c8af30c7-defe-4ee0-93a6-772aabcd094e · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-144-1119/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03541-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.5.2.17.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 4 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Jurga Žulpė, sekretoriaujant E. A., dalyvaujant ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ atstovei K. U., atsakovės UAB „Paskirtis“ atstovei R. S. ir advokatei S. V.-G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Paskirtis“ dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė:

1. ieÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ (toliau taip pat ieÅ¡kovė arba draudikas) pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį po prieÅ¡taravimų dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo (el. b. medž. 1 t., 28-30 l.), kuriuo prašė iÅ¡ atsakovės UAB „Paskirtis“ (toliau taip pat atsakovė arba administratorius) priteisti 1045,47 Eur žalos atlyginimÄ subrogacijos tvarka, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2020-03-12 pro iÅ¡orinę pastato sienÄ prasiskverbus vandeniui buvo apgadintas ieÅ¡kovės draustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio draudikas pradėjo žalos bylos Nr. 2020/052050 administravimÄ . Buvo priimtas sprendimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir jo pagrindu draudėjui iÅ¡mokėta 240,30 Eur draudimo iÅ¡moka. Be to, 2020-11-02 pro pastato nesandarumus buvo užlietas ieÅ¡kovės draustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio draudikas pradėjo žalos bylos Nr. 2020/154889 administravimÄ .

Buvo priimtas sprendimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir jo pagrindu draudėjui iÅ¡mokėta 805,17 Eur draudimo iÅ¡moka. Abiejų namų administratorius yra atsakovė, kuri nepateikė ieÅ¡kovei praÅ¡omos informacijos apie įvykius, taip pat, kad tinkamai vykdė savo, kaip namo administratoriaus pareigas. Teigė, kad žala kilo dėl pastatų bendrųjų konstrukcijų, už kurių priežiÅ«rÄ yra atsakingas namo administratorius.

2. Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovė K. U. ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti visiÅ¡kai. Papildomai be ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių paaiÅ¡kino, kad žalos dydis buvo paskaičiuotas pagal lokalinę sÄ matÄ , sudaromÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtinta programa „Sistela“, kurioje taikomi vidutiniai standartiniai statybos darbų ir medžiagų įkainiai, o žala paskaičiuojama pagal pažeistÄ plotÄ . (duomenys neskelbtini)buvo sulieta siena, jos plotas 9 m2.

Tilžės g. 43-41, Å iauliuose, buvo sulietos lubos (20,35 m2), sienos (30,73 m2) ir grindjuostės (įvertinti darbai 11,82 m2). Abiem atvejais turtas buvo draustas nauja verte, todėl nusidėvėjimo neskaičiavo. Žala abiem atvejais padaryta dėl lietaus, vandeniui prasiskverbus pro iÅ¡orinę pastato sienÄ . Mano, kad pelėsiui atsirasti pakanka 2 dienų. Duomenų dėl kondensato kaupimosi (duomenys neskelbtini)neturi. Žalos dydis dėl Å¡alyje paskelbto karantino buvo įvertintas nuotoliniu bÅ«du, draudėjai pateikė ieÅ¡kovei nuotraukas.

IÅ¡ iÅ¡orės pastatai nebuvo apžiÅ«rėti. Pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini), butų savininkai ne kartÄ informavo administratorių apie Å¡lampančias sienas, tačiau administratorius dėl to nepriėmė jokių sprendimų, neteikė namo butų savininkams pasiÅ«lymų dėl konkrečių statybos darbų tvarkant namo fasadÄ , įrodymų, kad namo gyventojai nesutiko su namo sienos tvarkymu – byloje nėra. (duomenys neskelbtini), butų savininkų administratorius iki draudiminio įvykio neinformavo apie tai, kad namo siÅ«lės yra nesandarios, tačiau namas nėra naujas, todėl iÅ¡orinės namo apžiÅ«ros turėtų bÅ«ti atidesnės ir dažnesnės.

3. Atsakovė UAB „Paskirtis“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (el. b. medž. 1 t., 84-88 l.), su kuriuo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstÄ , nes ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra aiÅ¡kus žalos apskaičiavimas bei nėra įrodymų, kas sÄ lygojo žalos atsiradimÄ . PaaiÅ¡kino, kad administratorius nuolat stebi savo administruojamų namų techninę bÅ«klę, jÄ tikrina, pildo namo techninės priežiÅ«ros žurnalÄ , reaguoja į gyventojų skundus.

Tačiau administratorius neturi teisės savarankiÅ¡kai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiÅ«ros duomenimis, turi sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau Å¡ie planai turi bÅ«ti patvirtinti butų ir kitų patalpų savininkų, o darbai jų pagrindu atliekami butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu. Abu namai yra pastatyti daugiau kaip prieÅ¡ 3 deÅ¡imtmečius ir nė vienas iÅ¡ jų per tÄ laikÄ nebuvo iÅ¡ esmės remontuotas nei iÅ¡ vidaus, nei iÅ¡ iÅ¡orinės. Atitinkamai, dėl savo amžiaus, natÅ«ralaus nusidėvėjimo, ilgos eksploatacijos, nuolatinio drėgmės, Å¡alčio, saulės poveikio, Å¡ie namai neatitinka Å¡ių dienų statybos standartų, o kad juos atitiktų, bÅ«tina atlikti jų pilnÄ modernizavimÄ (Å¡iltinimo darbus, inžinerinių tinklų atnaujinimÄ ir kt.), dėl ko, minėta, sprendimÄ turi priimti patys gyventojai.

Gyventojams nenorint nei iš dalies atnaujinti savo daugiabučių namų, nei atlikti pilnos namo renovacijos, administratoriui negali būti keliami reikalavimai užtikrinti, kad daugiau kaip 30-ies metų senumo nerenovuotų namų konstrukcijos, šilumos izoliacija ir kt. būtų tokie patys kaip buvo tik juos pastačius, ar tokie, kokie yra šiuo metu statomų pastatų. Minėtuose namuose nenustatyti akivaizdūs defektai, kritinė būklė, galima avarijos grėsmė, kuri leistų atlikti bendrojo naudojimo objektų remonto darbus nesilaikant teisės aktuose numatytų procedūrų ir nesant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo, administratorius neturi nei pareigos, nei teisės vykdyti remonto, atnaujinimo, pakeitimo darbų.

4. Be to, nėra pateikta butų planų, kuriuose bÅ«tų pažymėtos pažeistos sienos, namų fasadų nuotraukų, kuriose bÅ«tų fiksuoti konkretÅ«s pastato trÅ«kumai, lėmę žalos atsiradimÄ , duomenų, apie butų bÅ«klę iki draudimo sutarčių sudarymo, informacijos apie tai, kodėl ir kaip buvo nustatytas/apskaičiuotas konkretus žalos dydis, kodėl nuostolių lentelėse nurodomi vieni dydžiai, o turto žalos įvertinimo skaičiuoklėse – kiti.

5. Kaip matyti iÅ¡ fotonuotraukų, abiejuose butuose žala pasireiÅ¡kia pelėsio buvimu; vandens nubėgimų, kurie indikuotų apliejimÄ , vandens prasiskverbimÄ , nuotraukose nesimato. Kondensato ir pelėsio atsiradimo priežastys gali bÅ«ti kompleksinės ir įvairios. Be to, iÅ¡ nuotraukų matyti, kad abiem atvejais pelėsis randasi virtuvėje/kambaryje, sujungtame su virtuve, kur dėl maisto gaminimo, natÅ«ralu, patalpos įprastai yra Å¡iltesnės ir drėgnesnės, ant Å¡ildymo prietaisų (duomenys neskelbtini), matyti sudžiauti rankÅ¡luosčiai, kas taip pat didina patalpų drėgmę. Visa tai kuria palankias sÄ lygas pelėsio atsiradimui ir plitimui. Duomenų apie tai, kaip ieÅ¡kovė nustatė tikslias pelėsio atsiradimo priežastis butuose, t. y. kad tai lėmė bÅ«tent konkretÅ«s atsakovės neteisėti veiksmai ar neveikimas, o ne nepakankama ventiliacija, per didelė patalpų drėgmė ar kitos priežastys, taip pat nėra pateikta.

6. Atsakovės atstovė R. S. teismo posėdyje palaikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Papildomai paaiÅ¡kino, kad namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė administruoja nuo jo pastatymo. Namo Å¡oninės sienos yra raudonų plytų. Sienos esant minusinei temperatÅ«rai perÅ¡Ä la ir viduje susidaro kondensatas, Å¡i situacija namo administratoriui yra gerai žinoma. Sienos perÅ¡alimas nėra avarija, sienos perÅ¡Ä la dėl netinkamų sienos fizikinių savybių. Administratorius negavo praneÅ¡imų apie avarijÄ minėtame name, tačiau buto savininkė rašė administratoriui elektroninį laiÅ¡kÄ .

Buto iÅ¡ karto po laiÅ¡ko gavimo apžiÅ«rėti nepavyko, nes buto savininkė buvo iÅ¡vykusi. Pastatas buvo apžiÅ«rėtas iÅ¡ iÅ¡orės, tačiau iÅ¡ iÅ¡orės nesimatė avarijos požymių. Pažymėjo, kad esant iÅ¡orinės sienos defektui po liūčių taipogi turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta apie avarijas, tačiau tokių praneÅ¡imų administratorius negavo. Norint sutvarkyti sienÄ , reikalinga rengti namo fasado projektÄ , po to viešųjų pirkimų bÅ«du nustatyti rangovÄ , kuris atliks statybos darbus.

Projektui parengti ir statybos darbams atlikti reikalingos kaupti papildomos piniginės lėšos, Å¡iuo metu bent 47 000,00 Eur. Å iuos darbus administratorius įtraukia į ilgalaikius planus, tačiau namo gyventojai nepriima sprendimų dėl lėšų kaupimo. Siena negali bÅ«ti tvarkoma fragmentais, siena perÅ¡Ä la visu perimetru. Per 10 m. namo gyventojai 2015-2016 m. buvo sutikę tik kaupti lėšas laiptinės remontui. Gyventojai nedalyvauja balsuojant dėl ilgalaikių planų, balsavimai neįvyksta, taigi patys gyventojai nesirÅ«pina savo turto priežiÅ«ra.

Šiuo metu namo avarinėms situacijoms likviduoti ar smulkiems darbams atlikti yra sukaupta 2000,00 Eur. Tuo atveju, jei namo bendrosios konstrukcijos kelia pavojų, tuomet administratorius turi teisę organizuoti statybos darbus nesant gyventojų sutikimo. Tačiau minėto namo sienos nėra avarinės būklės.

7. Apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimÄ sužinojo iÅ¡ ieÅ¡kovės, buto savininkas apie vandens prasiveržimÄ administratoriaus neinformavo, į avarinę tarnybÄ nesikreipė. NamÄ periodiÅ¡kai apžiÅ«ri kvalifikuoti statybos specialistai, po apžiÅ«ros yra sudaromas ilgalaikis planas, kuriame nurodytos kaupiamosios iÅ¡mokos. Namo gyventojai tvirtina ilgalaikį planÄ ir kaupiamosios įmokos dydį. Administratorius, apžiÅ«rėjęs namÄ iÅ¡ iÅ¡orės, nenustatė, kad minėto buto siÅ«lės bÅ«tų su defektais.

