2024-06-05 Nr. AB-9001-3-61-3-00385-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1705-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00385-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja M. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 24S25428 (toliau – ir Sprendimas1), kuriuo jai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760202560, galiojantis iki 2025 m. lapkričio 16 d. (toliau – ir Leidimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 24S38176, kuriuo jai nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2029 m. sausio 31 d. (toliau – ir Sprendimas2) (Sprendimas1 ir Sprendimas2 toliau kartu – ir Sprendimai).

2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1. Pareiškėja 2014 m. baigė Baltarusijos valstybinį transporto universitetą ir įgijo specializaciją „Muitinės reikalai“. Tuo pat metu pareiškėja studijavo ir Franciskos Skorinos Gomelio valstybiniame universitete, kuriame įgijo „Vertėjos žodžiu ir raštu“ specializaciją. Po muitinės studijų baigimo pareiškėja privalomai privalėjo dvejus metus išdirbti Baltarusijos muitinėje. Pasibaigus paskyrimo muitinėje laikotarpiui pareiškėja nusprendė nebetęsti darbo muitinėje ir kryptingai siekti programinės įrangos inžinierės karjeros. Pareiškėja baigė programinės įrangos kūrimo kursus ir nuo 2018 m. įsidarbino įmonėje „Epam Systems“ vyresniąja programinės įrangos inžiniere.

2.2. Pareiškėja 2022 m. spalio 12 d. kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydama Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nurodytu pagrindu (ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal šio įstatymo 441 straipsnio nuostatas) išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja gavo Lietuvos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. iki 2023 m. kovo 27 d., o 2022 m. lapkričio 7 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S148546 išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje 3 metų laikotarpiui. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760202560 galioja nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2025 m. lapkričio 16 d. Pareiškėja nuo 2022 m. spalio 21 d. dirba Lietuvoje UAB „Epam Sistemos“ vyresniąja programinės įrangos inžiniere. Pareiškėja gyvena Vilniaus mieste, yra sudariusi buto nuomos sutartį bei deklaravusi savo gyvenamąją vietą Vilniuje.

2.3. Sprendimu1 Migracijos departamentas nepagrįstai panaikino pareiškėjai išduotą Leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Migracijos departamentas į jį tiesiog perrašė Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. spalio 12 d. rašte Nr. 18-10898 (toliau -ir VSD išvada) pateiktą pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, neatlikęs savarankiško pareiškėjos individualaus atvejo vertinimo, todėl neteisingai pritaikė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą. Iš Sprendime1 aprašyto VSD išvados turinio yra akivaizdu, kad grėsmės valstybės saugumui vertinimą VSD atliko atsižvelgdamas į pareiškėjos klausimyne nurodytą savo darbinės biografijos faktą, kad atitinkamu 2014–2017 m. laikotarpiu ji dirbo muitinės inspektore Baltarusijos Respublikos muitinėje. Būtent šios pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės pagrindu, nesigilindamas į darbo pobūdį, funkcijas, darbo santykių atsiradimo ir nutraukimo priežastis, taip pat į pareiškėjos išvykimo iš kilmės šalies priežastis. VSD išvadoje yra išdėstyti šios institucijos spėjimai ir prielaidos apie pareiškėjos buvimo Lietuvoje grėsmę valstybės saugumui, kurias VSD bandė susieti su turima bendro pobūdžio informacija apie Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, kuriuos šios tarnybos, siekdamos savo tikslų, gali naudoti verbuodamos Lietuvoje gyvenančius savo šalies piliečius, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Tačiau Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų VSD išvados automatiškai perkelti į savo sprendimą, o būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėja susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui. Grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas turi būti vertinamas laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu.

2.4. 2010 m. Baltarusijoje buvo visai kita politinė situacija, valstybė nevykdė agresyvios užsienio politikos, nebuvo brutaliai persekiojama opozicinė veikla, nebuvo reikalaujama lojalumo valdančiam režimui – situacija valstybės viduje kardinaliai pasikeitė po 2020 m. prezidento rinkimų.

2.5. Sprendimą studijuoti Baltarusijos valstybinio transporto universitete pareiškėja priėmė spontaniškai, remdamasi tik kurso pavadinimu „Muitinės reikalai“. Stojant į šį kursą nebuvo jokių išskirtinių reikalavimų, studentai turėjo turėti aukštus akademinius rezultatus ir neturėti teistumo. Pareiškėja paaiškina, kad į tarnybą muitinėje 2014 m. pateko, todėl, kad po studijų Baltarusijos valstybiniame transporto universitete privalėjo du metus atidirbti muitinės sistemoje pagal paskyrimą, nes ši studijų programa universitete buvo pilnai valstybės finansuojama. Pareiškėjos pareigos buvo muitinės inspektorė. Dirbdama pareiškėja vykdė muitinės veiklos kontrolę ir užtiktino muitinės įstatymų bei taisyklių laikymąsi. Jos pareigos apėmė prekių, kurias įveža arba išveža asmenys arba įmonės per muitinės sieną tikrinimą, transporto priemonių tikrinimą, muitinės dokumentų įforminimą, įmonių / verslininkų tikrinimą dėl skolų muitinei. Dirbdama muitinėje pareiškėja nebuvo įsivėlusi į jokias kompromituojančias ar negatyvias situacijas, susijusias su politika ar žmogaus teisėmis.

2.6. Pareiškėja nėra lojali Baltarusijos valdžiai ir Lukašenkos režimui. Pareiškėja niekada neslėpė savo pozicijos, kad nepalaiko Baltarusijos prezidento Lukašenkos ir jo vykdomos politikos. Po 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuose Lukašenka buvo paskelbtas laimėtoju, vyko masiniai protestai. Pareiškėja tuo metu aukojo fondui, kuris padėjo žmonėms nukentėjusiems nuo politinių represijų. Pareiškėja savanoriškai dirbo Epam Upskill Lab programoje mentore. Ši iniciatyva buvo organizuojama siekiant padėti persikvalifikuoti ir įgyti informacinių technologijų žinių žmonėms, kurie dėl savo politinių pažiūrų neteko darbo. Baltarusijos saugumo tarnyboms kryptingai persekiojant opoziciją palaikančius asmenis buvo tik laiko klausimas, kada jos ims persekioti ir pareiškėją. Prasidėjus karui Ukrainoje, o Baltarusijai aktyviai jį palaikant, bendra padėtis šalyje tapo dar labiau pavojingesnė ir nepriimtinesnė Lukašenkos režimo oponentams, todėl pareiškėja nusprendė persikelti į Lietuvą.

