c8b6f0c7-54cc-4cfb-9d11-033a69a0308b · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3202-505/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00089-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3; 51.4; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 16 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. S. (S. S.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas S. S. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (Kybartų pataisos namai (juridinio asmens kodas – 188720027) reorganizuoti jungimo bÅ«du, juos prijungiant prie Marijampolės pataisos namų (juridinio asmens kodas – 188722220), kuriems perėjo visos Kybartų pataisos namų teisės ir pareigos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 980 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kybartų pataisos namus ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ â€œ pagrindu), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2–14, 35–36), taip pat praÅ¡yme (b. l. 33–37) nurodė, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018 m. spalio 19 d. priėmė įsakymÄ Nr. R1-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo pažeidžiamos asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, teisės, numatytos Tarptautinėse sutartyse, Konstitucijoje ir įstatymuose, todėl pareiÅ¡kėjui, kalinčiam Kybartų pataisos namuose, buvo padaryta neturtinė žala.

PareiÅ¡kėjo nuomone, asmens teisė į nuosavybę gali bÅ«ti ribojama tik įstatymu ir tik laikantis konstitucinio proporcingumo principo. Tvirtino, jog minėtame įsakyme nustatytos daiktų paėmimo, saugojimo, perdavimo ir sunaikinimo tvarkos taikymas tiesiogiai pažeidžia Konstitucijoje numatytÄ teisę į nuosavybės neliečiamumÄ . Atliekant bausmę Kybartų pataisos namuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 1.1 punktu, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iki 2018 m. lapkričio 15 d. turėjo bÅ«ti paimti visi daiktai, virÅ¡ijantys nustatytÄ leidžiamÄ daiktų svorį, ir daiktai, kurių iki minimo įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti.

Tvirtino, kad minėtu įsakymu Kybartų pataisos namams suteikiama teisė sunaikinti nuteistiesiems (iÅ¡ jų ir pareiÅ¡kėjui) nuosavybės teise priklausančius daiktus. Teigė, kad pataisos namų administracija, žinodama apie ketinimÄ kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus dėl pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų konstatavimo, Å¡iuo metu yra sustabdžiusi minimo įsakymo 2 punkto vykdymÄ , tačiau bet kada gali pradėti vykdyti įsakymÄ ir atimti bei sunaikinti pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančius vertingus kilnojamuosius daiktus.

Teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 1.5 punktu yra nustatyta nuteistųjų laikymo kamerų tipo patalpose tvarka, kuria akivaizdžiai nustatomos žiaurios, žmogaus orumÄ Å¾eminančios bausmės. IÅ¡ į kamerų tipo patalpas perkeltų nuteistųjų dienotvarkėje nustatytam aktyvumo laikui (12 valandų per parÄ ) yra paimama ne tik virÅ¡utinė patalynės dalis, tačiau ir čiužinys, užklotas, pagalvė, o lovos rėmas ir dugnas yra sudarytas iÅ¡ medinio arba metalinio pagrindo, t. y. neiÅ¡duodant minkÅ¡tosios patalynės dalies iÅ¡ nuteistojo yra atimama galimybė sėdėti, gulėti ir ilsėtis, nuteistasis yra verčiamas dienos metu stovėti arba vaikščioti mažoje kameros tipo patalpoje.

PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, asmuo, atliekantis bausmę laisvės atėmimo įstaigoje ir pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, gali bÅ«ti baudžiamas iki 15 parų truksiančia žiauria, žmogaus orumÄ Å¾eminančia bausme, kadangi nuteistajam, laikomam kamerų tipo patalpose, yra leidžiama iÅ¡eiti iÅ¡ kameros tik 2 valandas per dienÄ , o likusias 22 valandas nuteistasis bÅ«na kameroje, kurioje 12 valandų per parÄ nebÅ«na galimybės atsisėsti, prigulti, pailsėti. Netgi gydytojui rekomendavus nuteistajam, perkeltam į kamerų tipo patalpas, bÅ«tinybę turėti sÄ lygas poilsiui, nėra sudaroma galimybė dienos metu turėti patalynę, t. y. bent minkÅ¡tÄ jÄ patalynės dalį (čiužinį, pagalvę), taip suvaržant nuteistojo galimybę ilsėtis, atsigulti, atsisėsti ant minkÅ¡to pavirÅ¡iaus.

Teigė, jog kyla abejonių dėl higienos normų reikalavimų užtikrinimo, kadangi nėra aiÅ¡ku, kokiose patalpose yra laikoma paimta patalynė, kaip yra užtikrinama jos Å¡vara, atskyrimas, vėdinimas ir kiti higienos reikalavimai. Pažymėjo, kad laisvės atėmimo vietose pasitaiko atvejų, kai vykdant kratÄ ir patalpose suradus psichotropinių medžiagų vyksta tyrimas siekiant nustatyti, kam tos psichotropinės medžiagos priklauso. Tokiu atveju yra imama žmogaus DNR bÅ«tent nuo patalynės. Aplinkybėmis, kai patalynė yra sudedama ir laikoma vienoje patalpoje, kyla grėsmė, kad psichotropinių medžiagų likučių pateks ant kito asmens patalynės, ir bus apkaltintas visiÅ¡kai nekaltas žmogus.

