Court dismissed appeal against suspension of insurance claim dispute due to pending choice of law issue.
Legislator summary
AI generatedThe court dismissed the insurance company's appeal against a lower court's decision to suspend proceedings regarding an insurance claim dispute. The primary issue was a disagreement between parties on whether Lithuanian or German law applied to the claim for damages caused by a trailer. The appellate court upheld the suspension because the choice of law must be clarified before the case can be adjudicated, citing the principle of judicial consistency. Consequently, the lower court's ruling to halt the trial was confirmed as legally sound.
Legislator headnote
AI generatedCivil Procedure Code Articles 329; 330; 337; 338: When parties disagree on the applicable law, proceedings must be suspended to allow for a determination of the governing legal regime to ensure consistent and legally sound adjudication.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr. e2S-483-881/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32848-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 113.6.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2015 m. gegužÄs 29 d.Vilnius                     Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Vilija MikuckienÄ teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo âBTA Insurance Companyâ SE atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties, priimtos civilinÄje byloje Nr. e2-2384-871/2015 pagal ieÅ¡kovo âBTA Insurance Companyâ SE ieÅ¡kinį atsakovui AAS âGjensidige Balticâ dÄl skolos sumokÄjimo ir įskaitymų pripažinimo negaliojanÄiais, kuria civilinÄ byla sustabdyta.TeisÄja, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä :
                                                         I. GinÄo esmÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â IeÅ¡kovas âBTA Insurance Companyâ SE ieÅ¡kiniu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojanÄiais atsakovo AAS âGjensidige Balticâ vienaÅ¡alius įskaitymus: 2014 m. sausio 3 d. įskaitymÄ Nr. (01)-1.14-0013, 2014 m. kovo 6 d. įskaitymÄ Nr. (01)-1.14-441, 2014 m. balandžio 9 d.
įskaitymÄ Nr. (01)-1.14-685, ir priteisti iÅ¡ atsakovo 6 334,13 Lt, 6 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad atsakovas neturÄjo pagrindo atlikti įskaitymus, nes visos atsakovo pretenzijos, kurių pagrindu atsakovas atliko vienaÅ¡alį įskaitymÄ , buvo pateiktos tuo paÄiu teisiniu pagrindu, t. y. atsakovas vadovaudamasis Vokietijos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. spalio 27 d. dienos sprendimu reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo sumokÄti draudimo iÅ¡mokas pagal priekabos valdytojo civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutartis.
IeÅ¡kovas nemokÄjo atsakovui pagal pateiktas pretenzijas, nes Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo (toliau â TPVCAPDÄ®) 16 straipsnio 5 dalis numatÄ, kad draudimo iÅ¡moka dÄl velkama transporto priemone padarytos žalos (kai pagal teisÄs aktus velkamos transporto priemonÄs vairuotojas nebÅ«tinas) mokama pagal velkanÄiosios transporto priemonÄs draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonÄ eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkanÄia transporto priemone.
Esant nesutarimui tarp Å¡alių dÄl teisÄs taikymo, t. y. draudimo iÅ¡moka turi bÅ«ti mokama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar pagal Vokietijos AukÅ¡Äiausiojo Teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovas nemokÄjo galimai nepagrįstos draudimo iÅ¡mokos. TeisÄs aiÅ¡kinimo klausimÄ iÅ¡sprendÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2014 m. gegužÄs 9 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. 3K-3-292/2014, pagal kurį Å¡iems santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos teisÄs normos. Pasak ieÅ¡kovo, nagrinÄjamu atveju žalÄ , padarytÄ Vokietijoje įvykusiuose eismo įvykiuose, turi atlyginti atsakovas, kaip vilkikų valdytojų civilinÄs atsakomybÄs draudikas, o ieÅ¡kovas, kaip vilkikų priekabų valdytojų civilinÄs atsakomybÄs draudikas, tokios pareigos neturi.           Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, remdamasis tuo, kad įskaitymai atlikti teisÄtai.
PažymÄjo, kad atsakovo ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti ir atsakovo įskaityti reikalavimai grindžiami aplinkybe, kad už Vokietijoje įvykusius eismo įvykius, kurių kaltininkais pripažinti transporto priemonÄs junginio (vilkiko su priekaba) valdytojai, abiejų transporto priemonÄs junginio sudedamųjų dalių (tiek vilkiko, tiek priekabos) draudikai yra atsakingi lygiomis dalimis, jie prieÅ¡ nukentÄjusįjį asmenį laikytini solidariaisiais skolininkais. Å iam teisiam santykiui taikytina Vokietijos teisÄ.
Taigi, BTA Insurance Company, kaip priekabos draudikui, kyla pareiga mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ nukentÄjusiam dÄl Vokietijoje įvykusio eismo įvykio. Atsakovo teigimu, jo reikalavimai kilÄ iÅ¡ Vokietijoje įvykusių eismo įvykių, todÄl, nustatant tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo atsakomybÄs apimtį, turi bÅ«ti vadovaujamasi Vokietijos FederacinÄs Respublikos teisÄs aktais. Atsakovas įvykdÄ solidariÄ jÄ prievolÄ, todÄl ieÅ¡kovas turÄjo grÄ Å¾inti jam 50 procentų sumos, kuriÄ atsakovas iÅ¡mokÄjo nukentÄjusiems asmenims.           Atsakovas paruoÅ¡iamuosiuose dokumentuose pateikÄ praÅ¡ymÄ sustabdyti bylÄ , kol bus priimtas ESTT prejudicinis sprendimas ir kol Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas priims galutinÄ nutartį byloje Nr. 3K-3-415/2014.           IeÅ¡kovas su pareikÅ¡tu praÅ¡ymu nesutiko, praÅ¡Ä jo netenkinti, nes tai užvilkintų bylos nagrinÄjimÄ .
NurodÄ, kad tai, kokia teisÄ taikytina sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2014 m. gegužÄs 9 d. nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-292/2014, nurodant, jog vilkiko ir priekabos valdytojų civilinÄs atsakomybÄs draudikų tarpusavio santykiams taikytina Lietuvos teisÄ. Be to, Å¡ioje byloje turi bÅ«ti aiÅ¡kinamasi, ar buvo visos įskaitymo sÄ lygos, ieÅ¡kovo teigimu, atsakovas negalÄjo atlikti įskaitymo, nes atsakovo prievolÄ nebuvo aiÅ¡kiai apibrÄžta, nebuvo galiojanti ir vykdytina; atsakovas 2014 m. sausio 3 d., 2014 m. kovo 6 d., 2014 m. balandžio 9 d.
įskaitymais įskaitÄ prievoles, jau tada jam buvo aiÅ¡ku dÄl taikytinos teisÄs, nors dar ir Å¡iai dienai Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas aiÅ¡kinasi taikytinÄ teisÄ ir dÄl to yra kreipÄsis į ESTT. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi sustabdÄ civilinÄ bylÄ , iki Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas priims prejudicinį sprendimÄ pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo kreipimÄ si civilinÄje byloje Nr. 3K-3-415/2014 (teisminio proceso Nr. 2-01-3-07655-2012-4) ir bus priimtas galutinis sprendimas pastarojoje byloje.Teismas nurodÄ, kad tarp Å¡alių kilo ginÄas dÄl Vokietijoje įvykusių eismo įvykių vilkikų ir jų priekabų draudikų atgrÄžtiniams draudikų reikalavimams taikytinos teisÄs ir draudikus siejanÄių teisinių santykių pobÅ«džio: vilkikų valdytojų civilinÄ atsakomybÄ privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs draudimu apdrausta atsakovo AAS âGjensidige Balticâ draudimo bendrovÄje, o priekabos valdytojų â ieÅ¡kovo bendrovÄje; atsakovas AAS âGjensidige Balticâ atlygino eismo įvykiuose, įvykusiuose Vokietijoje 2011 metais, nukentÄjusių asmenų patirtus nuostolius ir kreipÄsi į ieÅ¡kovÄ , nurodydamas, kad jis, kaip priekabų valdytojų civilinÄs atsakomybÄs draudikas, turi atlyginti 50 procentų iÅ¡mokÄtos draudimo iÅ¡mokos, nes pagal Vokietijoje galiojantį teisinį reglamentavimÄ transporto priemonių junginio (vilkiko ir priekabos) padarytÄ Å¾alÄ po 50 procentų atlygina vilkiko ir priekabos draudikai.
Remdamasis tuo, atsakovas atliko prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , dÄl kurio nuginÄijimo ieÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ , nes mano, jog nagrinÄjamu atveju Å¡alis sieja draudimo teisiniai santykiai ir atgrÄžtiniams reikalavimams turÄtų bÅ«ti taikoma Lietuvos, ne Vokietijos teisÄ. Nors ieÅ¡kovas remiasi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartimi civilinÄje byloje Nr. 3K-3-292/2014, taÄiau Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinÄdamas civilinÄ bylÄ Nr. 3K-3-415/2014, kurios ratio decidendi yra analogiÅ¡kas Å¡iai civilinei bylai â sprendžiamas ginÄas dÄl transporto priemonių junginių â velkanÄios ir velkamos transporto priemonių draudikų tarpusavio santykių kvalifikavimo ir taikytinos teisÄs Å¡iems santykiams nustatymo â nusprendÄ, jog siekiant teisingai iÅ¡nagrinÄti bylÄ bÅ«tina kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ su praÅ¡ymu priimti prejudicinį sprendimÄ .Teismas pabrÄžÄ, kad nagrinÄjamoje byloje, kaip ir nurodytoje Nr. 3K-3-415/2014, atsakovas kelia klausimus dÄl Direktyvos 2009/103/EB 14 straipsnio b punkto bei Å¡ios nuostatos įgyvendinamųjų TPVCAPDÄ® normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, nustatant taikytinÄ teisÄ draudikų â ieÅ¡kovo ir atsakovo â tarpusavio santykiams.
Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad kasacinio teismo nagrinÄjamos bylos ratio decidendi yra analogiÅ¡kas nagrinÄjamai bylai, klausimas dÄl Direktyvos 2009/103/EB 14 straipsnio b punkto nuostatos aiÅ¡kinimo, t. y. ar ji turÄtų bÅ«ti laikoma taikytinos teisÄs taisykle ne tik nukentÄjusių nuo eismo įvykių asmenų apsaugos atveju, bet ir sprendžiant klausimus, susijusius su transporto priemonių junginį apdraudusių draudikų tarpusavio santykiais, yra aktualus ir nagrinÄjamoje byloje, Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas ir jo pagrindu suformuota kasacinio teismo praktika analogiÅ¡kuose ginÄuose turÄs įtakos nagrinÄjamai bylai, teismas laikÄ tikslinga sustabdyti Å¡iÄ bylÄ iki Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas priims prejudicinį sprendimÄ ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas priims galutinį sprendimÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-415/2014, idant iÅ¡vengti skirtingo teisÄs aiÅ¡kinimo ir skirtingų sprendimų bylose, kurių faktinÄs aplinkybÄs iÅ¡ esmÄs yra analogiÅ¡kos.
Teismas pažymÄjo, kad tokios praktikos laikosi ir kitose analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, pavyzdžiui Vilniaus miesto apylinkÄs teismo civilinÄje byloje Nr. 2-42828-863/2014, civilinÄje byloje Nr. 2-3555-910/2014, 2014 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje priimtoje civilinÄje byloje Nr. 2S-2319-262/2014. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, nagrinÄdama civilinÄ bylÄ AAS âGjensidige Balticâ v. BTA âInsurance Companyâ SE, bylos Nr. 3K-3-430/2014, 2014 m. spalio 15 d. nutartimi sustabdÄ Å¡ios civilinÄs bylos nagrinÄjimÄ iki Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo sprendimo gavimo pirmiau nurodytoje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-415/2014.Teismas pažymÄjo, kad nagrinÄjamu atveju nÄra pakankamo pagrindo pripažinti teisiÅ¡kai pagrįstais ieÅ¡kovo argumentus, kad Å¡alių ginÄui iÅ¡sprÄsti taikytinos teisÄs klausimas gali bÅ«ti iÅ¡sprÄstas vadovaujantis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2014 m. gegužÄs 9 d. nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-292/2014, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, nestabdant bylos dÄl kitoje civilinÄje byloje ESTT pateikto praÅ¡ymo priimti prejudicinį sprendimÄ .
Atsakovas paruoÅ¡iamuosiuose dokumentuose, teismo nuomone, teisingai pažymÄjo, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡nagrinÄtos civilinÄs bylos ir nagrinÄjamos bylos ratio decidendi skiriasi: kasacinio teismo iÅ¡nagrinÄtoje civilinÄje byloje teisÄs iÅ¡aiÅ¡kinimai pateikti dÄl eismo įvykių, įvykusių dar tuo metu, kai nebuvo taikomi Reglamentas Roma I, Reglamentas Roma II. DÄl to kasacinio teismo nurodytoje byloje pateiktais teisÄs iÅ¡aiÅ¡kinimais negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai vadovaujamasi nagrinÄjamoje byloje.Teismas taip pat atkreipÄ dÄmesį į tai, kad vien Å¡ioje byloje Å¡alių ginÄas vyksta dÄl atgrÄžtinių reikalavimų už keturiuose Vokietijoje įvykusiuose eismo įvykiuose vilkikų su priekabomis padarytÄ Å¾alÄ .
Tos paÄios Å¡alys turi daugiau civilinių bylų, kuriose sprendžiami analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginÄai. NagrinÄjamu atveju kilusio ginÄo pobÅ«dis, apimtis ir sudÄtingumas teikia pagrindÄ teismui imtis visų galimų priemonių tam, kad Å¡alių ginÄas bÅ«tų iÅ¡sprÄstas preciziÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinus klausimus, kylanÄius dÄl taikytinos teisÄs. Be to, atsižvelgiant į analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginÄų skaiÄių, svarbu iÅ¡vengti skirtingo teisÄs aiÅ¡kinimo ir skirtingų sprendimų iÅ¡ esmÄs tapaÄiose bylose.
Teismo nuomone, tai, kad faktinių aplinkybių ir teisÄs požiÅ«riu sudÄtingo ginÄo iÅ¡sprendimas nagrinÄjamu atveju užtruks dÄl siekio iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti jam iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingus klausimus, Å¡iuo konkreÄiu atveju negali bÅ«ti vertinama kaip proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų (CPK 7 str.) pažeidimas. GinÄo iÅ¡sprendimas, nesulaukus ESTT prejudicinio sprendimo kitoje civilinÄje byloje nagrinÄjamai civilinei bylai aktualiais teisÄs klausimais, neatkurtų teisinÄs taikos tarp ginÄo Å¡alių, taigi nebÅ«tų pasiektas CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai           IeÅ¡kovas âBTA Insurance Companyâ SE atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad teismas neteisingai nustatÄ Ä¯rodinÄjimo dalykÄ ir nutartyje pasisakÄ dÄl aplinkybių, kurios nagrinÄjamoje byloje yra teisiÅ¡kai nesvarbios: byla yra ne dÄl Vokietijos ar Lietuvos teisÄs taikymo, ieÅ¡kovas pateikÄ ieÅ¡kinį dÄl žalos atlyginimo ir įskaitymų pripažinimo negaliojanÄiais.
Teismas skundžiamoje nutartyje aptarÄ antrÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl įskaitymų pripažinimo negaliojanÄiais ir bylÄ sustabdÄ, taÄiau dÄl reikalavimo priteisti žalos atlyginimÄ , kurio atsakovas neginÄija, nepasisakÄ. Be to, teismas net netyrÄ ginÄijamų įskaitymų pagrįstumo CK 6.130 straipsnio prasme. IeÅ¡kovas ginÄija įskaitymo pagrįstumÄ , įrodinÄdamas, kad nebuvo įstatyme nustatytų sÄ lygų, bÅ«tinų atliekant įskaitymÄ , todÄl Å¡ios bylos esmÄ yra nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovui atliekant vienaÅ¡alį įskaitymÄ , buvo visos sÄ lygos pagal CK 6.130 straipsnį.
IeÅ¡kovo nuomone, yra daug aplinkybių, kurios pagrindžia įskaitymo nepagrįstumÄ : vien ta aplinkybÄ, kad atsakovas praÅ¡o sustabdyti bylÄ , kol ESTT priims prejudicinį sprendimÄ , patvirtina aplinkybÄ, kad ginÄijamų įskaitymų atlikimo metu (2014 metų sausio-balandžio mÄnesiais), atsakovas neturÄjo apibrÄžto, galiojanÄio, vykdytino reikalavimo, o ieÅ¡kovas neturÄjo pareigos sumokÄti atsakovo reikalaujamas sumas; Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartis taip pat patvirtina aplinkybÄ, kad ginÄijamų įskaitymų atlikimo dienÄ atsakovas neturÄjo vykdytino reikalavimo;
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2014 m. gegužÄs 9 d. nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-292/2014, iÅ¡aiÅ¡kino, kad santykiams tarp draudikų, atsirandantiems iÅ¡ draudimo teisinių santykių, yra taikomas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, atsakovas draudimo iÅ¡mokas mokÄjo 2012 metais, todÄl visi įskaitymai buvo atlikti praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ ; net jei ESTT priims atsakovui palankų prejudicinį sprendimÄ , tai nereikÅ¡, kad atsakovo pareikÅ¡tos pretenzijos bus automatiÅ¡kai patenkintos, t. y. dÄl atsakovo pareikÅ¡tų pretenzijų bus atliekamas iÅ¡samus tyrimas ir tik tada sprendžiama, ar atsakovo reikalavimai yra pagrįsti.
Taigi teismas nagrinÄjo, tyrÄ ir skundžiamoje nutartyje nurodÄ Vokietijos bei Europos SÄ jungos teisÄs aktus, taÄiau netyrÄ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, kuris niekaip nesusijÄs su Vokietijos teisÄs taikymu/netaikymu.           Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas AAS âGjensidige Balticâ ginÄija atskirojo skundo pagrįstumÄ ir praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovas atskirajame skunde nurodo visiÅ¡kai kitokias aplinkybes, nei yra iÅ¡dÄstyta ieÅ¡kinyje.
IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovui nurodžius, kad atsakovo įskaitymai nebuvo galiojantys ir vykdytini, o tarp Å¡alių yra nesutarimas dÄl teisÄs taikymo (Lietuvos ar Vokietijos), teismas pagrįstai nustatÄ, kad Å¡i aplinkybÄ turÄs bÅ«ti iÅ¡analizuota byloje ir dÄl jos turÄs bÅ«ti pasisakyta teismo sprendime. Be to, ieÅ¡kovui atskirajame skunde nurodžius, kad byla yra ne dÄl teisÄs taikymo, jis ir toliau laikosi pozicijos, kad atsakovo reikalavimų pagrįstumas turi bÅ«ti nagrinÄjamas pagal Lietuvos Respublikos teisÄ, su kuo atsakovas nesutinka.
Taigi teismui pripažinus, kad savarankiÅ¡kai, nesulaukÄs ESTT prejudicinio sprendimo, Å¡io ginÄo teisÄs taikymo aspektu jis neturi galimybÄs iÅ¡nagrinÄti, nÄra pagrindo skundžiamÄ nutartį panaikinti; nutarties panaikinimas reikÅ¡tų, kad teismas bÅ«tų įpareigotas bylÄ iÅ¡nagrinÄti pagal teisÄs aktus, kurie jam Å¡iuo metu yra neaiÅ¡kÅ«s, o tokia situacija bÅ«tų visiÅ¡kai nesuderinama su pamatine teismo priederme vykdyti teisingumÄ . Abu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai yra betarpiÅ¡kai susijÄ, t. y. negali bÅ«ti iÅ¡nagrinÄti skyrium, todÄl atskirojo skundo argumentas, kad teismas turÄjo pasisakyti ir dÄl Å¡alutinio reikalavimo, yra nepagrįstas.
Atsakovas yra įsitikinÄs savo reikalavimų pagrįstumu, taÄiau atsižvelgdamas į tai, kad LAT 2014 m. spalio 8 d. nutarÄ kreiptis į ESTT prejudicinio sprendimo analogiÅ¡koje byloje, mano, kad yra tikslinga ir Å¡iÄ civilinÄ bylÄ nagrinÄti jau turint kompetentingos institucijos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . IeÅ¡kovas niekuomet nebuvo praneÅ¡Äs, kad nesutinka su jam pareikÅ¡tais reikalavimais, prieÅ¡ingai, informavo atsakovÄ , kad dÄl visų ginÄo įvykių nÄra priÄmÄs jokio sprendimo. Taigi pats ieÅ¡kovas nÄra tikras dÄl atsakovo reikalavimų pagrįstumo, todÄl, atsižvelgiant į tai, kad savo pozicijÄ ieÅ¡kovas formuos tik po ESTT prejudicinio sprendimo priÄmimo, nagrinÄjamos bylos sustabdymas iki Å¡io reikÅ¡mingo fakto padÄs ne tik visapusiÅ¡kai ir teisingai iÅ¡nagrinÄti civilinÄ bylÄ , bet ir paÄiam ieÅ¡kovui įvertinti savo ieÅ¡kinio reikalavimus bei galimai užbaigti bylÄ taikos sutartimi.
Teismui pripažinus, kad atsakovo reikalavimai turi bÅ«ti nagrinÄjami pagal Vokietijos teisÄ, atitinkamai ir ieÅ¡kinio senatis turÄs bÅ«ti nustatoma pagal užsienio valstybÄs teisÄs aktus. Taigi, kadangi į ieÅ¡kovo argumentÄ dÄl ieÅ¡kinio senaties skaiÄiavimo teismas galÄs pasisakyti tik iÅ¡siaiÅ¡kinÄs byloje taikytinÄ teisÄ, atskirojo skundo argumentai ne tik nepaneigia, bet prieÅ¡ingai â patvirtina skundžiamos nutarties pagrįstumÄ ir teisÄtumÄ .           2015 m. gegužÄs 22 d.
Vilniaus apygardos teisme gauti atsakovo AAS âGjensidige Balticâ raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose atsakovas praÅ¡o nutraukti apeliacinį procesÄ pagal ieÅ¡kovo âBTA Insurance Companyâ SE atskirÄ jį skundÄ . Nurodo, kad teismo pripažinta aplinkybÄ, kad bylos negalima iÅ¡nagrinÄti, kol ESTT nepriims prejudicinio sprendimo bylai aktualiais teisiniais klausimais, laikytina privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu (CPK 163 straipsnio 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad teismas bylÄ sustabdÄ CPK 163 straipsnio 9 punkto pagrindu, ir priimta nutartis yra neskundžiama (CPK 165 straipsnis).
IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                                 DÄl atsakovo praÅ¡ymo nutraukti apeliacinį procesÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â CPK 165 straipsnyje nustatyta, kad dÄl teismo nutarties sustabdyti bylÄ , iÅ¡skyrus nutartį sustabdyti bylÄ dÄl kreipimosi į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminÄ institucijÄ , Konstitucinį TeismÄ ar administracinį teismÄ , gali bÅ«ti duodamas atskirasis skundas.
ApeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo nuomone, kad skundžiama nutartis turÄtų bÅ«ti neskundžiama nurodyto straipsnio pagrindu. Pirma, skundžiama nutartis priimta ne CPK 163 straipsnio 9 punkto, bet 164 straipsnio 4 punkto pagrindu. Antra, net jei bÅ«tų laikoma, kad teismo priimtas procesinis sprendimas iÅ¡ dalies tolygus kreipimuisi į ESTT, teismas atkreipia dÄmesį, kad skundžiama nutartimi byla buvo sustabdyta ne iki ESTT prejudicinio sprendimo priÄmimo, bet iki Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo bylos iÅ¡nagrinÄjimo, kas eliminuoja CPK 163 straipsnio 9 punkto taikymo galimybÄ.
Atsižvelgiant į tai, atsakovo praÅ¡ymas nutraukti apeliacinį procesÄ atmetamas.                      Atskirasis skundas atmetamas.           Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).           Apeliacine tvarka nagrinÄjamoje byloje sprendžiama, ar teisÄta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu sustabdyta civilinÄ byla.           CivilinÄs bylos sustabdymo instituto paskirtis â paÅ¡alinti tam tikras objektyviai esanÄias įstatymo nurodytas kliÅ«tis, nepriklausanÄias nei nuo dalyvaujanÄių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dÄl kurių buvimo teismas negali tinkamai iÅ¡nagrinÄti civilinÄs bylos (CPK 162³ str.).           CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustaÄius klausimas dÄl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas sprÄsti teismui.
Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis ir bylÄ teismas turi teisÄ sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai bÅ«tina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Kaip yra pažymÄjÄs kasacinis teismas, bylos stabdymo Å¡iuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidÄjo paliktas iÅ¡imtinai teismo diskrecijai, todÄl teismas savo nuožiÅ«ra vertina susidariusiÄ situacijÄ ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiÅ¡kumo principais, kiekvienu konkreÄiu atveju sprendžia dÄl bÅ«tinybÄs stabdyti bylos nagrinÄjimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinÄs sesijos 2012 m. lapkriÄio 6 d. nutarimas, priimtas civilinÄje byloje Nr. 3K-P-311/2012).           NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylos nagrinÄjimÄ sustabdÄ remdamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, iki Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas priims prejudicinį sprendimÄ pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo kreipimÄ si civilinÄje byloje Nr. 3K-3-415/2014 ir Å¡ioje byloje bus priimtas galutinis procesinis sprendimas.
Tokį sprendimÄ teismas motyvavo siekiu iÅ¡vengti skirtingo teisÄs aiÅ¡kinimo ir skirtingų sprendimų bylose, kurių faktinÄs aplinkybÄs iÅ¡ esmÄs yra analogiÅ¡kos, priÄmimo.           Nors apeliantas atskirajame skunde tvirtina, kad teismas netinkamai nustatÄ nagrinÄjamos bylos įrodinÄjimo dalykÄ ir nutartyje pasisakÄ dÄl aplinkybių, kurios Å¡ioje byloje yra teisiÅ¡kai nesvarbios, apeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.           Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apeliantas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä pripažinti negaliojanÄiais atsakovo atliktus įskaitymus ir tuo pagrindu priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ .
Taigi pirmiausia apeliacinÄs instancijos teismas atkreipia dÄmesį, kad apelianto reikalavimas priteisti skolÄ (atskirajame skunde â žalÄ ) yra iÅ¡vestinis iÅ¡ reikalavimo pripažinti negaliojanÄiais atsakovo atliktus įskaitymus, todÄl, kaip teisingai nurodo atsakovas, nustatÄs pastarojo sustabdymo pagrindÄ , pirmosios instancijos teismas neturÄjo atskirai pasisakyti dÄl likusio ieÅ¡kinio reikalavimo, kadangi Å¡io tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo sustabdyto reikalavimo iÅ¡nagrinÄjimo baigties.           Antra, pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje apeliantas atsakovo atliktų įskaitymų neteisÄtumÄ CK 6.130 straipsnio prasme grindÄ bÅ«tent Lietuvos teise, konkreÄiai LR transporto priemonÄs privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 5 dalimi, ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. gegužÄs 9 d. nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-292/2014, pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu dÄl taikytinos teisÄs. Taigi pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje kilo ginÄas dÄl taikytinos teisÄs, visiÅ¡kai atitinka paties apelianto ieÅ¡kinyje suformuotÄ pozicijÄ , taip pat ir atskirajame skunde dÄstomus argumentus dÄl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo: kaip teisingai nurodo atsakovas, įvertinti pastaruosius teismas taip pat galÄs tik iÅ¡siaiÅ¡kinÄs, kurios valstybÄs teisÄ taikyti.           Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimÄ precedento doktrinos galiojimo Lietuvos teisÄs sistemoje klausimu, teismų praktika turi bÅ«ti nuosekli, neprieÅ¡taringa ir prognozuojama, taigi teismai turi laikytis savo sukurtų precedentų ir yra saistomi aukÅ¡tesnÄs instancijos teismų sukurtų precedentų.
MinÄtame nutarime Konstitucinis Teismas pasisakÄ, kad â<...> jau esami aukÅ¡tesnÄs instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnÄs instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimanÄius sprendimus analogiÅ¡kose bylose, bet ir tuos precedentus sukÅ«rusius aukÅ¡tesnÄs instancijos bendrosios kompetencijos teismus. Nuo esamų precedentų gali bÅ«ti nukrypstama ir nauji precedentai gali bÅ«ti kuriami tik tais ypatingais iÅ¡imtiniais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiamai, objektyviai bÅ«tina, konstituciÅ¡kai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiÅ¡kiai ir racionaliai) argumentuojantâ.           Atsižvelgdamas į tai, apeliacinÄs instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad Å¡ios bylos nagrinÄjimo sustabdymas pagal nustatytas aplinkybes yra pateisinamas siekiu užtikrinti, kad tarp Å¡alių kilÄs ginÄas bÅ«tų teisiÅ¡kai tinkamai kvalifikuotas ir iÅ¡nagrinÄtas.
Pastarasis tikslas gali bÅ«ti pasiektas tik iÅ¡siaiÅ¡kinus visus klausimus, susijusius su byloje taikytina teise.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas civilinÄ bylÄ , priÄmÄ pagrįstÄ ir teisÄtÄ nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dÄl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turÄtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dÄstytų absoliuÄių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :
             Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ .           TeisÄja                                                                                                            Vilija MikuckienÄ