2.7. Pareiškėjos nuogąstavimai dėl persekiojimo buvo pagrįsti, nes 2023 m. spalio mėn. „Epam Systems“ Baltarusijos biuras pranešė pareiškėjai, kad KGB ieškojo jos dėl atliktų aukų. Organizacijos, besipriešinančios dabartiniam režimui, buvo pripažintos ekstremistinėmis. Aukojimas į jų fondus laikomos ekstremistinės veiklos finansavimu ir už tai gresia 3–5 metai kalėjimo. Todėl akivaizdu, kad dėl politinio persekiojimo grėsmės pareiškėjai artimiausiu metu grįžti į Baltarusiją yra nesaugu. Jei priimant Sprendimą1 Migracijos departamentas būtų atsižvelgęs į pareiškėjos siųstus rašytinius paaiškinimus bei sudaręs galimybę pareiškėjai būti išklausytai, visos aukščiau nurodytos pareiškėjos gyvenimo aplinkybės būtų įvertintos, kas galbūt būtų turėję reikšmingos įtakos Sprendimo1 priėmimui.

2.8. Sprendimas2 turi būti panaikintas tapačiais motyvais kaip ir Sprendimas1.

2.9. Savo nepalaikymą Baltarusijos režimui ir Rusijos vykdomai agresyviai politikai pareiškėja išreiškia viešai savo socialiniuose tinkluose, o konkrečiai socialiniame tinklapyje „Instagram“ skiltyje „Stories“ formatu keldama atitinkamus vaizdus ir pareiškimus.

2.10. Taip pat pareiškėja teismui suformulavo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, ta apimtimi, kuria nėra nustatyti vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis gali būti nustatoma, ar užsieniečio, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmė valstybės saugumui, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Jei teismo nuomone, užsieniečio grėsmės vertinimo kriterijai gali būti nustatomi poįstatyminiu norminiu teisės aktu, o ne įstatymu, pareiškėja prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyti vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis gali būti nustatoma, ar užsieniečio, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmė valstybės saugumui, pagal reguliavimo apimtį neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. Priimant ginčijamus sprendimus buvo vadovautasi kompetentingos institucijos VSD išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos.

4.2. Vertinant pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėja turėjo Šengeno vizą, galiojusią nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. birželio 7 d., Lietuvos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. iki 2023 m. kovo 27 d. Aktualiausiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėja nuo 2022 m. spalio 21 d. dirba UAB „Epam sistemos“. Šie pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose nėra duomenų, kad pareiškėja turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra informacijos apie jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Nors pareiškėja Lietuvoje gyveno ir gyvena su leidimu laikinai gyventi ar viza, tai neįrodo, kad asmuo integravosi į Lietuvos Respublikos visuomenę ar palaiko vieningą Europos Sąjungos poziciją, be to, vien tai, kad asmuo turi leidimą laikinai gyventi ir dirba Lietuvoje, nepaneigia pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui.

4.3. Priimant ginčijamus sprendimus, buvo vadovautasi ne tik spėjimais ir įtarimais, bet ir VSD išvada, kitais duomenimis, kurie leido prieiti prie išvados, jog pareiškėjos asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, o uždraudimas atvykti yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė, sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi joje.

4.4. Ginčijami sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Priimant ginčijamus sprendimus buvo įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika. Taigi jie nenusveria pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. VSD nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

5.1. VSD 2023 m. spalio 12 d. raštu Nr. 18-10898 (toliau – ir VSD išvada) pateikė Migracijos departamentui vertinimą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėja (Baltarusijos Respublikos pilietė), nuo 2014 m. iki 2017 m. dirbdama Baltarusijos Respublikos muitinėje, privalėjo būti lojali Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

5.2. Pareiškėjai gyvenant Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra tarnavę (dirbę) šios šalies valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybėse institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valdančiajam režimui.

5.3. Pareiškėjos argumentai, kad į tarnybą muitinėje 2014 m. ji pateko todėl, kad privalėjo dvejus metus dirbti muitinės sistemoje pagal paskyrimą, muitinėje jos pareigos susijusios su prekių tikrinimu ir atitinkamų dokumentų tvarkymu, nepaneigia fakto, kad pareiškėja, dirbdama Baltarusijos Respublikos muitinėje, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikos valdžiai. Pareiškėja atvyko į Lietuvą ir įsidarbino tik 2022 m., jokie kiti, išskyrus ekonominius ryšius, pareiškėjos su Lietuva nesieja, kas patvirtina, kad pareiškėja nėra pasiekusi aukšto integracijos lygio Lietuvos Respublikoje, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

5.4. Pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėja, turėdama leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

5.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje jau yra pasisakyta dėl analogiško, kaip pareiškėjos teismui pateiktas, prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, todėl nėra pagrindo tenkinti šio pareiškėjos prašymo (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje eA-1211-552/2024, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1210-815/2024).

II. 6. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjos M. B. skundą atmetė.

7. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad:

7.1. Pareiškėja yra Baltarusijos Respublikos pilietė.

7.2. Pareiškėja 2022 m. spalio 12 d. kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydama Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nurodytu pagrindu (ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal šio įstatymo 441 straipsnio nuostatas) išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

7.3. Pareiškėja gavo Lietuvos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. iki 2023 m. kovo 27 d., o 2022 m. lapkričio 7 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S148546 išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje 3 metų laikotarpiui. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760202560, galioja nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2025 m. lapkričio 16 d.

7.4. Migracijos departamentas gavo VSD išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, nes dirbdama Baltarusijos Respublikos muitinėje, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjai gyvenant Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra tarnavę (dirbę) šios šalies valstybės institucijose.

7.5. Atsižvelgiant į gautą VSD išvadą, Migracijos departamentas, įvertinęs ir kitus duomenis, priėmė Sprendimą1 (panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) ir Sprendimą2 (uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką).

8. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad Sprendimas1 turėtų būti panaikintas vien tuo pagrindu, kad atsakovas iš esmės perkėlė VSD išvadą į jį, neapklausus pareiškėjos, nesuteikus galimybės jai duoti paaiškinimus dėl VSD išvados ir neatlikęs savarankiško grėsmės vertinimo, nenustatęs grėsmės realumo. Teismas nustatė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą1, vadovavosi VSD išvada, jog pareiškėja, dirbdama Baltarusijos Respublikos muitinėje, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

9. Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamo ginčo atveju, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus pagrįstai ir tinkamai įvertino kompetentingos institucijos VSD išvadą, kurioje nurodoma, kad pareiškėja, dirbdama Baltarusijos Respublikos muitinėje, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Teismas pripažino, kad Migracijos departamentas neturėjo pagrindo abejoti VSD vertinimu, jog pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui ir veiklai prieš Lietuvos Respubliką, kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, nes VSD išvadoje patvirtinta, jog kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose.

10. Teismo vertinimu, skirtingai nei teigia pareiškėja, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą, nes surinko ir kitus faktinius duomenis apie pareiškėjos gyvenimą Lietuvos Respublikoje: nustatė, kad pareiškėja turėjo nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. iki 2023 m. kovo 27 d. galiojusią nacionalinę vizą, o nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2025 m. lapkričio 16 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėja nuo 2022 m. spalio 21 d. dirba UAB „Epam sistemos“; gyvena viena, nuomojame bute. Migracijos departamento vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjos darbiniai ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose duomenų, kad pareiškėja turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje nėra, taip pat nėra informacijos apie jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento vertinimu, nors pareiškėja, atsakydama į klausimyno 10 ir 11 klausimus, pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai, tai savaime nepaneigia užsienietės grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsienietės požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jos darbo Baltarusijos Respublikos muitinėje ir iš to kylančio jos pažeidžiamumo.

11. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad Migracijos departamentas, iki priimdamas ginčijamus sprendimus, surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su VSD pateikta išvada, pripažindamas, kad pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir neilgalaikiai. Migracijos departamentas taip pat vertino, kad pareiškėjos pozicija dėl Ukrainos ir Krymo nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėja 2014–2017 m. dirbo Baltarusijos Respublikos muitinėje ir todėl yra potencialus verbavimo taikinys Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų jėgos struktūroms.

12. Geopolitinės situacijos ir Lietuvos saugumo kontekste teismas vertino, kad pareiškėjos argumentai, jog į tarnybą muitinėje pateko todėl, kad privalėjo du metus dirbti muitinės sistemoje pagal paskyrimą, užėmė žemiausias pareigas ir jokio priėjimo prie slaptų duomenų neturėjo, nepaneigia fakto, kad pareiškėja, dirbdama Baltarusijos Respublikos muitinėje ir būdama statutine pareigūne privalėjo būti ir buvo lojali Baltarusijos Respublikos valdžiai, nes tą užtikrino atitinkamos Baltarusijos saugumo tarnybos. Be to, studijuoti Baltarusijos valstybinio transporto universitete sprendimą priėmė pati, nieko neverčiama, nors, kaip pati nurodė, į šią specialybę galėjo stoti tik studentai, kurie turėjo turėti aukštus akademinius rezultatus ir neturėti teistumo. Taigi, pareiškėja, turėdama aukštus akademinius rezultatus galėjo rinktis iš daugelio specialybių, tačiau nusprendė savo profesinę veiklą susieti su valstybės tarnyba autoritarinėje valstybėje, suvokdama, kad turės paklusti nedemokratinei tvarkai. Teismo įsitikinimu, pasirinkdama studijas valstybiniame universitete pareiškėja savo noru pasirinko ir darbą muitinės sistemoje, tuo išreikšdama lojalumą Baltarusijos valstybės tarnybai.

13. Nors pareiškėja akcentavo, kad dirbdama muitinėje užėmė žemiausias pareigas, neturėjo galimybės dirbti su slapta informacija, tačiau teismas pažymėjo, kad VSD duomenimis, kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Todėl turėta ar neturėta prieiga dirbant valstybės tarnyboje Baltarusijoje prie slaptos informacijos nėra esminis ir lemiamas kriterijus sprendžiant dėl asmens pažeidžiamumo gyvenant Lietuvoje. Esminis kriterijus yra pareiškėjos sąmoningas pasirinkimas dirbti Baltarusijos valstybės tarnyboje statutiniu pareigūnu, kurių lojalumas neišvengiamai (nebūtinai formaliai ir viešai) yra kontroliuojamas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos.

14. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja studijavo nemokai valstybiniame universitete, dėl ko 2014 m. buvo paskirta dirbti muitinėje, du metus dirbo, o 2017 m. savo noru buvo atleista iš pareigų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos pareiškėją vertino kaip lojalų valdančiajam režimui ir patikimą asmenį.

15. Teismas atkreipė dėmesį į VSD nustatytus duomenis, jog konkrečius Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus verbuojant buvusius valstybės tarnautojus ir tai, kad palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Baltarusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.

16. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismo posėdžio metu buvo nustatyta, jog pareiškėja periodiškai lankosi Baltarusijoje, kurioje gyvena jos tėvai (tai patvirtina posėdžio metu Migracijos departamento atstovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie pareiškėjos vykimą per valstybių sieną iš Lietuvos į Baltarusiją ir atgal). Teismas pripažino, kad pareiškėjos šeimos narių gyvenimas Baltarusijoje gali suponuoti pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams, nes atitinkamos Baltarusijos tarnybos gali daryti poveikį pareiškėjai per jos artimuosius. Be to, teismas konstatavo, kad pareiškėjos ryšys su Baltarusijos Respublika yra pakankamai tvirtas, nes pareiškėja periodiškai į ją grįždavo ir vėl išvykdavo į Lietuvą, o tai, kad kertant sieną ji niekada nebuvo sulaikyta, nors teigia bijanti persekiojimo dėl Baltarusijos valdančiojo režimo nepalaikymo, ne tik paneigia jos nurodytas aplinkybes, kad ji realiai yra paieškoma ir jai gresia susidorojimas, o kaip tik priešingai, šie duomenys patvirtina, kad jai yra saugu grįžti į savo kilmės valstybę, nepaisant jos nurodomo nepritarimo Baltarusijos valdžiai, dėl kurio ji galėtų būti persekiojama. Pavyzdžiui, atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja iš Lietuvos į Baltarusiją buvo išvykusi 2023 m. birželio 30 d. ir į Lietuvą grįžo 2023 m. liepos 29 d., tačiau nei du kartus kertant valstybių sieną, nei mėnesį laiko būnant Baltarusijoje pareiškėja nebuvo persekiojama, sulaikyta ar kitaip varžomos jos teisės, nors ji teigia, kad jau nuo 2020 metų viešai palaiko Baltarusijos opoziciją, pinigais remia organizaciją, kuri Baltarusijos valdžios laikoma ekstremistine. Teismo vertinimu, šios aplinkybės tik patvirtina VSD nustatytą pareiškėjos grėsmę Lietuvos valstybės saugumui bei paneigia pareiškėjos deklaruojamą jos nelojalumą Baltarusijos Respublikos valdžiai.

