2024-05-08 Nr. CB-3101-2-55-3-00583-2023-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-1808

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00583-2023-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 30 d. paduotu ieškovės A. O. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 1 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovės A. O. M. kasacinis skundas paduotas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 1 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimas atmesti ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl 4 950 000 Eur turtinės žalos ir 260 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kasaciniu skundu ieškovė A. O. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 1 d. nutartį ir priteisti ieškovei 4 950 000 Eur turtinės žalos ir 260 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad valdžios pareigūnai, neatstatę nuosavybės teisių į tėvo 15 ha žemę (duomenys neskelbtini), nusikalstamais veiksmais apgaulės būdu įtraukė ieškovės mirusio tėvo M. M. žemę kaip bevardę į valstybinės žemės plotą, VĮ Registrų centre įregistravo kaip valstybės nuosavybę ir neterminuotai perdavė naudotis Lietuvos veterinarijos akademijai. Užgrobtą žemę teismas privalėjo išreikalauti iš neteisėto valstybės valdymo. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimu byloje Nr. e2-609-808/2023 ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi byloje Nr. e2A-944-852/2023 neišreikalavo užgrobtos žemės, tą bylą nagrinėję teisėjai padarė neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovei atsirado žala, todėl vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 2, 3 dalimis, ieškovė pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo.

2. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje neteisingai nustatė, kad nuosavybės teisės į tėvo žemę yra atkurtos ieškovės broliui J. V. M. ir kad tėvo žemė neužgrobta. Teismas neįvertino ieškovės argumento, kad žemė užgrobta apgaulės būdu. Tuo tarpu Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 7 d. sprendime byloje Nr. I-2325-142/09 ir Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 4 d. spendime byloje Nr. I-2943-422/2014 nustatė, kad ieškovės brolis „netapo jo tėvo turėtos žemės savininku“. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą, dėl to priimta neteisėta apeliacinės instancijos teismo nutartis.

3. Ieškovės brolis šeimos vardu pateikė 1991 m. spalio 28 d. pareiškimą dėl tėvo žemės grąžinimo. Pareiškimas buvo apsvarstytas tik po penkiolikos metų. Kad M. M. žemė nusikalstamu apgaulės būdu buvo užgrobta, įrodo 2001 m. birželio 18 d. Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. P 52/ 2001-0009. Kauno apskrities viršininko administracijos pareigūnai apgaulės būdu įtraukė M. M. 15 ha žemę kaip bevardę į valstybinės žemės 215,76 ha plotą ir 2001 m. birželio 18 d. valstybinės žemės panaudos sutartimi kaip valstybės nuosavybę M. M. bevardę žemę perdavė neterminuotai naudotis Lietuvos veterinarijos akademijai.

4. Teisėjai tvirtina melą, kad ieškovės broliui J. V. M. atkurtos nuosavybės teisės į tėvo žemę Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 52-11965. Administracinis sprendimas neįvykdytas, nes nurodyta 15 ha žemės išpirkimo 18 585 litų suma neišmokėta ir M. M. žemė VĮ Registrų centre neįregistruota kaip valstybės nuosavybė. Ieškovė negalėjo sutikti su nusikalstamu apgaulės aktu, kuriame nurodoma, kad broliui atkuriamos nuosavybės teisės į tėvo žemę, nors ta žemė nusikalstamu apgaulės būdu kaip valstybės nuosavybė perduota neterminuotai naudotis Lietuvos veterinarijos akademijai. Jeigu M. M. žemę iš tikrųjų buvo būtina perduoti naudotis Lietuvos veterinarijos akademijai, žemė privalėjo būti paimta įstatymo nustatyta tvarka pagal CK 4.100 straipsnį. VĮ Registrų centro pažymos įrodo, kad valstybė nėra M. M. žemės savininkė, tačiau teismas šių įrodymų nevertino.

5. Teismas padarė klaidą, tvirtindamas, kad kai ieškinys pateiktas dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, būtina paneigti sąžiningo valdymo prezumpciją. CK 4.25 straipsnis taikomas sprendžiant įgyjamosios senaties į turtą klausimą. Reikalaujant išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, pakanka įrodyti, kad į daiktą turi nuosavybės teises ieškovas ir kad atsakovas daiktą valdo neturėdamas teisinio pagrindo.

6. Teismo argumentas, kad ieškinys dėl žemės išreikalavimo iš neteisėto valstybės valdymo atmetamas dėl to, kad Teisingumo ministerija nėra tinkama atsakovės atstovė, yra absurdiškas. CPK 45 straipsnis įpareigoja teismą nustatyti šalių tinkamumą.

7. Teismo išvada, kad ieškovė nepatyrė žalos, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams, nes nepagrįsta teigti, kad kai žemė negrąžinta ir už ją neatlyginta, neatsirado žalos.

8. Teismo nutartyje neteisėtai remiamasi Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d. rezoliucinės dalies 4 punktu, kuriuo Vyriausybės nutarimai, kuriais nustatoma, jog Lietuvos veterinarijos akademijai būtina paskirti žemės sklypą ir nustatomas to žemės sklypo dydis, neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau nutarimu nenustatyta, kokia konkrečiai žemė turi būti skiriama naudotis Lietuvos veterinarijos akademijai, ir nepakeista CK 4.100 straipsniu nustatyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė