Legislator Case Law & Legislation
c8ae421d-8cb5-4611-83fb-dab0cd2713f7 AI generated

c8ae421d-8cb5-4611-83fb-dab0cd2713f7 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number c8ae421d-8cb5-4611-83fb-dab0cd2713f7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

iššvaistymÄ , pervedant pagal teismo sprendimÄ iÅ¡ G. K. A. J. priteistÄ turtinę ir neturtinę žalÄ iÅ¡ bendrijos lėšų) laisvės atėmimu 3 mėnesiams. Pritaikius BK 75 str. 1 d. 7

Legislator headnote

AI generated

c8ae421d-8cb5-4611-83fb-dab0cd2713f7 · Klaipėdos apygardos teismas: K. A. J. priteistÄ turtinę ir neturtinę žalÄ iÅ¡ bendrijos lėšų) laisvės atėmimu 3 mėnesiams. Pritaikius BK 75 str. 1 d. 7

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas D

Pranešėjas D. Jocys                                                      Baudžiamoji byla

Nr. 1A-247-361/2010

Teisėja I. KruÅ¡ienė                                                      Â

Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                      1.2.14.6.1.; 1.2.14.7.1.; 2.1.15.5.   (S)

   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                 2010 m. liepos 15 d.

        Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko

Daliaus Jocio,

teisėjų Lino

Pauliukėno ir Zigmo Pociaus,

sekretoriaujant

Jolantai Kližentytei,

dalyvaujant

prokurorei Vaidai Pužauskienei,

gynėjams advokatams

Laimonui Straukai ir Dariui Pociui,

nuteistajai G. K.,

civilinio ieškovo

atstovei A. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka

iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios G. K. ir

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Klaipėdos

miesto apylinkės teismo 2010

m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo G. K., a. k. (duomenys

neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista

pagal BK 184 str. 1 d. (už DNSB „(duomenys neskelbtini)“ turto

iššvaistymÄ , pervedant pagal teismo sprendimÄ iÅ¡ G. K. A. J. priteistÄ turtinę ir neturtinę žalÄ iÅ¡

bendrijos lėšų) laisvės atėmimu 3 mėnesiams. Pritaikius BK 75 str. 1 d. 7

p., paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos,

prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ ,

sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Pagal

BK 183 str. 1 d. bei 184 str. 1 d. (dėl G. K. patikėto ir jos žinioje buvusio svetimo turto

iššvaistymo, iÅ¡mokant B. V., L. U., N. G. didesnį darbo užmokestį, papildomÄ darbo užmokestį,

priedus, bei dėl G. K. patikėto ir jos žinoje buvusio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo),

G. K. išteisinta, neįrodžius jos dalyvavimo nusikalstamų

veikų padaryme.

Nuosprendžiu iš dalies patenkintas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros

civilinis ieÅ¡kinys ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ ir iÅ¡ G. K. DNSB

„(duomenys neskelbtini)“ priteista 2020 Lt.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                                                       Â

n u s t a t ė:

G. K. nuteista už

tai, kad, vadovaujantis 2000-11-19 daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), susirinkimo protokolu Nr. 4, 2003-05-20 protokolu

Nr. 20, 2002-05-20 darbo sutartimi Nr. 9, būdama daugiabučių namų savininkų bendrijos

„(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininke, užimamų pareigų pagrindu,

turėdama galimybę veikti įmonės vardu bei disponuoti

šiuo turtu, pažeisdama Lietuvos Respublikos 1995-02-21 Daugiabučių namų savininkų bendrijų

įstatymo Nr. 1-798 (2000-06-20 įstatymo Nr. VIII-1741 redakcija) 23 str. „Bendrijos

valdybos (bendrijos pirmininko) įgaliojimai ir atsakomybė“ 2 d. 6 p. reikalavimÄ , kad „pagal bendrijos susirinkimo sprendimus

naudoja bendrijos lėšas ir tvarko jos sÄ skaitas bankuose“, bei

pažeisdama daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“

įstatų, įregistruotų Klaipėdos miesto valdybos 2000-11-17 sprendimu Nr. 501,

45.6 p. reikalavimus, kad „pagal

bendrijos susirinkimo sprendimus naudoja bendrijos lėšas ir tvarko jos

sÄ skaitas bankuose“, nenustatytu laiku, tyčia, iÅ¡ DNSB „(duomenys

neskelbtini)“ VB Vilniaus banko sÄ skaitosÂ

(duomenys neskelbtini) paėmė 2020 Lt ir, vykdydama 2007-06-06 Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuria iš

G. K. A. J. priteista atlyginti 2020 Lt padarytÄ turtinę ir neturtinę

žalÄ ,         2007-06-13 AB Lietuvos paÅ¡to

Klaipėdos filialo penkioliktame paÅ¡to skyriuje, esančiame Taikos pr. 119, Klaipėdoje, užpildė paÅ¡to perlaidos blankÄ PI, kuriuo

pervedė A. J. 2020 Lt, tokiu būdu panaudodama šiai

finansinei operacijai pagrįsti DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 Lt lėšas,

iššvaistė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ â€“ 2020 Lt.

G. K. buvo

kaltinama, bet išteisinta dėl to, kad, vadovaujantis 2000-11-19

daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),

susirinkimo protokolu Nr. 4, 2003-05-20 protokolu Nr. 20, 2002-05-20 darbo

sutartimi Nr. 9, būdama daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“

pirmininke, ir Å¡ių užimamų pareigų pagrindu, atsakinga už jai patikėtÄ DNSB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ

bei disponavimÄ Å¡iuo turtu pagal DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo sprendimus,

laikotarpiu nuo 2002-04-01 iki 2008-03-01, pažeisdama Lietuvos Respublikos

1995-02-21 Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo Nr. 1-798 (2000-06-20 įstatymo Nr. VIII-1741

redakcija) 23 str. „Bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko)

įgaliojimai ir atsakomybė“ 2 d. 6 p. reikalavimÄ , kad „pagal bendrijos

susirinkimo sprendimus naudoja bendrijos lėšas ir tvarko jos sÄ skaitas

bankuose“, bei pažeisdama daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“

įstatų, įregistruotų Klaipėdos miesto valdybos 2000-11-17 sprendimu Nr. 501

45.6 p. reikalavimus, kad „pagal bendrijos susirinkimo sprendimus naudoja

bendrijos lėšas ir tvarko jos sÄ skaitas bankuose, daugiabučio namo savininkų

bendrijos „(duomenys

neskelbtini)“ 2000-12-04 narių susirinkimo protokolo Nr. 6 (5)

nutarimÄ , kad „mokėti pirmininkei valstybės nustatytÄ minimumÄ â€œ, daugiabučio

namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių 2006-10-05 susirinkimo

protokolo Nr. 27 nutarimÄ , kad „nuo 2006 m. spalio mėnesio pirmininkei mokėti 100

Lt į rankas daugiau negu visuotiniame susirinkime nustatytas minimumas“, tyčia,

nepagrįstai, be daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“

bendrijos narių susirinkimo nutarimų, išsimokėjo sau didesnį darbo užmokestį,

papildomÄ darbo užmokestį bei priedus ir taip pasisavino DNSB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ

– 5007,30 Lt,  būtent:

laikotarpiu nuo 2006-10-01 iki 2008-03-01

nepagrįstai be daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos narių susirinkimo nutarimų išsimokėjo didesnį

1300,23 Lt darbo užmokestį: už 2006 m. išsimokėjo 199,02 Lt

didesnį darbo užmokestį, už 2007

m. – 832,57 Lt, už 2008 m. – 268,64 Lt;

laikotarpiu nuo 2002-04-01 iki 2007-10-31

nepagrįstai be daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos narių susirinkimo nutarimų išsimokėjo 3707,07

Lt papildomÄ darbo užmokestį ir priedus: už 2002 m. balandžio mėn.

nepagrįstai išsimokėjo 384,53 Lt; už 2003 m. rugsėjo mėn. –

361,60 Lt; už 2004 m.

kovo–balandžio mėn. – 355,34 Lt; už 2005 m. spalio–lapkričio

mėn. – 832,76 Lt; už 2006 m.

lapkričio mėn. – 622,78 Lt; už 2007

m. gegužės–spalio mėn. 1150,06 Lt.

Be to, G. K. buvo kaltinama,

bet išteisinta dėl to, kad, vadovaujantis         2000-11-19 daugiabučio namo savininkų

bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),

susirinkimo protokolu Nr. 4, 2003-05-20 protokolu

Nr. 20, 2002-05-20 darbo sutartimi Nr. 9, būdama daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“

pirmininke, ir Å¡ių užimamų pareigų pagrindu, atsakinga už jai patikėtÄ DNSB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ bei disponavimÄ

šiuo turtu pagal DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo

sprendimus, laikotarpiu nuo 2001-12-01 iki   2008-03-01, pažeisdama Lietuvos Respublikos

1995-02-21 Daugiabučių namų savininkų bendrijų

įstatymo Nr. 1-798 (2000-06-20 įstatymo Nr. VIII-1741 redakcija) 23 str. „Bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko)

įgaliojimai ir atsakomybė“ 2 d. 6 p.

reikalavimÄ , kad „pagal bendrijos

susirinkimo sprendimus naudoja bendrijos lėšas ir tvarko jos sÄ skaitas

bankuose“, bei pažeisdama daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų,

įregistruotų Klaipėdos miesto valdybos 2000-11-17 sprendimu Nr. 501 45.6 p. reikalavimus, kad „pagal bendrijos susirinkimo sprendimus naudoja bendrijos lėšas ir tvarko jos sÄ skaitas

bankuose“, daugiabučio namo savininkų bendrijos

„(duomenys

neskelbtini)“ 2000-12-04 narių susirinkimo protokolo Nr. 6 (5) nutarimÄ , kad „mokėti pirmininkei valstybės nustatytÄ minimumÄ , mokėti buhalterei valstybės nustatytÄ

minimumÄ , mokėti kiemsargei valytojai - 330 Lt“,

daugiabučio namo savininkų bendrijos

„(duomenys

neskelbtini)“ valdybos narių 2006-10-05

susirinkimo protokolo Nr. 27 nutarimÄ , kad „nuo 2006 m. spalio mėnesio pirmininkei mokėti 100

Lt į rankas daugiau

negu visuotiniame susirinkime nustatytas minimumas, buhalterei —50 Lt į rankas daugiau negu visuotiniame

susirinkime nustatytas minimumas, laiptinių valytojai 300 Lt į rankas, kiemsargiui 400 Lt į

rankas“, tyčia, nepagrįstai, be daugiabučio

namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos narių susirinkimo nutarimų išmokėdama B. V., L. U., N.

G. didesnį darbo užmokestį, papildomÄ darbo užmokestį bei priedus, iššvaistė jai patikėtÄ DNSB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ â€“ 18347,28 Lt lėšas,  bÅ«tent:

 1634,94 Lt laikotarpiu nuo 2006-10-01 iki

2008-03-01, t. y. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei B.

V. nepagrįstai išmokėjo 879,44 Lt darbo užmokesčio bei nuo nepagrįstai

apskaičiuoto 1248,10 Lt darbo užmokesčio sumokėjo 331,50 Lt mokesčių valstybės

biudžetui bei 424 Lt įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

Klaipėdos skyriui;

9807,91 Lt

laikotarpiu nuo 2001-12-01 iki 2007-03-01, t. y. DNSB „(duomenys neskelbtini)“

buhalterei B. V. nepagrįstai iÅ¡mokėjo 5754,56 Lt papildomÄ

darbo užmokestį ir priedus bei nuo nepagrįstai apskaičiuoto 7487,57 Lt

papildomo darbo užmokesčio ir priedų sumokėjo 1508,38 Lt mokesčių valstybės

biudžetui bei 2544,97 Lt įmokų

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui;

1725,27 Lt

laikotarpiu nuo 2002-02-01 iki 2004-09-01, t. y. DNSB „(duomenys neskelbtini)“

darbuotojai L. U. nepagristai išmokėjo 1140,34 Lt

papildomÄ darbo užmokestį ir priedus bei nuo nepagrįstai apskaičiuoto 1317 Lt

papildomo darbo užmokesčio ir priedų sumokėjo 137,15 Lt mokesčių valstybės

biudžetui bei 447,78 Lt įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

Klaipėdos skyriui;

216,12 Lt

laikotarpiu nuo 2006-07-01 iki 2006-08-01, t. y. DNSB „(duomenys neskelbtini)“

darbuotojai L. N. G. nepagrįstai išmokėjo 148,21 Lt

papildomÄ darbo užmokestį ir priedus bei nuo Å¡io nepagrįstai apskaičiuoto

papildomo darbo užmokesčio ir priedų sumokėjo 11,84 Lt mokesčių valstybės

biudžetui bei 56,07 Lt įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

Klaipėdos skyriui;

1622,63 Lt

laikotarpiu nuo 2006-10-01 iki 2008-03-01, t. y. nuo nepagrįstai DNSB „(duomenys

neskelbtini)“ pirmininkei G. K. apskaičiuoto 2231,30 Lt

darbo užmokesčio sumokėjo 864,39 Lt mokesčių valstybės biudžetui ir 758,24 Lt

įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui;

3340,41 Lt

laikotarpiu nuo 2002-04-01 iki 2007-11-01, t. y. nuo nepagrįstai DNSB „(duomenys

neskelbtini)“ pirmininkei G. K. apskaičiuoto 5130,12 Lt

papildomo darbo užmokesčio ir priedųÂ

sumokėjo 1511,66 Lt mokesčių valstybėsÂ

biudžetui ir 1828,75 Lt įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdybos Klaipėdos skyriui.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir

pripažinti G. K. kalta pagal BK 183 str. 1 d. (dėl jai

patikėto ir jos žinioje buvusio turto pasisavinimo) ir paskirti laisvės atėmimÄ

4 mėnesiams bei pripažinti G. K. kalta pagal BK 184 str. 1

d. (dėl jai patikėto ir jos žinioje buvusio svetimo turto iššvaistymo, išmokant

B. V., L. U., N.

G. didesnį darbo užmokestį, papildomÄ darbo užmokestį, priedus) ir paskirti

jai laisvės atėmimÄ 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas

bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir nustatyti galutinę subendrintÄ 8

mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p.,

atidėti bausmės vykdymÄ 1 metams, įpareigojant G. K. per

šį terminÄ be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo

neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Taip pat prašoma

tenkinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį

ginant vieÅ¡Ä DNSB „(duomenys neskelbtini)“ interesÄ už 25374,58 Lt sumÄ , dokumentus,

turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus teismo

nuosprendžiui, grÄ Å¾inti DNSB „(duomenys neskelbtini)“, kitÄ nuosprendžio dalį

palikti nepakeistÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato        1998-12-22 nutarimÄ Nr. 8 „Dėl teismų praktikos

sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“

nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str.,

subjektas yra asmuo, ne tik turintis bendruosius, bet ir specialiuosius požymius: tai kaltininko santykis

su pasisavinamu, iššvaistomu turtu. Svetimas turtas yra oficialiai kaltininkui patikėtas ar perduotas jo žiniai

turtas arba suteikta tam tikra turtinė teisė. Kaltininkas turtui turi specialius įgaliojimus. Tokie įgaliojimai yra

svarbiausias subjekto požymis,

leidžiantis atskirti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nuo kitų neteisėtų veikų

nuosavybei. Analogiškai nusikalstamos

veikos, numatytos BK 184 str., subjektu gali būti asmuo, kuriam savininkas

ar teisėtas turto valdytojas juridinę reikšmę turinčių dokumentų pagrindu ar

kitokiu, civilinėje teisėje nustatytu bÅ«du perdavė turtÄ ar turtinę teisę ir

suteikė tam tikrus įgaliojimus. Šiuo atveju

iš 2002-05-20 darbo sutarties Nr. 9 matyti, kad G. P. (K.) priimta nuo 2002-05-20

bendrijos pirmininke, valdybos pirmininke. Iš valstybinės įmonės Registrų

centro Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad daugiabučio

namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos organai – visuotinis

narių susirinkimas, valdyba (išrinkta DNSB „(duomenys

neskelbtini)“ 2000-11-19 narių susirinkimo

protokolu Nr. 4 bei perrinkta DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2003-05-20

d. pakartotinio bendrijos ataskaitinio rinkiminio susirinkimo protokolu Nr.

20), tačiau neįvardyti valdybos nariai, bet 5.2.1 punktu įvardyta tik pirmininkė

 G. K. bei 7.1.

punkte apibÅ«dinant taisyklę, pagal kuriÄ asmenys veikia juridinio asmens vardu –

nurodoma, kad vienasmenis atstovavimas. Nė su vienu iš bendrijos narių, išskyrus pirmininkę, nebuvo sudaryta darbo sutartis

vykdyti tokias pareigas bei jiems tiesiogiai šių pareigų pagrindu neperduotas bendrijos

turtas, lėšos ir įgaliojimai disponuoti pastaraisiais. 2003-05-20 pakartotinio bendrijos ataskaitinio  rinkimų susirinkimo metu valdyba ir jos

pirmininkė G. K. išrenkama 2 metų kadencijai, kaip

numatyta bendrijos įstatuose, t. y. iki  2005-05-20.

Apie tai, kad valdybos bei pirmininkės įgaliojimų

terminas baigiasi, revizijos akte pažymėjo revizorė N. V.,

kuri teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog apie tai pažymėjo

revizijos akte, kad į tai būtų atkreiptas dėmesys. Tačiau iš rašytinės bylos

medžiagos matyti, kad nuo 2005-05-20 nebuvo perrinktas kolegialus valdymo organas – valdyba, o G. K. bendrijos

pirmininkės (valdybos pirmininkės) pareigas

vykdė darbo sutarties Nr. 9 pagrindu. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 22–23 straipsniuose

bendrijos valdybos su išrinktu pirmininku ir bendrijos pirmininko atsakomybė,

įgaliojimai yra analogiški. Taigi

vadovaujantis teismo išaiškinimu, darytina išvada, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė

(valdybos pirmininkė) buvo G. K., t. y. savo teisine padėtimi

buvo asmuo, kuriai patikėtas turtas – bendrijos lėšos.

Savo teises ir pareigas ji įgijo užimamų darbinių pareigų pagrindu (darbo sutarties), dėl to turėjo apibrėžtus

įgalinimus dėl DNSB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir lėšų disponavimo, pagal bendrijos susirinkimo

sprendimus galėjo naudoti bendrijos lėšas, tvarkyti jos sÄ skaitas bankuose. Todėl bÅ«tent pirmininkė G. K. 2002-05-20 darbo sutarties Nr. 9 pagrindu vykdydama jai

kaip bendrijos pirmininkei (valdybos pirmininkei) pavestas pareigas, pažeidė 1995-02-21 Daugiabučių namų savininkų bendrijų

įstatymo Nr. 1-798 (2000-06-20 įstatymo Nr. VIII-1741 redakcija) 23 str. „Bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) įgaliojimai ir atsakomybė“ 2

d. 6 p. reikalavimÄ , kad „pagal bendrijos susirinkimo sprendimus

naudoja bendrijos lėšas ir tvarko jos sÄ skaitas bankuose“, bei pažeidė daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“

įstatų, įregistruotų Klaipėdos miesto valdybos 2000-11-17 sprendimu Nr. 501

45.6 p. reikalavimus, kad „pagal bendrijos susirinkimo sprendimus

naudoja bendrijos lėšas ir tvarko jos sÄ skaitas bankuose“, daugiabučio

namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“

2000-12-04 narių susirinkimo protokolo Nr. 6 (5) nutarimÄ , kad „mokėti pirmininkei valstybės nustatytÄ

minimumÄ , mokėti buhalterei valstybės

nustatytÄ minimumÄ , mokėti kiemsargei valytojai – 330 Lt“. Teisminio

nagrinėjimo metu liudytojai R. A., O.

K., Z. G., P. R. parodė, kad pirmajame visuotiniame narių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl darbo

užmokesčio nustatymo pirmininkei ir samdomiems

darbuotojams, paskesniuose susirinkimuose to nariai nesprendė, tai nebuvo

numatyta darbotvarkėje ir nepriėmė jokių sprendimų dėl nustatyto 2000-12-04

narių susirinkimo protokolu Nr. 6 (5)

darbo užmokesčio pakeitimų. Be to, minėti

liudytojai patvirtino, jog visuotiniuose

narių susirinkimuose nebuvo sprendžiami klausimai ir dėl valdybos priimtų sprendimų patvirtinimo. G. K. taip

pat neneigė, kad visuotiniame narių susirinkime nebuvo svarstomas klausimas dėl

darbo užmokesčio pakeitimo ar valdybos priimto

sprendimo šiuo klausimu patvirtinimo, tačiau G. K. nurodė,

jog pagrindinė priežastis buvo ta, jog nebuvo susirinkimo kvorumo. Jau minėti

liudytojai parodė, kad susirinkimai

buvo organizuojami lauke, laiptinėse, kur ne visuomet būdavo galima tinkamai užregistruoti atvykusius narius į

susirinkimus o įvykę susirinkimai buvo konfliktiški. Tačiau bet kuriuo

atveju ši priežastis negali būti vertinama kaip pateisinimas Valdybai, kuri jau nuo 2005-05-20 neturėjo

Bendrijos narių susirinkimo įgalinimų, bei pirmininkei G. K.,

kuri pareigas vykdė darbo sutarties pagrindu, bet laikotarpiu nuo 2006-07-28 iki          2006-10-23

imtinai laikinai nedirbo dėl ligos, priimti

už DNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinį narių susirinkimÄ 2006-10-05 valdybos protokolu Nr. 27

sprendimÄ â€žnuo 2006 m. spalio mėnesio

pirmininkei mokėti 100 Lt į rankas daugiau negu visuotiniame susirinkime nustatytas

minimumas, buhalterei – 50 Lt į rankas daugiau negu visuotiniame susirinkime

nustatytas minimumas, laiptinių valytojai

300 Lt į rankas, kiemsargiui 400 Lt į rankas“. Todėl specialisto išvadoje konstatuota, jog pirmininkė G. K. laikotarpiu nuo 2001-12-01 iki 2008-03-01 padarė

daugiabučių namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 23354,58

Lt nuostolį. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad valdybos protokolo priėmimo iniciatorė buvo būtent

pirmininkė G. K., todėl teisminio nagrinėjimo metu DNSB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariai, paaiškindami dėl jų

priimto 2006-10-05 d. sprendimo padidinti darbo užmokestį pirmininkei ir

samdomiems darbuotojams, skirtingai nurodo Å¡io sprendimo priėmimo bÅ«tinumÄ â€“

liudytojai B., O., D. parodė,

kad tokio sprendimo priėmimÄ sÄ lygojo tai, kad pasikeitė Vyriausybės nutarimais nustatytas minimalus atlyginimas,

liudytoja S. parodė, kad tai dėl padidėjusio

darbo krūvio, o liudytojas J. A. nurodė, kad dėl to, kad

pirmininkė ir buhalterė turėjo

atsakingai tvarkyti klausimus, susijusius su renovacija. Pati G.

K. parodė, jog toks sprendimas

buvo priimtas dėl to, kad buhalterė atsisakė dirbti už jai visuotiniame narių susirinkime nustatytÄ atlyginimÄ , todėl, norėdama

iÅ¡laikyti vertingÄ darbuotojÄ , ji apie tai informavo valdybos narius. Taigi visų tame valdybos susirinkime

dalyvavusių ir priėmusių sprendimÄ

narių paaiškinimai prieštaringi. Pavyzdžiui, liudytojas A. D. domėjosi, ar jų kompetencija nustatyti

atlyginimus, tačiau pirmininkės atsakymas buvo „taip“. Be to, B.

V. darbo sutartyje Nr. 3 atlyginimo padidinimas užfiksuotas 2006-07-01, kai dar net nebuvo priimtas net valdybos sprendimas

šiuo klausimu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, 2006-10-05 valdybos protokolas Nr. 27 yra niekinis. Be to, teismas

nuosprendyje neatkreipė dėmesio į tai, kad pirmininkė G. K. savo

pareigas atostogų, laikino nedarbingumo metu ar kitais atvejais savo

įsakymais pavedė buhalterei V., nors tiek pagal Daugiabučių namų savininkų

bendrijų įstatymÄ , tiek pagal Bendrijos

įstatus šias funkcijas turi atlikti valdyba. Dėl papildomai atliktų darbų, priedų

prie atlyginimų, visuotinis narių susirinkimas klausimo nesprendė ir nepriėmė

sprendimo, o teismo nuosprendyje konstatuota, jog dėl žolės pjovimo valdyba

priėmė sprendimus dėl vienkartinių išmokų. L. U. parodė,

jog jai priklausė tvarkyti aplinkÄ , iÅ¡ pradžių teigė, kad priklausė ir pjauti

žolę, po to paaiÅ¡kino, kad buvo mokamos vienkartinės iÅ¡mokos, tačiau ji nežinanti, ar apie atliekamÄ darbÄ buvo žymos

darbo sutartyje. Pažymima, kad pagal specialisto iÅ¡vadÄ papildomai

išmokėtas darbo užmokestis U. buvo net vasario mėnesį, bet

akivaizdu, jog žolės pjovimo darbų neturėjo būti atliekama. Be to, specialisto

išvadoje prie konstatuotų sumų dėl padidinto darbo užmokesčio išmokėjimo nebuvo

priskirtos sumos, kurios konkrečiai įvardytos vienkartinėmis išmokomis „už

žolės pjovimÄ â€œ, o Å¡iuo atveju 2006-2007 m. tokio pobÅ«džio iÅ¡mokos buvo iÅ¡mokėtos,

išskyrus G. K. išmokėtas vienkartines išmokas už žolės

pjovimÄ laikotarpiu nuo 2006-07-28 iki 2007-10-23, kai pastaroji nedirbo dėl

ligos. Liudytoja R. 2009-11-16 nebegalėjo

prisiminti, ar prie papildomų darbų DNSB „ (duomenys neskelbtini) “ buvo

priskirtos iÅ¡mokos už žolės pjovimÄ . Visos Å¡ios aplinkybės pagrindžia, kad G. K. padarė BK 183 str. 1 d. ir 184 str. 1 d. numatytas

nusikalstamas veikas.

Nuteistoji G. K. apeliaciniu skundu prašo

nuosprendį pakeisti ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria ji buvo pripažinta

kalta pagal BK 184 str. 1 d. ir dėl šio nusikaltimo išteisinti, neįrodžius, jog

ji padarė nusikalstamÄ veikÄ , civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl 2020 Lt atmesti. Ji

nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria buvo pripažinta kalta pagal BK 184 str.

1 d. Nors ir nuteista pagal BK 184 str. 1 d., tačiau iš bylos medžiagos matyti,

kad prokuroras pavedė atlikti ikiteisminį tyrimÄ tik pagal BK 183 str. 1 d. BK

184 str. 5 d. numato, kad už šio straipsnio 1 ir 3 dalyje numatytas veikas

asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo

teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Įstatymų leidėjas

numatė, kad pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 183 str. 1 d. ir

pagal BK 184 str. 1 d. yra nukentėjusiojo asmens skundas, teisėto atstovo

pareiškimas ar prokuroro reikalavimas. Šiuo atveju yra tik prokuroro

reikalavimas pradėti tyrimÄ pagal BK 183 str. 1 d., nors tyrimas vykdytas bei

įtarimai pareikšti ir pagal BK 184 str. 1 d. Tokia praktika paneigia BK 184

str. 5 d. reikalavimus ir ji, G. K., negalėjo būti

patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl BK 184 str. 1 d. numatytos nusikalstamos

veikos. Nuteistoji apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad prokurorui nebuvo

pagrindo ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ atstovauti privačiam juridiniam asmeniui.

Nesuprantama, kodėl bylos nagrinėjimo metu į bylÄ nebuvo įtrauktas juridinis

asmuo – DNSB „(duomenys

neskelbtini)“, nors bylos nagrinėjimo metu

gynėjas į tai raštu buvo atkreipęs dėmesį.

