c8ae17e5-bcaa-4ca6-8691-e0309b3401ae · Kauno apygardos teismas

Bylos NrBylos Nr. 1S-2206-175/2014;Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00657-2013-8; (S) Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.16.1.2.; 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.2. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas UrbÅ¡ys, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs kaltinamojo J. S., gimusio (duomenys neskelbtini) vedusio, turinčio spec. vidurinį iÅ¡silavinimÄ , registruoto darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteisto (teistumas iÅ¡nykęs), gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties dalies, kuria kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam J.

S. pratęstas 3 (trims) mėnesiams, n u s t a t ė: J. S. kaltinamas tuo, kad jis 2014-04-29, apie 10.20 val., veikdamas bendrai su D. S., automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) turėdami tikslÄ platinti, neteisėtai gabeno maiÅ¡eliuose supakuotÄ 9,863 g. gelsvos spalvos medžiagos, kurioje yra didelis kiekis – 3,886 g. narkotinės medžiagos – heroino, bei 0,796 g. rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 0,1513 g. narkotinės medžiagos – 6-monoacetilmorfino, kol apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), juos sustabdžius policijos pareigÅ«nams, D.

S. 9,863 g. gelsvos spalvos medžiagÄ , kurioje yra didelis kiekis – 3,886 g. narkotinės medžiagos – heroino, iÅ¡ automobilio iÅ¡metus, pareigÅ«nai Å¡iÄ medžiagÄ rado ir paėmė įvykio vietos apžiÅ«ros metu, o kitÄ dalį - 0,796 g. rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 0,1513 g. narkotinės medžiagos – 6-monoacetilmorfino supakuotų į polietileninį maiÅ¡elį pareigÅ«nai rado kratos automobilyje metu ir paėmė.Kauno apylinkės teismo 2014-12-05 nutartimi kaltinamajam J.

S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėn., šį terminÄ skaičiuojant nuo 2014-12-29. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam J. S. pratęstas nustačius pagrindus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p., 2 p.Advokatas skunde praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014-12-05 nutartį panaikinti. Nurodo, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , oficialiai ieÅ¡ko pastovaus darbo, jo sveikatos bÅ«klė yra tokia, jog jo laikymas tardymo izoliatoriuje sukelia kaltinamajam kančias.

Be to, advokatas atkreipia dėmesį į tai, kad pats teismas pripažino, jog J. S. teistumas yra pasibaigęs ir pagal BK 97 str. 6 d. jis laikomas neteistu. Taip pats skunde nurodoma, kad baudžiamojo proceso įstatyme suėmimui reikÅ¡mingų aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra iÅ¡samus. Teismų praktikoje prie kitų reikÅ¡mingų aplinkybių priskiriama nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvė atėmimo bausmė. Tačiau, teismų praktikoje taip pat pažymima ir tai, kad paminėtos aplinkybės nėra absoliutus pagrindas taikyti tik kardomÄ jį kalinimÄ .

Advokato nuomone, laikant J. S. tardymo izoliatoriuje ilgiau nei pusę metų, buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 d., kurioje pabrėžiama, jog kiekvienas suimtas asmuo turi teisę į paleidimÄ proceso metu, o paleidimas gali bÅ«ti sÄ lygojamas tik garantijų, kad pastarasis atvyks į teismÄ . Skunde taip pat nurodoma, kad nutartyje slėpimosi rizikÄ neva pagrindžiantys argumentai yra itin abstraktaus pobÅ«džio ir nepaneigia faktinių aplinkybių, kurios įtikinančiai rodo, jog kaltinamojo slėpimosi pavojus tėra labai minimalus ir negali pateisinti asmens laikymo tardymo izoliatoriuje be apkaltinamojo nuosprendžio.

Nutartyje paminėta kaltinamojo sutuoktinė, kuri, pasak nutarties, anksčiau su J. S. dirbo užsienyje, taip pat kaltinama padariusi sunkų nusikaltimÄ , už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, tačiau ji niekur nepabėgo ir nuo nieko nesislėpė, todėl vargu ar tokius tamprius ryÅ¡ius su Lietuva turintis kaltinamasis ims ir pasislėps užsienyje. Advokato nuomone, teismas taip pat nepagrįstai neapsvarstė galimybės kardomosioms priemonėms keliamus tikslus pasiekti ne kardomuoju kalinimu, tačiau kitomis procesinės prievartos priemonėmis.

Å iuo atveju teismui buvo pateikti dokumentai, kad yra asmuo, galintis sumokėti užstatÄ . Tokia kardomoji priemonė paÅ¡alintų paskutines abejones dėl to, kad J. S. nebėgs nuo teismo. Nepagrįstai nutartyje pabrėžiama, kad kaltinamojo paleidimas už užstatÄ galėtų trukdyti objektyviai iÅ¡tirti bylos aplinkybes, nes nei J. S., nei jo sutuoktinė kaltės nepripažįsta, parodymų nedavė. Teismų praktikoje yra nusistovėjusi nuostata, kad asmens neprisipažinimas padarius nusikaltimÄ , atsisakymas duoti parodymus, nenuoseklių parodymų davimas nelaikytini aplinkybėmis, trukdančiomis procesui.

Be to, aplinkybė, kad kaltinamasis trukdys procesui, turi bÅ«ti nustatyta objektyviais duomenimis. Å ioje byloje tokių duomenų nėra. Byla jau yra perduota teismui, visi įrodymai užfiksuoti, todėl kaltinamasis, net ir norėdamas, nieko negalėtų pakeisti. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundÄ atmesti.Advokato Ričardo GirdziuÅ¡o skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo, tik patikrina kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , patikrina ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis kaltinamas.

