c8b48562-8463-4e14-a15c-2911287dfd11 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-864-244/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01066-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 26 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Liudos Arlauskienės, dalyvaujant Vidaus reikalų ministerijos atstovui Konstantinui Tiažkijui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. T. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė : PareiÅ¡kėja skunde (b. l. 1-8) praÅ¡o:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011-04-20 sprendimÄ Nr. 1D-2850-(2);

2) priteisti iÅ¡ Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Skunde pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. atsakovė moka sumažintÄ valstybinę pareigÅ«nų pensijÄ . Teigia, kad teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Å ie principai suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui.

Seimas, neatsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo suformuotÄ praktikÄ dėl pensijų mažinimo, 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ (toliau – Laikinasis įstatymas), kuriuo buvo sumažintos pensijos, tačiau nenustatytas kompensavimo mechanizmas. Taigi taip sumažinus pensijos dydį, dėl socialinės padėties yra diskriminuojamas dirbantis asmuo, kuriam mokama pareigÅ«no pensija. Minėtas teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių, proporcingumo ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos iÅ¡mokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę.

Nuosavybės teisę gina ir tarptautinės teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiami iš Konstitucijos 23, 52 straipsnių kylantys imperatyvai, šioje byloje yra galimas ir civilinės atsakomybės Lietuvos valstybei taikymas. Iš Laikinojo įstatymo, kurio 4 ir 5 str. įtvirtintos nuostatos, sumažinančios pareigūnų valstybinių pensijų dydžius, Vidaus reikalų ministerijai kilo pareiga mokėti sumažintas pareigūnų valstybines pensijas.

Valstybei nustačius anksčiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėja negavo dalies teisėtai įgytos pareigÅ«nų valstybinės pensijos, t. y. pajamų, kurias bÅ«tų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebÅ«tų nustatytas. Dėl to jis patyrė nuostolių, kurių dydis yra lygus jo negautoms pajamoms – neiÅ¡mokėtai valstybinės pareigÅ«nų pensijos daliai. Abu atsakovai turėtų atsakyti solidariai.              Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į skundÄ (b. l. 50-52) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

             Atsiliepime į skundÄ atsakovė paaiÅ¡kino, kad, atsižvelgiant į Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡mokėta sumažinta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija. Vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ , nes galiojo Laikinasis įstatymas, kurio pagrindu buvo perskaičiuota pareiÅ¡kėjos valstybinė pensija.

Dėl to Vidaus reikalų ministerijos 2011-04-20 sprendimas Nr. 1D-2850 (2) yra teisėtas ir pagrįstas. PareigÅ«nų ir karių pensija pareiÅ¡kėjai buvo perskaičiuota ir iÅ¡mokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis ir nustatyta tvarka, todėl Vidaus reikalų ministerijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti įstatymu. PareiÅ¡kėjos reikalavimas priteisti iÅ¡ Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra nepagrįstas.

Skundas netenkintinas.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr. 11SP-916 pareiÅ¡kėjai buvo paskirta 1 045,89 Lt dydžio valstybinė pareigÅ«nų ir karių pensija (b. l. 37). 2011 m. kovo 21 d. pareiÅ¡kėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį (b. l. 38-39). 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 1D-2850 (2) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsisakė pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾inti valstybinės pensijos dalį (b. l. 40-41).

PareiÅ¡kėja skunde teigia, kad valstybei nustačius anksčiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , ji negavo dalies teisėtai įgytos pareigÅ«nų valstybinės pensijos.Atsakovė Vidaus reikalų ministerija teigia, kad 2011 m. balandžio 20 d. sprendimas Nr. 1D-2850(2) yra teisėtas ir pagrįstas. PareigÅ«nų ir karių pensija pareiÅ¡kėjai buvo perskaičiuota ir iÅ¡mokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis ir nustatyta tvarka, todėl Vidaus reikalų ministerijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti įstatymu.Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjai paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 teisėtumo. 1994 m. gruodžio 13 d.

PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija.2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris, iÅ¡skyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., Å¡is įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ .

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.             Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtÄ valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimÄ ; jame buvo nustatyta socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių iÅ¡mokų laikinÄ sumažinimÄ .

Pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. perskaičiuojant asmeniui paskirtÄ valstybinę pensijÄ , taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendrÄ sumÄ tiek tais atvejais, kai Å¡i iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų iÅ¡mokų dydį, gauta iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) pagal nustatytÄ formulę gali bÅ«ti mažinama ne daugiau nei 20 procentų.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.             Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 29 d.             Pareiškėja nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimus dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2010-01-01, taikant Laikinojo įstatymo nuostatas.

PareiÅ¡kėja nepagrįstai neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalį vertina kaip jam padarytÄ turtinę žalÄ ir praÅ¡o taikyti Civilinio kodekso normas. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos nurodytų faktinių aplinkybių (skundo faktinio pagrindo), nagrinėjamas ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, todėl Å¡iam ginčui spręsti turi bÅ«ti taikytos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.

Kaip minėta anksčiau, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pareiÅ¡kėjai valstybinė pensija buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį esant pagristoms sÄ lygoms. Europos Žmogaus Teisių Teismas dažnai taiko proporcingumo kriterijų, spręsdamas apie Europos žmogaus teisių konvencijoje ir jos protokoluose numatytų teisių ribojimÄ .

Proporcingumo principas galėtų bÅ«ti interpretuojamas kaip galimybė taikyti apribojimus tada, kai tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje ir yra svarbiau už asmens teisę. Toks apribojimas turi bÅ«ti proporcingas ir apribojimo turinio atžvilgiu: net ir esant pagrįstoms sÄ lygoms teisę riboti, tokio ribojimo turinys turi bÅ«ti adekvatus. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 29 straipsnyje nurodoma, kad kiekvienas žmogus turi pareigas visuomenei, kurioje tik ir gali laisvai ir visiÅ¡kai vystytis jo asmenybė.

„Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, kiekvienas žmogus negali patirti kitokių apribojimų, kaip įstatymo numatyti, vien tik tam, kad garantuotų kitų žmonių teisių ir laisvių deramÄ pripažinimÄ ir gerbimÄ siekiant patenkinti teisingus moralės, vieÅ¡osios tvarkos ir visuotinės gerovės reikalavimus demokratinėje visuomenėje“. Vadovaudamasis tokiu teisiniu reglamentavimu ir remdamasis byloje esančia medžiaga, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė teisėtai sumažino pareiÅ¡kėjai paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos skundo.PareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. balandžio 20 d. sprendimÄ Â Nr. ID-2850 (2).

Byloje nustatyta, kad ginčijamu sprendimu Vidaus reikalų ministerija, kaip iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, atsakė į pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl sumažintos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos. Vidaus reikalų ministerija, apskaičiuodama pensijų dydžius, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Ä®statymas ar kitas teisės aktas yra laikomu teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu.

Taigi Vidaus reikalų ministerija, vadovaudamasi teisės normomis veikė pagal kompetencijÄ teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl nurodytų motyvų darytina iÅ¡vada, kad teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo nebuvo, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,nusprendė:Atmesti pareiÅ¡kėjos J.

T. skundÄ Â kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                 Liuda Arlauskienė                                                                  Raimondas Blauzdžius                                                                  Liudmila Zaborovska