c8acb6d2-9a2e-402e-ab7b-26a90b0eb196 · Tauragės apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-358-1179/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09106-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.7.3.1; 1.1.9.8; 1.2.17.5.1; 1.2.17.5.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 26 d. Šilutė Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Rita Renkytė, sekretoriaujant Eglei Eidėnienei, dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokurorui Egidijui Pankauskui, kaltinamajam E. J., kaltinamajam A.

J., kaltinamųjų E. J. ir A. J. gynėjai advokatei S. J., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, Å«kininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnio 6 dalis), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 201 straipsnio 2 dalyje, E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 201 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė :

1. E. J. neteisėtai laikė aparatÄ , skirtÄ namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimui: 2. (duomenys neskelbtini), tikslesnė data ir laikas nenustatyti, miÅ¡ke, esančiame (duomenys neskelbtini), rado ir taip neteisėtai laikė aparatÄ namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti iki kol pradėjo gaminti namų gamybos stipriuosius alkoholinius gėrimus ir (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) val., jį surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

3. Be to, E. J., neteisėtai, turėdamas tikslÄ realizuoti, pagamino penkiasdeÅ¡imt ir daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų: 4. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val., miÅ¡ke, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su A. J., turėdamas tikslÄ realizuoti, panaudodamas aparatÄ namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, neteisėtai pagamino daugiau nei penkiasdeÅ¡imt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 426 litrus 31,8–43,2 proc. stiprumo namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, ir taip pat iÅ¡ 6 maišų miltų užraugė 300 litrų 2,0–4,2 proc. stiprumo brogÄ (raugalÄ ), turėdamas tikslÄ neteisėtai pagaminti ir realizuoti namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 7,515 litrus etilo alkoholio.

5. A. J. neteisėtai, turėdamas tikslÄ realizuoti, pagamino penkiasdeÅ¡imt ir daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų: 6. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val., miÅ¡ke, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su E. J., turėdamas tikslÄ realizuoti, panaudodamas aparatÄ namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, neteisėtai pagamino daugiau nei penkiasdeÅ¡imt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 426 litrus 31,8–43,2 proc. stiprumo namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, ir taip pat iÅ¡ 6 maišų miltų užraugė 300 litrų 2,0–4,2 proc. stiprumo brogÄ (raugalÄ ), turėdamas tikslÄ neteisėtai pagaminti ir realizuoti namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 7,515 litrus etilo alkoholio.

7. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų pagal BK 201 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad apie mėnesį laiko iki įvykio, t. y. (duomenys neskelbtini), jis lankėsi miÅ¡ke, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas apžiÅ«rėti ir sutvarkyti jam priklausančiÄ Å¾emę, ir rado aparatÄ namų gamybos alkoholiniams gėrimams gaminti. Aparatas atrodė nenaudojamas. Praėjus maždaug vienai–dviems savaitėms, jis vėl aptiko šį aparatÄ ir matė, kad pastarasis iki Å¡iol nebuvo panaudotas.

AparatÄ sudarantys įrengimai buvo Å¡iek tiek iÅ¡mėtyti, iÅ¡vartyti. Jis aparatÄ apžiÅ«rėjo, pasidomėjo internete, kaip viskas turėtų veikti, ir sumanė pasigaminti degtinės. Siekiant, kad aparatas veiktų, jam reikėjo papildomai sujungti vamzdžius. Turguje jis nusipirko miltus bei mieles ir prieÅ¡ 4 dienas iki sulaikymo, vykusio (duomenys neskelbtini), jis užsiraugė raugÄ degtinei gaminti. Degtinės gamybai taip pat reikėjo vandens, kurį jis iÅ¡gavo savo atsivežtu siurbliu iÅ¡ netoliese esančio kanalo.

Jis buvo pasidomėjęs, kad rauginimas vyksta apie 4-5 paras, todėl kitÄ kartÄ prie aparato atvyko praėjus kažkur 4 dienoms, t. y. (duomenys neskelbtini) Sulaikymo dienÄ Ä¯ miÅ¡kÄ jis iÅ¡vyko brolio A. J. vardu registruotu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ savo namų Å ilutėje apie (duomenys neskelbtini) val. ryto. MinėtÄ automobilį brolis jam buvo perdavęs prieÅ¡ mėnesį, kadangi jo paties automobilis buvo sugedęs. Kartu su savimi jis vežėsi 6 maiÅ¡us miltų, skirtų įmaiÅ¡yti į raugÄ .

Atvykęs į miÅ¡kÄ , jis užsikÅ«rė ugnį, turėjo pasiskaldęs malkų ir laukė, kol viskas užvirs. Malkas jis rado ten sukrautas, tai nebuvo jo malkos. Siekdamas, kad ugnis geriau degtų, jis taip pat naudojo jam priklausantį dujų balionÄ , kurį atsivežė iÅ¡ namų. (duomenys neskelbtini) degtinės gamyba jis užsiėmė maždaug nuo (duomenys neskelbtini) val. ryto iki sulaikymo (duomenys neskelbtini) val. ryte. Sulaikymo metu jis buvo pagaminęs apie 400 litrų degtinės. Jo brolis A.

J. degtinės kartu su juo negamino, jam nepadėjo. Brolis užtiko jį miÅ¡ke kažkur 15 min. iki jų sulaikymo, sakė, kad lankosi miÅ¡ke, nes ieÅ¡ko, kur galėtų sodinti eglutes. Sulaikymo metu jis pylė pirmojo varymo degtinę per piltuvėlį į bačkÄ ir ruošėsi „užkaisti“ antrajam varymui, buvo nusiskęs nugara, kai iÅ¡girdo Å¡aukiant „policija, gulkit ant žemės“. Jis nulipo, atsiklaupė ant kelėnų, pareigÅ«nams niekas nesiprieÅ¡ino. Tuo metu, kai atsirado policija, jo brolis A.

J. buvo jam už nugaros, ėjo kažkur pro Å¡alį. Policijos pareigÅ«nai surakino jiems rankas už nugaros ir sakė, kad jie čia kartu dirba. Jis sakė policijos pareigÅ«nams, kad viskas yra jo, brolis tiesiog ėjo pro Å¡alį ir aptiko jį. Jį su broliu A. J. sulaikė du pareigÅ«nai, po daugiau nei pusvalandžio atvyko kiti pareigÅ«nai, ėmė mėginius. Jis neturėjo tikslo realizuoti gaminamos degtinės, jÄ gamino savo reikmėms. Pagaminta degtinė buvo pirmo varymo, kadangi jis degtinę naudoja užsipilti ant uogų, ji turėtų bÅ«ti stipresnė.

Nežino, per kiek laiko bÅ«tų sunaudojęs pagamintÄ degtinę, jÄ bÅ«tų sunaudojęs po truputį – egzemai ant kojų gydyti, užpiltinėms daryti. Civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta. Vėžes iÅ¡važinėjo ne jis, tačiau jis naudojosi aparatu. Patvirtina, kad miÅ¡ko paklotė toje vietoje buvo Å¡iek tiek nunykusi. Vandens siurblį įjungė jis. Vandens jis buvo prisipumpavęs iki tol, kol prie jo priėjo brolis. Vandens siurblį jis buvo iÅ¡jungęs 20–25 min. iki sulaikymo.

Brolis kibirų jam nepadavinėjo, kibirus su pirmojo varymo degtine jis buvo pasidėjęs prie savęs, nulipdavo nuo pakylėjimo ir juos pasiimdavo pats. Ugnį kurstė jis pats, o tuo metu, kai prie jo prisijungė A. J., ugnies kurstyti nereikėjo. Be pagamintos dengtinės, jis ketino dar pagaminti degtinę iš to, kas buvo užraugta, ir daugiau degtinės gaminti jis nebeketino. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi.

8. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. J. dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų pagal BK 201 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, jog Kažkur prieÅ¡ 2–3 savaites, tikslaus laiko neatsimena, vaikščiojo miÅ¡ke, esančiame (duomenys neskelbtini), kadangi netoliese yra jam priklausanti žemė, krÅ«mai. Bevaikščiodamas miÅ¡ku pamatė miÅ¡ke esantį „bravorÄ â€œ, t. y. aparatÄ naminei degtinei gaminti. Tai, jog rado aparatÄ naminei degtinei gaminti, jis suprato iÅ¡ bendro iÅ¡prusimo, internete yra matęs jų nuotraukų.

Jis vėliau pasidomėjo internete apie tai, kaip aparatas naminei degtinei gaminti turi bÅ«ti sujungtas, ir apie tai, kaip reikia gaminti naminę degtinę. Praėjus apie savaitei nuo to, kai rado „bravorÄ â€œ, jis vėl nuėjo į tÄ pačiÄ vietÄ ir pamatė, jog ten tebėra aparatas naminei gaminti. Aparatas buvo nenaudojamas, t. y. nuo paskutinio jo apsilankymo Å¡is nebuvo naudotas, bačkos buvo sausos, tuščios. Jis matė, kad prie aparato buvo sukrautos malkos, netoliese buvo upelis. Kiek jam buvo žinoma iÅ¡ interneto, viskas buvo sujungta gerai ir buvo visos priemonės, reikalingos naminei degtinei gaminti, o jam reikėjo tik miltų ir mielių.

