ¡kovas visÄ laikÄ naudojosi, kaip ir kiti statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai, prijungta žemės sklypo dalimi ir ginčų nebuvo.

5. IeÅ¡kovas 2005 m. rugsėjo 9 d. praÅ¡ymÄ Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui praÅ¡o pripažinti negaliojančiu ir panaikinti tuo pagrindu, kad Å¡io dokumento ieÅ¡kovas nepasirašė, minėtame praÅ¡yme yra suklastotas paraÅ¡as ir Å¡i aplinkybė patvirtinta eksperto. Ä®sakymÄ , nuomos sutartį ir susitarimus ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti negaliojančiais ir panaikinti tuo pagrindu, kad buvo pažeistos Žemės įstatymo bei Taisyklių nuostatos, pagal kurias bendraturčiams iÅ¡nuomojamos atitinkamos nuomojamo žemės sklypo dalys nustatomos atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančiÄ gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kuriÄ neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.

Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype, kurio dalį (0,0534 ha) sudaro valstybinė žemė, esantys statiniai nuosavybės teise priklauso ne tik K. G. prekybos įmonei, bet ir kitiems bendraturčiams, įskaitant ieÅ¡kovÄ , K. G. prekybos įmonei galėjo bÅ«ti iÅ¡nuomota tik žemės sklype esanti valstybinės žemės sklypo dalis proporcinga K. G. prekybos įmonės turimam žemės sklype esančių statinių plotui, o ne visa esama valstybinės žemės dalis, nes prijungta žemės sklypo dalis yra reikalinga ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiam statiniui eksploatuoti.

Pažymi, kad jokie susitarimai tarp statinių savininkų dėl valstybinės žemės nuomos dalių negalimi. Todėl prašymas, įsakymo dalis, nuomos sutartis ir susitarimai pripažintini negaliojančiais ir naikintini Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu kaip sudaryti pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu nuspręsta atsakovų K.

G. ir K. G. prekybos įmonės atstovo praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimo ir naujo įrodymo pridėjimo, atmesti. Taip pat nuspręsta ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai: 6.1. Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti nuo jo sudarymo momento 2005 m. rugsėjo 9 d. praÅ¡ymÄ Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, kuriuo K. G. ir V. J. praÅ¡o iÅ¡nuomoti K. G. prekybos įmonei 534 kv. m dydžio valstybinės žemės sklypo dalį 99 metų terminui. 6.2.

Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti nuo jo sudarymo momento 2006 m. kovo 7 d. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymo „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įregistravimo ir dalies nuomos“ Nr. 13.6-946 dalį, kuria nuspręsta iÅ¡nuomoti 0,0534 ha žemės sklypo dalis (iÅ¡ 0,2534 ha bendro ploto), adresu (duomenys neskelbtini), K. G. prekybos įmonei, pagal antrÄ priedÄ . 6.3. Pripažinti negaliojančia ir panaikinti nuo jos sudarymo momento 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartį Nr. (4.12)Ž1-50, sudarytÄ tarp Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos ir K.

G. prekybos įmonės, kuria K. G. prekybos įmonei buvo iÅ¡nuomoti 0,0534 ha (0,2534 ha bendro ploto), (duomenys neskelbtini). 6.4. Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti nuo jo sudarymo momento 2015 m. vasario 24 d. susitarimÄ , sudarytÄ tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ir UAB „Realtona“, „Dėl 2006 m. rugsėjo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties (4.12)Ž1-50 pakeitimo“ Nr. 16SŽN-(14.16.55.), kuriuo pakeista 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartis, kuria Lietuvos valstybė (nuomotoja) iÅ¡nuomojo, o nuomininkė UAB „Realtona“ iÅ¡sinuomojo 0,0030 ha ploto žemės sklypo dalį (iÅ¡ 0,2534 ha bendro ploto). 6.5.

Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti nuo jo sudarymo momento 2016 m. lapkričio 29 d. susitarimÄ , sudarytÄ tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ir S. I., kuriuo nutarta pakeisti 2015 m. vasario 24 d. susitarimÄ Nr. 16SŽN-91-(14.16.55.) „Dėl 2006 m. rugsėjo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (4.12)-Ž1-50 pakeitimo“, kurio pagrindu ginčo žemės sklypo dalies nuomininku tapo S. I.. 6.6. Ä®pareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ arba Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ Nacionalinės žemės tarnybos, per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovui V.

J. ne aukciono bÅ«du Lietuvos Respublikai priklausančio 0,0534 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, proporcingÄ turimam 534,46 kv. m bendro ploto patalpų – poilsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotui, sudarant Å¡ios žemės sklypo dalies nuomos sutartį. 6.7. Priteisti iÅ¡ atsakovų K. G. prekybos įmonės, K. G., UAB „Realtona“, S. I., Nacionalinės žemės tarnybos ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, po 305 Eur iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui.

7. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio atidalijimo būdu buvo suformuoti trys atskiri nuosavybės objektai – poilsio patalpos, eksploatuoti. Tiek ginčijamas 2006 m. kovo 7 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr.13.6-946 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įregistravimo ir dalies nuomos“, tiek 2006 m. rugsėjo 8 d. sudaryta nuomos sutartis Nr. (4.12) Žl-50, tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir K.

G. prekybos įmonės, kuria atsakovei K. G. įmonei buvo išnuomota 0,0534 ha (bendro ploto 0,2534 ha), adresu (duomenys neskelbtini), priimti 2005 m. rugsėjo 9 d. K. G. ir V. J. prašymo pagrindu, o 2015 vasario 24 d. ir 2016 m. lapkričio 29 d. susitarimais, pakeista 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartis. 2017 m. liepos 11 d. ekspertizės akte Nr. 20170711/01 padaryta išvada, kad 2005 m. rugsėjo 9 d. K. G. ir V. J. prašyme dėl valstybinės žemės sklypo registro duomenų pakeitimo, žemės sklypo įregistravimo viešajame registre ir valstybinės žemės sklypo nuomos, adresu (duomenys neskelbtini), adresuotame Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, apatinėje dalyje, greta spausdintinio įrašo „V.

J.“, pasirašė ne V. J.. Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, kad 2005 m. rugsėjo 9 d., ginčijamas prašymas nebuvo pasirašytas ieškovo V. J., tačiau jis pateiktas jau po 2004 m. lapkričio 18 d., po to, kai buvo panaikinta norma leidžianti žemės sklypo bendraturčiams susitarti dėl perkamo (išnuomojamo) žemės sklypo dydžio, t. y. jau įsigaliojus imperatyvui nustatančiam, jog valstybinės žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje visais atvejais nustatoma tik apskrities viršininko sprendimu.

8. Teismas nustatė, kad tiek valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu, tiek Å¡iuo metu, VĮ Registrų centro duomenimis, jokių kitų pastatų, iÅ¡skyrus pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas (duomenys neskelbtini), kuriame suformuoti trys atskiri nuosavybės teisės objektai, ir kurių buvimas Å¡iame valstybinės žemės sklype pagal teisės aktus suteiktų teisę be aukciono iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ , nėra. Pažymėta, kad kiemo aikÅ¡telė įregistruota kaip kitas statinys – kiemo aikÅ¡telė, Å¡is objektas priskirtinas inžineriniams statiniams, ir negali bÅ«ti vertinamas kaip pastatas.

Be to, žemės sklypas iÅ¡nuomotas tikslinei paskirčiai, todėl teismui nekilo abejonių, kad atsakovei K. G. prekybos įmonei iÅ¡nuomota valstybinės žemės dalis nebuvo skirta statiniui – kiemo aikÅ¡telei pagal tikslinę paskirtį eksploatuoti. Konstatuota, kad netgi esant teisinei atsakovų nurodomos kiemo aikÅ¡telės registracijai (duomenys neskelbtini), t. y. įregistravus vieÅ¡ajame registre kiemo aikÅ¡telę, iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ ne aukciono bÅ«du kiemo aikÅ¡telės, t. y. pagrindinio pastato priklausiniui, eksploatuoti nebuvo ir nėra teisinio pagrindo.

9. Pažymėta, kad 0,2534 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas ieÅ¡kovui V. J., atsakovei K. G. prekybos įmonei bei Lietuvos Respublikai priklausiusį 0,2116 ha žemės sklypÄ sujungiant su 0,0418 ha valstybinės žemės sklypu, ne konkretaus turtinio vieneto iÅ¡ suformuotų trijų atskirų poilsio patalpų, o poilsio pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymimam (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. NežiÅ«rint to, kad atsakovės K.

G. prekybos įmonės poilsio patalpos iÅ¡sidėsčiusios Å¡iaurinėje žemės sklypo dalyje ir pagal naudojimosi tvarkÄ priskirta naudotis Å¡iaurine žemės sklypo dalimi, kuri ribojasi su prijungta valstybinės žemės sklypo dalimi, tačiau įregistruotam Nekilnojamojo turto registre atskiram atsakovės nuosavybės teise valdomam objektui (pagrindiniam daiktui) eksploatuoti atskiras žemės sklypas formuojamas nebuvo. Taip pat pažymėta tai, kad 2004 m. vasario 24 d. naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta iki valstybinės žemės sklypo prijungimo, t. y. kai buvo suformuotas 0,2116 ha sklypas, o prijungus valstybinės žemės sklypÄ , t. y. kai buvo suformuotas 0,2534 ha sklypas, nauja tvarka dėl žemės sklypo naudojimosi nenustatyta (patikslinta).

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai yra pagrįsti. Teismas taip pat konstatavo, kad nepraleistas 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 10. Apeliaciniu skundu atsakovė K. G. prekybos įmonė praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ V. J. ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti apeliantei K. G. prekybos įmonei Å¡ioje byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Taip pat praÅ¡oma priimti prie apeliacinio skundo pridėtÄ geodezinę nuotraukÄ ir Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä . Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 10.1. Apeliantė laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir teismas Å¡iuo pagrindu privalėjo ieÅ¡kinį atmesti. Apeliantės nuomone, apie ginčijamus aktus ieÅ¡kovas turėjo sužinoti vėliausiai 2006 metais. Teismas nevertino aplinkybių, kad ginčui aktuali valstybei priklausanti sklypo dalis buvo padidinta bÅ«tent detaliojo planavimo pagrindu, apie kurį ieÅ¡kovas negalėjo nežinoti, nes ieÅ¡kovas įgijo teisę naudotis kaimyniniu sklypu servituto teise.

Sprendime neįvertinta, kad ieÅ¡kovas yra verslininkas. Å i aplinkybė svarbi, nes ieÅ¡kovas privalėjo rÅ«pintis savo turtu, todėl vos tik sužinojęs, jog pasikeitė su bendraturčiais valdomo sklypo plotas ir padidėjo valstybei priklausanti sklypo dalis, verslininkas privalėjo kelti klausimÄ , kas Å¡ia dalimi naudosis ir kas už tai mokės nuomos mokestį valstybei. IeÅ¡kovas dar 2006 m. žinojo apie sklypo ploto ir valstybei priklausančios dalies padidėjimÄ , pasikeitus sklypo plotui ieÅ¡kovas 2006 m. rugsėjo 1 d. keitė net du hipotekos sandorius, praÅ¡ymÄ dėl tokio hipotekos sandorių pakeitimo teikė dar 2006 m. rugpjūčio 9 d.

IeÅ¡kovas yra ginčo sklypo bendraturtis, tad bet kuriuo metu galėjo gauti duomenis apie savo turtÄ . Be to, nuomos sutartis buvo registruota ne 2010 m. kovo 2 d., kaip neteisingai nustatė teismas, o 2006 m. spalio 6 d. Nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ senaties terminÄ , nes įrodinėjamas pažeidimas pačiam ieÅ¡kovui nebuvo svarbus. Apeliantės nuomone, ieÅ¡kovas piktnaudžiavo teise; ieÅ¡kovo ginčijamas praÅ¡ymas buvo tik vienas iÅ¡ daugelio ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytų ir teiktų dokumentų. 10.2.

Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė valstybinės žemės nuomÄ reglamentuojančius teisės aktus. Teismas nevertino, kad bÅ«tent prie Å¡iaurinės sklypo pusės prijungus papildomÄ Å¾emės plotÄ , tai buvo padaryta ne pietinės sklypo dalies naudotojo interesais, o bÅ«tent Å¡iaurinės dalies sklypo naudotojo naudai ir interesais. Tiek pagrindinį statinį, tiek ir visus kitus statinius bendraturčiai jau buvo atsidaliję. Teismas negalėjo taikyti Taisyklių 7 punkto nuostatos. Sklypas nebuvo tik valstybinis, jis buvo pasidalytas, kai kiekvienas bendraturtis žinojo, kur yra jo asmeninė dalis.

Formuojant 25,34 a ploto sklypÄ , poilsio apartamentų, kaip vieno objekto, jau nebuvo – buvo trys atskiri objektai, kuriems eksploatuoti ir formuotas sklypas pagal tai, kokios infrastruktÅ«ros konkrečiam iÅ¡ trijų objektų reikia. Jeigu teismas pripažino, kad bendraturčiai nebegalėjo sudaryti susitarimo dėl žemės sklypo dalies bendrojoje nuosavybėje nusistatymo, tai teismas turėjo kelti klausimÄ , ar įmonė turėjo teisę iÅ¡sinuomoti valstybei priklausančiÄ sklypo dalį tik apskrities virÅ¡ininko sprendimu, t. y. net nesant ginčijamo praÅ¡ymo.

Apeliantės nuomone, teismas netaikė bylos faktinei situacijai aktualių Taisyklių 3-6 ir 31 punktų nuostatų. Å iaurinėje sklypo dalyje prijungtas papildomas žemės plotas galėjo bÅ«ti iÅ¡nuomotas tik Å¡iaurinėje sklypo dalyje esantiems objektams – tiek Å¡iauriniams apartamentams, tiek ir aikÅ¡telei – eksploatuoti. Å i sklypo dalis pagrįstai iÅ¡nuomota įmonei – tik tokiu bÅ«du buvo galima užtikrinti nuosavybės tinkamÄ naudojimÄ pagal tiesioginę tikslinę paskirtį. 10.3.

Apeliantės nuomone, ginčijamo praÅ¡ymo sprendiniai, t. y. kad bÅ«tent K. G. prekybos įmonė iÅ¡sinuomos valstybei priklausančiÄ sklypo dalį, buvo suderinti su ieÅ¡kovu, visiÅ¡kai atitiko jo valiÄ ir jam buvo žinomi. Neįtikima versija, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų nežinojęs, kas yra iÅ¡sinuomojęs valstybei priklausančiÄ sklypo dalį. Jeigu ieÅ¡kovo valia bÅ«tų neatitikusi situacijos, jis neabejotinai bÅ«tų kėlęs šį klausimÄ jau 2006 metais, todėl vien tai, kad ieÅ¡kovas taip ilgai delsė, rodo, kad buvusi situacija, kai ginčo sklypo dalį buvo iÅ¡sinuomojusi įmonė, atitiko jo valiÄ . 10.4.

Apeliantės nuomone, teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes nurodė, kokį sprendimÄ ir kaip turi priimti Nacionalinė žemės tarnyba. Å is ieÅ¡kovo reikalavimas neteismingas bendrosios kompetencijos teismui. Å ioje byloje nebuvo skundžiamas joks sprendimas, kuriuo bÅ«tų atsisakyta ieÅ¡kovui iÅ¡nuomoti dalį valstybei priklausančios sklypo dalies, todėl teismas negalėjo įpareigoti valstybės institucijos priimti konkretų sprendimÄ . Teismas neturėjo nurodyti, kokį sprendimÄ Nacionalinė žemės tarnyba turi priimti.

Teismo sprendimas pripažinti negaliojančia nuomos sutartį savaime nelemia, kad ji turi būti sudaryta su ieškovu.

11. Nacionalinė žemės tarnyba, veikdama savo, kaip atsakovės, vardu ir atstovaudama atsakovei Lietuvos Respublikai, pateikė bendrÄ apeliacinį skundÄ . Juo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . Esminiai apeliacinio skundo motyvai: 11.1. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, teismas nepagrįstai tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kadangi 2006 m. rugsėjo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (4.12)-Ž1-50 buvo sudaryta nepažeidžiant sutarties sudarymo metu galiojusių teisės aktų, o tirti asmenų parašų teisėtumÄ pateiktuose praÅ¡ymuose nėra institucijos prerogatyva. 11.2.

Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , kadangi padarė nustatytų faktinių aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas nevertindamas visų nurodytų argumentų. Nagrinėjant byla nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos ir nustatytos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės, neįvertinti byloje pateikti įrodymai. Neatskleidus bylos esmės buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.

12. IeÅ¡kovas V. J. atsiliepime į byloje pateiktus atsakovų apeliacinius skundus praÅ¡o pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinius skundus atmesti. AtsiliepimÄ ieÅ¡kovas grindžia tokiais argumentais: 12.1. Dėl atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, apeliacinio skundo ieÅ¡kovas nurodo, kad atsakovės nenurodo jokių motyvų apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams pagrįsti, neatskleidžia, kokius konkrečiai įrodymus teismas netinkamai vertino ir kokios bylos esmės neatskleidė.

Šių atsakovių apeliacinis skundas bei argumentai prieštarauja teismo posėdžio metu atsakovių atstovės išdėstytai pozicijai. Apeliaciniu skundu neginčijami esminiai teismo sprendimo argumentai, kad 2006 m. kovo 7 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo dalis, 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartis, 2015 m. vasario 24 d. susitarimas buvo priimti ir sudaryti pažeidžiant imperatyviųjų teisės normų nuostatas. 12.2. Dėl atsakovės K. G. prekybos įmonės apeliacinio skundo ieškovas nurodo, kad net suformavus tris nuosavybės teisės objektus žemės sklype buvo ir yra vienintelis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas (duomenys neskelbtini), kuriame suformuoti šie objektai.

Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad žemės sklype yra trys pastatai. Ieškovas su atsakovais ir trečiuoju asmeniu yra minėto pastato bendraturčiai. 2005 m. rugsėjo 9 d. prašymas buvo suklastotas, ieškovo valia šiuo prašymu neišreikšta, todėl su atsakove nepagrįstai sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis ir kiti susitarimai su kitais atsakovais. Be to, 2005 m. rugsėjo 9 d. prašymas pateiktas po 2004 m. lapkričio 18 d., t. y. po to, kai buvo panaikinta norma leidžianti žemės sklypo bendraturčiams susitarti dėl perkamo (išnuomojamo) žemės sklypo dydžio.

Valstybinės žemės sklypo dalis turėjo būti išnuomota ir kitiems pastato – poilsio namų bendraturčiams proporcingai jų nuosavybės teise valdomai poilsio patalpų daliai. 12.3. Apeliantė K. G. prekybos įmonė nenurodo jokių konkrečių teisės normų taikymo pažiedimų. Ieškovas nurodo, kad 0,2534 ha žemės sklypas buvo suformuotas ne konkrečiam turtiniam vienetui iš trijų atskirų poilsio patalpų, o poilsio pastatui, žymimam (duomenys neskelbtini), eksploatuoti.

Atsakovės K. G. prekybos įmonės minimos aplinkybės, kad jos poilsio patalpos iÅ¡sidėsčiusios Å¡iaurinėje žemės sklypo dalyje ir pagal naudojimosi tvarkÄ jai priskirta naudotis Å¡iaurine žemės sklypo dalimi, kuri ribojasi su prijungta valstybinės žemės sklypo dalimi, atsakovei nesukÅ«rė iÅ¡imtinių valstybinės žemės nuomos teisių kitų bendraturčių sÄ skaita. Žemės sklypas bendraturčių niekada nebuvo atsidalytas. Prijungta 0,0418 ha valstybinės žemės sklypo dalimi ieÅ¡kovas ir atsakovas naudojosi visÄ laikÄ , kadangi Å¡i teritorija yra bÅ«tina patekti prie pastatų bei statyti transporto priemones.