Buto savininkas administratoriaus atstovo neįleido, įvykio priežasčių nenustatė ir neįvertino buto drėgmės. Mano, kad Å¡is butas nebuvo aplietas avarijos metu, nes jei bÅ«tų apliejimas, tai matytųsi vandens nubėgimo žymės, vanduo kauptųsi ant grindų, bÅ«tų grindys sugadintos. Namo siÅ«lės dėvisi, todėl administratorius ilgalaikiuose planuose siÅ«lo gyventojams atlikti kompleksinį namo siÅ«lių hermetizavimÄ . Tačiau Å¡ie darbai bÅ«tų atlikti tik tokiu atveju, jei namo gyventojai pritartų Å¡iems darbams ir patvirtintų darbams atlikti reikalingo dydžio kaupiamÄ sias įmokas.

Nepaisant to, kad namo savininkai pritarė ilgalaikiam planui, tačiau sumažino kaupiamÄ jÄ Ä¯mokÄ iki 0,11 Eur už 1 kv.m. Už kaupiamosios įmokos sumažinimÄ pasirašė ir minėto buto savininkas.

8. Atsakovės atstovė advokatė S. V.-G.teismo posėdyje palaikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Papildomai nurodė, kad reikia atkreipti dėmesį į baldų iÅ¡sidėstymÄ nuotraukose. Tuo atveju, kai prie sienos yra pristumti baldai, nevyksta oro cirkuliacija, todėl pradeda formuotis pelėsis. Pažymėjo, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ant radiatorių matosi užleistos užuolaidos, prie sienos pristumta lova ir naktinis staliukas, taigi nėra tarpų. , (duomenys neskelbtini) pelėsis užfiksuotas virtuvėje, kur yra didesnė oro drėgmė, nesimato orlaidės, ant radiatoriaus padžiauti rankÅ¡luosčiai, kas savaime skatina oro drėgmę.

Pažymėjo, kad namo administratorius ėmėsi visų veiksmų komunikacijai su gyventojais pagerinti, periodiškai skelbiamas balsavimas raštu, gyventojai skatinami gerinti pastato kokybę, tačiau abiem atvejais gyventojai yra pasyvūs. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės atstovai nebuvo atvykę įvertinti padarytos žalos ir nustatyti žalos atsiradimo aplinkybių. Ieškinys tenkintinas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

9. Iš ieškinio, ieškovės atstovės paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad draudėjas R. L. ir draudikas 2018-06-18 sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. GJELT 2705252, kuria buvo apdraustas butas (nauja vertė), esantis (duomenys neskelbtini) namų turtas, civilinė atsakomybė bei sudarytas pagalbos draudimas (el. b. medž. 1 t., 34-35 l.). Be kitų draudžiamųjų įvykių, butas buvo draustas nuo gamtinių jėgų bei vandens prasiskverbimo pro pastato konstrukcijas, draudiminė apsauga galioja nuo 2018-06-20 iki 2021-06-19, išskaita – 60,00 Eur. 2020-03-12 draudėjas pranešė draudikui, kad po stipraus lietaus prasiskverbė vanduo, virtuvės sienos kampas paliko šlapias, siena pradėjo pelyti (el. b. medž. 1 t., 36 l.).

IÅ¡ draudėjo pateiktų fotonuotraukų (el. b. medž. 1 t., 39-42 l.) matyti, kad pelėsis yra pažeidęs virtuvės sienų kampÄ ir lubas, vietomis matyti dažų skilimo, aptrupėjimo. Pažeidimo vieta pažymėta plane (el. b. medž. 1 t. 100 l.). Draudikas pagal pateiktÄ praneÅ¡imÄ pradėjo žalos bylÄ Nr. CLT2070752, įvertino padarytos žalos apimtį, kad reikės dažyti 9,45 kv. m. lubų, 6,00 kv. m. sienų ir keisti 7,50 kv. m. sienų apmuÅ¡alų, naudodamasis „Sistela“ programa, nustatė padarytos žalos dydį (300,30 Eur), iÅ¡ kurios iÅ¡minusavo iÅ¡skaitÄ (60,00 Eur) (el. b. medž. 1 t., 31-33, 36, 44 l.) ir iÅ¡mokėjo draudikui 340,30 Eur iÅ¡mokÄ (el. b. medž. 1 t. 37-38 l.).

IeÅ¡kovė teikė atsakovei paklausimÄ dėl įvykio (el. b. medž. 1 t., 43 l.), tačiau ieÅ¡kovės teigimu, atsakovė į šį paklausimÄ neatsakė. Atsakovė buvo raginama atlyginti 340,30 Eur žalos (el. b. medž. 1 t., 45 l.), tačiau jos gera valia neatlygino ieÅ¡kovei.

10. Be to, nustatyta, kad draudėja A. K. (šiuo metu S.) ir draudikas 2020-06-16 sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. GJELT 3208659, kuria buvo apdraustas butas (nauja vertė), esantis (duomenys neskelbtini), namų turtas, civilinė atsakomybė bei sudarytas pagalbos draudimas (el. b. medž. 1 t., 46-48 l.). Be kitų draudžiamųjų įvykių, butas buvo draustas nuo gamtinių jėgų bei vandens prasiskverbimo pro pastato konstrukcijas, draudiminė apsauga galioja nuo 2020-06-26 iki 2021-06-25, išskaita – 0,00 Eur. 2020-11-02 draudėja pranešė draudikui, kad lyjant lietui pradėjo šlapiuoti lubos, siena, grindys (el. b. medž. 1 t., 66-68 l.).

IÅ¡ draudėjos pateiktų fotonuotraukų (el. b. medž. 1 t., 51-64 l.) matyti, kad pelėsis yra pažeidęs kambario sienų kampÄ ir grindjuostes, sienos tapetai vienoje vietoje atÅ¡okę, susidaręs po tapetais oro tarpas, ant sienų matyti vandens laÅ¡ai. Pažeidimo vieta pažymėta plane (el. b. medž. 1 t. 101 l.). Draudikas pagal pateiktÄ praneÅ¡imÄ pradėjo žalos bylÄ Nr. CLT2208864, įvertino padarytos žalos apimtį, kad reikės dažyti 20,35 kv. m. lubų, keisti 30,73 kv. m. sienų apmuÅ¡alų, iÅ¡montuoti ir sumontuoti 11,82 kv. m. grindjuosčių, permontuoti 1 Å¡viestuvÄ , naudodamasis „Sistela“ programa, nustatė padarytos žalos dydį (805,17 Eur) (el. b. medž. 1 t., 70 l.) ir iÅ¡mokėjo draudikei 805,17 Eur iÅ¡mokÄ (el. b. medž. 1 t. 49-50 l.).

IeÅ¡kovė teikė atsakovei paklausimÄ dėl įvykio (el. b. medž. 1 t., 65 l.), tačiau ieÅ¡kovės teigimu, atsakovė į šį paklausimÄ neatsakė. Atsakovė buvo raginama atlyginti 805,17 Eur žalos (el. b. medž. 1 t., 69 l.), tačiau jos gera valia neatlygino ieÅ¡kovei.

11. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Subrogacija ir bendrosios civilinės atsakomybės nuostatos.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

13. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, iÅ¡rinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai žalÄ padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoj nukentėjusio asmens (kreditoriaus) Å¡io vietÄ užima draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo atlyginimÄ . Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad žalÄ padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalÄ patyrusiam asmeniui), arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iÅ¡ jų pareiÅ¡kia reikalavimÄ . Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iÅ¡ tų asmenų sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018).

14. Subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

15. AiÅ¡kindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę.

Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktrinÄ kaltė ir neteisėti veiksmai yra neiÅ¡skiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiÅ¡kai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007).

16. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiÅ¡kia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

17. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Taigi pateikta neteisėtų veiksmų sÄ voka apima tiek neteisėtÄ veikimÄ , tiek neveikimÄ .

18. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiÅ¡kinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ). Pagal bendrÄ jÄ taisyklę asmuo atsako tik už savo paties padarytÄ Å¾alÄ ir neatsako už žalÄ , kuriÄ sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai jÄ nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

19. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalÄ , padarytÄ asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , visiÅ¡kai jÄ atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrÄ ja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkcijÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ .

Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje G. P. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-539/2012; kt.).

20. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga. Žala civilinėje teisėje suprantama kaip tam tikri turtiniai praradimai, kuriuos patiria nukentėjusysis. Å is principas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas privalo įrodyti žalos faktÄ ir žalos dydį, o iÅ¡ atsakovo negali bÅ«ti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. VisiÅ¡ko žalos atlyginimo principas, viena vertus, neleidžia teisės pažeidėjui gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų, kita vertus, užtikrina, kad civilinė atsakomybė atliktų kompensacinę, o ne nubaudimo funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2005).

Be to, CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymÄ , 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota Å¡alis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. SprendimÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais.

21. Priežastinis ryÅ¡ys, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, reiÅ¡kia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Priežastinio ryÅ¡io nebuvimas visais atvejais yra pagrindas neatsirasti asmens pareigai atlyginti žalÄ .

22. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryÅ¡io teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007).

23. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, gali pasireikÅ¡ti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Å i norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiÅ¡kusius bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rÅ«pestingo, padoraus asmens elgesio standartÄ , o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiÅ¡kia ir veiksmų neteisėtumÄ , ir kaltės elementÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).

24. Ieškiniu ieškovė reiškia reikalavimus atsakovei tuo pagrindu, kad ji, būdama administratoriumi, nevykdė ar netinkamai vykdė teisės aktuose jai nustatytas pareigas, dėl ko kilo žala tretiesiems asmenims (butų savininkams).

25. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba Å¡io kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtÄ administruoja Å¡io kodekso 4.240 straipsnio pagrindu. Bendrojo naudojimo objektų administratoriai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir apimtimi skelbia informacijÄ apie savo veiklÄ (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). Administratoriaus veiklai mutatis mutandis taikomos Å¡ios knygos XIV skyriaus normos (CK 4.84 straipsnio 11 dalis).

26. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimÄ ir priežiÅ«rÄ , žemės sklypų priežiÅ«rÄ , organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ , bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiÅ«rÄ (Nuostatų 4.3 punktas), rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planÄ (toliau – ilgalaikis planas), apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifÄ ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiÅ«ros Å«kinį ir finansinį planÄ , kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiÅ«ros, Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiÅ«ros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir iÅ¡laidas (Nuostatų 4.5. punktas), organizuoja ir vykdo namo techninės priežiÅ«ros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6. punktas), vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.85 straipsniu, Å¡aukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimÄ raÅ¡tu (Nuostatų 4.11 p.).

Administratorius patalpų savininkams į paÅ¡to dėžutes arba jų pageidavimu paÅ¡tu ar elektroniniu paÅ¡tu pateikia: objektų apraÅ¡o, ilgalaikio plano, Å«kinio plano, metinės veiklos ataskaitos kopijas, sÄ skaitas faktÅ«ras, mėnesinius mokėjimų praneÅ¡imus, informacijÄ apie patalpų savininkų susirinkimų Å¡aukimÄ , organizuojant balsavimÄ raÅ¡tu – patalpų savininkų balsavimo raÅ¡tu biuletenį, patalpų savininkų priimtus sprendimus, kitÄ informacijÄ savo nuožiÅ«ra (Nuostatų 14.4 p.).

Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sÄ Å¾iningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų bÅ«klė kelia grėsmę jų iÅ¡likimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus namo administratorius privalo imtis bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ir paÅ¡alinta grėsmė (Nuostatų 7.7. p.). Už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, atliktus pagal ilgalaikį planÄ , apmokama iÅ¡ kaupiamųjų lėšų sÄ skaitos pagal Å¡ių darbų pirkimo sutartyje nustatytÄ darbų kainÄ ir darbų priėmimo ir perdavimo aktus (Nuostatų 11. p.).

