c8b615d2-6f8a-4d25-aaf1-8396172274ea · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                   Civilinė byla Nr.2-7593-777/2013(Proceso Nr.2-06-3-05794-2013-2)Procesinio sprendimo kategorija: 44.2; 99.5; 113.1; (S) 114.9.1; 114.9.2; 116.1. KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 29 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovo atstovams M.

Å ., A. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Danės bÅ«stas“, trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, nustatė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 5661,10 Lt žalos atlyginimÄ , procesines palÅ«kanas ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2011-01-09 adresu Tiltų g. 24, Klaipėda, nuo stogo nukritęs sniegas su ledo gabalais apgadino UAB „Litmaris“ valdomÄ automobilį Å koda Octavia, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini).

Tiltų g. 24, esantis pastatas yra administruojamas UAB „Danės bÅ«stas“. Automobilis apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, kuris atlyginęs padarytÄ Å¾alÄ iÅ¡mokėjo 5661,10 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingÄ dėl padarytos žalos asmenį. ŽalÄ padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas).

Šiuo atveju tai yra atsakovas. Atsakovas nesilaikė pareigos užtikrinti tokio pastato eksploatavimo būdo, kad jis nekeltų žalos, ko pasekoje buvo apgadintas turtas.Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė yra paskirta gyvenamojo namo, adresu Tiltų g. 24, Klaipėda, bendrojo naudojimo objektų administratoriumi ir teisės aktų nustatyta tvarka teikia bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Įvertinus ieškovės ieškinį bei kartu su juo pateiktus dokumentus kyla abejonės, ar ieškovė apskritai turi reikalavimo teisę, kadangi nepateikta draudimo sutartis iš ko būtų galima spręsti, ar ieškovei yra perėjusi reikalavimo teisė, pateiktas transporto priemonių draudimo liudijimas nėra patvirtintas nei ieškovės atstovo parašu, nei draudėjo UAB „Litmaris“ atstovo parašu bei įmonės spaudu, todėl kyla abejonės, ar toks draudimo liudijimas yra apskritai išduotas ir galiojantis.

Minėtame draudimo liudijime nurodoma sutarties sudarymo data yra 2011-11-08, o jos pasibaigimo data nurodoma 2011-11-26, nors ieÅ¡kovė nurodo, kad automobiliui žala buvo padaryta 2011-01-10. Nėra aiÅ¡ku, ar toks draudimo liudijimas yra užregistruotas draudimo liudijimų (polisų) apskaitos ir registracijos žurnale. Nėra aiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovė sumokėjo draudėjui jo patirtÄ Å¾alÄ , kadangi ieÅ¡kovės pateiktos mokėjimo nurodymų kopijos nėra patvirtintos kredito įstaigos įgaliotų atstovų ir be Å¡io patvirtinimo negali bÅ«ti laikoma, jog ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui.

IeÅ¡kovės nurodytas žalos dydis yra nepagrįstas ir neįrodytas. IeÅ¡kovė pateikė UAB „Toro servisas“ 2011-02-01 sudarytÄ automobilio remonto sÄ matÄ Nr.08, tačiau nepagrindė sÄ matoje esančių darbų bÅ«tinumo, dalis sÄ matoje esančių pozicijų yra visiÅ¡kai nesusijusios su ant automobilio nukritusio sniego galimai padarytos žalos atstatymu. IeÅ¡kovė taip pat neįvertino žalÄ patyrusio automobilio detalių nusidėvėjimo koeficiento, į bylÄ nėra pateiktos apgadinto automobilio nuotraukos, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, ar automobilis buvo ir kur buvo apgadintas, koks jo apgadinimo laipsnis.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų apie tai kokius neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) atliko atsakovė, tik nurodė, kad atsakovė nesilaikė pareigos tokį pastato eksploatavimo bÅ«dÄ , kad jis nekeltų žalos. Atsakovė su tuo nesutinka. Patys pastato bendrojo naudojimo objektai, jų bÅ«klė, kurių priežiÅ«ra rÅ«pinasi atsakovė, žalos nesukėlė, atsakovė tinkamai įvykdė visų bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ar pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis rÅ«pestingai.

BÅ«tent apgadinto automobilio savininko neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ , kadangi apgadintas automobilis negalėjo bÅ«ti pastatytas prie Tiltų g. 24, Klaipėdoje, daugiabučio gyvenamojo namo, nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų. IeÅ¡kovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, taigi nesant neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, priežastinio ryÅ¡io tarp tokių veiksmų ir atsiradusios žalos nėra.

ŽalÄ patyrusio automobilio valdytojo veiksmai ir lėmė žalos atsiradimÄ . Nei vienas Tiltų g. 24, Klaipėda namo bendraturtis, kuris valdomÄ automobilį laikė nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, nėra patyręs žalos, atsiradusios dėl netinkamo bendrojo naudojimo objektų bÅ«klės.Tretysis asmuo UAB „DK PZU Lietuva“ pateiktuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, kadangi nėra jokių įrodymų dėl minėtos įmonės netinkamų įsipareigojimų/pareigų nevykdymo/netinkamo vykdymo, kas galimai sÄ lygojo žalos/dalies žalos atsiradimÄ .

IeÅ¡kovo į nagrinėjamÄ bylÄ pateikta 2011-01-12 ikiteisminio tyrimo pažyma vertintina kritiÅ¡kai, kadangi ji suraÅ¡yta remiantis transporto priemonės valdytojo pareiÅ¡kimu, tačiau nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai bÅ«tų nuvykę į nurodomÄ Ä¯vykio vietÄ bei įsitikinę tiek minėto įvykio buvimu, tiek jo priežastimi, tiek tuo, ar minėta transporto priemonė stovėjo leistinoje vietoje. Yra duomenų, kad minėtos žalos/įvykio atsiradimÄ (jei jis bus įrodytas) lėmė paties transporto priemonės valdytojo/savininko neteisėti veiksmai, t.y. transporto priemonės laikymas neleistinoje /remiantis KET reikalavimais draudžiamoje vietoje bei bÅ«tent Å¡ie veiksmai buvo tiesioginiams priežastiniame ryÅ¡yje su minėtos žalos atsiradimu.

IÅ¡ esmės ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės/visų jos sÄ lygų ir pareigos atlyginti žalÄ , tačiau minėto transporto priemonės valdytojo veiksmai taip pat bÅ«tų pagrindas atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės ar jÄ sumažinti. IeÅ¡kovas remiasi UAB „Toras“ sudaryta remonto darbų sÄ mata, tačiau nepateikia nei atliktų darbų akto, nei sÄ skaitos, už kiek minėti remonto darbai iÅ¡ tikrųjų buvo atlikti. IeÅ¡kovas neįrodė praÅ¡omos priteisti žalos bei jos dydžio.

Ä®vertinus ieÅ¡kovo pateiktÄ remonto darbų sÄ matÄ , akivaizdu, jog minėto transporto priemonės detalėms nepagrįstai nebuvo taikytas transporto priemonės fizinis nusidėvėjimas. PaaiÅ¡kino, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovo buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta atsakovo veiklos bei produkto civilinė atsakomybė. Draudimo sutartyje nustatyta 3000 Lt besÄ lyginė iÅ¡skaita. Remiantis nagrinėjamoje byloje esančiais duomenimis bei dokumentais konstatuotina, kad nagrinėjamas reikalavimas nėra draudžiamasis įvykis pagal su atsakovu sudarytÄ civilinės atsakomybės draudimo sutartį.

IeÅ¡kovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės bei visų jos sÄ lygų. Atsakovas apie ieÅ¡kinyje nurodomÄ 2011-01-09 įvykį draudikui nepranešė generalinėje sutartyje numatytu praneÅ¡imo terminu, ieÅ¡kovo reikalavimas taip pat nebuvo pateiktas draudimo sutarties galiojimo metu ar 1 metų laikotarpyje po jos pasibaigimo. Tuo atveju, jei teismas manytų, kad dėl minėto įvykio kyla atsakovo civilinė atsakomybė, minėtas įvykis nebÅ«tų laikomas draudžiamuoju ir draudikui nekiltų pareiga mokėti draudimo įmokÄ bei minėtas teismo sprendimas neturėtų įtakos draudiko teisėms ir pareigoms.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodė, kad nukritęs nuo namo stogo sniegas apgadino automobilio stogÄ . IeÅ¡kovas buvo transporto priemonės draudikas ir padarytÄ Å¾alÄ atlygino. Buvo suraÅ¡ytas techninės apžiÅ«ros aktas, jame nurodyti sugadinimai, sugadinimus nustatė atestuotas specialistas. Buvo sudaryta lokalinė remonto sÄ mata, žalos suma 5661,10 Lt. SÄ matos 4 lapo grafoje yra pritaikyta nuolaida 10 procentų, tai atitinka automobilio nusidėvėjimÄ . Atsakovas turi pareigÄ tinkamai administruoti namÄ , valyti sniegÄ nuo stogo, o kadangi atsakovas Å¡ios savo pareigos tinkamai nevykdė, jis privalo atlyginti žalÄ .

Atsakovo atstovai prašė ieÅ¡kinį atmesti, kadangi ieÅ¡kovas nenurodė atsakomybės sÄ lygų. Be to, neaiÅ¡ku kaip skaičiuotas nusidėvėjimo koeficientas, nuolaidos koeficientas, nepaaiÅ¡kinta nusidėvėjimo skaičiavimo formulė. Nei vienas teisės aktas 2012 m. nenumatė administratoriaus pareigos valyti sniegÄ . Kyla klausimas, ar pats žalÄ patyręs asmuo neprisiėmė rizikos statydamas maÅ¡inÄ toje vietoje. Jei vis dėl to teismas nuspręs priteisti Å¾Ä lÄ iÅ¡ atsakovo, prašė žalos dydį sumažinti.Trečiojo asmens UAB „DK PZU Lietuva“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti nedalyvaujant jo atstovu bei vadovautis jų 2013-07-10 pateiktais paaiÅ¡kinimais.

Apie posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ trečiajam asmeniui praneÅ¡ta tinkamai, byla nagrinėtina trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.Liudytojas V. N. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad automobilis stovėjo centre Tiltų g., kur gyvena jų vadovas. Jam direktorius pranešė, kad buvo nuoÅ¡liauža nuo stogo ir ji atsitrenkė į automobilį. Buvo sugadinta galinė dalis, iÅ¡daužtas langas. Automobilis stovėjo prie įvažiavimo, turėjo stovėti už užtvaro. Ä®važiavus už kampo yra stovėjimo aikÅ¡telė.

Ji pats nematė, kur stovėjo automobilis, bet žino tai iÅ¡ akcininko, kuris tÄ automobilį ir pastatė. Ten stovėti galima, yra sužymėtos stovėjimo vietos. Draudimas darė visas nuotraukas, remontavo „Škoda“ centre ir draudimas iÅ¡mokėjo žalÄ . Jie sumokėjo už remontÄ , o draudimas atlygino tÄ sumÄ . IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad 2011 m. sausio 9 d., Klaipėdoje, Tiltų g. 24, nuo pastato stogo nukritęs sniegas su ledo gabalais apgadino UAB „Litmaris“ valdomÄ automobilį Å koda Octavia, valst Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustÄ AB „Lietuvos draudimas“.

Ä®vykis buvo pripažintas draudžiamuoju, už automobilio apgadinimÄ buvo iÅ¡mokėta 5661,10 Lt draudimo iÅ¡moka. Dėl žalos atlyginimo.Bylos medžiaga nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 26 d. ieÅ¡kovas ir draudėjas UAB „Litmaris“ sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, kuria apdraudė automobilį Å koda Octavia, valst. Nr.(duomenys neskelbtini). Nors atsakovas atsiliepime kėlė klausimÄ dėl draudimo sutarties galiojimo, nes draudimo liudijime sutarties sudarymo data nurodyta 2011-11-08, tačiau ieÅ¡kovas pateikė teismui paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad draudimo sutartis galioja nuo 2010-11-27 iki 2011-11-26 ir sutarties galiojimo metu draudimo sutarties sÄ lygos buvo daug kartų keičiamos ir teismui pateikė kompiuterinės sistemos iÅ¡spausdintÄ dokumentÄ , kuriame matosi paskutinė sutarties versija.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad sugadinta transporto priemonė buvo neapdrausta, kadangi byloje yra pateiktas Transporto priemonių draudimo liudijimas (1 tomas, b.l. 108) bei transporto priemonių apraÅ¡as (1 tomas, b.l. 6), iÅ¡ kurio matyti, kad automobilio Å koda Octavia draudimo apsaugos įsigaliojimo data 2010-11-27. Civilinė atsakomybė kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ), atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d.).

Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Tai reiÅ¡kia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimÄ . Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktrinÄ kaltė ir neteisėti veiksmai yra neiÅ¡skiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiÅ¡kai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpcijÄ . Ä®rodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieÅ¡kovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotÄ teismų praktikÄ nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad draudėjas patyrė žalÄ ir bÅ«tent tokio dydžio, kiek buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡mokos, taip pat tai, kad tai lėmė dėl atsakovo neveikimo nukritęs sniegas.Statinių savininkai (valdytojai) žalÄ , atsiradusiÄ dėl statinių trÅ«kumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė (CK 6.266 str.).

Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347, 11.3. p. numatytas vienas iš statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių – prižiūrėti, kad nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m. atstumu.

Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351, 5.1.4.p. numatyta techninio prižiÅ«rėtojo prievolė iÅ¡laikyti gyvenamųjų namų, jo dalių savybes, atitinkančias statinio saugaus naudojimo reikalavimus. Minėtas administratoriaus veiklos reglamentavimas patvirtina, kad atsakovo atsikirtimas, kad teisės aktuose nėra nustatyta atsakovo pareiga valyti nuo stogo sniegÄ , nepagrįstas, nes Å¡iÄ funkcijÄ apima pagrindinis administratoriaus uždavinys – tinkamai prižiÅ«rėti pastato bendro naudojimo objektus (tame tarpe ir stogÄ ) bei namui priskirtÄ Å¾emės sklypÄ .

Namo stogas, kaip pagrindinė namo konstrukcija, yra to namo butų (ir kitų patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė (LR CK            4.82 str.), kurios tinkamÄ priežiÅ«rÄ remiantis LR CK 4.84 straipsniu, turi atlikti bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas.

Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį, suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ . Byloje konstatuota, kad įvykio metu atsakovas buvo namo, esančio Tiltų g. 24, administratorius, teikiantis daugiabučio namo gyventojams atlygintines paslaugas. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie tai, kad namo priežiÅ«rÄ jis bÅ«tų pavedęs atlikti kitam asmeniui, todėl atsakovui nepaÅ¡alinus sniego nuo stogo, nesiimant jokių veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas saugus naudojimasis statiniu ir kiemu, jis atsako už atsiradusiÄ Å¾alÄ dėl nuo namo stogo nukritusio apledėjusio sniego.

Aplinkybių, nurodytų CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, atsakovas byloje neįrodė. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nenustatyta, kad automobilis buvo pastatytas draudžiamoje vietoje. Atsakovo veiksmai (neveikimas) liudija, kad jis, bÅ«damas atsakingas už daugiabučio namo priežiÅ«rÄ , nemanė, jog situacija buvo pavojinga, nesiėmė jokių prevencinių priemonių daugiabučio namo gyventojų (turto) saugumui užtikrinti. Ä®rodymų, patvirtinančių, kad automobilio stovėjimo vieta buvo akivaizdžiai pavojinga, atsakovas nepateikė.

Dėl to darytina iÅ¡vada, kad asmens, pastačiusio automobilį, veiksmai, pasistatant automobilį gyvenamojo namo, kieme, nesant įspėjimo apie galimÄ pavojų, negali bÅ«ti pripažinti rizikos prisiėmimu, dėl ko, vadovaujantis CK                     6.253 straipsnio 5 dalimi, bÅ«tų netaikoma atsakovo civilinė atsakomybė. Atsakovas, aukščiau nurodytiems teiginiams pagrįsti, pateikė teismui UAB „Danės bÅ«stas“ statinio ir jo teritorijos apžiÅ«ros aktÄ , padarytÄ praėjus daugiau nei 17 mėnesių nuo įvykio, kurio iÅ¡vadose konstatuota, kad įvertinus pastato tipÄ , aplink jį esančiÄ teritorijÄ , darytina iÅ¡vada, kad automobilis Å koda Octavia, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo bÅ«ti apgadintas nuo pastato Tiltų g. 24, Klaipėda, stogo nukritus sniegui arba automobilis buvo apgadintas dėl to, kad automobilio vairuotojas nesilaikė įspėjamųjų ženklų, užtvarų, arba pažeidė LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintas Kelių eismo taisykles. Teismas šį pateiktÄ atsakovo įrodymÄ vertina kartu su kita bylos medžiaga ir mano, kad pateiktas įrodymas neÅ¡alina atsakovo atsakomybės. Byloje nėra duomenų, kad asmuo bÅ«tų nubaustas administracine tvarka už automobilio stovėjimo taisyklių pažeidimÄ , kitų, t.y. oficialių, įrodymų byloje, jog automobilį statyti prie namo Tiltų g. 24 buvo negalima ar uždrausta, byloje nėra.Ä®vykis buvo pripažintas draudžiamuoju, už automobilio apgadinimÄ buvo iÅ¡mokėta 5661,10 Lt draudimo iÅ¡moka.

Draudimo iÅ¡moka buvo apskaičiuota vadovaujantis UAB „Toro servisas“ pateikta remonto darbų sÄ mata. Draudimo iÅ¡mokos dydį taip pat patvirtina byloje pateiktas Transporto priemonės apžiÅ«ros aktas, kuriame nurodyti visi sugadinimai, kuriuos nustatė atestuotas specialistas, todėl teismas neturi pagrindo abejoti draudimo iÅ¡mokos dydžio teisingumu. Kaip matyti iÅ¡ užfiksuotų transporto priemonės sugadinimų fotonuotraukose ir remonto sÄ matos, atlikti darbai, už kuriuos buvo apskaičiuota ir iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, iÅ¡ esmės sutampa su nurodytais apgadinimais ir nėra pagrindo konstatuoti, kad atlikti darbai buvo nesusiję su įvykio metu padarytais apgadinimais.

Byloje pateiktoje remonto sÄ matoje nurodyta, kad medžiagų koeficientas 90 proc., t.y. pritaikyta 10 procentų nuolaida, kuri atitinka automobilio nusidėvėjimÄ . Atsakovas teigia, kad iÅ¡mokėtos žalos dydis yra per didelis ir turi bÅ«ti mažinimas, o kai kurie atlikti darbai nėra susiję su įvykio metu padaryta žala, tačiau savo teiginių neįrodė leistinomis priemonėmis, nepateikė teismui jokių įrodymų dėl žalos dydžio netinkamo paskaičiavimo ar alternatyvaus žalos dydžio apskaičiavimo (CPK 12 str., 178 str.).

Atsakovas teigia, kad techninės apžiÅ«ros akte nurodytas automobilio numeris ne tas ir mano, kad gal tai visai kitas automobilis buvo tvarkomas. Teismas Å¡iuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi byloje pateiktas automobilio Å koda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo kopija (b.l. 146), iÅ¡ kurio matyti, kad visi automobilio techniniai duomenys sutampa, todėl konstatuojama, kad buvo padaryta raÅ¡ymo apsirikimo klaida, kuri neÅ¡alina atsakovo atsakomybės. Tai, kad atsakovas nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir atidus, sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, kad tarp tokių atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiÅ¡kiančių neveikimu, ir ieÅ¡kovui padarytos žalos yra netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Nagrinėjamu atveju nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kurie pasireiÅ¡kė neteisėtu neveikimu (pasyviu elgesiu) – nepakankama jam nuosavybės teise priklausančio turto priežiÅ«ra, nesiėmimu jokių veiksmų bei priemonių, bÅ«tinų bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai įgyvendinti, buvimÄ , t. y. laiku nenuvalė sniego nuo namo stogo ir dėl tokio atsakovo neveikimo kilo žala, t. y. buvo apgadintas ieÅ¡kovo apdraustas automobilis. Å iuo atveju sniego ir ledo gabalų nuo stogo kritimÄ pripažinti nenugalima jėga, teismo nuomone, nėra pagrindo, nes tinkamai ir laiku neatlikus stogo valymo darbų, atsakovas galėjo ir privalėjo numatyti galimas kilusias pasekmes ir jo atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių byloje nėra nustatyta (CK 6.212 str., 6.253 str.).