Kai buvo suformuotas 0,2534 ha žemės sklypas, jokia naudojimosi tokio dydžio žemės sklypu tvarka nenustatyta. Trinkelėmis grįsta aikÅ¡telė priskirtina inžineriniams statiniams, ji skirta tarnauti poilsio pastatui. 12.4. IeÅ¡kovo nuomone, teismas teisingai nustatė terminÄ , nuo kurio skaičiuojamas 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pagrįstai netaikė atsakovės praÅ¡yto ieÅ¡kinio senaties termino. IeÅ¡kovas nesutinka, kad teismas padarė klaidÄ , nustatydamas nuomos sutarties iÅ¡vieÅ¡inimo momentÄ .

IeÅ¡kovas apie ginčijamus dokumentus sužinojo tik 2017 metais, kai buvo pažeistos jo teisės ir neleista naudotis prijungtos valstybinės žemės dalimi. Anksčiausiai senaties terminas galėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2011 m. ir jis nėra praleistas. IeÅ¡kovas nurodo, kad žinojo apie dar 2006 m. prijungtÄ papildomÄ Å¾emės sklypo dalį, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jis žinojo apie 2005 m. atsakovės suklastotÄ praÅ¡ymÄ (ir jame esantį ieÅ¡kovo paraÅ¡Ä ) visÄ Å¾emės sklypo dalį iÅ¡nuomoti atsakovei, apie 2006 m. kovo 7 d.

Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ ir 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartį. 12.5. Ginčijami dokumentai neatitinka ieÅ¡kovo valios, nes jis buvo ir yra suinteresuotas naudotis ginčo žemės sklypo dalimi. IeÅ¡kovas nesutinka, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Byloje pateikti ieÅ¡kovo praÅ¡ymai Nacionalinei žemės tarnybai iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovui ginčo žemės sklypÄ , kurių Å¡i institucija netenkino, todėl teismo sprendimas tiek panaikinti ginčijamus dokumentus, tiek įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybÄ su ieÅ¡kovu sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartį yra teisėtas ir pagrįstas.

13. Atsakovas K. G. pateikė prisidėjimÄ prie Nacionalinės žemės tarnybos ir K. G. prekybos įmonės apeliacinių skundų. Juo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ V. J. ieÅ¡kinį atmesti, priteisti K. G. Å¡ioje byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat praÅ¡o priimti prie pareiÅ¡kimo pridėtÄ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä ir sklypo planÄ . Atsakovas nurodo, kad: 13.1. Teismas nepagrįstai ignoravo atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės ir naudojimosi bendrosios nuosavybės objektu tvarkos institutus.

Dar 2004 metais visi bendrosios dalinės nuosavybės objektai buvo arba atsidalyti, arba buvo nustatyta naudojimosi jais tvarka. 13.2. Patvirtinus detalųjį planÄ ieÅ¡kovas į savo patalpas patenka per pietinę aikÅ¡telę, prie jos privažiuojama naudojantis servitutu. Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad detalusis planas panaikino ankstesnę naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ . Detalusis planas nesukÅ«rė kokybiÅ¡kai naujo daikto, o keitė tai, kad prie žemės sklypo dalies, kuriai galiojo aiÅ¡ki naudojimosi tvarka, buvo prijungtas papildomas žemės plotas, kai nė vienam iÅ¡ bendraturčių nekilo abejonių, kad tai buvo valstybei priklausanti žemė ir tokiu bÅ«du buvo padidinta valstybei priklausanti žemės sklypo dalis.

Atsakovo nuomone, turi bÅ«ti vadovaujamasi ankstesniu žemės sklypo dalių pasiskirstymu. 13.3. 285 kv. m ploto aikÅ¡telė buvo įrengta dar statant įmonės vieÅ¡butį ir anksčiau registruota įmonės savininko ir jo sutuoktinės vardu. AikÅ¡telė, detaliojo plano pagrindu padidinus žemės sklypo plotÄ , atsirado ant sklypo. Å i aikÅ¡telė, nors fiziÅ¡kai bÅ«dama sklypo dalimi, buvo įregistruota kitu įraÅ¡u. Kilus Å¡iam ginčui baigtas tvarkyti įrašų Nekilnojamojo turto registre patikslinimo klausimas, taip pat patikslintas sklypo planas.

Å iuo metu 285 kv. m ploto aikÅ¡telė yra įregistruota kaip atskiras turtinis vienetas, kaip ant sklypo stovintis statinys, žymimas (duomenys neskelbtini), priklausantis K. G. prekybos įmonei. 13.4. Å iaurinių apartamentų (sudarytų iÅ¡ dviejų turtinių vienetų) ir aikÅ¡telės funkcinis ryÅ¡ys leido iÅ¡skirtinai tik įmonei, kaip bÅ«tent Å¡iaurinių apartamentų bendraturtei (tuo metu tik su savo savininkais fiziniais asmenimis), iÅ¡sinuomoti valstybei priklausančiÄ ir savo statiniu užstatytÄ Å¾emės plotÄ , nes aikÅ¡telė buvo reikalinga Å¡iems apartamentams tinkamai naudoti pagal paskirtį.

14. Atsiliepimu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba praÅ¡o atsakovės K. G. prekybos įmonės apeliacinį skundÄ vertinti remiantis atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais ir motyvais dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo.

15. Atsiliepimu atsakovai S. I. ir UAB „Realtona“ praÅ¡o apeliantų apeliacinius skundus tenkinti juose nurodytais pagrindais, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės UAB „Realtona“ patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimo motyvai: 15.1. Atsakovai sutinka su K. G. prekybos įmonės argumentu, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas dėl senaties termino. IeÅ¡kovas apie iÅ¡nuomotÄ valstybinę žemę turėjo sužinoti daug anksčiau, vėliausiai 2006 metais. IeÅ¡kovas turėjo suvokti, kad jis neturi teisės į valstybei priklausiusiÄ sklypo dalį, nes nenorėjo už tai mokėti nuomos mokesčio, juo labiau kad nuomojamoje dalyje neturėjo jokio savo turto.

Sutinka su apelianto argumentais, kad sprendimu buvo peržengtos bylos nagrinėjimo ribos, nes teismas iÅ¡ esmės davė nurodymus, kokį sprendimÄ turi priimti Nacionalinė žemės tarnyba. Teismas nevertino aplinkybės, kad žemės sklypas buvo pasidalytas ir kiekvienas bendraturtis žinojo, kur yra jo asmeninė dalis. 15.2. Atsakovai sutinka, kad apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba turėjo teisę priimti sprendimÄ ir sudaryti nuomos sutartį. IeÅ¡kovas buvo pasirašęs ir kituose dokumentuose, kurių visuma įrodo, kad ieÅ¡kovas žinojo apie sklypo padidėjimÄ , tačiau nepageidavo padidėjusios dalies iÅ¡sinuomoti.

Nebuvo teisinio pagrindo nesudaryti 2006 m. rugsėjo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties.

16. Byloje 2018 m. rugpjūčio 17 d. gauti Nacionalinės žemės tarnybos raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai. Juose praÅ¡oma pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria teismas Nacionalinę žemės tarnybÄ Ä¯pareigojo ieÅ¡kovui V. J. iÅ¡nuomoti Lietuvos Respublikai priklausančio 0,0534 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, proporcingÄ turimam 534,46 kv. m bendro ploto patalpų plotui, sudarant žemės sklypo dalies nuomos sutartį, panaikinti, o kitÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

17. Ieškovas V. J. 2018 m. rugsėjo 18 d. atsiliepime į atsakovės rašytinius paaiškinimus nurodė, kad atsakovės nurodyti motyvai dėl sklypo formavimo yra nesusiję su ginčo esme ir dalyku.

18. Ä® bylÄ 2019 m. sausio 16 d. pateikti atsakovų K. G. prekybos įmonės ir K. G. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai ir praÅ¡ymas dėl bylos sustabdymo iki įsiteisės teismo sprendimas Plungės rajono apylinkės teismo Palangos rÅ«mų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-606-995/2019.

19. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas ir apeliaciniai skundai paskirti nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

20. Teismo posėdžio metu apeliantės K. G. prekybos įmonės ir atsakovo K. G. atstovas advokatas V. M. apeliacinio skundo reikalavimus palaikė, prašė teismo sprendimÄ panaikinti, o ieÅ¡kinį atmesti kaip pareikÅ¡tÄ pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, taip pat kaip nepagrįstÄ . Papildomai paaiÅ¡kino, kad netinkamai taikytas ieÅ¡kinio senaties institutas. IeÅ¡kinio senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2006 m. spalio 6 d. Byloje nėra vieÅ¡ojo intereso. Nacionalinės žemės tarnybos reiÅ¡kiami argumentai virÅ¡ija bylos nagrinėjimo ribas.

Byloje neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės ir neteisingai parinkta taikytina teisės norma. Bendrosios dalinės nuosavybės jau nebebuvo – yra vienas pastatas, bet jis atidalytas, registre įregistruoti atskiri objektai, dėl to negali bÅ«ti taikomos Taisyklių nuostatos, kad iÅ¡nuomojant reikėjo bendraturčio sutikimo. IeÅ¡kovas gali patekti į savo naudojamÄ aikÅ¡telę, nes yra nustatytas servitutas ir yra įvažiavimas į ieÅ¡kovo aikÅ¡telę. Aplinkybės dėl praÅ¡yme esančio ieÅ¡kovo paraÅ¡o tikrumo nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikÅ¡mės, nes iÅ¡nuomojant žemės sklypÄ nebuvo bendrosios dalinės nuosavybės, todėl ieÅ¡kovo sutikimo nereikėjo.

Nacionalinė žemės tarnyba negali keisti apeliacinio skundo dalyko ar pagrindo. Nuomos sutartis nepažeidžia ieškovo interesų, nes jis, po to kai 2004 m. nustatyta naudojimosi tvarka, niekada nepretendavo į aikštelę. Ieškovui aikštele leista naudotis geranoriškai. Dėl bylos sustabdymo nurodė, kad svarbesnis yra naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas.

21. Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovė V. V., remdamasi į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, apeliacinį skundÄ palaikė iÅ¡ dalies ir prašė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria Nacionalinės žemės tarnyba įpareigojama sudaryti valstybei priklausančios žemės sklypo dalies nuomos sutartį su ieÅ¡kovu atmesti, o kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Papildomai nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba remiasi Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692, reglamentuojančiu naujų sklypų formavimÄ .

Taikoma norma, reglamentuojanti įsiterpusį žemės sklypÄ , kuris buvo prijungtas prie ankstesnio žemės sklypo. 0,0534 ha žemės sklypo negalima pripažinti įsiterpusiu žemės sklypu, nes jis virÅ¡ija nustatytÄ plotÄ . Dėl bylos sustabdymo nurodė, kad pirma turi bÅ«ti iÅ¡spręstas klausimas Å¡ioje byloje dėl naudojimosi žemės sklypu. Teismas nepasisakė dėl nuomos kitiems pagrindinio pastato patalpų savininkams.

22. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas V. J. prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . IeÅ¡kovas papildomai paaiÅ¡kino, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telę 2003 m. statė kartu su K. G.. AikÅ¡telės negalėjo dalytis, nes jos nebuvo dokumentuose. Susitarimas dėl valstybinės žemės nuomos yra suklastotas. Apie tai, jog valstybinė žemė iÅ¡nuomota tik K. G. prekybos įmonei, sužinojo 2017 m., kai ieÅ¡kovui aikÅ¡telėje nebeleista statyti automobilio. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta, kai sklypas buvo 21,16 a, o kai sklypas tapo didesnis naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. Nepagrįstai teigiama, kad bendrame sklype visa valstybinė žemė turi priklausyti tik K. G. prekybos įmonei.

23. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė advokatė S. Ž. palaikė atsiliepime į apeliacinius skundus iÅ¡dėstytus argumentus, prašė abu apeliacinius skundus atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo. 2005 m. susitarime suklastotas ieÅ¡kovo paraÅ¡as ir apie 2005 m. susitarimÄ , kad visa žemė bus iÅ¡nuomota K.

G. prekybos įmonei, ieÅ¡kovas nežinojo. Be to, 2005 m. susitarimas neturi teisinės reikÅ¡mės, nes susitarti dėl nuomojamo žemės sklypo dalies Å¡alys galėjo iki 2004 m. lapkričio 18 d. Byloje yra vieÅ¡asis interesas. Nuomos sutartis negalėjo bÅ«ti sudaryta. Nesutiko su argumentu, kad praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas. Nuomos sutartis iÅ¡vieÅ¡inta tik 2010 m., be to, byloje nebuvo ginčo, kad ieÅ¡kovas naudojosi valstybine žeme iki 2017 m. IeÅ¡kovas apie nuomos sutartį, įsakymÄ ir kitus dokumentus sužinojo tik 2017 m.

Detalusis planas patvirtintas 2005 m. ir nebuvo nuginčytas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė įpareigojimÄ sudaryti nuomos sutartį tik su ieÅ¡kovu. Prašė vadovautis Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių 7, 28 ir 32 punktais. Dokumentai apie tai, kad įregistruota aikÅ¡telė, neturi reikÅ¡mės, nes prie aikÅ¡telės žemės sklypas neformuojamas ir atsižvelgiama tik į pagrindinio pastato plotÄ . PraÅ¡ymas sustabdyti bylÄ nepagrįstas, nes bÅ«tent Å¡ios bylos rezultatas turės teisinę reikÅ¡mę kitai bylai.

Nesutiko, kad nėra bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi Nekilnojamojo turto registre įregistruotas vienas pastatas – poilsio apartamentai, ir taikytina Vyriausybės nutarime Nr. 260 nustatyta tvarka – proporcingumas nustatomas pagal pastato plotÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 24. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl bylos sustabdymo 25. Atsakovai K. G. prekybos įmonė ir K. G. apeliacinės instancijos teisme pateikė praÅ¡ymÄ dėl Å¡ios bylos sustabdymo. Juo praÅ¡oma sustabdyti civilinę bylÄ , iki įsiteisės teismo sprendimas Plungės rajono apylinkės teismo Palangos rÅ«mų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-606-995/2019 dėl 25,34 a ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarkos nustatymo.

PraÅ¡ymas grindžiamas motyvais, kad aplinkybė, jog tarp žemės sklypo bendraturčių dabartinio ploto sklypui nėra nustatyta (patikslinta ankstesnė) naudojimosi tvarka, yra viena esminių vertinant, kas turi teisę iÅ¡sinuomoti valstybei priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį. PraÅ¡yme nurodomi argumentai, jog, nustačius naudojimosi tvarkÄ ir tokiu bÅ«du faktiÅ¡kai atsidalijus žemės sklypÄ , gali susiklostyti tokia situacija, kad ieÅ¡kovas nebeturės intereso iÅ¡sinuomoti valstybei priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį arba jis tam nebeturės teisinio pagrindo.

26. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas privalomasis bylos sustabdymo pagrindas, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomÄ jÄ , prejudicinę ar privalomÄ jÄ galiÄ sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam iÅ¡spręsti byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , reikalingi tam tikri faktai, kuriuos bÅ«tina nustatyti kitoje byloje, ir bylÄ nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neiÅ¡nagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikÅ¡mę priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-411/2013 ir kt.).

27. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina aplinkybę, kad Plungės rajono apylinkės teismo Palangos rÅ«muose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-606-995/2019 pagal ieÅ¡kovės K. G. prekybos įmonės ieÅ¡kinį atsakovams V. J., Nacionalinei žemės tarnybai ir UAB „Realtona“, tretieji asmenys S. I. ir J. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos faktines aplinkybes ir įvertinusi įrodinėjimo dalykÄ abiejose bylose, nesutinka su praÅ¡yme sustabdyti Å¡iÄ bylÄ iÅ¡dėstyta pozicija, kad naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas yra prioritetinis.

28. Nurodytoje kitoje civilinėje byloje keliamas klausimas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo nesant bendraturčių sutarimo – bendraturčių naudojimosi 25,34 a ploto žemės sklypu tvarkos nustatymo teismo tvarka. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas dėl prašymo, įsakymo bei sutarčių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti veiksmus yra susijęs su dalies žemės sklypo naudojimo pagrindų ginčijimu ir šalių teisės naudotis žemės sklypo dalimis apimtimi.

ReikÅ¡minga tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje praÅ¡ymas, įsakymo dalis, nuomos sutartis ir vėlesni susitarimai ginčijami CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieÅ¡taraujantys imperatyviosioms įstatymų normoms. Tad Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumas tikrinamas tuo aspektu, ar ginčijami sandoriai atitinka imperatyvųjį įstatymų reglamentavimÄ . Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kitoje civilinėje byloje nustatytini faktai ir ieÅ¡kinio reikalavimų iÅ¡sprendimas neturės esminės teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamai civilinei bylai ir joje pareikÅ¡tų reikalavimų visumai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju kitos civilinės bylos nagrinėjimas nesudaro teisinio pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ ir atmeta atsakovų K. G. prekybos įmonės ir K. G. praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo. Dėl naujų įrodymų 29. Å alys apeliacinės instancijos teismui pareiÅ¡kė praÅ¡ymus pridėti naujus įrodymus: apeliaciniame skunde atsakovė K. G. prekybos įmonė pateikė praÅ¡ymÄ priimti prie apeliacinio skundo pridėtÄ geodezinę nuotraukÄ ir 2018 m. birželio 8 d.

Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä ; atsakovas K. G. prisidėjime prie apeliacinių skundu pateikė praÅ¡ymÄ priimti pridėtÄ 2018 m. liepos 5 d. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä ir žemės sklypo planÄ . Atsiliepime į apeliacinius skundus ieÅ¡kovas V. J. prašė nepriimti kartu su K. G. prekybos įmonės apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, nes apeliantė nenurodė pagrindų, dėl kurių Å¡ie įrodymai galėtų bÅ«ti pridėti prie bylos jÄ nagrinėjant apeliacine tvarka.

Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovė iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , kad nauji raÅ¡ytiniai įrodymai neturi reikÅ¡mės bylos nagrinėjimui.

30. Apeliacinės instancijos teisme ribojamas naujų įrodymų pateikimas. CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, numatant tokias šios taisyklės išimtis:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

31. Atsakovė K. G. prekybos įmonė ir atsakovas K. G. praÅ¡ymuose priimti naujus įrodymus nenurodė tokių aplinkybių, kad apeliacinės instancijos teisme teikiami įrodymai buvo teikiami pirmosios instancijos teisme ir buvo sprendžiamas klausimas dėl Å¡ių įrodymų priėmimo ar buvo apribotos procesinės teisės pateikti įrodymus. Pastebėtina, kad atsakovių teikiami Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai sudaryti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, geodezinė nuotrauka sudaryta po bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti esant pirmÄ jÄ iÅ¡imties taikymo sÄ lygÄ , jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė įrodymus priimti.

32. Apeliantė K. G. prekybos įmonė ir atsakovas K. G. praÅ¡ymuose nenurodė motyvų, kodėl teikiami nauji įrodymai negalėjo bÅ«ti gauti ir pateikti į bylÄ , jÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nenurodė aplinkybių, kad įrodymų neturėjo galimybės gauti dėl objektyvių priežasčių, nepagrindė, kodėl įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as (2018 m. kovo 26 d.) buvo pateiktas byloje, tad byloje esantys duomenys Å¡alims buvo žinomi (CPK 42 straipsnio 1 dalis).

Apeliantė K. G. prekybos įmonė nenurodė, kad teikė praÅ¡ymÄ papildyti bylos medžiagÄ ar remtis istoriniais Nekilnojamojo turto registro duomenimis (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 12, 13 ir 251 straipsniai). Atsakovas K. G. nurodė, kad baigė tvarkyti įrašų Nekilnojamojo turto registre patikslinimo klausimÄ , tačiau pažymėtina, kad byloje aikÅ¡telės buvimo faktas buvo grindžiamas kitais raÅ¡ytiniais duomenimis ir Å¡alių paaiÅ¡kinimais, aikÅ¡telės įregistravimo klausimas nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko.

Pripažintina, kad neįrodyta antroji iÅ¡imties dėl naujų įrodymų pateikimo taikymo sÄ lyga.

33. Teisėjų kolegija, nenustačiusi sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytos taisyklės iÅ¡imtį, atsakovės K. G. prekybos įmonės ir atsakovo K. G. praÅ¡ymų priimti ir prie bylos pridėti naujus įrodymus netenkina ir Å¡ių įrodymų nevertina (CPK 314 straipsnis). Esminės bylos faktinės aplinkybės 34. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis, 0,2534 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo bÅ«das – rekreacinės teritorijos, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso bendraturčiams:

Lietuvos Respublikai (534/2534 dalys), V. J. (1000/2534 dalys), K. G. prekybos įmonei (894/2534 dalys) ir UAB „Realtona“ (106/2534 dalys). Bylos duomenimis, 0,2534 ha naujas žemės sklypas suformuotas 0,2116 ha žemės sklypÄ (priklausiusį ieÅ¡kovui V. J. (0,1000 ha), K. G. (0,1000 ha) ir Lietuvos Respublikai (0,0116 ha)) sujungiant su 0,0418 ha valstybinės žemės plotu detaliojo planavimo dokumentų pagrindu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis taip pat nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas pastatas – poilsio apartamentai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jame suformuoti trys atskiri nekilnojamojo turto objektai: patalpos (1-4) reg.

Nr. (duomenys neskelbtini); patalpos (1-1) reg. Nr. (duomenys neskelbtini); patalpos (1-5) reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

35. Nustatyta, kad 2005 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui pateiktas atsakovo K. G. (veikiančio savo vardu ir kaip K. G. prekybos įmonės savininko) ir ieÅ¡kovo V. J. praÅ¡ymas dėl valstybinės žemės sklypo registro duomenų pakeitimo, žemės sklypo įregistravimo vieÅ¡ajame registre ir valstybinės žemės sklypo nuomos. Juo praÅ¡oma pakeisti valstybinio žemės sklypo duomenis, įregistruoti 2534 kv. m žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡nuomoti K.

G. prekybos įmonei 534 kv. m dydžio valstybinės žemės sklypo dalį 99 metų terminui, nes nuoma bÅ«tina žemės sklype esantiems poilsio apartamentams, kiemo aikÅ¡telėms ir lauko baseinui eksploatuoti. 2006 m. kovo 7 d. priimtas Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymas „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įregistravimo ir dalies nuomos“ Nr.13.6‑946, juo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Palangos skyriui pateikti dokumentai ir duomenys dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo (pagal pirmÄ priedÄ ) ir iÅ¡nuomota 0,0534 ha žemės sklypo dalis (iÅ¡ bendro ploto 0,2534 ha), esanti (duomenys neskelbtini), K.

G. prekybos įmonei (pagal antrÄ priedÄ ). Tarp Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos ir K. G. prekybos įmonės 2006 m. rugsėjo 8 d. sudaryta nuomos sutartis Nr. (4.12)Ž1-50, ja atsakovei K. G. prekybos įmonei buvo iÅ¡nuomota 0,0534 ha ploto žemės sklypo dalis (iÅ¡ 0,2534 ha bendro ploto), (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasario 24 d. tarp Lietuvos Respublikos ir UAB „Realtona“ sudarytas susitarimas Nr. 16SŽN-23‑(14.16.55.), juo pakeista 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartis ir valstybė (nuomotoja) iÅ¡nuomojo nuomininkei UAB „Realtona“ 0,0030 ha ploto žemės sklypo dalį (iÅ¡ 0,2534 ha bendro ploto). 2016 m. lapkričio 29 d. tarp Lietuvos Respublikos ir atsakovo S. I. sudarytas susitarimas Nr. 16SŽN-91-(14.16.55.) pakeisti 2015 m. vasario 24 d. susitarimÄ , jo pagrindu žemės sklypo dalies nuomininku tapo S. I..

Dėl senaties 36. Apeliaciniame skunde atsakovė K. G. prekybos įmonė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieÅ¡kinio senaties instituto. Å ios apeliantės nuomone, ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes apie ginčijamus aktus ieÅ¡kovas turėjo sužinoti vėliausiai 2006 metais. Å iÄ pozicijÄ apeliantė grindžia motyvais, jog ieÅ¡kovas yra ginčo žemės sklypo bendraturtis, valstybei priklausanti žemės sklypo dalis padidinta detaliojo plano pagrindu, todėl ieÅ¡kovas apie šį procesÄ negalėjo nežinoti.

Taip pat nurodoma, kad ieškovas 2006 m. rugsėjo 1 d. keitė du hipotekos sandorius, be to, ieškovas yra verslininkas ir privalėjo rūpintis savo turtu.

37. Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 25 d. Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Tad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe – asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti.

38. Apeliantė K. G. prekybos įmonė pažymi, kad pasikeitus žemės sklypo plotui 2006 m. rugsėjo 1 d. pakeisti du ieÅ¡kovo turto hipotekos sandoriai. Ä®vertinus byloje esančius Hipotekos registro duomenis nustatyta, kad apeliantės nurodomuose 2006 m. rugsėjo 1 d. pakeistuose hipotekos sandoriuose duomenys pasikeitė gavus 2006 m. rugpjūčio 28 d. VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialo praneÅ¡imÄ su nurodyta informacija apie naujo 0,2534 ha žemės sklypo suformavimÄ . Nurodytoje informacijoje apie VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialo praneÅ¡imÄ minimas 2006 m rugpjūčio 9 d. praÅ¡ymas, tačiau nenurodoma, koks asmuo šį praÅ¡ymÄ teikė.

Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais, kad vien aplinkybė, jog ieÅ¡kovui buvo žinoma apie žemės sklypo padidinimÄ , nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovui buvo žinoma apie byloje ginčijamÄ Ä¯sakymo dalį, sudarytÄ nuomos sutartį ir vėlesnius susitarimus dėl nuomos sutarties pakeitimo. Darydama Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad iki žemės sklypo padidinimo žemės sklypo dalis, priklausiusi valstybei, nebuvo iÅ¡nuomota, o atsakovai K.

G. ir K. G. prekybos įmonė iÅ¡ esmės neneigė ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių, jog ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ naudojosi ginčo aikÅ¡tele, esančia žemės sklypo Å¡iaurinėje dalyje. Minėti atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį patvirtino, kad tiek iki to, kai 2004 m. pabaigoje detaliuoju planu buvo nustatyta alternatyvi galimybė patekti į žemės sklypÄ â€“ servitutas kaimyniniam sklypui (bylos duomenimis, detaliuoju planu taip pat padidintas žemės sklypas), tiek po to, bendro sutarimo pagrindu ieÅ¡kovui ilgÄ laikÄ iÅ¡ esmės nebuvo apribota galimybė naudotis žemės sklypo Å¡iaurinėje dalyje esančia aikÅ¡tele.

Esant tokiems duomenims apie ilgalaikį abiejų pusių bendradarbiavimÄ , apeliantės argumentai, kad ieÅ¡kovas buvo verslininkas, atmestini, kaip Å¡iam klausimui neturintys esminės teisinės reikÅ¡mės.

39. Apeliantė K. G. prekybos įmonė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nuomos sutarties iÅ¡vieÅ¡inimo vieÅ¡ajame registre datÄ . Å iuo apsektu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nekilus klausimo dėl byloje esančio Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o iÅ¡samumo ar jame užfiksuotų duomenų pakankamumo, Å¡alims nesirėmus kitokiais duomenimis pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi byloje esančiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose užfiksuotais duomenimis. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o (2018 m. kovo 26 d.) duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytÄ aplinkybę, jog įraÅ¡as apie 2006 m. rugsėjo 9 d. nuomos sutarties sudarymÄ vieÅ¡ajame registre galioja nuo 2010 m. kovo 2 d. Tokie duomenys užfiksuoti ir ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36054-17 priimtame 2017 m. gruodžio 21 d. nutarime.

40. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino visumÄ bylos duomenų apie ieÅ¡kovo sužinojimo ar privalėjimo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ aplinkybes. Ä®vertinus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36054-17 priimtame 2017 m. gruodžio 21 d. nutarime užfiksuotus duomenis ir ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus 2018 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje, iÅ¡ kurių matyti, jog dar 2011 m. kilusio nesutarimo metu iÅ¡kilo klausimas dėl žemės sklypo dalies nuomos, taip pat duomenis, jog jau tuo metu ieÅ¡kovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ , siekdamas gauti su minėtu klausimu susijusiÄ informacijÄ , pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė vien ieÅ¡kovo nurodytu jo sužinojimo apie ginčo nuomos sutartį laiku (2017 m.).

Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytus motyvus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pagal byloje esančius duomenis Å¡iuo atveju bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kinio reikalavimams pareikÅ¡ti nepraleistas.

41. Apeliantė, remdamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymo ginčijimo terminas suėjo dar 2006 m. balandžio 7 d.

42. Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis numato (ginčo įsakymo priėmimo metu – Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis), kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas, pareiÅ¡kimas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (atsisakymÄ atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nurodytoje Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieÅ¡kinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 28, 30 punktus ir juose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-532-687/2018). Administracinių bylų teisenos nustatytas vieno mėnesio procesinis terminas nėra naikinamasis, t. y. gali bÅ«ti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimÄ lėmusias priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant klausimÄ , ar minėtoje Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, atsižvelgtina į Å¡io termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus. Taigi sprendžiant klausimÄ dėl nurodyto termino praleidimo priežasčių svarbos, taikomi tokie pat kriterijai kaip ir ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑281-695/2017 35 punktÄ ).

43. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymu, be kita ko, nuspręsta K. G. prekybos įmonei iÅ¡nuomoti 0,0534 ha dalį 0,2534 ha bendro ploto žemės sklypo. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuomos sutartis tarp Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos ir K. G. prekybos įmonės dėl valstybinės žemės nuomos sudaryta vėliau – 2006 m. rugsėjo 8 d. IeÅ¡kovo skundžiamas administracinis aktas pats savaime materialinių teisinių santykių nesukÅ«rė, tik sudarė prielaidÄ jiems atsirasti sudarant nuomos sutartį.

Bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ginčyti valstybinės žemės nuomos sutartį nėra praleistas. Svarbu ir tai, kad byloje keliamas klausimas dėl administracinio akto ir ginčijamų sandorių atitikties imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.78 straipsnio 1-5 dalys, 1.80 straipsnio 1 dalis). Įvertinus ginčo pobūdį, tai, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl su viešuoju interesu susijusio objekto – valstybinės žemės – nuomos, prioritetas teiktinas pažeistos teisės gynimui (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Esant nurodytų aplinkybių visumai teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieÅ¡kinio senaties instituto. Dėl 2005 m. rugsėjo 9 d. praÅ¡ymo, Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymo, 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutarties, 2015 m. vasario 24 d. ir 2016 m. lapkričio 29 d. susitarimų pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo nuo jų sudarymo momento 44. Apeliaciniame skunde atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, nes 2006 m. rugsėjo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta nepažeidžiant sutarties sudarymo metu galiojusių teisės aktų. 2019 m. vasario 27 d. teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos atstovė apeliacinį skundÄ palaikė iÅ¡ dalies ir, atsižvelgdama į byloje pateiktus 2018 m. rugpjūčio 17 d. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria teismas Nacionalinę žemės tarnybÄ Ä¯pareigojo ieÅ¡kovui V.

J. iÅ¡nuomoti Lietuvos Respublikai priklausančio 0,0534 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, proporcingÄ turimam 0,0534 ha bendro ploto patalpų plotui, sudarant žemės sklypo dalies nuomos sutartį, o kitÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

45. Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos apeliaciniame skunde ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , visų pirma pažymi, kad apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Ä®statymas taip pat numato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama (CPK 323 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs ne dėl žemės sklypo padidinimo iki 0,2534 ha pagrindo, o dėl valstybei priklausančios žemės sklypo dalies nuomos santykių (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Atsižvelgiant į tai ir į anksčiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , Nacionalinės žemės tarnybos raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodyti argumentai dėl valstybinės žemės prijungimo ir nuosavybės teisės atkÅ«rimo proceso nevertintini, kadangi tokios aplinkybės nesudarė bylos dalyko ir nebuvo nurodytos nei apeliaciniame skunde, nei pirmosios instancijos teisme.

46. Apeliaciniame skunde Nacionalinė žemės tarnyba remiasi Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostata. Visų pirma įvertintina tai, kad 2006 m. kovo 7 d. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymo ir 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutarties sudarymo metu galiojusioje Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcijoje buvo numatyti tam tikri reikalavimai dėl įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų dydžio („nevirÅ¡ija 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba, ir 0,5 ha – teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta“) ir kitų savybių („kai įsiterpusio žemės ploto dydis virÅ¡ija Å¡iame punkte nustatytus maksimalius parduodamų ar iÅ¡nuomojamų įsiterpusių žemės plotų dydžius ir žemės plotas iÅ¡sidėstęs siaura juosta prie besiribojančio žemės sklypo (sklypų) ribų arba įsiterpusį žemės plotÄ sudaro Å¡laitai ar griovos ir įsiterpęs žemės plotas negali bÅ«ti suformuotas ir funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas“).

Tiek Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. rugpjūčio 17 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, tiek Å¡ios atstovės paaiÅ¡kinimuose 2019 m. vasario 27 d. teismo posėdžio metu Å¡i apeliantė iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , jog nagrinėjamu atveju valstybei priklausanti 0,0534 ha žemės sklypo dalis nelaikytina įsiterpusiu žemės sklypu, nes neatitinka įsiterpusiam žemės sklypui teisės aktuose numatytų imperatyvių reikalavimų.

47. Antra, reikÅ¡minga tai, kad byloje ginčijamame 2006 m. kovo 7 d. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakyme nurodyti pagrindai, kuriais vadovaujantis priimtas Å¡is įsakymas. Nustatyta, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymas „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įregistravimo ir nuomos“ priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (nauja redakcija) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 punktu, atsižvelgiant į Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 333 patvirtintÄ detalųjį planÄ ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 15 d.

įsakymu Nr. (4.1)-A1-973 patvirtintus sklypo duomenis, V. J. ir K. G. praÅ¡ant. Tarp nurodytų pagrindų nenurodyta, jog Å¡is įsakymas priimtas vadovaujantis bÅ«tent Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostata. Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija nenustatė pagrindo vadovautis Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reglamentavimu ir ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ vertinti Å¡io teisės akto pagrindu.

48. Apeliaciniame skunde atsakovė K. G. prekybos įmonė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netaikė CK 6.551 straipsnio 2 dalies ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto normų, taip pat netinkamai taikė Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių nuostatas. Å iÄ pozicijÄ apeliantė iÅ¡ esmės grindžia argumentu, kad ginčijamų aktų sudarymo metu trys bendraturčiai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė tik žemės sklypÄ , o poilsio apartamentai buvo atidalyti ir sudarė tris savarankiÅ¡kus objektus. Apeliantės teigimu, teismas nevertino, jog prie Å¡iaurinės žemės sklypo pusės prijungus papildomÄ Å¾emės plotÄ , tai buvo padaryta ne pietinės žemės sklypo dalies, o Å¡iaurinės žemės sklypo dalies naudotojo naudai.

49. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). CK 6.551 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto reglamentavimu, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Å ios įstatymų nuostatos detalizuojamos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Taisyklėse. Ginčijamo Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymo priėmimo metu galiojusios redakcijos Taisyklių 28.1 punktas, kuriuo remtasi priimant minėtÄ Ä¯sakymÄ , numatė, kad iÅ¡nuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡skyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

50. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ apeliantės K. G. prekybos įmonės teiginį, kad suformavus 25,34 a ploto žemės sklypÄ (t. y. jį padidinus), nebuvo pastato – poilsio apartamentų kaip vieno objekto. Nekilnojamojo turto registro 2017 m. rugsėjo 15 d. iÅ¡raÅ¡o duomenimis nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įregistruotas pastatas – poilsio apartamentai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jame suformuoti trys atskiri nekilnojamojo turto objektai: patalpos (1-4), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); patalpos (1-1), reg.

Nr. (duomenys neskelbtini); patalpos (1-5), reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Rašytiniais duomenimis, pastatas – poilsio apartamentai priklausė bendraturčiams: V. J., K. G. prekybos įmonei ir K. G.. Notaro patvirtinta 2004 m. vasario 23 d. sutartis patvirtina, kad V. J., K. G. prekybos įmonė ir K. G. susitarė dėl pastato – poilsio apartamentų patalpų pasidalijimo. Nekilnojamojo turto registro 2017 m. kovo 28 d. išrašų duomenimis nustatyta, kad V. J. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);

K. G. prekybos įmonei (66/100 dalys) ir S. I. (34/100 dalys) nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); S. I. (44/100 dalys), K. G. (4/100 dalys) ir J. B. (52/100 dalys) nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Reikšminga tai, kad minėtuose viešojo registro išrašuose nurodyta, jog minėtos negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos (t. y. reg.

Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini); be to, užfiksuoti duomenys, kad trys minėtos patalpos yra adresu (duomenys neskelbtini), ir pažymėta pastaba, kad patalpoms nesuteiktas visas adresas. Å ie duomenys sudaro pagrindÄ pripažinti, kad nors bendraturčiai atsidalijo pastate – poilsio apartamentuose esančias patalpas, tačiau pastatas – poilsio apartamentai liko. Svarbia pripažintina ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atsakovės K.

G. prekybos įmonės nuosavybės teise valdomam atskiram nekilnojamojo turto objektui – patalpoms, kaip pagrindiniam daiktui, eksploatuoti nebuvo formuojamas atskiras žemės sklypas.

51. Ä®vertintina ir tai, kad priimant Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymÄ dėl žemės sklypo įregistravimo ir jo dalies nuomos K. G. prekybos įmonei, be kita ko, remtasi V. J. ir K. G. praÅ¡ymu. Byloje ginčijamame 2005 m. rugsėjo 9 d. praÅ¡yme nurodoma, kad 2534 kv. m žemės sklypo priklausinys yra K. G. prekybos įmonei ir V. J. priklausantys poilsio apartamentai, plane žymimi indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat K. G. prekybos įmonei priklausančios kiemo aikÅ¡telės, plane žymimos indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei lauko baseinas, todėl valstybinio žemės sklypo nuoma bÅ«tina jame esantiems poilsio apartamentams, kiemo aikÅ¡telėms ir lauko baseinui eksploatuoti.

Taigi net priimant ginčijamÄ 2006 m. kovo 7 d. įsakymÄ nelaikyta, kad K. G. prekybos įmonei priklausantis nekilnojamojo turto objektas sudaro pagrindÄ klausimÄ dėl žemės sklypo dalies nuomos iÅ¡spręsti be kitų pastate turtÄ turinčių savininkų.

52. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių 32 punkto ir 7 punkto reglamentavimu. Jis iÅ¡ esmės atitiko ginčijamo Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymo ir 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios Taisyklių redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. rugpjūčio 21 d. iki 2008 m. rugsėjo 19 d.) 7 punkte ir 30.9 punkte nustatytÄ reglamentavimÄ , t. y. kad atvejais, jeigu gyvenamasis namas ar kitas statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams iÅ¡nuomojamos atitinkamos nuomojamo žemės sklypo dalys; kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito statinio arba įrenginio iÅ¡nuomojamo žemės sklypo dalis nustatoma iÅ¡nuomojančios žemės sklypÄ institucijos sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančiÄ gyvenamojo namo ar kito pastato, statinio ar įrenginio arba kito statinio dalį, į kuriÄ neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.

Įvertinusi anksčiau nurodytus bylos duomenis, kad viešajame registre žemės sklype yra įregistruotas pastatas – poilsio apartamentai (kuriame suformuoti trys atskiri nuosavybės teisės objektai), teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės K. G. prekybos įmonės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti Taisyklių 7 punkto nuostatos ir turėjo remtis Taisyklių 3–6 ir 31 punktų reglamentavimu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai vadovavosi teismo sprendime nurodytu reglamentavimu.

53. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, pagal Taisyklėse iki 2004 m. lapkričio 18 d. įtvirtinta reglamentavimÄ , jeigu individualus gyvenamasis namas ar kitas pastatas, įrenginys arba kitas statinys (pastatai, įrenginiai arba kiti statiniai) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė keliems asmenims (bendraturčiams), tai kiekvieno bendraturčio perkamo ar iÅ¡nuomojamo žemės sklypo dalis buvo nustatoma remiantis raÅ¡ytiniu gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio arba kito statinio bendraturčių susitarimu; bendraturčiams nesusitarus, parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydis nustatomas apskrities virÅ¡ininko sprendimu, o iÅ¡nuomojamų žemės sklypo dalių dydis – iÅ¡nuomojančios žemės sklypÄ institucijos sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančiÄ gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio arba kito statinio dalį (iki 2004 m. lapkričio 18 d. galiojusios redakcijos Taisyklių 8 ir 31.5 punktai).

Skundžiamame sprendime teisingai nurodyta, kad Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1442 Taisyklės buvo pakeistos ir paÅ¡alinta nuostata, leidusi bendraturčių perkamo (nuomojamo) žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nusistatyti remiantis raÅ¡ytiniu bendraturčių susitarimu. Atsižvelgiant į Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 2 punkte nustatytÄ iÅ¡lygÄ , parduodamų ar iÅ¡nuomojamų valstybinės žemės sklypų dydžiai galėjo bÅ«ti nustatomi pagal gyvenamojo namo bendraturčių susitarimus dėl perkamų ar iÅ¡sinuomojamų valstybinės žemės sklypo dalių dydžių tik tais atvejais, jei Å¡ie susitarimai kartu su praÅ¡ymais parduoti ar iÅ¡nuomoti naudojamÄ kitos paskirties valstybinės žemės sklypÄ buvo pateikti iki Å¡io nutarimo įsigaliojimo, t. y. iki 2004 m. lapkričio 18 d.

Nagrinėjamu atveju byloje ginčijamas 2005 m. rugsėjo 9 d. praÅ¡ymas sudarytas vėliau, tad, vadovaujantis anksčiau nurodytu reglamentavimu, jis nebegalėjo bÅ«ti pagrindas iÅ¡nuomojamo valstybinės žemės sklypo dydžiui nustatyti, nes iÅ¡nuomojamo žemės sklypo dalis turėjo bÅ«ti nustatoma žemės sklypÄ iÅ¡nuomojančios institucijos sprendimu.

54. Apeliantė K. G. prekybos įmonė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino duomenų, jog žemės sklypas buvo pasidalytas. Apeliantės nuomone, Å¡iaurinėje žemės sklypo dalyje prijungtas papildomas žemės plotas galėjo bÅ«ti iÅ¡nuomotas tik Å¡iaurinėje žemės sklypo dalyje esantiems objektams eksploatuoti ir pagrįstai buvo iÅ¡nuomotas K. G. prekybos įmonei, nes tik taip buvo galima užtikrinti Å¡ios įmonės nuosavybės tinkamÄ naudojimÄ pagal tikslinę paskirtį. Å ie apeliantės argumentai atmestini.

55. Byloje nustatyta, kad 2004 m. vasario 24 d. notaro patvirtinta sutartimi nustatyta naudojimosi 0,2116 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), priklausiusiu K. G., V. J. ir valstybei, tvarka. Iš 2004 m. vasario 24 d. sutarties, kuria nustatyta naudojimosi K. G., V. J. ir valstybei priklausančiomis žemės sklypo dalimis tvarka, ir byloje esančio 0,2116 ha žemės sklypo plano, kuriame pažymėtos naudojamos žemės sklypo dalys, matyti, kad valstybei naudotis paskirta žemės sklypo dalis buvo tiek šalia ieškovo, tiek šalia atsakovo K.

G. naudojamų sklypo dalių. Sujungimo bÅ«du 0,2116 ha žemės sklypÄ padidinus iki 0,2534 ha sklypo bendraturčių naudojimosi tvarka naujai suformuotu žemės sklypu nenustatyta. Prisidėjime prie apeliacinių skundų atsakovas K. G. pažymi, kad bendraturčiams nekilo abejonių, jog buvo padidinta valstybei priklausanti žemės sklypo dalis. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog iki žemės sklypo ploto padidinimo iki 0,2534 ha valstybei priklausanti žemės sklypo dalis nebuvo iÅ¡nuomota.

Byloje ginčijama Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymo dalimi ir 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartimi visa valstybei priklausanti žemės sklypo dalis iÅ¡nuomota atsakovei K. G. prekybos įmonei. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį, privaloma vadovautis galiojančiais valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais ir įvertinti kiekvieno nuomininko teisę be aukciono iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ .

56. Ginčijama Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymo dalis dėl 0,0534 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies nuomos priimta ir 2006 m. rugsėjo 8 d. sutartis dėl valstybinės žemės nuomos su K. G. prekybos įmone sudaryta 2005 m. rugsėjo 9 d. K. G. ir V. J. praÅ¡ymo pagrindu, t. y. nebegaliojant normai, leidžiančiai bendraturčiams susitarti dėl iÅ¡nuomojamo (perkamo) žemės sklypo dydžio, ir jau galiojant imperatyviai nuostatai, nustatančiai, kad iÅ¡nuomojamo (perkamo) valstybinės žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje visais atvejais nustatoma iÅ¡nuomojančios žemės sklypÄ institucijos (apskrities virÅ¡ininko) sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančiÄ gyvenamojo namo ar kito pastato, statinio ar įrenginio arba kito statinio dalį.

Å iuo atveju toks kompetentingos valstybės institucijos sprendimas dėl iÅ¡nuomojamo žemės sklypo dydžio, įvertinant statinių buvimÄ atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimÄ jiems eksploatuoti, kaip imperatyviÄ tokios valstybinės žemės nuomos sÄ lygÄ , ir bendraturčiams priklausančiÄ statinio dalį, nepriimtas. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamÄ Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2006 m. kovo 7 d.

įsakymo dalį, 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartį Nr. (4.12) Žl-50, taip pat išvestinius sandorius – 2015 m. vasario 24 d. ir 2016 m. lapkričio 29 d. susitarimus, sudarytus dėl 2006 m. rugsėjo 9 d. nuomos sutarties pakeitimo, pripažintino negaliojančiais, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo nuostatoms, ir panaikino nuo jų sudarymo momento.

57. Apeliaciniame skunde K. G. prekybos įmonė laikosi pozicijos, kad nepaisant to, kas pasirašė 2005 m. rugsėjo 9 d. praÅ¡ymÄ , Å¡io praÅ¡ymo sprendiniai buvo suderinti su ieÅ¡kovu ir visiÅ¡kai atitiko jo valiÄ . Apeliantės nuomone, nebuvo teisinio pagrindo pripažinti praÅ¡ymÄ negaliojančiu vien dėl ieÅ¡kovo paraÅ¡o galimo netikrumo.

58. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė pripažinti negaliojančiu 2005 m. rugsėjo 9 d. praÅ¡ymÄ , adresuotÄ Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui. IeÅ¡kovas pateikė duomenis, kad 2017 m. liepos 11 d. atlikta paraÅ¡o, esančio 2005 m. rugsėjo 9 d. K. G. ir V. J. praÅ¡yme dėl valstybinės žemės sklypo registro duomenų pakeitimo, tikrumo raÅ¡ysenos ekspertizė. Ekspertizės iÅ¡vada dėl to, kad 2005 m. rugsėjo 9 d. praÅ¡yme greta spausdinto įraÅ¡o „V.

J.“ pasirašė ne V. J. yra kategoriÅ¡ka; taip pat pateikta iÅ¡vada, kad negalima nustatyti fakto, ar nurodytoje vietoje greta spausdinto įraÅ¡o „V. J.“ pasirašė K. G.. IeÅ¡kovas buvo kreipęsis dėl ikiteisminio tyrimo dėl dokumentų klastojimo (suklastojant paraÅ¡Ä ) atlikimo (ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui). Å ie duomenys sudaro pakankamÄ pagrindÄ pagrįstai abejoti, kad 2005 m. rugsėjo 9 d. praÅ¡yme iÅ¡reikÅ¡ta V. J. valia dėl tokio sandorio (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 178, 185, 218 straipsnis).

59. Kaip minėta, tokio pobÅ«džio praÅ¡ymo pateikimas, atsižvelgiant į jame nurodytÄ sudarymo datÄ , pagal galiojusį teisinį reglamentavimÄ buvo praradęs teisinę reikÅ¡mę ir aktualumÄ . IeÅ¡kovas neigia, kad ginčijamas dokumentas atitiko jo valiÄ . Pripažintina, kad ieÅ¡kovo veiksmai, atlikti dėl žemės sklypo padidinimo, nepatvirtina ieÅ¡kovo valios dėl sklypo iÅ¡nuomojimo tik atsakovei K. G. prekybos įmonei. Byloje nesant kitų duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovo valia visiÅ¡kai atitiko praÅ¡ymo turtinį, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad praÅ¡ymas nebuvo ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytas, t. y. nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta jo valia (CK 1.64 straipsnio 1 dalis), ir pagrįstai nusprendė jį pripažintini negaliojančiu ir panaikintini nuo jo sudarymo momento.

60. Pažymėtina, kad kasacinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-73-421/2017, kuria remiasi apeliantė, faktinės bylos aplinkybės ir nagrinėjamoje byloje esančios faktinės aplinkybės nepanaÅ¡ios, dėl to nėra pagrindo vadovautis minėtoje nutartyje nurodytais iÅ¡aiÅ¡kinimais. Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus 61. Apeliaciniais skundais tiek atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, tiek K. G. prekybos įmonė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ arba Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ Nacionalinės žemės tarnybos, iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovui V.

J. ne aukciono bÅ«du Lietuvos Respublikai priklausančio 0,0534 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, proporcingÄ turimam 534,46 kv. m bendro ploto patalpų – poilsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotui, sudarant Å¡ios žemės sklypo dalies nuomos sutartį. Apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl pareigos iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypo dalį ieÅ¡kovui, tačiau nepasisakė dėl nuomos kitiems pagrindinio pastato savininkams, be to, Å¡i sprendimo dalis neatitinka teisinio reglamentavimo, nes Å¡iuo atveju valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nėra užimtas statinių ar įrenginių, nuoma be aukciono negalima.

Apeliantė K. G. prekybos įmonė teigia, kad aplinkybė, jog įsakymo dalis ir nuomos sutartis pripažinti negaliojančiais, savaime nesuteikia ieÅ¡kovui teisės iÅ¡sinuomoti valstybei priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį; byloje nebuvo skundžiamas joks sprendimas, kuriuo bÅ«tų atsisakyta ieÅ¡kovui iÅ¡nuomoti dalį valstybei priklausančios žemės sklypo dalies, be to, teismas neturėjo nurodyti, kokį sprendimÄ Nacionalinė žemės tarnyba turi priimti.

62. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimo dalį, rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi. Å i įstatymo nuostata numato, kad tuo atveju, jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimÄ gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimÄ priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Taigi minėta nuostata konkrečiai nenumato, kaip turi bÅ«ti iÅ¡spręstas klausimas dėl valstybinės žemės nuomos, kai nustatoma, kad sprendimai dėl valstybinės žemės nuomos priimti pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ .

63. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2017 m. balandžio 7 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ dėl valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymo. Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. gegužės 26 d. raÅ¡te iÅ¡ esmės pažymėta, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas, nes žemės sklypo archyvinėje byloje yra 2005 m. rugsėjo 9 d. praÅ¡ymas, taip pat priimtas Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymas ir sudaryta 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartis su K. G. prekybos įmone. Nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. liepos 24 d. raÅ¡te dėl ieÅ¡kovo 2017 m. birželio 16 d. skundo nurodyta, jog klausimas dėl 2006 m. rugsėjo 8 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo neteisėta ir jos nutraukimo galėtų bÅ«ti sprendžiamas tik teismui pripažinus, kad 2005 m. rugsėjo 9 d. praÅ¡ymas yra neteisėtas.

64. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad vien ta aplinkybė, jog byloje anksčiau nurodytų motyvų pagrindu negaliojančiomis pripažinta Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymo dalis dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos ir 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartis nesudaro pagrindo automatiÅ¡kai padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra visos įstatymuose numatytos sÄ lygos ne aukciono bÅ«du iÅ¡nuomoti Lietuvos Respublikai priklausančio 0,0534 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir sudaryti valstybei priklausančios žemės sklypo dalies nuomos sutartį tik su ieÅ¡kovu.

Tačiau, esant tokioms aplinkybėms, kai minėtas 2005 m. rugsėjo 9 d. praÅ¡ymas, 2006 m. kovo 7 d. įsakymo dalis, 2006 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartis ir vėlesni susitarimai yra pripažinti negaliojančiais, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje iÅ¡reikÅ¡tÄ reikalavimÄ ir interesÄ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo proporcingai jam priklausančių patalpų pastate plotui yra pagrindas pripažinti, kad turi bÅ«ti atliekami administracinės procedÅ«ros veiksmai valstybinės žemės sklypo dalies nuomos (naudojimo ar disponavimo) klausimui iÅ¡spręsti.

65. Valstybinės žemės nuomos santykiai turi bÅ«ti sprendžiami Nacionalinei žemės tarnybai peržiÅ«rint susiklosčiusiÄ situacijÄ , nustatant nuomotinos valstybinės žemės sklypo dydį ir įvertinant įstatymuose numatytas valstybinės žemės nuomos sÄ lygas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ arba Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ Nacionalinės žemės tarnybos, spręsti Lietuvos Respublikai priklausančios žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0534 ha dalies nuomos (naudojimo ar disponavimo) klausimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir dėl to priimti naujÄ sprendimÄ .

Dėl procesinės bylos baigties 66. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas ir pagrįstai nusprendė pripažinti negaliojančiais ir panaikinti nuo jų sudarymo momento ieÅ¡kovo ginčijamÄ praÅ¡ymÄ , įsakymo dalį, nuomos sutartį bei vėlesnius susitarimus. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog iÅ¡ naujo turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos (naudojimo ar disponavimo), tačiau, remiantis Å¡ioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, nepagrįstai atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai arba Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, nustatė konkretų įpareigojimÄ iÅ¡nuomoti tik ieÅ¡kovui V.

J. ne aukciono bÅ«du valstybei priklausančio žemės sklypo dalį, proporcingÄ ieÅ¡kovo turimam 534,46 kv. m bendro ploto patalpų – poilsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotui, sudarant Å¡ios žemės sklypo dalies nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, Å¡i skundžiamo teismo sprendimo dalis keistina, įpareigojant Nacionalinę žemės tarnybÄ arba Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ Nacionalinės žemės tarnybos, spręsti Lietuvos Respublikai priklausančios žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0534 ha dalies nuomos (naudojimo ar disponavimo) klausimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir dėl Å¡io klausimo priimti naujÄ sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

67. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtÄ teismo procesinį spendimÄ neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ . Be to, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl esminių apeliacinių skundų aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina iÅ¡vada, kad kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to teisėjų kolegija dėl jų iÅ¡samiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 68. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Be to, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

69. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nors bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka nustatytas pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl vieno ieÅ¡kinio reikalavimo ir klausimas dėl valstybei priklausančios žemės sklypo dalies nuomos iÅ¡spręstas kitokiu nei ieÅ¡kovo nurodytu bÅ«du, tačiau laikytina, jog Å¡iuo atveju palankus teismo sprendimas yra priimtas ieÅ¡kovo naudai, dėl to Å¡alių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstytinos.

70. Atsakovė K. G. prekybos įmonė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį ir pateikė raÅ¡ytinius įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme turėtas 4 671,81 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. K. G. prekybos įmonės ir K. G. 2019 m. sausio 16 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodyta, kad atsakovas K. G. apeliacinės instancijos teisme turėjo 904,48 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kartu pateikti tokio dydžio iÅ¡laidas pagrindžiantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Atsakovė UAB „Realtona“ pateikė duomenis apie turėtas 900 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

71. Atsižvelgiant į apeliaciniais skundais apskųstu pirmosios instancijos teismo sprendimu išspręstų ieškinio reikalavimų kiekį ir į tai, kad išnagrinėjus apeliacinius skundus pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl vieno reikalavimo pakeistas tik iš dalies, laikytina, kad tenkinta atsakovių K. G. prekybos įmonės ir Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinių skundų dalis sudaro 8 proc.

72. Ä®vertinus tai, kad atsakovės K. G. prekybos įmonės apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma virÅ¡ija CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytose rekomendacijose numatytÄ dydį, jos mažintinos ir, atsižvelgiant į tenkintÄ apeliacinio skundo dalį, atsakovei K. G. prekybos įmonei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 12 Eur žyminio mokesčio ir 132 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. Atsakovas K. G. buvo pareiÅ¡kęs apie prisidėjimÄ prie apeliacinių skundų, dėl to Å¡iam atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas 72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. Atsakovė UAB „Realtona“ atsiliepime apeliančių apeliacinius skundus palaikė ir prašė juos tenkinti, dėl to tenkinus dalį apeliacinių skundų iÅ¡ ieÅ¡kovo, kaip prieÅ¡ingos Å¡alies, priteistinas 72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas Å¡iai atsakovei.

73. IeÅ¡kovas V. J. raÅ¡ytiniais įrodymais pagrindė už atsiliepimÄ Ä¯ abu apeliacinius skundus turėtas 1 800 Eur iÅ¡laidas. Proporcingai atmestai apeliacinių skundų daliai ieÅ¡kovas įgijo teisę į 1 656 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). IeÅ¡kovui V. J. iÅ¡ apeliančių K. G. prekybos įmonės, Nacionalinės žemės tarnybos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, ir atsakovo K.

G., pareiÅ¡kusio apie prisidėjimÄ prie apeliacinių skundų, priteistina po 414 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Atmesti atsakovų K. G. prekybos įmonės ir K. G. praÅ¡ymÄ dėl civilinės bylos sustabdymo. Atmesti atsakovų K. G. prekybos įmonės ir K. G. praÅ¡ymus priimti ir prie bylos pridėti naujus įrodymus. Pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį ir vietoje sprendimo dalies „įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos arba Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovui V.

J. ne aukciono bÅ«du Lietuvos Respublikai priklausančio 0,0534 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, proporcingÄ turimam 534,46 kv. m bendro ploto patalpų – poilsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotui, sudarant Å¡ios žemės sklypo dalies nuomos sutartį“ nurodyti „įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos arba Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, spręsti Lietuvos Respublikai priklausančios žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0534 ha dalies nuomos (naudojimo ar disponavimo) klausimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka“.

KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei K. G. prekybos įmonei iÅ¡ ieÅ¡kovo V. J. 12 Eur žyminio mokesčio ir 132 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Priteisti atsakovui K. G. iÅ¡ ieÅ¡kovo V. J. 72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Realtona“ iÅ¡ ieÅ¡kovo V. J. 72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Priteisti ieÅ¡kovui V. J. iÅ¡ atsakovų K. G. prekybos įmonės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, ir K.

G. iš kiekvieno po 414 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjai Raimonda Andrulienė Albina Pupeikienė Alvydas Žerlauskas