c8b34a46-cd7a-4f91-870e-34cbcd1753ab · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-680-852/2021 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00980-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.9.3; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. vasario 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A.

K. ieÅ¡kinį atsakovei Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklai dėl neteisėto darbo sutarties sÄ lygų keitimo, trečiasis asmuo Elektrėnų savivaldybė. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. K. (toliau – ir ieÅ¡kovė, darbuotoja), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2020 m. balandžio 16 d. sprendimu, priimtu darbo byloje Nr. APS-131-5171/2020, kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, kurio reikalavimus vėliau patikslino, praÅ¡ydama:

1) Pripažinti tarp jos ir atsakovės Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos (toliau – ir atsakovė, darbdavė) sudarytÄ 2020 m. vasario 21 d. darbo sutartį Nr. 204 ir 2020 m. vasario 21 d. susitarimÄ dėl 2020 m. vasario 21 d. darbo sutarties Nr. 204 pakeitimo negaliojančiais;

2) Pripažinti atsakovės Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos nuo 2019 m. gruodžio 20 d. atliktÄ vienaÅ¡alį jos darbo sutarties sÄ lygų pakeitimÄ neteisėtu ir įpareigoti atsakovę Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklÄ vykdyti savo įsipareigojimus pagal jų 2018 m. lapkričio 26 d. susitarime dėl 2005 m. rugsėjo 30 d. darbo sutarties Nr. SD-90 pakeitimo numatytas darbo sutarties sÄ lygas;

3) Išieškoti jai iš atsakovės Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos 1 531,94 Eur (neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 1 dalyje numatytus delspinigius;

4) Ä®pareigoti atsakovę Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklÄ pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikslintÄ informacijÄ apie darbuotojai laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. apskaičiuotas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas;

5) Priteisti jai iÅ¡ atsakovės Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokykloje ji dirba nuo 1994 metų. Pažymėjo, kad 2018 m. spalio 1 d. buvo iÅ¡rinkta Vievio meno mokyklos darbo tarybos pirmininke, ji taip pat yra Lietuvos Å¡vietimo ir mokslo profesinės sÄ jungos narė. PaaiÅ¡kino, kad 2018 m. lapkričio 26 d. pasirašė susitarimÄ dėl darbo sutarties pakeitimo, pagal kurį susitarė dėl tokių darbo sutarties sÄ lygų (kurios aktualios Å¡iam ginčui): darbo funkcija – FÅ PU (formaliojo Å¡vietimo papildančio ugdymo) ir NÅ (neformaliojo Å¡vietimo) mokytoja, darbo užmokestis – mokamas pagal Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo ir Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos apraÅ¡o nustatytÄ tvarkÄ viena kartÄ per mėnesį – mėnesio paskutinę dienÄ , pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas – 7,44, nustatoma darbo laiko norma – 1 etatas (29 kontaktinės valandos per savaitę, iÅ¡ viso 1512 metinių valandų).

Nurodė, kad nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. buvo laikinai nedarbinga dėl ligos. Atsakovės vadovas, grįžus po laikino nedarbingumo, jai įteikė praneÅ¡imÄ apie keičiamas darbo sutarties sÄ lygas, jas bloginant. Pagal DK 168 straipsnio 3 dalį, norėdama bloginti jos bÅ«tinÄ sias darbo sutarties sÄ lygas, atsakovė turėjo gauti iÅ¡ankstinį Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimÄ (toliau – ir VDI sutikimas).

Todėl ji 2020 m. gruodžio 30 d. informavo atsakovės vadovÄ , kad savo pozicijÄ dėl siÅ«lomų darbo sutarties sÄ lygų pateiks po to, kai bus gautas VDI sutikimas. Gavusi VDI sutikimÄ , atsakovė pateikė 2020 m. vasario 21 d. darbo sutartį Nr. 204 ir susitarimÄ dėl 2020 m. vasario 21 d. darbo sutarties Nr. 204 pakeitimo, kuriuos ji dėl tuo metu patirto spaudimo pasirašė. Å iuose dokumentuose buvo nurodyta, kad jai nustatomos tokios darbo sutarties sÄ lygos (kiek aktualu Å¡iam ginčui): pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas (pareiginės algos bazinio dydžio) – 7,47, nustatoma darbo laiko norma – 0,853 etato (24 kontaktinės valandos per savaitę, 816 kontaktinių val. per metus, iÅ¡ viso 1290,4 metinių valandų).

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2020 m. vasario 26 d. ji informavo darbdavę, jog atÅ¡aukia savo paraÅ¡Ä 2020 m. vasario 21 d. darbo sutartyje ir susitarime bei kreipėsi į DGK. Pažymėjo, kad DGK 2020 m. balandžio 16 d. sprendimu jos reikalavimus atmetė, motyvuodama, be kita ko, tuo, kad ji dirbti pakeistomis darbo sutarties sÄ lygomis sutiko, sutikimÄ patvirtindama savo paraÅ¡u, o teisės aktai nenumato darbuotojui galimybės atÅ¡aukti savo sutikimÄ dirbti pakeistomis darbo sutarties sÄ lygomis. 1.1. Pasisakydama dėl darbo sutarties sÄ lygų pakeitimo fakto ir momento ieÅ¡kovė nurodė, kad jos darbo sutarties sÄ lygos neteisėtai pakeistos nuo 2019 m. gruodžio 20 d., kai ji grįžo po laikino nedarbingumo laikotarpio, o ne nuo 2020 m. vasario 21 d., kaip nurodė DGK.

Darbo sutarties sÄ lygos yra bÅ«tinosios ir papildomos (DK 33 straipsnio 1 dalis). BÅ«tinosios darbo sutarties sÄ lygos – sÄ lygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sÄ lygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta (DK 33 straipsnio 2 dalis). DK 34 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi bÅ«ti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Tuo tarpu papildomos darbo sutarties sÄ lygos – darbo sutarties Å¡alių susitarimu nustatomos darbo sÄ lygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieÅ¡taraujantį darbo sutarties Å¡alių susitarimÄ dėl darbo.

Å ių sÄ lygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa darbo sutarties Å¡alims privalomos, kai dėl jų susitariama (DK 33 straipsnio 3 dalis). Palyginus 2018 m. lapkričio 26 d. susitarimÄ dėl darbo sutarties pakeitimo su 2020 m. vasario 21 d. darbo sutarties pakeitimu, matyti, kad 2020 m. vasario 21 d. darbo sutarties pakeitimu yra sumažinta jos darbo laiko norma – nuo 1 etato (1.512 metinių valandų) iki 0,853 etato (1.290,4 metinių valandų). BÅ«tent dėl Å¡ios darbo sutarties sÄ lygos keitimo ir kilo esminis ginčas byloje.

Darbo laiko norma, darbo krÅ«vis, etato dydis tiesiogiai lemia darbuotojo darbo funkcijos apimtį bei darbo užmokesčio dydį, todėl toks keitimas laikytas bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų keitimu. Tačiau vien dėl to, kad Å¡alys 2018 m. lapkričio 26 d. buvo įtvirtinusios darbo laiko normos dydį darbo sutartyje, nepriklausomai nuo to, kaip Å¡ios darbo sÄ lygos bus kvalifikuojamos, jos yra tapusios darbo sutarties sÄ lygomis, kurioms taikoma DK 45 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta griežta jų keitimo darbdavio iniciatyva tvarka – t. y., tik turint darbuotojo raÅ¡ytinį sutikimÄ .

Faktinė situacija rodo, kad iki ieÅ¡kovei tampant laikinai nedarbingai, ji dirbo pagal 2018 m. lapkričio 26 d. susitarime dėl darbo sutarties pakeitimo nustatytas darbo sutarties sÄ lygas – t. y., ji dirbo 1 etatu (1.512 metinių valandų) mokytojo pareigose. Tačiau faktinė situacija taip pat rodo, kad 2019 m. gruodžio 20 d., kai ji grįžo po laikino nedarbingumo, tokio darbo krÅ«vio atsakovė jai nebesuteikė. Tai puikiai matyti pačios atsakovės pateiktame atsakovės pedagoginio ir techninio personalo tarifikacijos sÄ raÅ¡e 2020 m. sausio 1 d. momentui, t. y., momentui, dar iki 2020 m. vasario 21 d. darbo sutarties pakeitimų.

Å iame tarifikacijos sÄ raÅ¡e informacija apie jÄ pateikiama antro puslapio pirmoje eilutėje, iÅ¡ kurios matyti, kad atsakovė jai suteikė tik 0,916 etato darbo krÅ«vį (26 kontaktinės valandos per savaitę, 1.385,60 metinių valandų), o tai yra akivaizdžiai blogesnės darbo sÄ lygos, nei Å¡alys buvo sutarusios 2018 m. lapkričio 26 d. susitarimu, kuriame buvo nustatyta darbo laiko norma – 1 etatas (29 kontaktinės valandos per savaitę, iÅ¡ viso 1.512 metinių valandų). Atsakovė neskelbė jai Å¡iuo laikotarpiu jokių prastovų (nors ir dalinių), teisėtų darbo sutarties sÄ lygų keitimų nuo 2019 m. gruodžio 20 d. taip pat neatliko.