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , įgijo regreso teisę į atsakingÄ asmenį – atsakovÄ . Atsakovas neįrodė ir nepateikė atsikirtimų, jog savo pareigas vykdė tinkamai.Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti – atsakovas, bÅ«damas pastato, esančio Tiltų g. 24, Klaipėdoje, administratoriumi, turėjo pareigÄ prižiÅ«rėti ir laiku nuvalyti ant pastato stogo susikupusį sniegÄ , kad nebÅ«tų padaryta žalos tretiesiems asmenims, tačiau Å¡ių pareigų nevykdė arba vykdė jas netinkamai (Vilniaus apygardos teismo            2012-04-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2A-1269-781/2012;

Kauno apygardos teismo            2013-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2A-918-259/2013). Dėl tokio atsakovo neveikimo trečiajam asmeniui buvo padaryta žala, t.y. apgadinta transporto priemonė Å koda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos nustatytas priežastinis ryÅ¡ys. Konstatuotina, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, nes per nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kovui neatlygino padarytos žalos (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.), todėl ieÅ¡kovo reikalavimas yra pagrįstas ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinas 5661,10 Lt žalos atlyginimas.

Teismas pažymi, kad iÅ¡ atsakovo priteisiamas žalos dalis atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, nes yra visos bÅ«tinosios sÄ lygos dalinei civilinei atsakomybei kilti. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės. Be to, teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, sudarančių teisinį pagrindÄ mažinti žalos dydį. Atsakovas, praleidęs prievolės įvykdymo terminÄ , privalo mokėti ieÅ¡kovui netesybas –procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 str.).

IÅ¡ atsakovo priteistinos 6 procentų metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas turėjo 639 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro         169 Lt žyminis mokestis ir 470 Lt už advokato teisinę pagalbÄ . CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ , Å¡alis raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. IeÅ¡kovo atstovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ , pateikė teismui dvi sÄ skaitas 470 Lt sumai (2 tomas, b.l. 12-13), tačiau byloje nepateikti įrodymai, kad Å¡ios sÄ skaitos bÅ«tų apmokėtos.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas teigė, kad Å¡ios sÄ skaitos yra pateiktos ieÅ¡kovui apmokėti, tačiau iki bylos nagrinėjimo pabaigos įrodymų dėl jų apmokėjimo nebuvo pateikta. Teismas konstatuoja, CPK 93 str. normoje vartojama sÄ voka iÅ¡laidos turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sistemiÅ¡kai, atsižvelgiant į kitas CPK nuostatas, kurios taikytinos paskirstant teismo iÅ¡laidas ir papildomas iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, t.y. teismo yra paskirstomos tik „turėtos iÅ¡laidos”, t.y. faktiÅ¡kai turėtos, o ne bÅ«simosios iÅ¡laidos.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad teismas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį gali priteisti Å¡aliai tik jos faktiÅ¡kai turėtas iÅ¡laidas. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ iÅ¡ atsakovo nepriteisiamos. Patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos, t.y. 169 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 str., teismasn u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti.

Priteisti ieÅ¡kovui AB „Lietuvos draudimas“ 5661,10 Lt (penkis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 10 ct) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 5661,10 Lt sumos nuo 2013-05-17 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 169 Lt (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis litus) žyminio mokesčio iÅ¡ atsakovo UAB „Danės bÅ«stas“.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                        Jolanta Gailevičienė