2024-07-31 Nr. AB-11323-3-62-3-00185-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-309-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00185-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 1 350 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo sveikatos ir priežiūros padalinyje.

Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 9 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjo skundo trūkumams pašalinti – pateikti tinkamai pasirašytą skundą (arba pateikti skundą naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, t. y. per EPP), kadangi pareiškėjo skundo skenuotos kopijos persiuntimas elektroniniu paštu iš Šiaulių kalėjimo administracijos neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytos skundų (prašymų) pasirašymo ir pateikimo tvarkos.

Regionų administraciniame teisme 2024 m. vasario 22 d. buvo gauta Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo 2024 m. vasario 22 d. pažyma, jog pareiškėjui 2024 m. vasario 21 d. buvo įteiktas Regionų administracinio teismo uždaras vokas.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas nepašalino teismo nustatytų trūkumų, t. y. nepateikė tinkamai pasirašyto skundo, todėl jo skundas laikytinas nepaduotu. Pareiškėjui išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta kelio pakarotinai kreiptis į teismą su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo skundą priimti.

Pareiškėjas pažymi, kad dėl įkalinimo įstaigos veiksmų jis negalėjo tinkamai pasirašyti skundo originalo, nes minėta įstaiga jo negrąžino pareiškėjui. Pareiškėjas pažymi, kad visada siekia tinkamai ir laiku realizuoti savo teisę į teisminę gynybą.

Pareiškėjas 2024 m. birželio 1 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo, pabrėždamas, kad neturėjo galimybės ištaisyti skundo trūkumų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas buvo laikomas nepaduotu, nepašalinus 2024 m. vasario 9 d. nutartimi nustatytų trūkumų (be kita ko, nepateikus tinkamai pasirašyto skundo), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde pažymi, kad siekė tinkamai pašalinti trūkumus, tačiau to įvykdyti negalėjo dėl objektyvių ir nuo jo nepriklausiusių priežasčių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

ABTĮ aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat pareiškėjui paaiškinti, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Taigi, termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas asmeniui suteikia galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui nustatyti ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniam teismui paduodami raštu. Skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti elektroninės formos ir paduodami elektroninių ryšių priemonėmis. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) yra pasirašytas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus; Kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais (ABTĮ 24 str. 4 d.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo skundas teismui buvo pateiktas elektroniniu paštu, jis nebuvo tinkamai pasirašytas ir buvo pateiktas pataisos įstaigos pareigūno. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 9 d. nutartimi pagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti – pateikti teismui skundą, pasirašytą originaliu parašu, arba pateikti skundą naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, t. y. per EPP. Ginčo dėl to, kad ši nutartis pareiškėjui buvo tinkamai įteikta, nekyla (byloje pateikta įkalinimo įstaigos informacija, kad pareiškėjui nutartis buvo įteikta uždarame voke), tačiau jis per teismo nustatytą terminą tinkamai pasirašyto skundo teismui nepateikė.

Pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę, skundai administraciniam teismui pateikiami raštu, pasirašyti pareiškėjo arba jo atstovo (ABTĮ 24 str. 1 d., 3 d.). Įvertinus ABTĮ 23 straipsnio 7 dalį, teigtina, kad paprastai skundas teismui gali būti siunčiamas paštu ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Tačiau, jeigu skundas siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo originalas. Kaip jau minėta, pagal ABTĮ 24 straipsnio 4 dalį, kai skundas administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais. Šio įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, t. y. EPP.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo skaitmeninę kopiją elektroniniu paštu teismui išsiuntė įstaiga, kurioje jis yra laikomas, t. y. pareiškėjo skundas buvo pateiktas teismui ne raštu, kuris būtų pasirašytas originaliu pareiškėjo parašu, ne per EPP, ir net ne jo paties, pareiškėjo tapatybė nėra patvirtinta Teismų įstatyme nustatytais būdais. Pareiškėjo skundas teismui neįgalioto asmens buvo pateiktas kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, nesinaudojant Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, o toks proceso dokumentų pateikimas teismui nėra tinkamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 41 straipsnio 3 dalis pareiškėjui suteikia teisę raštus teikti elektroninėmis ryšio priemonėmis. Pagal šią teisės akto nuostatą, nuteistiesiems, kurie to pageidauja, laisvės atėmimo vietų įstaiga sudaro sąlygas į advokatą, valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi, asmeniui turi būti sudaroma galimybė nustatytu būdu, be kita ko, kreiptis ir į teismą, tačiau įstaigos, kurioje asmuo kali, dokumentų pateikimas elektroniniu paštu negali būti laikomas tinkamu pareiškėjo dokumentų pateikimu elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiu būdu persiuntus pareiškėjo skundą teismui, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas teismui turėjo būti pateiktas jo skundo originalas (ABTĮ 23 str. 7 d.), tačiau tai nebuvo įvykdyta.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad jis neturėjo galimybės teismui pateikti skundo originalo, kadangi jis liko įkalinimo įtaigos administracijoje. Vadovaujantis ABTĮ 24 straipsnio 3 dalimi, skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas, tačiau įkalinimo įstaiga negali būti laikoma tinkamu pareiškėjo atstovu, be to, kaip jau minėta, tinkamu pateikimu negali būti laikomas ir skundo elektroniniu paštu išsiuntimas teismui. Aplinkybė, kad pareiškėjas (jau po skundžiamos nutarties priėmimo) kreipėsi į instituciją dėl jo skundo originalo, nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjas ėmėsi tinkamų priemonių teismo nustatytiems skundo trūkumas pašalinti. Už tinkamą skundo pateikimą teismui yra atsakingas būtent jį teikiantis asmuo (jo atstovas), todėl jis privalo imtis visų priemonių, kad teismui teikiami dokumentai atitiktų jiems keliamus formos ir turinio reikalavimus. Siekdamas pašalinti teismo nustatytus skundo trūkumus, tinkamai pasirašytą skundą pareiškėjas teismui galėjo teikti paštu. Tai taip pat galėjo būti padaryta per tinkamai įgaliotą atstovą. Be to, pareiškėjas teismui per trūkumų šalinimo laikotarpį nepateikė jokių įrodymų ar papildomų duomenų, neprašė termino pratęsti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad formalaus pobūdžio reikalavimai asmenų procesiniams dokumentams, kurie teikiami teismui, nėra savitiksliai, jie yra skirti efektyviam bylos nagrinėjimui užtikrinti. Pažymėtina, kad pareiškėjas ne tik turi teisę kreiptis į teismą bei kitas jam ABTĮ suteikiamas teises procese, bet kartu turi ir pozityvias pareigas elgtis atsakingai, savo procesines teises įgyvendinti sąžiningai, bendradarbiauti procese ir vykdyti teismo reikalavimus pateikti teismui tinkamus, ABTĮ įtvirtintas nuostatas atitinkančius procesinius dokumentus.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ nuostatas, nustatydamas pareiškėjo skundo trūkumus, sudarė galimybę pasinaudoti ABTĮ nustatyta teise per nustatytą laiką pašalinti skundo trūkumus. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nutartis skundą laikyti nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui, pašalinus skundo trūkumus, ABTĮ nustatyta tvarka pakartotinai kreiptis į teismą.

Pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikia papildomus įrodymus (Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo ir Lietuvos kalėjimų tarnybos raštus), kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABT 142 str. 3 d.). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė priežasčių, dėl kurių apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai negalėjo būti pateikti procesinio pobūdžio klausimą sprendusiam pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių į institucijas dėl jo skundo originalo pateikimo jis negalėjo kreiptis anksčiau (per pirmosios instancijos teismo nustatytą skundo trūkumų šalinimo terminą). Atsižvelgusi į šias aplinkybes bei aptartus išaiškinimus dėl naujai apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų vertinimo, teisėjų kolegija dėl minėtų įrodymų papildomai nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis