c8adf5a7-8ec8-4e54-9f59-33efedc64214 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas V

Nr.1A - 8- 383/2010 Proceso numeris: 61-2-0004-07 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.                                 (S)

Pranešėjas V. Vitunskas

Teisėjas    D. Kantaravičius

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Arvydo Stankaus, Emilijos Akelienės, sekretoriaujant Vidai ButiÅ¡kienei, Laimai GrėbliÅ«nienei, Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam A. B. , jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. 2009-04-30 apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-04-10 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 str. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 232 str. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 4d., paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Priteista iš A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 157,00 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt septyni litai) proceso išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija

prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti AB banke „Hansabankas“, banko kodas 73000,

įmokos kodas 5660), ir

Â

n u s t a t ė :

A. B. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. lapkričio 28 d. apeliaciniame skunde, adresuotame Vilniaus apygardos teismui dėl 2006-10-24

Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2160-592/2006, vieÅ¡ai raÅ¡tu užgauliai pažemino teisėjÄ I.

K. , t.y. pavadino teisėjÄ I. K. „absoliučiu debilu ir penktos kolonos atstovu“.

Be to, A. B. 2006 m. lapkričio mėn. 28 d. apeliaciniame skunde, adresuotame Vilniaus apygardos teismui dėl 2006-10-24 Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-420-592/2006, vieÅ¡ai raÅ¡tu užgauliai pažemino teisėjÄ I. K. , t.y. pavadino teisėjÄ I. K. „absoliučiu debilu ir penktos kolonos atstovu“.

Apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui A. B. praÅ¡o panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-04-10 nuosprendį. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, kad nepadaryta veika, turinti BK 232 str. nusikaltimo požymių. BK 232 str. numatytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia ir jis negali bÅ«ti padarytas dėl neatsargumo. Skunde teigiama, jog nuosprendyje nėra nurodytas ir neįrodytas  nei nusikalstamos veikos, numatytos BK 232 str. padarymo tikslas nei motyvai, nei padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kaip nusikalstamos veikos padarymo vieta. Nenustatyta ir neįrodyta nusikalstamos veikos tyčia. Neįrodyta, kad nusikalstama veika padaryta vieÅ¡ai. Teismas, kaip darbuotojų visuma, yra suprantamas kaip vienas asmuo ir todėl nelaikoma vieÅ¡u informacijos paskleidimu, jeigu informacijÄ sužinojo tiek teisėjai, tiek teisėjams padedantys darbuotojai.

Be to, baudžiamasis procesas negalimas, esant BPK 3 str. 1 d. 2-9 p. aplinkybėms.  Apeliantas nurodo, jog baudžiamasis procesas negalimas asmeniui, kuriam įsiteisėjo prokuroro nutarimas nutraukti procesÄ tuo pačiu pagrindu (BPK 3 str.

1 d. 8 p.). Kėdainių rajono apylinkės prokuratÅ«ra 2006-07-21 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 20-2-00260-04 pagal BPK 3 str. 1 d. 1 p., kadangi nepadaryta veika, turinti BK 232 str. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Be to, baudžiamasis procesas negalimas, jeigu egzistuoja BK 5 skyriuje numatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė – BK 31 str. numatytas bÅ«tinasis reikalingumas, BK 34 str. – pateisinama profesinė ar Å«kinė rizika. Apeliantas nurodo, jog civilinėse bylose dėl jo asmens garbės ir orumo gynimo ieÅ¡kiniai pirmos instancijos teisme buvo atmetami dėl to, kad žinių ar informacijos paskleidimas laiÅ¡ke nebuvo pripažintas vieÅ¡u žinių ar informacijos paskleidimu, tuo tarpu Å¡ioje baudžiamojoje byloje tie patys argumentai dėl vieÅ¡o įžeidimo yra panaudojami prieÅ¡ apeliantÄ .

Skunde nurodoma, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmos instancijos teismas, kadangi Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas ne pagal kompetencijÄ ir ne pagal teismingumÄ 2009-02-17 nutartyje įvertino ikiteisminio tyrimo veiksmus Jonavos rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-813/2009, kuri neiÅ¡nagrinėta. Pirmosios instancijos teismo veiksmų teisėtumas negali bÅ«ti nustatytas dar neiÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje. Teisėjas yra Å¡aliÅ¡kas byloje, jeigu aukÅ¡tesnės instancijos teismas yra panaikinęs bent du procesinius sprendimus. Teisėjas D. Kantaravičius baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-813/2009 sprendė klausimus dėl neteisėtų Jonavos rajono apylinkės prokuratÅ«ros veiksmų dėl procesinių prievartos priemonių taikymo A. B. teisėtumo. Å alinamas dėl Å¡ios aplinkybės nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisėjas D. Kantaravičius 2009-04-07 nuo bylos nagrinėjimo nenusiÅ¡alino. Be to, 2009-04-10 apkaltinamasis nuosprendis priimtas ne pagal bylos teismingumÄ ir ne pagal nusikalstamos veikos padarymo vietÄ .

Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas. 2008-10-09 pareiÅ¡kus nuÅ¡alinimÄ , nuÅ¡alinimo klausimas nebuvo iÅ¡nagrinėtas teismo posėdyje, ir nuÅ¡alinamas teisėjas negalėjo nagrinėti apelianto kardomojo kalinimo - suėmimo – pratęsimo klausimo.

Pirmosios instancijos teismas nepranešė apeliantui apie 2009-01-09, 2009-03-18 teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ â€“ pagal BPK 37 str. svarbi asmens nedalyvavimo procese priežastis yra teismo Å¡aukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Apylinkės teismas 2009-03-18 teismo posėdyje nutarė bylÄ iÅ¡ esmės nagrinėti be advokato, nors nuo 2008 metų rugsėjo mėnesio bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas dėl advokato neatvykimo ir neleidžiant apeliantui pačiam gintis (t.3, b. l. 87). Skunde teigiama, kad teismo posėdžio 2008-12-03, 2009-01-09, 2009-03-18 protokolai neužbaigti raÅ¡yti per įstatyme numatytÄ 3 dienų terminÄ nuo posėdžio pabaigos (t. 2, b. l. 162). Tokiais veiksmais, neleidus susipažinti su teismo posėdžio protokolu, buvo suvaržyta ir pažeista teisė, reikÅ¡ti pastabas dėl teismo posėdžio protokolo, pasiruoÅ¡ti 2009-04-07 teismo posėdžiui, kad papildomai apklausti liudytojÄ I. K. teismo 2009-04-07 posėdyje.

