c8a75a27-8eac-46af-8ca4-5c84e1df1ffe · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr    Civilinė byla Nr. B2-783-123/2016     (Proceso Nr. 2-57-3-00663-2015-0)  Procesinio sprendimo kategorija:       3.4.3.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. sausio 6 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija GriÅ¡kevičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės UAB „Durisolio namai“ direktoriaus D. V. pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo UAB „Durisolio namai“, ir             n u s t a t ė : teisme 2015-11-13 gautas ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo.

IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau atsakovė atitinka Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo 4 str. sÄ lygas. Atsakovė negali atsiskaityti su kreditoriais sutartyse nustatytais terminais, turi pradelstų įsiskolinimų, kurių suma 2015-11-05 yra 35823,35 EUR ir sudaro mažiau kaip pusę nuo realios atsakovės turto vertės – 81362,00 EUR. Atsakovė nėra nutraukus Å«kinės komercinės veiklos. Atsakovei nėra iÅ¡kelta bankroto byla ir jai nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka.

Veiklos pelningumas numatomas didinti taip pat ir įgyvendinus veiklos efektyvumo didinimo planÄ . UAB „Durisolio namai“ su kreditoriais planuoja atsiskaityti iÅ¡ piniginių lėšų, gautinų pardavus bendrovės turimas atsargas (21746,00 EUR). IÅ¡kėlus restruktÅ«rizavimo bylÄ , bÅ«tų sudarytos galimybės tęsti ir toliau vykdyti pagrindinę įmonės veiklÄ , pagal atitinkamÄ grafikÄ bÅ«tų grÄ Å¾inamos skolos kreditoriams, bendrovė turėtų galimybę įvykdyti visus įsipareigojimus kreditoriams, uždirbti pelnÄ , kuris leistų toliau vystyti ir plėtoti veiklÄ , iÅ¡saugoti darbo vietas, iÅ¡vengti bankroto bei toliau plėtoti Å«kinę komercinę veiklÄ , bendradarbiauti su kreditinėmis institucijomis ir mokėti mokesčius į valstybės biudžetÄ .

Kartu su pareiÅ¡kimu teismui buvo pateikti atsakovės restruktÅ«rizavimo plano metmenys, restruktÅ«rizavimo administratoriaus kandidatÅ«ra – UAB „RestruktÅ«rizuoju“, kad UAB „Durisolio namai“ raÅ¡tu pranešė įmonės kreditoriams apie priimtÄ sprendimÄ dėl atsakovės restruktÅ«rizavimo.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad su kai kuriais kreditoriais sudarė mokėjimo atidėjimus už bendrÄ 58 901,18 Eur sumÄ ir sudarė naujas sutartis su UAB „Hesora“ ir Ko dėl prekių pirkimo-pardavimo bei pasirašė ketinimo protokolÄ (t. 2, b. l. 122–133).

Su MB „Greenmaterials LT“ pasirašė ketinimų protokolÄ dėl statybos darbų ir statybinių medžiagų pardavimų didinimo bei apdailos darbų atlikimo. PraÅ¡ymo iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ netenkinti. Ä®monės restruktÅ«rizavimo byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo 4 straipsnyje iÅ¡dėstytas sÄ lygas (Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Ä®statymas nustato, kad restruktÅ«rizavimas gali bÅ«ti pradėtas, jeigu įmonė, inter alia, turi finansinių sunkumų ir nėra nutraukusi veiklos (Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai).

RestruktÅ«rizavimas gali bÅ«ti pradėtas, jeigu įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius tris mėnesius. Tai reiÅ¡kia, kad restruktÅ«rizavimo galimybė suteikiama tik mokioms įmonėms, turinčioms laikinų mokumo problemų. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, finansinių sunkumų laikinumas – vertinamoji sÄ voka, kuriÄ nulemia tai, ar įmonė yra realiai pajėgi pakeisti situacijÄ taip, kad per nustatytÄ restruktÅ«rizavimo proceso terminÄ Ä¯siskolinimai bÅ«tų sumažinti, pertvarkyti ir dėl to netrikdytų įmonės normalios Å«kinės komercinės veiklos ir jos perspektyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011).