Jis buvo skaitęs internete, kad vienam maiÅ¡ui miltų reikia apie 0,5 kg mielių, todėl (duomenys neskelbtini), kiek pamena tai buvo sekmadienis, apie (duomenys neskelbtini) val. ryte jis į miÅ¡kÄ pirmÄ kartÄ nusivežė 6 maiÅ¡us po 45 kg miltų, 3 kg mielių ir ten užmaišė raugÄ . Miltus ir mieles vežėsi vienas, niekas jam nepadėjo. Visos priemonės, t. y. pats aparatas, kibirai, priemonės pamaiÅ¡ymui jau buvo vietoje. Kam priklausė minėtas „bravoras“, jis nežino, bet matė, jog Å¡is yra nenaudojamas, todėl nusprendė sau iÅ¡sivirti naminės degtinės. Jis pradėjo darbÄ ir užsimaišė raugÄ sekmadienį anksti ryte, apie (duomenys neskelbtini) val.

Raugui panaudojo 6 maiÅ¡us kvietruginių miltų, 3 kg mielių ir apie 300 litrų vandens. Sumaišęs viskÄ , paliko raugÄ rÅ«gti. RaugÄ užmaišė bačkoje prie aparato. (duomenys neskelbtini) ryte, apie (duomenys neskelbtini) val., jis važiavo virti naminės degtinės. Su savimi, kaip ir pirmÄ jį kartÄ , norėdamas pasiÅ¡viesti, atsivežė prožektorių, kadangi (duomenys neskelbtini) val. dar yra ganėtinai tamsu. Atvykęs, jis „užkaitė“ aparatÄ , bačka kaitinosi ir į kibirÄ bėgo pirmojo varymo naminė degtinė, kuriÄ jis įpylė į mažesnę bačkÄ .

Verdant naminei degtinei, jis prižiÅ«rėjo, kad degtų ugnis, kai pribėgdavo kibiras, jį pakeisdavo kitu, o naminę degtinę supildavo į bačkÄ . Laisvu laiku jis užsimaišė naujÄ raugÄ iÅ¡ tokio paties kiekio priemonių kaip ir pirmÄ jį kartÄ . Miltus ir mieles naujajam raugui jis atsivežė tÄ patį rytÄ , kai važiavo virti naminės degtinės. IÅ¡ pirmojo raugo iÅ¡bėgo apie 300 litrų naminės degtinės. Jam esant „bravore“, kažkur apie 10 min. iki kol į „bravorÄ â€œ atvyko policijos pareigÅ«nai, prie jo atėjo brolis A.

J.. Jis nežino, kaip A. J. jį rado ir ten atsidÅ«rė, kaip suprato, pastarasis išėjęs į miÅ¡kÄ , jame vaikščiojo ir taip jį aptiko. Jis su A. J. pasikalbėti nespėjo, nes tuo metu jis ruošėsi pilti pirmojo varymo degtinę į kitÄ bačkÄ , norėjo „užkaisti“ degtinę antrajam varymui, nes iÅ¡ pirmojo varymo degtinė jau buvo iÅ¡bėgusi. Tuo metu kažkas pradėjo Å¡aukti „policija“ ir čiupo jį, parvertė ant žemės, uždėjo jam ir broliui antrankius, jis buvo sulaikytas.

Jo brolis A. J. naminės degtinės kartu su juo nevirė, pastarasis nežinojo, kad jis verda naminę degtinę, jį aptiko atsitiktinai. Automobilis „S. I.“, su kuriuo jis buvo atvažiavęs prie „bravoro“ ir atsivežęs miltus bei mieles, priklauso A. J., jis Å¡iÄ maÅ¡inÄ prieÅ¡ mėnesį buvo pasiėmęs iÅ¡ A. J., nes pastarasis leido ja naudotis. Kokiu tikslu naudojo minėtÄ maÅ¡inÄ , kur su ja važiavo ir kÄ su ja veža, jis A. J. nesakė, brolis nieko nežinojo. Jis nepripažįsta, kad, virdamas naminę degtinę, veikė bendrininkų grupe su broliu, kadangi brolis su juo naminės degtinės nevirė, jam nepadėjo, apie tai nieko nežinojo ir tiesiog rado jį miÅ¡ke prie „bravoro“.

Jis taip pat nepripažįsta, kad pasigamino aparatÄ naminei gaminti, nes aparato nesigamino, o rado jį miÅ¡ke, viskas buvo sujungta, tačiau niekas aparatu apie 2 savaites nesinaudojo, todėl jis nutarė juo pasinaudoti. Naminę degtinę jis gamino sau, nebÅ«tų niekam jos pardavęs, atidavęs ar kitaip realizavęs, bÅ«tų visÄ degtinę užsipylęs ant uogų. Jis naminę degtinę vartoja ne itin dažnai, per kiek laiko bÅ«tų jÄ suvartojęs, nežino, nes degtinę virė pirmÄ kartÄ .

Nežino, kiek degtinės bÅ«tų gavęsi po antrojo virimo. Jis naminę degtinę bÅ«tų viręs dar vienÄ kartÄ iÅ¡ užsimaiÅ¡yto raugo ir daugiau bÅ«tų nebeviręs. Kaltę dėl aparato laikymo pripažįsta visiÅ¡kai (b. l. 10-13, 24-27, t. 2).

9. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų pagal BK 201 straipsnio 2 dalį neprisipažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis atsikėlė apie (duomenys neskelbtini) val. ryto, susitvarkė Å«kį, gyvulius ir, kadangi buvo kalbėjęs su girininku apie tai, jog pavasarį bus sodinimai, apie (duomenys neskelbtini) val. ryto išėjo pėsčiomis į miÅ¡kÄ . Jis apėjo ne vienÄ miÅ¡kÄ . Tarp jo namų ir miÅ¡ko, esančio (duomenys neskelbtini) yra 5,5–6 km atstumas.

MiÅ¡kus jis apžiÅ«rinėjo, kadangi norėjo užsiimti eglučių sodinimu. Anksčiau eglučių nėra sodinęs, tai ketino daryti Å¡iais metais, kadangi norėjo užsidirbti papildomų pajamų. Jis iÅ¡siperka miÅ¡kų plotus sanitariniam valymui, todėl, 2022 m. pradžioje jam atliekant šį pirkimÄ , girininkas užsiminė apie galimybę sodinti eglutes. Brolį E. J. miÅ¡ke jis aptiko kažkur (duomenys neskelbtini) val. Jis, priėjęs prie brolio, nieko nesakė, o brolis E. J. jo klausė, kÄ jis čia veikia.

Jis sakė, kad eina po miÅ¡kus, ieÅ¡ko vietos eglutėms sodinti, žiÅ«ri, kur geresnės biržės. Brolis toliau darbavosi, o jis vaikščiojo po tÄ vietÄ , apžiÅ«rinėjo, galbÅ«t kažkÄ palietė, bet E. J. nieko nepadėjo, brolis iÅ¡ jo pagalbos neprašė. Siekdamas praeiti pro Å¡alį, jis patraukė kibirÄ ir tuo metu iÅ¡girdo Å¡Å«ksnį „ant žemės, policija“. Policijos pareigÅ«nas suėmė jį už kaklo ir vertė aukÅ¡tyn. Jis nesiprieÅ¡ino, davė policijos pareigÅ«nams rankas, kad jį surakintų, tačiau, policijos pareigÅ«nui jį verčiant, pastarasis laužė jam deÅ¡inę rankÄ .

Jis sakė pareigÅ«nui deÅ¡inės rankos nelaužti, kadangi Å¡iÄ rankÄ buvo susižalojęs. Sulaikymo metu minėtas kibiras jam iÅ¡krito iÅ¡ rankų ir jis kibirÄ pametė ant žemės. PareigÅ«nas, lauždamas jam rankÄ , parvertė jį ant Å¡lapios žemės, į ravÄ , ten buvo purvas, prilaistyta „brogos“. PareigÅ«nas jo galvÄ spaudė į žemes, taip nubrozdindamas akį, į jÄ pateko purvo. Jis prašė pareigÅ«nų surakinti jį rankomis priekyje, tačiau pastarieji sakė, jog to padaryti negali, kadangi jam uždėtų antrankių raktai palikti komisariate.

Dėl užlaužtos rankos jis patyrė didelį skausmÄ . Jam papraÅ¡ius, E. J. nuvalė jam akį. PareigÅ«nai teigė, kad įvykio vietoje dirbo jie abu, tačiau policijos pareigÅ«nams jis sakė, kad jis čia pateko atsitiktinai ir kartu su broliu nedirbo. E. J. policijos pareigÅ«nams taip pat sakė, kad dirba vienas. Iki sulaikymo jis įvykio vietoje buvo apie 15 min. Jis vandens siurblio nejungė, sulaikymo metu vandens siurblys buvo iÅ¡jungtas. Malkų jis nekapojo, kadangi jo ranka buvo anksčiau sužalota, jis negalėjo su Å¡ia ranka daryti staigių judesių ir malkų kapoti negalėjo.

Jam naminė degtinė buvo nereikalinga, jis jos negamino. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes jis nusikalstamos veikos nepadarė.

10. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. J. dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų pagal BK 201 straipsnio 2 dalį neprisipažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ (duomenys neskelbtini) val., jis išėjo į miÅ¡kus pasivaikščioti, nes norėjo apžiÅ«rėti, kur yra laisvi plotai, kuriuose bÅ«tų galima sodinti eglutes ir taip užsidirbti pinigų, nes pavasarį prasideda eglučių sodinimas. Jis apėjo nemažai miÅ¡ko, kai, eidamas miÅ¡ke, pamatė „bravorÄ â€œ naminei degtinei gaminti.

Priėjęs arčiau pamatė, kad prie „bravoro“ yra jo brolis E. J.. Jis suprato, kad E. J. verda naminę degtinę. Apie tai, kad E. J. verda naminę degtinę, pastarasis jam niekada nieko nėra pasakojęs, jis brolį miÅ¡ke aptiko netyčia. E. J. buvo prie aparato, kažkÄ , regis, pylė, o jis stovėjo prie E. J., rankose nieko neturėjo. Kažkas suÅ¡uko „gulk policija“ ir, jam nespėjus nieko padaryti, t. y. nespėjus atsigulti, jį paėmė už abiejų rankų, užlaužė rankas, parvertė ant žemės ir sulaikė, uždėjo antrankius.

Jis prašė, kad rankas surakintų priekyje, nes rudenį buvo susižalojęs deÅ¡inės rankos petį, jam skauda rankÄ , tačiau niekas jo neklausė, pasakė, kad neturi raktų, reikia laukti, kol atvažiuos kiti pareigÅ«nai iÅ¡ Å ilutės. Atvažiavus kitiems pareigÅ«nams, jam antrankius nuėmė ir rankas surakino priekyje. Tuo metu, kai jis buvo sulaikomas ir jį vertė ant žemės, jam buvo sužalotas kairiosios akies paakys, jis buvo nubrozdintas. Jis policijos pareigÅ«nams nesiprieÅ¡ino.

Jis aparato, skirto naminei degtinei gaminti, negamino, naminės degtinės nevirė, raugo neruošė. Jis tiesiog vaikščiojo miÅ¡ke ir aptiko „bravorÄ â€œ, kuriame buvo jo brolis E. J.. Nuo to momento, kai jis atėjo pas brolį į „bravorÄ â€œ, iki jo sulaikymo praėjo apie 15 min. Jis prie „bravoro“ atėjo pėsčiomis, o jam priklausantį automobilį „S. I.“ prieÅ¡ maždaug mėnesį buvo paskolinęs broliui E. J. (b. l. 115-118, t. 1).

11. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. J. papildomai parodė, kad tuo metu, kai miÅ¡ke aptiko brolį E. J., norėjo praeiti, tačiau jam trukdė kibiras, todėl jis tÄ kibirÄ paėmė ir norėjo padėti į Å¡onÄ . Tuo metu jį sulaikė policijos pareigÅ«nai ir kibiras iÅ¡krito jam iÅ¡ rankų. Jis nepamena, ar tuo metu kibiras buvo pilnas ar tuščias. Jis taip pat rankoje laikė apie 1 m ilgio ir 5 cm skersmens pagalį. Jis su pagaliu nieko nemaišė ir nedarė, pagalį rado netoli tos vietos, kur rado brolį. Ar minėtas pagalys buvo Å¡varus ar ne, jis neatsimena. (b. l. 129-132, t. 1).

12. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. V. parodė, kad buvo gauta informacija su koordinatėmis ir fotonuotraukomis, kad (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke yra įranga naminei degtinei gaminti, todėl jis su kolega (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. atvyko į minėtÄ vietÄ tikrinti gautos informacijos, Atvykus į vietÄ , matėsi iÅ¡važinėtos traktoriaus didelės vėžės. Jie, sekdami Å¡iomis vėžėmis, keliavo per laukus ir įėję miÅ¡kÄ iÅ¡ karto pajuto specifinį „brogės“ kvapÄ .

Jis šį kvapÄ atpažįsta, kadangi ne kartÄ teko dalyvauti nustatant veikas, susijusias su naminės degtinės gamyba. Vykdami tikrinti gautos informacijos jie nesitikėjo aptikti asmenis, vykdančius naminės degtinės gamybÄ , todėl manė, jog, pasitvirtinus gautai informacijai, į Å¡iÄ vietÄ grįš kartu su kolegomis, geriau pasiruošę. Tačiau jie pamatė, kad vyksta naminės degtinės gamyba, t. y. rÅ«ksta dÅ«mai, asmenys, kurie, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, yra kaip A. J. ir E. J., gamina naminę degtinę, todėl nusprendė nelaukti kolegų ir po truputį sėlinti link jų.

MiÅ¡ke buvo saulėta, ypač tylu, todėl sėlinimas vyko lėtai, užtruko apie 1 val. Sėlinimo metu jie visÄ laikÄ stebėjo kaltinamuosius, slėpėsi už medžių ir krÅ«mų. Jis ėjo pirmas, kolega ėjo iÅ¡ galo. Jis matė, kaip A. J. atėjo netoli kanalo ir „užtempė“ siurbliukÄ , skirtÄ vandeniui pumpuoti, pasižiÅ«rėjo į kanalÄ ir grįžo prie „bravoro“. Pamatę, kad čia yra kanalas, bus lengva pasislėpti, jie toliau ėjo palei kanalÄ , tai buvo gera priedanga.

Jis matė, kad E. J. vaikščiojo aplinkui, apžiÅ«rėjo visas juodas talpas, kažkÄ sukinėjo – sulaikymo metu matėsi, kad iÅ¡ tos talpos bėgo skystis, sprendžiant pagal jo kvapÄ , tai galėjo bÅ«ti naminė degtinė. E. J. pasiėmė tÄ skystį ir pylė jį į kitas, didesnes talpas. Å iose talpose buvęs skystis taip pat turėjo naminės degtinės kvapÄ . Jis matė, kaip A. J. kapojo malkas ir pakÅ«rendavo ugnį, kad bačkos kÅ«rentųsi. Matėsi, kad kaltinamieji žinojo savo darbus, kiekvienas atliko savo darbÄ , mažai kalbėjosi, viskas tarp jų vyko sklandžiai, buvo galima spręsti, kad jie tai daro ne pirmÄ kartÄ .

Praėjus maždaug 10 min., kai kaltinamieji „prisupumpavo“ talpas, A. J. atėjo, iÅ¡jungė vandens siurbliukÄ ir grįžo atgal. Tada jis matė, kaip E. J. atėjo prie talpos, ties kuria iÅ¡ apačios ugnį kÅ«reno A. J., išėmė iÅ¡ virÅ¡aus vamzdį, iÅ¡ talpos pradėjo eiti garai, E. J. įstatė piltuvėlį, o A. J. sėmė vandenį, kurį padavė E. J., o pastarasis šį vandenį pildavo. E. J. pylė skystį iÅ¡ didelio kibiro, o A. J. laukė, kol E. J. supils kibire esantį skystį, kad galėtų pastarajam paduoti kitÄ kibirÄ .

Tada jis parodė kolegai pradėti sulaikymÄ , jie pribėgo prie E. J. ir A. J., suÅ¡uko „policija“, prašė nutraukti nusikalstÄ veikÄ ir jis bandė paimti į Å¡onÄ A. J., o jo kolega – E. J.. A. J. pradėjo muistytis, „stangintis“, jo reikalavimų nevykdė, todėl, siekdamas, kad Å¡is nepabėgtų, jis paguldė pastarÄ jį ant žemės ir uždėko antrankius. Jis matė, kad kolega uždėjo antrankius E. J.. Tada jis skambino budėtojui, kad į pagalbÄ atvažiuotų kolegos nusikalstamai veikai „įforminti“.

IÅ¡ karto po sulaikymo jis klausė A. J., kÄ pastarasis čia veikia. A. J. jam atsakė, kad kartu su broliu gamina naminę degtinę. A. J. pabrėžė, kad jis padeda broliui gaminti naminę degtinę. E. J. sakė, kad viskas yra jo ir nurodė, kad brolis jam padeda. Aptikę A. J. ir E. J. gaminančius naminę degtinę, jie pastiprinimo nekvietė, kadangi pastarieji galėjo pastebėti juos atsitraukiančius, miÅ¡ke taip pat buvo tyla, todėl kaltinamieji bÅ«tų galėję juos iÅ¡girsti. Dėl Å¡ios priežasties jis, įvertinęs situacijÄ , tai, jog su kolega pajėgs sulaikyti 2 asmenis, nusprendė iÅ¡ karto vykdyti sulaikymÄ , niekam nepranešę.

Patrulinė tarnyba turi bÅ«ti su visa ekipuote, jie į įvykį vyksta su „Bodycam“, tai jiems privaloma pagal instrukcijÄ . Å ioje situacijoje jie vyko tikrinti informacijos, o ne į sulaikymÄ , todėl pagal instrukcijÄ vaizdo fiksavimo priemonės nebuvo privalomos, jis buvo pasiėmęs antrankius, dujas, lazdÄ ir tarnybinį ginklÄ . Prie tos vietos, kur vyko sulaikymas, buvo gilios traktoriaus vėžės, viskas „iÅ¡malta“, juodžemis. Sulaikymas vyko tarp vėžių, ten buvo „pliurzė“.

A. J. sakė, kad jam skaudÄ rankÄ dėl surakinimo, tačiau jis buvo palikęs raktelį nuo A. J. uždėtų antrankių, o kolegos turimi antrankiai buvo kito modelio ir jų raktelis netiko, todėl jis negalėjo atrakinti A. J. antrakių. Tai jis pasakė A. J.. Dėl Å¡ios priežasties, paskambinęs kolegoms, prašė, kad paimtų reikiamo modelio raktelį. Atvykus kolegoms, A. J. antrankiai buvo nuimti.

13. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. K. parodė, jog buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke yra naminės degtinės fabrikėlis. Jis ten nuvyko su savo virÅ¡ininku T. V.. Jie pamatė traktoriaus iÅ¡važinėtas vėžes ir pagal jas ėjo toliau link miÅ¡ko. Priėję arčiau prie miÅ¡ko užuodė specifinį naminei degtinei bÅ«dingÄ kvapÄ . Jie nusprendė sėlinti toliau į miÅ¡kÄ , tyliai, lėtai, kad niekas jų neiÅ¡girstų. Eidami į miÅ¡ko gilumÄ jautė specifinį naminei degtinei bÅ«dingÄ kvapÄ ir pamatė iÅ¡ tamsios talpos kylančius dÅ«mus.

Nuo to laiko, kai jie užuodė specifinį naminei degtinei bÅ«dingÄ kvapÄ , iki A. J. ir E. J. sulaikymo praėjo apie 1 val. T. V. ėjo priekyje, o jis ėjo iÅ¡ paskos ir stebėjo užnugarį, kad niekas iÅ¡ nugaros neprieitų. Priėję arčiau pamatė, kad po „bravorÄ â€œ vaikÅ¡to du asmenys, kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, tai buvo A. J. ir E. J.. T. V. matė, kaip A. J. buvo įjungęs vandens siurblį. Jis pats to nematė, nes buvo atsilikęs, o T. V. jam parodydavo, kad gali prieiti arčiau, nes nieko nėra ir jie nebus pastebėti.

Tuo metu, kai jis artinosi, T. V. pamatė, kaip A. J. nuėjo įjungti vandens siurblį. Už 10 min. vandens siurblys buvo iÅ¡jungtas. Jis pats matė, kaip pro „bravorÄ â€œ vaikÅ¡to du asmenys. Jis matė, kaip E. J. prie vienos iÅ¡ talpų iÅ¡traukė, berods, vamzdį, įdėjo piltuvėlį, o A. J. padavė jam kibirÄ su skysčiu. Po to E. J. tÄ kibirÄ su skysčiu pylė per piltuvėlį į tÄ talpÄ . E. J. ir A. J. stovėjo vienas prie kito, bet jis nežino, ar pastarieji kalbėjosi, nes balsų negirdėjo.

Jis sulaikė E. J. ir klausė kieno tai „bravoras“. E. J. atsakė, kad tai jo „brovaras“, nurodė, kad A. J. padeda jam. Jis taip pat girdėjo, kaip A. J. sakė, kad jis padeda E. J..

14. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK) Å ilutės rajono policijos komisariato (toliau – Å ilutės rajono PK) vyresniosios tyrėjos A. B. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), ribose esančiame miÅ¡ke sulaikyti E. J. ir A. J., gaminantys naminius stipriuosius alkoholinius gėrimus. Ä®vykio vietoje rastas aparatas, skirtas gaminti naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams, apie 390 litrų bespalvio skysčio, turinčio specifinį kvapÄ , bÅ«dingÄ naminei degtinei, ir apie 300 litrų raugo (b. l. 1, t. 1).

15. Tauragės apskrities VPK Å ilalės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. D. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad A. J. ir E. J., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslÄ realizuoti, neteisėtai pagamino daugiau nei penkiasdeÅ¡imt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų: 426 litrus 31,8–43,2 proc. stiprumo namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų (b. l. 13-14, t. 1). 16. (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir jo prieduose – fotolentelėse užfiksuota įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), įvairios metalinės ir plastmasinės talpos, 2 dvi metalinės bačkos (130 x 85 cm), po vienÄ â€žgyvatukÄ â€œ (12 ir 15 vijų) abiejuose talpose, tuščios plastmasinės talpos, dujų balionas su prijungta žarna, sukapotos malkos ir kirvis, baltos spalvos maiÅ¡as su miltais, kartoninė dėžutė su mielėmis, prie dujų baliono esantis pakura, sudėta iÅ¡ baltos spalvos silikatinių plytų, ant kurių yra metalinė tuščia talpa, iÅ¡ talpos matomi rÅ«kstantys dÅ«mai, 3 mėlynos spalvos talpos su skaidriu skysčiu, esančios 300 cm atstumu nuo metalinių talpų su „gyvatukais“:

1) iš talpos (57 cm skersmuo, 89 cm aukštis) paimtas 250 ml mėginys skaidraus skysčio, supakuoto į pakuotę Nr. 0364, likęs skystis supiltas į plastmasines taras Nr. 016802-016808, Nr. 016809-016811;

2) iš talpos (40 cm skersmuo, 79 cm aukštis) paimtas 250 ml. mėginys, supakuotas į pakuotę Nr. 0365, likęs skystis paimtas saugojimui Nr. 00879; 3) iš talpos (51 cm skersmuo, 90 cm aukštis) paimtas 250 ml mėginys, supakuotas į pakuotę Nr. 0366, likęs skystis supiltas į plastmasines taras Nr. 00880-00883, Nr. 000683-000689, Nr. 000696-000698; 2 metalinės talpos: 1) iš talpos (144 cm x 116 cm, 35 cm aukštis) paimtas 1 000 ml mėginys, supakuotas į stiklinį butelį Nr. 0358; 2) iš talpos (144 cm x 116 cm, 52 cm aukštis) paimtas 1 000 ml mėginys, supakuotas į stiklinį butelį Nr. 0359; 4 plastmasinės talpos su „broge“: 1) iš talpos (98 cm x 118 cm, 82 cm aukštis) paimtas 1 000 ml mėginys, supakuotas į stiklinį butelį Nr. 0360; 2) iš talpos (98 cm x 118 cm, 82 cm aukštis) paimtas 1 000 ml mėginys, supakuotas į stiklinį butelį Nr. 0361; 3) iš talpos (98 cm x 118 cm, 82 cm aukštis) paimtas 1 000 ml mėginys, supakuotas į stiklinį butelį Nr. 0362;

4) iÅ¡ talpos (98 cm x 118 cm, 82 cm aukÅ¡tis) paimtas 1 000 ml mėginys, supakuotas į stiklinį butelį Nr. 0363, likusi „brogė“ – sunaikinta; nuo pakuros nutiesta 3 cm skersmens žarna, einanti iki upelio (8 600 cm), automobilis „ S. I.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti į saugojimo aikÅ¡telę (b. l. 17-33, 36-37, t. 1). 17. (duomenys neskelbtini) daiktų apžiÅ«ros protokole ir jo prieduose – fotolentelėse – užfiksuotos iÅ¡ įvykio paimtos vietos talpos, su skysčiu, turinčiu naminei degtinei bÅ«dingÄ kvapÄ . Talpose yra 426 litrai skysčio, su kvapu, bÅ«dingu naminei degtinei (b. l. 57-59, 60-68, t. 1). 18. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities VPK kriminalistinių tyrimų tarnybos objektų kriminalistinių tyrimų poskyrio specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad:

1) skystis, esantis talpose Nr. 0364-0366, yra namų gamybos stiprus alkoholinis gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 31,8–43,2 proc.;

2) raugo ėminiai, esantys talpose Nr. 0358-0363, yra broga (raugalas), tinkama namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 2,0–4,2 proc.: a) 60 litrų brogos (raugale), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 2 proc., yra 1,2 litro etilo alkoholio; b) 60 litrų brogos (raugale), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 2,2 proc., yra 1,32 litro etilo alkoholio; c) 45 litruose brogos (raugale), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 2 proc., yra 0,9 litro etilo alkoholio; d) 45 litruose brogos (raugale), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 4,2 proc., yra 1,89 litro etilo alkoholio; e) 45 litruose brogos (raugale), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 2,6 proc., yra 1,17 litro etilo alkoholio; f) 45 litruose brogos (raugale), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 2,3 proc., yra 1,035 litro etilo alkoholio; 3) 300 litruose brogos (raugale), susumavus ėminių Nr. 0358-0363 gautus kiekius, yra 7,515 litrų etilo alkoholio (b. l. 45-53, t. 1). 19. (duomenys neskelbtini) kratos protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val.

E. J. gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), atlikta krata, jos metu virtuvėje esančioje spintelėje rasta ir iÅ¡imta 1,75 litrų talpos plastikinis butelis, kuriame įpilta apie 0,5 litrų skaidraus skysčio, turinčio specifinį naminei degtinei bÅ«dingÄ kvapÄ (b. l. 165-169, t. 1). 20. 2022 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo tarnybos specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad tirti pateiktas butelyje esantis skystis, paimtas (duomenys neskelbtini) kratos kratos metu, yra namų gamybos stiprus alkoholinis gėrimas, kurio tÅ«rinė etilo alkoholio koncentracija yra 39 proc., kiekis – 0,510 litrų (b. l. 179-182, t. 1).

Teismas k o n s t a t u o j a : Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Dėl BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų Dėl aparato, skirto namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimui, neteisėto laikymo 21. BK 201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas turėdamas tikslÄ realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatÅ«ruotÄ ar denatÅ«ruotÄ etilo alkoholį, jų skiedinius (miÅ¡inius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti.

22. Byloje iÅ¡tirtais įrodymais, kaltinamojo E. J. parydomais ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitÄ papildančiais įrodymais – tarnybiniu praneÅ¡imu, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamais E. J. (duomenys neskelbtini), tikslesnė data ir laikas nenustatyti, miÅ¡ke, esančiame (duomenys neskelbtini), rado ir taip neteisėtai laikė aparatÄ namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti iki kol pradėjo gaminti namų gamybos stipriuosius alkoholinius gėrimus ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., jį surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

Kaltinamasis nurodė, jog suprato, kad miÅ¡ke rastas aparatas yra skirtas namų gamybos alkoholiniams gėrimams gaminti, jis Å¡iuo aparatu naudojosi ir, siekdamas, kad pastarasis veiktų, t. y. bÅ«tų tinkamas namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, atliko papildomus veiksmus – sujungė vamzdžius, atsivežė vandens siurblį, reikalingÄ vandeniui iÅ¡gauti, ir dujų balionÄ , reikalingÄ ugniai kÅ«renti. Taigi kaltinamais E. J. suprato, kad laiko aparatÄ namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti.

Dėl neteisėto penkiasdeÅ¡imt ir daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų pagamino, turint tikslÄ realizuoti 23. BK 201 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas turėdamas tikslÄ realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno penkiasdeÅ¡imt arba daugiau litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatÅ«ruoto ar denatÅ«ruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (miÅ¡inių) arba juos realizavo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

24. Pažymėtina, kad Å¡ios normos prasme tikslas realizuoti suprantamas kaip kaltininko noras pagamintus, laikomus ar gabenamus naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatÅ«ruotÄ ar denatÅ«ruotÄ etilo alkoholį, jų skiedinius (miÅ¡inius) parduoti, dovanoti, skolinti, iÅ¡mainyti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims atlygintinai arba neatlygintinai. Pagal teismų praktikÄ , tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste.

Pagal teismų praktikÄ sprendžiant klausimÄ dėl tikslo realizuoti buvimo, atsižvelgiama į rastų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatÅ«ruoto ar denatÅ«ruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (miÅ¡inių) kiekį, vietÄ , ar jų gabenimui panaudotos transporto priemonės ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011; 2K-291-699/2016; 2K-239-511/2018).

25. E. J. ir A. J. kaltinami tuo, kad (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val., miÅ¡ke, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslÄ realizuoti, panaudodami aparatÄ namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, neteisėtai pagamino daugiau nei penkiasdeÅ¡imt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 426 litrus 31,8–43,2 proc. stiprumo namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, ir taip pat iÅ¡ 6 maišų miltų užraugė 300 litrų 2,0–4,2 proc. stiprumo brogÄ (raugalÄ ), turėdami tikslÄ neteisėtai pagaminti ir realizuoti namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 7,515 litrus etilo alkoholio.

26. Kaltinamasis E. J. kaltę pripažino iÅ¡ dalies, t. y. jis pripažino, kad vykdė naminės degtinės, t. y. namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo, gamybÄ ir pagamino apie 400 litrų naminės degtinės, taip pat užraugė „brogÄ â€œ (raugalÄ ), turėdamas tikslÄ iÅ¡ jo pagaminti naminę degtinę, tačiau nurodė, jog veikė vienas ir neturėjo tikslo pagamintos naminės degtinės realizuoti.

27. Kaltinamasis A. J. kaltės visiškai nepripažino ir parodė, kad kartu broliu E. J. naminės degtinės negamino, E. J. veikė vienas, o jis sulaikymo metu įvykio vietoje atsirado atsitiktinai – ten lankėsi, siekdamas, apžiūrėti vietas miške, kur galėtų sodinti eglutes.

28. Teismas, iÅ¡analizavęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , anksčiau nurodytus kaltinamųjų parodymus vertina kritiÅ¡kai, laiko juos siekiu iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės.

29. Byloje iÅ¡tirtais įrodymais, kaltinamųjų parydomais ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitÄ papildančiais įrodymais – tarnybiniu praneÅ¡imu, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, specialisto iÅ¡vada ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamais E. J. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val., miÅ¡ke, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas aparatÄ namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, neteisėtai pagamino daugiau nei penkiasdeÅ¡imt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 426 litrus 31,8–43,2 proc. stiprumo namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, ir taip pat iÅ¡ 6 maišų miltų užraugė 300 litrų 2,0–4,2 proc. stiprumo brogÄ (raugalÄ ).

Ä®vertinus rastÄ pagamintos naminės degtinės kiekį (426 litrai), taip pat rastÄ brogos (raugalo) kiekį (300 litrų), konstatuotina, jog toks kiekis yra aiÅ¡kiai per didelis ir nėra skirtas tik asmeniniam naudojimui, todėl tokio kiekio namų gamybos stipraus alkoholio pagaminimo tikslai pagal savo esmę atitinka realizacijos tikslo turinį.

30. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Tauragės AVPK Å ilutės rajono PK Veiklos skyriaus virÅ¡ininkas T. V. parodė, kad jis kartu su Tauragės AVPK Å ilutės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėju V. K. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., atvyko į miÅ¡kÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tikrinti gautos informacijos apie tai, kad Å¡iame miÅ¡ke yra įranga naminei degtinei gaminti. Atvykę į vietÄ jie pamatė iÅ¡važinėtas traktoriaus vėžės ir, sekdami Å¡iomis vėžėmis, įėję į miÅ¡kÄ užuodė specifinį „brogės“ kvapÄ , pamatė, kad kaltinamieji A.

J. ir E. J. gamina naminę degtinę. Liudytojas T. V. nurodė, kad matė, kaip A. J. įjungė ir po kurio laiko iÅ¡jungė vandens siurblį, skirtÄ vandeniui, reikalingam naminės degtinės gamybai, iÅ¡gauti, taip pat kapojo malkas ir pakÅ«rendavo ugnį, kad bačkos, skirtos naminės degtinės gamybai, kÅ«rentųsi. Liudytojas nurodė, jog matė, kaip E. J. atėjo prie talpos, ties kuria iÅ¡ apačios ugnį kÅ«reno A. J., išėmė iÅ¡ virÅ¡aus vamzdį, E. J. įstatė piltuvėlį, o A.

J. sėmė vandenį, kurį padavė E. J. ir pastarasis šį vandenį pildavo. E. J. pylė skystį iÅ¡ didelio kibiro, o A. J. laukė, kol E. J. supils kibire esantį skystį, kad galėtų pastarajam paduoti kitÄ kibirÄ .

31. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Tauragės AVPK Å ilutės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjas V. K. parodė, kad jis kartu su Tauragės AVPK Å ilutės rajono PK Veiklos skyriaus virÅ¡ininku T. V. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., atvyko į miÅ¡kÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tikrinti gautos informacijos apie tai, kad Å¡iame miÅ¡ke yra įranga naminei degtinei gaminti. Atvykę į vietÄ jie pamatė iÅ¡važinėtas traktoriaus vėžės ir, sekdami Å¡iomis vėžėmis, įėję į miÅ¡kÄ užuodė specifinį naminei degtinei bÅ«dingÄ kvapÄ .

Eidami į miÅ¡ko gilumÄ jie jautė specifinį naminei degtinei bÅ«dingÄ kvapÄ , matė iÅ¡ tamsios talpos kylančius dÅ«mus, o priėję arčiau pamatė po „bravorÄ â€œ vaikÅ¡tančius A. J. ir E. J.. Liudytojas nurodė, jog matė, kaip E. J. prie vienos iÅ¡ talpų iÅ¡traukė vamzdį, įdėjo piltuvėlį, o A. J. padavė jam kibirÄ su skysčiu. Po to E. J. tÄ kibirÄ su skysčiu pylę per piltuvėlį į tÄ talpÄ .

32. Taigi liudytojų parodymai patvirtina, kad kaltinamieji A. J. ir E. J. nagrinėjamu atveju veikė kartu. Teismas pažymi, kad liudytojų T. V. ir V. K. parodymai yra nuoseklÅ«s, tarpusavyje neprieÅ¡taringi, atitinka jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojai nėra pažįstami su kaltinamaisiais, neturi jokių tarpusavio santykių, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog liudytojų T. V. ir V. K. iÅ¡ dalies atitinka ir kaltinamųjų A. J. ir E. J. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kaltinamasis E. J., be kita ko, parodė, kad sulaikymo metu jis pylė pirmo varymo degtinę per piltuvėlį, o kaltinamasis A. J. parodė, kad sulaikymo metu jis buvo paėmęs kibirÄ , tačiau teigė, jog pastarÄ jį pakėlė siekdamas jį patraukti, kad galėtų praeiti pro Å¡alį.