Daugiabučio namo savininkų bendrija yra privatusis juridinis asmuo, kuris turi

valdymo organus – visuotinį narių susirinkimÄ ir valdybÄ ir savo veiklÄ

organizuoja ir sprendžia vadovaujantis valdymo organų sprendimais, todėl šio

asmens neįtraukimas į bylÄ laikytinas procesiniu

pažeidimu, nes teismas dalį civilinio ieškinio tenkino būtent DNSB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20

str. 1 d. 5 p. numato, kad aukščiausias bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas,

kuris turi teisę vertinti

bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) veiklÄ tvirtinti metinę bendrijos

Å«kinės ir finansinės veiklos ataskaitÄ ir revizijos komisijos (revizoriaus)

iÅ¡vadas apie bendrijos finansinę veiklÄ . Byloje yra pateiktas 2009-11-20

įvykusio visuotinio narių susirinkimo protokolas, kuriame bendrijos nariai jai, G. K., jokių priekaištų ir pretenzijų dėl 2020 Lt sumos

nepareiškė ir patvirtino, kad visas piniginių lėšų panaudojimas yra teisėtas ir

pagrįstas. Nuteistoji nurodo, kad susidaro situacija, jog jai privatusis

juridinis asmuo neturi jokių pretenzijų, tačiau prokuratūros atstovas mano

priešingai ir prisidengdamas viešu interesu reiškia civilinį ieškinį. Kadangi

bendrijÄ sudaro 162 nariai, natÅ«ralu, kad dalis bendrijos narių turi savo

nuomonę ir jie gali nesutikti su bendrijos valdymo organų sprendimais, gali

jiems prieštarauti ir visada bus nepatenkintų

daugiabučio namo bendrijos valdymo organų veikla, tačiau sprendimai

daugiabučio namo savininkų bendrijoje priimami balsų dauguma ir šiuo atveju

mažuma bendrijos narių turi vykdyti daugumos narių priimtus nutarimus

(Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 str.). Byloje yra vienos iš

daugiabučio namo bendrijos narės O. K. pareiškimas

policijos įstaigai dėl neva netinkamai skaičiuojamų mokesčių už komunalinius

patarnavimus. Atkreiptas dėmesys, kad Å¡iÄ bendrijos narę civilinėse bylose

prieš DNSB „(duomenys neskelbtini)“

atstovavo advokato padėjėja R. Kičiatovienė, kuri yra buvusi Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros pavaduotojo V. Kičiatovo

sutuoktinė ir kuriÄ bylos nagrinėjimo metu atstovauti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros interesams kvietė ir

valstybinį kaltinimÄ palaikiusi prokurorė V. Tilvikienė. G.

K. mano, kad byloje nėra jokio viešo intereso, kurį būtų reikėję ginti, ir

yra nepagrįstai pareikštas civilinis ieškinys, kadangi aukščiausias bendrijos

organas – visuotinis bendrijos narių susirinkimas 2009-11-20 jai nepateikė

jokių pretenzijų.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 24 str. 1 ir 2 d. numato, kad

bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) veiklÄ kontroliuoja revizijos

komisija (revizorius), jei nustatoma pažeidimų, medžiaga perduodama svarstyti

bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimui; pasibaigus ūkiniams metams,

revizijos komisija (revizorius) atlieka nuodugnų veiklos patikrinimÄ , vertina

ir teikia iÅ¡vadÄ apie bendrijos finansinę veiklÄ ; bendrijos valdyba (bendrijos

pirmininkas) privalo pateikti revizijos komisijai (revizoriui) paaiškinimus ir

reikalingus dokumentus. Byloje buvo konstatuota, kad revizijos komisija nerado

jokių pažeidimų dėl 2020 Lt pervedimo A. J., nes išlaidos,

kurias ji, G. K., turėjo sumokėti A. J.,

patyrė kaip daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybos pirmininkė vykdydama

savo pareigas. Nuteistoji teigia, kad šios išlaidos yra susijusios su jos

tiesioginių valdybos pirmininkės pareigų atlikimu, todėl jokios žalos bendrijai

nepadaryta. TokiÄ iÅ¡vadÄ padarė ir nepriklausomas auditorius, kurio pastabos

pateiktos byloje. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 5 d.

numato, kad ginčus dėl nuostolių atlyginimo,

kuriuos galbūt bendrijai padarė valdymo organai, sprendžia teismas. Šie klausimai yra civilinio pobūdžio ir

aukščiausias bendrijos valdymo organas

– visuotinis narių susirinkimas jokių pretenzijų nėra išreiškęs, todėl nesant jokios padarytos žalos juridiniam asmeniui,

civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl 2020 Lt turėjo bÅ«ti atmesta. Å is klausimas dėl 2020 Lt sumokėjimo buvo svarstomas anksčiau, ji prie skundo pridėjo pažymÄ apie

neįvykusį 2008-05-27 visuotinį bendrijos narių susirinkimÄ , kurio

dienotvarkėje buvo numatyta svarstyti klausimÄ dėl 2020 Lt sumokėjimo bei

susirinkime dalyvavusių narių sÄ raÅ¡as, taip

pat klausimas dėl visų piniginių lėšų pervedimo papildomai buvo aptartas

2009-11-20 visuotiniame bendrijos narių susirinkime. Nuteistoji nurodo, kad darydama

mokėjimo pavedimÄ buvo įsitikinusi, jog jokių įstatymų ir teisės aktų nepažeidė, nes byloje esantys bendrijos visuotinių

narių susirinkimo protokolai patvirtina, kad bendrija sutiko jai kompensuoti įvairias išlaidas,

susijusias su jos vykdoma veikla, pvz., telefoninius pokalbius ir pan., todėl

piniginę sumÄ â€“ 2020 Lt – laikė savo iÅ¡laidomis, susijusiomis su vykdoma veikla,

ir neturėjo jokio motyvo švaistyti bendrijos pinigines lėšas, todėl nenumatė ir

negalėjo numatyti, kad jos veiksmas yra neteisėtas ar nusikalstamas, juolab,

kad bendrijos visuotinis narių susirinkimas jai nėra

pareiškęs jokių pretenzijų, o jos veiksmų kaip nusikalstamų nevertino nei

revizijos komisija, nei nepriklausomas auditorius.

Teismo posėdyje

nuteistoji ir jos gynėjai prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuratÅ«ros

apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorė ir civilinio ieÅ¡kovo atstovė prašė prokuratÅ«ros

apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti.

Prokuratūros skundas

tenkintinas iš dalies, nuteistosios G. K. apeliacinis

skundas atmestinas.

Apylinkės teismas padarė

pagrįstas išvadas dėl G. K. kaltės, įrodymus vertino

nepažeisdamas BPK reikalavimų, tačiau nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų

kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

Dėl prokuratūros apeliacinio skundo

Klaipėdos miesto

apylinkės prokuratūros prokurorė skundžia nuosprendžio dalį, kuria G. K. pagal BK 183 str. 1 d. ir BK 184 str. 1 d. išteisinta. Pagal

BK 183 str. 1 d. G. K. buvo kaltinama, kad, būdama DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininke ir šių

užimamų pareigų pagrindu atsakinga už jai patikėtÄ DNSB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ bei

disponavimÄ Å¡iuo turtu pagal DNSB „(duomenys

neskelbtini)“ narių susirinkimo sprendimus laikotarpiu nuo 2002-04-01

iki 2008-03-01 tyčia, nepagrįstai, be DNSB „(duomenys

neskelbtini)“ bendrijos narių susirinkimo nutarimų išsimokėjo sau

didesnį darbo užmokestį, papildomÄ darbo užmokestį bei priedus ir taip

pasisavino DNSB „(duomenys neskelbtini)“

turtÄ â€“ 5007,30 Lt. Pagal BK 184 str. 1 d. G. K. buvo

kaltinama, kad būdama DNSB „(duomenys

neskelbtini)“ pirmininke ir šių

užimamų pareigų pagrindu atsakinga už jai patikėtÄ DNSB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ bei disponavimÄ

šiuo turtu pagal DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo sprendimus laikotarpiu nuo 2001-12-01 iki 2008-03-01 tyčia,

nepagrįstai, be DNSB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos narių susirinkimo nutarimų,

iÅ¡mokėdama B. V., L. U., N. G. didesnį darbo užmokestį, papildomÄ darbo užmokestį bei

priedus, iššvaistė jai patikėtÄ DNSB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ â€“ 18347,28 Lt. Pirmosios instancijos

teismas konstatavo, kad G. K. nebuvo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė, bet buvo kolegialaus organo –

valdybos – pirmininkė, organizavo valdybos darbÄ , todėl nėra minėtų nusikalstamų

veikų subjektas. Tokia išvada iš dalies teisinga, kadangi G.