Nustatant įmonės finansinių sunkumų mastÄ vertinami įmonės pateikti finansiniai dokumentai, jos veiksmai rinkoje, sudarytos sutartys ir kiti su vykdoma veikla susiję duomenys. Teismas, vertindamas įmonės finansinių sunkumų laikinumÄ /pastovumÄ , atsižvelgia į tai, ar yra galimybių, kad įmonė iÅ¡siieÅ¡kos skolas iÅ¡ savo skolininkų, kokia yra jos turimo turto reali rinkos vertė, ar ji atitinka balansinę Å¡io turto vertę, ar įmonė iki Å¡iol vykdė Å«kinę komercinę veiklÄ , ar ji veikė pelningai, ar yra įrodymų, kad įmonė ėmėsi priemonių gerinti savo turtinę padėtį.

Teismas taip pat turi įvertinti įmonės finansinių sunkumų atsiradimo priežastis, kurios lemia tai, ar Å¡ie sunkumai gali bÅ«ti vertinami kaip laikini, ar visgi jie pripažintini ilgalaikiais (nuolatiniais) sunkumais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1602/2014). Turimi faktiniai duomenys leidžia spręsti, kad atsakovė yra nemoki ir nebepajėgia vykdyti savo įsipareigojimų, atsakovė nuo 2014 metų atleido didžiÄ jÄ dalį savo darbuotojų (iÅ¡ 2014-10-15 buvusių 13 darbuotojų nuo 2015-01-01 liko tik 3).

Skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai kaupiasi dar nuo 2013 metų (2015-11-27 buvo 4708,83 EUR). Atsakovė neturi jokio vertingo turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos atsakovės skolos jos kreditoriams. Tai patvirtina turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡raÅ¡ai ir LITEKO duomenys apie civilines bylas, kuriose atsakovės vadovui antstolių praÅ¡ymu teismas skyrė baudas dėl antstolių patvarkymo pateikti turtÄ ar duomenis apie jį nevykdymo (Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-11970-642/2015 ir Nr.                 2-13928-838/2015 atsakovės vadovui buvo pritaikytos baudos dėl antstolio patvarkymų nevykdymo (nebendradarbiavimo su antstoliais)). 2013 metų nuostoliai sudarė 2390 Lt, 2014 metų nuostoliai siekė jau 61829 Lt, pastaruoju metu beveik dvigubai sumažėjus pardavimo pajamoms, tuo pačiu metu beveik trigubai padidėjo veiklos sÄ naudos (2014 metų finansinės atskaitomybės duomenis).Ä®monės nemokumas gali bÅ«ti nustatytas iÅ¡analizavus jos Å«kinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiÅ¡kinamajame raÅ¡te ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikÅ¡mės, įvertinant realiÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę.

Bankroto bylos ar restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kuriÄ mokumo pagrindimo naÅ¡ta perkeliama įmonei, kuriai praÅ¡oma iÅ¡kelti bankroto bylÄ arba restruktÅ«rizavimo bylÄ (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Sprendžiant klausimÄ dėl įmonės (ne)mokumo, taip pat bÅ«tina iÅ¡analizuoti ir kitas tam reikÅ¡mingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklÄ , ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio Å¡ios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių iÅ¡ieÅ¡koti skolas ir pan.

Iš atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų, sudarytų už ataskaitinį laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, matyti, kad 2013 metais atsakovės finansinės veiklos rezultatas buvo 2390 Lt nuostolis, o 2014 metais – 61829 Lt nuostolis. Atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2013 metais sudarė 180482 Lt, 2014 metais – 335165 Lt. Nurodytos sumos finansinėje atskaitomybėje priskirtos prie sumų, mokėtinų per vienerius metus, ir trumpalaikių įsipareigojimų (pažymėtina, kad skiltis „po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai“ palikta tuščia tiek 2013, tiek 2014 finansiniais metais, kas reiškia, kad atsakovė tokio pobūdžio įsipareigojimų nebuvo įgijusi).