Taigi, nesant visiÅ¡kai jokių teisės aktuose numatytų pagrindų, faktiÅ¡kai atsakovė jai nuo 2019 m. gruodžio 20 d. nebesuteikė 1 etato (1.512 metinių valandų) darbo krÅ«vio, ir atitinkamai nebemokėjo tokiam darbo krÅ«viui priklausančio darbo užmokesčio. DK 168 straipsnio 3 dalis numato, jog darbuotojų atstovavimÄ Ä¯gyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie iÅ¡rinkti, ir Å¡eÅ¡is mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali bÅ«ti atleisti iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų bÅ«tinosios darbo sutarties sÄ lygos negali bÅ«ti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų bÅ«tinosiomis darbo sutarties sÄ lygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų bÅ«tinosiomis darbo sutarties sÄ lygomis, be VDI sutikimo.

Atitinkamai DK 45 straipsnio 1 dalis numato, kad pakeisti bÅ«tinÄ sias darbo sutarties sÄ lygas, papildomas darbo sutarties sÄ lygas, nustatytÄ darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotojÄ dirbti į kitÄ vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo raÅ¡ytiniu sutikimu. Nagrinėjamu atveju nėra nei VDI, nei darbuotojos sutikimų keisti jos darbo sutarties sÄ lygas nuo 2019 m. gruodžio 20 d., todėl akivaizdu, kad atsakovė neteisėtai, nesilaikydama teisės aktų nustatytos tvarkos faktiÅ¡kai pablogino jos darbo sutarties sÄ lygas – darbo krÅ«vį, etato dydį, darbo užmokesčio dydį – nuo 2019 m. gruodžio 20 d.

Pažymėjo, kad 2020 m. vasario 21 d. darbo sutarties pakeitimu taip pat pakeistas jos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas – jis padidintas nuo buvusio 7,44 iki 7,47. Tačiau toks pakeitimas yra nulemtas ne šalių valios, o teisės aktų imperatyvių reikalavimų. DK 140 straipsnio 1 dalis nurodo, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį, išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas.

Å io straipsnio 4 dalis numato, kad iÅ¡ valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sÄ lygos nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka. IeÅ¡kovės darbo užmokesčio nustatymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbÄ Ä¯statymas (toliau – DAÄ®), kurio 7 straipsnio 1 dalis numato, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų, iÅ¡skyrus darbininkus, pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pareiginės algos koeficientais, o 6 straipsnis, inter alia (be kita ko), numato, kad pareiginė alga apskaičiuojama: atitinkamÄ pareiginės algos koeficientÄ dauginant iÅ¡ bazinio dydžio.

Kaip numatoma DAÄ® 8 straipsnio 1 dalis, mokytojų (iÅ¡skyrus trenerius) ir pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pagal Å¡io įstatymo 5 priedÄ , atsižvelgiant į pedagoginio darbo staÅ¾Ä , kvalifikacinę kategorijÄ ir veiklos sudėtingumÄ . Akcentavo, kad jos pedagoginio darbo stažas yra 31 metai (t. y., didesnis nei 25 metai), o jos kvalifikacinė kategorija – vyresniosios mokytojos, todėl vadovaujantis DAÄ® 5 priedo 1 lentele, vienintelis galimas jai taikyti pareiginės algos koeficientas – 7,47.

Todėl atsakovė privalėjo padidinti pareiginės algos koeficientÄ , nes prieÅ¡ingu atveju darbo sutartimi nustatytas darbo užmokestis bÅ«tų mažesnis, nei numato DAÄ®, o tai pažeistų DK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kuriÄ darbo užmokesčio dydis negali bÅ«ti mažesnis, negu nustato darbo santykiams taikomi įstatymai, kolektyvinės sutartys, kitos darbo teisės normos ar darbovietėje patvirtinta darbo apmokėjimo sistema. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad padidinus Å¡ia tvarka pareiginės algos koeficientÄ , darbdavys savavaliÅ¡kai gali sumažinti etato dydį, darbo laiko normÄ , darbo krÅ«vį.

Å ios darbo sutarties sÄ lygos buvo atskirai aptartos Å¡alių susitarime, todėl jos gali bÅ«ti keičiamos tik laikantis teisės aktų reikalavimų, kurių, kaip matyti, Å¡iuo atveju, nebuvo laikomasi. 1.2. Pasisakydama dėl darbo sutarties sÄ lygų keitimo tvarkos nesilaikymo nurodė, kad, norėdama pakeisti jos darbo sutarties sÄ lygas, atsakovė DK 168 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka privalėjo gauti VDI sutikimÄ . 2020 m. sausio 29 d. atsakovės direktorius pateikė VDI praÅ¡ymÄ leisti sumažinti ieÅ¡kovei darbo sutarties sÄ lygas, kuriame nurodė, kad praÅ¡o sutikimo leisti sumažinti ieÅ¡kovės darbo krÅ«vį iki 0,916 etato (1.385,6 metinių valandų).

BÅ«tent tokiame ieÅ¡kovės darbo sutarties sÄ lygų mažinimo kontekste VDI atliko tyrimÄ ir pateikė iÅ¡vadÄ â€“ sutikimÄ . Tačiau kaip matyti iÅ¡ atsakovės pateikto 2020 m. vasario 21 d. darbo sutarties pakeitimo, juo atsakovė jau siekė sumažinti jos darbo krÅ«vį ne iki minėtų dydžių, o dar labiau – iki 0,853 etato (1.290,4 metinių valandų). Taigi, atsakovė pakeitė darbo sutarties sÄ lygas tokiu mastu, kuriam nebuvo gautas VDI sutikimas. 1.3. Pasisakydama dėl darbo sutarties sÄ lygų keitimo pasiraÅ¡ymo galiojimo nurodė, kad darbo sutartis yra dviÅ¡alis sandoris, kuriam sudaryti yra privaloma suderinta abiejų sutarties Å¡alių valia (DK 32 straipsnio 1 dalis, 33 straipsnio 2 dalis, 34 straipsnio 1 dalis ir kt.).

Tokioje darbo sutartyje aptartoms sÄ lygoms (t. y., darbo sutarties sÄ lygoms) keisti taip pat bÅ«tina Å¡alių suderinta valia (DK 45, 46 straipsniai ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutarčių aiÅ¡kinimo instituto paskirtis – nustatyti sutarties turinį, iÅ¡ sutarties kylančių Å¡alių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį tais atvejais, kai kyla Å¡alių ginčas dėl sudarytos sutarties galiojimo ir (ar) vykdymo (žr., pvz., 2018 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-68-248/2018).

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad esant ginčui dėl sutarties sÄ lygų turinio, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (žr., pvz., 2004 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013, 2018 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018).

DK 6 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (DK 2 straipsnis), o straipsnio 2 dalis numato, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos darbuotojų naudai. Nagrinėjamu atveju Å¡ios DK ir teismų praktikos nuostatos aktualios todėl, kad pagal jas turėjo bÅ«ti sprendžiama, ar 2020 m. vasario 21 d. darbo sÄ lygų pakeitimas įvyko ir yra įgaliojantis.

Esminis darbo sutarties, kaip ir bet kokio sandorio, aspektas – sandorį sudarančių asmenų valia. Todėl Å¡iam aspektui reikalinga skirti ypatingÄ dėmesį. Pažymėjo, kad Å¡iuo atveju yra akivaizdu, kad 2020 m. vasario 21 d. darbo sutarties pakeitimai jai yra nepriimtini. Tai patvirtina jos pozicija 2019 m. gruodžio 20 d., kai atsakovė jai įteikė pasiÅ«lymÄ keisti darbo sutarties sÄ lygas, o ji su jomis nesutiko. Taip pat, atsakovei papraÅ¡ius VDI sutikimo, VDI paprašė jÄ bei atsakovės darbo tarybÄ pateikti savo pozicijÄ .

Kadangi ji buvo atsakovės darbo tarybos pirmininkė, ji, tiek kaip darbo tarybos pirmininkė, tiek ir kaip darbuotoja, dėl kurios kreiptasi sutikimo į VDI, pateikė pozicijÄ , kurioje nurodė, kad su atsakovės ketinimu keisti jos darbo sutarties sÄ lygas nesutinka, kad toks keitimas nėra objektyviai bÅ«tinas ir neiÅ¡vengiamas, kad toks keitimas yra atsakovės vadovo siekis pakenkti jai už jos aktyviÄ veiklÄ darbo taryboje. Tokiame aplinkybių kontekste prie nuoseklios darbuotojos pozicijos visiÅ¡kai nedera tas faktas, kad nepaisant minėtos pozicijos, ji pasirašė 2020 m. vasario 21 d. darbo sutarties pakeitimus.

Toks faktas kelia abejonių, ar ieÅ¡kovės pozicija iÅ¡ tiesų pasikeitė, ar toks pasikeitimas nėra nulemtas neleistino poveikio jai. Atsiliepime DGK atsakovė nurodė, kad 2020 m. vasario 26 d. gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ laikyti jos paraÅ¡Ä negaliojančiu. Nurodė, kad tokius ieÅ¡kovės veiksmus traktuoja kaip atsisakymÄ dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, todėl kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinį skyrių (toliau – ir VDI) dėl sutikimo nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kove gavimo (DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 168 straipsnio 3 dalis).

VDI sutikimo Å¡iam atleidimui nedavė, nustačiusi, kad tos atleidimas yra susijęs su ieÅ¡kovės atliekamomis darbuotojo atstovo pareigomis. Taigi, atsakovės darbo ginčo nagrinėjimo metu atsiliepime teikti paaiÅ¡kinimai, iÅ¡dėstyta pozicija, jos kreipimasis į VDI dėl sutikimo atleisti ieÅ¡kovę pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ir atsakovė pripažįsta, jog 2020 m. vasario 21 d. darbo sutarties pakeitimai taip ir nebuvo padaryti, nes atsakovė pripažino jos 2020 m. vasario 26 d. pateiktÄ savo paraÅ¡o atÅ¡aukimÄ , kaip sukeliantį teisinius padarinius. 1.4.

Pasisakydama dėl pagrindo darbo sutarties sÄ lygų keitimui nebuvimo nurodė, kad pakeisti bÅ«tinÄ sias darbo sutarties sÄ lygas, papildomas darbo sutarties sÄ lygas, nustatytÄ darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotojÄ dirbti į kitÄ vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo raÅ¡ytiniu sutikimu (DK 45 straipsnio 1 dalis), o darbuotojo atsisakymas dirbti pasiÅ«lytomis pakeistomis sÄ lygomis, gali bÅ«ti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės DK 57 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintÄ darbo užmokestį negali bÅ«ti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį (DK 45 straipsnio 2 dalis).

DK 45 straipsnio 3 dalis taip pat nurodo, kad dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ . Å ių nuostatų sisteminis aiÅ¡kinimas leidžia teigti, kad darbo sutarties sÄ lygos darbdavio gali bÅ«ti keičiamos tik turint darbuotojo raÅ¡ytinį sutikimÄ , o jeigu tokios sutikimo nėra, darbdavys turi du teisėtus pasirinkimus: arba palikti darbo sutarties sÄ lygas nepakeistas, arba inicijuoti darbo sutarties nutraukimÄ DK 57 straipsnio pagrindu.

Žinoma, galimas ir trečias darbdavio elgesio variantas – faktinis darbo sutarties sÄ lygų pakeitimas prieÅ¡ darbuotojo valiÄ â€“ tačiau tokį elgesį DK 45 straipsnio 3 dalis laiko neteisėtu darbo sutarties sÄ lygų pakeitimu, dėl kurio darbuotojas turi teisę inicijuoti darbo ginÄÄ arba konkliudentiniais veiksmais (nesikreipdamas tris mėnesius į darbo ginčų komisijÄ ) iÅ¡reikÅ¡ti savo sutikimÄ su tokiu darbo sutarties sÄ lygų pakeitimu. Atsižvelgiant į tai, kad abi darbo sutarties Å¡alys sutarė, jog 2020 m. vasario 21 d. darbo sutarties pakeitimai nebuvo sudaryti, ir atsakovė dėl to netgi pradėjo darbo sutarties nutraukimo DK 57 straipsnio pagrindu procedÅ«rÄ , kreipdamasi į VDI dėl sutikimo gavimo, laikytina, kad darbo sutarties sÄ lygos nebuvo pakeistos ir 2020 m. vasario 21 d. susitarimu.

Todėl nepriklausomai nuo motyvų, kuriais remiantis atsakovė siekė pakeisti ieÅ¡kovės darbo sutarties sÄ lygas, Å¡alims nesutarus, atsakovė privalėjo vykdyti savo įsipareigojimus pagal anksčiau Å¡alių sutartas darbo sutarties sÄ lygas, t. y., pagal 2018 m. lapkričio 26 d. susitarimÄ . Pažymėjo, kad motyvai, dėl kurių atsakovė nutarė keisti jos darbo sutarties sÄ lygas bÅ«tų aktualÅ«s tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų nagrinėjamas darbo ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo LR DK 57 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, nes bÅ«tent LR DK 57 str. 6 d. numato, jog darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis bÅ«tinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sÄ lygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę gali bÅ«ti priežastis nutraukti darbo sutartį, kai darbdavio siÅ«lymas keisti darbo sÄ lygas yra pagrįstas reikÅ¡mingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio bÅ«tinumo priežastimis.

Å ioje byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡iuo pagrindu, todėl atsakovės motyvai, kuriasi remiantis ji nutarė keisti darbo sutarties sÄ lygas, neturi reikÅ¡mės, nes nuo Å¡ių motyvų nepriklauso darbo sutarties sÄ lygų faktinio vienaÅ¡aliÅ¡ko pakeitimo nuo 2019 m. gruodžio 20 d. teisėtumas. 1.5. Pasisakydama dėl darbo sutarties sÄ lygų keitimo ryÅ¡io su jos atliekamomis darbuotojų atstovo pareigomis nurodė, kad nors motyvai, dėl kurių atsakovė keitė darbo sutarties sÄ lygas, Å¡io ginčo kontekste nėra aktualÅ«s vertinant atsakovės veiksmų faktiÅ¡kai pakeičiant darbo sutarties sÄ lygas teisėtumÄ , tačiau tikrieji atsakovės motyvai yra aktualÅ«s vertinant atsakovės padarytÄ Å¾alÄ .

Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovės darbo sutarties sÄ lygos mažinamos dėl sumažusio mokinių skaičiaus Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokykloje, todėl atsakovė neturi galimybės užtikrinti ieÅ¡kovei darbo krÅ«vio, kuris yra numatytas Å¡iÄ dienÄ galiojančioje darbo sutartyje. Atsakovė teigė, kad atsižvelgiant į sumažėjusį mokinių skaičių, kuris nepriklauso nuo Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos, atitinkamai mažėja darbo valandų skaičius, kas ir sÄ lygoja darbo sutarties pakeitimÄ .

Tačiau, ieÅ¡kovės nuomone, jei Å¡ios aplinkybės keisti darbo sutarties sÄ lygas iÅ¡ tiesų bÅ«tų pagrįstos, jos sudarytų pagrindÄ atsakovei imtis kitų veiksmų, pvz., skelbti dalinę prastovÄ tai daliai darbo funkcijos, kuriai atsakovė negali suteikti ieÅ¡kovei sutarto darbo, inicijuoti darbo sutarties sÄ lygų keitimÄ , o ieÅ¡kovei nesutikus – inicijuoti darbo sutarties nutraukimÄ DK 57 straipsnio pagrindu. Tačiau Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo darbdaviui vienaÅ¡aliÅ¡kai, prieÅ¡ darbuotojo valiÄ , pakeisti darbo sutarties sÄ lygas, kaip nagrinėjamu atveju pasielgė atsakovė.

Be to, ieškovės įsitikinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės – mokinių skaičiaus mažėjimas, yra nepagrįstos faktiniais duomenimis. Paaiškino, kad atsakovės direktoriaus E. V. 2020 m. sausio 20 d. parengtoje 2019 metų veiklos ataskaitoje, kuri buvo skirta Elektrėnų savivaldybės tarybai, nurodyta, kad 2019-2020 mokslo metais mokykloje mokosi 309 mokiniai, o 2018-2019 mokslo metais mokėsi 272. Taigi, mokinių skaičius įstaigoje iš tiesų yra padidėjęs 37 mokiniais. Nors atsakovė teigia, kad 2019-2020 mokslo metais mokinių skaičius sumažėjo, tačiau faktinė situacija rodo, kad iš 9 įstaigoje dirbančių (duomenys neskelbtini) specialybės mokytojų darbo krūvis buvo mažinamas tik 2 mokytojams, o kitiems jis padidėjo.

Netgi jeigu mokinių skaičius iÅ¡ tiesų mažėtų, tai nepateisintų atsakovės sprendimo keisti jos darbo sutarties sÄ lygas jos nurodytu bÅ«du. Kaip matyti iÅ¡ DAÄ® 5 priedo 5 punkto mokytojo darbo laikas yra skirstomas į dvi grupes, kurių tik viena (5.1 punktas) yra susijusi su tiesioginiu darbu su mokiniais. Tuo tarpu antroji mokytojo darbo laiko dalis (5.2 punktas) nėra priklausoma nuo mokytojo ugdomų mokinių skaičiaus, todėl jam kintant, ji nekinta. Taip pat iÅ¡ DAÄ® 5 priedo 7 punkto lentelės matyti, kad 5.1 punkte numatytos kontaktinės ir su jomis susijusios kitos valandos, savaime nelemia 5.2 punkte numatytų valandų kiekio.

Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-184 patvirtintame Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), veiklų mokyklos bendruomenei apraše išskiriama privalomos (šio aprašo 4 punktas) ir neprivalomos (šio aprašo 6 punktas) veiklos mokyklos bendruomenei. Todėl tuo atveju, jeigu dėl mažėjančio mokinių skaičiaus iš tiesų nebuvo galimybės ieškovei suteikti tokio paties kontaktinių valandų (pamokų) skaičiaus, tai nereiškia, kad šis vienos darbo krūvio dalies sumažėjimas negali būti kompensuojamas skiriant daugiau darbo kitose darbinėse veiklose, pvz., profesiniam tobulėjimui ar veikloms bendruomenei.

Atsakovė net nesistengė pagrįsti, kodėl neva trÅ«kstamÄ darbo krÅ«vio dalį ji negali suformuoti skirdama ieÅ¡kovei darbus, susijusius su profesiniu tobulėjimu ir su veikla mokyklos bendruomenėje. IeÅ¡kovės įsitikinimu, tikrieji atsakovės motyvai, dėl kurių ji blogina jos darbo sutarties sÄ lygas, yra susiję su jos atliekamomis pareigomis darbo taryboje. IeÅ¡kovei atÅ¡aukus sutikimÄ dirbti pakeistomis darbo sutarties sÄ lygomis, atsakovė iniciavo darbo sutarties su ja nutraukimÄ DK 57 straipsnio pagrindu, o VDI 2020 m. balandžio 16 d. iÅ¡vadoje, priimtoje minėto atsakovės kreipimosi pagrindu, labai iÅ¡samiai ir tinkamai iÅ¡nagrinėtos tikrosios atsakovės vadovo veiksmų priežastys, inter alia (be kita ko), ir Å¡ioje byloje nagrinėjamas darbo sutarties sÄ lygų keitimas, ir pateiktos aiÅ¡kios iÅ¡vados, kad atsakovės vadovas iÅ¡ esmės tikslingai veikia prieÅ¡ ieÅ¡kovę dėl jos atliekamų pareigų.

Vadovas nuosekliai laikosi prieÅ¡iÅ¡kos pozicijos ieÅ¡kovės ir jos vadovaujamos darbo tarybos atžvilgiu. Darbo tarybÄ ir profesinę sÄ jungÄ jis laiko savo blogo darbo indikacija, todėl savaime suprantama, kad tokį požiÅ«rį turintis vadovas vertina darbo tarybÄ ir jos atliekamus veiksmus prieÅ¡iÅ¡kais jo atžvilgiu, nors tam nėra jokio pagrindo. Vadovas atvirai Å¡aiposi iÅ¡ ieÅ¡kovės, jos asmeninių savybių ir veiklos darbo taryboje, teigia, kad darbo taryba neva siekia valdžios perversmo ar kitokių neteisėtų veiksmų, teigia, kad ieÅ¡kovė daro žala įstaigai ir bendruomenei, kvestionuoja ieÅ¡kovės psichinės sveikatos bÅ«klę, darbo tarybos veiklÄ vadina „brutalia nesÄ mone“, tačiau jokiems savo teiginiams nepateikia jokių įrodymų.

Galiausiai atsakovės vadovas nevykdo savo pareigų darbo tarybos atžvilgiu ir netgi buvo pareiÅ¡kęs, kad suspenduoja darbo tarybos veiklÄ â€“ nors tokios teisės jis neturi. Tokios aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti ieÅ¡kovės darbo sutarties sÄ lygų keitimÄ neteisėtu, ir spręsti, jog visiÅ¡kai tikėtina, kad ieÅ¡kovė patyrė spaudimÄ iÅ¡ atsakovės vadovo dėl 2020 m. vasario 21 d. darbo sutarties pakeitimo pasiraÅ¡ymo. Kartu tokios aplinkybės leidžia teigti, kad dėl tokio atsakovės vadovo elgesio buvo pažeista ieÅ¡kovės garbė ir orumas, ji buvo žeminama kitų asmenų akivaizdoje, iÅ¡ jos buvo tyčiojamasi.

Dėl visų Å¡ių aplinkybių ji patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ privalo atlyginti atsakovė.

2. Atsakovė Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokykla atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad DK 168 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbuotojų atstovavimÄ Ä¯gyvendinantiems asmenims laikotarpiu, kuriam jie iÅ¡rinkti ir Å¡eÅ¡is mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali bÅ«ti pablogintos bÅ«tinosios darbo sutarties sÄ lygos, palyginti su ankstesnėmis jų bÅ«tinosiomis darbo sutarties sÄ lygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo.

Pažymėjo, kad, remdamasis Å¡ia nuostata kreipėsi į VDI dėl sutikimo pakeisti ieÅ¡kovės, kuri yra Å¡iÄ dienÄ darbo tarybos pirmininkė, darbo sutartį. Å iame praÅ¡yme pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad sumažėjo mokinių skaičius Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokykloje, ji neturi galimybės užtikrinti ieÅ¡kovei darbo krÅ«vio, kuris yra numatytas Å¡iÄ dienÄ galiojančioje darbo sutartyje. Atsižvelgiant į sumažėjusį mokinių skaičių, kuris nepriklauso nuo Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos, atitinkamai mažėja darbo valandų skaičius, kas ir sÄ lygoja darbo sutarties pakeitimÄ . 2020 m. vasario 18 d.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyrius davė sutikimÄ pakeisti atsakovės darbo sutarties sÄ lygas. Atitinkami 2020 m. vasario 21 d. buvo pasiraÅ¡yta darbo sutartis pagal leidžiamus daryti pakeitimus, t. y. sumažintas darbo krÅ«vis taip, kaip buvo nurodyta praÅ¡yme Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriui. Taigi, darbo sutartis su ieÅ¡kove buvo pakeista po VDI sutikimo gavimo, o ne 2019 m. gruodžio 20 d., kÄ klaidingai nurodo ieÅ¡kovė. Pažymėjo, kad jokios kitos darbo sutarties sÄ lygos nebuvo keičiamos.

Atkreipė dėmesį į tai, kad nors ieÅ¡kovė siekia įrodyti, kad jos darbo sÄ lygos buvo pablogėjusios nuo 2019 m. gruodžio 20 d., tačiau jokių įrodymų nepateikia. Vien deklaratyvaus pobÅ«džio samprotavimai bei pamÄ stymai, kad dėl ieÅ¡kovės nedarbingumo jai buvo pablogintos darbo sÄ lygos, yra neteisėti ir nepagrįsti. Be to, nėra aiÅ¡ku, kaip pablogėjo ieÅ¡kovės darbo sÄ lygos. Pažymėjo, kad ji negali kontroliuoti mokinių skaičiaus didėjimo ir mažėjimo. Todėl darbo krÅ«vis mokytojams yra paskirstomas ir tenka pagal turimų mokinių skaičių.

Nors ieÅ¡kovė remiasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbÄ Ä¯statymo nuostatomis, tačiau ieÅ¡kovė neįvertina tai, kad darbo krÅ«vis mokytojams priklauso nuo mokinių skaičiaus. FaktÄ , jog darbo sutartis su ieÅ¡kove buvo pakeista 2020 m. vasario 21 d., o ne 2019 m. gruodžio 20 d., kÄ nepagrįstai siekia įrodyti ieÅ¡kovė, patvirtina ta aplinkybė, jog 2020 m. vasario 26 d. atsakovė gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ laikyti jos paraÅ¡Ä negaliojančiu ant 2020 m. vasario 21 d. darbo sutarties.

Akcentavo, kad traktavo tokius ieÅ¡kovės veiksmus kaip atsisakymÄ dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis. Nors ieÅ¡kovė siekia įrodyti, kad atÅ¡aukė savo paraÅ¡Ä el. laiÅ¡ku, tačiau DK nėra numatyta galimybė atÅ¡aukti savo pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ ir/ar paraÅ¡Ä . IeÅ¡kovė yra darbo tarybos pirmininkė, kas sÄ lygoja faktÄ , jog puikiai yra susipažinusi su darbo santykius reglamentuojančiais teisės aktais bei jai yra ir buvo suprantamos teisinės pasekmės dėl darbo sutarties pakeitimo pasiraÅ¡ymo.

IeÅ¡kovė nepagrįstai teigdama, jog darbo sutarties sÄ lygos neva buvo pakeistos 2019 m. gruodžio 20 d., elgiasi nesÄ Å¾iningai. DK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. IeÅ¡kovės nurodyti teiginiai ieÅ¡kinyje bei ieÅ¡kovės elgesys tik patvirtina, jog ji pažeidė DK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis.

DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nuÅ¡alinimo, neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, - per vienÄ mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimÄ .

Pažymėjo, jog šį faktÄ ieÅ¡kovė kelia teisme, t. y. ieÅ¡kinyje, kuris teismui buvo pateiktas 2020 m. gegužės mėn. Å is klausimas DGK net nebuvo svarstomas, todėl ieÅ¡kovės keliamas klausimas dėl darbo sÄ lygų pabloginimo nuo 2019 m. gruodžio 20 d. yra pateiktas praleidus ne tik DK numatytÄ 3 mėnesių terminÄ , bet ir nebuvo nagrinėjamas bei svarstomas DGK, kuri yra privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija. IeÅ¡kovė nepraÅ¡o atnaujinti termino Å¡iam klausimui svarstyti, todėl bylÄ nagrinėjantis teismas neturėtų spręsti Å¡io klausimo.

