c8b750ae-b89f-4699-8aca-82d138e221f4 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-456-549/2021 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00682-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.;21.10.1.;21.10.4. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUTARtIS 2021 m. liepos 5 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. A., jos atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos L.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nedirbančios, registruotos Užimtumo tarnyboje, skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau ir Institucija) 2021 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 31-ANR N-1385-2021. Teismas n u s t a t ė: teisme gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos L. A. (toliau ir pareiÅ¡kėja) skundas dėl Institucijos 2021 m. kovo 26 d. nutarimo, kuriuo L. A. pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusižengimÄ ir jai paskirta 500,00 Eur bauda už tai, kad ji 2021 m. kovo 26 d., 15 val. 19 min., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d., nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), laikotarpiu, artimai kontaktavo (kambaryje gėrė alų) su kito namų Å«kio asmeniu F.

V., gim. (duomenys neskelbtini), tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1. papunkčio reikalavimų. Skunde nurodoma, kad L. A. nepažeidė visuomenės sveikatos srities E. S. reglamentų, sprendimų, higienos norminių aktų, kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų bei Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatų, bent toks kaltinimas jai nepareikštas. Atsakomybę pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį užtraukia visuomenės sveikatos srities E. S. reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenes sveikatos teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas, sukėlęs pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms.

Ji išvardintų teisės aktų nepažeidė, taip pat nesukėlė pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Skundžiamame 2021 m. kovo 26 d. nutarime nurodyta, kad artimai kontaktuodama su kito namų ūkio asmeniu F. V., sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai, tačiau ši išvada nepagrįsta jokiais įrodymais. Ginčijamame 2021 m. kovo 26 d. nutarime nėra jokio pagrindimo, kad dėl artimo kontakto su kitu asmeniu buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms.

Ginčijamame nutarime neaptarta nė viena aplinkybė, faktas ar įrodymas, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad tam tikrų E. S. teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimas (o ne artimas kontaktas su kitu asmeniu) sukėlė pavojų iÅ¡plisti COVID-19 ligai. Akivaizdu, kad nuoroda į sukeltÄ pavojų iÅ¡plisti COVID-19 ligai padaryta tik todėl, kad sukeltas pavojus iÅ¡plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms yra bÅ«tinas požymis kvalifikacijai pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, o ne todėl, kad Å¡is požymis yra iÅ¡ tikro neabejotinai nustatytas.

Kadangi ji nepažeidė teisės aktų, nurodytų ANK 45 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir dėl to negalėjo sukelti ir nesukėlė pavojaus iÅ¡plisti COVID-19 ligai, mano, kad jos veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėties. Todėl praÅ¡o panaikinti 2021 m. kovo 26 d. nutarimÄ , kuriuo jai pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį paskirta 500,00 Eur bauda. Institucija atsiliepimu praÅ¡o skundÄ atmesti, nes jis yra nepagrįstas. Nurodo, kad karantino tikslas yra nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sÄ lygas, apribojimus ir tvarkÄ bei Å«kinės ir kitokios veiklos sÄ lygas, apribojimus ir tvarkÄ ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimÄ (Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo (toliau – ŽULKPÄ®) 21 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nusižengimo padarymo metu aktuali 2.1.8.1 punkto redakcija draudė daugiau nei vienos Å¡eimos ir (ar) vieno namų Å«kio artimus kontaktus. ANK 45 straipsnio 4 dalies normoje įtvirtinti pavojingi padariniai yra suformuluoti kaip vertinamieji, nesiejant jų su tuo, ar pažeidimÄ darantis asmuo serga COVID-19 liga ar ne, todėl asmeniui atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kylÄ Ä¯vertinus visas bylos aplinkybes, jo padarytais veiksmais sukeltÄ realų pavojų iÅ¡plisti pavojingai ligai.

Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja ar su ja kartu buvę asmenys bÅ«tų sirgę COVID-19 liga, tačiau tai niekaip nemažina pareiÅ¡kėjos veiksmų pavojingumo ir savaime neÅ¡alina pastarosios atsakomybės pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Pažeidimas padarytas karantino paskelbto 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje metu, dėl ko ANK 45 straipsnio 1 dalis yra netaikoma. VeikÄ kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo padarė ŽULPKÄ® pažeidimÄ .

Šiuo atveju nustatyta, kad L. A. nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1 punkto reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar buvo nustatyta, kad tai realiai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė, ar galėjo užkrėsti COVID-19 ar ne. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bute, uždaroje patalpoje, be L. A. ir V. F. buvo ir daugiau žmonių, kas leidžia teigti, kad esant tiesioginiam kontaktui tarp asmenų, pavojus išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai COVI-19 buvo realus, o ne tik tariamas.

Pažymi, kad pareigÅ«nas atlikęs administracinio nusižengimo tyrimÄ surinko pakankamai objektyvių duomenų (faktų) apie pareiÅ¡kėjos nusižengimÄ ir nėra pagrindo abejoti policijos pareigÅ«nų užfiksuotomis aplinkybėmis, todėl byloje surinkti duomenys vertinami kaip objektyvÅ«s ir pakankami pareiÅ¡kėjos padaryto administracinio nusižengimo įrodymai. PareigÅ«nai atsižvelgė į ANK 45 straipsnio 4 dalį reikalavimus ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas ir nutarimÄ priėmė tinkamai, todėl nėra pagrindo priimto nutarimo naikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ pareiÅ¡kėjos atžvilgiu.

Institucijos nuomone, pareiÅ¡kėjos skundo argumentai vertintini kritiÅ¡kai ir nepaneigia padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalies sudėties. PraÅ¡o skundÄ nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant. Teismo posėdyje L. A. prašė skundÄ tenkint. PaaiÅ¡kino, kad 500 Eur baudÄ gavo be priežasties. Nurodė, kad sėdėjo su draugu dviese kambaryje, žiÅ«rėjo televizorių. Draugo sesuo iÅ¡kvietė policija. Su draugu kartu negyvena, buvo pas jį svečiuose. Žinojo, kad yra paskelbtas karantinas.

Nesutinka su baudos dydžiu, nes ji skirta be pagrindo. Kažkodėl kitiems už tokį nusižengimÄ taiko 250 EUR baudÄ . Atvykę policijos pareigÅ«nai, jÄ iÅ¡sivežė į komisariatÄ , pusės dydžio baudos sumokėti nesiÅ«lė. Anksčiau ji nebuvo bausta. PareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdyje skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti, mano, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas. PaaiÅ¡kino, kad L. A. veika kvalifikuota pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, kurioje įtvirtinto nusižengimo objektyvioji pusė yra tam tikrų teisės aktų pažeidimas.

Protokole ir nutarime nurodoma, kad L. A. pažeidė Nutarimo 2.1.8.1 punktÄ , kuris draudė dviejų Å¡eimų, namų Å«kio artimÄ kontaktÄ . IÅ¡ ANK 45 straipsnio 4 dalies dispozicijos matyti, kad atsakomybę užtraukia tik kai kurių jame iÅ¡vardintų aktų pažeidimas. IÅ¡ Lietuvos Respublikos teisės aktų paminėtas tik Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas. Tačiau nei nutarime, nei protokole nėra nurodyta, kad ji bÅ«tų pažeidusi pastarÄ jį įstatymÄ ar visuomenės sveikatos srities E. S. reglamentus ar sprendimus, higienos norminius aktus ar kitus visuomenės sveikatos srities teisės aktus.

Už Vyriausybės nutarimų pažeidimÄ nei ANK 45 straipsnio 1 dalyje, nei 4 dalyje nenumatyta. ANK 45 straipsnio 4 dalis numato atsakomybe, kai dispozicijoje iÅ¡vardintų teisės aktų pažeidimas, sukelia pavojų iÅ¡plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Protokole nėra nurodyta jokių aplinkybių, įrodymų, pagrindžiančių, kad L. A. sudarė sÄ lygas iÅ¡plisti pavojingai COVID ligai. Jeigu nėra pavojaus, turėtų bÅ«ti taikoma 1 dalis. Kvalifikuojantis požymis nepagrįstas jokiais įrodymais.

Ä®vykis buvo kovo 26 d., atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ policijos pareigÅ«nams, L. A. buvo iÅ¡vežta į policijos komisariatÄ , jai suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas. Nors L. A. buvo neblaivi, tačiau ji anksčiau nėra bausta, todėl jai turėjo bÅ«ti siÅ«loma sumokėti pusę minimalios baudos, numatytos ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje, tačiau administracinis nurodymas nebuvo suraÅ¡ytas. Todėl bauda yra paskirta neteisėtai. PraÅ¡o nutarimÄ panaikinti ir administracinę teisenÄ nutraukti.

Ä® teismo posėdį Institucijos, suraÅ¡iusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovas neatvyko, atsiliepime pateikė praÅ¡ymÄ skundÄ nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla iÅ¡nagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a : skundas netenkinamas Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimÄ Ä¯statymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) jÄ paskyrė institucija (pareigÅ«nas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Dėl L. A. veikos kvalifikavimo PareigÅ«nas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra Å¡io kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti (ANK 617 straipsnio dalis).

Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Taigi asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibÅ«dinančių prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities E. S. reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimÄ , sukėlusį pavojų iÅ¡plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytÄ karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Už Å¡io nusižengimo padarymÄ , asmenims numatyta bauda nuo penkių Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų iki Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių eurų. L. A. 2021 m. kovo 26 d. nutarimu pripažinta padariusi ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusižengimÄ ir jai paskirta 500,00 Eur bauda už tai, kad ji 2021 m. kovo 26 d., 15 val. 19 min., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d., nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos paskelbimo“ laikotarpiu, artimai kontaktavo (kambaryje gėrė alų) su kito namų Å«kio asmeniu F.

V., tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai bei nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1. papunkčio reikalavimų. Pareiškėjos atstovas nesutiko su L. A. veikos kvalifikavimu pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, nes atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį taikoma tik tada, kai pažeidžiami visuomenės sveikatos srities E. S. reglamentai ar sprendimai, higienos norminiai aktai ar kiti visuomenes sveikatos teisės aktai, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, sukėlęs pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, o ne Vyriausybės nutarimas, taip pat ji nesukėlė pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms.

Su Å¡iais skundo argumentais teismas nesutinka. Pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, karantino tikslas yra nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sÄ lygas, apribojimus ir tvarkÄ bei Å«kinės ir kitokios veiklos sÄ lygas, apribojimus ir tvarkÄ ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimÄ . Pagal ŽULPKÄ® 21 straipsnio 11 dalies 2 punktÄ , karantino metu Å¡ioje dalyje ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka gali bÅ«ti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė ir nustatyti Å¡ie Å«kinės veiklos apribojimai: visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paskelbto karantino metu Vyriausybė gali nustatyti Å¡ias teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ribojimu:

a) riboti arba laikinai uždrausti renginius ir kitokius daugiau kaip dviejų žmonių susibūrimus institucijose, įmonėse, įstaigose, organizacijose, išskyrus atvejus, kai valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse atitinkamas funkcijas (darbus) būtina atlikti darbo vietoje, ir viešose vietose;

b) riboti arba laikinai uždrausti gyventojų iÅ¡vykimÄ už jų gyvenamosios vietos savivaldybės ribų ir judėjimÄ joje bei ne Lietuvos Respublikos piliečių atvykimÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teritorijÄ ;

c) taikyti laikinÄ gyventojų perkėlimÄ (evakuacijÄ ) iÅ¡ karantino teritorijos, iÅ¡skyrus atvejus, kai karantinas paskelbtas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, įstatymas numato, kad paskelbto karantino metu, bÅ«tent Vyriausybė nustato teritorijų karantino režimo priemones ir jas detalizuoja. Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ preambulės, karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas ir karantino režimas patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 11 dalimi ir 3 dalies 1 punktu ir atsižvelgiant į nepalankiÄ epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje, sveikatos apsaugos ministro teikimu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. pasiÅ«lymu.

Vadinasi, Nutarimas nustatė ŽULKPÄ® 21 straipsnyje numatytų ribojimų įgyvendinimo tvarkÄ . O pažeidus Nutarimo nuostatas, kuriomis įgyvendinama Ä®statymu nustatytų ribojimų tvarka, pažeidžiamas ir įstatymas. ANK 618 straipsnio 2 dalis nustato, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, turi bÅ«ti nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Žinoma, pagal tokį reglamentavimÄ skundžiamame nutarime Institucija galėjo nurodyti tik ŽULKPÄ® 21 straipsnio pažeidimÄ , tačiau tokiu atveju nutarimas bÅ«tų gana abstraktus, nusižengimo esmė labai plati ir tuo apsunkinant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galimybę suprasti padaryto pažeidimo turinį, už kokius pažeidimus jam taikoma atsakomybė, bei nuo jų gintis.

Pagal ANK 618 straipsnio 2 dalies nuostatas, nutarime nedraudžiama nurodyti net tik specialų įstatymÄ , bet ir kitÄ teisės aktÄ , kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Vadinasi, nutarime gali bÅ«ti nurodomi ir poįstatyminiai aktai, kuriuos pažeidžia administracinėn traukiamas asmuo, juo labiau, kad taip yra sukonkretinamas, susiaurinamas, aiÅ¡kiau apibrėžiamas atsakomybės turinys, bei asmeniui tokiu bÅ«du sudaroma galimybė suprasti už kokį elgesį jam taikoma atsakomybė. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos praktikoje taip pat yra nurodyta, jog ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisė aktus, tame tarpe, kaip ir Å¡iuo atveju, į Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimÄ Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-147-557/2021).

Taigi, tai, kad nutarime ir protokole nėra nurodyta, kad L. A. pažeidė ŽULPKĮ ar visuomenės sveikatos srities E. S. reglamentus ar sprendimus, higienos norminius aktus ar kitus visuomenės sveikatos srities teisės aktus, o nurodytas Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 2.1.8.1 papunkčio reikalavimo pažeidimas, nereiškia, kad jos veika kvalifikuota neteisingai. Skunde taip pat nurodoma, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad L. A. sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, todėl ir dėl šių aplinkybių atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį jai taikyta nepagrįstai.

Su šiais skundo argumentais teismas taip pat nesutinka. Byloje nėra ginčo, kad L. A., karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d., nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos paskelbimo“ laikotarpiu, artimai kontaktavo (kambaryje gėrė alų) su kito namų ūkio asmeniu V. F.. Tarnybinis pranešimas ir vaizdo įrašai (b. l. 6, 18) patvirtina, kad L. A. atvyko į svečius pas V. F., kuris buvo apsistojęs pas savo seserį O. F.. Kaip užfiksuota vaizdo įraše, L.

A. nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra kitu adresu – Kapsų g. Teismo posėdyje ji patvirtino, jos, jie su V. F. kartu negyvena, pas jį buvo tik svečiuose. Žinojo, kad yra paskelbtas karantinas. Namuose, be V. F., buvo jo sesuo O. F. ir jų mama N. F., kurios prieštaravo pareiškėjos viešnagei. Nutarimo 2.1.8.1. papunktis draudė daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus 2.1.8.1.1. – 2.1.8.1.4. papunkčiuose nurodytus atvejus, tačiau šiuo atveju tokių išimčių nenustatyta.

Taigi, nėra abejonių, kad L. A. paskelbto karantino metu nesilaikė 2.1.8.1. papunktyje įtvirtinto draudimo. VeikÄ kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo padarė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimÄ . Å iuo atveju nustatyta, kad L. A. nesilaikė vieno iÅ¡ Vyriausybės Nutarime nustatytų įpareigojimų, bÅ«tent 2.1.8.1. papunktyje įtvirtino draudimo, todėl, nepriklausomai nuo to, ar buvo nustatyta, kad tai realiai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė, ar galėjo užkrėsti kitus COVID-19 ar ne, veika kvalifikuotina pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

Pažymima, kad aplinkybę, jog konkretus asmuo užsikrėtė nuo konkretaus asmens įrodyti yra praktiÅ¡kai neįmanoma. Antra, ne visais atvejais įmanoma nustatyti, kad konkretus asmuo konkrečiu metu serga Covid-19 liga, ar yra Å¡io užkrato neÅ¡iotojas (dėl testo neatlikimo, dėl testų ribotos galimybės nustatyti užsikrėtusį asmenį tam tikrose ligos stadijose ir kt.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė, reaguodama į COVID-19 keliamÄ itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, siekdama apsaugoti visuomenę, dar 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ visoje Å¡alyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Imdamasi priemonių grėsmei dėl COVID-19 suvaldyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė ribojimus ne tik sergantiems COVID-19 liga, bet ir Å¡ia liga dar neužsikrėtusiems asmenims, ir tai, kad asmuo tam tikru metu neserga ar nesijaučia sergantis, nereiÅ¡kia, kad jis turi teisę nesilaikyti Å¡alyje ar tam tikroje jos dalyje tam tikru metu nustatytų ribojimų.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, namuose, į kuriuos pasisvečiuoti atvyko L. A., be jos draugo V. F., buvo ir daugiau žmonių – pastarojo sesuo ir mama, vėliau dėl iÅ¡kvietimo atvyko ir policijos pareigÅ«nai, kas leidžia teigti, kad esant tiesioginiam kontaktui tarp asmenų, juo labiau, kaip matyti iÅ¡ įraÅ¡o, nedėvint nosį ir burnÄ dengiančios apsaugos priemonės, pavojus iÅ¡plisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai COVID-19 buvo realus, o ne tik tariamas. Nors nėra duomenų, kad L.

A. tuo metu sirgo COVID-19 liga, tačiau ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra pavojaus sukėlimas iÅ¡plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, o ne asmens sirgimas tokiomis ligomis. Å is požymis yra vienas iÅ¡ kertinių atskiriant administracinę ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę už panaÅ¡ias veikas. Asmeniui, kuris bÅ«damas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligÄ ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamÄ ja liga, numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 277 straipsnio 1 dalyje.