Tuo tarpu 2015 m. paskutinio ketvirčio duomenimis sudarytame tarpiniame balanse, atsakovės įsipareigojimų sumos išskirtos į sumas, mokėtinas per vienerius metus bei trumpalaikius įsipareigojimus, ir sumas, mokėtinas po vienerių metų bei ilgalaikius įsipareigojimus. Tokiu būdu perskirsčiusi savo įsipareigojimus, atsakovė vertina ir su balansine turto verte lygina tik tuos įsipareigojimus, kuriuos ji nepagrįstai priskiria prie trumpalaikių įsipareigojimų ir nevertina įsipareigojimų, kuriuos nepagrįstai priskiria prie ilgalaikių įsipareigojimų.

Vertinant 2014 ir 2013 metų duomenis, matyti, kad abiem nurodytais metais atsakovės finansinė situacija buvo tokia pati, t.y. turimų įsipareigojimų suma virÅ¡ijo ne tik pusę, bet ir visÄ Ä¯ balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė prie sumų, mokėtinų po vienerių metų, priskiria ir tas sumas, kurių mokėjimo terminai, pasak atsakovės, sueina po kelių mėnesių, o ne po vienerių metų. Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų duomenų, atsakovė neva turinti ilgalaikio ir trumpalaikio turto, kurio bendra vertė 81362 EUR.

Atsakovės materialaus turto lentelėje yra nurodyta, kad bendra atsakovės turimo materialaus turto vertė yra 11628 EUR. Didžioji dalis šios sumos neva sudaro transporto priemonės likutinė vertė. Nors viešame registre matoma registruota transporto priemonė, tačiau kokia faktinė jos vertė ir būklė nežinoma. Transporto priemonei dar 2015 m. balandžio mėnesio sprendimu buvo nustatytas priverstinis įkeitimas siekiant užtikrinti kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos reikalavimus.

IÅ¡ teismui pateikiamo hipotekos registro iÅ¡raÅ¡o apie taikytÄ priverstinį įkeitimÄ 4 punkto matyti, kad įkeičiamo turto vertė yra 7 000 EUR. Taigi yra nustatyta gerokai mažesnė Å¡io turto vertė nei nurodyta teismui pateiktoje atsakovės sudarytame turto sÄ raÅ¡e ir atsakovės balanse. Vadovaudamasi teismui pateikiamais raÅ¡ytiniais įrodymais, ieÅ¡kovė teismo praÅ¡o sprendžiant dėl atsakovės finansinių sunkumų laikinumo/pastovumo (nustatant atsakovės mokumo/nemokumo faktÄ ) vertinti kompleksiÅ¡kai visus duomenis apie atsakovės finansinę bÅ«klę, kuri akivaizdžiai yra tokia, kad atsakovė pripažintina nemokia įmone, turinčia ne laikinų, o ilgalaikių finansinių sunkumų, kurių restruktÅ«rizavimo procedÅ«ra neiÅ¡spręs. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę faktinė įmonės finansinė bÅ«sena turi bÅ«ti vertinama pagal aktualius (naujausius) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, tačiau rėmimasis balanso duomenimis paprastai yra pakankamas tik kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-678-381/2015; 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1077-241/2015).

Be to, teismų praktikoje pažymima ir tai, jog įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės finansinę bÅ«klę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia (ar leidžia pagrįstai abejoti) balanse įraÅ¡ytų duomenų teisingumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1633-302/2015; 2015 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1803-196/2015). Surinktų įrodymų visuma vertinant atsakovės finansinę bÅ«klę, sprendžiant dėl jos laikinumo ar pastovumo, darytinos tokios esminės iÅ¡vados: teismui pateiktuose dokumentuose (restruktÅ«rizavimo plano metmenyse nurodytame kreditorių sÄ raÅ¡e) neteisingai nurodyti kreditorių finansiniai reikalavimai; atsakovės balanse apskaityta jos turto vertė neatitinka realios to turto vertės, t. y. objektyviais duomenimis nepagrįstas ilgalaikio turto realumas, likvidumas ir vertė, objektyviais duomenimis taip pat nepagrįstas trumpalaikio turto tikrumas, tariamų debitorinių skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybių realumas.

Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad atsakovės pradelsti įsiskolinimai yra galbūt didesni, o turto vertė mažesnė, todėl atsakovė pripažintina turinčia ilgalaikių finansinių problemų, o ne laikinų finansinių sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1676-330/2015).Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad darbuotojų skaičius sumažėjo keturis kartus. Atsakovė yra skolinga dideles pinigų sumas Sodrai ir tos skolos nuolatos tik didėja.

Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti nesant jokių bendrovės veiklos perspektyvų: dėl pritaikytų apribojimų atsakovė jau ilgÄ laikÄ (vienerius metus) negali vykdyti aktyvios Å«kinės veiklos, neturi jos veiklai bÅ«tinų lėšų, beveik nebeliko darbuotojų, tikėtina, kad atsakovė taip pat skolinga ir savo atleistiems darbuotojams, nuolat didėja skolos kreditoriams, gausėja bylų teismuose ir todėl didėja papildomai patiriamos iÅ¡laidos, jau keli metai atsakovės veikla yra nuostolinga, o nuostolis yra tikrai ženklus.Ä®monės restruktÅ«rizavimo sÄ lyga, numatyta Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 punkte, leidžia pradėti restruktÅ«rizavimÄ tik tuo atveju, jeigu įmonė nėra nutraukusi veiklos.

Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje papildomai nurodyta, kad Å¡is įstatymas taikomas tik tiems juridiniams asmenims, kurie nenutraukė Å«kinės komercinės veiklos. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, Å¡i sÄ lyga reiÅ¡kia siekį iÅ¡saugoti įmonę ne kaip formalų Å«kinį vienetÄ , bet kaip tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti atitinkamÄ veiklÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009).

Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje įmonė pripažįstama vykdančia Å«kinę komercinę veiklÄ , jeigu ji užsiima tęstine (nuolatine) veikla, kuriÄ vykdo savarankiÅ¡kai ir siekia pelno (CK 2.4 straipsnio 3 dalis), todėl sprendžiant, ar įmonė nėra nutraukusi veiklos, turi bÅ«ti vertinami ne duomenys apie įmonės vykdytÄ veiklÄ praeityje, bet įrodymai apie įmonės bÅ«senÄ esamuoju metu (ar įmonė neveikli) ir jos siekių įvykdytinumÄ , t. y. ar įmonės pastangos sudaro realias galimybes jai iÅ¡likti rinkoje aktyviai.

Atsakovė nenurodė veiklos vykdymo vietos, patalpų, kuriuose vykdytų savo veiklÄ , ir tai leidžia pagrįstai spręsti, kad jokios realios veiklos atsakovė faktiÅ¡kai nebevykdo. Atsakovė nurodė, kad jos pajamos bus gautos realizavus turimas atsargas, ir tai rodo, kad neketina vystyti veiklos. RestruktÅ«rizavimo byla įmonei gali bÅ«ti iÅ¡kelta tik tuo atveju, jeigu įmonės restruktÅ«rizavimo plano metmenys atitinka Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus (Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatyme nėra nustatyta, kokia reikÅ¡mė atsisakant iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ ir svarstant dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo tenka prie pareiÅ¡kimo pridėtiems restruktÅ«rizavimo plano metmenims, t.y., ar teismas turi apsiriboti tik tuo, kad prie pareiÅ¡kimo pridėti metmenys, kuriuose nurodyti įstatymo reikalaujami duomenys, ar jis turi analizuoti ir metmenų turinį tam, kad galėtų įvertinti jame nurodytų priemonių realistiÅ¡kumÄ . Teismas atlieka ir restruktÅ«rizavimo plano metmenų turinio vertinimÄ , kuriam esminę reikÅ¡mę turi nustatymas, ar preliminariame verslo plane nurodytos priemonės gali padėti paