c8a9cf9d-828d-42fb-beca-04105063409c · Kauno apygardos teismas

 Baudžiamoji byla Nr. 1A-173-926/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11566-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.1;

1.2.4.4.2.3; 1.2.4.4.2.5; 1.2.9.8; 2.1.7.4.1;

2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.4.8

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Editai Ugianskienei, Jurgitai Leškevičienei,

dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,

nuteistojo A. P. gynėjui advokatui Vidui Adomaičiui,

nukentėjusiųjų atstovei pagal įstatymÄ S. Č.,

nukentėjusiųjų atstovui advokatui Broniui Varsackiui,

vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Gretai Činikei,

nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistÄ jį viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba bÅ«ti registruotam įdarbinimo paslaugas teikiančioje įstaigoje, atsipraÅ¡yti nukentėjusiųjų; pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktuose, ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. P. per šį laikotarpį atsiprašyti nukentėjusiųjų, o taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 722 straipsnyje, įpareigojimas 1 metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir iš A. P. priteista D. P. naudai 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, D. P. naudai – 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. P. D. P. priteista 1 250 Eur proceso išlaidų, D. P. – 1 250 Eur proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. A. P. pagal BK 163 straipsnį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 metų pradžios iki 2021 m. vasario 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas nepilnametės D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir mažamečio D. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, turėdamas teisę ir pareigÄ tinkamai auklėti savo vaikus, bÅ«damas atsakingas už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalėdamas rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas sudaryti jiems palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikai bÅ«tų parengti savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (LR Civilinio kodekso 3.155 str. 2 d.), taip pat privalėdamas užtikrinti vaiko teises, t. y. sudaryti ir užtikrinti tinkamas sÄ lygas vaikams gyventi ir augti, taip pat sudaryti vaikams sveikÄ ir saugiÄ aplinkÄ , bÅ«tinas vaikų protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo Å¡iomis savo, kaip tėvo teisėmis ir pareigomis, nepilnametės dukros D.

P. ir mažamečio sÅ«naus D. P. atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ , supykęs ant savo vaikų Å¡aukė ant jų ir juos įžeidinėjo, taip fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai juos gniuždė, ne mažiau vienÄ kartÄ paliko savo vaikus - dukterį D. P. ir sÅ«nų D. P. vienus namuose be priežiÅ«ros, o bÅ«tent: supykęs ant nepilnametės dukters D. P., nenustatytÄ skaičių kartų Å¡aukė ant jos, tyčiojosi ir žemino jÄ vadindamas „nevala, spuoguota tingine“, Å¡aipėsi iÅ¡ dukters D.

P. iÅ¡vaizdos, teigdamas, kad ji „kiaulė, stora subinė“; panaudodamas nukentėjusiųjų savo vaikų atžvilgiu fizinį smurtÄ demonstravo jiems savo prieÅ¡iÅ¡kumÄ , t. y. ne mažiau 2 kartus smurtavo prieÅ¡ nepilnametę dukterį D. P. ir ne mažiau 2 kartus prieÅ¡ mažametį sÅ«nų D. P.: 2021 m. vasario mėn. pradžioje, apie 3 val. nakties, supykęs ant nepilnametės dukters D. P. dėl nenuvalytų batų, Å¡aukė ant nepilnametės, sakydamas, kad ji ne jo dukra, sugriebęs jÄ už deÅ¡inio rieÅ¡o nutempė į virtuvę ir nuvertė ant žemės, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ , savo vaikų akivaizdoje tyčia nuvertė komodÄ , numetė nuo stalo dukters kompiuterį; taip pat 2020 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vakaro metu, supykęs ant nepilnametės dukters dėl prieÅ¡taravimo iÅ¡vykai į (duomenys neskelbtini), Å¡aukė ant nepilnametės, liepė jai „dingti iÅ¡ namų“, iÅ¡ jos spintos iÅ¡metė drabužius, sugriebęs jÄ už rieÅ¡o pakėlė ir po to jÄ nuvertė; taip pat 2019 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, supykęs ant mažamečio sÅ«naus D.

P. dėl pastarojo negebėjimo mokytis skaičiuoti, nepilnametės dukters akivaizdoje rėkė ant mažamečio sÅ«naus, vadino jį „debilu“ ir ne mažiau du kartus sudavė jam diržu; taip pat 2020 m. pabaigoje – 2021 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, supykęs ant mažamečio sÅ«naus D. P. dėl nulaužtos pakabos, ne mažiau du kartus sudavė jam diržu per nuogus sėdmenis, taip sukeldamas mažamečiui fizinį skausmÄ ; 2019 m. balandžio mėn., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, iÅ¡vyko iÅ¡ namų, juose palikęs mažamečius dukrÄ D.

P. ir sÅ«nų D. P. vienus be priežiÅ«ros ir negrįžo dvi paras iÅ¡ eilės. Tokiais savo veiksmais jis sistemingai psichiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai gniuždė nukentėjusiuosius nepilnametę dukterį D. P. ir mažametį sÅ«nų D. P. bei sukėlė jiems fizinį skausmÄ .

2. A. P. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktus nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 metų pradžios iki 2021 m. vasario 5 d. piktnaudžiaudamas savo kaip tėvo teisėmis ir sistemingai psichiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai gniuždydamas savo dukterį D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir sÅ«nų D. P., (duomenys neskelbtini), sÄ moningai versdamas juos nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti stresÄ ir psichologinį diskomfortÄ , nepilnametei savo dukteriai D. P. sukėlė miÅ¡rų nerimo ir depresijos sutrikimÄ (F41.2), kas kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o mažamečiui sÅ«nui D. P. kitus emocijų sutrikimus vaikystėje (F93.8), t. y. taip pat nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusius su jo nusikalstamais veiksmais ir turėsiančius ilgalaikes pasekmes D. P. ir D. P. asmenybės formavimuisi, t. y. tyčia nesunkiai sužalojo du savo Å¡eimos narius, kurių vienas mažametis.

3. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ , panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – A. P. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių; priteisti A. P. naudai iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. P. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktuose, sudėties. Aptariamas straipsnis inkriminuotas nesilaikant BK ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintose Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse (toliau - Taisyklės) nustatytų reikalavimų bei plečiamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas - minėtose taisyklėse nėra minima tokia liga kaip miÅ¡rus nerimo ir depresijos sutrikimas (F41.2) (D. P. atžvilgiu) ar kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusiesiems tariamas sužalojimas ar susargdinimas sutrikdė sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui arba kad nukentėjusieji prarado nedidelę dalį - daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų - profesinio ar bendro darbingumo. Taigi Å¡iuo atveju nėra nustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnyje, požymiai.

3.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinimas A. P. yra iÅ¡ esmės ydingas, nes inkriminuojant fizinę ir psichinę prievartÄ , atskleidžiant jos sistemingumÄ ir ilgalaikiÅ¡kumÄ , bÅ«tina konkrečiai nustatyti bei apraÅ¡yti aplinkybes, kuriomis buvo psichiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai gniuždomi nepilnamečiai vaikai, kaip pasireiÅ¡kė fizinės ir psichinės prievartos sistemingumas, tačiau Å¡iuo atveju tai nebuvo padaryta, kaltinimas iÅ¡dėstytas abstrakčiai.

3.3. Apeliantas pabrėžia, kad fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai. Net jei ir tikėti D. P. nurodomomis aplinkybėmis, tai ji nurodė, kad tokių atvejų, kaip kad ėmimas už rieÅ¡o, buvo du įvykiai. Apelianto įsitikinimu, vos dviejų kartų negalima laikyti sistemiÅ¡kumu, periodiÅ¡kumu ir kartotinumu. Be to, kaltinamajame akte yra nurodoma tik laiko imtis, tačiau niekaip nedetalizuojama kokiais intervalais, kaip dažnai tarimai buvo naudojamas D. P. atžvilgiu smurtas, kuris nėra pagrindžiamas jokiais leistinais įrodymais. Vienkartinio pobÅ«džio smurtiniams veiksmams prieÅ¡ vaikÄ teisiÅ¡kai įvertinti BK 163 straipsnis netaikomas, net jei ir laikyti, kad tariamas smurtas vaikų atžvilgiu ir buvo.

3.4. Tas pats pasakytina ir apie kitÄ kvalifikuojantį požymį, t. y. ilgÄ vaiko palikimÄ be priežiÅ«ros. D. P. nurodė, kad daugiausia A. P. yra palikęs juos vienus dvi dienas. Nuteistasis tikina, kad Å¡is palikimas buvo sÄ lygotas objektyvių priežasčių - jo patekimo į eismo įvykį, dėl ko atsidÅ«rė intensyvios terapijos skyriuje ir neturėjo su savimi telefono. Taigi jokios tyčios sukelti vaikams stresÄ ar juos palikti vienus be priežiÅ«ros nebuvo. Kita vertus. D. P. nurodė, kad kai ji su broliu buvo palikti vieni, ji tvarkė namus, pagamino D. valgyti, pažaidė, išėjo į laukÄ , užmigdė, kas reiÅ¡kia, kad net ir objektyvių priežasčių sÄ lygotas vaikų palikimas vienų nesukėlė jokių neigiamų padarinių.

3.5. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad teismo išvados dėl fizinio smurto prieš nukentėjusiuosius padarytos remiantis netiesioginiais įrodymais, nei vienas smurto prieš nukentėjusiuosius atvejis nėra patvirtintas medicininiais dokumentais, teismo medicinos ekspertų išvadomis, jokie išliekamieji reiškiniai nėra nustatyti. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių nuteistojo smurtavimo prieš vaikus faktus.

3.6. Apeliantas tvirtina, kad dukters D. P. paėmimas už rieÅ¡o ir nuvedimas parodyti namuose esančiÄ betvarkę, kuriÄ ji turi susitvarkyti, net ir teoriÅ¡kai negalėjo sukelti tokio skausmo stiprumo ar intensyvumo, kuris galėtų bÅ«ti traktuojamas kaip nusikalstamas ir užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Tuo tarpu jokio smurto, tokio kaip griebimas už rieÅ¡o, nuvertimas ant žemės, pakėlimas už rankos, niekada nebuvo. Liudytoja V. D. tokių aplinkybių, kad D. jai sakė, jog bÅ«tų griebiama už rieÅ¡o, nuverčiama ant žemės, pakeliama už rankos, nenurodė.

3.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu D. P. paaiÅ¡kino, kad ji geriau supranta angliÅ¡kai, pradinis pareiÅ¡kimas vaiko teisių apsaugos tarnybai yra suraÅ¡ytas D. P. anglų kalba, o iÅ¡verstas V. D.. Nagrinėjamos bylos atveju liko nepaneigta nuteistojo versija, kad tokius žodžius ir iÅ¡sireiÅ¡kimus kaip: „tu ne mano dukra, kiaule“ A. P., siekdamas, kad dukra bÅ«tų tvarkinga, iÅ¡sakydavo kaip palyginimÄ , pavyzdžiui, „kambarys pas Tave kaip pas kiaulę“, „tu tokia netvarkinga, atrodo, kad bÅ«tum ne mano dukra“. Tokiais palyginimais jis nesiekė pažeminti, įžeisti ar psichologiÅ¡kai gniuždyti dukrÄ . Dėl kalbos barjero dukra galėjo ne taip suprasti ir savaip interpretuoti apelianto pastabas. Tokių žodžių kaip „stora subinė“, „spuoguota tingine“ dukros D. atžvilgiu niekada nėra iÅ¡sakęs, o žodį „nevala“, kurio reikÅ¡mė pagal lietuvių kalbos žodynÄ yra neÅ¡varus, apsileidęs žmogus, galėjo pavartoti siekdamas sudrausminti, sugėdinti dukrÄ , kad ji tiesiog bÅ«tų tvarkingesnė. Liudytoja V. D. pripažino, kad A. P. ne kartÄ yra skundęsis, jog D. yra netvarkinga, siųsdavo nuotraukas iÅ¡ D. kambario, spintos. Dukros netvarkingumÄ patvirtina į bylÄ pateiktos fotonuotraukos.

3.8. Pirmosios instancijos teismas kriminalizavo A. P. kalbėjimÄ su vaikais pakeltu tonu, tačiau teisės aktai nenustato ir nereglamentuoja, koks turėtų bÅ«ti kalbėjimo tonas su vaikais, jo garsas, decibelų skaičius, todėl vien kalbėjimas su vaikais pakeltu tonu savaime negali suponuoti baudžiamosios atsakomybės. Teismas ignoravo aplinkybę, kad D. P. yra paauglystės amžius, tokio amžiaus vaikai kai kuriuos dalykus nepamatuotai hiperbolizuoja, pervertina, yra jautresni. Dukters prieÅ¡iÅ¡kumÄ tėvui galėjo sukelti jo rastas dukros susiraÅ¡inėjimas intymiomis temomis su nepažįstamu asmeniui, dėl ko jis kartu su dukra ėjo į mokyklÄ aiÅ¡kintis tokio susiraÅ¡inėjimo priežasčių, ir kas D. P. nepatiko. Dukros nesutarimÄ su tėvu ir galimai norÄ apkalbėti lėmė ir jos nusistatymas prieÅ¡ naujÄ tėvo draugę V.. Å ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino.

3.9. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nebuvo tinkamai nustatytas priežastinis ryšys tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių, nuosprendis grįstas prielaidomis ir spėliojimais, neatsižvelgta į ekspertizės aktuose nurodytas kitas aplinkybes, galimai turėjusias įtakos nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymui, selektyviai vertinti įrodymai, pažeista nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principas.

3.10. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ekspertizės aktų iÅ¡vadose nurodomos ir tokios nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo priežastys kaip mamos netektis jai mirus, tačiau į tai bylÄ nagrinėjantis teismas visiÅ¡kai neatkreipė dėmesio. Nors vien pats mamos mirties faktas galėjo sukelti nukentėjusiesiems ekspertizės akte nurodomus sveikatos sutrikdymus, tačiau nei ekspertės, atlikusios ekspertizę, nei bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, visiÅ¡kai nepaÅ¡alino abejonių dėl priežastingumo, sÄ lygojusio nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymÄ . Maža to, pats teismas, nagrinėdamas civilinių ieÅ¡kinių pagrįstumo klausimÄ , nurodė, kad 2021 metais vasario mėnesį atvykus vaikams į (duomenys neskelbtini), kad vaikai pamatytų sniegÄ , nebuvo jokių aplinkybių, kad vaikai bÅ«tų blogai miegoję ar sapnavę koÅ¡marus, o prieÅ¡ingai - viskas buvo gerai: jie džiaugėsi žiema, sniegu, ėjo čiuožinėti.

3.11. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad vaikai nuo pat gimimo augo (duomenys neskelbtini), joje vaikus sieja įprasta aplinka, draugai, socialinės aplinka, skirtinga kultÅ«ra, o ekspertizė byloje atlikta praėjus pusmečiui po to, kai vaikė pakeitė iÅ¡ esmės sau įprastÄ aplinkÄ , t. y. grįždami iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kas natÅ«raliai jiems galėjo sÄ lygoti ekspertizės akte nurodomus sutrikimu, o ne tariamas nuteistojo nusikaltimas. Å i aplinkybė visiÅ¡kai nebuvo įvertinta nei pirmosios instancijos teismo, nei ekspertizę atlikusių eksperčių. Nagrinėjamos bylos atveju iÅ¡imtinai visas neigiamas nukentėjusiųjų patirtis, kurios net nepatenka į kaltinamojo akto ribas, teismas pavertė nuteistojo kaltę pagrindžiančiais įrodymais.

3.12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiųjų D. P. ir D. P. parodymai yra nenuoseklÅ«s. D. P. aiÅ¡kino, kad A. P. D. P. nutempė už plaukų į virtuvę, kai pati D. P. nurodė, kad A. P. jai buvo suėmęs už rieÅ¡o. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo D. P. aiÅ¡kino, kad nematė, nežino ar tėtis mušė D., tačiau vėliau jau nurodė, kad matė neva kaip tėtis tempė D. už plaukų. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė ir į tÄ aplinkybę, kad ekspertizės akte nurodoma, jog D. P. patiria močiutės, su kuria gyvena, tiesioginį ir / ar netiesioginį poveikį pateikti tam tikrÄ tendencingÄ informacijÄ apie tėtį, kas, anot apelianto, rodo, kad D. P. tiesiog buvo nuteikinėjamas ir įtakojamas jo močiutės V. D., įkalbinėjamas sakyti ne tiesÄ . Daug aplinkybių D. P. tiesiog neatsimena, juose painiojasi, o nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl BK 153 straipsnio, kur įtarimas apeliantui buvo grindžiamas iÅ¡imtinai tik mažamečio D. P. parodymais, tik labiau leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad mažamečio sÅ«naus D. P., kaip ir D. P. parodymais nėra pagrindo vadovautis. Skiriasi D. P. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodytos aplinkybės: vienu atveju D. P. nurodo, kad mėlynė buvo, kitu atveju, - kad ne. KiekvienÄ kartÄ skiriasi aplinkybės, kuriomis tėtis „paėmė už rieÅ¡o“ - vienu atveju nuvertė, kitu atveju jau ne. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui aiÅ¡kino, kad vienÄ kartÄ matė, kaip tėtis mušė diržu D., kitu, kad tik girdėjo garsus. Tokie nenuoseklÅ«s parodymai kelia daug abejonių dėl jų patikimumo.

3.13. Nei vienas iš liudytojų, išskyrus V. Č., niekada nedalyvavo aptariamų aplinkybių metu ir nematė smurtinio pobūdžio veiksmų. Tuo tarpu V. Č. parodymus apie tai, kad A. P. niekada nėra smurtavęs prieš savo vaikus pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė neobjektyviais ir atmetė vien todėl, kad V. Č. ir apeliantas yra sugyventiniai.

3.14. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos tarnybos į bylÄ pateikto D. P. rizikų įvertinimo akto, kuriame nenustatyti jokie vaiko interesų pažeidimai, nors pirmosios instancijos teismas ir ekspertizės akte sureikÅ¡minamas ir hiperbolizuojamas ne tik kaltinamajame akte nurodytas laikotarpis, bet ir ankstesni. Pirmosios instancijos teismas taip visiÅ¡kai nepasisakė dėl A. P. pateiktų fotonuotraukų, kur matyti, kad 2019, 2020, 2021 metais, apeliantas keliavo su vaikais į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kiekvienais metais grįždavo į (duomenys neskelbtini) pasisvečiuoti pas močiutę. PrieÅ¡ingai nei nurodo teismas ir ekspertės, A. P. siekė kompensuoti motinos praradimÄ vaikams, ėmėsi priemonių padėti vaikams iÅ¡gyventi mamos mirtį vykdamas kartu su jais į keliones, o iÅ¡ nuotraukų matyti, kad vaikai yra laimingi. TinkamÄ tėvo teisių ir pareigų vykdymÄ patvirtina ir byloje patektas garso įraÅ¡as, kur V. D. nurodė apeliantui, kad: „tu esi mano akyse didelis žmogus, gražus vyras, kuris rÅ«pinasi savo vaikais“. Be to, nei vieno iÅ¡ grįžimo į (duomenys neskelbtini) metu vaikai neiÅ¡sakė močiutei V. D. jokių nusiskundimų dėl tariamai netinkamo A. P. elgesio vaikų atžvilgiu, nors pas močiutę pakankamam ilgam laikotarpiui atvykdavo kiekvienÄ vasarÄ . Tik po to, kai A. P., kuomet dėl netinkamos močiutės priežiÅ«ros, D. P. bÅ«dama (duomenys neskelbtini) susilaužė kojÄ ir dėl to A. P. iÅ¡sakė pretenzijas, „gimė“ močiutei idėja „pasilikti“ vaikus Lietuvoje, taip siekiant atstoti jiems mamÄ , nes jai, kaip ir D. nepatiko faktas, kad jis susirado naujÄ gyvenimo draugę.

3.15. Apeliantas sutinka, kad jis yra pakankamai griežtas tėvas, tačiau savo veiksmus suvokė kaip pastangas auklėti ir ugdyti vaikus, ypač dukrÄ paauglystės laikotarpiu, siekdamas, kad ji bÅ«tų disciplinuota, tvarkinga, pareiginga, vengtų per ankstyvo domėjimosi lytinių santykių temomis. Visais atvejais tokie jo veiksmai, iÅ¡skyrus kaltinime nurodomus fizinio ir psichologinio smurto aspektus, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo.

3.16. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio susidaro įspÅ«dis, kad apeliantas kaltinamas ir tuo, kad nesiėmė priemonių padėti vaikams iÅ¡gyventi mamos mirtį, nors joks kaltinimas dėl Å¡io epizodo net nebuvo pareikÅ¡tas. Be to, visos bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuojamas apelianto elgesys su nukentėjusiųjų mirusia mama, tariamas smurtas prieÅ¡ jÄ , nors byloje absoliučiai nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių Å¡ias aplinkybes.

3.17. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teismas buvo pažeistos BK 2 straipsnio 1, 4 dalių, 8 straipsnio nuostatos. Apeliantas buvo pripažintas kaltu už veikas, padarytas užsienyje – (duomenys neskelbtini).. Viso baudžiamojo proceso metu nebuvo sprendžiama dėl abipusio veikos baudžiamumo kaip asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sÄ lygos buvimo, tik fragmentiÅ¡kai lygintas nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir piktnaudžiavimo tėvų, globėjo ar rÅ«pintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis baudžiamumas pagal Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) baudžiamuosius įstatymus. Be to, abu vaikai turi (duomenys neskelbtini) pilietybę, gimę ir augę ne Lietuvoje, A. P. jau eilę metų gyvena (duomenys neskelbtini), kur buvo ir yra jo bei buvo iki atvykimo į LietuvÄ 2021 metais vaikų D. P. ir D. P. nuolatinė gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai, bylÄ turėjo (jei turėjo apskritai) nagrinėti ne Lietuvos, bet (duomenys neskelbtini) veikiantis teismas.

4. Liudytoja V. D. 2023 m. kovo 7 d. pateikė Kauno apygardos teismui atsiliepimÄ Ä¯ nuteistojo apeliacinį skundÄ , kurį teisėjų kolegija 2023 m. kovo 8 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi nutarė priimti ir vertinti kaip asmens pozicijÄ . Minėtu atsiliepimu liudytoja praÅ¡o atmesti nuteistojo apeliacinį skundÄ ir palikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendį nepakeistÄ .

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkini, nukentėjusiųjų atstovas paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra, o prokurorė ir nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Viena iÅ¡ baudžiamojo proceso paskirčių yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalis). Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl Å¡is iÅ¡skirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Vaiko teisių konvencijos 37 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė privalo užtikrinti, kad „nė vienas vaikas nepatirtų kankinimų ar kitokio žiauraus, nežmoniÅ¡ko arba orumÄ Å¾eminančio elgesio ar bausmių“. Minimo tarptautinio teisės akto 19 straipsnis papildo šį įsipareigojimÄ , nustatydamas, kad „valstybės dalyvės, siekdamos apginti vaikÄ nuo įvairiausio pobÅ«džio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiÅ«ros nebuvimo ar nerÅ«pestingo elgesio, grubaus elgesio ar iÅ¡naudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimÄ , kuriuos jis gali patirti iÅ¡ tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir Å¡vietimo priemonių“. Nurodymas „įvairiausio pobÅ«džio fizinio ar psichologinio smurto“ nepalieka jokių galimybių legalizuoti smurtÄ prieÅ¡ vaikus. Vaiko teisės, jų apsaugos ir gynimo garantijos, vaiko elgesio kontrolės, tėvų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrÄ sias nuostatas Lietuvos Respublikoje nustato Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kurio nuostatos, kaip numatyta 1 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir Vaiko teisių deklaracija. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad vaiko teisę bÅ«ti apsaugotam nuo smurto, be kita ko, turi užtikrinti tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi,  smurtas prieÅ¡ vaikÄ suprantamas kaip veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas, taip pat nepriežiÅ«ra. Fizinės bausmės ir kitos žiaurios ar žeminančios baudimo formos yra smurto formos, kurios yra draudžiamos ir negali bÅ«ti pateisinamos jokiais siekiamais tikslais, o tokio pobÅ«džio tėvų, globėjo ar rÅ«pintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų neteisėti veiksmai, priklausomai nuo jais sukeltų padarinių, užtraukia civilinę, administracinę ar baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 12 straipsnio 1 dalis tiesiogiai nustato, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017).

8. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 5 punktuose numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ atsako tas, kas tyčia nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau savo artimųjų giminaičių ar Å¡eimos narių, iÅ¡ kurių bent vienas yra mažametis. BÅ«tinas sveikatos sutrikdymo objektyviosios pusės požymis yra ir jų padarinys – žala sveikatai bei priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininko padarytos veikos ir dėl to atsiradusių padarinių. Padariniai – žala sveikatai – reiÅ¡kia, kad pažeista žmogaus kÅ«no audinių, organų anatominė sandara arba fiziologinės, psichologinės funkcijos. Tiriant sveikatos sutrikdymo bylas, privaloma skirti teismo medi­cinos ekspertizę. Sveikatos sutrikdymo nustatymo ekspertizė atlieka­ma, vadovaujantis BPK nustatytais pagrindais ir tvarka.

9. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, nukentėjusiajai D. P. BPK nustatytais pagrindais ir tvarka ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė ir į bylÄ pateiktas Å¡ios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 187-195). Minėtame dokumente nukentėjusiajai D. P. konstatuotas miÅ¡rus nerimo ir depresijos sutrikimas F41.2 (susijęs su byloje nagrinėjamais įvykiais, ir su neigiamais faktoriais, paveikusiais nukentėjusiÄ jÄ nuo vaikystės), kuris yra vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ekspertizės akte nurodoma, kad Å¡is nukentėjusiosios sutrikimas formavosi palaipsniui ir yra siejamas su neigiamų faktorių, veikusių jÄ nuo vaikystės, visuma, dėl kurių susiklostė įtempto, smurtinio, nukentėjusiosios emocinių poreikių neatliepusio santykio su tėčiu patyrimas. Mamos netektis nukentėjusiÄ jÄ veikė psichotraumuojančiai, o nesuteikta jokia psichologinė pagalba Å¡ios netekties įveikai stiprino jos nesaugumo jausmÄ , baimę. Taip pat pažymima, kad prisidėjus nuteistojo A. P. byloje tiriamiems veiksmams, emocinė nukentėjusiosios įtampa dar sustiprėjo, bet ji bijojo atsiverti, ir psichikos bÅ«sena pablogėjo. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad nukentėjusiajai D. P. bÅ«tina intensyvi psichologinė/psichoterapinė pagalba, nukreipta į psichotraumuojančių gyvenimiÅ¡kų patirčių įveikÄ , asmenybės stiprinimÄ . Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė buvo atlikta ne tik tiriant raÅ¡ytinius duomenis, tačiau ir atliekant tiriamosios D. P. stebėjimÄ , pusiau struktÅ«ruotÄ pokalbį, ekspertizės akte cituojant nukentėjusiosios pateiktus paaiÅ¡kinimus, Å¡ios ekspertizės tikslumÄ teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir ekspertizės aktÄ suraÅ¡iusios ekspertės, todėl darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad abejoti ekspertizės akto iÅ¡vadomis pagrindo nėra.

10. Nukentėjusioji D. P., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai, taip pat apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, kad nuo 2019 metų tėtis ne mažiau kaip du kartus jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtÄ . VienÄ kartÄ , t. y. 2021 m. vasario mėn. pradžioje, kai ji pamirÅ¡o nusivalyti batus, tėtis grįžęs namo nakties metu jÄ prikėlė, rėkė ant jos, numetė komodÄ ir kompiuterį, griebė jÄ už rieÅ¡o, nutempė į virtuvę, nuvertė ant žemės, liepė plauti indus, ant rankos buvo likusi mėlynė. Å io įvykio metu jÄ tėtis vadino įžeidžiančiais ir žeminančiais žodžiais, tokiais kaip „nevala“, „kiaulė“, „stora subine“, „spuoguota tingine“. PanaÅ¡us atvejis buvo ir tada, kai nukentėjusioji nenorėjo vykti į (duomenys neskelbtini), tada tėtis taip pat rėkė, iÅ¡metė iÅ¡ spintos drabužius, paėmęs už rankos pakėlė jÄ ir nuvertė. Nukentėjusioji nurodė, kad abiem nurodytais atvejais jautė fizinį skausmÄ , buvo ant rankos mėlynė, buvo iÅ¡sigandusi ir verkė. Be to, nukentėjusioji parodė, kad tėtis dažnai ilgam palikdavo jÄ vienÄ su broliu namuose, vienÄ kartÄ yra buvę, kad negrįžo namo dvi naktis ir ji su broliu buvo viena namuose, negalėjo tėčiui prisiskambinti. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad tėtis, bÅ«damas supykęs, yra liepęs dingti iÅ¡ namų, sakęs, kad ji ne jo dukra, yra taip Å¡aukęs ant jos, kad net apspjovė. Nukentėjusioji parodė, kad ji dėl tokių tėvo žodžių supratusi, jog jis jos nemyli, ji neturinti Å¡eimos. Nukentėjusioji D. P. taip pat parodė, kad tėtis taip pat Å¡aukdavo ir ant brolio D., kai Å¡iam sunkiau sekdavosi mokytis, yra kelis kartus sudavęs jam diržu. Taip pat parodė, kad tėtis jos brolį mušė diržu, kai Å¡is nulaužė pakabÄ , nors pačių smÅ«gių nematė, tačiau girdėjo garsus (1 t., b. l. 104-106, 114-118).

11. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teismo leidimo paimti nepilnamečius vaikus iÅ¡ jo tėvo iÅ¡davimo, teismo posėdžio metu, dalyvaujant psichologei, nepilnametė nukentėjusioji D. P. iÅ¡sakė savo nuomonę (2 t., b. l. 189-191), kad nebenori grįžti gyventi su tėčiu į (duomenys neskelbtini), tėtis jai keletÄ kartų yra griebęs už rieÅ¡o, nutempęs į virtuvę, ant lovos, tėtis brolį muÅ¡a diržu, kai dėl ko nors neklauso, kartais tėtis per naktį negrįžta, ji su broliu lieka viena, turi pasirÅ«pinti juo, jį užmigdo, pagalbos paprašė, nes situacija paskutiniu metu vis blogėjo. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad ir toliau nori likti gyventi su močiute, kuri ja ir broliu užsiima, bendrauja, čia jai saugu, turi savo kambarį, turi draugę, čia jai užtikrintos visos gyvenimo ir mokymosi sÄ lygos.

12. Nukentėjusiajam D. P. ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo atlikta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė ir į bylÄ pateiktas Å¡ios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 98-107). Minėtame dokumente nukentėjusiajam D. P. konstatuoti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8 (susijęs ir su byloje nagrinėjamais įvykiais, ir su neįveikta mamos netektimi), kurie yra vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ekspertizės akte nurodoma, kad Å¡is nukentėjusiojo sutrikimas formavosi palaipsniui ir yra siejamas su neigiamų faktorių visuma. Mamos netektis traumavo nukentėjusįjį, sustiprino nesaugumo, nerimo, įtampos iÅ¡gyvenimus, ėmė formuotis baimės, o psichologinės pagalbos nesuteikimas neleido jam iÅ¡gyventi Å¡ių jausmų. Taip pat pažymima, kad prisidėjus nuteistojo A. P. byloje tiriamiems veiksmams, emocinė nukentėjusiojo įtampa dar sustiprėjo. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad nukentėjusiajam D. P. rekomenduojama teikti psichologinę/psichoterapinę pagalbÄ psichotraumuojančių patirčių įveikai ir bendram psichologinės sveikatos stiprinimui. Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė buvo atlikta ne tik tiriant raÅ¡ytinius duomenis, tačiau ir atliekant tiriamojo D. P. stebėjimÄ , pusiau struktÅ«ruotÄ pokalbį, ekspertizės akte cituojant nukentėjusiojo pateiktus paaiÅ¡kinimus, Å¡ios ekspertizės tikslumÄ teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir ekspertizės aktÄ suraÅ¡iusios ekspertės, todėl darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad abejoti ekspertizės akto iÅ¡vadomis pagrindo nėra.

13. Nukentėjusysis D. P., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai, taip pat apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, kad tėtis mušė jį diržu per nuogus sėdmenis, kai jis nulaužė pakabÄ , tėtis yra jį mušęs diržu ir anksčiau, tačiau neprisimena dėl ko ir kada tiksliai. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad po tėčio muÅ¡imo diržu buvo mėlynių ir jam skaudėjo, ant sėdmenų buvo raudonos dėmės, jis verkė. Duodamas parodymus, nukentėjusysis taip pat nurodė, kad kartÄ tėtis buvo supykęs ant jo sesers D., tada jis nuvertė komodÄ , numetė kompiuterį, yra girdėjęs, kaip tėtis su D. negerai kalbėjo (2 t., b. l. 8-9, 17-20).

14. Å ioje dalyje analogiÅ¡kai pažymėtina, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teismo leidimo paimti nepilnamečius vaikus iÅ¡ jo tėvo iÅ¡davimo, teismo posėdžio metu, dalyvaujant psichologei, mažametis nukentėjusysis D. P. iÅ¡sakė savo nuomonę (2 t., b. l. 189-191), kad ir toliau nori likti gyventi su močiute, kad tėčio nepasiilgo, nes tėtis yra piktas, jį muÅ¡a diržu, yra mušęs daug kartų, dėl ko jautėsi blogai ir verkė. Taip pat nurodė, kad jis pas močiutę jaučiasi gerai, čia jo niekas neskriaudžia.

15. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, 7 punkte įtvirtinta: „Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebÅ«na Å¡ių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet: sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo“. Tų pačių taisyklių 10 punkte įtvirtinta: „Darant teismo medicinos ekspertizę arba tyrimÄ sveikatos sutrikimo mastui nustatyti, įvertinamas kÅ«no sužalojimas ir susargdinimas ir pateikiama iÅ¡vada dėl: medicininio pobÅ«džio (teismo medicinos diagnozė); padarymo mechanizmo (galimų padarymo priemonių ir bÅ«dų); padarymo laiko; sveikatos sutrikdymo masto.“ Å ioje baudžiamojoje byloje atliktos nukentėjusiųjų ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės ir jose pateiktos iÅ¡vados, jog nukentėjusiesiems nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus ir paneigia apelianto teiginius, kad nei vienas smurto prieÅ¡ nukentėjusiuosius atvejis nėra patvirtintas teismo medicinos ekspertų iÅ¡vadomis, kad nėra nustatyti jokie liekamieji reiÅ¡kiniai ir kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių nuteistojo smurtavimo prieÅ¡ vaikus faktus.

16. Nuteistasis nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai liudytojos V. Č. parodymus laikė neobjektyviais ir juos atmetė tuo pagrindu, kad Å¡i liudytoja ir apeliantas yra sugyventiniai, taip pat kad nukentėjusiųjų nenuoseklÅ«s parodymai kelia daug abejonių dėl jų patikimumo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas liudytojos V. Č. parodymus vertinti kritiÅ¡kai, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai argumentuotas ir motyvuotas. Liudytoja V. Č. su nuteistuoju yra sugyventiniai, t. y. susiję Å¡eiminiais santykiais, todėl neatmestina, kad Å¡i liudytoja suinteresuota duoti nuteistajam palankius parodymus. Pažymėtina, kad byloje susipažinus su liudytojų V. D., M. J., R. T., I. P., R. S. parodymais, teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktais, eksperčių paaiÅ¡kinimais, darytina neginčijama iÅ¡vada, kad nukentėjusiųjų parodymai dėl nuteistojo elgesio jų atžvilgiu yra iÅ¡ esmės vienodi, nes nurodyti liudytojai ir ekspertės nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes, kaip ir nukentėjusieji. Be to, pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog visi Å¡ie duomenys tarpusavyje logiÅ¡kai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieÅ¡tarauja, vienas kitÄ papildo, todėl laikytini A. P. kaltės įrodymais.

17. Teismų praktikoje pasisakyta, jog tam tikrais atvejais tėvai privalo imtis aktyvių veiksmų koreguodami vaiko elgesį, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kartu teismai ne kartÄ yra nurodę, jog tėvai privalo susilaikyti nuo kraÅ¡tutinių, žalÄ vaiko sveikatai ir vystymuisi darančių poveikio priemonių (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-149-1073/2021, 2K-277-788/2016). Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai draudžia tėvams naudoti auklėjimo metodus, kuriais padaroma žala vaikų fizinei ir (ar) psichikos sveikatai (pvz., fizines bausmes, įvairius žeminančius tikrų ar įsivaizduojamų vaiko pareigų vykdymo ir gerovės užtikrinimo bÅ«dus ir pan.). Apeliantas neabejotinai, kaip nukentėjusiųjų vaikų tėvas, turėjo numanyti, kad tokiais savo neteisėtais veiksmais, dėl kurių padarymo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, gali padaryti jiems žalÄ , tačiau to nepaisė ir apeliaciniame skunde juos įvardija kaip pastangas auklėti ir ugdyti vaikus. Teisėjų kolegijos nuomone, toks apelianto savo atliktų nusikalstamų veiksmų vertinimas yra gynybinė pozicija. Be to, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas kriminalizavo A. P. kalbėjimÄ su vaikais pakeltu tonu, tačiau skundÄ nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pakeltÄ tonÄ bendraujant su vaikais vertino visų nuteistojo atliktų veiksmų apimtyje, t. y. ir įžeidinėjimÄ , ir žeminimÄ , ir pasikartojantį fizinį smurtavimÄ , kartu atliekant ir kitus žeminančius, bauginančius veiksmus, kas pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie nuteistojo veiksmų sistemiÅ¡kumÄ ir tyčinį pobÅ«dį. Taigi, visi aptarti bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas D. P. ir D. P. padarytas dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų, todėl apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo veikÄ , atsižvelgiant į pasekmes ir veikos pobÅ«dį, kvalifikavo kaip tyčinę nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 138 straipsnio 2 d. 1, 3 ir 5 punktus, nes jis sužalojo savo dviejų vaikų sveikatÄ .

18. Pagal BK 163 straipsnį kaltininkas baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas nustačius, kad jis piktnaudžiavo tėvų, globėjo ar rÅ«pintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis. Šios nusikaltimo sudėties apsaugos objektas - vaikas ir Å¡eima; veika įvardyta kaip piktnaudžiavimas turimomis teisėmis (pareigomis) fiziÅ¡kai ar psichiÅ¡kai gniuždant vaikÄ , paliekant jį ilgÄ laikÄ be priežiÅ«ros ar panaÅ¡iai žiauriai elgiantis su vaiku. Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai bÅ«dingas kartotinumas ir periodiÅ¡kumas. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iÅ¡ vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, vertimas dirbti sunkius darbus, nesirÅ«pinimas vaiku ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553-942/2015, 2K-157-495/2021). Ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji; kaltė pasireiÅ¡kia tik tiesiogine tyčia, kuri suponuoja savo elgesio su vaiku pavojingo pobÅ«džio suvokimÄ ir norÄ taip veikti. Įrodinėjant Å¡ioje specialiojoje normoje nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, svarbu atsižvelgti ir į socialinę tikrovę, t. y. kad kaltinamieji dažniausiai gyvena kartu su vaikais, juos sieja ypatingas žmogiÅ¡kasis ryÅ¡ys, jie atsakingi ne tik už vaikų gerovę, bet ir už poelgius, tam tikrais atvejais privalo imtis aktyvių veiksmų koreguodami vaiko elgesį ir pan. Å ių aplinkybių vertinimas padeda atsakyti į klausimÄ , ar tėvų vaikui taikytos poveikio priemonės pasižymėjo nusikalstamai veikai bÅ«dingu pavojingumu. Kita vertus, vaiko muÅ¡imas ar kitokie tikslingi veiksmai, sukeliantys jam fizinį skausmÄ , patys savaime rodo nusikalstamÄ jų pobÅ«dį (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017).

19. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto teiginys, kad kaltinimas jam iÅ¡dėstytas abstrakčiai, nes konkrečiai nenustatytos bei neapraÅ¡ytos aplinkybės, kuriomis buvo psichiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai gniuždomi nepilnamečiai vaikai ir kaip pasireiÅ¡kė fizinės ir psichinės prievartos sistemingumas, yra nepagrįstas. Kaip nustatyta iÅ¡ byloje surinktų duomenų, nuteistajam pareikÅ¡ti kaltinimai ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 metų pradžios iki 2021 m. vasario 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytÄ skaičių kartų Å¡aukė ant nepilnametės dukters, tyčiojosi ir žemino jÄ vadindamas „nevala, spuoguota tingine“, Å¡aipėsi iÅ¡ jos iÅ¡vaizdos, teigdamas, kad ji „kiaulė, stora subinė“; ne mažiau du kartus smurtavo prieÅ¡ nepilnametę dukterį (2021 m. vasario mėn. dėl nenuvalytų batų, Å¡aukė ant nepilnametės dukters, sakydamas, kad ji ne jo dukra, sugriebęs jÄ už deÅ¡inio rieÅ¡o nutempė į virtuvę ir nuvertė ant žemės, savo vaikų akivaizdoje tyčia nuvertė komodÄ , numetė nuo stalo dukters kompiuterį; 2020 metais dėl prieÅ¡taravimo iÅ¡vykai į (duomenys neskelbtini), Å¡aukė ant nepilnametės dukters, liepė jai „dingti iÅ¡ namų“, iÅ¡ jos spintos iÅ¡metė drabužius, sugriebęs jÄ už rieÅ¡o pakėlė ir po to jÄ nuvertė) ir ne mažiau du kartus prieÅ¡ mažametį sÅ«nų (2019 metais dėl negebėjimo mokytis skaičiuoti nepilnametės dukters akivaizdoje rėkė ant mažamečio sÅ«naus, vadino jį „debilu“ ir ne mažiau du kartus sudavė jam diržu; 2020 m. pabaigoje – 2021 m. pradžioje dėl nulaužtos pakabos ne mažiau du kartus sudavė mažamečiui sÅ«nui diržu per nuogus sėdmenis), taip pat 2019 m. balandžio mėn. nuteistasis iÅ¡vyko iÅ¡ namų, juose palikęs mažamečius dukrÄ D.

P. ir sÅ«nų D. P. vienus be priežiÅ«ros ir negrįžo dvi paras iÅ¡ eilės, visais Å¡iais nurodytais veiksmais sÄ moningai versdamas savo vaikus nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti stresÄ ir psichologinį diskomfortÄ . Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad kaltinimas iÅ¡dėstytas konkrečiai, apraÅ¡ant visas nustatytas aplinkybes, kurios leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo sistemingais neteisėtais veiksmais buvo psichiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai gniuždomi nepilnametė dukra ir mažametis sÅ«nus.

20. Apeliacinio skundo teiginys, kad daugiausiai nuteistasis vaikus vienus yra palikęs dvi dienas, bet ir tai tik dėl objektyvių priežasčių (patekimas į eismo įvykį, atsidÅ«rimas intensyvios terapijos skyriuje ir telefono su savimi neturėjimas), kas nesukėlė jokių neigiamų padarinių, teisėjų kolegijos vertinamas kaip nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nuteistojo gynėjas 2022 m. rugsėjo 27 d. teisiamojo posėdžio metu pateikė teismui nuotraukas, patvirtinančias nuteistojo nurodomÄ aplinkybę – patekimÄ Ä¯ eismo įvykį (5 t., b. l. 15-24).

Teismas, iÅ¡klausęs proceso dalyvių nuomonių, nutarė neprijungti prie bylos medžiagos pateiktų nuotraukų dėl eismo įvykio, kadangi jos neįrodo, kad jose esantis automobilis yra nuteistojo ir apskritai nesuteikia jokios informacijos. Taigi, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad nuteistasis neginčija fakto, jog buvo palikęs savo vaikus vienus dvi dienas, tačiau jokiais objektyviais duomenimis, patvirtinančiais patekimÄ Ä¯ eismo įvykį ir intensyvios terapijos skyrių, nepagrindė. Teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina ir nuteistojo nurodytÄ aplinkybę, kad aptariamo eismo įvykio metu jis neturėjo su savimi telefono, kadangi tokiu atveju apie vienus namuose likusius nepilnametę ir mažametį vaikus buvo galima praneÅ¡ti policijos ir (ar) gydymo įstaigos darbuotojams, buvusiems Å¡alia po įvykusio eismo įvykio.

Be to, iÅ¡ nukentėjusiosios D. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 104-106, 114-118) matyti, kad nuteistasis juos vienus yra palikęs ne vienÄ kartÄ , nors ir trumpesniam laikotarpiui nei dvi dienos. Piktnaudžiavimo tėvų, globėjo ar rÅ«pintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis, paliekant vaikÄ ilgÄ laikÄ be priežiÅ«ros požymio turinys priklauso nuo vaiko amžiaus ir poreikių. PriežiÅ«ra reiÅ¡kia rÅ«pestį vaiku, jo stebėjimÄ ir reagavimÄ Ä¯ vaiko poreikius.

IlgÄ laikÄ reiÅ¡kia, kad vaikas be priežiÅ«ros paliekamas tokiam laikui, kuris priklausomai nuo jo amžiaus ir poreikių, sÄ lygoja ilgalaikį fizinį ar psichologinį nepatogumÄ , diskomfortÄ , dėl kurio kyla grėsmė jo psichologinei bÅ«senai, fizinių, psichinių ir socialinių poreikių patenkinimui. Vertinant byloje esančius duomenis, matyti, kad nepilnametė nukentėjusioji, kaip pati nurodė ikiteisminio tyrimo metu, likdama viena be suaugusiųjų priežiÅ«ros su savo mažamečiu broliu, turėdavo rÅ«pintis tiek juo, tiek ir namais, t. y. tvarkydavo namus, darydavo valgyti mažamečiui broliui, žaisdavo, eidavo į laukÄ su juo, jį užmigdydavo ir pan.

Piktnaudžiavimas minėtomis teisėmis ir pareigomis panašiu žiauriu elgesiu su vaiku – tai įvairios kitos galimos žiauraus elgesio su vaiku formos: tyčiojimasis iš vaiko, vertimas dirbti sunkius ar žeminančius darbus, nesirūpinimas jo sveikata, žiaurių bausmių taikymas ir pan. Taigi, kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, konstatuodamas, kad nuteistojo veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu atitinka BK 163 straipsnį.

21. Baudžiamojo įstatymo bendrosios ir specialiosios normų konkurencija galima tik tuomet, kai specialiojoje normoje yra visi bendrosios normos požymiai ir specialiosios normos visiÅ¡kai pakanka veikai kvalifikuoti. O nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartus nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir piktnaudžiavimo tėvų, globėjo ar rÅ«pintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis sudėčių objektyviuosius požymius, tokios iÅ¡vados daryti negalima. Ši norma neapima dėl specialiojo BK 163 straipsnyje nustatyto nusikaltimo subjekto neteisėtų veiksmų kilusių pavojingų padarinių. Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nustačius visus bÅ«tinus BK 163 straipsnyje apibrėžtos nusikalstamos veikos požymius, svarstytina, kurie vaikui sukelti neigiami padariniai kvalifikuotini atskirai pagal kitus BK straipsnius ir taikomi pagal nusikalstamų veikų sutapties taisykles, pvz., sveikatos sutrikdymai (BK 135-140 straipsniai) (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2016). Vadinasi, pirmos instancijos teismas, nustatęs, kad nuteistojo veiksmai atitinka BK 163 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymius ir kad jo neteisėtais veiksmais D. ir D. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nenukrypstant nuo Å¡iuo klausimu formuojamos teismų praktikos, pagrįstai kvalifikavo nuteistojo veiksmus kaip idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų, nustatytų BK 163 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 5 punktuose, sutaptį.

22. Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad nukentėjusioji D. P., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, paaiÅ¡kino, kad ji geriau supranta angliÅ¡kai, pradinis nukentėjusiosios pareiÅ¡kimas yra suraÅ¡ytas anglų kalba, todėl tam tikrus nuteistojo žodžius, kurie buvo iÅ¡sakyti jos atžvilgiu, nukentėjusioji dėl kalbos barjero galėjo ne taip suprasti. SkundÄ nagrinėjantis teismas Å¡iÄ nuteistojo pozicijÄ laiko gynybine, nes Å¡ias aplinkybes paneigia nukentėjusiosios parodymai, užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, kad ji lietuviÅ¡kai ir angliÅ¡kai supranta gerai, kad namuose ji su tėčiu kalbėdavo lietuviÅ¡kai, kartais tėtis jai kÄ nors pasakydavo angliÅ¡kai, tada ji jam angliÅ¡kai atsakydavo (1 t., b. l. 114-118). Be to, pažymėtina ir tai, kad visi procesiniai veiksmai su nukentėjusiÄ ja ikiteisminio tyrimo metu buvo vykdomi lietuvių kalba, nedalyvaujant vertėjui.

23. Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos tarnybos į bylÄ pateikto D. P. rizikų įvertinimo akto ir dėl A. P. pateiktų fotonuotraukų, kur matyti, kad 2019-2021 metais apeliantas keliavo su vaikais į užsienio valstybes, kiekvienais metais grįždavo į (duomenys neskelbtini), kas įrodo, kad A. P. siekė kompensuoti vaikams motinos praradimÄ , o iÅ¡ nuotraukų matyti, kad vaikai yra laimingi. Nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmos instancijos teisme, nuteistojo gynėjas 2022 m. rugsėjo 27 d. pateikė teismui fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti nuteistojo ir jo vaikų tam tikri gyvenimo momentai (5 t., b. l. 7-13), iÅ¡ kurių, kaip teigė gynėjas, matosi nuteistojo ir jo vaikų nuotaikos ir kuriomis paneigiamos tam tikros spekuliacijos.

Atkreiptinas dėmesys, kad fotonuotraukose užfiksuoti įprasto gyvenimo įvykiai yra momentiniai, be to, fotografuojami asmenys visÄ laikÄ pozuoja, todėl remiantis fotonuotraukomis, galima padaryti tik pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis su vaikais vykdavo į keliones. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiųjų parodymai. Pažymėtina ta aplinkybė, kuri jau buvo minėta, kad nukentėjusioji D. P., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog dėl tos priežasties, kad ji nenorėjo vykti į (duomenys neskelbtini), tėtis ant jos rėkė, iÅ¡metė iÅ¡ spintos jos drabužius, paėmęs jÄ už rankos pakėlė ir nuvertė.

Taip pat 2022 m. spalio 6 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nuteistojo gynėjas pateikė (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos tarnybos atlikto D. P. rizikų įvertinimo aktÄ (5 t., b. l. 26-47), kuriame, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nenustatyti jokie vaiko interesų pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys į minėtame akte nurodytÄ informacijÄ , kad atliekant vertinimÄ , nebuvo susitikta su vaiku, nes visÄ vertinimo laikotarpį abu vaikai buvo (duomenys neskelbtini), todėl lankyti vaikus Å¡iuo laikotarpiu nebuvo įmanoma.

Teisėjų kolegijos nuomone, visos šios aplinkybės veda prie pagrįstos išvados, kad jokios įrodomosios vertės minėtos fotonuotraukos ir (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos tarnybos aktas šioje konkrečioje byloje neturi, nes nei patvirtina, nei paneigia nuteistojo kaltės.

24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio turinio susidaro įspÅ«dis, kad nuteistasis kaltinamas ir tuo, kad nesiėmė priemonių padėti vaikams iÅ¡gyventi mamos mirtį, be to, visos bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuojamas apelianto elgesys su nukentėjusiųjų mirusia mama, tariamas smurtas prieÅ¡ jÄ . Apeliacinio teismo nuomone, tokie apelianto teiginiai yra jo subjektyvi, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta nuomonė. Å ios apelianto nurodytos aplinkybės buvo užfiksuotos nukentėjusiųjų ekspertizės iÅ¡vadose ir nukentėjusiosios D. P. parodymuose, kurie yra vieni iÅ¡ svarbiausių įrodymų Å¡ioje baudžiamojoje byloje, todėl visos Å¡ios aplinkybės ir buvo analizuojamos bendrai visų įrodymų kontekste. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl Å¡ių aplinkybių apeliantui nebuvo nei pareikÅ¡ti įtariami, nei dėl jų buvo teisiamas. Atvirkščiai, pirmos instancijos teismas skundžiamame procesiniame sprendime nurodė, kad nukentėjusiesiems psichikos sutrikimus, dėl kurių buvo nesunkiai sutrikdyta jų sveikta, sukėlė ne tik nuteistojo veiksmai, bet ir kiti faktoriai, t. y. motinos netektis, dėl ko nėra galimybių atriboti kokia dalimi tėvo elgesys įtakojo Å¡ių sutrikimų atsiradimÄ , todėl ir neigiamos pasekmės yra susijusios ne tik su nuteistojo netinkamu elgesiu.

25. BK įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų nuolat Lietuvoje gyvenančių asmenų baudžiamosios atsakomybės už užsienyje padarytus nusikaltimus taikymo klausimas sprendžiamas, be kita ko, vadovaujantis BK 5 ir 8 straipsniais. Pagal BK 5 straipsnį, kuriame įtvirtintas pilietybės (personalinis) baudžiamosios jurisdikcijos principas, Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal šį kodeksÄ . Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad Å¡i nuostata turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sistemiÅ¡kai, atsižvelgiant į BK 8 straipsnyje nustatytas baudžiamosios atsakomybės už tokius nusikaltimus taikymo sÄ lygas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159-976/2017, 2A-4-696/2017). Pagal BK 8 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimus, nustatytus, be kita ko, BK 5 straipsnyje, atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, kai padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymÄ baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ . Be to, pagal Å¡io straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ už užsienyje padarytus nusikaltimus, jeigu jis:

1) atliko užsienio valstybės teismo paskirtÄ bausmę;

2) buvo atleistas nuo visos ar dalies užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės atlikimo;

3) užsienio valstybės teismo nuosprendžiu buvo iÅ¡teisintas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės arba bausmė nebuvo paskirta dėl senaties ar kitais toje valstybėje numatytais teisiniais pagrindais. Taigi bÅ«tina sÄ lyga Lietuvos baudžiamajai jurisdikcijai dėl Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų nuolat Lietuvoje gyvenančių asmenų užsienyje padarytų nusikaltimų įgyvendinti yra abipusio veikos baudžiamumo sÄ lygos įvykdymas (iÅ¡skyrus BK 7 straipsnyje ir 8 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus); taip pat turi bÅ«ti nenustatyta BK 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamoji atsakomybė už tokius nusikaltimus Lietuvoje negali bÅ«ti taikoma atsižvelgiant į non bis in idem principo reikalavimus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159-976/2017, 2A-4-696/2017, 2K-549/2014, 2K-385/2013, 2K-213/2013, 2K-302/2012). Pažymėtina, kad Å¡ioje baudžiamoje byloje buvo įvykdyta abipusio veikos baudžiamumo sÄ lyga, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai gavo duomenis apie nuteistajam Å¡ioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų baudžiamumÄ pagal (duomenys neskelbtini) galiojančius teisės aktus, kuriuos prijungė prie Å¡ios baudžiamosios bylos raÅ¡ytinių įrodymų (3 t., b. l. 91-104), taip pat nebuvo nustatyta BK 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi formuojamÄ teismų praktikÄ bei baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ ir priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nepažeidė BK 2 straipsnio 1 ir 4 dalių bei 8 straipsnio nuostatų, kaip tai teigiama apeliaciniame skunde.

26. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartÄ yra pažymėta, kad BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, neturi bÅ«ti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kaip liudytojus apklausti apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu atlikusius pareigÅ«nus (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys). Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktÄ ir specialisto iÅ¡vadÄ , byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015). Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikÅ¡mės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui.

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡ioje byloje buvo nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20, 301 straipsniai), t. y. kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravo kokias nors svarbias bylos aplinkybes ar rėmėsi vien tik nuteistÄ jį kaltinančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas patikrino nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms bylos aplinkybėms. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas ir jo gynėjas, apylinkės teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, apkaltinamajame teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines bylos aplinkybes, o iÅ¡tirtų įrodymų visetas patvirtina nuteistojo A. P. kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 5 punktuose, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti.

28. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 219 straipsnyje reglamentuojamas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje iÅ¡dėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir iÅ¡samus. BPK 219 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodomas BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytÄ veikÄ . Šiuo atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o bÅ«tent jos padarymo vietÄ , vadovaujantis BK 8 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajame akte privalo bÅ«ti nurodyta ne tik Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies norma, numatanti atsakomybę už inkriminuojamÄ veikÄ , tačiau ir užsienio Å¡alies, kurioje veika galimai padaryta, baudžiamojo įstatymo norma. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu Å¡ios aplinkybės buvo tiriamos ir byloje buvo gautas atsakymas, kad už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK, dėl kurių nuteistas A. P., baudžiamoji atsakomybė nustatyta taip pat ir atitinkamuose (duomenys neskelbtini) galiojančiuose teisės aktuose (3 t., b. l. 91-104). Tačiau Å¡is pažeidimas neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui, jis nesuvaržė įstatymų garantuotų kaltinamojo teisių, priimtas teisėtas nuosprendis, todėl teisėjų kolegija Å¡io pažeidimo nevertina kaip esminio BPK pažeidimo.

29. Vadovaujantis BPK 28 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens Å¡eimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡ias normas, nukentėjusiuoju ir civiliniu ieÅ¡kovu baudžiamajame procese turėtų bÅ«ti pripažįstamas tik tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinės ir (ar) neturtinės žalos. Taigi ir teisę į Å¡ios žalos atlyginimÄ paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Nukentėjusiojo teisė į Å¡ios žalos atlyginimÄ Ä¯tvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrÄ sias žalos atlyginimo taisykles, CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame žalos atlyginimo, sužalojus sveikatÄ , taisykles. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

30. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimÄ teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos iÅ¡ esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

31. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobÅ«dis, bet ir kitos aplinkybės, apibÅ«dinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar iÅ¡liekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvÅ«s pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., bÅ«damas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumÄ , suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmÄ , kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikÅ¡mę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalÄ padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamÄ veikÄ padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumÄ , tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio iÅ¡raiÅ¡ka) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikÅ¡mės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi bÅ«ti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi bÅ«ti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma bÅ«tina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.

32. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ , teismų iÅ¡vados (kaip ir kiekvienu sprendžiamu klausimu) turi bÅ«ti motyvuotos. Tai reiÅ¡kia, kad nepakanka formaliai konstatuoti žalÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, iÅ¡vardyti kriterijus, kuriais vadovaujamasi. IÅ¡ teismo iÅ¡vadų turi bÅ«ti aiÅ¡ki tokių kriterijų diferenciacija, tarpusavio santykis, kartu ir tai, kokios aplinkybės konkrečiu atveju lemia žalos dydį ir kiek turi reikÅ¡mės aplinkybės, dėl kurių tas dydis yra mažinamas ar didinamas. Pažymėtina, kad absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau iÅ¡samus visų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimÄ (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

33. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmos instancijos teisme, buvo pateikti nukentėjusiosios D. P. civilinis ieÅ¡kinys dėl 6 630 eurų neturtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 92-104, 105-118) ir nukentėjusiojo D. P. civilinis ieÅ¡kinys dėl 5 630 eurų neturtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 75-87, 119-132). Vertindamas nukentėjusiųjų nurodytus neturtinės žalos dydžius, Kauno apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad civiliniuose ieÅ¡kiniuose nurodyti kiti nei ekspertizės aktuose nukentėjusiesiems konstatuoti psichikos sutrikimai atsirado dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų.

Pirmos instancijos teismas atkreipė dėmesį taip pat į tai, kad nukentėjusieji tėvo nematė ir su juo nebendravo daugiau kaip metus laiko, todėl civilinio ieÅ¡kinio argumentus dėl nuolatinio nuteistojo ir jo tėvų teroro atmetė, kaip nepagrįstus, pažymėdamas, kad nuteistojo tėvų galimai neteisėti veiksmai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir negali bÅ«ti pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ Å¡ioje byloje nuteistojo padarytais neteisėtais veiksmais. Be to, pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusiesiems psichikos sutrikimus, dėl kurių buvo nesunkiai sutrikdyta jų sveikta, sukėlė ne tik nuteistojo veiksmai, bet ir kiti faktoriai, t. y. motinos netektis, dėl ko nėra galimybių atriboti kokia dalimi tėvo elgesys įtakojo Å¡ių sutrikimų atsiradimÄ , todėl ir neigiamos pasekmės yra susijusios ne tik su nuteistojo netinkamu elgesiu.

SkundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, sumažino praÅ¡omų priteisti neturtinės žalos dydžius ir nukentėjusiajai D. P. priteisė 2 500 eurų neturtinės žalos, o D. P. – 1 500 eurų neturtinės žalos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas, nustatydamas Å¡ioje baudžiamojoje byloje priteistinos neturtinės žalos dydį, pagrįstai nustatė, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai sukėlė nukentėjusiesiems neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, t. y. baimę, nerimÄ , nesaugumo jausmÄ , tačiau nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad Å¡ie neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai bus ilgalaikiai ar teikiant tinkamÄ pagalbÄ jie neiÅ¡nyks.

Be to, pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog neįrodyta, kad kiti civiliniuose ieÅ¡kiniuose nurodyti psichikos sutrikimai nei tie, kurie buvo nurodyti ekspertizės aktuose, bÅ«tų susiję priežastiniu ryÅ¡iu su nuteistojo nusikalstamais veiksmais, dėl kurių jis pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu.

34. Ä®vertindamas aukščiau nurodytÄ teismų formuojamÄ praktikÄ bei skundžiamame sprendime nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiesiems neturtinės žalos atlyginimÄ , sumažindamas jų dydžius.

35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama nuteistojo apeliacinio skundo dalį dėl iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo A. P. naudai, pažymi, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose, nuteistÄ jį A. P. gina advokatas V. Adomaitis, kuris yra sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį su nuteistuoju. BPK 106 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui ar advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka, kitais atvejais advokatui ar advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jo pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tÄ aplinkybę, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundÄ , kuris teismo nuomone, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo praÅ¡ymas priteisti jo naudai iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, yra netenkinamas.

36. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

37. Teismas pažymi, kad viena iÅ¡ nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl to, nukentėjusiojo turėtos iÅ¡laidos dėl atstovo advokato dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje turi bÅ«ti apmokėtos. Taigi BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).

38. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2023 m. kovo 8 d. pateikė pažymÄ Nr. APD-2023-04086, patvirtinančiÄ , jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nukentėjusiesiems D. P. ir D. P., iÅ¡laidas sudaro 120 eurų (5 t., b. l. 160-165). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį procesÄ inicijavo nuteistasis A. P., kuris ginčijo savo kaltę, todėl nukentėjusiųjų atstovas advokatas Bronius Varsackis turėjo organizuoti nukentėjusiųjų D. P. ir D. P. teisių gynimÄ dėl nuteistojo skunde nurodytų argumentų, bei į apeliacinės instancijos teisme vykusio teismo posėdžio trukmę, į apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ , taip pat į tai, kad praÅ¡omos priteisti proceso iÅ¡laidos yra proporcingos, teisėjų kolegija sprendžia, kad praÅ¡ymas priteisti proceso iÅ¡laidas turi bÅ«ti tenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a :

nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ atmesti.

Nepriteisti A. P. naudai išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

IÅ¡ nuteistojo A. P. valstybės naudai priteisti 120 (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt) eurų už nukentėjusiesiems D. P. ir D. P. suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Lina Lesinskienė

Aurelijus Rauckis

Aušra Vingilė