c8a8fd53-d863-4e17-8168-38710a388b2d · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-47-238/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52125-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Linai Kemežienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nuteistajai V.

Å ., jos gynėjai advokatei Daivai Jurevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios V. Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. Å . pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, ir jai paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo metu bÅ«ti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotai Užimtumo tarnyboje.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. Å . nuteista pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. gruodžio 8 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to bendro naudojimo koridoriuje, tyčia, ne mažiau kaip vienÄ kartÄ , Å¡luotos kotu sudavė V. U. į kairį Å¡onÄ , tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiam V. U. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kairės pusės krÅ«tinės lÄ stos pusės sumuÅ¡imu su X Å¡onkaulio lūžimu.

2. Apeliaciniame skunde nuteistoji V. Å . praÅ¡o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. spalio 5 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde nuteistoji nurodo, jog teismo priimtame nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Taip pat skunde teigiama, kad nukentėjusiojo parodymai nėra iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s. Apeliantė kelia versijÄ , kad nukentėjusysis galėjo kažkur kitur susižaloti. Be to, liudytoja S. M. yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi jos (V. Å .) atžvilgiu, nes ji nori palaikyti tvarkÄ ir Å¡varÄ gyvenamajame ir bendro naudojimo plote. Teigia, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta liudytoja, kuri galėtų patvirtinti tam tikras įvykio aplinkybes. Nurodo ir tai, kad liudytojos S. M. pagalba nukentėjusysis kreipėsi į medikus, o tai įrodo, kad liudytoja visais įmanomais bÅ«dais nori neteisingai apkaltinti jÄ (V. Å .) dėl to, ko ji nepadarė.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji V. Å . ir jos gynėja advokatė Daiva Jurevičienė prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras Darius Dziegoraitis prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti.

4. Nuteistosios V. Å . apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamosios kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia.

6. Aukščiau iÅ¡dėstyto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos kontekste, įvertinus bylos medžiagÄ , apylinkės teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas V. Å . inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl apeliantės kaltės padarius jai inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus.

Jame ne tik iÅ¡samiai apraÅ¡ytas byloje iÅ¡tirtų įrodymų turinys, bet taip pat pakankamai aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Teismas iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, nuteistosios kaltės padarė įvertinęs kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir jų visumÄ , kartu patikrinęs įrodymų patikimumÄ , todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais apie atsietÄ , formalų ar nevisapusiÅ¡kÄ Ä¯rodymų vertinimÄ . Nuteistosios kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant V.

Å . kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.

7. Analizuojant nuteistosios apeliacinio skundo turinį matyti, kad V. Š. nesutinka su jos nuteisimu ir veiksmų kvalifikavimu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, teigdama, kad teismo priimtame nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliantė teigia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, išskirtinę reikšmę suteikė parodymams liudytojos S. M., kuri yra priešiškai nusiteikusi jos atžvilgiu. Be to, nukentėjusiojo V. U. parodymai nėra išsamūs ir nuoseklūs.

8. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo sutikti su tokiais apeliantės motyvais ir jų pagrindu naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistoji siekia bÅ«ti iÅ¡teisinta dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsti ir atmetami. Jos kaltę neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama.

9. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme iÅ¡tirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai V. Å . pripažino kalta padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes byloje surinkti įrodymai patvirtina faktÄ , kad ji smurtavo prieÅ¡ V. U. ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Teismo padarytos iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajai pritaikyti tinkamai.

10. BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

11. Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija savo kaltę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajam, teigdama, jog byloje surinkti ir ištirti įrodymai jos kaltės nepatvirtina, o nukentėjusiojo V. U. ir liudytojos S. M. parodymai melagingi, neišsamūs, nenuoseklūs.

12. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu V. Å . savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, kad ji tik vienÄ kartÄ ranka ir vienÄ kartÄ Å¡luotos kotu sudavė V. U. į petį, kadangi buvo supykusi dėl jo neteisėto elgesio, tačiau dėl Å¡ių jos sudavimų negalėjo lūžti Å¡onkauliai. Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡ios nuteistosios nurodomos aplinkybės yra tik jos gynybinė versija, siekiant iÅ¡vengti savo atžvilgiu baudžiamosios atsakomybės, kadangi jas paneigia nukentėjusiojo V.

U. ir liudytojos S. M. parodymai, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo vienodi. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo V. U., liudytojos S. M. parodymai patvirtina aplinkybes apie tai, kad V. Š., išėjusi iš savo buto, užpuolė ir šluotos kotu smūgiavo bei sumušė V. U.. Kolegija pažymi, kad liudytoja S. M. įvykio metu buvo koridoriuje ir betarpiškai iš nedidelio atstumo matė V. Š. atliktus smurtinius veiksmus, ji įvardijo įrankį (šluotos kotas), kuriuo buvo intensyviai smurtauta.

Taip nustatyta, kad buvo vienodi nukentėjusiojo V. U., liudytojos S. M. parodymai apie smurtavusį asmenį (V. Å .) ir jos atliktus smurtinius veiksmus. Nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiojo V. U. parodymai yra neiÅ¡samÅ«s ar nenuoseklÅ«s. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad liudytoja S. M. davė neteisingus, melagingus parodymus ar apkalbėjo V. Å ., nes tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Juo labiau, kad liudytoja S. M. davė parodymus bÅ«dama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , o jos parodymai atitiko kitus bylos duomenis (nukentėjusiojo V.

U. parodymai, specialisto iÅ¡vada). Byloje nustatyta, kad iki V. Å . panaudoto smurto nukentėjusysis V. U. buvo sveikas, nesužalotas, o po 2019-12-08 įvykio ir V. Å . panaudoto smurto, jis skundėsi skausmu, sekančiÄ dienÄ (2019-12-09) kreipėsi į gydymo įstaigÄ , jam nustatytas Å¡onkaulio lūžis. Be to, specialisto iÅ¡vada patvirtino, kad V. U. konstatuotas kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės sumuÅ¡imas su X Å¡onkaulio lūžimu galėjo bÅ«ti padarytas 2019-12-08, suduodant smÅ«gį kietu buku daiktu.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad 2019-12-08 V. Å . smurtavo prieÅ¡ V. U., jį sužalojo, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tačiau nėra pagrindo tikėti apeliantės versija, kad nukentėjusysis V. U. galėjo bÅ«ti sužalotas kitomis aplinkybėmis ir kitu laiku, bet ne jos veiksmų iÅ¡davoje.

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl V. Å . kaltės įrodytumo klausimo, t. y. pagrįstai nustatė, kad bÅ«tent ji nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį, tai yra tyčia, nemažiau kaip vienÄ kartÄ sudavė Å¡luotos kotu V. U. į kairį Å¡onÄ , tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiam V. U. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kairės pusės krÅ«tinės lÄ stos pusės sumuÅ¡imu su X Å¡onkaulio lūžimu.

14. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, argumentai, iÅ¡vados dėl nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos įrodytumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, yra teisingos ir paremtos baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma. Esant Å¡ioms aplinkybėms nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas nevertino įrodymų visumos, o įrodymai suformuoti prielaidų pagrindu ir juos nepatikrinus. Pažymėtina, kad įrodymus teismas vertino nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų ir juos patikrinęs baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais.

15. Skirdamas nuteistajai bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir pagrįstai V. Å . skyrė laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, artimÄ vidurkiui. Apeliaciniame skunde bausmės Å¡velninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.

16. Esant Å¡ioms aplinkybėms, daroma iÅ¡vada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. spalio 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistosios V. Å . apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistosios V. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Kęstutis Dargužis Danguolė Å iugždinytė Jurga Vasiliauskienė