Už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie bÅ«tini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams Å¡alinti, įskaitant Å¡ių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiÅ«ros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iÅ¡ kaupiamųjų lėšų sÄ skaitos pagal Å¡ių darbų faktines iÅ¡laidas ir atitinkamus mokestinius dokumentus (Nuostatų 12. p.).

Jeigu kaupiamųjų lėšų sÄ skaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka Nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms iÅ¡laidoms apmokėti, trÅ«kstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras ar mėnesinius mokėjimų praneÅ¡imus (Nuostatų 13. p.).

27. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (TAR, 2016-12-30, Nr. 2016-30156) (redakcija, galiojusi nuo 2020-03-01 iki 2020-04-08, ir nuo 2020-04-08 iki 2021-03-03) (toliau tekste – reglamentas), kuris nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiÅ«ros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarkÄ , kuri privaloma ir bendrojo naudojimo objektų administratoriui.

Statinio priežiÅ«ros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visÄ statinio ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (reglamento IV skyriaus 11. p.). Mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatÅ«rinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, bÅ«tina prižiÅ«rėti, kad liūčių metu ir tirpstant sniegui ar ledui nesusidarytų vėjo blaÅ¡komi vandens srautai, Å¡lakstantys statinių atitvaras ar kitas konstrukcijas, žiemos metu neperÅ¡altų konstrukcijos (reglamento IV skyriaus 13.4., 13.7. p.).

Daugiabučio gyvenamojo namo (toliau Å¡iame skyriuje – namo) techninę priežiÅ«rÄ organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (toliau – valdytojas), paskirdamas techninį prižiÅ«rėtojÄ (reglamento VII skyriaus 84. p.). Statinio techninis prižiÅ«rėtojas (toliau – techninis prižiÅ«rėtojas), atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiÅ«rÄ , vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei bÅ«klei palaikyti, kad bÅ«tų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ statinio naudojimo trukmę (reglamento V skyriaus 33. p.).

Gyvenamojo namo, jo dalių bÅ«klė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius namo bÅ«klės stebėjimus (ne rečiau kaip kartÄ per du mėnesius) bei periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiÅ«ras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieÅ¡ prasidedant pastatų Å¡ildymo sezonui) ir specializuotas apžiÅ«ras po stichinių nelaimių (gaisro, liÅ«ties, uragano, sprogimo ir kitų), namo ar jo dalių griÅ«ties, kitų reiÅ¡kinių, sukėlusių pavojingas namo konstrukcijų deformacijas, keičiantis valdytojui ir (ar) techniniam prižiÅ«rėtojui (reglamento VII skyriaus 87.1, 87.2, 87.3. p.).

Atliekant nuolatinius stebėjimus vizualiai apžiÅ«rimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡e, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡o tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (iÅ¡skyrus Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemas ir liftus, kurių priežiÅ«rai nustatyti specialÅ«s reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė bÅ«klė, fiksuojami (įskaitant fotografavimÄ ) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems paÅ¡alinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) praneÅ¡imai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (reglamento VII skyriaus 91. p.).

Atsakingas už apžiÅ«rÄ asmuo apie apžiÅ«rų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytojÄ ir (ar) techninį prižiÅ«rėtojÄ , jei jis nedalyvauja apžiÅ«roje, savivaldybės administracijÄ , atsakingÄ už statinio naudojimo priežiÅ«ros vykdymÄ (reglamento VII skyriaus 93. p.).

Asmuo, kuriam praneÅ¡ta apie namo, jo dalies avarinę bÅ«klę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinkÄ ir namÄ nuo galimų pasekmių (reglamento VII skyriaus 94. p.). Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiÅ«rų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar Å¡iluminės energijos sÄ naudų analizės duomenis ir iÅ¡vadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų Å¡alinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja Å¡ių priemonių ir darbų įgyvendinimÄ (reglamento VII skyriaus 95. p.).

Tuo atveju, jei kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (reglamento VII skyriaus 96. p.). Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane (reglamento VII skyriaus 97. p.).

Ilgalaikį planÄ ir lėšų kaupimÄ plane numatomiems darbams valdytojas derina su namo savininkais, jis taip pat organizuoja teisės aktų nustatyta tvarka namo savininkų patvirtintų ilgalaikių planų įgyvendinimÄ (reglamento VII skyriaus 98. p.). Namo techninės priežiÅ«ros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų įgyvendinimo iÅ¡laidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai (reglamento VII skyriaus 99. p.). Dėl 2020-03-12 įvykio ir administratoriaus veiksmų (neveikimo).

28. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų matyti, kad 2020-03-12 įvykis pripažintas draudiminiu, nes dėl stipraus lietaus (gamtinė jėga – liÅ«tis) vanduo prasiskverbė į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko suÅ¡lapo virtuvės sienų kampas, lubos, siena pradėjo pelyti. Å ias aplinkybes teisme patvirtino liudytoju apklaustas draudėjas R. L.. Pasak liudytojo, iÅ¡ pradžių pasikeitė sienos spalva, po to ji pradėjo pelyti. Nors liudytojas nebuvo tikras, pro kur prasiveržė vanduo – per namo stogÄ (butas yra penktame aukÅ¡te) ar per namo siÅ«les, taip pat neprisiminė, ar buvo liÅ«tys, ar sniegas tirpo, tačiau iÅ¡ liudytojo draudikui pateiktos informacijos matyti, kad sienos apgadinimai atsirado po liūčių.

IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teikiamos informacijos matyti, kad 2020 m. kovÄ Å iauliuose registruotas 45–60 mm vidutinis kritulių kiekis, dėl gausių kritulių aukščiausias vandens lygis upėse stebėtas kovo 13-16 dienomis. Å iomis dienomis Vakarų Lietuvoje upių vandens lygis per kelias dienas pakilo 18-115 cm, Å¡iaurinėje Lietuvos dalyje 16-101 cm. Be to, didžiausias vėjo greitis registruotas 12-os vakare ir 13-os naktį, kai vietomis Vakarų Lietuvoje pasiektas stichinio reiÅ¡kinio kriterijus, 28–31 m/s (http://www.meteo.lt/lt/2020-kovas).

Kartu paminėtina ir tai, kad pelėsio atsiradimo priežastis yra drėgmė, tačiau nagrinėjamu atveju pelėsis atsirado ne visame bute, o tik vandens pažeistoje vietoje – sienų kampe. Byloje nėra įrodymų, kad dėl draudėjo kaltės yra ypač padidėjusi santykinė drėgmė, kaip paaiškino liudytojas – virtuvėje yra ventiliacinė anga, orlaidė, garų surinkėjas, butas yra reguliariai vėdinamas, skalbiniai džiaunami balkone, o nuotraukose ant radiatoriaus matomi daiktai buvo padėti laikinai.

Be to, kaip liudytojas paaiÅ¡kino, jis bute gyvena apie 14 m. ir anksčiau nėra drėkę sienos, nebuvo pelėsio. IÅ¡ Å¡ių įrodymų visumos spręstina, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini)lubų pažeidimai atsirado dėl staigaus ir didelio kiekio vandens prasiveržimo pro bendrÄ sias namo konstrukcijas (atsižvelgiant į pažeidimų lokalizacijÄ (sienų kampas) - tarpblokines namo siÅ«les), t. y., dėl liÅ«ties.

29. Žalos dydis – 240,30 Eur - yra visiÅ¡kai įrodytas ieÅ¡kovės pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, atsakovė nepateikė įrodymų, kad žalos dydis paskaičiuotas neteisingai, neteikė savo skaičiavimų (CPK 178 str.). Paminėtina tai, kad pasak liudytojo R. L., gavus draudimo iÅ¡mokÄ , jis sienÄ ir lubas sutvarkė, taigi byloje nėra galimybių skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti, o ir atsakovė neprašė byloje skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti.

30. Vertinant, ar administratorius ėmėsi visų veiksmų, kad nebūtų įvykęs 2020-03-12 įvykis, paminėtina tai, kad nors administratorius, kaip nustato teisės aktai, reguliariai kas 2 mėnesius atliko statinio būklės nuolatinius stebėjimus (el. b. medž. 1 t., 108-110 l.), tačiau fasado tarpblokinių siūlių deformacijų nepastebėta. Atliekant sezonines pastato apžiūras, iki įvykio, t. y., 2019-05-07 ir 2019-09-03 (el. b. medž. 1 t., 111-116 l.) fasado tarpblokinių siūlių deformacijų nepastebėta.

Tačiau nuo 2020-05-11 (po 2020-03-12 įvykio) stebima, kad fasado blokai ir tarpblokinės namo siÅ«lės dėl namo amžiaus praradusios fizines savybes, todėl rekomenduojama atlikti tarpblokinių siÅ«lių ir fasado sienų hermetizavimÄ (el. b. medž. 1 t., 117-130 l.). Paminėtina, kad Å¡ios namo fasado deformacijos nustatytos po to, kai draudikas administratoriui iÅ¡siuntė 2020-04-24 praneÅ¡imÄ apie 2020-03-12 įvykį (el. b. medž. 1 t., 43 l.). Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuotina, kad administratorius nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, ir laiku nepastebėjo atsiradusių fasado tarpblokinių siÅ«lių deformacijų bei atitinkamai iki draudiminio įvykio nesiėmė veiksmų, kad draudikui dėl staigaus vandens prasiskverbimo pro bendrÄ sias namo konstrukcijas neatsirastų Å¡ioje byloje nustatyta žala.

Taigi ieškovė įrodė, kad 2020-03-12 draudiminis įvykis įvyko dėl to, kad atsakovė laiku nesiėmė veiksmų, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, t. y., įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus (CPK 178 str.). Tuo pačiu paminėtina ir tai, jog atsakovei laiku pastebėjus fasado tarpblokinių siūlių deformacijas ties draudėjo butu ir ėmusis veiksmų pašalinti šias deformacijas, nebūtų kilusi šioje byloje nustatyta žala, taigi ieškovė įrodė, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 str.).

31. Å iuo atveju atsakovės atsakomybės neÅ¡alina aplinkybė, jog 2020-08-31 namo gyventojai patvirtino ilgalaikį planÄ 2020-2024 m., kuriame numatyta Å¡alinti fasado tarpblokinių siÅ«lių deformacijas (el. b. medž. 1 t., 131-132 l., 2 t., 19 l.), tačiau buvo sumažintas kaupiamosios įmokos tarifas iki 0,10 Eur/m2 (el. b. medž. 1 t., 170, 192 l.), nes minėtas ilgalaikis planas ir kaupiamosios įmokos tarifas patvirtinti po 2020-03-12 įvykio. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, atsižvelgiant į tai, kad iki 2020-05-11 nebuvo stebimos fasado tarpblokinių siÅ«lių deformacijos, jų sutvarkymas nebuvo įtrauktas į ilgalaikį planÄ , taigi iki 2020-03-12 įvykio nustačius, kad ties draudiko butu yra fasado tarpblokinių siÅ«lių deformacijos, Å¡io defekto Å¡alinimÄ bÅ«tų galima priskirti darbams, kurie bÅ«tini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus (kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo bÅ«klė, atitinkanti esminius statinių reikalavimus, t. y., pastato apsaugÄ nuo drėgmės - Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d.

įsakymas Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 23-721; 200) 139.7. p.), apmokant iÅ¡ kaupiamųjų lėšų sÄ skaitos pagal Å¡ių darbų faktines iÅ¡laidas ir atitinkamus mokestinius dokumentus (Nuostatų 12. p.).