Taip pat pažymėjo, kad joks spaudimas ieÅ¡kovei nebuvo daromas. Su ieÅ¡kove buvo elgiamasi etiÅ¡kai. PrieÅ¡ingai, pati ieÅ¡kovė vengia dalykiÅ¡kai bendrauti su atsakovės atstovu direktoriumi E. V. IeÅ¡kovė žinojo, kad bus daromas jos darbo sutarties pakeitimas, nes, kaip žinia, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius prieÅ¡ iÅ¡duodamas sutikimÄ dėl darbo sutarties sÄ lygų pakeitimo kreipėsi į pačiÄ darbo tarybÄ , kurios pirmininkė yra ieÅ¡kovė, dėl nuomonės pateikimo.

Darbo taryba nesutiko su darbo sutarties sÄ lygų keitimu. Tačiau VDI vis tiek davė sutikimÄ ir jis nebuvo apskųstas. Tai rodo, kad atsakovė įvykdė visus DK įtvirtintus reikalavimus ir kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymo. Taip pat nėra aiÅ¡ku, kodėl ir kokiu pagrindu ieÅ¡kovė praÅ¡o jai mokėti darbo užmokestį tokio dydžio, kuri buvo jai nustatytas 2018 m. rugsėjo 1 d., nors tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo darbo sutartis buvo pakeista 2018 m. lapkričio 26 d.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos praÅ¡ymÄ dėl darbo užmokesčio mokėjimo tokio dydžio, kuris jai buvo mokamas 2018 m. rugsėjo 1 d. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų neturtinės žalos kilimÄ bei jos dydį.

3. Trečiasis asmuo Elektrėnų savivaldybė atsiliepimu prašė dėl ieÅ¡kovės reikalavimų tenkinimo spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad Å¡ioje byloje priimtas teismo sprendimas neturės jokios įtakos jos teisėms ir pareigoms vertinant tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės atžvilgiu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies –pripažino Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. atliktÄ vienaÅ¡alį ieÅ¡kovės darbo sutarties sÄ lygų pakeitimÄ (etato dydžio sumažinimÄ ) neteisėtu; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos 1 531,94 Eur su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos 1 058,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 26 d. susitarimu dėl 2005 m. rugsėjo 30 d. darbo sutarties Nr. SD-90 pakeitimo ieÅ¡kovei nustatyta darbo laiko norma – 1 etatas (4 punktas); Å¡alys susitarė, jog nustatomos papildomos darbo sutarties sÄ lygos: darbuotojo darbo krÅ«vio sandara ir etato dydis kiekvienais mokslo metais tikslinami ir iÅ¡dėstomi darbo sutarties priede (5.2 punktas); pasikeitus aplinkybėms ir/ar teisės aktams metų eigoje, apie tai įspėjus darbuotojÄ raÅ¡tu prieÅ¡ penkias darbo dienas (5.3 punktas).

IeÅ¡kovė laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d. buvo nedarbinga. IeÅ¡kovei iki 2019 m. rugsėjo mėnesio skaičiuojant darbo užmokestį buvo skaičiuojamas vienas etatas. Tuo tarpu nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio skaičiuotas jau nebe vienas etatas: nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio – 0,789 etato, 2020 m. sausio mėnesį – 0,916 etato, nuo 2020 m. vasario mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio (imtinai) – 0,853 etato. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, jog ieÅ¡kovė sutiko dėl darbo sÄ lygų pakeitimo, o konkrečiai dėl jos, kaip darbuotojos, etato dydžio pakeitimo.

Maža to, tuo metu, kai jos etatas buvo sumažintas, t. y. 2019 m. rugsėjo mėnesį, ji buvo nedarbinga. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog ieÅ¡kovei darbo krÅ«vis sumažintas, sumažėjus mokinių skaičiui. Teismas pažymėjo, kad sutinka, jog atsižvelgiant į ieÅ¡kovės darbo funkcijÄ (ieÅ¡kovė dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja), kuri tampriai susijusi su mokinių skaičiumi, jai ilgÄ laikÄ buvus nedarbinga mokinių skaičius galėjo sumažėti, t. y. vaikai galėjo pereiti mokytis tuo metu pas kitus mokytojus, ar kita, tačiau tai jokiu bÅ«du nesudaro pagrindo atsakovui, kaip darbdaviui, vienaÅ¡aliÅ¡kai be ieÅ¡kovės sutikimo keisti darbo sutarties sÄ lygų.

Teismas nustatė, kad 2019 m. gruodžio 20 d. atsakovė ieÅ¡kovei pateikė praneÅ¡imÄ dėl darbo sutarties sÄ lygų pakeitimo, kuriuo pasiÅ«lė laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. dirbti pakeistomis sÄ lygomis, t. y. 0,789 (duomenys neskelbtini) mokytoja. 2019 m. gruodžio 30 d. ieÅ¡kovė paprašė atsakovės pateikti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sutikimÄ . Atsakovė 2020 m. sausio 29 d. kreipėsi į VDI, praÅ¡ydama duoti sutikimÄ pakeisti ieÅ¡kovės darbo sutarties sÄ lygų 4 punktÄ , sumažinant darbo krÅ«vį iki 0,916 etato ir VDI 2020 m. vasario 18 d. suteikė sutikimÄ pakeisti darbo sÄ lygas ieÅ¡kovei.

Kaip vienas iÅ¡ motyvų, kurių pagrindu VDI suteikė sutikimÄ sumažinti etatÄ ieÅ¡kovei, buvo atsakovės nurodytos aplinkybės dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, 2019 m. rugsėjo mėnesį keisdama darbo sutarties sÄ lygas ieÅ¡kovei, t. y. mažindama etato dydį (nustatydama mažesnį, negu 1), neturėjo nei ieÅ¡kovės, nei VDI sutikimo, o 2020 m. vasario 18 d. VDI davė sutikimÄ dėl darbo krÅ«vio mažinimo tik iki 0,916 etato.

Teismas pažymėjo, kad faktiÅ¡kai ieÅ¡kovei toks etato dydis taikytas tik vienÄ mėnesį, t. y. 2020 m. sausio mėnesį (ir dar nesant jos pačios asmeninio sutikimo), o laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio taikytas 0,789 etato, nuo 2020 m. vasario mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio (imtinai) – 0,853 etato). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog toks ieÅ¡kovės darbo sutarties sÄ lygų pakeitimas buvo neteisėtas, ir kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas turi b9ti tenkinamas.

Teismas pripažino, kad atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kas ieÅ¡kovės darbo sutarties sÄ lygų pakeitimas laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. atliktas neteisėtai. Pasisakydamas dėl su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo ir delspinigių priteisimo teismas nurodė, kad nustačius, jog atsakovės, kaip darbdavės, veiksmais sumažintas ieÅ¡kovės atlyginimo dydis buvo neteisėtas, Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas taip pat tenkintinas, iÅ¡ atsakovės priteisiant 1 531,94 Eur dydžio sumÄ su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.

Teismas nurodė, kad DK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog atsakovė, kaip ieškovės darbdavė, būtų pavėluotai mokėjusi jai priklausantį darbo užmokestį.

Ginčo byloje dėl to, ar atsakovė mokėjo ieÅ¡kovei darbo užmokestį laiku, ar pavėluotai, nėra. Nagrinėjamu atveju spręsta tik dėl ieÅ¡kovei sumažinto etato dydžio, dėl ko atitinkamai mažėjo darbo užmokestis, tačiau pripažinus tokį sumažinimÄ neteisėtu, nelaikytina, jog neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio suma (skirtumas) buvo mokama pavėluotai. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo teismas atmetė. Pasisakydamas dėl 2020 m. vasario 21 d. darbo sutarties ir jos pakeitimo galiojimo nurodė, kad pirmiau nustačius, jog ieÅ¡kovės darbo sutarties sÄ lygų pakeitimas, susijęs su darbo krÅ«vio (etato) sumažinimu, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo neteisėtas, ieÅ¡kinio reikalavimas dėl darbo sutarties ir jos pakeitimo pripažinimo negaliojančiais tenkintinas iÅ¡ dalies, pripažįstant, jog negalioja 2020 m. vasario 21 d. darbo sutarties Nr. 204 ir 2020 m. vasario 21 d. susitarimo dėl 2020 m. vasario 21 d. darbo sutarties Nr. 204 pakeitimo nuostatos, numatančios ieÅ¡kovės darbo laiko normÄ (etato dydį): 2020 m. vasario 21 d. darbo sutarties Nr. 204 4 punktas ir 2020 m. vasario 21 d. susitarimo dėl 2020 m. vasario 21 d. darbo sutarties Nr. 204 pakeitimo 2 punktas).

Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, jog byloje yra nustatyta, jog Å¡alių tarpusavio santykiai yra įtempti, nepastovÅ«s, abiem konflikto pusėms, t. y. tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovės atstovui (direktoriui) sukeliantys tam tikrus iÅ¡gyvenimus. Byloje nėra duomenų, jog dėl patirtų iÅ¡gyvenimų (nepagarbaus elgesio, įžeidinėjimų kitų asmenų akivaizdoje) bÅ«tų pablogėjusi ieÅ¡kovės reputacija, ji bÅ«tų praradusi ryšį su kolegomis bendradarbiais, sumažėjęs norinčių pas jÄ mokytis mokinių skaičius, ar kad ji bÅ«tų patyrusi kitų praradimų.

Todėl teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas, yra pakankamas pažeistų teisių gynimo bÅ«das. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. Atsakovė Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokykla pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ dalyje, kuria nuspręsta iÅ¡ dalies patenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, o kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Apeliantė paaiÅ¡kina, kad remdamasi DK 168 straipsnio 3 dalies nuostata, kaip darbdavė, kreipėsi į VDI dėl sutikimo pakeisti ieÅ¡kovės, kuri yra Å¡iÄ dienÄ darbo tarybos pirmininkė, darbo sutartį. Byloje esančiame VDI skyriaus sutikime yra aiÅ¡kiai nurodyta, jog apie jos praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties pakeitimo buvo informuota tiek pati ieÅ¡kovė, tiek darbo taryba. Abi pateikė savo nuomones, tačiau Å¡is sutikimas dėl darbo sutarties sÄ lygų pakeitimo su ieÅ¡kove nebuvo apskųstas kaip nurodyta DK 168 straipsnio 3 dalyje, Taigi, įvertinus Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , darytina iÅ¡vada, jog tam, kad bÅ«tų pakeistos darbo sutarties sÄ lygos su ieÅ¡kove, yra pakankama turėti VDI sutikimÄ .

BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nebuvo ieÅ¡kovės sutikimo dėl darbo sutarties sÄ lygų pakeitimo. Tokia iÅ¡vada yra nepagrįsta ir neatitinka DK 168 straipsnio 3 dalies nuostatos aiÅ¡kinimo. IeÅ¡kovė turėjo teisę apskųsti VDI sutikimÄ dėl darbo sutarties sÄ lygų pakeitimo su ieÅ¡kove, tačiau ja nepasinaudojo ir jokio skundo nepateikė. Tai sÄ lygoja faktÄ , jog sutikimas, iÅ¡duotas 2020 m. vasario 18 d., yra galiojantis ir teisėtas, o ji turėjo teisę pakeisti bÅ«tinÄ sias darbo sutarties sÄ lygas su ieÅ¡kove.

Todėl 2020 m. vasario 21 d. susitarimas yra teisėtas ir nebuvo jokio teisinio pagrindo ji pripažinti neteisėtu. Nėra aiÅ¡ku, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu remiantis, buvo padarytos iÅ¡vados, jog darbo sutartis su ieÅ¡kove buvo pakeista 2019 m. gruodžio 20 d. ir, kad nuo Å¡ios datos ieÅ¡kovei buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis. IeÅ¡kovei nuo 2020 m. sausio mėn. darbo užmokestis buvo mokamas už faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ . Pažymėjo, kad atsižvelgiant į 2020 m. vasario 18 d. VDI sutikimÄ , 2020 m. vasario 21 d. buvo pasiraÅ¡yti darbo sutarties su ieÅ¡kove pakeitimai.

Taigi, darbo sutartis su ieÅ¡kove buvo pakeista po VDI sutikimo gavimo, o ne 2019 m. gruodžio 20 d., kÄ klaidingai nurodo ieÅ¡kovė. Be to, bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįvertino jos nurodytų aplinkybių, jog pati ieÅ¡kovė pripažįsta, kad darbo sutartis su ja buvo pakeista ne 2019 m. gruodžio 20 d., o 2020 m. vasario 20 d. Å iÄ aplinkybę patvirtinta ieÅ¡kovės 2020 m. vasario 26 d. el. laiÅ¡ku gautas praÅ¡ymas laikyti jos paraÅ¡Ä negaliojančiu ant 2020 m. vasario 21 d. darbo sutarties.

Tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai tik patvirtina, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir vertino tik ieÅ¡kovės ir jos atstovo nurodytus argumentus, kas atitinkamai sÄ lygoja procesinės teisės normų pažeidimÄ . DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nuÅ¡alinimo, neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, - per vienÄ mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimÄ .

Šį faktÄ ieÅ¡kovė kelia teisme, t. y. ieÅ¡kinyje, kuris teismui buvo pateiktas 2020 m. gegužės mėn. Å is klausimas DGK net nebuvo svarstomas, todėl ieÅ¡kovės keliamas klausimas dėl darbo sÄ lygų pabloginimo nuo 2019 m. gruodžio 20 d. yra pateiktas praleidus ne tik DK numatytÄ 3 mėnesių terminÄ , bet ir nebuvo nagrinėjamas bei svarstomas DGK, kuri yra privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija. IeÅ¡kovė neprašė atnaujinti termino Å¡iam klausimui svarstyti, todėl bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo spręsti klausimo dėl darbo sutarties pakeitimo nuo 2019 m. gruodžio 20 d.

Pažymėjo, jog aukščiau nurodyti tiek materialinės, tiek procesinės teisės normų pažeidimai sÄ lygoja dalies ginčijamo teismo sprendimo neteisėtumÄ .

7. IeÅ¡kovė A. K. atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ bei priteisti jai iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodo, kad ji nesutinka su atsakovės argumentais, jog reikalavimas dėl darbo sÄ lygų pabloginimo nuo 2019 m. gruodžio 20 d. nebuvo nagrinėjamas privaloma ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka ir pateiktas praleidus 3 mėnesių terminÄ . PaaiÅ¡kina, kad antru ir trečiu praÅ¡ymo reikalavimu darbo ginčų komisijos ji prašė įpareigoti darbdavę bÅ«tent nuo 2019 m. gruodžio 20 d. mokėti jai tokį darbo užmokestį, dėl kokio Å¡alys buvo susitarusios dar 2018 metų lapkričio mėnesį.

PraÅ¡yme DGK ji nurodė, kad jos darbo sutarties sÄ lygos buvo neteisėtai pakeistos nuo 2019 m. gruodžio 20 d., kai ji grįžo po laikino nedarbingumo laikotarpio. Be to, ieÅ¡kovo pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai teisme pateikiami Å¡iek tiek patikslinti, modifikuoti, lyginant su nagrinėtais darbo ginčų komisijoje, reikalavimai, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas darbo ginčų komisijoje neprivalomas ir atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 412 straipsnyje nurodytos pasekmės netaikomos.

Kitoks aiÅ¡kinimas neatitiktų CPK 7 straipsnyje bei DK 214 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų, apsunkintų procesÄ , pailgintų bylinėjimosi trukmę ir negarantuotų operatyvaus galimai pažeistų teisių gynimo bei greitesnės teisinės taikos atkÅ«rimo (CPK 2 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e3K-3-44-248/2019). Taigi, vien tai, kad ji ieÅ¡kinyje performulavo DGK reikÅ¡tus reikalavimus, iÅ¡laikydama jų esmę, nereiÅ¡kia, kad ji nepasinaudojo privaloma ginčų nagrinėjimo ikiteismine tvarka.

Taip pat nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ieÅ¡kovė praleido 3 mėnesių terminÄ . Tai nėra ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris darbo teisiniuose santykiuose yra 3 metai (DK 15 straipsnio 2 dalis). Tik DGK, o ne teismui, suteikta teisė spręsti, ar praleistas DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas ir DGK nutarus, kad jis nepraleistas bei iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ , teismui nesuteikiama teisė Å¡iuo aspektu peržiÅ«rėti DGK sprendimo ar daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).

IeÅ¡kovė pažymi, kad į darbo ginčų komisijÄ ji kreipėsi 2020 m. kovo 10 d. praÅ¡ymu, kuriame, inter alia (be kita ko), kėlė klausimus dėl neatsiskaitymo su ja už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 20 d. Taigi, netgi skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 20 d. ieÅ¡kovė nebuvo praleidusi 3 mėnesių termino kreiptis į teismÄ . IeÅ¡kovė pažymi, kad apie savo teisių pažeidimÄ ji sužinojo tik 2020 m. sausio mėnesį, gavusi darbo užmokestį už gruodžio mėnesį, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ji praleido terminÄ kreiptis į DGK, kaip teigia atsakovė.

Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove yra pakeista nuo 2019 m. gruodžio 20 d. Å ioje byloje ginčas yra kilęs ne dėl darbo sutarties, kaip dokumento, pakeitimo, o dėl jos darbo sutarties sÄ lygų faktinio pakeitimo. Atsakovė nuo 2019 m. gruodžio 20 d. pradėjo taikyti kitokias darbo sutarties sÄ lygas, nei Å¡alys buvo sutarusios 2018 m. lapkričio 26 d. susitarimu. Vien tai, kad atsakovė Å¡ių kitokių taikomų darbo sutarties sÄ lygų neįformino darbo sutarties pakeitimu, nesuteikia tokiam atsakovės veiksmui teisėtumo.

Å iai bylai esminė aplinkybė buvo ne tai, kada atsakovė įformino savavaliÅ¡kai pakeistas darbo sutarties sÄ lygas darbo sutarties pakeitimu, o tai, nuo kada atsakovė pakeitė ir faktiÅ¡kai pradėjo ieÅ¡kovei taikyti kitokias, nei 2018 m. lapkričio 26 d. susitarimu numatytos, darbo sutarties sÄ lygas. Nesant visiÅ¡kai jokių teisės aktuose numatytų pagrindų, faktiÅ¡kai atsakovė ieÅ¡kovei nuo 2019 m. gruodžio 20 d. nebesuteikė 1 etato darbo krÅ«vio, ir atitinkamai nebemokėjo tokiam darbo krÅ«viui priklausančio darbo užmokesčio.

Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nepriklausomai nuo motyvų, kuriasi remiantis atsakovė mažino ieÅ¡kovės darbo krÅ«vį, tai neatleidžia jos nuo pareigos darbo krÅ«vį keisti teisės aktuose nustatyta tvarka. Atsakovė teigia ir tai, kad ji turėjo 2020 m. vasario 18 d. VDI sutikimÄ keisti ieÅ¡kovės darbo sutarties sÄ lygas. Tačiau ir Å¡is argumentas nepagrįstas. DK 168 straipsnio 3 dalis numato, jog darbuotojų atstovavimÄ Ä¯gyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie iÅ¡rinkti, ir Å¡eÅ¡is mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali bÅ«ti atleisti iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų bÅ«tinosios darbo sutarties sÄ lygos negali bÅ«ti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų bÅ«tinosiomis darbo sutarties sÄ lygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų bÅ«tinosiomis darbo sutarties sÄ lygomis, be VDI sutikimo.

Atsakovė VDI sutikimÄ keisti darbo sÄ lygas gavo tik 2020 m. vasario 18 d. raÅ¡tu Nr.SD-1-2443, tačiau iÅ¡ atsakovės pateiktos 2020 m. rugsėjo 28 d. pažymos matyti, kad jas pakeitė nuo mėnesio pradžios, o ne nuo Å¡io sutikimo gavimo momento. VDI 2020 m. vasario 18 d. raÅ¡tu davė sutikimÄ sumažinti ieÅ¡kovės etato dydį iki 0,916, tačiau atsakovė etato dydį sumažino iki 0,853. Pasak atsakovės, ieÅ¡kovė neskundė 2020 m. vasario 18 d. VDI sutikimo. Tačiau DK 168 straipsnio 4 dalis nurodo vienintelį subjektÄ ir vienintelį atvejį, kada VDI sprendimÄ galima skųsti atskirai – nurodoma, kad VDI sprendimÄ atsisakyti duoti sutikimÄ nutraukti darbo sutartį darbdavys gali ginčyti ABTÄ® nustatyta tvarka per 30 dienų.

Taigi, administracinių bylų teisena VDI sprendimo pagal DK 168 straipsnio 3 dalį ginčijimas galimas tik tuo atveju, jeigu VDI atsisakė duoti sutikimÄ ir tai turi teisę daryti tik darbdavys. Darbuotojui teisės aktai nenumato galimybės atskirai skųsti VDI sutikimo. Todėl Å¡ie atsakovės argumentai taip pat nepagrįsti. Nepriklausomai nuo VDI sutikimo galiojimo ir įpareigojančio pobÅ«džio, atsakovė VDI duotu sutikimu nesivadovavo, pakeitė darbo sÄ lygas ne tokia apimti, kokia sutikimÄ davė VDI, todėl VDI sutikimo galiojimo klausimas iÅ¡ esmės nėra reikÅ¡mingas Å¡iai bylai.

8. Trečiasis asmuo Elektrėnų savivaldybė atsiliepimu prašė dėl atsakovės apeliacinio skundo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas.

11. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

12. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo, kuriuo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl neteisėto darbo sutarties sÄ lygų keitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismas, nepasisako dėl apeliaciniu skundu neapskųstos teismo sprendimo dalies, kuria yra atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai.

14. Bylos duomenimis, be kita ko, nustatyta, kad: 14.1. ieškovė 2018 m. spalio 1 d. išrinkta atsakovės Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos darbo tarybos pirmininke (ieškovės ieškinyje išdėstyti paaiškinimai); 14.2. 2018 m. lapkričio 26 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytas susitarimas dėl 2005 m. rugsėjo 30 d. darbo sutarties Nr. SD-90 pakeitimo, kuriuo šalys, be kita ko, susitarė, kad nustatoma darbo laiko norma: 1 et. (29 kontaktinių valandų per savaitę, iš viso 1512 metinių valandų) (4 punktas) (ieškinio priedas Nr. 2); 14.3.

IeÅ¡kovė laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. dėl ligos buvo nedarbinga (ieÅ¡kinio priedas Nr. 20); 14.4. Atsakovė 2019 m. gruodžio 20 d. raÅ¡tu Nr. D2-123 pranešė ieÅ¡kovei, kad siÅ«lo jai dirbti Å¡iomis pakeistomis darbo sutarties sÄ lygomis nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.: 0,789 etatu (duomenys neskelbtini) mokytoja; darbo laiko norma: 23 kontaktinės valandos per savaitę, 782 kontaktinės valandos per mokslo metus. Bendras valandų skaičius per metus, apimantis kontaktines, nekontaktines, susijusias su kontaktinėmis valandomis 1094,8 val. ir nekontaktinės valandos, skirtos mokyklos bendruomenei (98,2 val., kurios skiriamos remiantis individualiu susitarimu), iÅ¡ viso 1193 metinės valandos; pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas 7,44 (ieÅ¡kinio priedas Nr. 3); 14.5.

IeÅ¡kovė 2019 m. gruodžio 30 d. el. laiÅ¡ku informavo atsakovę, kad praÅ¡o pateikti jai DK 168 straipsnio 3 dalyje numatytÄ VDI sutikimÄ . Pažymėjo, kad tik tada galės apsispręsti ar sutiks dirbti pakeistomis sÄ lygomis (ieÅ¡kinio priedas Nr. 4); 14.6. Atsakovė 2020 m. sausio 29 d. raÅ¡tu Nr. D2-6 kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinį skyrių, praÅ¡ydama iÅ¡duoti sutikimÄ pakeisti ieÅ¡kovės darbo sutarties 4 punktÄ , sumažinant darbo krÅ«vį iki 0,916 etato (1385,6 metinių valandų).

Å iame raÅ¡te nurodė, kad sumažėjo mokinių skaičius Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokykloje, todėl mokykla neturi galimybės užtikrinti ieÅ¡kovei darbo krÅ«vio, kuris yra numatytas jos darbo sutartyje. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į sumažėjusį mokinių skaičių, kuris nepriklauso nuo Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos, atitinkamai mažėja darbo valandų skaičius, kas ir sÄ lygoja darbo sutarties pakeitimÄ . Akcentavo, kad neturi galimybės ieÅ¡kovei pasiÅ«lyti papildomo ar kito darbo.

Nurodė, kad Å¡iÄ dienÄ galiojančioje darbo sutartyje ieÅ¡kovės darbo krÅ«vis sudaro 1 etatÄ , t. y. 29 kontaktines valandas per savaitę. Atsižvelgiant į dabartinį mokinių skaičių, ieÅ¡kovei Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokykla gali užtikrinti tik mažesnį darbo krÅ«vį – 0,916 etatÄ , t. y. 26 kontaktines valandas per savaitę (ieÅ¡kinio priedas Nr. 5); 14.7. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius 2020 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. SD-1-2443 suteikė sutikimÄ pakeisti ieÅ¡kovei darbo sÄ lygas (ieÅ¡kinio priedas Nr. 6); 14.8. 2020 m. vasario 21 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudaryta darbo sutartis Nr. 204, kuria Å¡alys, be kita ko, susitarė, kad: darbo užmokestis mokamas pagal nustatytÄ koeficientÄ : 7,47 ir tarifikuotų valandų skaičių (1.3 punktas); nustatoma darbo laiko norma: 0,853 et. (4 punktas) (ieÅ¡kinio priedas Nr. 7); 14.9. 2020 m. vasario 21 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo sudarytas susitarimas dėl 2020 m. vasario 21 d. darbo sutarties Nr. 204 pakeitimo, kuriuo Å¡alys, be kita ko, susitarė, kad: pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas: 7,47 (1 punktas); nustatoma darbo laiko norma: 0,853 et. (24 kontaktinės valandos per savaitę, 816 kontaktinių valandų per metus, iÅ¡ viso 1290,4 metinių valandų) (2 punktas) (ieÅ¡kinio priedas Nr. 7); 14.10.

IeÅ¡kovė 2020 m. vasario 26 d. praÅ¡yme atsakovei nurodė, kad patyrė psichologinį spaudimÄ iÅ¡ atsakovės direktoriaus, todėl praÅ¡o laikyti jos paraÅ¡Ä ant darbo sutarties pakeitimo negaliojančiu (ieÅ¡kinio priedas Nr. 8).