Skunde nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ , kadangi kaltinamajame akte nebuvo nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta. Nuosprendyje formaliai teigiama, kad veikos padarymo vieta galėjo bÅ«ti Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, Vilniaus apygardos teisme, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Bylos medžiaga buvo perduota nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui pagal nusikaltimo padarymo vietÄ , tai ir kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta ir bylos teismingumas Jonavos rajono apylinkės teismui. Kaltinamajame akte teigiama, kad apeliacinis skundas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme gautas 2006-10-04 ir 2006-11-30, kai tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-420-592/2006 nustatyta, kad apeliacinis skundas gautas 2006-11-30 ir civilinėje byloje |Nr.2-2160-592/2006 nustatyta, kad apeliacinis skundas gautas 2006-12-04, kas paneigia kaltinamajame akte nustatytÄ veikos padarymo laikÄ 2006-10-04. Apelianto nuomone, toks kaltinamojo akto pažeidimas iÅ¡ esmės pažeidžia BPK 219 str. reikalavimus.

Be to, kaltinamajame akte turi būti nurodyti duomenys apie nukentėjusįjį, kuriam nusikalstama veika padaryta žala. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad I. K. padaryta moralinė žala, bet jis pripažintas nukentėjusiuoju nepagrįstai ir neteisėtai, nes 2007-10-10 duodamas papildomus parodymus kaip liudytojas I. K. paneigė, kad jam padaryta moralinė žala ir patvirtino, kad civilinis ieškinys nebus pareikštas, kas įrodo, jog nusikalstama veika nepadaryta nei turtinė, nei neturtinė žala.  Dėl to kaltinamajame akte I. K. pripažinimas nukentėjusiuoju iš esmės pažeidžia kaltinamajam aktui keliamus reikalavimus.

Skunde nurodoma, jog netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Apeliaciniai

skundai, kuriuose nuteistasis vieÅ¡ai raÅ¡tu užgauliai pažemino teisėjÄ I. K. pavadinęs „absoliučiu debilu ir penktos kolonijos

atstovu“, yra adresuoti Vilniaus apygardos teismui, kuris ir turėjo nuspręsti, ar yra nusikaltimo, numatyto BPK 232 str. požymiai. Dėl to, jog Vilniaus apygardos teismas nesikreipė į prokuratÅ«rÄ , Å¡i aplinkybė įrodo, jog įtarime, kaltinamajame akte ir nuosprendyje buvo netinkamai pritaikytas BK 232 str. Be to, nuosprendyje nenustatyta nei BK 232 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymo motyvai, nei tikslai, nei tyčios kaltė. VieÅ¡as laiÅ¡ko turinio paskleidimas yra tik laiÅ¡ko gavėjo ir adresato valia, tyčia negali bÅ«ti laiÅ¡ko siuntėjo veiksmuose, siunčiant laiÅ¡kÄ juridiniam asmeniui, nes civilinėse bylose priimtuose sprendimuose nustatyta, kad teismas yra teisėjų ir juos aptarnaujančių darbuotojų visuma, kaip vienas juridinis asmuo, ir ta aplinkybė, kad apie procesinio dokumento tyrinį sužino ne vien tik teisėjas, bet ir kiti teismo darbuotojai, nėra vieÅ¡as procesinio dokumento paskelbimas.

Skunde nurodoma, jog neteisingai paskirta bausmė. Bausmė 2009-04-10 nuosprendyje paskirta BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d., 54 str. 2 d., 61 str., 41 str., 75 str., 63 str. 1 d., 4 d. pagrindais. A. B. yra nepagrįstai pripažintas recidyvistu, kadangi 2009-04-10 nuosprendyje yra neįrodyta nei nusikalstamos veikos sudėtis, nei nusikaltimo tikslas, nei motyvas ir tyčios kaltė, tuo pačiu ir padaryto nusikaltimo subjektyvinė pusė.

Taip pat nuosprendyje pažeidžiamas BK 63 str. 1 d., 4 d., kai skiriama galutinė bausmė už kelias padarytas nusikalstamas veikas. Esant tęstinei nusikalstamai veikai nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas. 2009-04-10 nuosprendyje neteisingai paskirta bausmė už nepadarytÄ Â Â nusikalstamÄ veikÄ .

Be to, nuosprendyje neteisingai nuspręsta iš A. B. priteisti

157 litus proceso išlaidų. Kadangi I. K. patvirtino, kad jam turtinė ar neturtinė žala nepadaryta, ir jis nereiškė civilinio ieškinio, todėl I. K. nepagrįstai buvo pripažintas nukentėjusiuoju, todėl jam proceso išlaidos atlygintos nepagrįstai. Kaltinamajame akte

neteisingai nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, dėl ko liudytojas I. K. turėjo važinėti iÅ¡ Vilniaus į JonavÄ , kai byla pagal

teritorinį teismingumÄ turėjo bÅ«ti nagrinėjama Vilniuje.

Skunde nurodoma, jog nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Nuosprendyje nustatyta, kad teisėjas I. K. pavadintas

„penktos kolonijos atstovu“, kai iš tikrųjų apeliaciniuose skunduose teisėjas I. K. pavadintas „penktos kolonos atstovu“. Teismo išvada,

jos toks netikslumas nekeičia kaltinimo esmės, neatitinka bylos aplinkybių.  Nuosprendyje neįrodyta, kad žodžiai „kolona“ ir „kolonija“ yra sinonimai.

Apelianto nuomone, nuosprendyje padaryta neteisinga išvada, kad apeliacinių skundų turinys tapo žinomas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo darbuotojams. Apeliacinių skundų padavimas registruoto laiško forma negali būti pripažintas viešu veiksmu, kadangi laiško turinio paskleidimas yra priklausomas nuo laiško gavėjo, bet ne nuo laiško siuntėjo valios. Teismas yra teisėjų ir juos aptarnaujančių darbuotojų visuma ir turi būti vertinamas kaip vienas juridinis asmuo, todėl laiško turinio matymas, girdėjimas ir suvokimas teismo darbuotojų tarpe negali būti pripažintas viešu laiško turinio paskelbimu.

Skunde nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu pažeistas asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ ir teismÄ principas, kadangi BPK 183

str. draudžia užduoti atsakymÄ menančius klausimus liudytojui, o I. K. buvo užduodami atsakymÄ menantys klausimai (t. 1, b.

l. 13, 4 klausimas). BPK nesuteikia liudytojui ar nukentėjusiajam teisės vertinti savo parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus. Paties prašymu liudytojas I. K. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nustatant, kad nusikalstama veika jam buvo padaryta turtinė ir moralinė žala. Vėliau šitas neteisėtas nutarimas nepanaikintas, nustačius, kad  I. K. moralinė žala nepadaryta ir civilinis ieškinys nebus pareikštas.

Nuosprendis neteisėtas dar ir dėl to, jog neiÅ¡dėstyti ir nenurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Buvo pažeistas teisės pasirinkti gynėjÄ principas, kadangi gynėjas buvo parinktas ir paskirtas, ir atsisakymas gynėjo buvo neteisingai protokoluojamas kaip Å¡alinimas, dėl ko buvo pažeista apelianto teisė atsisakyti gynėjo ikiteisminio tyrimo metu. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat buvo atmestas praÅ¡ymas atsisakyti gynėjo, kilus abejonėms dėl kaltinamojo galimybės pasinaudoti teise į gynybÄ . Tuo buvo pažeistas BPK 52 str., nes teismui neprivalomas tik nepilnamečio ar asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trÅ«kumų negali pats pasinaudoti teise į gynybÄ , gynėjo atsisakymas. Tokiu bÅ«du 209-04-07 nebuvo suteikta reikiama teisinė pagalba.