33. Kaltinamųjų kaltė įrodyta ne tik liudytojų parodymais, tačiau ir kitais įrodymais – tarnybiniu praneÅ¡imu, specialisto iÅ¡vada, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ kurio, be kita ko, matyti, kad įvykio vietoje buvo rastas automobilis „S. I.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, kaip patvirtino kaltinamieji, nuosavybės teise priklauso A. J., kurių visuma sudaro logiÅ¡kÄ ir nuosekliÄ duomenų grandinę, leidžiančiÄ besÄ lygiÅ¡kai konstatuoti A. J. ir E. J. kaltumÄ .

34. Teismas taip pat pažymi, jog vien tai, kad kaltinamieji nuosekliai laikosi savo versijos ir bando paneigti kitų asmenų parodymus, neduoda pagrindo besÄ lygiÅ¡kai jų versijÄ laikyti teisinga. Byloje kaltinamieji taip pat pateikė duomenis apie tai, kad A. J. (duomenys neskelbtini) suteikė miÅ¡ko sodinimo paslaugas V. Ū. individualiai veiklai. Vis dėlto minėti įrodymai nesudaro pagrindo vertinti, kad A. J. neįvykdė jam inkriminuojamos nuskalstamos veikos. Visų pirma, A. J. kaltumÄ pagrindžia anksčiau nurodyti teismo aptarti duomenys.

Antra, minėtas miÅ¡ko sodinimo paslaugas A. J. V. Ū. individualiai veiklai suteikė jau po ginčo įvykio. Dėl bendrininkavimo 35. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Kitaip tariant, bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra padaromas bendromis dviejų ar daugiau asmenų, sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, pastangomis.

BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Minėta, kad bÅ«tinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas.

Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-P-218/2009).

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamieji E. J. ir A. J. (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje buvo kartu, abu atlikto veiksmus namų gamybos degtinei gaminti. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad suvokė, kad jie bendrai daro aptartÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir norėjo taip veikti. Nustačius asmenų susitarimÄ veikti bendrai, jų suvokimÄ , kad jie kėsinasi į tÄ patį objektÄ , bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-269-648/2017).

37. Taigi aptarti įrodymai patvirtina, kad E. J. ir A. J. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val., miÅ¡ke, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslÄ realizuoti, panaudodami aparatÄ namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, neteisėtai pagamino daugiau nei penkiasdeÅ¡imt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 426 litrus 31,8–43,2 proc. stiprumo namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, ir taip pat iÅ¡ 6 maišų miltų užraugė 300 litrų 2,0–4,2 proc. stiprumo brogÄ (raugalÄ ), turėdami tikslÄ neteisėtai pagaminti ir realizuoti namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 7,515 litrus etilo alkoholio.

38. Apibendrindamas aukščiau aptartus įrodymus, teismas konstatuoja, A. J. ir E. J. kaltė įrodyta visiÅ¡kai, tokia jų veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 201 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Vis dėlto, teismo vertinimu, E. J. nepagrįstai inkriminuotos dvi atskiros BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nusikalstamos veikos. Dėl tęstinio nusikalstamos veikos pobÅ«džio 39. BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamÄ veikÄ .

Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme neapibrėžta tęstinės nusikalstamos veikos sÄ voka. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarÅ«Å¡ių veikų, iÅ¡ kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010).

40. Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia vieninga kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko.

Tas pats nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das, nedidelis laiko tarpas tarp veikų, ta pati ar greta esanti veikų padarymo vieta ir pan. ne visada yra bÅ«tini konstatuojant tęstinę nusikalstamÄ veikÄ , tačiau, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos specifikÄ , jais gali bÅ«ti papildomai remiamasi pagrindžiant tęstinį nusikalstamos veikos pobÅ«dį. Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rÅ«Å¡inių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali bÅ«ti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011).

41. Taigi, tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne iÅ¡tisai, o susideda iÅ¡ atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų bÅ«ti kvalifikuojamos atskirai, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiÅ¡kos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai vieningai tyčiai paprastai bÅ«dinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisÄ nusikalstamÄ veikÄ ir, darydamas pirmÄ veikÄ , jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymÄ ir dėl kitos nusikalstamos veikos.

Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių Å¡is sumanymas įgyvendinamas ne iÅ¡ karto, o per kelis etapus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006). Nustatant vieningÄ tyčiÄ ne tik vertinamas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , bet ir, be kita ko, iÅ¡siaiÅ¡kinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobÅ«dį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).

Nusikalstamų veikų pripažinimÄ tęstine veika paprastai lemia konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iÅ¡ esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-P-412/2007, 2K-84/2011, 2K-269/2011, 2K-77/2013, 2K-90/2013, 2K-128/2013, 2K-438/2013, 2K-535/2013).

42. BK 201 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas turėdamas tikslÄ realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stipriuosius alkoholinius gėrimus, nedenatÅ«ruotÄ ar denatÅ«ruotÄ etilo alkoholį, jų skiedinius (miÅ¡inius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį atsako tas, kas turėdamas tikslÄ realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno penkiasdeÅ¡imt arba daugiau litrų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, nedenatÅ«ruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (miÅ¡inių) arba juos realizavo.

43. Teismas pažymi, kad nors Å¡iuo atveju E. J. padarytos veikos atitinka skirtingose BK 201 straipsnio dalyse nurodytų nusikalstamų veikų požymius, tačiau jas jungia vieningas sumanymas (vieninga tyčia) atlikti keletÄ veiksmų siekiant bendro rezultato – pagaminti didelį kiekį naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad E. J. laikydamas aparatus naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti ir kartu su A. J. panaudodamas juos naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti bei juos gamindamas, turėjo vienÄ bendrÄ sumanymÄ (vieningÄ tyčiÄ ) naudojantis Å¡iais aparatais pagaminti didelį kiekį naminės degtinės turint tikslÄ jÄ realizuoti.

Taigi nagrinėjamoje byloje aparatų naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti laikymas ir didelio kiekio naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų gaminimas panaudojant šiuos aparatus sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus).

44. Å iame kontekste aktualu, kad tęstinės nusikalstamos veikos tokiais atvejais negali paneigti vien tik tai, jog padarytos alternatyvios veikos patenka į skirtingas to paties BK specialiosios dalies straipsnio dalis. Todėl jei, esant tęstinei nusikalstamai veikai, yra realizuojami alternatyvÅ«s veikos požymiai, nurodyti skirtingose to paties BK straipsnio dalyse, tęstinė veika kvalifikuojama pagal sunkiausiÄ požymį nurodančiÄ taikomo straipsnio dalį, o kiti byloje nustatyti alternatyvÅ«s sudėties požymiai apraÅ¡omi nuosprendyje (BPK 305, 331 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-303/2019).

45. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad kaltinamojo E. J. veiksmai turi bÅ«ti vertintini kaip vienas tęstinis nusikaltimas ir kvalifikuotinas tik pagal vienÄ BK straipsnio dalį, vadovaujantis kvalifikavimo taisykle, pagal kuriÄ sunkesnė nusikalstama veika apima lengvesnę nusikalstamÄ veikÄ . Darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo E. J. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos tik pagal BK 201 straipsnio 2 dalį. Bausmės skyrimas 46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tÄ patį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ skirtingoms asmenybėms gali bÅ«ti visiÅ¡kai skirtingo dydžio ir (ar) rÅ«Å¡ies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

47. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

48. Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo kaltinamiesiems ir vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas, pirmiausiai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį – Å¡iuo atveju kaltinamieji E. J. ir A. J. vienÄ apysunkį tyčinį nusikaltimÄ ekonomikai ir verslo tvarkai, kaltės formÄ ir rūšį – kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia.

49. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamieji veikÄ padarė bendrininkų grupe (BK 59 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Skiriant kaltinamiesiems bausmes taip pat atsižvelgtina į kaltinamųjų asmenybes – kaltinamasis E. J. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apibÅ«dina jį teigiamai, kaip darbÅ¡tų atsakingÄ , sÄ Å¾iningÄ , tvarkingÄ ir pareigingÄ darbuotojÄ , augina nepilnametį sÅ«nų G. J., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat turi pilnametę dukterį, kuri studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Kaltinamasis E. J. neteistas (BK 97 straipsnio 6 dalis), administracine tvarka nebaustas, verčiasi Å«kininko veikla, Å ilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos pateiktoje charakteristikoje apibÅ«dinamas teigiamai, kaip darbÅ¡tus ir tvarkingas Å«kininkas.

51. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. J. ir A. J. pagal BK 201 straipsnio 2 dalį paskyrus baudas, kurių dydžiai mažesni nei BK 47 straipsnio 3 dalyje nustatyti baudų už apysunkį nusikaltimÄ vidurkiai.

52. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalį nuosprendį paskelbęs teismas iÅ¡aiÅ¡kina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudÄ Ä¯ teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitÄ teismo nustatytÄ laikotarpį. Taigi nuteistajam paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tačiau nuosprendį priimantis teismas turi diskrecijos teisę ir gali nustatyti kitokį Å¡ios bausmės įvykdymo terminÄ .