15. Pagal DK 45 straipsnio 1 dalį, pakeisti bÅ«tinÄ sias darbo sutarties sÄ lygas, papildomas darbo sutarties sÄ lygas, nustatytÄ darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotojÄ dirbti į kitÄ vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo raÅ¡ytiniu sutikimu. Pagal DK 168 straipsnio 3 dalį, darbuotojų atstovavimÄ Ä¯gyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie iÅ¡rinkti, ir Å¡eÅ¡is mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali bÅ«ti atleisti iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų bÅ«tinosios darbo sutarties sÄ lygos negali bÅ«ti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų bÅ«tinosiomis darbo sutarties sÄ lygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų bÅ«tinosiomis darbo sutarties sÄ lygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo.

16. Pirmosios instancijos teismas ginčijame sprendime pripažino, kad ieÅ¡kovės darbo sutarties sÄ lygos, susijusios su ieÅ¡kovei priskirto etato sumažinimu, buvo pakeistos nuo 2019 m. gruodžio 20 d. Teismas konstatavo, kad Å¡is darbo sÄ lygų pakeitimas buvo atliktas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojos sutikimo, t.y. nesilaikant DK 45 str. 1 d. nuostatų, numatančių, kad bÅ«tinosios darbo sutarties sÄ lygos (Å¡iuo atveju susijusios su darbo užmokesčio ir darbo laiko režimu) gali bÅ«ti keičiamos tik esant darbuotojo sutikimui.

Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog ieÅ¡kovės darbo sÄ lygas darbdavė pakeitė vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesilaikydama nustatytos tvarkos, ir kad Å¡ie pažeidimai sudaro pagrindÄ pripažinti darbo sutarties sÄ lygų pakeitimÄ neteisėtu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad darbdavio iniciatyva dėl ieÅ¡kovės darbo sÄ lygų pakeitimo, nustatant ne visÄ etatÄ , apskritai negalėjo bÅ«ti įgyvendinta vienaÅ¡aliÅ¡kai. Mažesnės darbo laiko normos taikymas, negu darbuotojui pagal jo darbo veiklÄ taikoma darbo laiko norma, yra įmanomas tik sudarius susitarimÄ dėl ne viso darbo laiko (DK 40 str. 1 d.).

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovės darbo sÄ lygos realiai buvo pakeistos nuo 2019 m. gruodžio 20 d., nors darbdavė nebuvo susitarusi su darbuotoja dėl ne viso darbo laiko.

17. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad nuo 2020 m. vasario 21 d., ieÅ¡kovės darbo sutarties sÄ lygų pakeitimas buvo įformintas susitarimu, tačiau tokį darbo sÄ lygų pakeitimÄ teismas vertino kaip neteisėtÄ , pažeidžiantį DK 168 str. 3 d. numatytas ir Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei, kaip darbo tarybos pirmininkei, taikomas garantijas. Teismas pažymėjo, kad darbdavė nors ir vykdė DK 168 str. 3 d. imperatyvius reikalavimus, t.y. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekcijÄ dėl sutikimo pakeisti ieÅ¡kovės darbo sÄ lygas, ir tokį sutikimÄ gavo, tačiau ieÅ¡kovės darbo sÄ lygas faktiÅ¡kai pablogino labiau, nei pati buvo nurodžiusi Valstybinei darbo inspekcijai pateiktame praÅ¡yme.

Teismas teisingai nustatė, jog VDI 2020 m. vasario 18 d. sutikimas buvo iÅ¡duotas pagal atsakovės praÅ¡ymÄ , kuriame ji nurodė, jog ketina sumažinti ieÅ¡kovės darbo krÅ«vį iki 0,916 etato. Tačiau kaip matyti iÅ¡ atsakovės pateiktų pažymų apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, faktiÅ¡kai ieÅ¡kovei tokia sumažinta darbo laiko norma taikyta tik vienÄ mėnesį, t.y. 2020 m. sausio mėnesį, o laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio taikytas 0,789 etatas, nuo 2020 m. vasario mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio (imtinai) – 0,853 etatas.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovė keisdama ieÅ¡kovės darbo sÄ lygas nebuvo įvykdžiusi imperatyvių DK 45 straipsnio 1 dalį ir 168 straipsnio 3 dalies nuostatų, dėl ko ieÅ¡kovės darbo sutarties sÄ lygų pakeitimas laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. taip pat laikytinas atliktu neteisėtai.

18. Apeliantė teigia, kad ieškovė nesilaikė šiam darbo ginčui spręsti taikomų procedūrų ir terminų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokių pažeidimų nenustatė.

19. Atsakovė tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad ieÅ¡kovės keliamas klausimas dėl darbo sÄ lygų pabloginimo nuo 2019 m. gruodžio 20 d. yra pateiktas praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje numatytÄ 3 mėnesių terminÄ ir be to, nebuvo nagrinėjamas bei svarstomas DGK, kuri yra privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad Å¡ios atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro procesinių kliūčių iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ teisme.

IÅ¡ byloje pateikto DGK 2020 m. balandžio 16 d. sprendimo turinio matyti, kad ieÅ¡kovė, be kita ko, prašė įpareigoti atsakovę nuo 2019 m. gruodžio 20 d. mokėti tokį darbo užmokestį, koks buvo mokamas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. bei, be kita ko, nurodė, kad atsakovė faktiÅ¡kai nuo 2019 m. gruodžio 20 d. pakeitė jos darbo sutarties sÄ lygas ir sumažino atlyginimÄ . Tai, kad darbo ginčų komisija nesvarstė ir nepasisakė dėl Å¡ių ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, nereiÅ¡kia, kad ji nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka.

Be to, ieškovė pagrįstai teigia, jog tais atvejais, kai teisme pateikiami šiek tiek patikslinti, modifikuoti, lyginant su nagrinėtais darbo ginčų komisijoje, reikalavimai, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas darbo ginčų komisijoje nėra neprivalomas ir teismas negali palikti tokių reikalavimų nenagrinėtais dėl to, jog nebuvo laikytasi išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-44-248/2019 ir kt.).

20. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieÅ¡kovė neiÅ¡reiÅ¡kė sutikimo dėl darbo sutarties sÄ lygų pakeitimo. Apeliantės vertinimu, ieÅ¡kovė privalėjo skųsti VDI sutikimÄ dėl darbo sutarties sÄ lygų pakeitimo, o to nepadariusi faktiÅ¡kai pritarė darbo sÄ lygų pakeitimui. Apeliantė teigia, kad VDI sutikimas, iÅ¡duotas 2020 m. vasario 18 d., yra galiojantis ir teisėtas, ir todėl ji turėjo teisę pakeisti ieÅ¡kovės bÅ«tinÄ sias darbo sutarties sÄ lygas.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teisę inicijuoti darbo sutarties sÄ lygų pakeitimÄ suteikia ne VDI iÅ¡duotas sutikimas, o svarbios priežastys, t.y. faktinės aplinkybės, kuriomis darbdavys pagrindžia bÅ«tinumÄ keisti darbo organizavimo tvarkÄ ir konkretaus darbuotojo darbo sÄ lygas. Paminėtina, kad VDI pagal DK 168 str. 3 d. nuostatas iÅ¡duodama sutikimÄ , tokias aplinkybes tikrino ne spręsdama darbo ginÄÄ dėl teisės, o tik siekdama įvertinti, ar darbuotoja tikėtinai nėra darbdavio diskriminuojama dėl savo, kaip darbuotojų atstovo, atliekamų pareigų.

Todėl ieÅ¡kovė neprivalėjo ginčyti VDI iÅ¡duoto sutikimo, o savo nesutikimÄ su darbo sÄ lygų pakeitimu ji iÅ¡reiÅ¡kė tiek 2020 m. vasario 26 d. pateikdama praÅ¡ymÄ darbdavei laikyti jos paraÅ¡Ä negaliojančiu, tiek inicijuodama darbo ginÄÄ dėl darbo sutarties pakeitimo.

21. Be kitų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pritaria ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, jog ieÅ¡kovė turi teisę ginčyti darbdavio inicijuoto darbo sutarties pakeitimo teisėtumÄ , nepriklausomai nuo to, kaip Å¡is pakeitimas yra įformintas, t.y., ar raÅ¡ytiniu darbuotojos sutikimu, ar darbo sutarties pakeitimu, ar faktiniu darbdavio veiksmu ar patvarkymu. TokiÄ teisę darbuotojui suteikia DK 45 str. 3 d. nuostatos, kuriose numatyta, jog dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ .

22. Atsakovė apeliaciniame skunde neginčijo, kad ieškovei priteista su darbo santykiais susijusių išmokų suma yra paskaičiuota neteisingai, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios ginčijamo sprendimo dalies nepasisako.

23. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ atsakovės 650 Eur iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ . Nustačius, kad atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsižvelgus į tai, kad yra pateikti įrodymai, patvirtinantys iÅ¡laidų dydį, bei į tai, kad iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ nevirÅ¡ija priteistino maksimalaus užmokesčio už advokato padėjėjo pagalbÄ dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 650 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsnio 6 dalimi, teisėjų kolegija nutaria: Atsakovės Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos, juridinio asmens kodas 190680981, 650 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Giedrė Čėsnienė Andrius Verikas Renata Volodko