Taip pat buvo pažeista teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti praÅ¡ymus papildyti ikiteisminį tyrimÄ . Atsisakius gynėjo paslaugų, joks gynėjas negalėjo dalyvauti procese ir pasiraÅ¡yti protokolų. Nebuvo įteiktas praneÅ¡imas apie ikiteisminio tyrimo pabaigÄ â€“ tai patvirtina, jog protokolas buvo suklastotas (t.1, b. l. 149).

Skunde nurodoma, jog buvo pažeistas BPK 215 str. numatyta teisė apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007-12-27 nutartį, nes paduotas skundas

buvo neteisėtai perduotas Kauno apygardos teismui, kuris nepranešė A. B. nei apie teismo posėdžio vietÄ , nei apie laikÄ , dėl

ko skundas nebuvo iÅ¡nagrinėtas bei buvo grÄ Å¾intas į Jonavos rajono apylinkės teismÄ .

Taip pat nebuvo išnagrinėtas per BPK nustatytus terminus 2007-12-17 nutarimas skirti A. B. procesines prievartos priemones.

Kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas neteisėtai, nenurodant nusikalstamos veikos padarymo vietos. Pagal BPK 220 str. 1 d. byla turi bÅ«ti perduota teismui, kuriam ji yra teisminga. Tai iÅ¡ esmės pažeidė ir suvaržė apelianto teisę, kad bylÄ iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėtų teismas ir bÅ«tų priimtas teisingas nuosprendis.

Apeliantui nebuvo praneÅ¡ta iÅ¡ anksto apie 2009-01-09, 2009-03-18 ir kitų posėdžių vietÄ ir laikÄ , dėl suimtojo padėties jis buvo priverstas dalyvauti posėdžiuose nepasiruošęs bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės. Be to, kaltinamajam neleista iÅ¡samiai ir nuodugniai susipažinti su bylos medžiaga po to, kai 2008-10-01 nutartimi susipažinti su bylos medžiagos 1 tomu ir 2 tomo tada buvusiais 77 lapais buvo suteiktos 5 dienos.

Apeliantas negalėjo tinkamai susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga 2009-04-16, kadangi jam buvo uždėti antrankiai, trukdant daryti iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ bylos medžiagos, kas neleido paduoti ir tinkamai paraÅ¡yti apeliacinį skundÄ per nustatytÄ terminÄ . Taip pat buvo pažeistas BPK 261 str., nes per 3 dienas po posėdžių pabaigos neleista susipažinti su 2008-12-03, 2009-01-09, 2009-03-18, 2009-03-30, 2009-04-07 teismo posėdžio protokolais ir pareikÅ¡ti pastabas, aiÅ¡kinant, kad posėdžių protokolai nesuraÅ¡yti, nepabaigti ir nepasiraÅ¡yti. Tai trukdė pasiruoÅ¡ti 2009-04-07 teismo posėdžiui ir tuo buvo suvaržyta teisė į gynybÄ .

Skunde nurodoma, jog 2008-03-21 teismo posėdyje liudytoja A. Z. buvo apklausiama apeliantui nedalyvaujant ir nežinant

apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ , tokiu bÅ«du buvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybÄ , teisė užduoti klausimus.

Sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo klausimÄ , 2008-09-09 A. B. pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ Jonavos rajono apylinkės teismui,

tačiau nuÅ¡alinimo klausimas nebuvo iÅ¡spręstas BPK 59 str. nustatyta tvarka, o suėmimo pratęsimo klausimas buvo iÅ¡spręstas iki nuÅ¡alinimo klausimo.  NuÅ¡alinimas buvo iÅ¡nagrinėtas tik 2008-10-14. Tai sutrukdė iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį.

Be to, buvo pažeistas LR Konstitucijos 31 str. ir BPK 82 str. kurie

draudžia duoti parodymus kaltinamojo šeimos nariams. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. sutuoktinė atsisakė duoti parodymus, tai buvo

užfiksuota liudytojo apklausos 2007-08-10 protokole. Tačiau liudytojai neatvykus į 2008-03-21 teismo posėdį bei pranešus, jog ji atsisako duoti  parodymus,

nuspręsta į sekantį teismo posėdį liudytojÄ atvesdinti. Tokiu bÅ«du A. B. sutuoktinė buvo neteisėtai verčiama duoti parodymus,

pažeisti BPK 10, 20, 82 str.

Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai rėmėsi Europos Žmogaus Teisių teismo praktika, kadangi Lietuvoje teismai nėra teisingumo garantas, kaip aiškinama EŽTT 2003-05-27 sprendime, nes teismų pasitikėjimo visuomenėje reitingas siekia 20 proc. Konstitucinė saviraiškos laisvė ribojama gali būti tik tuomet, kai valstybės kišimasis yra proporcinga siekiamam teisėtam nuomonės reiškimo tikslui. Tai yra tikrinama, ar visuomenė iš tikrųjų buvo suinteresuota sužinoti apie draudžiamas skleisti mintis.  Nuosprendis priimtas neišanalizavus paminėtų principų. Tokiu būdu valstybė neteisėtai įsikišo į nuomonės reiškimo laisvę.

Skunde prašoma išreikalauti žiniasklaidoje paskelbtų straipsnių kopijas, kurios reikalingos apeliacinio skundo nagrinėjimui.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo advokatas prašė skundÄ tenkinti.

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas A. B. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, kad nepadaryta veika, turinti BK 232 str. nusikaltimo požymių.  Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK

20 str., 301 str., iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, iÅ¡tyrė įrodymus ir pagrįstai A. B. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 232 str.  ir paskyrė jam bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankcijÄ , laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų.

Nusikalstamų veikų, už kurių padarymÄ A. B. nuteistas pagal BK 232 str., sudėtis nustatyta teisingai, veikos kvalifikuotos tinkamai. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ už nepagarbÄ teismui atsako tas, kas vieÅ¡ai veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu užgauliai pažemino teisingumÄ vykdančius teismÄ ar teisėjÄ dėl jų veiklos (BK 232 straipsnis). Å ių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumÄ , ginti juos nuo vieÅ¡o pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumÄ , taip pat saugoti ir apskritai visÄ teisingumo sistemÄ nuo jos diskreditavimo. A.

B. nuomone, apeliacinių skundų padavimas registruoto laiÅ¡ko forma negali bÅ«ti pripažintas vieÅ¡u veiksmu, kadangi laiÅ¡ko turinio paskleidimas yra priklausomas nuo laiÅ¡ko gavėjo, bet ne nuo laiÅ¡ko siuntėjo valios. Baudžiamasis įstatymas nenurodo, kada teismo ar teisėjo užgaulus pažeminimas pripažintinas vieÅ¡u. AiÅ¡kinant sÄ vokÄ â€žvieÅ¡as“ BK 232 straipsnio kontekste turi bÅ«ti atsižvelgiama į minėtas konstitucines nuostatas apie teismų, teisėjų vykdomÄ teisingumo funkcijÄ , lemiančiÄ specifinį teismų, teisėjų teisinį statusÄ , teismų, teisėjų nepriklausomumo, teisinio saugumo principus. Todėl, kolegijos

nuomone, teismo ar teisėjo pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas vieÅ¡u, kai teismo ar teisėjo pažeminimÄ (t. y. jo garbės

ar orumo žeminimÄ ) matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas tretysis asmuo. Juo gali bÅ«ti ne tik aplinkiniai žmonės, pvz., teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę teismo ar teisėjo užgaulų pažeminimÄ . Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal civilinio proceso įstatymÄ visuose teismuose bylos nagrinėjamos vieÅ¡ai, iÅ¡skyrus atvejus, kai reikia apsaugoti žmogaus asmeninio ar Å¡eiminio gyvenimo slaptumÄ , taip pat, jeigu vieÅ¡ai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, profesinę ar komercinę paslaptį (CPK 9 straipsnio 1 dalis). Teismo proceso vieÅ¡umo principas taikomas ir teismo posėdžiams bei bylos medžiagai. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, teismo posėdžio salėje gali dalyvauti kiekvienas Å¡eÅ¡iolikos metų sulaukęs asmuo, o su iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga turi teisę susipažinti (skaityti raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , daryti nuoraÅ¡us ir iÅ¡raÅ¡us) bet kuris asmuo, iÅ¡skyrus atvejus, jei byla iÅ¡nagrinėta nevieÅ¡ame teismo posėdyje ar teismo nutartimi nustatyta, kad bylos medžiaga nevieÅ¡a (CPK 9 straipsnio 4 dalis, 10 straipsnio 1–2 dalys). Taigi plačiÄ ja prasme proceso vieÅ¡umas reiÅ¡kia visuomenės teisę dalyvauti teismo procese, įstatymų nustatyta tvarka gauti ir skelbti informacijÄ apie bylos nagrinėjimÄ .

Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinės bylos Nr. 2-2160-592/2006 ir Nr. 2-420-592/2006, kuriose pateikti A. B. apeliaciniai skundai (juose

sÄ moningai iÅ¡reiÅ¡kiant aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ teisėjui I. K.), yra iÅ¡nagrinėtos vieÅ¡ame teismo posėdyje, o

minėti skundai nėra slapti dokumentai, t. y. jų turinys yra prieinamas ne tik proceso dalyviams ar bylÄ nagrinėjusiems teisėjams. Todėl apeliacinius  skundus gavus teisme, jų turinys tapo žinomas ir teismo darbuotojams, nesusijusiems su minėtos civilinės bylos nagrinėjimu. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas Å¡ioje baudžiamojoje byloje pagrįstai konstatavo, kad apeliacinio skundo padavimas civilinėje byloje laikytinas vieÅ¡u veiksmu BK 232 straipsnio prasme.

         Pabrėžtina, kad pagal BK 232 straipsnį kaltininkas baudžiamas, jei užgauliai pažemino teismÄ ar teisėjÄ , vykdantį teisingumÄ , o ne dėl kokios nors kitos veiklos, pvz., asmeninių teisėjo poelgių. Kita vertus, iÅ¡ BK 232 straipsnio formuluotės matyti, kad įstatyme įtvirtintas absoliutus draudimas reikÅ¡ti nepagarbÄ teismui ar teisėjui dėl jų veiklos vykdant teisingumÄ . Todėl teismo ar teisėjo pažeminimas nepateisinamas ir tais atvejais, kai teismas ar teisėjas netinkamai

vykdė savo pareigas (pvz., nepagrįstai užtęstas bylos nagrinėjimas, aukštesnių teisminių institucijų panaikinti teismo ar

teisėjo sprendimai). Pagal KonstitucijÄ Å¾mogaus teisės ir laisvės turi bÅ«ti įgyvendinamos ir ginamos įstatymų nustatyta tvarka ir nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir laisvių (28 straipsnis). Å i konstitucinė nuostata privaloma visiems teisinių santykių subjektams (LAT Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-385/2006).

Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog nuosprendžiu nėra įrodyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 232 str., sudėtis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, jog nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų teisingumui rÅ«Å¡iniu objektu laikytina normali, teisinės valstybės siekį atitinkanti teismų ir jiems teisingumo vykdymo procese padedančių atitinkamų specialių valstybės institucijų veikla bei teisingumo interesai. Papildomu objektu nagrinėjamu atveju yra teisingumo vykdymo procese dalyvaujančių asmenų garbė, orumas, asmenų neliečiamybė ir kitos vertybės. Nusikaltimo teisingumui objektyvioji pusė – tai visų pirma tos veikos, kuriomis kėsinamasi į normaliÄ teisingumÄ vykdančių institucijų veiklÄ .

Pažymėtina, kad  baudžiamojo įstatymo 232 str. nustatyta nusikalstama veika – nepagarba teismui – pagal objektyviosios pusės konstrukcijÄ yra formali, tai yra straipsnio dispozicija nereikalauja nusikalstamos veikos padarinių. Ä®statymų leidėjas pačiÄ veikÄ , nevertinant jos pasekmių, jau laiko tokia pavojinga, kad ji laikytina baigtu nusikaltimu. Todėl apelianto argumentas, jog nusikalstama veika nepadaryta dėl to, kad nėra įrodyti nusikalstamos veikos požymiai – priežastinis ryÅ¡ys, padariniai – atmetami, kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.

Nepagrįstai skunde teigiama, kad nuosprendžiu neįrodyta subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė – kaltė, motyvas, tikslas. Baudžiamosios teisės teorijoje aiÅ¡kinama, kad nusikaltimų teisingumui subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. TokiÄ kaltės formÄ ir jos rÅ«Å¡is lemia veikų pobÅ«dis, nusikaltimų apraÅ¡ymo nusikaltimų sudėtyse bÅ«dai. Kaltės turinį sudaro subjekto psichinis santykis su daroma veika. Nepagarba teismui pasireiÅ¡kia užgauliu teisingumÄ vykdančio teismo ar teisėjo pažeminimu.

Tyčios turinio intelektualinį momentÄ sudaro subjekto daromos veikos aplinkybių, jų faktinės, socialinės, teisinės prasmės suvokimas. Kaltininko valia ir pastangos sutelktos ir nukreiptos atlikti draudžiamus veiksmus. Motyvas ir tikslas nusikaltimų teisingumui sudėtyse nėra bÅ«tinasis požymis. Paminėti požymiai yra fakultatyviniai sudėties požymiai ir tiesioginės reikÅ¡mės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi.

 Skunde teigiama, jog baudžiamasis procesas negalimas, esant BPK 3 str. 1 d. 2-9 p. aplinkybėms,

- jog baudžiamasis procesas negalimas asmeniui, kuriam įsiteisėjo prokuroro nutarimas nutraukti procesÄ tuo pačiu pagrindu (BPK 3 str. 1 d. 8 p.). Kėdainių rajono apylinkės prokuratÅ«ra 2006-07-21 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 20-2-00260-04 pagal BPK 3 str. 1 d. 1 p., kadangi nepadaryta veika, turinti BK 232 str. numatytos nusikalstamos veikos požymių.  Pažymėtina, kad prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ yra priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00260-04, jis su nagrinėjama baudžiamÄ ja byla nesusijęs ir įtakos baudžiamajam procesui byloje Nr. 61-2-0004-07 neturi. Baudžiamasis procesas negalimas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesÄ tuo pačiu pagrindu (BPK 3 str. 1 d. 8 p.).

Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas dėl to, jog egzistuoja baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė, nepagrįstas. Nenustatyta

A. B. baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių. Teismo nenustatyta, kad A. B. savo veiksmais siekė paÅ¡alinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų (BK 31 str.), arba atliko veiksmus, veikdamas pateisinama profesine ar Å«kine rizika visuomenei naudingam tikslui (BK 34 str.).

Atmestinas skundo  teiginys, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmos instancijos teismas, kadangi Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas ne pagal kompetencijÄ ir ne pagal teismingumÄ 2009-02-17 nutartyje įvertino ikiteisminio tyrimo veiksmus Jonavos rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-813/2009, kuri buvo neiÅ¡nagrinėta. BPK 58 str. nustatytų nuÅ¡alinimo pagrindų nėra. Tai, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas ikiteisminio tyrimo veiksmus įvertino kitoje byloje, nesusijusioje su skundžiama byla, negali bÅ«ti laikoma nuÅ¡alinimo pagrindu BPK 58 str. prasme.

Apelianto argumentas, kad 2009-04-10 apkaltinamasis nuosprendis priimtas ne pagal bylos teismingumÄ ir ne pagal nusikalstamos veikos padarymo vietÄ , atmestinas. BPK 226 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai (BK 4 str. 2 d). A. B. padarytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, tai yra straipsnio dispozicija nereikalauja nusikalstamos veikos padarinių. A. B. gyvenamoji vieta yra Jonavoje, darytina iÅ¡vada, kad apeliacinius skundus parašė savo gyvenamojoje vietoje. Todėl darytina iÅ¡vada, jog apkaltinamasis Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendis priimtas, nepažeidžiant teismingumo taisyklių.

Skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas. Apelianto nuomone,  2008-10-09 pareiÅ¡kus nuÅ¡alinimÄ , nuÅ¡alinimo klausimas nebuvo iÅ¡nagrinėtas teismo posėdyje, ir nuÅ¡alinamas teisėjas negalėjo nagrinėti apelianto kardomojo kalinimo - suėmimo – pratęsimo klausimo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog A. B. 2008-10-08 pareiÅ¡kimu prašė nuÅ¡alinti Jonavos rajono apylinkės teismÄ nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-97-660/2008 nagrinėjimo dėl teritorinio teismingumo taisyklių pažeidimo. Jonavos rajono apylinkės teismas byloje Nr. 1-97-660/2008 sprendė kardomosios priemonės skyrimo teisėtumo klausimÄ . BPK 57 str. 2 d. numatyta, jog nuÅ¡alinimas gali bÅ«ti pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui. Darytina iÅ¡vada, jog A.

B. prašė nuÅ¡alinti Jonavos rajono apylinkės teismÄ ir Jonavos rajono apylinkės prokuratÅ«rÄ nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-97-660/2008 nagrinėjimo

nepagrįstai. Be to, iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog  teisėjas dėl A. B. pareikšto nušalinimo teismo proceso nevilkino,

posėdis buvo tęsiamas toliau, todėl apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas, nepagrįstas (t. 2, b. l . 85-86).

Skunde nurodoma, jog nebuvo praneÅ¡ta apeliantui apie 2009-01-09, 2009-03-18 teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ â€“ pagal BPK 37 str. svarbi asmens nedalyvavimo procese priežastis yra teismo Å¡aukimo negavimas arba pavėluotas

gavimas. Buvo pažeistas asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principas, dėl to A. B. 2009-03-18 teismo posėdyje, kuomet buvo nagrinėjama

byla iš esmės, dalyvavo nepasiruošęs. Argumentas atmestinas dėl to, kad iš bylos medžiagos matyti, jog A. B. 2009-01-09, 2009-03-18 vykusių teismo posėdžių metu buvo suimtas ir laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje. Byloje yra teismo šaukimo įteikimo pažyma, iš kurios matyti, jog

teismo šaukimas atvykti į posėdį 2009-01-09, adresuotas advokatui B. Š. , įteiktas (t. 2, b. l. 201). Be to, iš teismo

posėdžių protokolų matyti, jog A. B. į 2009-01-09 teismo posėdį buvo pristatytas suimtas (t. 3, b. l. 1). Ä® teismo posėdį, vykusį 2009-03-18, gynėjas advokatas, kuriam apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko, neatvykimo priežastis nežinoma.  A. B. į teismo posėdį, vykusį 2009-03-18, buvo pristatytas suimtas (t. 3, b. l. 87).

Skunde nurodoma, jog  kaltinamajame akte turi būti nurodyti duomenys apie nukentėjusįjį, kuriam nusikalstama veika padaryta žala. Duomenys apie nukentėjusįjį kaltinamajame akte yra nurodyti, nustatyta, jog A.

B. užgauliai pažemino teisėjÄ I. K. , tačiau padaryta žala nenurodyta dėl to, kad nukentėjusysis I. K. nepareiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio. A. B. padarytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, tai yra straipsnio dispozicija nereikalauja nusikalstamos veikos padarinių, kuruos bÅ«tina įrodinėti, siekiant nustatyti materialių nusikalstamų veikų sudėtį. Be to, BPK 109 str. įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė, bet ne pareiga, pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį. I. K. tokia teise nepasinaudojo ir civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė.

Skunde be pagrindo teigiama, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kadangi apeliaciniai skundai, kuriuose A. B. vieÅ¡ai raÅ¡tu užgauliai pažemino teisėjÄ I. K. pavadinęs „absoliučiu debilu ir penktos kolonijos atstovu“, yra adresuoti Vilniaus apygardos teismui, kuris ir turėjo nuspręsti, ar yra nusikaltimo, numatyto BPK

232 str. požymiai. BPK 226 str. 1 d. nustatyta teritorinio baudžiamųjų bylų teismingumo taisyklė, pagal kuriÄ baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Dėl to, kad nusikalstama veika padaryta Jonavoje, Jonavos rajono apylinkės teismas bylÄ nagrinėjo nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatyme numatytų teismingumo reikalavimų.

Skunde nurodoma, jog nuosprendžiu nuteistajam neteisingai paskirta bausmė, jis yra nepagrįstai pripažintas recidyvistu. Teisėjų kolegijos nuomone, bausmė A. B. paskirta teisingai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tas aplinkybes, kurias įvertinti privalo teismas, skirdamas

bausmę. Teismas atsižvelgė į BK 54 str. išvardintas aplinkybes, įvertino A. B. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jų padarymo

motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę – į tai, kad jam buvo paskelbta paieÅ¡ka, į tai, kad jis praeityje buvo teistas, charakterizuojamas neigiamai, ir tai yra konstatuota ankstesniu įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė į tas aplinkybes, jog A. B. nusikalto turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ . Kauno miesto apylinkės teismo 2005-05-05 nuosprendžiu A. B. buvo nuteistas už sunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 184 str. 2 d.). Teistumas padarius tyčinį sunkų nusikaltimÄ Â pagal BK 97 str. 3 d. 3 p. (b)  iÅ¡nyksta po 5 metų po bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo. Todėl pirmosios instancijos teismas  teisingai nusprendė, jog A. B. , turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , vėl padarė du tyčinius

nusikaltimus, todėl jis yra recidyvistas. Teismas teisingai paskyrė A. B. laisvės atėmimo bausmę, kadangi recidyvistui už

tyčinių nusikaltimų padarymÄ paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.), paskirtoji bausmė yra artima straipsnio sankcijos vidurkiui, todėl ji nėra neteisinga ar aiÅ¡kiai per griežta, bausmė A. B. paskirta teisingai.

Skundo argumentas, kad  nuosprendyje pažeidžiant BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirta galutinė bausmė už kelias padarytas nusikalstamas veikas, nes esant tęstinei nusikalstamai veikai nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, todėl negali būti taikomos bausmių sudėjimo ar apėmimo taisyklės, atmestinas. BK

63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimÄ už kelias nusikalstamas veikas, 10 d. prasme pabrėžiamas bausmės skyrimui svarbus momentas: nelaikoma, kad asmuo padarė kelias veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamÄ veikÄ . Esant tokiai įstatymo formuluotei svarbÄ Ä¯gauna baudžiamojo įstatymo aiÅ¡kinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamÄ veikÄ nuo realios nusikalstamų veikų sutapties.

Susiklosčiusioje teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarÅ«Å¡ių veiksmų, kiekvienas iÅ¡ kurių, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatÅ«s laiko požiÅ«riu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogiÅ¡ku bÅ«du, analogiÅ¡komis aplinkybėmis, įgyvendinant vienÄ sumanymÄ dėl to paties dalyko (LAT nutartis Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2007).

Skunde pabrėžiama, kad A. B. jam inkriminuotas veikas padarė tais pačiais veiksmais, vadovaudamasis tais pačiais motyvais ir siekdamas to paties tikslo, vieninga tyčia. Tačiau jis nemini ir nevertina nusikalstamos veikos dalyko aspekto, kuris šiuo konkrečiu atveju byloje yra lemiamas. Kaltinamajame akte yra aiškiai išskirtos dvi nusikalstamos veikos. Dėl kiekvieno nusikaltimo, numatyto  BK 232 str., sudėties, yra detaliai aprašyti visi atlikti veiksmai, kadangi kiekvienu atveju viešas raštu pasireiškęs užgaulus teisėjo pažeminimas įgyvendinamas atskirai, skirtingu laiku, skirtingose civilinėse bylose, paduodant skirtingus apeliacinius skundus.

Pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada dėl veikos kvalifikavimo, kiekvienÄ iÅ¡ inkriminuojamų veikų kvalifikuojant kaip atskirÄ nusikaltimÄ pagal BK 232 str., teisinga.  Kiekvienos iÅ¡ padarytų veikų atskiras apraÅ¡ymas bei kvalifikavimas atliktas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Nepaisant to, kad padarytos veikos turi pasikartojančių bruožų, yra ir kiekvienai iÅ¡ Å¡ių veikų bÅ«dingų esminių skirtumų, todėl jos pagrįstai įvertintos kaip atskiros nusikalstamos veikos.

Ä®vertinus A. B. padarytas nusikalstamas veikas kaip atskiras pavienes veikas, bausmė už tokių nusikaltimų padarymÄ paskirta remiantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. teisingai.

Apelianto nuomone, nuosprendyje neteisingai iÅ¡spręstas proceso iÅ¡laidų atlyginimo klausimas, iÅ¡ A. B. priteista 157 litai proceso iÅ¡laidų I. K. , kuris nukentėjusiuoju pripažintas neteisėtai.  BPK 103 str. nustatyta, kad proceso iÅ¡laidos yra pinigai, skirti liudytojams, nukentėjusiesiems kelionės į iÅ¡kvietimo vietÄ iÅ¡laidoms atlyginti. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas (BPK 105 str. 1 d.). I. K. byloje pripažintas nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 17). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priteisti iÅ¡ A. B. valstybės naudai 157,00 Lt proceso iÅ¡laidų.

Skunde nurodoma, jog nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.  Nuosprendis grįstas tuo, jog A.

B. skunduose Vilniaus apygardos teismui pavartojo žodžius  „absoliutus debilas ir penktos kolonos atstovas“, tuo tarpu kaltinamajame akte netiksliai nurodoma, jog A. B. pavartojo žadžius „penktos kolonijos atstovas“. Pirmosios instancijos teismo teisėjas tai įvertino kaip netikslumÄ , nekeičiantį kaltinimo esmės. Skunde teigiama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas netikslumais, lieka neįrodyta, kad žodžiai „kolona“ ir „kolonija“ yra sinonimai. Teisėjų kolegijos nuomone, skunduose pavartoti žodžiai „kolonija“ ar „kolona“ kaltinimo esmės nekeičia. Nusikaltimo, numatyto BK 232 str. kvalifikavimui pakanka, jog A. B. vieÅ¡ai raÅ¡tu užgauliai pažemino teisėjÄ I. K. , pavadindamas „absoliučiu debilu“. Tai patvirtino pats teisėjas I. K. , parodydamas, kad jį, kaip teisėjÄ , A. B. skundų turinys įžeidė, pažemino jo garbę ir orumÄ . Nukentėjusysis tuos žodžius suprato kaip nukreiptus prieÅ¡ jį dėl jo teisėjo veiklos. Be to, nuosprendyje teisingai konstatuojama, jog kaltinime nurodyti žodžiai vertintini kaip užgauliai žeminantys ir atsižvelgiant į normalaus, rÅ«pestingo, apdairaus žmogaus standartÄ .

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu pažeistas asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ ir teismÄ principas, kadangi BPK 183 str. draudžia užduoti atsakymÄ menančius klausimus liudytojui, o I. K. buvo užduodami atsakymÄ menantys klausimai (t. 1,

b. l. 13, 4 klausimas). Teisėjų kolegijos nuomone, tai, jog liudytojui I. K. suformuluotas klausimas „Kaip teisėjas I. K. įvertino parašytus skunduose pažeminančius žodžius

(nukreiptus į jį asmeniÅ¡kai, ar kaip į teisėjÄ , vykdantį teismÄ , teisingumÄ , ar teisėjÄ dėl jo veiklos konkrečioje byloje)“ negali bÅ«ti vertinamas kaip atsakymÄ menantis klausimas. A. B. apeliacinių skundų turinys įžeidė, pažemino I. K. garbę ir orumÄ . Nukentėjęs Å¡iuos žodžius suprato, kaip nukreiptus prieÅ¡ jį dėl jo, kaip teisėjo, veiklos. Be to, kaltinime nurodyti žodžiai vertintini kaip užgauliai žeminantys ir atsižvelgiant į normalaus, rÅ«pestingo ir apdairaus žmogaus standartÄ . Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no klausimas A. B. suformuluotas tikslu nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje. Tai, kaip asmeniui adresuotus

žodžius, suprato I. K. , turi reikšmės kvalifikuojant A. B. veiksmus. BK 155 str. įtvirtinta nusikalstama veika –

įžeidimas, kuris pasireiÅ¡kia tuo, jog asmuo vieÅ¡ai veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu užgauliai pažemina žmogų. BK 232 str. nusikalstamos veikos sudėtis skiriasi nuo BK 155 str. nustatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymiu, tai yra tuo, jog vieÅ¡ai veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu užgauliai pažeminamas yra ne paprastas žmogus, o specialusis objektas – teisingumÄ vykdantis teismas ar teisėjas dėl jų veiklos.

Skunde nepagrįstai nurodoma, jog buvo pažeistas teisės pasirinkti gynėjÄ principas, kadangi Å¡i teisė A. B. nebuvo suteikta, o gynėjas parinktas ir paskirtas jau 2007-04-03. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog Å¡aukiamas į apklausÄ A. B. neatvyko, jam nebuvo galima iÅ¡aiÅ¡kinti teisės turėti gynėjÄ nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento (t. 1, b. l. 28). Todėl byloje pagrįstai priimtas nutarimas įtraukti advokatÄ Ä¯ bylÄ Ä¯tariamojo A. B. gynėju BPK 51 str. 2 d. pagrindu (t. 1, b. l. 31).

A. B. be pagrindo nurodo,  jog  buvo pažeista teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti praÅ¡ymus papildyti ikiteisminį tyrimÄ , suklastojus paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ protokolÄ . Apeliantas teigia atsisakęs gynėjo, ir joks gynėjas protokolo pasiraÅ¡yti negalėjo (t. 1, b.l.125). Byloje nėra dokumento, liudijančio A. B. gynėjo atsisakymÄ . Todėl paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimo protokolÄ pasirašė valstybės paskirtas gynėjas (t. 1, b. l. 125). Tai padaryta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

Ta aplinkybė, jog buvo pažeista BPK 215 str. numatyta teisė apskųsti

ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007-12-27 nutartį, kadangi paduotas A. B. skundas buvo netinkamai perduotas nagrinėti Kauno

apygardos teismui, be to, A. B. nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ , neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad bylos medžiagoje nurodyta, jog skundas dėl 2007-12-27 Jonavos rajono apylinkės teismo nutarties yra persiųstas Jonavos rajono apylinkės teismui, dėl to argumentas, kad skundas netinkamai buvo perduotas nagrinėti Kauno apygardos teismui, nepagrįstas (t. 1, b. l. 143).

Apeliantas nurodo, jog nebuvo iÅ¡nagrinėtas skundas per BPK nustatytus terminus dėl 2007-12-17 nutarimo skirti A. B. procesines prievartos priemones. Jonavos rajono apylinkės prokuratÅ«ros  2007-12-17 nutarimas skirti A. B. baudÄ priimtas dėl to, jog įtariamasis A. B. Å¡aukime nurodytu laiku neatvyko į Jonavos rajono policijos komisariatÄ , svarbių neatvykimo priežasčių nenurodė (t. 1, b. l. 158). Nutarimas skundžiamas Jonavos rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui. Skundai dėl procesinių prievartos priemonių panaudojimo tikslingumo ir pagrįstumo Å¡ioje proceso stadijoje nenagrinėjami.

Tokiems skundams nagrinėti BPK numatyta atskira procesinė tvarka, kuria A. B. turėjo teisę pasinaudoti, jeigu jis manė, kad

procesinė prievartos priemonė jam buvo apskirta neteisingai.

Apeliantas neteisingai nurodo, jog jis negalėjo tinkamai susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga 2009-04-16, kadangi jam buvo uždėti antrankiai, trukdant daryti iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ bylos medžiagos, kas neleido paduoti ir tinkamai paraÅ¡yti apeliacinį skundÄ per nustatytÄ terminÄ . Argumentas nepagrįstas, kadangi iÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, jog praÅ¡ymai dėl susipažinimo su byla buvo sprendžiami teismo protokolinėmis nutartimis, ir turima baudžiamosios bylos medžiaga buvo pateikta susipažinimui: 2008-12-03, 2009-03-18, 2009-03-30, 2009-04-07, 2009-04-16 (nuo 10 val. 15 min. iki 16 val.). Baudžiamojoje byloje yra A. B. praÅ¡ymas dėl bylos dokumentų kopijų darymo ir teisėjo atsakymas, jog įstatymas nenumato galimybės nuteistajam padaryti visų praÅ¡omų dokumentų kopijų (A. B. prašė beveik viso bylos tomo dokumentų kopijų), be to, kopijų darymas yra apmokamas nustatytu tarifu (visa tai aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta teisėjo D.Kantaravičiaus atsakyme). BPK 237 str. nustatyta, jog kaltinamasis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga per teisėjo nustatytÄ

terminÄ . Pagal bylos medžiagÄ yra aiÅ¡ku, kad įstatymo suteikta teise A. B. nebuvo trukdoma pasinaudoti ir laiko susipažinimui su

tokios apimties bylos medžiaga buvo skiriama pakankamai. Dėl to, argumentas, jog 2009-04-16 su antrankiais A. B. buvo verčiamas susipažinti su bylos medžiaga ir daryti iš medžiagos išrašus nuo 10 val. iki 16 val. neteisingas.  Kaltinamasis, kuriam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – turi teisę tuo atveju, kuomet toks susipažinimas su byla vargina, prašyti gynėjo, kad jis susipažintų su bylos medžiaga ir padarytų jos išrašus ar kopijas ( LR BPK 237 str. 2 d. ).

Skunde nurodoma, jog 2008-03-21 teismo posėdyje liudytoja A. Z. buvo apklausiama kaltinamajam  nedalyvaujant ir

nežinant apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ , tokiu bÅ«du buvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybÄ , teisė užduoti klausimus (t. 1, b. l. 171-172). Byloje yra duomenų, jog prokuroro pavedimu A. B. 2007-08-10 buvo

paskelbta paieška (t. 1, b. l. 13). Ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti A. B. buvo kviečiamas šaukimais, tačiau į apklausas neatvyko

(t.1, b. l. 28).  2007-04-04 nutarimu įtariamojo A. B. gynėju advokatu į bylÄ Ä¯trauktas A. Vitlipas (t. 1, b. l. 31). Jonavos rajono apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu 2007-05-28 A. B. pripažintas įtariamuoju, ir jam paskelbta paieÅ¡ka, kadangi jo buvimo vieta tuo metu buvo nežinoma (t. 1, b. l.35). Todėl teigti, jog kaltinamasis neturėjo galimybės gintis nuo liudytojos duotų parodymų pagrindo nėra. TokiÄ savo teisę jis galėjo įgyvendinti per advokatÄ .

Skunde nurodoma, jog sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo klausimÄ , 2008-09-09 A. B. pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ Jonavos rajono apylinkės teismui, tačiau nuÅ¡alinimo klausimas nebuvo iÅ¡spręstas BPK 59 str. nustatyta tvarka. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, jog nuÅ¡alinimÄ Jonavos

rajono apylinkės teismui, Jonavos rajono apylinkės prokuratūrai  ir gynėjai A. B. išreiškė 2008-07-11 teismo posėdžio metu (t. 2, b.

l.15). Byloje yra Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-07-11 nutartis, kuria A. B. reikalavimas dėl nušalinimo atmestas, nesant BPK 58

str. numatytų pagrindų (t. 2, b. l. 16). Teismo posėdžio, vykusio 2008-09-09 metu, nuÅ¡alinimų nepareikÅ¡ta (t. 2, b. l. 56-58). Nesant BPK 58 str. numatytų pagrindų daryti iÅ¡vadÄ , kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, negalima.

Apeliantas skunde nurodo, jog buvo pažeistas LR Konstitucijos 31 str. ir BPK 82 str., kurie draudžia duoti parodymus kaltinamojo šeimos nariams. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo sutuoktinė R. B. atsisakė duoti parodymus BPK 82 str. pagrindu, atsisakymas buvo užfiksuotas 2007-08-10

liudytojo apklausos protokole (t. 1, b. l. 22). Byloje yra liudytojos R. B. pareiškimas, kuriame ji nurodo,  jog atsisako liudyti

byloje prieÅ¡ sutuoktinį A. B. (t. 1, b. l. 170). Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-03-21 nutartimi nutarta R. B. į teisiamÄ jį posėdį, įvyksiantį 2008-05-08 Jonavos rajono apylinkės teisme, atvesdinti (t. 1, b. l. 173). Kiekvienas Å¡aukiamas asmuo į teismÄ privalo atvykti. Kadangi liudytoja vengė atvykti į teismÄ , tai pagrįstai buvo priimta nutartis liudytojÄ atvesdinti. Tik teisme liudytojui atvykus, nustatomi giminystės ryÅ¡iai su kaltinamuoju, ar liudytojas gali duoti parodymus, iÅ¡aiÅ¡kinama LR BPK 82str. numatyti liudytojo apklausos ypatumai, bei liudytojas gali    pasinaudoti Å¡ia teise. Todėl liudytojo, kuris vengia atvykti į teismÄ , atvesdinimas negali bÅ«ti vertinamas kaip LR BPK 82str. pažeidimas.

Skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai rėmėsi Europos Žmogaus Teisių teismo praktika, 2003-05-27 sprendimu byloje Skalka prieÅ¡ LenkijÄ . Kolegijos nuomone, teismas visiÅ¡kai teisingai rėmėsi paminėtu sprendimu, kuriame suformuotas principas, jog teismai yra teisingumo garantai ir vaidina fundamentalų vaidmenį teisės virÅ¡enybės principu valdomoje valstybėje, teismų darbui reikalingas visuomenės pasitikėjimas, todėl jie turi bÅ«ti apsaugoti nuo nepagrįstų iÅ¡puolių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teismų, teisėjų nepriklausomumo vykdant teisingumÄ , teisinio saugumo principų kyla ir teismų, teisėjų apsaugos nuo bet kokio neteisėto poveikio ar įtakos imperatyvas. Todėl valstybė turi pareigÄ efektyviai saugoti teismus, teisėjus nuo neteisėto poveikio ar įtakos, užtikrinti jų pasitikėjimÄ savo valstybe (kurios teisminę valstybės valdžiÄ jie vykdo) ir teise (kuria remdamiesi įgyvendina savo priedermę). Viena iÅ¡ teismų, teisėjų nepriklausomumo garantijų yra jų garbės, orumo apsauga baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis nuo nepagarbos, pažeminimo. MinėtÄ valstybės pareigÄ saugoti teismus, teisėjus nuo neteisėto poveikio ar įtakos privalo įgyvendinti ir patys teismai, vykdydami teisingumÄ ir tinkamai taikydami įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-31 nutartis  baudžiamojoje  byloje Nr. 2K-7-385/2006).  Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog teismų ar teisėjų nepriklausomumo garantijos „nesudaro jokių prielaidų, kuriomis prisidengdamas teisėjas galėtų vengti tinkamai atlikti savo pareigas, aplaidžiai nagrinėtų bylas, neetiÅ¡kai elgtųsi su byloje dalyvaujančiais asmenimis, pažeistų žmogaus teises ir orumÄ . Teisėjai turi saugoti savo profesijos garbę ir prestiÅ¾Ä â€œ (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas).

Apelianto praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti žiniasklaidoje paskelbtų straipsnių kopijas, kurios reikalingos apeliacinio skundo nagrinėjimui, atmestinas. Teisėjai, vykdydami teisingumÄ , veikia neÅ¡aliÅ¡kai ir klauso tik įstatymų. Teisėjai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigÅ«nų bei kitų asmenų. Teisėjams negali bÅ«ti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , proceso metu patikrina ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, sprendžia klausimÄ dėl jų pripažinimo įrodymais ir juos įvertina. Ä®rodymų įvertinimas, jų patikimumas ir pakankamumas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai turi teisę pateikti teismui duomenis, kurie gali tapti įrodymais ir užimti procese tam tikrÄ pozicijÄ tuo klausimu, tačiau tik teismas proceso metu gali spręsti kiek vieni ar kiti duomenys turi reikÅ¡mės sprendžiant bylÄ , taip pat kiek yra priimtina kiekvienos iÅ¡ proceso Å¡alių užimta pozicija. Tik nuosprendžiu nustatoma kokios reikÅ¡mingos bylai aplinkybės yra įrodytos ir nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato ribų įrodymams rinkti. Ä®statymas nustato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo iÅ¡vados BPK 305 straipsnio iÅ¡vardintais klausimais turi bÅ«ti pagrįstos patikimais įrodymais, jų visuma( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-189/2006).Todėl sprendimas byloje negali bÅ«ti paremtas žiniasklaidoje esančiais duomenimis. Sprendimas turi bÅ«ti priimtas tik vadovaujantis įstatymu.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo

nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinis skundas nepagrįstas. A. B. apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti

Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-04-10 nuosprendį pagrindo nėra.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :

        Nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ atmesti.

           Kolegijos pirmininkas                                                             Â

 Valdas Vitunskas             Â

           Teisėjai                                                                Â

                   Arvydas Stankus

                                                                                                             Emilija

Akelienė