17. Teismo vertinimu, pareiškėja nepaneigė aplinkybės, kad ji gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnyboje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijos Respublikai lojaliais asmenimis. Iš teismų praktikos matyti, kad UAB „Epam sistemos“ Vilniuje dirbo daugiau asmenų iš Baltarusijos, kurie taip pat prieš tai, tuo pačiu kaip pareiškėja metu dirbo Baltarusijos muitinėje ir kuriems yra panaikinti leidimai gyventi iš esmės analogišku pagrindu (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1210-815/2024). Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams, nepaisant to, kad pareiškėja jau kurį laiką nedirba Baltarusijos valstybės tarnyboje.

18. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas įvertino ne tik galimą pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui dėl jos buvusių ryšių su Baltarusijos valstybės struktūromis, bet ir potencialų pavojų priešiškai valstybei išnaudoti šiuos ryšius dabartiniu metu, o taip pat ir pareiškėjos ryšius su Lietuva, t. y. kad Lietuvoje pareiškėja dirba tik nuo 2022 m. spalio 21 d. ir šie ryšiai yra išskirtinai tik ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Migracijos departamentas jokių pareiškėjos šeimyninių ryšių, su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad šios aplinkybės neleido atsakovui suabejoti VSD išvados pakankamumu konstatuojant grėsmės valstybės saugumui egzistavimą.

19. Teismas sprendė, kad pareiškėjos galimi ryšiai su atitinkamomis Baltarusijos Respublikos tarnybomis bylos nagrinėjimo metu nebuvo niekaip paneigti, todėl surinkta informacija apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui negali būti ignoruojama. Teismo įsitikinimu, pareiškėja nėra pasiekusi aukšto integracijos lygio Lietuvos Respublikoje, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teismo vertinimu, pareiškėjos darbas 2014–2017 m. Baltarusijos Respublikos muitinėje, nagrinėjamu atveju sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjos galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis ir jos potencialų pavojų Lietuvos saugumui, kurie nebuvo paneigti teisminio nagrinėjimo metu.

20. Teismas pažymėjo, kad dėl Sprendimo2, kuriuo nuspręsta uždrausti M. B. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2029 m. sausio 31 d., pareiškėja nenurodė jokių individualių argumentų, kodėl šis sprendimas yra neteisėtas. Atsižvelgdamas į aktualų teisinį reguliavimą, teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė.

21. Teismas vertino, kad pareiškėjai buvo sudarytos visos galimybės būti išklausytai teisme, tačiau ji nepateikė įtikinamų įrodymų, paneigiančių ginčijamų sprendimų pagrįstumą ir leidžiančių teismui abejoti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens teise skundžiamais sprendimais užtikrinti Lietuvos valstybės saugumą konkrečioje situacijoje, susijusioje su pareiškėjos konkrečiomis gyvenimo aplinkybėmis ir konkrečiais ryšiais Baltarusijoje.

22. Teismo įsitikinimu, ginčijamuose sprendimuose faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl konstatuotina, kad sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad, nors esminis ginčijamų sprendimų pagrindas ir yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjos individualų vertinimą (įvertino jos socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva, gyvenimo joje trukmę), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.

23. Teismas pripažino, kad pareiškėją su Lietuva sieja iš esmės tik darbas UAB „Epam sistemos“, tačiau ji nevengia ir sugrįžti į Baltarusiją. Todėl įvertinęs pareiškėjos ankstesnę tarnybą Baltarusijos muitinėje, teismas sprendė, kad jos argumentai dėl jai kylančios grėsmės iš valdančiojo Baltarusijos režimo yra prieštaringi ir nepaneigia VSD išvadų dėl jos keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui.

24. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamus sprendimus, todėl jos skundas atmestinas kaip negrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

25. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė pakankamai teisinių argumentų, leidžiančių abejoti konkrečių teisės aktų nuostatų atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir joje įtvirtintiems principams bei pagrindžiančių, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją kriterijai, kurie apibrėžtų asmens keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui, turėtų būti išdėstyti būtent Įstatyme. Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju jam, išnagrinėjus bylos medžiagą, nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį ir byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, nekyla abejonių dėl Įstatymo ta apimtimi, kuria nėra nustatyti vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis gali būti nustatoma, ar užsieniečio, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, galimo neatitikimo konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas pažymėjo, kad nėra jokio teisinio pagrindo teiginiams, kad toks teisinis reguliavimas apskritai turi būti bendro pobūdžio, t. y. nustatytas norminiuose teisės aktuose (įstatymuose ar poįstatyminiuose teisės aktuose). Nacionalinis saugumas ir grėsmės pirmiausia yra fakto klausimai, kurie yra kintantys ir sunkiai apibrėžiami. Nenustatęs būtinybės šioje byloje kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl kreipimosi į šį teismą.

26. Spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, teismas konstatavo, kad vadovaujasi tais pačiais argumentais, išdėstytais dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą bei papildomai atkreipė dėmesį, jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, todėl akivaizdu, jog Apraše nustačius tokius vertinimo kriterijus, būtų viršyti įgaliojimai. Teismas sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas ištirti Aprašo teisėtumą netenkinamas, nes nėra pagrindo norminės bylos vadai dėl Aprašo teisėtumo.

III. 27. Pareiškėja M. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

28. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

28.1. Nei Migracijos departamente, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui tyrimas. Neigiamas vertinimas yra grindžiamas pareiškėjos grėsmės prezumpcija remiantis vien faktu, kad pareiškėja 2014–2017 m. dirbo muitinės inspektore Baltarusijos muitinėje, nesant jokių kitų papildomų neigiamai pareiškėją charakterizuojančių aplinkybių. Migracijos departamentui neva atlikus individualų pareiškėjos atvejo vertinimą, t. y. patikrinus Migracijos departamentui prieinamus registrus, taip pat nebuvo nustatytos jokios neigiamos pareiškėją charakterizuojančios / identifikuojančios aplinkybės. Teismas vadovavosi vienintele prielaida, kad pareiškėja gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnyboje dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis. Tokia pirmosios instancijos teismo prielaida prieštarauja teisinei ir faktinei situacijai, kadangi administracinėje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėja palaiko kokius nors ryšius su buvusioje tarnyboje dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis. Nesant objektyviai pagrįstų duomenų ar kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima vertinti / tikrinti grėsmės tikėtinumą – teismo pozicija dėl grėsmės tikėtinumo tėra subjektyvi nuomonė („tikiu arba ne“), kuri remiasi išankstiniu nusistatymu, emocijomis, gyvenimo patirtimi, subjektyviu požiūriu, politologijos ir geopolitikos žiniomis, bet ne byloje surinktų objektyvių duomenų pagrindu.

28.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies ir 56 straipsnio 6 dalies reikalavimus, nes nepaisė formuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiškose bylose, bylą išnagrinėjo formaliai, nenagrinėjo ir nevertino pareiškėjos individualiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumos, nepagrįstai ir neteisingai nurodė, esą atsakovas atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą, neteisėtai suteikė VSD išvadai išskirtinę įrodomąją galią, priėmė ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų neatitinkantį procesinį sprendimą, kuriuo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, prielaidomis ir samprotavimais formaliai pritarė Migracijos departamento sprendimams. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą prielaidą, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, pagrįstai ir tinkamai įvertino kompetentingos institucijos VSD pateiktą išvadą.

28.3. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu Migracijos departamento atstovas nurodė, kad Migracijos departamento žiniomis, VSD savo išvadą dėl pareiškėjos grėsmės nacionaliniam saugumui pakeitė, remdamasi surinkta įslaptinta informaciją, kurių pareiškėja galėjo prašyti išslaptinti ir pateikti į bylą. Pareiškėjai tokia Migracijos departamento pozicija yra naujiena, nes byloje nėra jokių duomenų, kad Migracijos departamentas neigiamą sprendimą jos atžvilgiu priėmė remdamasis kita nei nurodyta Sprendime1 informacija. Teismas tokius atsakovo atstovo žodinius paaiškinimus priėmė ir jų papildomai nevertino, t. y. net nepasitikslino į kokius konkrečiai duomenis referuoja atstovas, kada šie duomenys buvo vertinti, kodėl jie nebuvo nurodyti skundžiamame sprendime. Pirmosios instancijos teismui šios aplinkybės netyrus ir nevertinus liko neaišku, kokia papildoma (įslaptinta) informacija buvo vertinta priimant skundžiamus Migracijos departamento sprendimus. Tokiu būdu, byloje nebuvo atliktas savarankiškas teisinis ginčo santykio vertinimas, nebuvo ištirti visi įrodymai, turintys bylai esminės reikšmės, dėl ko nebuvo galima nustatyti bylai svarbių aplinkybių. Kadangi būtent šiuos įslaptintus duomenis Migracijos departamentas laikė esminiais, priimant neigiamą sprendimą. Aplinkybės apie bylai reikšmingos įslaptintos informacijos egzistavimą buvo atskleistos tik teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu. Šiuo atveju pareiškėjai kyla pagrįstų abejonių, kodėl pirmosios instancijos teismas vengė imtis aktyvių veiksmų ir neatnaujino įrodymų tyrimo, kad galėtų įsitikinti bylai reikšmingos įslaptintos informacijos turiniu ir jos apimtimi. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad VSD išvada patvirtino, jog kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose, yra klaidinga, kadangi nėra paremta rašytiniais įrodymais, o tik pirmosios instancijos teismo subjektyvia nuomone (spėjimu), nes kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, nei pareiškėjai, nei teismui nebuvo pateikta jokia įslaptinta kontržvalgybos informacija.

28.4. Byloje nebuvo surinka jokių duomenų, kurie teiktų pagrindą išvadai, kad pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas savo Sprendime1 neįrodė, kad egzistuoja konkretūs faktai dėl pareiškėjos keliamos grėsmės, šiuo atveju Sprendime1 yra nurodoma tik hipotetinė ateityje galinčios kilti grėsmės tikimybė. Migracijos departamento nurodytos informacijos surinkimas neįrodo jokios realios pareiškėjos galimos grėsmės nacionaliniam saugumui, vien tai, kad Migracijos departamentas pareiškėjos ryšius su Lietuvos Respublika pripažino kaip išskirtinai ekonominio pobūdžio ir neilgalaikius, dar neleidžia daryti išvados, kad ji kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

28.5. Pirmosios instancijos teismas klaidingai ir neetiškai darė išvadą, kad geopolitinės situacijos ir Lietuvos saugumo kontekste pareiškėjos argumentai, kad į tarnybą muitinėje pateko todėl, kad privalėjo du metus dirbti muitinės sistemoje pagal paskyrimą, užėmė žemiausias pareigas ir jokio priėjimo prie slaptų duomenų neturėjo, nepaneigia fakto, kad pareiškėja, dirbdama Baltarusijos Respublikos muitinėje ir būdama statutine pareigūne privalėjo būti ir buvo lojali Baltarusijos Respublikos valdžiai, nes tą užtikrino atitinkamos Baltarusijos saugumo tarnybos. Nei Migracijos departamentas, nei VSD nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad pareiškėja dirbdama Baltarusijos Respublikos muitinėje turėjo būti lojali Baltarusijos Respublikos valdžiai, tad darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė remdamasis išimtinai spėjimais ir savo įsitikinimais.

28.6. Vien faktas, kad pareiškėja daugiau nei prieš 10 metų stojo į valstybinį universitetą, šių dienų kontekste bei atsižvelgiant į jos elgesį klaidinga teigti, kad ji pasirinko būti lojalia Baltarusijos Respublikos valdžiai. Pareiškėja negalėjo numatyti į kurią sritį ji bus išsiųsta išdirbti privalomąjį laikotarpį, nes jos pasirinkta specialybė neapsiribojo tik išimtinai muitines veikla, specializacija taip pat siejama su logistikos sritimi, tarpininkavimu, tarptautinė prekyba, todėl pareiškėjai numatyti į kurią konkrečiai sritį ji bus nukreipta buvo neįmanoma.

28.7. Atsakovui priimant Sprendimą1 nebuvo nustatytas pareiškėjos valstybės saugumui keliamos grėsmės realumas, akivaizdumas, objektyvumas, netirtos kitos aplinkybės, identifikuojančios šio pavojaus realumą. Nenustačius konkrečių veiksmų ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjos tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui laikytina akivaizdžiai formalia (šablonine) bei tinkamai nepagrįsta.