53. Remiantis bylos duomenimis, kaltinamasis A. J. yra darbingo amžiaus, verčiasi Å«kininko veikla, yra vedęs. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. nurodė, kad jo pajamas sudaro vidutiniÅ¡kai minimali mėnesinė alga per mėnesį, jis nepilnamečių vaikų ar kitų iÅ¡laikytinių neturi, tačiau jo sutuoktinė iki Å¡iol nedirbo, o bylos nagrinėjimo metu turėtų pradėti dirbti. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, į kaltinamojo Å¡eimos interesus, nustatytinas 12 mėn. laikotarpis savanoriÅ¡kai sumokėti baudÄ .

54. Remiantis bylos duomenimis, kaltinamasis E. J. yra darbingo amžiaus, dirba, yra vedęs, turi nepilnametį sÅ«nų G. J., gim. (duomenys neskelbtini) Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. taip pat nurodė, kad padeda iÅ¡laikyti pilnametę dukterį, kuri studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, į kaltinamojo E. J. Å¡eimos interesus, nustatytinas 12 mėn. laikotarpis savanoriÅ¡kai sumokėti baudÄ . Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo 55.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už Å¡io kodekso uždraustos veikos padarymÄ , ar ne, jeigu:

1) perleisdamas turtÄ kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas bus naudojamas Å¡io kodekso uždraustai veikai daryti;

2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;

3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) Å¡is turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdeÅ¡imt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo Å¡eimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtÄ , jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas yra Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

56. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) į įvykio vietÄ , t. y. miÅ¡kÄ , esantį (duomenys neskelbtini), vyko kaltinamajam A. J. priklausančiu automobiliu „Subaru“, kartu su savimi, be kita ko, vežėsi vandens siurblį ir dujų balionÄ , taip pat mieles ir miltus, reikalingus naminei degtinei gaminti. (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir jo prieduose – fotolentelėse užfiksuotas įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), esantis automobilis „ (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. patvirtino, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam priklauso nuosavybės teise.

57. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamieji pagamino 426 litrus 31,8–43,2 proc. stiprumo namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, ir taip pat iÅ¡ 6 maišų miltų užraugė 300 litrų 2,0–4,2 proc. stiprumo brogÄ (raugalÄ ), turėdami tikslÄ neteisėtai pagaminti ir realizuoti namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 7,515 litrus etilo alkoholio. Esant Å¡ioms aplinkybėms, akivaizdu, minėtų gėrimų gabenimas nenaudojant transporto priemonės iÅ¡ esmės neįmanomas.

Taigi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas nusikaltimo padarymo priemone ir turi bÅ«ti konfiskuojamas kaip (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog, nors kaltinamieji teigė, jog kaltinamasis A. J. nežinojo, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamas nusikalstamai veikai daryti, tačiau, pripažinus A. J. kaltu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val., miÅ¡ke, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su E. J., turėdamas tikslÄ realizuoti, panaudodamas aparatÄ namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, neteisėtai pagamino daugiau nei penkiasdeÅ¡imt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, minėtos aplinkybės vertintinos kaip nepagrįstos.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotina, kaip nusikalstamos veikos priemonė. Dėl civilinio ieÅ¡kinio 58. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

59. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos apsaugos ministerijos pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas teismo priteisti iÅ¡ kaltinamųjų 1 981,23 Eur turtinės žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad kaltinamiesiems vykdant neteisėtÄ veikÄ , VÄ® Valstybinės miÅ¡kų urėdijos regioninio padalinio patikėjimo teise valdomame miÅ¡ke, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai nukirstas vienas uosis (13,347 ktm), 320 m2 plote užterÅ¡tas miÅ¡ko plotas – iÅ¡piltas raugas (broga), 300 m2 plote iÅ¡važinėta miÅ¡ko paklotė, taip sužalota iÅ¡ viso 620 m2 miÅ¡ko paklotės. Aplinkai padaryta žala apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d.

įsakymu Nr. Dl-249 patvirtinta fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika). Pagal Metodikos 2.1 punktÄ II brandumo grupės (pusamžiuose) medynuose taikomas 1,5 koeficientas. Metodikos priedo 1.4.2 punkte nustatytas 60 Eur įkainis už 1 m3 medienos, jo 4 punkte – 3 Eur įkainis už 1 m2 miÅ¡ko paklotės sužalojimÄ . Å iuo atveju kaltinamieji padarė 1981,23 Eur žalos aplinkai (1,347 ktm x 60 Eur x 1,5 + 620 m2 x 3 Eur).

60. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sÄ lygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai jÄ reikia įrodinėti.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos), taip pat negautos pajamos.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai; jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktÄ ir dydį privalo įrodyti ieÅ¡kovas.

61. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAÄ®) 9 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinkÄ , tausoti gamtos iÅ¡teklius ir nepažeisti kitų gamtos iÅ¡teklių naudotojų teisių bei interesų. Žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės pavirÅ¡iaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvÅ«nų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natÅ«raliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraÅ¡tovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas (AAÄ® 1 straipsnio 1 dalies 21 punktas).

Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai iÅ¡laikyti rÅ«Å¡ių ar buveinių palankiai apsaugos bÅ«klei, taip pat biologinės įvairovės, miÅ¡kų, kraÅ¡tovaizdžio, saugomų teritorijų bÅ«klei (AAÄ® 32 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Padariusieji žalos aplinkai asmenys privalo AAÄ® nustatyta tvarka atlyginti žalÄ aplinkai ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus AAÄ® straipsnio antrojoje dalyje. Žalos aplinkai ir kitų susijusių nuostolių dydis sumažinamas asmenų savo lėšomis įgyvendintų priemonių, kuriomis buvo atkurta aplinka ar sumažinta padaryta žala, iÅ¡laidų dydžiu.

Žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintÄ metodikÄ , įvertinant pirminę aplinkos bÅ«klę (sÄ lygas), neigiamo poveikio aplinkai reikÅ¡mingumÄ , natÅ«ralaus aplinkos atsikÅ«rimo galimybes ir laikÄ , atliktus veiksmus, užtikrinančius terÅ¡alų ir (arba) kitokių darančių žalÄ aplinkai veiksnių skubiÄ kontrolę, sulaikymÄ , paÅ¡alinimÄ ar kitokį valdymÄ siekiant sumažinti ar iÅ¡vengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkÅ«rimo priemones (AAÄ® 32 straipsnio 3,4 dalys).

Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo (toliau – MÄ®) 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad miÅ¡ko valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miÅ¡kus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkurti iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ , miÅ¡kÄ naudoti tokiais bÅ«dais, kurie padėtų mažinti neigiamÄ poveikį aplinkai, racionaliai Å«kininkauti miÅ¡ko žemėje (miÅ¡ke), palaikyti dirvožemio naÅ¡umÄ , saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miÅ¡ko iÅ¡teklius negavus nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas (MÄ® 6 straipsnio 2 dalis). MiÅ¡ko apsaugos uždaviniai – saugoti miÅ¡kÄ ir jo iÅ¡teklius nuo neteisėtų veiksmų: savavaliÅ¡ko miÅ¡ko kirtimo, miÅ¡ko naudojimo tvarkos pažeidimų, miÅ¡ko iÅ¡teklių grobstymo, miÅ¡ko terÅ¡imo, Å¡iukÅ¡linimo, miÅ¡ko padegimo, naminių gyvulių daromos žalos; taip pat saugoti miÅ¡kÄ nuo žvėrių daromos žalos, gaisrų, ligų, kenkėjų ir kitų stichinių nelaimių, miÅ¡ko dirvožemio ir medžių mechaninių pažeidimų (MÄ® 17 straipsnis).

Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miÅ¡ko valdytojų, savininkų ir naudotojų miÅ¡kui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui, privalo visiÅ¡kai jÄ atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusiÄ bÅ«klę. Nuostolių apskaičiavimo tvarkÄ nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (MÄ® 23 straipsnio 1 dalis).

62. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. J. ir A. J. vykdė nusikalstamÄ veikÄ miÅ¡ke, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. E. J. (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke, esančiame (duomenys neskelbtini)., rado ir taip neteisėtai laikė aparatÄ namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Be to, E. J. ir A. J. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val., miÅ¡ke, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslÄ realizuoti, panaudodami aparatÄ namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, neteisėtai pagamino daugiau nei penkiasdeÅ¡imt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų.

63. Vis dėlto, sprendžiant klausimÄ dėl žalos atlyginimo, taip pat bÅ«tina nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltinamųjų neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Kaip matyti iÅ¡ pateikto civilinio ieÅ¡kinio, praÅ¡omÄ priteisti turtinę žalÄ sudaro 1 860 Eur žala už sugadintÄ miÅ¡ko paklotę (620 m2) ir 121,23 Eur žala už nukirstÄ medį. VÄ® Valstybinės miÅ¡kų urėdijos Å ilutės regioninio padalinio girininko V. R. parengtame (duomenys neskelbtini) tyrimo veiksmų protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog Vainuto girininkijos 65 kvartalo 7, 8, 9, 11 miÅ¡ko sklypuose gaminta naminė degtinė ir 4a grupės miÅ¡ke padaryti pažeidimai: sunaikinta ir iÅ¡važinėta miÅ¡ko paklotė 320 m2 plote; iÅ¡piltas raugas (broga) 300 m2 plote; nupjautas vienas iÅ¡virtęs uosis (skersmuo – 44 cm, tÅ«ris – 1,347 ktm).