K. iš tikrųjų buvo ne DNSB „(duomenys

neskelbtini)“ pirmininkė, o DNSB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkė, tačiau šiuo atveju nėra

pagrindo manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika.

Prokuratūros

apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad vadovaujantis teismo išaiškinimu

darytina išvada,

kad DNSB „(duomenys

neskelbtini)“ pirmininke (valdybos

pirmininke) buvo G. K., t. y. savo teisine padėtimi buvo asmuo, kuriam patikėtas

turtas – bendrijos lėšos. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo Nr.

1-798 (2000-06-20 įstatymo Nr. VIII-1741 redakcija) 22 str. 1 d. numatyta, kad

bendrijos valdyba yra bendrijos valdymo organas, vadovaujantis bendrijos

veiklai tarp bendrijos narių susirinkimų; bendrijos narių susirinkimas gali

nuspręsti nerinkti bendrijos valdybos, o rinkti tik bendrijos pirmininkÄ . IÅ¡

šios teisės normos akivaizdu, jog bendrijos organas gali būti arba bendrijos valdyba,

turinti numatytus įgaliojimus, arba bendrijos pirmininkas, kurio įgaliojimai

yra analogiški bendrijos valdybos įgaliojimams (Įstatymo 23 str.). To paties

įstatymo 22 str. 2 d. numatyta, kad bendrijos valdybos pirmininkas organizuoja

valdybos darbÄ ir atstovauja bendrijai. DNSB „(duomenys

neskelbtini)“ įstatuose bendrijos valdybos pimininko įgaliojimai yra

apibrėžti dar konkrečiau, t. y. pagal Įstatų 41. p. bendrijos valdybos

pirmininkas organizuoja valdybos darbÄ ir atstovauja bendrijai teisme ir arbitraže

(b. l. 33, t. 1). Taigi matyti, kad bendrijos valdybos pirmininko ir bendrijos

pirmininko įgaliojimai skirtingi, o prokuratūros skunde „bendrijos pirmininko“

bei „bendrijos valdybos pirmininko“ sÄ vokos klaidingai tapatinamos. Pagal darbo sutarties su G. K. 1.2.

punktÄ G. K. priimta bÅ«tent valdybos pirmininke (b. l. 53,

t. 2), darbo sutartis neterminuota.

 G. K. sprendimus kaltinime

nurodytais laikotarpiais mokėti didesnį nei buvo nustatyta 2000-12-04 vykusio

bendrijos susirinkimo (b. l. 169, t. 1) darbo užmokestį, papildomÄ darbo

užmokesti bei priedus sau, B. V., L. U.,

N. G. priėmė ne viena pati, o kartu su bendrijos valdyba,

šie sprendimai užfiksuoti DNSB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos susirinkimų protokoluose (b. l. 146, 148, 150,158, 161, t. 1 ir t. t.).

Vadinasi, būtent valdyba savo sprendimais kolegialiai nusprendė keisti

bendrijos narių susirinkimuose nustatytus atitinkamiems darbuotojams mokamus

darbo užmokesčius. Pagal Įstatų 45.6.

p. bendrijos valdyba pagal bendrijos susirinkimo sprendimus naudoja bendrijos

lėšas ir tvarko jos sÄ skaitas bankuose (b. l. 34, t. 1). Ar DNSB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos priimti

sprendimai prieštaravo Įstatams, o jei taip, tai tokiais sprendimais padarytos

žalos atlyginimo klausimai sprendžiami ne baudžiamojo, bet civilinio proceso

tvarka, atsižvelgiant į Ä®statymo 23 str. 5 d. nuostatÄ , nurodančiÄ , kad

bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) privalo solidariai atlyginti

bendrijai nuostolius, padarytus dėl valdybos (bendrijos pirmininko) nutarimų,

priimtų pažeidžiant bendrijos įstatus. Todėl šiuo atveju nebuvo padaryta veika,

turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Prokuratūros skunde

užsimenama ir apie tai, kad 2005-05-20 pasibaigus valdybos įgaliojimams, šis

kolegialus organas nebuvo iškart perrinktas, be to, protokolas Nr. 27, kuriame

užfiksuoti valdybos sprendimai padidinti darbo užmokesčius, turėtų būti

laikomas niekiniu. Šie klausimai vėlgi susiję su tuo, ar valdyba pasibaigus

įgaliojimų laikui galėjo priimti sprendimus, ar tokie sprendimai galėjo

pažeisti Įstatus ir tai sprendžiama civilinio proceso tvarka.

Nors prokuratūros skunde

teigiama, kad Juridinių asmenų registro išraše nurodyta, jog DNSB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos organai –

visuotinis narių susirinkimas, valdyba

(išrinkta DNSB „(duomenys

neskelbtini)“ 2000-11-19 narių

susirinkimo protokolu Nr. 4 bei perrinkta DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2003-05-20 d. pakartotinio bendrijos

ataskaitinio rinkiminio susirinkimo protokolu Nr. 20), tačiau neįvardyti

valdybos nariai, bet 5.2.1 punktu įvardyta tik pirmininkė – G.

K. bei 7.1. punkte apibÅ«dinant taisyklę, pagal kuriÄ asmenys veikia

juridinio asmens vardu – nurodoma, kad vienasmenis atstovavimas, tačiau šis

argumentas taip pat netikslus. Kaip minėta, Įstatymas numatė dvi bendrijos

institucijas – visuotinį narių susirinkimÄ bei valdybÄ su valdybos pirmininku arba

visuotinį narių susirinkimÄ ir bendrijos pirmininkÄ (kai valdybos nusprendžiama

nerinkti). Išplėstinis Juridinių asmenų registro išrašas tik patvirtina, kad

DNSB „(duomenys neskelbtini)“ organai

yra visuotinis narių susirinkimas bei valdyba, kuri turi ir valdybos pirmininkÄ

– G. K.. Ä®raÅ¡as apie vienasmenį atstovavimÄ tiesiog

informuoja, jog Bendrijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis atstovauja

vienas asmuo, tačiau tai nereiškia, jog tas vienas asmuo gali vienašališkai

priimti konkrečius sprendimus, juolab susijusius su Bendrijos turtu.

Atstovavimo santykiai bei sprendimų įvairiais klausimais priėmimas negali būti

tapatinami.

Konstatuojant, jog nebuvo

padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, reikšminga ir tai, kad bylos

nagrinėjimo metu taip ir liko nepaneigta, jog darbai, dėl kurių B. V.,

L. U., N. G. buvo mokamas

didesnis darbo užmokestis, nebūtų buvę atlikti. Darbo sutartis Nr. 3 (b. l. 55,

t. 2) patvirtina, jog B. V. dirbo DNSB „(duomenys

neskelbtini)“ buhaltere, teisiamojo posėdžio metu ji patvirtino, jog ji vedė

buhalterinę Bendrijos apskaitÄ (b. l. 156, t. 4). IÅ¡ 2003-09-18 bendrijos

valdybos narių susirinkimo protokolo (b. l. 151, t. 1) matyti, kad L. U. buvo priimta valytoja-kiemsarge, teisiamajame posėdyje

ji patvirtino, kad į jos pareigas įėjo aplinkos tvarkymas ir lifto valymas,

dirbo dvejus metus (b. l. 170, t. 4). Darbo sutartis Nr. 22 (b. l. 71–72, t. 1)

patvirtina, kad N. G. Bendrijoje nuo 2006-05-02 dirbo

laiptinių valytoja, teisiamajame posėdyje ji teigė, kad šį darbÄ ir dirbo (b.

l.  156, t. 4). Taigi nekyla abejonių,

jog paminėti asmenys dirbo darbus, kuriems atlikti ir buvo priimti.

Tačiau

 teismas, pagrįstai išteisinęs G. K. dėl BK 183 str. 1 d. ir 184 str. 1 d. (dėl didesnio

darbo užmokesčio, papildomo darbo užmokesčio bei priedų mokėjimo B. V., L. U., N. G.),

nurodė neteisingÄ iÅ¡teisinimo pagrindÄ (G. K. iÅ¡teisinta

neįrodžius, jog ji padarė nusikalstamÄ veikÄ ). Tokiu sprendimu teismas užkirto

keliÄ Bendrijai kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka dėl žalos

atlyginimo, kadangi nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio turi prejudicinę

galiÄ nagrinėjant bylÄ civilinio proceso tvarka.  Taigi G. K. turėjo bÅ«ti

išteisinta dėl to, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių ( BPK

303 str. 5 d. 1 p.). BPK 115 str. 3 d. 2 p. numatyta, kad priimdamas

iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį teismas palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , nes nėra

nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju

civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Prokuratūros

skunde, be kitų, nurodomas ir prašymas dokumentus, turėjusius reikšmės

nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui,

grÄ Å¾inti DNSB „(duomenys neskelbtini)“. BPK 307 straipsnis, reglamentuojantis,

kokie sprendimai turi būti nurodomi nuosprendžio rezoliucinėje dalyje,

nenumato, jog teismas nuosprendyje turėtų iÅ¡spręsti klausimÄ dėl dokumentų,

turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai

tirti ir nagrinėti, todėl šis prokuratūros reikalavimas yra nepagrįstas.

Dėl G. K. apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos

teismo nuosprendžiu G. K. buvo nuteista pagal BK 184 str.

1 d. dėl to, jog būdama DNSB „(duomenys

neskelbtini)“ valdybos pirmininke, užimamų pareigų pagrindu turėdama

galimybę veikti įmonės vardu bei disponuoti

šiuo turtu, pažeisdama teisės aktų bei Bendrijos įstatų reikalavimus,

nenustatytu laiku tyčia iš DNSB „(duomenys

neskelbtini)“ sÄ skaitos paėmė 2020 Lt ir, vykdydama 2007-06-06 Klaipėdos

apygardos teismo nutartį, kuria iÅ¡ G. K. A. J. priteista atlyginti 2020 Lt padarytÄ turtinę ir neturtinę

žalÄ , 2007-06-13 paÅ¡to perlaida pervedė A. J. 2020

Lt. G. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo padarytas

procesinis pažeidimas, kadangi BK 184 str. 5 d. numato, jog už šio straipsnio 1

ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra

nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro

reikalavimas, o šiuo atveju buvo tik prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį

tyrimÄ pagal BK 183 str. 1 d. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog Å¡ioje byloje

ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00110-08 buvo pradėtas 2008-02-27 pagal BK 183

str. 1 d. dėl O. K. pareiškimo apie tai, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė G. K. laikotarpiu nuo 2001 iki 2002 m. iš (duomenys neskelbtini) namo gyventojų rinko

mokestį už laiptinių valymÄ , atsiskaitymo lapeliuose nurodydama kaip mokestį už

eksploatacines išlaidas, tačiau gyventojai laiptines valėsi patys, todėl G. K. galėjo pasisavinti pinigus, surinktus kaip

eksploatacines išlaidas (b. l. 1, 2, t. 1).

Ikiteisminis tyrimas

pagal konkretų BK straipsnį pradedamas turint tik tam tikrus pirminius

duomenis, pareiškėjų nurodomas aplinkybes, todėl veikos kvalifikacija

ikiteisminio tyrimo metu, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, gali keistis,

atitinkamai gali išsiplėsti arba susiaurėti konkrečiam asmeniui pateiktų

įtarimų bei kaltinimų apimtis. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal

suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimÄ ir aiÅ¡kinantis pareiÅ¡kėjos O.

K. pareiškime nurodytas aplinkybes, buvo atliekami įvairūs proceso veiksmai

(skiriamos užduotys specialistams, apklausiami liudytojai ir pan.). Tyrimo metu

paaiškėjo, jog G. K. galėjo ne tik pasisavinti Bendrijos

turtÄ (BK 183 str.), tačiau ir šį turtÄ iššvaistyti (BK 184 str. 1 d.), tad

Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo

skyriaus vyresnioji tyrėja L. Šilovienė 2009-03-03 surašė

tarnybinį praneÅ¡imÄ , jog tikslinga G. K. įteikti praneÅ¡imÄ

apie įtarimÄ pagal BK 184 str. 1 d. (b. l. 115, t. 3). Ant Å¡io tarnybinio

pranešimo yra prokurorės 2009-03-03 rezoliucija su nurodymu toje pačioje

ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-00110-08 pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal

BK 184 str. 1 d. BPK nėra numatyta, kaip turi būti įforminamas prokuroro

reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Tiesa, siekiant iÅ¡vengti abejonių dėl

ikiteisminio tyrimo pradžios pagrįstumo, prokuroras gali atskiru procesiniu

dokumentu pareikalauti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tačiau Å¡iuo atveju prokurorės,

kaip ikiteisminį tyrimÄ organizuojančio ir jam vadovaujančio pareigÅ«no, o ne

kito subjekto, pagal BPK galinčio pradėti ikiteisminį tyrimÄ , rezoliucija ant 2009-03-03

tarnybinio pranešimo buvo vienareikšmiai nurodyta konkrečioje byloje pradėti

ikiteisminį tyrimÄ pagal tam tikrÄ BK straipsnį. Procesine prasme Å¡is veiksmas vertintinas

kaip neprieštaraujantis BK 184 str. 5 d. nuostatoms.

Nuteistoji apeliaciniame

skunde taip pat teigia, jog į bylÄ nebuvo įtrauktas privatus juridinis asmuo

DNSB „(duomenys neskelbtini)“, o

prokurorui nebuvo pagrindo ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ir

atstovauti juridiniam asmeniui. Tačiau BPK 117 str. įtvirtina prokuroro pareigÄ

pareikšti civilinį ieškinį, kai nusikalstama veika padaryta žalos asmeniui,

kuris yra priklausomas nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti savo

teisėtų interesų. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pradėjus bylÄ nagrinėti

pirmosios instancijos teisme, G. K. buvo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkė

ir pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių

namų savininkų bendrijų įstatymo Nr. 1-798 (2000-06-20 įstatymo Nr.

VIII-1741 redakcija) 22 str. 2 p. atstovavo Bendrijai, be to, iš bylos duomenų

(pridėtų Bendrijos dokumentų, apklaustų asmenų parodymų) matyti, jog kurį laikÄ

dėl įvairių priežasčių nevyko ir Bendrijos susirinkimai, taigi Bendrijos, kaip

juridinio asmens, veikla buvo pasunkėjusi. Taigi prokuroras pagrįstai gindamas

vieÅ¡Ä jį interesÄ pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį DNSB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Tiesa, pirmosios instancijos

teisme liko neišspręstas klausimas dėl civilinio ieškovo atstovavimo, tačiau

Å¡is trÅ«kumas buvo iÅ¡taisytas bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, naujai

iÅ¡rinktÄ Bendrijos pirmininkę A. J. pripažinus civilinio

ieškovo atstove (b. l. 49, t. 5).

Apeliaciniame

skunde G. K. neginčija to, jog ji, vykdydama 2007-06-06

Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuria iÅ¡ G. K. A. J. priteista atlyginti 2020 Lt padarytÄ turtinę ir neturtinę

žalÄ , panaudodama Bendrijos lėšas 2007-06-13

pašto perlaida pervedė A. J. 2020 Lt. Nuteistoji

faktiškai sutinka su nustatytomis aplinkybėmis, tačiau mano, kad jos veika

nebuvo pažeidimas. Savo poelgį apeliantė grindžia tuo, kad neturtinė žala, kuri

teismo sprendimu turėjo būti sumokėta A. J., atsirado jai,

G. K., vykdant darbines pareigas, be to, revizijos

komisija jokių pažeidimų nerado, o 2009-11-20 visuotinio narių susirinkimo metu

Bendrijos nariai jokių priekaištų dėl pervestų 2020 Lt nepareiškė. Tačiau tokia

nuteistosios pozicija visiškai nepagrįsta. Klaipėdos miesto apylinkės teismo

2007-03-20 nuosprendžiu G. K. buvo pripažinta kalta pagal

BK 140 str. 1 d. ir iš jos nukentėjusiajai A. J. buvo

priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1300 Lt atstovavimo paslaugoms

apmokėti ir 20 Lt už apžiÅ«rÄ Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos

institute. Klaipėdos apygardos teismas 2007-06-06 nutartimi nuosprendį pakeitė

ir sumažino iš G. K. A. J. priteistos

neturtinės žalos dydį iki 500 Lt bei iš G. K. A.

J. priteisė 200 Lt apmokėti advokato darbui už atstovavimÄ apeliacinės

instancijos teisme. Taigi akivaizdu, jog minėtos sumos iš G.

K. buvo priteistos kaip iÅ¡ privataus asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ ,

o Å¡ių sumų sumokėjimas buvo jos asmeninė prievolė, kuriÄ ji turėjo įvykdyti

panaudodama savo asmenines, bet ne Bendrijos lėšas. Aplinkybė, jog Bendrijos

nariai per susirinkimÄ jai nepareiÅ¡kė jokių pretenzijų, o revizijos komisija

nenustatė pažeidimų, neturi įtakos padarytos veikos kvalifikacijai. Be to,

civilinio ieÅ¡kovo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareikÅ¡tÄ

civilinį ieškinį palaikė ir jo neatsisakė.

Pagal BK 184 str.

1 d. atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ .

Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto iššvaistymas yra tada, kai

kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai ir

neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar

esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai

perleidžiamas, jeigu tai padaroma, nesilaikant nustatytos turto perleidimo

tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant

sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Daugiabučių namų savininkų

bendrijų įstatymo Nr. 1-798 (2000-06-20 įstatymo Nr. VIII-1741 redakcija) 23

str. 2 d. 6 p. numatyta, kad bendrijos valdyba pagal bendrijos susirinkimo

sprendimus naudoja bendrijos lėšas ir tvarko jos sÄ skaitas bankuose. AnalogiÅ¡ka

nuostata atkartota ir DNSB „(duomenys

neskelbtini)“ Įstatų

45.6. punkte (b. l. 34, t. 1). Akivaizdu, jog Bendrijos valdybos pirmininkas

negali pats vienašališkai nuspręsti, kam bus naudojamos Bendrijos lėšos. Pati G. K. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog apie žalos

atlyginimÄ A. J. valdybos posėdyje buvo kalbėta, tačiau

sprendimas nebuvo priimtas, apie 2020 Lt mokėjimÄ A. J. buvo

kalbama ir visuotiniame susirinkime (b. l. 173, t. 4). Tačiau iš apeliacinės

instancijos teismui pateiktos protokolinės pažymos matyti, jog 2008-05-27 buvo

organizuojamas visuotinis bendrijos narių susirinkimas, valdybos pirmininkė

atsiskaitė už atliktus darbus ataskaitiniu laikotarpiu, tarp jų ir už pinigų

pervedimÄ A. J. pagal teismo sprendimÄ , tačiau jokių

sprendimų taip pat nebuvo priimta, kadangi galiausiai Bendrijos nariai dėl

kilusių trukdymų išsiskirstė (b. l. 27, t. 5). Pažymėtina ir tai, jog

pastarasis susirinkimas vyko jau po to, kai G. K. pervedė

A. J. iš Bendrijos lėšų 2020 Lt, be to, tuo metu jau buvo

prasidėjęs ir ikiteisminis tyrimas dėl valdybos pirmininkės veiklos. Vadinasi, G. K., būdama DNSB „(duomenys

neskelbtini)“

valdybos pirmininkė, pasinaudojo tuo, jog būtent dėl savo užimamų pareigų turėjo

galimybę disponuoti Bendrijos sÄ skaitoje esančiomis lėšomis, iÅ¡ Bendrijos

pinigų, neturėdama išankstinio teisės aktų nustatyta tvarka duoto pritarimo

savo įsipareigojimams įvykdyti panaudoti Bendrijos lėšas, atlygino savo

asmeninę turtinę prievolę trečiajam asmeniui – A. J., todėl

tokia jos veika tinkamai kvalifikuota kaip turto iššvaistymas pagal BK 184 str.

1 d.

IÅ¡ nuteistosios

apeliacinio skundo turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , jog ji abejoja prokuroro Å¡aliÅ¡kumu,

tačiau konkrečių BPK 58 str. numatytų pagrindų prokuroro nušalinimui apeliantė

nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje G. K. užsiminė,

jog žino faktų, kad prokurorai yra papirkinėjami, tačiau tokio savo teiginio

nedetalizavo ir minimų faktų nesukonkretino, todėl teismas neturi galimybės

vertinti jų pagrįstumo. Bylos duomenys nesuteikia pagrindo abejoti prokurorų

šališkumu, todėl tokie nuteistosios argumentai vertintini kaip nepagrįsti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

BPK 326 str. 1 d. 3 p., kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės

prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Klaipėdos miesto

apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje

dėl G. K. išteisinimo nurodyti, jog G. K. pagal Lietuvos

Respublikos BK 183 str. 1 d. bei 184 str. 1 d. (dėl jai patikėto ir jos žinioje

buvusio svetimo turto iššvaistymo išmokant B. V., L. U., N. G. didesnį

darbo užmokestį, priedus bei dėl jai patikėto ir jos žinioje buvusio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo), išteisinama jai nepadarius veikos, turinčios

nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 23354,58 Lt civilinį ieškinį palikti

nenagrinėtÄ .

Nuteistosios G. K. apeliacinį

skundÄ atmesti.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti

nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                  Dalius Jocys

Teisėjai                                                                                         Linas Pauliukėnas

                                                                                                    Zigmas Pocius