Kamerų tipo patalpose esantiems nuteistiesiems užimtumas nėra organizuojamas, jiems neleidžiama dalyvauti bendrose laisvės atėmimo vietos užimtumo grupėse, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad toks teisinis reglamentavimas, kuriuo vadovaujantis yra apribojama nuteistojo teisė ilsėtis, yra nepagrįstas jokių objektyvių tikslų, susijusių su laisvės atėmimo bausmės atlikimu, buvimu. Tvirtina, kad toks teisinis reglamentavimas sukelia nuteistajam neigiamų padarinių, kurių intensyvumas akivaizdžiai virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, nėra adekvačiai užtikrinama pareiÅ¡kėjo sveikata ir gerovė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; nuteistasis yra iÅ¡sigandęs, kad už menkiausiÄ bausmės atlikimo režimÄ jis gali bÅ«ti uždarytas į kamerų tipo patalpas, kuriose su juo bus žiauriai ir nežmoniÅ¡kai elgiamasi, žeminamas jo orumas.

Tvirtino, kad jo konstitucinę teisę turėti privatinę nuosavybę bei netrukdomai ja disponuoti atsakovės atstovas riboja atimdamas stalo įrankius, indus, arbatos puodelius, motyvuodamas tuo, kad metaliniai Å¡aukÅ¡tai ir Å¡aukÅ¡teliai bei keraminiai arbatos puodeliai nenumatyti minėtame įsakyme. Akcentavo, kad Teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 1.12 punktas apribojo pareiÅ¡kėjo specialiÄ jÄ teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Pažymėjo, kad jam neparduodama daugiau nei 2 kg vaisių ir daržovių per savaitę.

Toks vaisių ir daržovių kiekio nustatymas yra nuteistųjų galimybės rūpintis savo sveikata ir maitintis sveikai apribojimas, pažeidžiantis pareiškėjo teises, kadangi vaisių ir daržovių vartojimo apribojimas gali sukelti sveikatos sutrikimų. Pažymi, kad apribojus leidžiamų įsigyti maisto produktų pakuočių dydį iki 500 ml/g šiuo metu yra susidariusi situacija, kad pareiškėjui nėra sudaryta galimybė įsigyti visų būtinų maisto gaminių, kadangi laisvės atėmimo vietos parduotuvė nebuvo pasiruošusi pakeitimams ir šiuo metu netiekia maisto produktų mažesnėmis pakuotėmis, nei buvo tiekiama iki Teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d.

įsakymo įsigaliojimo. Teigia, kad nebeturi galimybės įsigyti jokių konservuotų, marinuotų, kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų, kadangi buvo uždraustos metalinės ir/ar stiklinės maisto prekių pakuotės, taip nepagrįstai apribojama teisė rÅ«pintis savo mityba ir sveikata, kadangi, iÅ¡vykdamas iÅ¡ pataisos namų į tardymo izoliatorių, gydymo įstaigÄ ar etapuojamas į kitas vietas, jis negali apsirÅ«pinti ilgai negendančiu maistu, kurį galėtų vartoti iÅ¡vykimo iÅ¡ laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos laikotarpiu.

Nurodo, kad Å¡iuo metu neturi jokios galimybės įsigyti pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių ir krienų, kadangi laisvės atėmimo vietos parduotuvė buvo nepasiruoÅ¡usi Å¡ių pakeitimų įsigaliojimui ir neužtikrino, kad Å¡ie produktai mažesnėmis pakuotėmis bÅ«tų tiekiami laisvės atėmimo vietoje, todėl yra priverstas valgyti sausÄ maistÄ , negali jo pagardinti mėgstamais padažais, taip nepagrįstai apribojant jo teisę į maisto pasirinkimÄ . Nurodė, kad jam nesudaryta galimybė įsigyti termiÅ¡kai apdorotos mėsos ir žuvies produktų, nusipirkti razinų, datulių, medaus, uogienės. Pažymėjo, kad turi sveikatos sutrikimų, jam yra diagnozuota stuburo iÅ¡varža, todėl turi vartoti vitaminų ir papildų, kurių turėti draudžiama.

Teigė, kad yra visiÅ¡kai apribota galimybė vartoti visų rÅ«Å¡ių maisto papildus ir vitaminus. Nurodo, kad yra vegetaras ir sportuoja, todėl, siekiant užtikrinti visavertę, jo asmenines savybes atitinkančiÄ mitybÄ , jam yra bÅ«tina vartoti maisto papildus ir vitaminus. Akcentuoja, kad pataisos namų siÅ«lomo maisto davinio energinės vertės vidurkis yra 2423 kcal per dienÄ , kurio nepakanka reguliariai sportuojančiam pareiÅ¡kėjui – tokio energijos kiekio pakanka tik organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti.

Teigia, kad Å¡altuoju metų laiku netenka galimybės užsiimti sportu, kadangi sporto inventorius yra įrengtas pataisos namų kieme, o pareiÅ¡kėjas, nenaudodamas sportui skirtų pirÅ¡tinių, gali pakenkti savo sveikatai, nuÅ¡alti rankų pirÅ¡tus. Nurodytais veiksmais yra pažeidžiama teisė į užimtumÄ , sportÄ ir sveikatÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone, yra visos sÄ lygos, bÅ«tinos kilti atsakovės deliktinei atsakomybei. PraÅ¡o skundÄ patenkinti bei kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl Teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d.

įsakymo Nr. 1R-213 1.1, 1.5 ir 1.12 punktų teisėtumo iÅ¡tyrimo, kiek tai susiję su Å¡ia byla. Atsakovės atstovas su skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 51–56) nurodė, kad Kybartų pataisos namai nepriima teisės aktų, o tik besÄ lygiÅ¡kai juos vykdo. Pažymėjo, jog, vykdant Teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymÄ Nr. R1-213, iÅ¡ nuteistųjų paimami tik tie maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, ir (ar) reikmenys ir kiti daiktai, kurie virÅ¡ija Å¡iame punkte nustatytÄ nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masę, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs. IÅ¡ nuteistųjų paimti maisto produktai sunaikinami, o kiti paimti reikmenys ir daiktai saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui, perduodami praÅ¡yme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo nebuvo paimti ir sunaikinti leidžiamų turėti daiktų kiekį virÅ¡ijantys daiktai. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , nuteistieji gali įsigyti ir turėti plastikinių arba medinių stalo indų (lėkščių, dubenėlių sriubai, Å¡aukÅ¡tų, puodelių, Å¡akučių ir peilių). Pažymėjo, kad nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose (iki 15 parų), yra aprÅ«pinami visu bÅ«tinu inventoriumi, taip pat ir taburetėmis arba stalo ilgio suoliukais, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kamerose nėra galimybės atsisėsti, yra nepagrįsti.

Gydytojui rekomendavus, nuteistiesiems leidžiama turėti minkÅ¡tÄ jį inventorių ne tik nustatytu poilsio metu. Pabrėžė, jog nuteistieji patys atsineÅ¡a savo patalynę ir pasideda jÄ Ä¯ tam skirtas patalpas, o atėjus poilsio laikui, patys jÄ pasiima; patalynė yra sudedama tam skirtose lentynose, atskiriama viena nuo kitos, taip pat pabrėžė, jog paimamo minkÅ¡tojo inventoriaus laikymo patalpa yra vėdinama bei užtikrinami visi higienos reikalavimai. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas kamerų tipo patalpose apgyvendintas nebuvo, bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, kuriose patalynė iÅ¡ nuteistųjų nėra paimama, taip pat pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Kybartų pataisos namų etapuotas nebuvo, todėl jam apsirÅ«pinti ilgai negendančiu maistu nereikėjo.

Nurodė, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo skirtas vegetariÅ¡kas maitinimas, jam nebuvo konstatuota stuburo iÅ¡varža. PareiÅ¡kėjas į Kybartų pataisos namų administracijÄ dėl skunde iÅ¡dėstytų nusiskundimų nesikreipė. Pažymėjo, kad nuteistųjų apsipirkimas pataisos namuose yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XII skyriaus.

Akcentuoja, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213, buvo pakeistas minėtų Taisyklių 18 priedas „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as“, taigi dėl Å¡ių aplinkybių pasikeitė reikalavimai daugelio produktų pakuotėms ir jų kiekiui. Pažymi, kad vadovaujasi anksčiau paminėtu įsakymu, tai yra objektyvios aplinkybės, kurios nuo pataisos namų nepriklauso ir yra besÄ lygiÅ¡kai vykdomos.

Akcentuojama, kad po įvardijamo teisinio reguliavimo pasikeitimo operatyviai buvo išspręstas klausimas dėl aliejaus ir kitų prekių išfasavimo talpų pakeitimo ir šiuo metu parduotuvei tiekėjai pristato ir galima nusipirkti prekių mažose pakuotėse (0,5 l pieno, 0,45 l aliejaus). Pataisos namų parduotuvėje visada galima įsigyti karšto bei šalto rūkymo lašinių ir dešrų, rūkytų vištų sparnelių, ketvirčių, virtų dešrų ir įvairių dešrelių, šaltienos, pašteto.

Nurodo, jog pagal užsakymÄ (dėl trumpo galiojimo termino) nuteistieji užsako ir jiems atvežama keptų Å¡aÅ¡lykų, keptos sprandinės, o tai paneigia pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ dėl negalėjimo įsigyti termiÅ¡kai apdorotų mėsos ir žuvies produktų. Pataisos namuose yra užtikrinama visavertė nuteistųjų mityba, ir tai įrodo Kybartų pataisos namuose tiekiamo maisto valgiaraščiai. Pataisos namuose esančioje valgykloje maitinimo paslaugas teikia UAB „Niklita“. Nuteistiesiems tiekiamo maisto davinio energinė vertė yra nustatoma atlikus maisto davinio fizikinį ir cheminį tyrimÄ , kurį atlieka Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centras.

Pataisos namuose pareiÅ¡kėjui buvo suteikiama tinkama ir subalansuota mityba. Atsakovės atstovo įsitikinimu, pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai nepagrįsti, neatitinka tikrovės, todėl skundas nepagrįstas ir netenkintinas, o praÅ¡ymas dėl Teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 teisėtumo iÅ¡tyrimo grindžiamas abstrakčiais teiginiais, kurie galimai gali kilti ateityje, todėl nėra norminio akto tyrimo dalyko. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundÄ (b. l. 44–48) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Akcentuoja, kad įstatymų numatytais atvejais valstybės institucijos turi teisę ir pareigÄ priimti teisės aktus, nustatančius įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ . Pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnyje aiÅ¡kiai bei nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡Ä , bendrÄ masę nustato Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, todėl teisingumo ministras turi visus įgaliojimus spręsti dėl jų nustatymo ir pakeitimo.

Teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 18 priede nustatytas leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as, kuriame yra tik nuteistiesiems patys bÅ«tiniausi maisto produktai ir kiti daiktai. Pabrėžia, jog visiems nuteistiesiems yra teikiamas visavertis fiziologines mitybos normas atitinkantis maistas, o papildomų maisto produktų įsigijimas pataisos įstaigos parduotuvėje yra susijęs tik su nebÅ«tinų nuteistųjų poreikių tenkinimu.

Taip pat į sÄ raÅ¡Ä sÄ moningai nėra įtraukti produktai, kuriuos nuteistieji dažnai naudoja neteisėtai alkoholinių gėrimų gamybai, o draudimas prekiauti maisto produktais, sufasuotais metalinėje ir stiklinėje taroje, padidina nuteistųjų saugumÄ , kadangi sumažėja galimybės pasigaminti pareigÅ«nų ir kitų nuteistųjų žalojimui skirtų įrankių. Atkreipia dėmesį, kad sudarant sÄ raÅ¡Ä buvo atsižvelgta ne tik į pataisos įstaigų saugumo reikalavimus, tačiau įvertinti ir pačių nuteistųjų apklausų dėl jų dažniausiai vartojamų maisto produktų ir naudojamų daiktų rezultatai.

Mano, kad nagrinėjamu atveju prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ nebuvo atlikta neteisėtų veiksmų, taip pat jis neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto, todėl skundas negali bÅ«ti tenkinamas. Skundas netenkintinas. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) veiksmų, vykdant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. R1-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Ä®sakymas, Teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d.

įsakymas Nr. R1-213) 1.1, 1.5 ir 1.12 punktus, t. y. paimant iÅ¡ pareiÅ¡kėjo ir sunaikinant daiktus, virÅ¡ijančius nustatytÄ leidžiamÄ daiktų svorį, ir daiktus, kurių iki minimo įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti, taip pat maisto produktus, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, kalint kamerų tipo patalpose paimant patalynę, pažeidžiant jo teisę apsipirkti pataisos namuose veikiančioje parduotuvėje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. VieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas);

2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti žalÄ . Neteisėti valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį yra civilinės atsakomybės pagrindas. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

Sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigÅ«nų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai (pareigÅ«nai) privalėjo veikti, ar, prieÅ¡ingai, jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai (pareigÅ«nai) privalėjo veikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-229-1062/2019).

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , svarbu įvertinti ir nustatyti, ar atsakovės atstovo (pareigÅ«nų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės požymių, taip pat tai, ar Å¡ie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/2011 ir kt.).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 25 straipsnis, 56 straipsnio 4 dalis, 67 straipsnis, 71 straipsnis). Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato bÅ«tinybę ne tik užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ ir proporcingumo principo laikymÄ si, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesÄ , įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situacijÄ , jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti.

Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-470-520/2019 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012; 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-470-520/2019 ir kt.). Neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurių įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010, 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-470-520/2019 ir kt.).

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas neturtinės žalos atlyginimo, privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžiančius teismui teisingai įvertinti patirtÄ neturtinę žalÄ , arba nurodyti reikÅ¡mingas aplinkybes, kodėl to padaryti negali. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Dėl daiktų, virÅ¡ijančių nustatytÄ leidžiamÄ daiktų svorį, daiktų, kurių iki Ä®sakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti, bei patalynės, indų paėmimo PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ to, kad, atliekant bausmę Kybartų PN, vadovaujantis Teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu, 2018 m. lapkričio 15 d. iÅ¡ pareiÅ¡kėjo turėjo bÅ«ti paimti visi daiktai, virÅ¡ijantys nustatytÄ leidžiamÄ daiktų svorį, ir daiktai, kurių iki minimo įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad iÅ¡ į kamerų tipo patalpas perkeltų nuteistųjų dienotvarkėje nustatytam aktyvumo laikui (12 valandų per parÄ ) paimama ne tik virÅ¡utinė patalynės dalis, tačiau ir čiužinys, užklotas, pagalvė (toliau – ir patalynė). PareiÅ¡kėjas kelia abejones dėl higienos normų reikalavimų užtikrinimo, kadangi nėra aiÅ¡ku, kokiose patalpose yra laikoma paimta patalynė, kaip užtikrinama jos Å¡vara, atskyrimas, vėdinimas ir kiti higienos reikalavimai.

Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarkÄ ir normas nustato Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as; akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d.). Pagal ApraÅ¡o 3 punktÄ , suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , jam nemokamai iÅ¡duodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai iÅ¡duodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei.

Vadovaujantis ApraÅ¡o 1 priedu, nustatančiu laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas, iÅ¡duodama patalynė: antklodė (1 vnt. 3 metams), čiužinys (1 vnt. 4 metams), pagalvė (1 vnt. 2 metams), patalynės komplektas (2 komplektai 1 metams), rankÅ¡luostis (2 vnt. 1 metams). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 112 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog nuteistiesiems, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sÄ raÅ¡Ä nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 20 d.; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 220 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (iÅ¡skyrus perkeliamus į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, iÅ¡skyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopijÄ , vokus, paÅ¡to ženklus, raÅ¡ymo priemonę ir popierių, rankÅ¡luostį, muilÄ , dantų pastÄ , dantų Å¡epetėlį, Å¡ukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis).

Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumÄ per visÄ nuobaudos atlikimo laikÄ . Anksčiau nurodytų Vidaus tvarkos taisyklių 57 punkte įtvirtinta, jog nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neturi virÅ¡yti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos – 50 kilogramų.

Ä® nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar)baudžiamosios bylos medžiaga, maisto produktai, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai ir medicinos priemonės, vaikų, gyvenančių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, bÅ«tiniausi reikmenys ir kiti daiktai. Maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, ir (ar) reikmenys ir kiti daiktai, kurie virÅ¡ija Å¡iame punkte nustatytÄ nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masę, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, paimami.

Kiti paimti reikmenys ir daiktai saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui, perduodami praÅ¡yme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui. Sandėlyje saugomi reikmenys ir daiktai, iÅ¡skyrus reikmenis, daiktus, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, grÄ Å¾inami nuteistajam jo praÅ¡ymu, jei su grÄ Å¾intais reikmenimis ir daiktais turimų bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė nevirÅ¡ys leistino svorio.

Pataisos įstaigos sandėlyje saugomų nuteistojo daiktų ir reikmenų bendroji masė neturi virÅ¡yti 20 kilogramų. Jei nuteistajam atliekant bausmę nustatoma, kad jo turimų bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė virÅ¡ija leistinÄ svorį, jie paimami, saugomi ir sunaikinami vadovaujantis Å¡io punkto nuostatomis. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 53–54) nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nebuvo paimti ir sunaikinti jokie leidžiamų turėti daiktų kiekį virÅ¡ijantys daiktai.

Gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , pareiÅ¡kėjas jokių prieÅ¡taravimų tokiai atsakovės atstovo pozicijai neiÅ¡dėstė. Be to, pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kokie konkretÅ«s daiktai ir kada iÅ¡ jo buvo paimti, neįrodinėjo Å¡ios aplinkybės galimomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (raÅ¡ytiniais liudytojų parodymais, neprašė jų kviesti į teismo posėdį). Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, jog Ä®sakymo nuostatos dėl daiktų paėmimo vykdymas yra sustabdytas, tačiau gali bÅ«ti vykdomas ateityje.

Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl paimtų bei galimai ateityje paimtinų daiktų, virÅ¡ijančių nustatytÄ leidžiamÄ daiktų svorį, ir daiktų, kurių iki minimo įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti, yra hipotetiniai, deklaratyvÅ«s ir neįrodyti, jų pagrindu negali bÅ«ti konstatuota pareiÅ¡kėjui galimai padaryta neturtinė žala, todėl atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kada ir į kokiÄ kamerų tipo patalpÄ buvo perkeltas, kurioje iÅ¡ jo buvo paimama patalynė, o atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, pareiÅ¡kėjas kamerų tipo patalpose negyveno, laisvės atėmimo bausmę jis atliko bendrabučio tipo patalpose, kuriose iÅ¡ nuteistųjų patalynė pagal teisės aktų nuostatas nebuvo paimama, taip pat ne kartÄ buvo už tinkamÄ elgesį skatintas (b. l. 53, 58).

Å ių duomenų pareiÅ¡kėjas neginčijo, juos paneigiančių įrodymų nepateikė. Ä®vertinus pirmiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustačius, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu negyveno kamerų tipo patalpose, jo pretenzijos dėl kamerų tipo patalpose dienotvarkėje nustatytu laiku paimamos patalynės, nepakankamų užimtumo priemonių, negalėjimo pailsėti, paimtos patalynės laikymo sÄ lygų ir pan. laikomos nepagrįstomis. Taip pat pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kada ir dėl kokių priežasčių iÅ¡ jo buvo paimti stalo įrankiai, indai ir arbatos puodeliai, taip pat nepaaiÅ¡kino, kaip ribojama jo galimybė sportuoti, neturint specialių pirÅ¡tinių, t. y. pareiÅ¡kėjas nenurodė Kybartų PN įvykdytų pažeidimų konkrečių faktų, neaprašė jų, įvardydamas konkretų jų padarymo laikÄ , kurie galėtų patvirtinti konkrečius jo teisių pažeidimus.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik apsiribojo abstrakčiais teiginiais apie jo teisės galimus pažeidimus, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip neįrodyti. Dėl galimybės įsigyti maisto produktų Pagal BVK 92 straipsnio 1 dalį, nuteistieji turi teisę už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, kad maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sÄ raÅ¡Ä nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as“ (toliau – ir SÄ raÅ¡as) 1.1–1.15 punktuose nurodyta, kad nuteistieji gali įsigyti (turėti) ne daugiau kaip 2 kg vaisių, daržovių (Å¡viežių, Å¡aldytų, konservuotų); ne didesnėse nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse (iÅ¡skyrus stiklines ir metalines pakuotes) – duonos gaminių, pieno produktų, termiÅ¡kai apdorotų, rÅ«kytų, sÅ«dytų mėsos gaminių bei žuvies, chalvos, Å¡okolado, Å¡okoladinių saldainių, džiovintų vaisių, rieÅ¡utų, aliejaus, margarino, natÅ«ralios arbatos, kavos, kakavos, sulčių, gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens, prieskonių, sintetinių saldiklių, sausų dribsnių, sausos sriubos, sausų antrųjų patiekalų, sauso sultinio, kruopų, makaronų (iÅ¡skyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomus nuteistuosius); ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (iÅ¡skyrus stiklines ir metalines pakuotes) – kečupo, pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių, krienų; kiauÅ¡inių (iÅ¡skyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomus nuteistuosius) bei ne didesnėse nei 200 ml/g gamintojo pakuotėse, ne daugiau kaip 2 pakuotės, gavę raÅ¡ytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimÄ , gydytojo rekomenduotų vaistinių preparatų.

PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su aplinkybe, jog Ä®sakymo 1.12 punktu pakeitus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedÄ , jame buvo nustatyti papildomi ribojimai, dėl kurių pareiÅ¡kėjas negalėjo nusipirkti daugiau nei 2 kg vaisių ir daržovių per savaitę, jam nebuvo sudaryta galimybė įsigyti termiÅ¡kai apdorotos mėsos ir žuvies produktų, razinų, datulių, medaus, uogienės. Apribojus maisto ir pakuočių dydį iki 500 ml/g bei 200 ml, laisvės atėmimo įstaigų parduotuvės nespėjo prisitaikyti ir netiekia mažesnėmis pakuotėmis maisto gaminių, todėl pareiÅ¡kėjui nėra sudaryta galimybė įsigyti bÅ«tinų maisto produktų (aliejaus, pieno), buvo uždraustos metalinės ir/ar stiklinės maisto prekių pakuotės, todėl nebeturi galimybės įsigyti jokių konservuotų, marinuotų, kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų (konservų, pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių ir krienų), priverstas valgyti sausÄ maistÄ ir negali jo pagardinti mėgstamais padažais, taip yra nepagrįstai apribojama teisė rÅ«pintis savo mityba ir sveikata, kadangi, iÅ¡vykdamas iÅ¡ pataisos namų į tardymo izoliatorių, gydymo įstaigÄ ar etapuojamas į kitas vietas, jis negali apsirÅ«pinti ilgai negendančiu maistu, kurį galėtų vartoti iÅ¡vykimo iÅ¡ laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos laikotarpiu.

Atsakovės atstovas nurodė, kad pataisos namų parduotuvėje visada galima įsigyti karÅ¡to bei Å¡alto rÅ«kymo laÅ¡inių ir deÅ¡rų, rÅ«kytų viÅ¡tų sparnelių, ketvirčių, virtų deÅ¡rų ir įvairių deÅ¡relių, Å¡altienos, paÅ¡teto, be to, pagal nuteistųjų užsakymÄ (dėl trumpo galiojimo termino) jiems atvežama keptų Å¡aÅ¡lykų, keptos sprandinės (b. l. 53). IÅ¡ atsakovės atstovo kartu su atsiliepimu pateikto UAB „Lobby baltic“ 2018 m. lapkričio 16 d. kainoraščio (b. l. 116–122) matyti, kad parduotuvėje, be kita ko, galima įsigyti rÅ«kytų, sÅ«dytų, keptų ir vytintų mėsos gaminių, vaisių, daržovių, konservuotų vaisių ir daržovių, keptos/sÅ«dytos žuvies, mėsos konservų, maisto papildų, Å¡aldytų produktų, prieskonių, grÅ«dėtų garstyčių, fasuotos ir marinuotos produkcijos ir pan., o tai paneigia pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ dėl negalėjimo įsigyti termiÅ¡kai apdoroto maisto, konservuotų maisto produktų.

Atsiliepime į skundÄ atsakovės atstovas nurodė, kad po Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo pakeitimo Kybartų PN parduotuvėje maždaug mėnesį nebuvo aliejaus ir kitų prekių, kurių iÅ¡fasavimo talpos buvo pakeistos, nes parduotuvė buvo sudariusi sutartis su tiekėjais atitinkamoms pakuotėms ir rinkoje mažesnėmis pakuotėmis kai kurių prekių įsigyti nebuvo galima (b. l. 53). Toks atsakovės atstovo tvirtinimas iÅ¡ esmės leistų konstatuoti neteisėtus jos veiksmus, 2018 m. spalio–lapkričio mėnesiais neužtikrinant nuteistųjų (iÅ¡ jų ir pareiÅ¡kėjo) teisės apsipirkti pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje, tačiau, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, pareiga nurodyti faktines aplinkybes, kurios galėtų patvirtinti konkrečius pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimus, tenka pačiam pareiÅ¡kėjui.

Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiÅ¡kėjo tvirtinimo dėl jo pažeistų teisių nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad nuo 2018 m. spalio 19 d. neturėjo galimybės nusipirkti daugiau nei 2 kg vaisių ir daržovių per savaitę, razinų, datulių, medaus, uogienės, pomidorų padažo, sojų padažo, garstyčių, krienų, aliejaus ir pieno, tačiau nenurodė konkrečių jo teisių pažeidimų atvejų, t. y. pareiÅ¡kėjas nenurodė tikslių datų, kada ir kokių konkrečių produktų jam nebuvo parduota, nepaaiÅ¡kino, ar buvo pasiÅ«lyta įsigyti alternatyviÄ prekę (prekes) ir pan.

Nors į bylÄ pateiktame kainoraÅ¡tyje (b. l. 116–122) nėra įtraukti džiovinti vaisiai, aliejus, kečupas, pomidorų ir sojų padažai, majonezas ir krienai, – tai patvirtina, jog minėtÄ mėnesį Å¡ių produktų nebuvo galima nusipirkti, tačiau byloje įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo teiginį, jog jis pageidavo įsigyti jo nurodytus maisto produktus ir Å¡ie produktai jam nebuvo parduoti, nėra. Teismas byloje nenustatė, o ir pats pareiÅ¡kėjas neteikia argumentų apie tai, kad kreipėsi į Kybartų PN administracijÄ dėl tam tikrų produktų nebuvimo pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nesamos galimybės įsigyti jo nurodytų maisto produktų iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir yra atmestini (ABTÄ® 56 straipsnis). PareiÅ¡kėjas skunde taip pat reiÅ¡kė pretenzijas dėl to, kad, iÅ¡vykdamas iÅ¡ pataisos namų į tardymo izoliatorių, gydymo įstaigÄ ar etapuojamas į kitas vietas, negalėjo apsirÅ«pinti ilgai negendančiu maistu, kurį galėtų vartoti iÅ¡vykimo iÅ¡ laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos laikotarpiu.

Pažymėtina, jog, atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu nebuvo etapuojamas iÅ¡ Kybartų pataisos namų (b. l. 53, 57), todėl jo pretenzijos dėl iÅ¡vykstant iÅ¡ Kybartų PN į tardymo izoliatorių, gydymo įstaigÄ ar etapuojant į kitas vietas negalėjimo apsirÅ«pinti ilgai negendančiu maistu, kurį galėtų vartoti iÅ¡vykimo iÅ¡ laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos laikotarpiu, atmestinos kaip nepagrįstos. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad jam, sportuojančiam asmeniui, Kybartų PN siÅ«lomo maisto davinio energinė vertė buvo per maža.

ReiÅ¡kė pretenzijas dėl maisto kokybės, apribotos galimybės vartoti maisto papildus ir vitaminus, kurie jam, kaip asmeniui, kuriam diagnozuota stuburo iÅ¡varža, yra bÅ«tini užtikrinti visavertę, jo asmenines savybes atitinkančiÄ mitybÄ . Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas.

Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. Pažymėtina, kad bÅ«tinybė užtikrinti tinkamÄ nuteistųjų ir suimtųjų maitinimÄ taip pat įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Å¡alims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi bÅ«ti pateikiamas visavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatÄ , fizinę bÅ«klę, religijÄ , kultÅ«rÄ ir jų darbo pobÅ«dį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi bÅ«ti maitinami 3 kartus per dienÄ , tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai).

Ä®statymuose įtvirtintÄ kalinamų asmenų teisę į aprÅ«pinimÄ maistu įgyvendina Vyriausybės, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus bei pataisos įstaigų vadovų priimti teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo iÅ¡laidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, kurios parengtos vadovaujantis, be kita ko, Bausmių vykdymo kodeksu. Å iose taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimÄ pagal aukÅ¡tesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimÄ â€“ pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų patvirtintų sveikatos sutrikimų, dėl kurių yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos iÅ¡vadai (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015, 2015 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1299-442/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas teigia, jog jam diagnozuota stuburo iÅ¡varža ir dėl to turi vartoti vitaminus bei papildus, tačiau, atsakovės atstovo duomenimis (b. l. 54), pareiÅ¡kėjui stuburo iÅ¡varža nėra konstatuota, taip pat jam nebuvo skiriamas dietinis maitinimas.

Ä® bylÄ nėra pateikta ir jokių duomenų, kad Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba ginčo laikotarpiu bÅ«tų teikusi rekomendacijas dėl specialaus maitinimo pareiÅ¡kėjui pagal medicinines indikacijas (dietinį maitinimÄ ar padidinto kaloringumo maisto davinį pagal ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, medicinines indikacijas), taip pat maisto papildus (vitaminus). Todėl, nesant sveikatos priežiÅ«ros specialistų rekomendacijos, skirti pareiÅ¡kėjui kitokį nei pagal valgiaraÅ¡tį maitinimÄ , atitinkantį fiziologines mitybos normas, pripažintina, jog Kybartų PN administracija neturėjo faktinio pagrindo individuliai koreguoti pareiÅ¡kėjo maitinimo, nes Taisyklių 7 punktas nenustato kalinimo įstaigos pareigos koreguoti valgiaraÅ¡tį individualiai konkrečiam asmeniui, jei toks valgiaraÅ¡tis asmeniui nebuvo rekomenduotas sveikatos priežiÅ«ros specialistų.

Byloje nenustatyta, kad maistas bÅ«tų tiekiamas nesilaikant nustatytų reikalavimų, o pareiÅ¡kėjas su raÅ¡ytiniais praÅ¡ymais į Kybartų PN administracijÄ dėl netinkamo maitinimo ar dėl leidimo vartoti maisto papildus (vitaminus) nesikreipė. Vien pareiÅ¡kėjo deklaratyvÅ«s teiginiai, kad maisto kaloringumas buvo per mažas ir pan., nesant įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas dėl nurodytų aplinkybių skundėsi atsakovės atstovui, nepatvirtina pataisos namų (jos pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų.

Å iuo atveju nenustatyta, kad Kybartų PN administracija nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų, ir dėl to pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nėra. Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas deklaratyviais teiginiais apie Konvencijos 3 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 23, 53 straipsnių ir kitų teisės aktų pažeidimus. PareiÅ¡kėjas nurodytų teisės aktų nuostatų visiÅ¡kai nesusieja su Å¡ioje byloje aktualiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

PareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodo, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 1 000 Eur, tačiau nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų bÅ«ti nustatyta, jog dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų (neveikimo) pareiÅ¡kėjas nukentėjo bei patyrė neturtinę žalÄ . Dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl norminio akto tyrimo PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 1.1, 1.5, 1.12 punktų teisėtumo, kiek tai susiję su nagrinėjama byla, patikros. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiÅ¡kėjas privalo aiÅ¡kiai nurodyti, kurie ginčijamo norminio administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimtimi prieÅ¡tarauja įstatymui (Konstitucijai) ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo pozicijÄ dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui turi pagrįsti aiÅ¡kiai suformuluotais teisiniais argumentais (LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-3/2009).

Pažymėtina, jog tam, kad bÅ«tų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi bÅ«ti nustatyta, kad Å¡is norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir taip nulėmė realų ar tariamÄ asmens teisių pažeidimÄ . Taigi ir asmens teisių pažeidimas turi bÅ«ti siejamas su teisės akte numatytų elgesio taisyklių realiu pritaikomumu, o ne vien su teisės akto buvimu. Galimas hipotetinis pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas ir ginčijamo akto galimas pritaikymas ateityje nėra pagrindas konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu.

Taigi, atkreiptinas pareiÅ¡kėjo dėmesys, jog pagal ABTÄ® 113 straipsnio 1 dalį turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kurio iÅ¡sprendimui ir yra reikalinga iÅ¡tirti byloje taikyto norminio administracinio akto teisėtumÄ . Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis su skundu į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepagrindė jokiais faktiniais įrodymais, kad jo atžvilgiu administracinio akto taikymas sukėlė jo įvardijamas negatyvias teisines pasekmes – jog buvo paimti ir sunaikinti daiktai, kad jam konkrečiu atveju buvo uždrausta įsigyti prekių, kad buvo paskirta drausminė nuobauda perkėlimas į kamerų tipo patalpas, kuriose paimamas minkÅ¡tasis inventorius ir t. t.

PareiÅ¡kėjo iÅ¡reikÅ¡tos abejonės nenukreiptos į konkrečiÄ teisinę situacijÄ , kilusiÄ dėl įvardijamo akto taikymo pareiÅ¡kėjui. Ä®vertinus tai, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje nėra tinkamo kreipimosi į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl norminio administracinio akto tyrimo pagrindo bei dalyko, todėl praÅ¡ymas kreiptis dėl norminio administracinio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.1, 1.5 ir 1.12 punktų teisėtumo iÅ¡tyrimo netenkinamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo S. S. (S. S.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Daina Kukalienė