c8aad3f8-2f7c-4586-bb44-ab06a963d5ef · VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-26-305/2017Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01360-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1;3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5(S) VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 3 d.Vilkaviškis            Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant ieškovei T. S., jos atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,atsakovės L. B. atstovei advokatei Editai Gaubienei,atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei K.

S.,trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, R. K.,nedalyvaujant atsakovei L. B. (teismo Å¡aukimas įteiktas, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant, atstovaujama advokatės),atsakovui Č. J. P. (teismo Å¡aukimas įteiktas, neatvykimo priežastys nežinomos),          vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. e2-26-305/2017 pagal ieÅ¡kovės T. S. ieÅ¡kinį atsakovams L. B., Č. J. P. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, – R.

K.. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė 2016 m. liepos 21 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o (pasirengimo bylos nagrinėjimui metu patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimÄ ) nustatyti 6 metrų pločio kelio servitutÄ (teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti galvijus) žemės sklypams, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pateiktÄ matininko K. D. situacijos brėžinį ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovų valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovės ir jos atstovės paaiÅ¡kinimai ir argumentai dėl ieÅ¡kinio reikalavimųIeÅ¡kovės 2017 m. vasario 5 d. patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad 2003 m. gegužės 15 d. apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 39-13310-14304 ieÅ¡kovei T.

S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, suteikiant jai 0,8054 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Å alia Å¡io sklypo buvo suformuoti atsakovų sklypai. Kelias valstybinėje žemėje privažiuoti prie Å¡io ieÅ¡kovės sklypo nebuvo suprojektuotas, tai patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) VilkaviÅ¡kio skyrius 2013 m. spalio 28 d. raÅ¡te Nr. 19SS-(14.19.45.)-37. Dėl privažiavimo prie savo sklypo klausimo iÅ¡sprendimo ieÅ¡kovė kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ , ir 2015 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. (2070/08)Spr5-529 buvo parengta kadastrinių matavimų byla, kurioje buvo numatyti kadastro duomenų pakeitimai – ieÅ¡kovės sklypo rytinėje pusėje suformuotas 6 metrų pločio pravažiavimas.

Pravažiamas suformuotas per valstybinės žemėvaldos žemę, L. B. žemės sklypÄ ir galimai Č. P. žemės sklypÄ . 2015 m. gruodžio 2 d. NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus specialistai surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 19ŽN-152-(14.19.73), kurio registravimo data 2015 m. gruodžio 7 d., kuriame konstatavo, kad ieÅ¡kovė žemę naudoja pagal paskirtį, laikosi žemės sklypo ribų ir nėra užėmusi greta esančios valstybinės ar privačios žemės. Ä® rytus nuo žemės sklypo prie ribos 3-4 įbraižytas kelias vietovėje nėra įrengtas, jo plotis prie žemės sklypo ribos nuo riboženklių iki gretimo žemės sklypo savininkui Č.

P. priklausančios tvoros yra 4,20 – 4,40 m., tačiau ir likusioje juostoje yra priaugę krÅ«mų, teritorija nelygi, netinkama naudoti keliui. 2015 m. gruodžio 8 d. NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus raÅ¡te Nr.19SD-4089-(14.19.104) konstatuota, kad nors tarp ieÅ¡kovės sklypo ir Č. P. priklausančios tvoros yra 4.20 – 4.40 m. atstumas, tačiau atlikus Č. P. žemės sklypo naudojimo patikrinimÄ , nustatyta, kad tvora yra pastatyta ne prie sklypo ribos, bet 0,86 – 2,37 m. atstumu į Č. P. žemės sklypo pusę.

Tokiu bÅ«du tarp sklypų likusi tik 1,83 – 3,53 m. valstybinės žemės juosta. Tokio pločio kelias yra akivaizdžiai per siauras pravažiuoti žemės Å«kio technikai. RaÅ¡te raÅ¡oma, kad susidariusiai situacijai iÅ¡spręsti atsakovų žemės sklypams (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) arba kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) gali bÅ«ti nustatytas kelio servitutas, kuris ieÅ¡kovei leistų nevaržomai pravažiuoti per minėtus žemės sklypus. 2016 m. sausio 11 d. raÅ¡te Nr. 1SS-108-(9.5.) NŽT, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės žemės sklypo ir greta esančių sklypų formavimo istorijÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad privažiavimo į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ klausimas nėra iÅ¡spręstas.

Taip pat nustatyta, kad tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (L. B. sklypas) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės sklypas) bei tarp žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Č. P. sklypas), yra 1,83 – 3,43 m. pločio valstybinės žemės juosta, tačiau ji yra netinkama keliui suprojektuoti, nes yra per siaura. Be to, tarp žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra elektros stulpas.

Todėl NŽT yra tos nuomonės, kad esamoje situacijoje klausimas dėl privažiavimo į ieÅ¡kovės sklypÄ galėtų bÅ«ti sprendžiamas nustatant atsakovų žemės sklypams kelio servitutÄ . Atsakovams nesutikus sudaryti sandorį dėl kelio servituto jų sklypuose nustatymo, šį klausimÄ nagrinėja teismas. NŽT pavedė VilkaviÅ¡kio skyriui suorganizuoti ieÅ¡kovės ir atsakovų susitikimÄ , kurio metu spręsti klausimÄ dėl galimybės atsakovų žemės sklypams nustatyti servitutÄ .

Vykdant šį pavedimÄ , NŽT VilkaviÅ¡kio skyrius 2016 m. sausio 14 d. raÅ¡tu Nr. 19SD-132-(14.19.104.) „Dėl žemės savininkų susitikimo“ pakvietė ieÅ¡kovę ir atsakovus į susitikimÄ , kurio metu ketino siÅ«lyti Å¡alims tarpusavio susitarimu sudaryti sandorį dėl kelio servituto atsakovų sklypams. Ä® šį susitikimÄ atvyko ieÅ¡kovė ir atsakovė L. B., tačiau Å¡alims susitarti dėl servituto nepavyko. Iki Å¡ios bylos užvedimo atsakovams buvo iÅ¡siųsti praÅ¡ymai dėl leidimo nustatyti kelio servitutÄ per jiems nuosavybės ir patikėjimo teise priklausančiÄ Å¾emę.

Atsakovas Č. P. nepateikė jokio atsakymo. Atsakovė L. B. 2016 m. birželio 27 d. atsiliepimu atsisakė duoti tokį sutikimÄ . Atsakovas NŽT VilkaviÅ¡kio skyrius taip pat nepateikė atsakymo. BÅ«tent dėl VilkaviÅ¡kio skyriaus darbuotojų kaltės nustatinėjant gretimų sklypų ribas susidarė situacija, kai ieÅ¡kovė neturi galimybės patekti į savo sklypÄ , tačiau VilkaviÅ¡kio skyrius nevykdo centrinės buveinės nurodymo dėl servituto suformavimo. Dėl esamos situacijos ieÅ¡kovė patiria žalÄ negalėdama naudotis savo žemės sklypu, kurios atlyginimo ieÅ¡kovė galimai pareikalaus iÅ¡ kaltų asmenų.

Akivaizdu, kad gera valia sudaryti sandorį dėl kelio servituto jų sklypuose atsakovai nesutinka. Todėl ieÅ¡kovė priversta praÅ¡yti šį servitutÄ nustatyti teismÄ . NŽT administraciniu aktu privačiam žemės sklypui nustatyti kelio servitutÄ galėtų tik įstatymo nustatytais atvejais, tarp kurių Å¡ios bylos situacija nepatenka. Todėl ieÅ¡kovė gali siekti nustatyti servitutÄ su atsakovais sudarytu sandoriu, ar, nepavykus sudaryti sandorio, teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.124 straipsnio 1 dalis).

CK 4.125 straipsnyje nustatyta, kad sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas, t.y. Å¡iuo atveju atsakovai. CK 4.126 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad jeigu žemės sklypų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį – servitutas nustatomas teismo sprendimu. Daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismÄ dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. IeÅ¡kovės siÅ«lomas servitutas iÅ¡ esmės eina pro jau nuo seno esantį pravažiavimÄ , paties servituto planÄ ieÅ¡kovė jau parengė.IeÅ¡kovės 2017 m. kovo 16 d. ieÅ¡kinio reikalavimų patikslinime papildomai nurodyta, kad ieÅ¡kovė negali naudotis NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 19 d.

įsakymu Nr. 19VÄ®-1064-(14.19.2.) patvirtintu R. K. nuomojamame žemės sklype kelio servitutu, kadangi Å¡is servitutas suprojektuotas per vandens apsemtÄ Å¡io sklypo dalį. Todėl ieÅ¡kovė pasilieka prie savo ieÅ¡kinio reikalavimų.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti pagal patikslintÄ reikalavimÄ . Papildomai paaiÅ¡kino, kad ji daugybę metų tam, kad patektų į jai priklausantį žemės sklypÄ , naudojosi 6 metrų pločio keliu, einančiu palei Č.

J. P. žemės sklypÄ . Kelias apėmė ir dalį žemės sklypo, Å¡iuo metu priklausančio L. B., o anksčiau priklaususio D.. PrieÅ¡ 18 metų matavo tas žemes ir jai atmatavo 6 metrų keliÄ . Kai jai atmatavo keliÄ , tada D. pakėlė jų žemės sklypÄ tolyn, t.y. prailgino tÄ Å¾emės sklypÄ . Tačiau kai D. priklausiusį žemės sklypÄ Ä¯sigijo L. B., buvo padaryti jos žemės sklypo geodeziniai matavimai, ir nebeliko to 6 metrų pravažiavimo. Todėl ieÅ¡kovė jau keli metai su žemės Å«kio technika nebegali patekti į savo žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovė taip pat patvirtino, kad žino, jog jau yra nustatytas kelio servitutas patekti į jos žemės sklypÄ per R. K. žemės sklypÄ . Tačiau, jos nuomone, Å¡is nustatytas kelio servitutas yra „nesÄ monė“: R. K. žemės sklype yra iÅ¡kastas tvenkinys ir dabar ten vanduo, technika nuskęs įvažiavus, be to, ir stulpas yra, todėl reikės sukaliotis. Yra skirtumas, kur tiesiai važiuoti, o kur sukaliotis. Mano, kad dėl esamos situacijos kalčiausia NŽT, nes padarė projektÄ , tačiau kelio nepaliko.

Taip pat ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad bÅ«tent 6 metrų pločio kelio servitutas reikalingas, nes į jos žemės sklypÄ turės pateikti plačių gabaritų žemės Å«kio technika. Atsakovams už praÅ¡omÄ nustatyti kelio servitutÄ nesutinka mokėti (garso įraÅ¡as nuo 4.59 min.).IeÅ¡kovės atstovė advokatė Diana Ingrida Vinklerytė teismo posėdžio metu nurodė, kad mano, jog ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti tenkinamas. Atkreipė dėmesį, kad byla buvo užvesta, kai servitutas per R.

K. žemės sklypÄ dar nebuvo nustatytas, ir mano, kad buvo paskubėta jį įtvirtinti, kai byla jau buvo teisme. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti pravažiavimÄ per valstybinės žemės dalį ir per labai nedidelę L. B. žemės sklypo dalį. Kelias toje vietoje jau yra susiformavęs, esantis iÅ¡važinėtas, gruntas jau yra kietas, be to, patogu važiuoti tiesiu keliu. Å is kelias valstybinės žemėvaldos yra nuo 1,8 m. iki 3,5 m., todėl L. B. žemės sklypas bÅ«tų labai nedaug „kabinamas“.

Tuo tarpu suformuotas kelio servitutas per R. K. žemės sklypÄ yra netinkamas naudoti. Kaip paaiÅ¡kino R. K., jos žemės sklype yra iÅ¡kastas tvenkinys ir tarp jo bei L. B. žemės sklypo (kur praeina nustatytas kelio servitutas) 4 m. tikrai nėra, tuo labiau pavasarį, kai ir bÅ«na pagrindiniai žemės Å«kio darbai, kada bÅ«tent ir reikia pravažiuoti. Be to, ten niekada ir nebuvo kelio, todėl ten tas kelias kažkaip tai turės bÅ«ti formuojamas. Atsiranda visa eilė įsipareigojimų R. K., kaip tÄ keliÄ iÅ¡laikyti.

O taip pat nustatyto kelio servituto viduryje stovi stulpas. Taigi, nustatytas kelio servitutas tikrai negali bÅ«ti naudojamas. IeÅ¡kovės atstovė įsitikinusi, kad esama situacija gali bÅ«ti labai lengvai sprendžiama, tereikia prailginti L. B. žemės sklypÄ Ä¯ valstybinės žemės sklypÄ . Pažymėjo, kad dėl NŽT klaidų, kuomet nebuvo suformuotas kelias prie žemės sklypo, dabar reikia formuoti kelio servitutus, mokėti už juos. Mano, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteistos ir iÅ¡ NŽT, nes servitutas atsirado tik po bylos užvedimo, todėl ieÅ¡kovės teisės buvo pažeistos (garso įraÅ¡as nuo 42.14 min.).Atsakovų ir jų atstovų paaiÅ¡kinimai ir atsikirtimai į ieÅ¡kinio reikalavimusAtsakovė L.

B. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ji su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nesutinka, kad per jos žemės sklypÄ eitų kelias. Kaip teigiama 2015 m. gruodžio 2 d. NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus specialistų suraÅ¡ytame Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 19ŽN-152-(14.19.73), į rytus nuo ieÅ¡kovės žemės sklypo esančio kelio plotis prie žemės sklypo nuo riboženklių iki gretimo žemės sklypo savininkui Č. J. P. priklausančios tvoros yra 4,20 - 4,40 m., kuri, kaip teigiama NŽT raÅ¡te Nr. 19SD-4089-(14.19.104), pastatyta 0,86-2,37 atstumu Ä® Č.

J. P. žemės sklypo pusę. Pagal NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus specialistų suraÅ¡ytÄ Å½emes naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 19ŽN-152-( 14.19.73)-111 tarp jai priklausančio sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Č. J. P. priklausančios tvoros, esančios sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra 4 m. žemės juosta. Dalis jos yra valstybinės žemės juosta, dalis Č. J. P. priklausanti žemės juosta. Kadangi Å¡ioje juostoje esančios žemės dalis priklauso Č. J. P., galimybė sudaryti servitutÄ su Č.

J. P. yra logiÅ¡ka, nei jį sudarant su dviem sklypais.Atsakovės L. B. atstovė advokatė Edita Gaubienė teismo posėdžio metu nurodė, kad mano, jog ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir neturėtų bÅ«ti tenkinamas. Visų pirma, Å¡iai dienai kelio servitutas patekti į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ yra nustatytas patvirtintu planu, todėl ieÅ¡kinys teismui dėl kito servituto nustatymo yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkinamas. Keisti nustatytÄ kelio servitutÄ vien todėl, kad to nori ieÅ¡kovė, nėra jokio teisinio pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad asmens, praÅ¡ančio nustatyti servitutÄ , valia ar noras nėra tas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis teismas privalo nustatyti servitutÄ . Argumentuojama, kad nustatytu kelio servitutu neina naudotis, nes Å¡lapia. Tačiau natÅ«ralu, kad pavasarį yra Å¡lapia ne tik Å¡iame, bet ir kituose laukuose. IÅ¡ pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad Å¡iuo keliu yra važinėjama. NŽT yra pateikusi geodezinę nuotraukÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad tas vandens telkinys iÅ¡ tiesų yra toje vietoje, tačiau kelio servitutas neina per tÄ telkinį.

Atsakovės L. B. atstovės nuomone, toks argumentas, kad toks servitutas (koks yra suprojektuotas) negali bÅ«ti nustatomas, nėra atsakovės L. B. reikalas. Å iuo atveju servitutas yra suprojektuotas, patvirtintas, sutikimai duoti, ir jeigu Å¡ioje situacijoje netinka, negerai yra tokio servituto nustatymas, tai jau yra tarpusavio ginčas tarp ieÅ¡kovės, trečiojo asmens R. K. ir NŽT. Kitas aspektas – ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama nustatyti kelio servitutÄ pagal matininko padarytÄ planÄ . Tačiau akivaizdu, kad toks servitutas pagal matininko sudarytÄ planÄ negali bÅ«ti nustatomas, nes lygiai per vidurį praÅ¡omo nustatyti suprojektuoto kelio servituto prie įvažiavimo stovi elektros stulpas, taigi, juo nebÅ«tų galima naudotis.

Advokatės nuomone, reikalavimas dėl 6 metrų pločio kelio servituto nustatymo taip pat nėra visiÅ¡kai pagrįstas, nes Å¡iuo metu ieÅ¡kovė žemės sklypÄ naudoja kaip ganyklÄ , pievÄ , todėl neaiÅ¡ku, kokia plačių gabaritų technika važiuos. IeÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas ir dėl to, kad ieÅ¡kovė kategoriÅ¡kai atsisako mokėti už naudojimÄ si kelio servitutu, net jei teismas jį ir nustatytų, nors tiek CK, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nustatyta, jog už servitutÄ turi bÅ«ti atlyginama.

Advokatė taip pat pažymėjo, kad NŽT visiÅ¡kai pagrįstai, teisėtai elgėsi nustatydama servitutÄ per R. K. žemę ir tÄ darė vadovaujantis galiojančiais įstatymais bei protingumo kriterijais, nes NŽT nebuvo žinoma, jog T. S. kreipsis į teismÄ dėl servituto nustatymo, kadangi 2016 m. vasario 1 d. susitikime T. S. pareiÅ¡kė, kad ji nesitars nei su L. B., nei su Č. J. P., nes tai NŽT reikalas, o į teismÄ nesikreips, nes neturi lėšų. Todėl NŽT teisėtai ir pagrįstai pradėjo kelio servituto projektavimo darbus.

Dėl kelio stulpų, esančių tiek viename, tiek kitame kelio servitute, advokatė pažymėjo, kad, jos nuomone, paprasčiau yra suprojektuotÄ kelio servitutÄ patikslinti, nei projektuoti iÅ¡ naujo, ypač, kad pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ projektuoti kelio servituto neina, nes viduryje yra stulpas. Taip pat pažymėjo, kad ta aplinkybė, kad kelio servitutas buvo nustatytas po bylos iÅ¡kėlimo, nepaneigia to, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės gali bÅ«ti priteistos atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Atsakovė L. B. teisinės pagalbos sutartį su advokate pasirašė ženkliau vėliau, nei buvo pateiktas ieÅ¡kinys, todėl ieÅ¡kovė turėjo laiko spręsti klausimÄ kitaip ir, susipažinusi su nustatytu servitutu, tikslinti jį, o ne reikÅ¡ti reikalavimus L. B. (garso įraÅ¡as nuo 16.35 min. ir nuo 48.11 min.).Atsakovė NŽT atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad nesutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o jį atmesti. Pagal pateiktÄ ieÅ¡kovės situacijos brėžinį nėra tikslinga nustatyti norimÄ kelio servitutÄ .

CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas yra teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ . Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iÅ¡ tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) kai savininkai nesutaria;

2) kai, nenustačius servituto, nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas; servituto bÅ«tinumas turi bÅ«ti objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti daikto savininko interesų įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016). Vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – metodika) 48.3. papunkčiu vietinės reikšmės viešasis kelias projektuojamas tada, kai keliu privažiuojama ne mažiau kaip prie 5 žemės sklypų. Kitais atvejais privažiuoti prie žemės sklypų projektuojamas servitutinis kelias.

Naujai projektuojamas kelias turi būti nuo 4,5 m iki 6 m pločio. Kai projektuojamas kelias yra faktiškai naudojamas, šio kelio plotis turi atitikti faktinį esamo kelio plotį, tačiau neturi būti mažesnis kaip 4,5 m. Vadovaujantis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ (toliau – taisyklės) 2 punktu, žemės servitutai nustatomi valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudoti.

Taisyklių 15 punktas nurodo, kad teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengėjas suprojektuoja tokio dydžio, ploto ir ribų servitutÄ , kuris užtikrintų vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamÄ naudojimÄ ir bÅ«tų kuo mažiau ribojamos tarnaujančiojo žemės sklypo savininko teisės naudotis žemės sklypu. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos VilkaviÅ¡kio skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 19VÄ®-277-(14.19.2.) „Dėl Marijampolės apskrities, VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės, Kybartų seniÅ«nijos, Gudkaimio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ (toliau – projektas) 2016 m. balandžio 5 d. buvo paskelbta Gudkaimio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia.

Numatyta projektÄ teikti tvirtinti 2016 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos VilkaviÅ¡kio skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19VÄ®-410-( 14.19.2.) „Dėl asmenų pateikusių praÅ¡ymus parduoti, iÅ¡nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus Marijampolės apskrities, VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės, Kybartų seniÅ«nijos, Gudkaimio kadastro vietovėje, sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ patvirtino asmenų, pateikusių praÅ¡ymus parduoti, iÅ¡nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus Marijampolės apskrities VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės Kybartų seniÅ«nijos Gudkaimio kadastro vietovėje, sÄ raÅ¡Ä .

Gudkaimio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu R. K. pasirinko laisvos žemės plotÄ , esantį Å¡alia T. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Gudkaimio k.v. R. K. buvo informuota, kad kelio iki pageidaujamo nuomoti suprojektuoto sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) negalima suformuoti ir sutiko, kad bÅ«tų suprojektuotas kelias (kelio servitutas-tarnaujantis) per jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Gudkaimio k. v., rytinėje jo dalyje.

Taip pat kelias suprojektuotas ir per pietrytinę ir rytinę sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kuris leistų T. S. patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Gudkaimio k.v. Kadangi kelio servitutas valstybinės žemės sklype projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) jau yra projektuojamas, todėl ieÅ¡kovės atstovo praÅ¡ymas kelio servitutÄ nustatyti teismo sprendimu nepagrįstas. NŽT VilkaviÅ¡kio skyrius 2015 m. gruodžio 2 d. atliko ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei L.

B. ir Č. J. P. priklausančių žemės sklypų naudojimo patikrinimÄ vietoje. Pažymėtina, kad T. S. žemės sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra suprojektuotas VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės Gudkaimio kadastro vietovės asmeninio Å«kio žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2001 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 48 ŽV (toliau - Projektas). Projekte nurodyta, kad ieÅ¡kovės žemės sklypas rytinėje dalyje ribojasi su Č.

J. P. priklausančiu žemės sklypu, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tame pačiame Projekte nurodyta, kad į pietus nuo ieškovės žemės sklypo suprojektuoti žemės sklypai, projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ribojasi su žemės sklypu, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu Č. J. P.. Šiuo metu žemės sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra projektuojamas ilgalaikei nuomai, o žemės sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu nuosavybės teise priklauso L.

B.. IeÅ¡kovės žemės sklypo plane, parengtame 2003 m. sausio 30 d. UAB „Hidroprojektas“, bei plane, parengtame 2015 m. balandžio 28 d. Vilmanto Å lekio įmonės, nurodyta, kad žemės sklypas rytine kraÅ¡tine ribojasi su 6 m pločio pravažiavimu. Å i informacija apie pravažiavimÄ minėtuose planuose neatitinka informacijos Projekte, nes Projekte privažiuojamasis kelias prie ieÅ¡kovės žemės sklypo iÅ¡ viso nebuvo suprojektuotas. Patikrinimų metu nustatyta, kad Å¡ių paminėtų žemės sklypų savininkai, savo žemės sklypuose vykdydami Å«kinę ir kitÄ veiklÄ , neužima valstybinės ar privačios žemės. Be to, patikrinimų metu iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad tarp L.

B. žemės sklypo ir tarp Č. J. P. žemės sklypo bei tarp ieÅ¡kovės žemės sklypo ir Č. J. P. žemės sklypo yra 1,83-3,53 m pločio valstybinės žemės juosta, kuri yra netinkama keliui suprojektuoti, kadangi yra per siaura ir joje yra kliūčių – elektros stulpas ir krÅ«mai. NŽT VilkaviÅ¡kio skyrius, siekdamas iÅ¡spręsti įvažiavimo į T. S. priklausantį žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), klausimÄ , suorganizavo 2016 m. sausio 28 d. žemės savininkų susitikimÄ .

Susitikimo dalyviai buvo informuoti apie tai, kad nėra galimybės į T. S. priklausantį žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoti kelio valstybinėje žemėje, todėl bÅ«tina nustatyti kelio servitutÄ . Buvo paaiÅ¡kinta, kokiais atvejais kelio servitutas gali bÅ«ti nustatomas administraciniu aktu, bei paaiÅ¡kinta, kad kelio servitutÄ , suteikiantį teisę T. S. važiuoti per privačios žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), į jai priklausantį žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), administraciniu aktu (VilkaviÅ¡kio skyriaus vedėjo sprendimu) nustatyti negalima.

Servitutų nustatymÄ administraciniu aktu reglamentuoja CK 4.124 straipsnis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnis ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ (toliau – taisyklės). Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, Nacionalinė žemės tarnyba administraciniu aktu privačiam žemės sklypui nustatyti kelio servitutÄ (tarnaujantis daiktas) galėtų tik tuo atveju, jeigu reikėtų privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultÅ«ros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat konsoliduotiems žemės sklypams, bet ne privažiuoti ar prieiti prie privataus žemės sklypo.

T. S. pasiÅ«lyta tartis su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininke L. B. ar žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininku Č. J. P. dėl kelio servituto nustatymo sandoriu bei paaiÅ¡kinta, kaip tokie sandoriai yra sudaromi.NŽT atstovė K. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad mano, jog ieÅ¡kinys yra nepagrįstas. Servitutinis kelias į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ jau yra suprojektuotas. Todėl nustatyti antrÄ kelio servitutÄ nebÅ«tų teisinga ir protinga. NŽT atstovė pažymėjo, kad R.

K. sutiko, jog per jos žemės sklypÄ eitų servitutinis kelias. Jeigu suprojektuotame servitutiniame kelyje stovi stulpas, yra galimybė projektÄ tikslinti. Tuo tarpu pagal ieÅ¡kovės ir jos atstovės siÅ«lymÄ pastumti L. B. žemės sklypo ribas į valstybinę žemę, kai žemės sklypų projektai patvirtinti, nėra taip lengva ir paprasta. Taip pat NŽT atstovė pažymėjo, kad į ieÅ¡kovės atstovės 2016 m. birželio 10 d. raÅ¡tÄ dėl kelio nustatymo NŽT atsakė laiku, 2016 m. liepos 13 d. raÅ¡tu, t.y.

į teismÄ ieÅ¡kovė buvo dar nesikreipusi, kuriame nurodė, kad jau yra projektuojamas kelias per R. K. žemę (garso įraÅ¡as nuo 24.24 min. ir nuo 54.55 min.).Atsakovas Č. J. P. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, paaiÅ¡kinimaiTrečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, R. K. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad nesutinka dėl servitutinio kelio nustatymo per jos nuosavos žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu R. K. prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad pasirašė sutikimÄ dėl kelio servituto per jos žemės sklypÄ nustatymo tik todėl, kai jai buvo paaiÅ¡kinta, kad jei nori nuomotis valstybinę žemę, privalo sutikti dėl kelio servituto per jos žemės sklypÄ nustatymo, nes nepaisant to, kad jos žemės sklypas ribojasi su nuomojamu valstybinės žemės sklypu, prie valstybinės žemės sklypo turi bÅ«ti privažiavimas. Jai pačiai tas servitutinis kelias nereikalingas, į valstybinės žemės sklypÄ per savo žemės sklypÄ ji gali patekti, kaip jai pačiai patogu.

Projektuojant kelio servitutÄ per jos žemės sklypÄ , matininkas vietoje nebuvo, o kad projektas yra, kad jis patvirtintas, ji sužinojo per teismo posėdį. Trečiasis asmuo nurodė, kad vasarÄ atitinkama Å¡lapia vieta iÅ¡džiÅ«sta, bet esmė ta, kad tarp jos žemės sklype esančio tvenkinio ir L. B. žemės sklypo ribos yra tik apie 3 metrai. Ji pati per ten važiuoja, bet važiuoja tik su rusiÅ¡ku traktoriumi „Belarus“ ir pravažiuoja tik su pačiu traktoriumi. O jei prie jo ieÅ¡kovei reikėtų prisikabinti kokius padargus, jie tikrai netilps ir tada ratai eis jau per L.

B. žemę. Ji pati su tokiais įrenginiais nevažinėja. R. K. taip pat nurodė, kad ji žino, jog D. žemės sklypas (kuris dabar priklauso L. B.) niekada tokio ilgio nebuvo, iki tol, kol ieÅ¡kovei pamatavo žemę. Kada ieÅ¡kovei pamatavo žemę, tarp valdiÅ¡kos žemės ir D. žemės buvo likęs toks tarpas. Matininkai pasakė, kad ieÅ¡kovei yra iÅ¡matuotas 6 metrų pločio kelias palei Č. J. P. tvorÄ , dėl to D. žemės sklypas bus ilgesnis, iki valdiÅ¡kos žemės. IeÅ¡kovė visada ten važiuodavo ir su kombainais, ir su traktoriais, nes ji ten sėdavo javus ir kt. (garso įraÅ¡as nuo 27.45 min ir nuo 57.02 min.).

Teismas k o n s t a t u o j a : Teismo nustatytos faktinės aplinkybėsTeismas, iÅ¡tyręs Å¡ios bylos raÅ¡ytinius įrodymus – NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus 2013 m. spalio 28 d. raÅ¡tÄ Nr. 19SS-(14.19.45.)-37 Dėl praÅ¡ymo, NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus 2015 m. gruodžio 7 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 19ŽN-152-(14.19.73.), NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus 2015 m. gruodžio 8 d. raÅ¡tÄ Nr. 19SD-4089-(14.19.104.) Dėl 2015-11-13 gyventojų priėmimo metu nustatytų aplinkybių, NŽT 2016 m. sausio 11 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-108-(9.5.) Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo, – nustatė, kad Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2003 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 39-13310-14304 ieÅ¡kovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir jai perduotas neatlygintinai nuosavybėn 0,8054 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Šis žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suprojektuotas Vilkaviškio rajono savivaldybės Gudkaimio kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Marijampolės apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 48ŽV „Dėl Gudkaimio kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ (toliau – Projektas). Projekto planinėje dalyje nurodyta, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) rytinėje dalyje ribojasi su žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu nuosavybės teise priklausantis atsakovui Č.

J. P.), Å¡iaurinėje pusėje su upe Å irvinta, vakarinėje pusėje su žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu nuosavybės teise priklausantis trečiajam asmeniui R. K.), pietinėje pusėje su žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinė žemė). Privažiavimo kelias į žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nepažymėtas, t.y. bendro naudojimo kelias, einantis tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo Č.

J. P. žemės sklypų bei tarp atsakovų L. B. ir Č. J. P. žemės sklypų nebuvo suprojektuotas. IeÅ¡kovei priklausantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2015 m. balandžio 28 d. paženklintas atliekant kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – kadastriniai matavimai). Valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinėje pusėje esantį žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2012 m. balandžio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 948 pagrindu įsigijo atsakovė L.

B.. Å is žemės sklypas 2013 m. gegužės 23 d. paženklintas atliekant kadastrinius matavimus. Nors tiek žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, tiek žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane (atlikus Å¡ių žemės sklypų kadastrinius matavimus), taip pat ir planuose esančiose gretimybių lentelėse nurodyta, kad Å¡ie žemės sklypai rytinėje dalyje ribojasi su 6 m. pločio pravažiavimu, tačiau Å¡i informacija apie pravažiavimÄ minėtuose planuose neatitinka informacijos Projekte, nes, kaip minėta, Projekte bendro naudojimo kelias, einantis link ieÅ¡kovės žemės sklypo, nebuvo suprojektuotas ir Projekto sprendiniai, kiek tai susiję su privažiavimu į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , nebuvo keičiami.2015 m. gruodžio 2 d.

NŽT VilkaviÅ¡kio skyrius atliko ieÅ¡kovei ir atsakovams L. B. bei Č. J. P. priklausančių žemės sklypų žemės naudojimo patikrinimus vietoje. Patikrinimų metu buvo nustatyta, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovai, savo žemės sklypuose vykdydami Å«kinę ir kitÄ veiklÄ , neužima valstybinės ar privačios žemės, t.y. laikosi žemės sklypų ribų. Patikrinimų metu iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad tarp ieÅ¡kovės ir Č. J. P. žemės sklypų bei tarp L. B. ir Č. J. P. žemės sklypų yra 1,83-3,53 m. pločio valstybinės žemės juosta (nors tarp ieÅ¡kovės žemės sklypo ir atsakovo Č.

J. P. priklausančios tvoros yra 4,20-4,40 m. atstumas, tačiau nustatyta, kad tvora yra pastatyta ne prie sklypo ribos, bet 0,86-2,37 m atstumu į Č. J. P. žemės sklypo pusę). PaaiÅ¡kėjus Å¡ioms aplinkybės buvo konstatuota, kad tarp minėtų žemės sklypų esanti valstybinės žemės juosta yra netinkama keliui suprojektuoti, nes yra per siaura, be to, joje yra kliūčių – ji apaugusi krÅ«mais, tarp žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra elektros stulpas.Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės minėtoje valstybinės žemės juostoje suprojektuoti privažiavimo į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , ieÅ¡kovei NŽT nurodė, kad klausimas dėl privažiavimo į jos žemės sklypÄ gali bÅ«ti sprendžiamas nustatant žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ar žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kelio servitutÄ .

NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus 2016 m. sausio 14 d. raÅ¡tas Nr. 19SD-132-(14.19.104) Dėl žemės savininkų sutikimo bei NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus 2016 m. vasario 1 d. Žemės savininkų susitikimo protokolas Nr. 19PRT-3-(14.19.6) patvirtina, kad siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti kelio servituto nustatymo galimybes, NŽT VilkaviÅ¡kio skyrius 2016 m. sausio 28 d. suorganizavo žemės sklypų savininkų – ieÅ¡kovės ir atsakovų L. B. bei Č. J. P. – susitikimÄ , į kurį atvyko ieÅ¡kovė ir atsakovė L.

B.. Pagal duomenis NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus 2016 m. vasario 1 d. Žemės savininkų susitikimo protokole Nr. 19PRT-3-(14.19.6) matyti, kad ieÅ¡kovė buvo informuota, jog nėra galimybės į jai priklausantį žemės sklypÄ suformuoti kelio, todėl bÅ«tina nustatyti kelio servitutÄ . Taip pat buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, nėra galimybės kelio servitutÄ per privačios žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti administraciniu aktu.

IeÅ¡kovei pasiÅ«lyta tartis su minėtų žemės sklypų savininkais dėl kelio servituto nustatymo sandoriu bei paaiÅ¡kinta, kaip tokie sandoriai yra sudaromi. IeÅ¡kovė minėto susitikimo metu pareiÅ¡kė, kad nesitars nei su L. B., nei su Č. J. P. dėl sandorio dėl kelio servituto sudarymo, kadangi, jos įsitikinimu, privažiavimo klausimÄ turi spręsti NŽT VilkaviÅ¡kio skyrius, bei pareiÅ¡kė, kad į teismÄ taip pat nesiruoÅ¡ia kreiptis, nes tam neturi lėšų.2016 m. birželio 10 d. praÅ¡ymu Dėl sutikimo servituto nustatymui ieÅ¡kovės atstovė kreipėsi į NŽT VilkaviÅ¡kio skyrių, L.

B. ir Č. J. P., nurodydama, kad ieÅ¡kovė parengė kelio servituto projektÄ , pagal kurį numatytas pravažiavimas į jos sklypÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų L. B. bei Č. J. P. žemės sklypų likusiu valstybinės žemėvaldos pravažiavimu ir L. B. sklypo pietrytine dalimi bei valstybinės žemėvaldos žemės sklypo dalimi, ir praÅ¡ydama duoti sutikimÄ Å¡iam servitutui įteisinti. 2016 m. birželio 27 d. atsiliepimu atsakovė L. B. atsisakė ieÅ¡kovei duoti sutikimÄ Ä¯teisinti kelio servitutÄ pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ . 2016 m. liepos 13 d. raÅ¡tu Nr. 19SD-2272-(14.19.104.) Dėl praÅ¡ymo „Dėl sutikimo servituto nustatymui“ NŽT VilkaviÅ¡kio skyrius atsisakė duoti sutikimÄ Ä¯teisinti servitutÄ pagal ieÅ¡kovės parengtÄ kelio servituto projektÄ ir paaiÅ¡kino, kad NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 1 d.

įsakymu Nr. 19VÄ®-277-(14.19.2.) „Dėl Marijampolės apskrities VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės Kybartų seniÅ«nijos Gudkaimio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ 2016 m. balandžio 5 d. buvo paskelbta Gudkaimio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia. Numatyta projektÄ teikti tvirtinti 2016 m. rugsėjo 30 d. Gudkaimio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu R. K. pasirinko laisvos žemės plotÄ , esantį Å¡alia T.

S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Gudkaimio k.v. R. K. buvo informuota, kad kelio iki pageidaujamo nuomoti suprojektuoto sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), negalima suformuoti ir sutiko, kad bÅ«tų suprojektuotas kelias (kelio servitutas – tarnaujantis) per jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Gudkaimio k. v., rytinėje jo dalyje. Taip pat kelias suprojektuotas ir per pietrytinę ir rytinę sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kuris leistų T.

S. patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Gudkaimio k.v.2016 m. balandžio 15 d. R. K. sutikimas Dėl kelio servituto reikalingumo ir nustatymo savo lėšomis patvirtina, kad R. K. sutinka, jog per jai priklausantį žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bÅ«tų projektuojamas kelio servitutas, nes toks kelio servitutas reikalingas, kad bÅ«tų užtikrintas tinkamas projektuojamo žemės sklypo naudojimas pagal paskirtį.NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus vedėjos 2016 m. spalio 19 d.

įsakymu Nr. 19VĮ-1064-(14.19.2) „Dėl Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės Kybartų seniūnijos Gudkaimio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės Kybartų seniūnijos Gudkaimio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, o tuo pačiu ir 5 m. pločio kelio servitutas (teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus), einantis palei R.

K. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribÄ rytų pusėje bei R. K. suprojektuoto pageidaujamo nuomotis iÅ¡ valstybės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribÄ pietų ir rytų pusėje.Ginčui spręsti taikytina teisė, sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ .

Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) kai savininkai nesutaria;

2) kai, nenustačius servituto, nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas; servituto bÅ«tinumas turi bÅ«ti objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti daikto savininko interesų įgyvendinimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtinta taisykle, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (t.y. ieÅ¡kovas privalo įrodinėti jo teisę sukuriančius faktus), Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė privalo įrodyti, kad egzistuoja abi bÅ«tinos servituto nustatymui sÄ lygos, tame tarpe – kad praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas pagal jos teismui pateiktÄ projektÄ yra vienintelis bÅ«das jai įgyti galimybę įgyvendinti savo, kaip žemės sklypo savininkės, interesus, t.y.

įgyti galimybę visa apimtimi naudotis jai priklausančiu žemės sklypu pagal jo paskirtį.Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje yra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, kad 5 m pločio kelio servitutas, skirtas patekti į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), jau yra nustatytas NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus vedėjos 2016 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 19VÄ®-1064-(14.19.2) „Dėl Marijampolės apskrities VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės Kybartų seniÅ«nijos Gudkaimio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“.

Å is įsakymas yra nepanaikintas, galiojantis. IeÅ¡kovė ir jos atstovė teigia, kad NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus vedėjos 2016 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 19VÄ®-1064-(14.19.2) patvirtintas kelio servitutas nesuteikia ieÅ¡kovei galimybių visa apimtimi naudotis jai priklausančiu žemės sklypu (jį dirbti, auginti jame javus ir kitas kultÅ«ras, naudojant žemės Å«kio technikÄ ), kadangi R. K. žemės sklype yra vandens telkinys ir dabar ten vanduo, technika nuskęs įvažiavus, be to, ir stulpas yra, todėl reikės sukaliotis.

Šiems savo teiginiams patvirtinti ieškovė yra pateikusi fotonuotraukas, iš kurių vienoje matyti vandens telkinys, kitoje – stulpas, tačiau tenka konstatuoti, kad nuotraukos yra neinformatyvios, iš jų negalima vienareikšmiškai spręsti, kokia vieta yra nufotografuota, t.y. negalima vienareikšmiškai spręsti, kad jose yra nufotografuota būtent servitutinio kelio vieta ir, atitinkamai, kad servitutinis kelias eina per vandens telkinį ar kad kelio viduryje stovi stulpas. Jokių kitų objektyvių duomenų (schemų, planų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų ar pan.) ieškovė nėra pateikusi.Trečiasis asmuo R.

K. teismo posėdžio metu taip pat aiškino, kad NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjos 2016 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 19VĮ-1064-(14.19.2) patvirtintu kelio servitutu ieškovė negalės naudotis, nes tarp jos, R. K., žemės sklype esančio tvenkinio ir L. B. žemės sklypo ribos yra tik apie 3 metrai, todėl ieškovė šiuo keliu su plačių gabaritų žemės ūkio technika važiuoti negalės. Tačiau teismas, vertindamas šiuos trečiojo asmens paaiškinimus, atsižvelgia į tai, kad R.

K. pati yra tiesiogiai suinteresuota, kad bÅ«tų nustatytas kitas kelio servitutas ieÅ¡kovei patekti į jai priklausantį žemės sklypÄ , nes tokiu atveju per jai, R. K., nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ ir jos nuomojamÄ valstybinės žemės sklypÄ einančiu servitutiniu keliu ieÅ¡kovė nevažinėtų, R. K. galėtų naudotis žemės sklypais be jokių varžymų. Todėl teismui kyla abejonių, ar trečiojo asmens nurodytos aplinkybės iÅ¡ tiesų visiÅ¡kai atitinka tikrovę.Be to, atsakovės NŽT atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad yra galimybė NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus vedėjos 2016 m. spalio 19 d.

įsakymu Nr. 19VÄ®-1064-(14.19.2) patvirtinto kelio servituto projektÄ tikslinti, jeigu iÅ¡ tiesų yra kokių nors kliūčių faktiÅ¡kai tokiu servitutiniu keliu naudotis.Atitinkamai, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus vedėjos 2016 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 19VÄ®-1064-(14.19.2) patvirtintas kelio servitutas nesuteikia jai galimybės patekti į jos žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir visa apimtimi įgyvendinti savo, kaip žemės sklypo savininkės, teises (naudotis žemės sklypu pagal jo paskirtį).

Taigi, ieÅ¡kovė neįrodė vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų servitutui nustatyti – kad nenustačius servituto pagal jos teismui pateiktÄ projektÄ , nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto (žemės sklypo) naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktikÄ ne kartÄ yra pasisakęs, kad servituto bÅ«tinybei pagrįsti nereikÅ¡mingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015).

Todėl ieÅ¡kovės argumentai, kad bÅ«tų daug patogiau naudotis tiesiu keliu (koks bÅ«tų pagal jos pateiktÄ kelio servituto projektÄ ), o ne kryptį keičiančiu (koks yra NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus vedėjos 2016 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 19VÄ®-1064-(14.19.2) patvirtintas kelio servitutas), Å¡iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės.Konstatavus, kad neįrodyta viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų servitutui nustatyti, kiti klausimai – servituto nustatymo pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ faktinė galimybė, servituto apimtis, atlyginimas už servitutÄ ir kt.

– teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl neanalizuojami. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu ieÅ¡kinys atmestinas.Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas.Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. balandžio 18 d. sprendimÄ Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-920-5974 Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieÅ¡kovei Å¡ioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 50 proc. bylinėjimosi iÅ¡laidų. Todėl pagal byloje esantį 2016 m. liepos 20 d. kvitÄ nustatyta, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje faktiÅ¡kai patyrė 21,55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, sumokėdama valstybei 21,00 Eur žyminį mokestį ir 0,55 Eur komisinį mokestį (sumokant žyminį mokestį).

Remiantis 2017 m. vasario 2 d. atstovavimo sutartimi bei 2017 m. vasario 2 d. bei 23 d. pinigų priėmimo kvitais nustatyta, kad atsakovė L. B. Å¡ioje byloje turėjo 250,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (tiek sumokėjo už advokatės suteiktÄ teisinę pagalbÄ ). Duomenų apie kitų dalyvaujančių byloje asmenų Å¡ioje byloje turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje nėra.Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sprendžiant klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo reikia atkreipti dėmesį į tai, kad byla buvo užvesta, kai servitutas per R.

K. žemės sklypÄ dar nebuvo nustatytas. Tuo tarpu atsakovės L. B. atstovė pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog kelio servitutas buvo nustatytas po bylos iÅ¡kėlimo nepaneigia to, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės gali bÅ«ti priteistos atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atsakovė L. B. teisinės pagalbos sutartį su advokate pasirašė ženkliau vėliau, nei buvo pateiktas ieÅ¡kinys, todėl ieÅ¡kovė turėjo laiko spręsti klausimÄ kitaip ir, susipažinusi su nustatytu servitutu, tikslinti jį, o ne reikÅ¡ti reikalavimus L.

B..Nustatyta, kad informacija apie tai, jog rengiamas Marijampolės apskrities VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės Kybartų seniÅ«nijos Gudkaimio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir kad bus projektuojamas kelio servitutas per R. K. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rytinėje jo dalyje, taip pat ir per pietrytinę ir rytinę sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kuris leis T. S. patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pateikta 2016 m. liepos 13 d.

NŽT VilkaviÅ¡kio skyriaus raÅ¡te. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys teismui parengtas 2016 m. liepos 15 d., teisme gautas (užregistruotas) 2016 m. liepos 21 d. Atsižvelgiant į datas, galima daryti prielaidÄ , kad ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienÄ ieÅ¡kovei ir jos atstovei iÅ¡ tiesų nebuvo žinoma informacija apie planuojamÄ projektuoti kelio servitutÄ , tačiau Å¡i informacija turėjo joms tapti žinoma visai netrukus. Tačiau nepaisant to, ieÅ¡kovė ir jos atstovė jokių veiksmų sustabdyti bylos procesÄ nesiėmė. 2016 m. spalio 19 d. suprojektuotas kelio servitutas per R.

K. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ ir valstybinę žemę buvo patvirtintas. Duomenys apie tai į bylÄ buvo pateikti 2017 m. vasario 24 d. Atsakovė L. B. su advokate atstovavimo sutartį pasirašė 2017 m. vasario 2 d., už teisines paslaugas atsakovė sumokėjo advokatei 2017 m. vasario 2 d. ir 23 d. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes konstatuotina, kad ieÅ¡kovė, turėdama informacijÄ apie projektuojamÄ (po to – suprojektuotÄ ir patvirtintÄ ) R. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir valstybinėje žemėje nustatytÄ kelio servitutÄ , savo ieÅ¡kinio reikalavimo neatsisakė ir civilinės bylos procesÄ toliau tęsė.

Todėl, teismo vertinimu, taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas pagrindo nėra. Atitinkamai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, atsakovės L. B. turėtos bylinėjimosi išlaidos – 250,00 Eur – priteistinos iš ieškovės. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, ieškovei taip pat tenka pareiga atlyginti pusę valstybės šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų (atsižvelgiant į tai, kad ieškovei šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 50 proc. bylinėjimosi išlaidų).

Todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistina 225,73 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų: 451,46 Eur : 2 = 225,73 Eur (pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. balandžio 13 d. pažymÄ Nr. NTR-7-4587 Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų). Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei reikėtų priteisti 7,12 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų proceso dalyviams siuntimu: 14,23 Eur : 2 = 7,12 Eur (pagal teismo pažymÄ apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Tačiau ieÅ¡kovė, pateikdama teismui ieÅ¡kinį, sumokėjo 5,00 Eur žyminio mokesčio daugiau, nei priklausė mokėti: kadangi ieÅ¡kinys buvo pateiktas elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis ir ieÅ¡kovė atleista 50 proc. nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų (įskaitant žyminį mokestį), ieÅ¡kovė turėjo sumokėti už ieÅ¡kinį 16,00 Eur, o sumokėjo 21,00 Eur žyminio mokesčio. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 5 dalies nuostatomis, savo iniciatyva grÄ Å¾ina ieÅ¡kovei permokėtÄ Å¾yminį mokestį ir atlieka 5,00 Eur įskaitymÄ Ä¯ iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinų paÅ¡to iÅ¡laidų sumÄ .

Todėl iš ieškovės valstybei reikėtų priteisti tik 2,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų proceso dalyviams siuntimu (7,12 Eur – 5,00 Eur = 2,12 Eur), tačiau kadangi ši suma nesiekia 3,00 Eur sumos, sutinkamai su CPK 96 straipsnio 6 dalimi, 2,12 Eur išlaidų suma valstybei nepriteistina.             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 307, 310 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :              Ieškinį atmesti.Priteisti iš ieškovės T.

S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 250,00 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)).Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės T. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 225,73 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus 73 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas:

„Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Å iaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                               Laimutis Vaitkus