32. Taigi konstatuotina, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje įrodė visas civilinės atsakomybės sÄ lygas dėl 2020-03-12 draudiminio įvykio, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas (CPK 270 str.). Dėl 2020-11-02 draudiminio įvykio ir administratoriaus veiksmų (neveikimo).

33. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų matyti, kad 2020-11-02 įvykis pripažintas draudiminiu, nes lyjant vanduo pro pastato nesandarumus prasiskverbė į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko suÅ¡lapo kambario sienų kampas, lubos, siena ir grindjuostės pradėjo pelyti. Å ias aplinkybes teisme patvirtino liudytoja apklausta draudėja A. S. (buvusi K.). Pasak liudytojos, 2020 m. spalio mėnesį buvo stiprÅ«s lietÅ«s, vanduo pradėjo veržtis per sienÄ , suÅ¡lapo grindys, atsiklijavo tapetai.

Ji apie įvykį 2020-10-23 informavo administratorių, kÄ patvirtina ir Å¡ioje byloje esantis liudytojos raÅ¡ytas raÅ¡tas (el. b. medž. 1 t., 171 l.), apie tÄ patį įvykį pranešė ir elektroniniu paÅ¡tu 2020-11-03 (el. b. medž. 1 t., 172-174 l.), tačiau jokių veiksmų nesiimta. IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teikiamos informacijos matyti, kad 2020 m. spalį Å iauliuose registruotas 60-75 mm vidutinis kritulių kiekis, spalio 6, 10–14 ir 30 dienomis registruoti pavojingo lietaus (kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iÅ¡krenta 15–49 mm kritulių) atvejai.

Be to, spalio mėnesio vidutinė oro temperatÅ«ra Lietuvoje buvo 10,2 °C (teigiama 3,0° anomalija). Spalio 17–20 d. rytais daugelyje vakarinių Å¡alies rajonų buvo fiksuotos Å¡alnos, vietomis iki -3 °C (http://www.meteo.lt/lt/2020-Spalis). Ä®vertinus tiek 2020 m. spalio vidutinę oro temperatÅ«rÄ , kad kai kur buvo fiksuotos Å¡alnos iki -3 °C, taip pat esant duomenims apie pavojingÄ lietų, nuotraukose užfiksuotas aplinkybes (vandens laÅ¡ai, tapetuose susidaręs oro tarpas), kad pasak liudytojos A.

S. tai buvo vienkartinis įvykis, iÅ¡ įrodymų visumos spręstina, kad labiau tikėtina, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), sienų, lubų ir grindjuosčių pažeidimai atsirado dėl staigaus ir didelio kiekio vandens prasiveržimo pro bendrÄ sias namo konstrukcijas (namo sienas), t. y., dėl liÅ«ties, o ne dėl namo sienų perÅ¡alimo. Å iuo atveju taip pat akivaizdu, kad pelėsio atsiradimo priežastis yra drėgmė. Nenustatyta, kad pelėsis atsirado visame bute, jis nustatytas tik vandens pažeistoje vietoje – sienų kampe, ant grindjuosčių.

IÅ¡ draudėjos pateiktų nuotraukų ir plano, kuriame pažymėta pažeidimo vieta (el. b. medž. 1 t., 64, 101 l.) matyti, kad prie sienos yra pristumta dvigulė lova ir naktinis staliukas, kas galėjo sÄ lygoti mažesnę oro cirkuliacijÄ pažeidimo vietoje. Tačiau, nesant padidėjusios drėgmės, neatsiranda sÄ lygos susidaryti ir plisti pelėsiui. Todėl įvertinus tai, kad drėgmė ant sienų/lubų ir atitinkamai grindjuosčių atsirado dėl staigaus ir didelio kiekio vandens prasiveržimo pro bendrÄ sias namo konstrukcijas, pelėsis stebimas ir vietose, kuriose oro cirkuliacija nebuvo apribota (t. y. aukščiau lovos, el. b. medž. 1 t., 56 l.) nesant duomenų apie iki minėto įvykio padidėjusiÄ santykinę drėgmę draudėjos bute (kambaryje), spręstina, kad pelėsis atsirado ir pradėjo plisti dėl staigaus ir didelio kiekio vandens prasiveržimo pro bendrÄ sias namo konstrukcijas (sienÄ ).

34. Žalos dydis – 805,17 Eur - yra visiÅ¡kai įrodytas ieÅ¡kovės pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, atsakovė nepateikė įrodymų, kad žalos dydis paskaičiuotas neteisingai, neteikė savo skaičiavimų (CPK 178 str.). IÅ¡ plano matyti, kad kambario plotas yra 20,35 kv. m., lubose sumontuotas 1 Å¡viestuvas, todėl nesant galimybių dažyti tik dalies lubų, nes skirsis spalva, ieÅ¡kovė pagrįstai skaičiavo lubų dažymÄ 20,35 kv. m. plotui, taip pat įvertino, kad reikės iÅ¡montuoti ir vėl sumontuoti Å¡viestuvÄ .

Ä®vertinus tai, kad reikės keisti tapetus 2 sienoms, tinkamai paskaičiuota darbų ir medžiagų kaina 30,73 kv. m., o įvertinus grindų ilgį (6,42+5,4), kad pažeistos pelėsio grindjuostės, pagrįstai paskaičiuotas nuostolio dydis 11,82 kv. m. grindjuosčių iÅ¡montavimui ir sumontavimui. Paminėtina tai, kad pasak liudytojos A. S., gavus draudimo iÅ¡mokÄ , ji įsigijo vandens surinkėjÄ , remontavo sienÄ ir lubas, valė pelėsį, taigi byloje nėra galimybių skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti, o ir atsakovė neprašė byloje skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti.