Taigi, L. A. nurodytos aplinkybės administracinio nusižengimo kvalifikavimui pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį reikšmės neturi. Taigi, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad L. A. padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėtį – karantino metu padarytas visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimas, sukėlęs pavojų išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai, todėl administracinės teisenos nutraukti ar L. A. padarytos veikos perkvalifikuoti į ANK 45 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

Dėl nuobaudos dydžio Skunde taip pat nesutinkama su L. A. paskirtos nuobaudos dydžiu, teigiant, jog jai be pagrindo nebuvo suraÅ¡ytas administracinis nurodymas su siÅ«lymu sumokėti baudÄ , lygiÄ pusei minimalios baudos, numatytos ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje. Pagal ANK 610 straipsnio 1 dalį, administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolÄ Ä¯raÅ¡omas pasiÅ«lymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu suraÅ¡omas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu iÅ¡siuntimo dienos savo noru sumokėti baudÄ , lygiÄ pusei minimalios baudos.

Tačiau ANK 610 straipsnio 2 dalyje nurodomi atvejai, kada administracinis nurodymas negali bÅ«ti suraÅ¡omas. Vienas tokių įtvirtintas ANK 610 straipsnio 2 dalies 3 punkte – asmuo administracinį nusižengimÄ padarė bÅ«damas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, vengė patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Nagrinėjamu atveju, teismo posėdyje L. A. atstovas pripažino, kad pareiÅ¡kėja nusižengimÄ padarė neblaivi, iÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo (b. l.

10) matyti, kad jai buvo nustatytas 2,43 prom. (paklaida 1,7 prom.) girtumas. Atėjusi į svečius pas V. F., ji, kartu su juo, vartojo alkoholį. Tai reiÅ¡kia, kad, vadovaujantis ANK 610 straipsnio 2 dalies 3 punktu, administracinis nurodymas jai negalėjo bÅ«ti suraÅ¡omas. L. A. už jos padarytÄ nusižengimÄ paskirta minimalaus dydžio bauda, todėl, nesant pagrindo administraciniam nurodymui suraÅ¡yti, bauda gali bÅ«ti mažinama tik ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Tačiau nuobauda Å¡iuo pagrindu gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali bÅ«ti veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ar pan. Vis tik, Å¡iuo atveju jokių iÅ¡skirtinių, ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ nuobaudÄ mažinti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nenustatyta ir pareiÅ¡kėja jų nenurodo – nors L.

A. pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, kas įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ji anksčiau nebausta, tačiau Å¡ios aplinkybės nulėmė mažesnio dydžio, nei sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis, nuobaudos paskyrimÄ , tačiau nesudaro neordinarios situacijos, kad bÅ«tų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. IÅ¡skirtinai teigiamai pažeidėjÄ charakterizuojančių duomenų byloje nepateikta, nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas), jokių aplinkybių, jog padarytas pažeidimas buvo mažai pavojingas ir kad už tokiÄ veikÄ paskirta įstatyme numatyta nuobauda turėtų bÅ«ti laikoma aiÅ¡kiai neteisinga ar neprotinga, taip pat nėra, o vien kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkama sankcija, nesuteikia pagrindo taikyti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nes skiriama nuobauda ir turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes.

Neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl žinodama apie gresiančias sankcijas ir vis dėlto pasirinkusi daryti pažeidimus, pažeidėja prisiima ir galimas pasekmes, tarp jų ir materialinę naÅ¡tÄ . Ä®vertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad L. A. patiriami nepatogumai yra adekvatÅ«s padarytam nusižengimui, už kÄ yra atsakinga ji pati, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir skirti mažesnę baudÄ , negu ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

L. A. skundžiamu nutarimu skirta nuobauda atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Institucija teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutarimÄ , kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl L. A. skundas netenkinamas. L. A. iÅ¡aiÅ¡kintina, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatomis, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, t. y., kad pradėjus nutarimo vykdymÄ , ji turi teisę kreiptis į teritorinę Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikdama įrodymus apie sunkiÄ savo finansinę bÅ«klę ir praÅ¡ydama iÅ¡dėstyti baudos mokėjimÄ (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnis).

Daiktinis įrodymas – kompaktinė plokÅ¡telė su vaizdo įraÅ¡ais, nutarčiai įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje. Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, n u t a r i a: administracinėn atsakomybėn patrauktos L. A. skundo netenkinti. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. kovo 26 d. nutarimÄ Nr. 31-ANR N-1385-2021 palikti nepakeistÄ . Daiktinį įrodymÄ â€“ kompaktinę plokÅ¡telę su vaizdo įraÅ¡ais, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuoraÅ¡o iÅ¡davimo (iÅ¡siuntimo) dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Ingrida KruÅ¡ienė