Å iuo metu byloje surinkti duomenys Å¡ioje proceso stadijoje yra pakankami manyti, kad J. S. galėjo padaryti jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų parodymuose, įvykio vietos apžiÅ«ros, kratų (automobilio ir gyvenamosios vietos) protokoluose, procesinių prievartos priemonių taikymo protokole, specialistų iÅ¡vadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomÄ jÄ priemonę nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį.

Tik bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti suimtÄ jį kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo.BPK 121 str. nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Å io straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomÄ jÄ priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumÄ , įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir darbÄ ar kitokį legalų pragyvenimo Å¡altinį, į jo amžių, sveikatos bÅ«klę, Å¡eiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikÅ¡mės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali bÅ«ti skiriama esant suėmimo skyrimo sÄ lygoms ir bent vienam iÅ¡ BPK 122 str. 1 d. nurodytų pagrindų.

Pagal BPK 119 str. suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme, taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Å ios nuostatos taikomos ir pratęsiant suėmimÄ . Be to, suėmimas gali bÅ«ti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų, laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 8 d.).

J. S. įtariamas tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymu ir už kurį baudžiamajame įstatyme yra numatyta reali, iki deÅ¡imties metų, laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad suėmimo paskyrimui Å¡iuo atveju buvo įstatyminis pagrindas.Kauno apylinkės teismas J. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ pratęsė nustatęs pagrindÄ , numatytÄ BPK 122 str. 1 d. 1 p., t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, teisingai nustatęs, kad yra įstatyminis pagrindas pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminÄ , pagrįstai nustatė ir tai, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ pratęsė BPK 122 str. 1 d. 1 p. pagrindu.Pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai, kurios formaliai pakaktų skirti ar pratęsti suėmimÄ tuo pagrindu, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo.

Tačiau Å¡iÄ aplinkybę reikėtų vertinti bendroje visumoje ir su kitokiomis aplinkybėmis. Kaip matyti, apylinkės teismas tai ir atliko. Darydamas iÅ¡vadÄ dėl bÅ«tinumo pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , apylinkės teismas atsižvelgė ne tik į tai, kad J. S. kaltinimas pareikÅ¡tas pagal BK 260 str. 2 d., t. y. jis kaltinamas sunkaus nusikaltimo (BK 11 str. 5 d.) padarymu, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta griežčiausia bausmė yra 10 m., kuri žymiai virÅ¡ija minimaliÄ BPK numatytÄ gresiančios laisvės atėmimo bausmės ribÄ , kada gali bÅ«ti skiriama griežčiausia kardomoji priemonė (BPK 122 str. 8 p.), tačiau įvertino ir kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis.

Teismas atsižvelgė į tai, kad J. S. turi ryÅ¡ių užsienyje, to jis ir pats neneigia, nedirba, legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturi, skunde nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis ieÅ¡ko darbo, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Teismas atsižvelgė į tai, kad J. S. turi Å¡eimÄ , tačiau pagrįstai, įvertinęs aplinkybę, kad kaltinimai Å¡ioje byloje pareikÅ¡ti ir jo sutuoktinei, nelaikė Å¡ios aplinkybės paneigiančia BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo buvimÄ . AukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas tinkamai vertino visumÄ aplinkybių, kurios yra reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo reikalingumo ir pagrįstai nustatė, kad kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios bausmės griežtumÄ , gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nustatė ir BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytÄ pagrindÄ , t. y. pagrįstÄ manymÄ , kad kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, trukdys procesui, tačiau Å¡io pagrindo buvimo visiÅ¡kai nemotyvavo ir argumentuotai nepagrindė. Teisingai advokato skunde nurodoma, kad aplinkybės, sudarančios pagrindÄ manyti, kad kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, trukdys procesui, turi bÅ«ti pagrįstos objektyviais bylos duomenimis. Tai reiÅ¡kia, kad byloje turi bÅ«ti objektyvių duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis trukdė ar gali trukdyti bylos iÅ¡tyrimui, byloje nėra, tokių duomenų skundžiamoje nutartyje nenurodė ir apylinkės teismas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytas pagrindas iÅ¡ skundžiamos nutarties Å¡alintinas kaip neįrodytas. Gynėjo skunde nurodyta aplinkybė apie kaltinamojo sunkiÄ sveikatos bÅ«klę suėmimo taikymo pagrįstumo nepaneigia. Teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad dėl sveikatos bÅ«klės J.

S. negali bÅ«ti laikomas suėmime ar nėra galimybės jam taikyti gydymÄ suėmimo vietoje ar Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su tuo, kad suėmimas suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., BPK 44 str. 1 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatose. Kita vertus, aukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 str.

įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese ir netrukdomÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Ä®vertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas J. S., pobÅ«dį, sunkumÄ , jo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės taikymas prieÅ¡tarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Nors advokato skunde nurodoma, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas taikyti Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę – užstatÄ , apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad BPK 119 str. numatyti tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik griežčiausios kardomosios priemonės taikymu. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas, pratęsdamas J.

S. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ 3 mėnesiams BPK 122 str. 1 d. 1 p., pagrindu, baudžiamojo proceso normų nepažeidė, nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti skundÄ jame nurodytais motyvais aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo. Tai, kad iÅ¡ nutarties Å¡alintinas vienas iÅ¡ kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindų, nutarties nedaro neteisėta ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo tikslingumo nepaneigia. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., n u t a r i a : advokato Ričardo GirdziuÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį, kuria J.

S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams. IÅ¡ nutarties paÅ¡alinti kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindÄ , numatytÄ BPK 122 str. 1 d. 2 p.Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                       Algerdas UrbÅ¡ys