Legislator Case Law & Legislation
c8a9caa1-a557-456a-a698-996d5cdbfba6 AI generated

Court dismissed appeal against suspension of insurance claim dispute due to pending choice of law issue.

Case Number c8a9caa1-a557-456a-a698-996d5cdbfba6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the insurance company's appeal against a lower court's decision to suspend proceedings regarding an insurance claim dispute. The primary issue was a disagreement between parties on whether Lithuanian or German law applied to the claim for damages caused by a trailer. The appellate court upheld the suspension because the choice of law must be clarified before the case can be adjudicated, citing the principle of judicial consistency. Consequently, the lower court's ruling to halt the trial was confirmed as legally sound.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Articles 329; 330; 337; 338: When parties disagree on the applicable law, proceedings must be suspended to allow for a determination of the governing legal regime to ensure consistent and legally sound adjudication.

Keywords

AI generated
choice of law procedural suspension applicable law judicial consistency insurance claim dispute preliminary issue appeal dismissal

Cited Legislation

AI generated
Civil Procedure Code Articles 329; 330
Civil Procedure Code Article 337, Part 1, Point 1
Civil Procedure Code Article 338
Constitutional Court Decision of March 28, 2006

Cited Case Law

AI generated
Supreme Court Decision of June 9, 2014, Case No. 3K-3-292/2014
Supreme Court Decision of October 27, 2010

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2S-483-881/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32848-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 113.6.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2015 m. gegužės 29 d.Vilnius                     Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo „BTA Insurance Company“ SE atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2384-871/2015 pagal ieÅ¡kovo „BTA Insurance Company“ SE ieÅ¡kinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl skolos sumokėjimo ir įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, kuria civilinė byla sustabdyta.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

                                                         I. Ginčo esmė            IeÅ¡kovas „BTA Insurance Company“ SE ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiais atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ vienaÅ¡alius įskaitymus: 2014 m. sausio 3 d. įskaitymÄ Nr. (01)-1.14-0013, 2014 m. kovo 6 d. įskaitymÄ Nr. (01)-1.14-441, 2014 m. balandžio 9 d.

įskaitymÄ Nr. (01)-1.14-685, ir priteisti iÅ¡ atsakovo 6 334,13 Lt, 6 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovas neturėjo pagrindo atlikti įskaitymus, nes visos atsakovo pretenzijos, kurių pagrindu atsakovas atliko vienaÅ¡alį įskaitymÄ , buvo pateiktos tuo pačiu teisiniu pagrindu, t. y. atsakovas vadovaudamasis Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 27 d. dienos sprendimu reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo sumokėti draudimo iÅ¡mokas pagal priekabos valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis.

Ieškovas nemokėjo atsakovui pagal pateiktas pretenzijas, nes Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 5 dalis numatė, kad draudimo išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos (kai pagal teisės aktus velkamos transporto priemonės vairuotojas nebūtinas) mokama pagal velkančiosios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone.

Esant nesutarimui tarp Å¡alių dėl teisės taikymo, t. y. draudimo iÅ¡moka turi bÅ«ti mokama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar pagal Vokietijos Aukščiausiojo Teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovas nemokėjo galimai nepagrįstos draudimo iÅ¡mokos. Teisės aiÅ¡kinimo klausimÄ iÅ¡sprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014, pagal kurį Å¡iems santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos teisės normos. Pasak ieÅ¡kovo, nagrinėjamu atveju žalÄ , padarytÄ Vokietijoje įvykusiuose eismo įvykiuose, turi atlyginti atsakovas, kaip vilkikų valdytojų civilinės atsakomybės draudikas, o ieÅ¡kovas, kaip vilkikų priekabų valdytojų civilinės atsakomybės draudikas, tokios pareigos neturi.           Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, remdamasis tuo, kad įskaitymai atlikti teisėtai.

Pažymėjo, kad atsakovo ieškovui pareikšti ir atsakovo įskaityti reikalavimai grindžiami aplinkybe, kad už Vokietijoje įvykusius eismo įvykius, kurių kaltininkais pripažinti transporto priemonės junginio (vilkiko su priekaba) valdytojai, abiejų transporto priemonės junginio sudedamųjų dalių (tiek vilkiko, tiek priekabos) draudikai yra atsakingi lygiomis dalimis, jie prieš nukentėjusįjį asmenį laikytini solidariaisiais skolininkais. Šiam teisiam santykiui taikytina Vokietijos teisė.

Taigi, BTA Insurance Company, kaip priekabos draudikui, kyla pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam dėl Vokietijoje įvykusio eismo įvykio. Atsakovo teigimu, jo reikalavimai kilę iÅ¡ Vokietijoje įvykusių eismo įvykių, todėl, nustatant tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo atsakomybės apimtį, turi bÅ«ti vadovaujamasi Vokietijos Federacinės Respublikos teisės aktais. Atsakovas įvykdė solidariÄ jÄ prievolę, todėl ieÅ¡kovas turėjo grÄ Å¾inti jam 50 procentų sumos, kuriÄ atsakovas iÅ¡mokėjo nukentėjusiems asmenims.           Atsakovas paruoÅ¡iamuosiuose dokumentuose pateikė praÅ¡ymÄ sustabdyti bylÄ , kol bus priimtas ESTT prejudicinis sprendimas ir kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priims galutinę nutartį byloje Nr. 3K-3-415/2014.           IeÅ¡kovas su pareikÅ¡tu praÅ¡ymu nesutiko, prašė jo netenkinti, nes tai užvilkintų bylos nagrinėjimÄ .

Nurodė, kad tai, kokia teisė taikytina sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014, nurodant, jog vilkiko ir priekabos valdytojų civilinės atsakomybės draudikų tarpusavio santykiams taikytina Lietuvos teisė. Be to, Å¡ioje byloje turi bÅ«ti aiÅ¡kinamasi, ar buvo visos įskaitymo sÄ lygos, ieÅ¡kovo teigimu, atsakovas negalėjo atlikti įskaitymo, nes atsakovo prievolė nebuvo aiÅ¡kiai apibrėžta, nebuvo galiojanti ir vykdytina; atsakovas 2014 m. sausio 3 d., 2014 m. kovo 6 d., 2014 m. balandžio 9 d.

įskaitymais įskaitė prievoles, jau tada jam buvo aiÅ¡ku dėl taikytinos teisės, nors dar ir Å¡iai dienai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiÅ¡kinasi taikytinÄ teisę ir dėl to yra kreipęsis į ESTT. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi sustabdė civilinę bylÄ , iki Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas priims prejudicinį sprendimÄ pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kreipimÄ si civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2014 (teisminio proceso Nr. 2-01-3-07655-2012-4) ir bus priimtas galutinis sprendimas pastarojoje byloje.Teismas nurodė, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl Vokietijoje įvykusių eismo įvykių vilkikų ir jų priekabų draudikų atgręžtiniams draudikų reikalavimams taikytinos teisės ir draudikus siejančių teisinių santykių pobÅ«džio: vilkikų valdytojų civilinė atsakomybė privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu apdrausta atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ draudimo bendrovėje, o priekabos valdytojų – ieÅ¡kovo bendrovėje; atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ atlygino eismo įvykiuose, įvykusiuose Vokietijoje 2011 metais, nukentėjusių asmenų patirtus nuostolius ir kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , nurodydamas, kad jis, kaip priekabų valdytojų civilinės atsakomybės draudikas, turi atlyginti 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, nes pagal Vokietijoje galiojantį teisinį reglamentavimÄ transporto priemonių junginio (vilkiko ir priekabos) padarytÄ Å¾alÄ po 50 procentų atlygina vilkiko ir priekabos draudikai.

Remdamasis tuo, atsakovas atliko prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , dėl kurio nuginčijimo ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , nes mano, jog nagrinėjamu atveju Å¡alis sieja draudimo teisiniai santykiai ir atgręžtiniams reikalavimams turėtų bÅ«ti taikoma Lietuvos, ne Vokietijos teisė. Nors ieÅ¡kovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas civilinę bylÄ Nr. 3K-3-415/2014, kurios ratio decidendi yra analogiÅ¡kas Å¡iai civilinei bylai – sprendžiamas ginčas dėl transporto priemonių junginių – velkančios ir velkamos transporto priemonių draudikų tarpusavio santykių kvalifikavimo ir taikytinos teisės Å¡iems santykiams nustatymo – nusprendė, jog siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ bÅ«tina kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ su praÅ¡ymu priimti prejudicinį sprendimÄ .Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje, kaip ir nurodytoje Nr. 3K-3-415/2014, atsakovas kelia klausimus dėl Direktyvos 2009/103/EB 14 straipsnio b punkto bei Å¡ios nuostatos įgyvendinamųjų TPVCAPDÄ® normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, nustatant taikytinÄ teisę draudikų – ieÅ¡kovo ir atsakovo – tarpusavio santykiams.

Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad kasacinio teismo nagrinėjamos bylos ratio decidendi yra analogiÅ¡kas nagrinėjamai bylai, klausimas dėl Direktyvos 2009/103/EB 14 straipsnio b punkto nuostatos aiÅ¡kinimo, t. y. ar ji turėtų bÅ«ti laikoma taikytinos teisės taisykle ne tik nukentėjusių nuo eismo įvykių asmenų apsaugos atveju, bet ir sprendžiant klausimus, susijusius su transporto priemonių junginį apdraudusių draudikų tarpusavio santykiais, yra aktualus ir nagrinėjamoje byloje, Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas ir jo pagrindu suformuota kasacinio teismo praktika analogiÅ¡kuose ginčuose turės įtakos nagrinėjamai bylai, teismas laikė tikslinga sustabdyti Å¡iÄ bylÄ iki Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas priims prejudicinį sprendimÄ ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priims galutinį sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2014, idant iÅ¡vengti skirtingo teisės aiÅ¡kinimo ir skirtingų sprendimų bylose, kurių faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡kos.

Teismas pažymėjo, kad tokios praktikos laikosi ir kitose analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, pavyzdžiui Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-42828-863/2014, civilinėje byloje Nr. 2-3555-910/2014, 2014 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-2319-262/2014. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylÄ AAS „Gjensidige Baltic“ v. BTA „Insurance Company“ SE, bylos Nr. 3K-3-430/2014, 2014 m. spalio 15 d. nutartimi sustabdė Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ iki Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo sprendimo gavimo pirmiau nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2014.Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo pripažinti teisiÅ¡kai pagrįstais ieÅ¡kovo argumentus, kad Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti taikytinos teisės klausimas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, nestabdant bylos dėl kitoje civilinėje byloje ESTT pateikto praÅ¡ymo priimti prejudicinį sprendimÄ .

Atsakovas paruoÅ¡iamuosiuose dokumentuose, teismo nuomone, teisingai pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi: kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje teisės iÅ¡aiÅ¡kinimai pateikti dėl eismo įvykių, įvykusių dar tuo metu, kai nebuvo taikomi Reglamentas Roma I, Reglamentas Roma II. Dėl to kasacinio teismo nurodytoje byloje pateiktais teisės iÅ¡aiÅ¡kinimais negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai vadovaujamasi nagrinėjamoje byloje.Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad vien Å¡ioje byloje Å¡alių ginčas vyksta dėl atgręžtinių reikalavimų už keturiuose Vokietijoje įvykusiuose eismo įvykiuose vilkikų su priekabomis padarytÄ Å¾alÄ .

Tos pačios Å¡alys turi daugiau civilinių bylų, kuriose sprendžiami analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčai. Nagrinėjamu atveju kilusio ginčo pobÅ«dis, apimtis ir sudėtingumas teikia pagrindÄ teismui imtis visų galimų priemonių tam, kad Å¡alių ginčas bÅ«tų iÅ¡spręstas preciziÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinus klausimus, kylančius dėl taikytinos teisės. Be to, atsižvelgiant į analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčų skaičių, svarbu iÅ¡vengti skirtingo teisės aiÅ¡kinimo ir skirtingų sprendimų iÅ¡ esmės tapačiose bylose.

Teismo nuomone, tai, kad faktinių aplinkybių ir teisės požiūriu sudėtingo ginčo išsprendimas nagrinėjamu atveju užtruks dėl siekio išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti jam išspręsti reikšmingus klausimus, šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinama kaip proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 str.) pažeidimas. Ginčo išsprendimas, nesulaukus ESTT prejudicinio sprendimo kitoje civilinėje byloje nagrinėjamai civilinei bylai aktualiais teisės klausimais, neatkurtų teisinės taikos tarp ginčo šalių, taigi nebūtų pasiektas CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai           IeÅ¡kovas „BTA Insurance Company“ SE atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad teismas neteisingai nustatė įrodinėjimo dalykÄ ir nutartyje pasisakė dėl aplinkybių, kurios nagrinėjamoje byloje yra teisiÅ¡kai nesvarbios: byla yra ne dėl Vokietijos ar Lietuvos teisės taikymo, ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo ir įskaitymų pripažinimo negaliojančiais.

Teismas skundžiamoje nutartyje aptarė antrÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir bylÄ sustabdė, tačiau dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimÄ , kurio atsakovas neginčija, nepasisakė. Be to, teismas net netyrė ginčijamų įskaitymų pagrįstumo CK 6.130 straipsnio prasme. IeÅ¡kovas ginčija įskaitymo pagrįstumÄ , įrodinėdamas, kad nebuvo įstatyme nustatytų sÄ lygų, bÅ«tinų atliekant įskaitymÄ , todėl Å¡ios bylos esmė yra nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovui atliekant vienaÅ¡alį įskaitymÄ , buvo visos sÄ lygos pagal CK 6.130 straipsnį.

IeÅ¡kovo nuomone, yra daug aplinkybių, kurios pagrindžia įskaitymo nepagrįstumÄ : vien ta aplinkybė, kad atsakovas praÅ¡o sustabdyti bylÄ , kol ESTT priims prejudicinį sprendimÄ , patvirtina aplinkybę, kad ginčijamų įskaitymų atlikimo metu (2014 metų sausio-balandžio mėnesiais), atsakovas neturėjo apibrėžto, galiojančio, vykdytino reikalavimo, o ieÅ¡kovas neturėjo pareigos sumokėti atsakovo reikalaujamas sumas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartis taip pat patvirtina aplinkybę, kad ginčijamų įskaitymų atlikimo dienÄ atsakovas neturėjo vykdytino reikalavimo;

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014, iÅ¡aiÅ¡kino, kad santykiams tarp draudikų, atsirandantiems iÅ¡ draudimo teisinių santykių, yra taikomas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, atsakovas draudimo iÅ¡mokas mokėjo 2012 metais, todėl visi įskaitymai buvo atlikti praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ ; net jei ESTT priims atsakovui palankų prejudicinį sprendimÄ , tai nereikÅ¡, kad atsakovo pareikÅ¡tos pretenzijos bus automatiÅ¡kai patenkintos, t. y. dėl atsakovo pareikÅ¡tų pretenzijų bus atliekamas iÅ¡samus tyrimas ir tik tada sprendžiama, ar atsakovo reikalavimai yra pagrįsti.

Taigi teismas nagrinėjo, tyrė ir skundžiamoje nutartyje nurodė Vokietijos bei Europos SÄ jungos teisės aktus, tačiau netyrė pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, kuris niekaip nesusijęs su Vokietijos teisės taikymu/netaikymu.           Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ ginčija atskirojo skundo pagrįstumÄ ir praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovas atskirajame skunde nurodo visiÅ¡kai kitokias aplinkybes, nei yra iÅ¡dėstyta ieÅ¡kinyje.

Ieškinyje ieškovui nurodžius, kad atsakovo įskaitymai nebuvo galiojantys ir vykdytini, o tarp šalių yra nesutarimas dėl teisės taikymo (Lietuvos ar Vokietijos), teismas pagrįstai nustatė, kad ši aplinkybė turės būti išanalizuota byloje ir dėl jos turės būti pasisakyta teismo sprendime. Be to, ieškovui atskirajame skunde nurodžius, kad byla yra ne dėl teisės taikymo, jis ir toliau laikosi pozicijos, kad atsakovo reikalavimų pagrįstumas turi būti nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos teisę, su kuo atsakovas nesutinka.

Taigi teismui pripažinus, kad savarankiÅ¡kai, nesulaukęs ESTT prejudicinio sprendimo, Å¡io ginčo teisės taikymo aspektu jis neturi galimybės iÅ¡nagrinėti, nėra pagrindo skundžiamÄ nutartį panaikinti; nutarties panaikinimas reikÅ¡tų, kad teismas bÅ«tų įpareigotas bylÄ iÅ¡nagrinėti pagal teisės aktus, kurie jam Å¡iuo metu yra neaiÅ¡kÅ«s, o tokia situacija bÅ«tų visiÅ¡kai nesuderinama su pamatine teismo priederme vykdyti teisingumÄ . Abu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai yra betarpiÅ¡kai susiję, t. y. negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėti skyrium, todėl atskirojo skundo argumentas, kad teismas turėjo pasisakyti ir dėl Å¡alutinio reikalavimo, yra nepagrįstas.

Atsakovas yra įsitikinęs savo reikalavimų pagrįstumu, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad LAT 2014 m. spalio 8 d. nutarė kreiptis į ESTT prejudicinio sprendimo analogiÅ¡koje byloje, mano, kad yra tikslinga ir Å¡iÄ civilinę bylÄ nagrinėti jau turint kompetentingos institucijos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . IeÅ¡kovas niekuomet nebuvo pranešęs, kad nesutinka su jam pareikÅ¡tais reikalavimais, prieÅ¡ingai, informavo atsakovÄ , kad dėl visų ginčo įvykių nėra priėmęs jokio sprendimo. Taigi pats ieÅ¡kovas nėra tikras dėl atsakovo reikalavimų pagrįstumo, todėl, atsižvelgiant į tai, kad savo pozicijÄ ieÅ¡kovas formuos tik po ESTT prejudicinio sprendimo priėmimo, nagrinėjamos bylos sustabdymas iki Å¡io reikÅ¡mingo fakto padės ne tik visapusiÅ¡kai ir teisingai iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ , bet ir pačiam ieÅ¡kovui įvertinti savo ieÅ¡kinio reikalavimus bei galimai užbaigti bylÄ taikos sutartimi.

Teismui pripažinus, kad atsakovo reikalavimai turi bÅ«ti nagrinėjami pagal Vokietijos teisę, atitinkamai ir ieÅ¡kinio senatis turės bÅ«ti nustatoma pagal užsienio valstybės teisės aktus. Taigi, kadangi į ieÅ¡kovo argumentÄ dėl ieÅ¡kinio senaties skaičiavimo teismas galės pasisakyti tik iÅ¡siaiÅ¡kinęs byloje taikytinÄ teisę, atskirojo skundo argumentai ne tik nepaneigia, bet prieÅ¡ingai – patvirtina skundžiamos nutarties pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .           2015 m. gegužės 22 d.

Vilniaus apygardos teisme gauti atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose atsakovas praÅ¡o nutraukti apeliacinį procesÄ pagal ieÅ¡kovo „BTA Insurance Company“ SE atskirÄ jį skundÄ . Nurodo, kad teismo pripažinta aplinkybė, kad bylos negalima iÅ¡nagrinėti, kol ESTT nepriims prejudicinio sprendimo bylai aktualiais teisiniais klausimais, laikytina privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu (CPK 163 straipsnio 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad teismas bylÄ sustabdė CPK 163 straipsnio 9 punkto pagrindu, ir priimta nutartis yra neskundžiama (CPK 165 straipsnis).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                                 Dėl atsakovo praÅ¡ymo nutraukti apeliacinį procesÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â CPK 165 straipsnyje nustatyta, kad dėl teismo nutarties sustabdyti bylÄ , iÅ¡skyrus nutartį sustabdyti bylÄ dėl kreipimosi į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ , Konstitucinį TeismÄ ar administracinį teismÄ , gali bÅ«ti duodamas atskirasis skundas.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo nuomone, kad skundžiama nutartis turėtų būti neskundžiama nurodyto straipsnio pagrindu. Pirma, skundžiama nutartis priimta ne CPK 163 straipsnio 9 punkto, bet 164 straipsnio 4 punkto pagrindu. Antra, net jei būtų laikoma, kad teismo priimtas procesinis sprendimas iš dalies tolygus kreipimuisi į ESTT, teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartimi byla buvo sustabdyta ne iki ESTT prejudicinio sprendimo priėmimo, bet iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos išnagrinėjimo, kas eliminuoja CPK 163 straipsnio 9 punkto taikymo galimybę.

Atsižvelgiant į tai, atsakovo praÅ¡ymas nutraukti apeliacinį procesÄ atmetamas.                      Atskirasis skundas atmetamas.           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).           Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu sustabdyta civilinė byla.           Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – paÅ¡alinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliÅ«tis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai iÅ¡nagrinėti civilinės bylos (CPK 162³ str.).           CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui.

Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis ir bylÄ teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai bÅ«tina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, bylos stabdymo Å¡iuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas iÅ¡imtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiÅ«ra vertina susidariusiÄ situacijÄ ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiÅ¡kumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl bÅ«tinybės stabdyti bylos nagrinėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).           Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimÄ sustabdė remdamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, iki Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas priims prejudicinį sprendimÄ pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kreipimÄ si civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2014 ir Å¡ioje byloje bus priimtas galutinis procesinis sprendimas.

Tokį sprendimÄ teismas motyvavo siekiu iÅ¡vengti skirtingo teisės aiÅ¡kinimo ir skirtingų sprendimų bylose, kurių faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡kos, priėmimo.           Nors apeliantas atskirajame skunde tvirtina, kad teismas netinkamai nustatė nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalykÄ ir nutartyje pasisakė dėl aplinkybių, kurios Å¡ioje byloje yra teisiÅ¡kai nesvarbios, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.           Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apeliantas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiais atsakovo atliktus įskaitymus ir tuo pagrindu priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ .

Taigi pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apelianto reikalavimas priteisti skolÄ (atskirajame skunde – žalÄ ) yra iÅ¡vestinis iÅ¡ reikalavimo pripažinti negaliojančiais atsakovo atliktus įskaitymus, todėl, kaip teisingai nurodo atsakovas, nustatęs pastarojo sustabdymo pagrindÄ , pirmosios instancijos teismas neturėjo atskirai pasisakyti dėl likusio ieÅ¡kinio reikalavimo, kadangi Å¡io tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo sustabdyto reikalavimo iÅ¡nagrinėjimo baigties.           Antra, pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje apeliantas atsakovo atliktų įskaitymų neteisėtumÄ CK 6.130 straipsnio prasme grindė bÅ«tent Lietuvos teise, konkrečiai LR transporto priemonės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 5 dalimi, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014, pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu dėl taikytinos teisės. Taigi pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje kilo ginčas dėl taikytinos teisės, visiÅ¡kai atitinka paties apelianto ieÅ¡kinyje suformuotÄ pozicijÄ , taip pat ir atskirajame skunde dėstomus argumentus dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo: kaip teisingai nurodo atsakovas, įvertinti pastaruosius teismas taip pat galės tik iÅ¡siaiÅ¡kinęs, kurios valstybės teisę taikyti.           Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimÄ precedento doktrinos galiojimo Lietuvos teisės sistemoje klausimu, teismų praktika turi bÅ«ti nuosekli, neprieÅ¡taringa ir prognozuojama, taigi teismai turi laikytis savo sukurtų precedentų ir yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų sukurtų precedentų.

Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pasisakė, kad „<...> jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus. Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant“.           Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad šios bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal nustatytas aplinkybes yra pateisinamas siekiu užtikrinti, kad tarp šalių kilęs ginčas būtų teisiškai tinkamai kvalifikuotas ir išnagrinėtas.

Pastarasis tikslas gali bÅ«ti pasiektas tik iÅ¡siaiÅ¡kinus visus klausimus, susijusius su byloje taikytina teise.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas civilinę bylÄ , priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytų absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

             Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ .           Teisėja                                                                                                            Vilija Mikuckienė