Remiantis byloje pateiktu (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu – fotolentelėmis, matyti, kad juose užfiksuota įvykio vieta miške, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš pateiktų fotonuotraukų, vietovėje, kurioje buvo laikomas aparatas namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir kurioje kaltinamieji gamino namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus, miško paklotė buvo nunykusi. Pateiktose fotonuotraukose taip pat užfiksuotos vėžės ties kaltinamųjų naudojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini).“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Aplinkybę, jog įvykio vietoje miÅ¡ko paklotė buvo nunykusi, aplieta raugalu (broga), joje iÅ¡važinėtos vėžės teisiamojo posėdžio metu patvirtinto ir kaltinamieji E. J. ir A. J., taip pat kaip liudytojai apklausti T. V. ir V. K.. Be to, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamieji, vykdami namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimų gamybÄ , pilstė skirtingose talpose esančius skysčius iÅ¡ vienos talpos į kitÄ , parengė raugalÄ (brogÄ ), todėl akivaizdu, kad gamybos proceso metu dalį Å¡ių skysčių kaltinamieji galėjo iÅ¡lieti ant miÅ¡ko paklotės. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamieji neteisėtais veiksmais pažeidė miÅ¡ko paklotę, taip padarydami jai žalÄ .

64. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. nurodė, kad ties ta vieta, kurioje buvo aparatas namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams, buvo nupjautas vienas medis, taip pat buvo sudėtos malkos. Kaltinamasis pažymėjo, kad minėto medžio jis nepjovė. Teismas šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes vertina kritiškai. Visų pirma, nors teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. V. nurodė, jog nematė, kaip kaltinamieji pjovė medį, tačiau iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priede esančių fotonuotraukų, kaltinamųjų ir liudytojų parodymu teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad įvykio vietoje buvo rastos malkos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad minėtas malkas kaltinamieji naudojo namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, t. y. malkos buvo reikalingos siekiant išgauti ugnį ir taip kūrenti talpose esantį skystį. Taigi šiuo atveju malkos (mediena) buvo būtina namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gamybos dalis. Antra, minėtos malkos ir atitinkamai nupjautas medis buvo rastas ties ta vieta, kurioje buvo laikomas aparatas namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir vyko šių gėrimų gamyba.

Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad kaltinamieji nupjovė ginčo medį siekdami panaudoti jį namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gamybos procese. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji nurodė, kad minėto medžio nepjovė, tačiau patvirtino, jog ginčo malkos buvo panaudotos ugniai kūrenti, t. y. namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gamybos procese.

65. Fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miÅ¡kuose padarę žalÄ aplinkai, privalo jÄ atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto bÅ«klę. Padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal Å¡ios metodikos priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius (Metodikos 1 punktas). Pagal Metodikos 2.1 punktÄ , jeigu neteisėtai nukertami ar kitaip sunaikinami arba sužalojami medžiai, II brandumo grupės (pusamžiuose) medynuose, taikomas koeficientas 1,5.

Metodikos priedo „fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai“ (toliau – Metodikos Priedas) 1.4.2 punkte nustatyta, kad už neteisėtÄ (pažeidžiant miÅ¡ko naudojimÄ reglamentuojančius teisės aktus) medžių ir krÅ«mų nukirtimÄ , kitokį sunaikinimÄ arba sužalojimÄ IV grupės miÅ¡kuose neplynaisiais kirtimais taikomas 60 Eur įkainis už 1 m3 medienos. Už miÅ¡ko paklotės žalojimÄ ar ėmimÄ (pažeidžiant nustatytÄ jÄ tvarkÄ ) taikomas 3 Eur už 1 m2 įkainis (Metodikos Priedo 4 punktas).

Taigi šiuo atveju kaltinamieji padarė 1 981,23 Eur žalos aplinkai (1,347 ktm x 60 Eur x 1,5 + 620 m2 x 3 Eur).

66. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas solidariosios atsakomybės taikymÄ deliktiniams santykiams, yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė tokiems santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių;

2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. Å¡iuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalÄ padariusio asmens veiksmų neteisėtumÄ ; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iÅ¡ esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo;

4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitÄ nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų;

5) pareiga atlyginti žalÄ atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais);

6) žalÄ padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už Å¡io asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

67. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus gamino veikdami bendrininkų grupe, t. y. neteisėtus veiksmus, sukėlusius žalÄ , atliko kartu, todėl abu yra laikytini atsakingais už padarytÄ Å¾alÄ .

68. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas, iÅ¡ kaltinamųjų A. J. ir E. J. solidariai priteistina 1 981,23 Eur turtinės žalos atlyginimo Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos. Kiti klausimai 69. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas kaltinamojo E. J. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. (1 diena), sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai (b. l. 14-16, t. 2).

70. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas kaltinamojo A. J. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. (1 diena), sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai (b. l. 119-121, t. 1).

71. E. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – įsiteisėjus nuosprendžiui, naikinti.

72. A. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – įsiteisėjus nuosprendžiui, naikinti.

73. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: 73.1. skaidraus skysčio mėginiai, supilti į butelius Nr. 0364, Nr. 0365, Nr. 0366, kvitas Serija BBB Nr. 068532 (b. l. 54-55, 56, t. 1).; 73.2. raugo mėginiai, supilti į stiklinius butelius Nr. 0358, Nr. 0359, Nr. 0360, Nr. 0361, Nr. 0362, Nr. 0363, kvitas Serija BBB Nr. 068532 (b. l. 54-55, 56, t. 1).; 73.3. naminė degtinė, supilta į talpas Nr. 016802, Nr. 016803, Nr. 016804, Nr. 016805, Nr. 016806, Nr. 016807, Nr. 016808, Nr. 016809, Nr. 016811, Nr. 00879, Nr. 002312, Nr. 00883, Nr. 000683, Nr. 000684, Nr. 000685, Nr. 000686, Nr. 000687, Nr. 000688, Nr. 000689, Nr. 000696, Nr. 000697, Nr. 000698, Nr. 00881, Nr. 00882, kvitas Serija BBB Nr. 068434 (b. l. 67-68, 69, t. 1); 73.4. 1,75 litrų talpos butelis su skysčiu, Nr. 231870, kvitas Serija BBB Nr. 068455 (b. l. 183-184, 185, t.

1) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 110 MGL (5 500 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ A.

J. įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. – 1 (vienÄ ) dienÄ , vienÄ sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę bausmę – 108 MGL (5 400 Eur) dydžio baudÄ . Nustatyti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per 12 (dvylika) mėnesių nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ (įmonės kodas 188659752;

įmokos kodas 6801), o dokumentÄ , patvirtinantį baudos sumokėjimÄ pristatyti Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų raÅ¡tinei (M. J. g. 4, Å ilutė). Nuteistajam nesumokėjus baudos per nurodytÄ terminÄ ir nepateikus Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų raÅ¡tinei tai patvirtinančių banko kvitų, bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimÄ . A. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. E. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 110 MGL (5 500 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ E. J. įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val.

– 1 (vienÄ ) dienÄ , vienÄ sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę bausmę – 108 MGL (5 400 Eur) dydžio baudÄ . Nustatyti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per 12 (dvylika) mėnesių nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ (įmonės kodas 188659752;

įmokos kodas 6801), o dokumentÄ , patvirtinantį baudos sumokėjimÄ pristatyti Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų raÅ¡tinei (M. J. g. 4, Å ilutė). Nuteistajam nesumokėjus baudos per nurodytÄ terminÄ ir nepateikus Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų raÅ¡tinei tai patvirtinančių banko kvitų, bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. E. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti solidariai iÅ¡ kaltinamųjų A. J. ir E. J. 1 981,23 Eur (vieno tÅ«kstančio devynių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vieno euro 23 ct) turtinės žalos atlyginimÄ Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

1) skaidraus skysčio mėginius, supiltu į butelius Nr. 0364, Nr. 0365, Nr. 0366 (kvitas Serija BBB Nr. 068532;

2) raugo mėginius, supiltus į stiklinius butelius Nr. 0358, Nr. 0359, Nr. 0360, Nr. 0361, Nr. 0362, Nr. 0363 (kvitas Serija BBB Nr. 068532);

3) naminę degtinę, supiltÄ Ä¯ talpas Nr. 016802, Nr. 016803, Nr. 016804, Nr. 016805, Nr. 016806, Nr. 016807, Nr. 016808, Nr. 016809, Nr. 016811, Nr. 00879, Nr. 002312, Nr. 00883, Nr. 000683, Nr. 000684, Nr. 000685, Nr. 000686, Nr. 000687, Nr. 000688, Nr. 000689, Nr. 000696, Nr. 000697, Nr. 000698, Nr. 00881, Nr. 00882 (Serija BBB kvitas Nr. 068434); 4) 1,75 litrų talpos butelį su skysčiu Nr. 231870 (kvitas Serija BBB Nr. 068455) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundÄ per Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mus. Teisėja Rita Renkytė