35. Vertinant, ar administratorius ėmėsi visų veiksmų, kad nebūtų įvykęs 2020-11-02 draudiminis įvykis, paminėtina tai, kad nors administratorius, kaip nustato teisės aktai, reguliariai kas 2 mėnesius atliko statinio būklės nuolatinius stebėjimus (el. b. medž. 1 t., 133-135 l.), tačiau sienų deformacijų ar trūkių nepastebėta, po draudėjos pranešimo administratoriui apie tai, kad pro sienas veržiasi vanduo, nefiksuota, kad ties draudėjos butu siena trūkusi ar yra kitų deformacijų ar nesandarumų.

Atliekant sezonines pastato apžiÅ«ras, iki įvykio, t. y., 2019-05-14, 2019-09-02, 2020-05-18 ir 2020-09-16 (el. b. medž. 1 t., 136-149 l.) ir vėliau stebima, kad fasado galinės raudonų plytų sienos praradusios fizines savybes, esant žemai lauko temperatÅ«rai, perÅ¡Ä la. Tačiau minėta aukščiau, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), žala padaryta ne dėl sienos perÅ¡alimo, o dėl sienų nesandarumo, tačiau administratorius nėra nustatęs iki draudiminio įvykio ir vėliau, kad sienos yra nesandarios.

Kita vertus, iÅ¡ elektroninio laiÅ¡ko, raÅ¡yto 2021-01-14 matyti, kad kitas namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojas informavo atsakovę apie tai, kad vanduo veržiasi į antrÄ laiptinę (el. b. medž. 1 t., 175-176 l.), taigi nepaisant to, kad nėra fiksuojami namo sienų trÅ«kiai ar nesandarumai, name yra užliejamos patalpos per namo sienas. Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuotina, kad administratorius nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, ir laiku nepastebėjo atsiradusio sienos nesandarumo bei atitinkamai iki draudiminio įvykio nesiėmė veiksmų, kad draudikei dėl staigaus vandens prasiskverbimo pro bendrÄ sias namo konstrukcijas neatsirastų Å¡ioje byloje nustatyta žala.

Taigi ieškovė įrodė, kad 2020-11-02 draudiminis įvykis įvyko dėl to, kad atsakovė laiku nesiėmė veiksmų, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, t. y., įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus (CPK 178 str.). Tuo pačiu paminėtina ir tai, jog atsakovei laiku pastebėjus, kad siena nėra sandari ties draudėjos butu ir ėmusis veiksmų pašalinti šias deformacijas, nebūtų kilusi šioje byloje nustatyta žala, taigi ieškovė įrodė, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 str.).

36. Å iuo atveju atsakovės atsakomybės neÅ¡alina aplinkybė, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojai yra pasyvÅ«s, nedalyvauja balsavimuose tvirtinant ilgalaikius planus ir kaupiamosios įmokos tarifÄ (el. b. medž. 1 t., 158-161 l., 2 t., 4-18 l.), nes nebuvo fiksuotas nesandarumas ties draudėjos butu. Visgi nustačius sienų suskilinėjimÄ , iÅ¡trupėjimus tarp plytų ar kitus sienų nesandarumus (iÅ¡orinių sienų mÅ«ro suskilimas vietomis yra nurodytas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) trumpame bÅ«klės apibÅ«dinime prie 2019-2022 m., 2020-2023 m., 2022-2024 m. ilgalaikių planų, el. b. medž. 2 t., 9, 13, 17 l.), spręstina, kad yra pažeisti esminiai statinių reikalavimai (pastato mechaninis atsparumas ir pastovumas bei pastato apsauga nuo drėgmės - Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d.

įsakymas Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 23-721; 200) 22.-23., 139.7. p.), dėl ko kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, todėl asmuo, kuriam praneÅ¡ta apie namo, jo dalies avarinę bÅ«klę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinkÄ ir namÄ nuo galimų pasekmių (reglamento VII skyriaus 94. p.). Esant Å¡ioms aplinkybėms konstatuotina, kad administratorius nesiėmė visų veiksmų, kad užkirstų keliÄ Å¾alai atsirasti.

37. Taigi konstatuotina, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje įrodė visas civilinės atsakomybės sÄ lygas dėl 2020-11-02 draudiminio įvykio, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas (CPK 270 str.). IÅ¡ viso iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 1 045,47 Eur (240,30 Eur + 805,17 Eur) žalos atlyginimo. Dėl kitų procesinių klausimų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų.

38. IÅ¡kėlus civilinę bylÄ skolininkui skaičiuojamos procesinės palÅ«kanos (CK 6.37, 6.210 str.). Procesinėms palÅ«kanoms skaičiuoti ir priteisti bÅ«tinos dvi pagrindinės sÄ lygos: bylos iÅ¡kėlimo teisme faktas (CK 6.37 str. 2 d.) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla, priėmus pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, buvo iÅ¡kelta 2021-07-08, ir ieÅ¡kovė byloje praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos 1045,47 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas ieÅ¡kovei priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį, už priteistÄ 1045,47 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme nuo 2021-07-08 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

39. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).

40. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė sumokėjo 24,00 Eur žyminį mokestį. IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės, kaip pralaimėjusios bylÄ Å¡alies, valstybei sumokėtÄ Å¾yminį mokestį yra visiÅ¡kai pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 str. 1 d.).

41. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 9,96 Eur, todėl jos priteistinos valstybei iÅ¡ atsakovės kaip pralaimėjusios bylÄ Å¡alies (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Priteisti ieÅ¡kovei ADB „Gjensidige“, į. k. 110057869, iÅ¡ atsakovės UAB „Paskirtis“, į. k. 144971960, 1 045,47 Eur (vieno tÅ«kstančio keturiasdeÅ¡imt penkių eurų, 47 ct) žalos atlyginimÄ , 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 1 045,47 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2021-07-08 iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo ir 24,00 Eur (dvideÅ¡imt keturių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Paskirtis“, į. k. 144971960, valstybei 9,96 Eur (devynių eurų, 96 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos).

Sprendimas per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas paduodant apeliacinį skundÄ Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja Jurga Žulpė