28.8. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies ir 56 straipsnio 6 dalies reikalavimus, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas Sprendimą1 ir Sprendimą2 priėmė nenustatęs ir neįvertinęs pareiškėjos darbo Baltarusijos Respublikos muitinėje funkcijų, jų pobūdžio, nenustatė darbo santykių pasibaigimo priežasčių, neanalizavo klausimyne nurodytos pareiškėjos darbinės veiklos kilmės šalyje pobūdžio nuo 2017 m. iki Migracijos departamento leidimo išdavimo 2022 metais, tačiau rėmėsi vien tik VSD išvada ir fragmentiniais duomenimis apie pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius, kurie iš esmės yra susiję tik su pareiškėjos gyvenimo Lietuvos Respublikoje pagal išduotus leidimus faktu. Kartu nepagrįstai ignoruodamas pareiškėjos aktyvią ir nuoseklią antikarinę poziciją bei Baltarusijos Respublikos opozicijos palaikymu, kuri reiškėsi ne tik finansine parama Ukrainai, bet ir realiais veiksmais dalyvaujant mitinguose, palaikant opozicionierius. Būtent tokie pareiškėjos veiksmai paneigia bet kokias VSD prielaidas apie jos tariamą lojalumą Baltarusijos Respublikai ar palankumą užsienio spec. tarnybų atžvilgiu.

28.9. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino jam pateiktų duomenų laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu. Nei VSD išvadoje, nei Migracijos departamento sprendimuose nėra duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, jog VSD ar Migracijos departamentas nustatė, kad per daugiau nei vienerius metus pareiškėjos gyvenimo ir darbo Lietuvos Respublikoje, praėjusių po leidimo gavimo, įvyko kokios nors su pareiškėja susijusios aplinkybės, kurios 2023 m. spalio mėnesį objektyviai galėjo lemti priešingos VSD išvados pateikimą. Teismas, nenustatęs, kad byloje yra objektyvių duomenų, kurie laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu patvirtintų, jog dėl pareiškėjos gyvenimo Lietuvoje egzistuotų reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, netinkamai taikydamas ir pažeisdamas materialinės teisės normas (Įstatymo 50 str. 1 d. 14 p. ir 133 str. 5 d., VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.), priėjo prie nepagrįstų ir neteisingų išvadų.

28.10. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad pareiškėja nepaneigė aplinkybės, kad ji gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnyboje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijos Respublikai lojaliais asmenimis, nepagrįstas ir klaidinantis. Pareiškėja pateikė eilę dokumentų, rašytinius paaiškinimus, kolegų, bendražygių raštus, kuriuose dėstomos aplinkybės apie pareiškėjos, kaip nelojalaus režimui asmens charakteristiką bei jos neigiamą patirtį darbe muitinėje, Baltarusijos advokatų nuomonę, tačiau pirmosios instancijos teismas šių dokumentų nevertino. Teismas nevertino ir pareiškėjos kartu su skundu pateiktų socialinio tinklo „Instagram“ įrašų, kuriuose pareiškėja kritiškai vertina Baltarusijos režimo vykdomus veiksmus nukreiptus prieš opoziciją.

28.11. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento 2024 m. vasario 29 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos išrašą, klaidingai įvertino pateiktus duomenis ir padarė grubią klaidą, nurodydamas, kad atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėja iš Lietuvos į Baltarusiją buvo išvykusi 2023 m. birželio 30 d. ir į Lietuvą grįžo 2023 m. liepos 29 d., tačiau nei du kartus kertas valstybių sieną, nei mėnesį laiko būnant Baltarusijoje pareiškėja nebuvo persekiojama, sulaikyta ar kitaip varžomos jos teisės, nors ji teigia, kad jau nuo 2020 metų viešai palaiko Baltarusijos opoziciją, pinigais remia organizaciją, kuri Baltarusijos valdžios laikoma ekstremistine. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja Lietuvos į Baltarusiją buvo išvykusi 2023 m. birželio 30 d. ir į Lietuvą grįžo 2023 m liepos 5 d. ne liepos 29 d. Pareiškėja minėtos pirmosios instancijos teismo klaidos kontekste įžvelgia teismo išankstinį nusistatymą. Be kita ko, pareiškėja teismo posėdžiu metu paaiškino, kad tai buvo privaloma kelionė, nes ji turėjo vykti sudaryti sandorį dėl nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą perleidimo.

28.12. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad reali grėsmė kilmės šalyje pareiškėjai kilo tik 2023 m. pabaigoje, t. y. 2023 m. spalį, kai KGB nusiuntė užklausą Epam Baltarusijos biurui, po to laiko pareiškėja nėra vykusi į Baltarusiją. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino ir kirtimų per valstybės sieną skaičių. Visų pirma, pabrėžtina, kad nuo leidimo gavimo t. y. per pastaruosius 1,5 metų pareiškėja sieną kirto vos du kartus. Teismo minimi ankstesni (2019 m.) sienos kirtimo atvejai nėra susiję su nagrinėjama byla, nes ši informacija tiek VSD, tiek Migracijos departamentui buvo žinoma dar iki Leidimo išdavimo, tad manytina, kad nagrinėjamoje byloje šios aplinkybės neturėjo būti savarankiškai vertintos.

28.13. Iš bylos medžiagos matyti, kad nei VSD, nei Migracijos departamentas nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių nei VSD išvadoje, nei Migracijos departamento sprendimuose nurodytų aplinkybių. Tuo tarpu pareiškėja su skundu pirmosios instancijos teismui pateikė ne vieną įrodymą, kurie pagrindžia jos nelojalumą ir priešiškumą Baltarusijos valdomam režimui, paramą Ukrainos karo pabėgėliams paramą opozicijai ir pan. dalies šių pateiktų rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismas net nevertino. Kadangi pareiga nustatyti grėsmės valstybės saugumui aplinkybes ir objektyvius pagrindus tenka Migracijos departamentui, todėl būtent šiam viešojo administravimo subjektui, o ne pareiškėjai, teko įrodinėjimo našta byloje.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

30. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

30.1. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir išdėstytais motyvais negali būti vertinama, jog teismo sprendimas be motyvų, nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, pareiškėja teigia, jog netinkamai buvo įvertinta buvusi darbinė veikla, tačiau grėsmė valstybės saugumui buvo vertinama su jos veiksmais (darbu Baltarusijos Respublikos muitinėje) ir valstybe, kurios institucijoje ji dirbo, tos valstybės vykdoma politika minėtoje darbovietėje, geopolitinė pozicija dėl Rusijos Federacijos veiksmų.

30.2. Pareiškėja pirmiausiai pasirinkdama darbą Baltarusijos Respublikos muitinėje, žinojo, kad personalui keliami itin griežti reikalavimai, o tokių institucijų personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. ji privalo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kaip teigia pati pareiškėja, ji minėtoje institucijoje dirbo nuo 2014–2017 m. Be to, pareiškėjos darbas šioje institucijoje baigtas 2017 m., o tai leidžia spręsti apie pareiškėjos galimai likusius potencialius ryšius su kilmės valstybės režimui lojaliais asmenimis, turinčiais Lietuvos Respublikos atžvilgiu priešiškų interesų. Šios aplinkybės buvo įvertintos ne tik Migracijos departamento, bet ir pirmosios instancijos teismo sprendimuose, geopolitinė situacija, VSD išvadoje minimą kontržvalgybinė informaciją, todėl padarytos pagrįstos ir motyvuotos išvados, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

30.3. Ginčijamuose sprendimuose buvo įvertintos visos su pareiškėja susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjos keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcingos priemonės siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą. Visos pareiškėjos nurodytos aplinkybės skunde ir teismo posėdžio metu buvo išanalizuotos, tačiau nepaneigia jos galimos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.

30.4. Ginčijamame sprendime neturi būti nurodyti konkretūs veiksmai ir duomenys, pagrindžiantys pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Pagal jau suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Be kita ko, toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai.

30.5. Ginčijami sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, priimant ginčijamus sprendimus buvo įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai. Tačiau padaryta pagrįsta išvada, kad minėti ryšiai nenusveria pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. VSD pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo tinkamai įvertintos bylos faktinės aplinkybės ir taikytinos teisės aktų bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nuostatos, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, o ne vieno Baltarusijos Respublikos piliečio teisėms ir interesams. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aktualios teismų praktikos, priešingai teismo sprendimas visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą (taip pat ir pačią naujausią) praktiką analogiško pobūdžio bylose. Tarnyba (darbas) Rusijos / Baltarusijos muitinėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama kaip grėsmę Lietuvos valstybės saugumui keliantis veiksnys. Pareiškėjos nurodyta teismų praktika nėra pagrindo vadovautis, nes ji buvo suformuota bylose, kuriose susiklostė skirtingos aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje. Pareiškėja gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose valdžios struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. 24S25428, kuriuo pareiškėjai M. B. panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Migracijos departamento 2024 m. vasario 1 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta jai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2029 m. sausio 31 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Migracijos departamentas ginčijamus Sprendimus priėmė remdamasis VSD išvada, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje dėl jos darbo Baltarusijos Respublikos muitinėje inspektore (2014–2017 m.) kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD nurodė, kad pareiškėja gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD išvadoje nurodyta, kad kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD išvadoje nurodė, kad nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

34. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, konstatavo, kad ginčijami Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą, pareiškėja nepaneigė, jog dirbdama muitinės sistemoje turėjo būti lojali Lukašenkos režimui ir ji gali tapti potencialus verbavimo taikinys Baltarusijos Respublikos režimo jėgos struktūroms.

35. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, apeliaciniame skunde be kita ko nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, netinkamai atliko įrodymų vertinimą, neįvertino pareiškėjos pateiktų įrodymų, padarė faktinių klaidų.

36. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

37. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba VSAT. Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

38. Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2023 m. liepos 29 d. užpildė klausimyną, kuriame nurodė, kad 2014–2017 metais dirbo Baltarusijos Respublikos muitinėje muitinės inspektore. VSD, atsižvelgęs į šį faktą, atliko pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir pateikė atsakovui išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas, įvertinęs VSD išvadą, priėmė ginčijamus Sprendimus, kuriais panaikino pareiškėjai išduotą Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir tam tikra laikotarpį uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką.

39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai ir formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

41. Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija), 14 punkte įtvirtinta, kad didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.

42. Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte nurodyta, kad autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą.

43. Nacionalinis saugumas yra konstitucinė vertybė, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija, nacionalinis saugumas būtinas apsaugoti kitas konstitucines vertybes, inter alia, pamatinius Lietuvos konstitucinės santvarkos principus, kaip antai, prigimtines žmogaus teises ir laisves, demokratiją, nepriklausomybę (žr. Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. ir 2020 m. liepos 30 d. nutarimus). Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas – tai Tautos ir valstybės laisvos ir demokratinės raidos sąlygų sudarymas, Lietuvos valstybės nepriklausomybės, jos teritorinio vientisumo ir konstitucinės santvarkos apsauga ir gynimas (Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 1 str. 2 d.).

44. Sprendžiant užsieniečių atvykimo ir jų gyvenimo Lietuvos Respublikoje klausimą nacionalinio saugumo aspektu, taip pat svarbu pažymėti tai, jog tarptautinėje teisėje pripažįstama valstybių teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023; kt.). Dėl to šioje srityje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Z. ir kiti prieš Lietuvą, pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

45. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į šios nutarties 41–42 punktuose pažymėtoje Nacionalinio saugumo strategijoje nurodomą Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Baltarusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.), ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjos keliamos grėsmės vertinimu, jo visapusiškumu ir objektyvumu.

Pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, jog tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėja, turėdama leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

Šių išvadų nepaneigia ir pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad ji nežinojo kur bus išsiųsta dirbti po studijų, pareiškėjos darbo pobūdis muitinėje, darbo santykių pasibaigimo priežastys. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamuose Sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

46. Aktualu tai, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas. Toks vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

47. Sprendimų turinys patvirtina, kad nors esminis jų pagrindas yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, jog Migracijos departamentas atliko ir pareiškėjos vertinimą turimų Lietuvos Respublikoje socialinių bei ekonominių ryšių aspektu bei nustatė, kad pareiškėja turėjo Šengeno vizą, galiojusią nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. birželio 7 d., Lietuvos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. iki 2023 m. kovo 27 d., šiuo metu turi nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2025 m. lapkričio 16 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi. Pareiškėja nuo 2022 m. spalio 21 d. iki dabar dirba UAB „Epam sistemos“. Migracijos departamento vertinimu, šie užsienietės ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Vertindamas pareiškėjos šeiminius ryšius, Migracijos departamentas nustatė, kad naudojamose informacinėse sistemose ir registruose nėra duomenų, kad pareiškėja turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra informacijos apie jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas, remdamasis VSD vertinimu, pažymėjo, kad dėl pareiškėjos darbo kilmės valstybėje (2014–2017 m. ji dirbo Baltarusijos Respublikos muitinėje inspektore), pareiškėjos buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimuose taip pat nurodyta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pateiktas geopolitinės situacijos vertinimas. Įvertinus šių Sprendimų turinį, konstatuotina, kad jie yra grindžiami aktualiu teisiniu reglamentavimu, be to, juose, kiek įmanoma, individualiai įvertintas pareiškėjos socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis, todėl pareiškėjos argumentai, kad nebuvo atliktas individualus pareiškėjos situacijos vertinimas yra atmestini.

48. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad VSD ir atsakovo išvados yra grįstos prielaidomis, pareiškėjos grėsmės prezumpcija. Pirmiausiai pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėja dirbo Baltarusijos Respublikos muitinėje, t. y. valstybės institucijoje, kurioje, nepaisant vykdomų pareigų ir funkcijų, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai, jos vykdomai politikai. Ši aplinkybė, ją vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjos pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-919-821/2024). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. EŽTT taip pat yra nurodęs, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tokia galimybė šiuo atveju yra nustatyta ir nepaneigta.

49. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad išvados, kad ji gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnyboje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijos Respublikai lojaliais asmenimis, nepagrįstas ir klaidinantis. Pareiškėja nurodo, kad pateikė eilę dokumentų, rašytinius paaiškinimus, kolegų, bendražygių raštus, kuriuose dėstomos aplinkybės apie pareiškėjos, kaip nelojalaus režimui asmens charakteristiką bei jos neigiamą patirtį darbe muitinėje, Baltarusijos advokatų nuomonę, tačiau pirmosios instancijos teismas šių dokumentų nevertino. Nors įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį matyti, kad teismas nepasisakė dėl kiekvieno pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikto įrodymo atskirai, tačiau atsižvelgus į jau aptartas įrodymų vertinimo taisykles, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinęs įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepaneigia VSD nustatytos pareiškėjos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui bei pareiškėjos deklaruojamo jos nelojalumo Baltarusijos Respublikos valdžiai. Pažymėtina, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nelaikytini patikimais įrodymais, paneigiančiais pareiškėjos galimus ryšius su buvusioje tarnyboje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijos Respublikai lojaliais asmenimis, kadangi juose pareiškėjos bendradarbiai ir bendražygiai nurodo tik bendro pobūdžio informaciją apie pareiškėjos nepasitenkinimą darbu muitinėje, be to jie iš esmės nurodė tik tai ką jiems pasakojo pareiškėja, o ne buvo patys įvykių, susijusių su pareiškėja muitinėje, liudytojai. Be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1210-815/2024) UAB „Epam sistemos“ Vilniuje (kurioje dirba ir pareiškėja) dirbo daugiau asmenų iš Baltarusijos, kurie taip pat prieš tai, tuo pačiu kaip pareiškėja metu dirbo Baltarusijos muitinėje ir kuriems yra panaikinti leidimai gyventi iš esmės analogišku pagrindu.

50. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad tik iš atsakovo atstovo teismo posėdžio baigiamosiose kalbose sužinojo, jog VSD savo išvadą dėl pareiškėjos grėsmės pakeitė, remdamasis įslaptinta informacija, kurią pareiškėja galėjo prašyti išslaptinti. Pareiškėja akcentuoja, kad minėta informacija jai yra siurprizinė. Be to, pareiškėja nurodo, kad VSD išvadoje nustatytos aplinkybės, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose, yra klaidinga, kadangi nėra paremta rašytiniais įrodymais. Kaip matyti iš Sprendimų turinio, jie buvo grindžiami VSD išvada. Šioje išvadoje remiamasi kontržvalgybine informacija. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos, be kita ko ir teismo posėdžio garso įrašo nenustatė, kad priimant Sprendimus buvo remiamasi dar kita papildoma nevieša informacija, todėl konstatuotina, kad informacija, kuria vadovautasi priimant Sprendimus, buvo žinoma pareiškėjai ir jos atstovui ir nebuvo siurprizinė. Taigi šiuo aspektu pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomi argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

51. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento 2024 m. vasario 29 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos išrašą, galimai būdamas iš anksto nusistatęs, klaidingai nurodė, kad pareiškėja iš Lietuvos į Baltarusiją buvo išvykusi 2023 m. birželio 30 d. ir į Lietuvą grįžo 2023 m. liepos 29 d., tačiau nei du kartus kirtus valstybių sieną, nei mėnesį laiko būnant Baltarusijoje pareiškėja nebuvo persekiojama, sulaikyta ar kitaip varžomos jos teisės, nors ji teigia, kad jau nuo 2020 metų viešai palaiko Baltarusijos opoziciją, pinigais remia organizaciją, kuri Baltarusijos valdžios laikoma ekstremistine.

Pareiškėja paaiškina, kad iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja Lietuvos į Baltarusiją buvo išvykusi 2023 m. birželio 30 d. ir į Lietuvą grįžo 2023 m. liepos 5 d., be to, tai buvo privaloma kelionė, nes ji turėjo vykti sudaryti sandorį dėl nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą perleidimo. Pareiškėjos vertinimu, teismas neatsižvelgė, kad reali grėsmė kilmės šalyje pareiškėjai kilo tik 2023 m. pabaigoje, t. y. 2023 m. spalį, kai KGB nusiuntė užklausą Epam Baltarusijos biurui, po to laiko pareiškėja nėra vykusi į Baltarusiją.

Įvertinus šiuos pareiškėjos argumentus ir patikrinus Migracijos departamento pateiktą VSAT sistemos išrašą, sutiktina su pareiškėja, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad pareiškėja į Lietuvą grįžo 2023 m. liepos 29 d. Minėtas išrašas patvirtina, kad pareiškėja grįžo 2023 m. liepos 5 d. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėta klaida, nepakeičia aplinkybių vertinimo, kad pareiškėjos ryšys su Baltarusijos Respublika yra tvirtas, nepaisant jos teiginių, kad ji yra persekiojama slaptųjų tarnybų dėl jos paramos Baltarusijos opozicijai, ji laisvai gali kirsti sieną su Baltarusija ir grįžti atgal bei nebuvo persekiojama, sulaikyta ar kitaip varžomos jos teisės. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjos teiginiai, jog 2023 m. birželio 30 d.

į Baltarusiją vyko, nes turėjo sudaryti sandorį dėl nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą perleidimo bei tai, kad 2023 m. spalio mėn. „Epam Systems“ Baltarusijos biuras pranešė pareiškėjai, kad KGB ieškojo jos dėl atliktų aukų, nėra pagrįsti įrodymais. Be to, šios aplinkybės iš esmės nepaneigtų šioje byloje atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad ji gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnyboje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijos Respublikai lojaliais asmenimis ir todėl gali būti pažeidžiama ir potencialus Baltarusijos slaptųjų tarnybų verbavimo taikinys.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos asmeninis interesas dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjos galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis, todėl leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjos pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu, kurie nebuvo niekaip paneigti. Laiko požiūriu surinkti duomenys išlieka aktualūs.

53. Kartu pažymėtina, kad aplinkybė, kad pareiškėjai anksčiau buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjos biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).

54. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo daugiau argumentų, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikšmingi bylai teisingai išspręsti ir niekaip nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

55. Apibendrindama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

56. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė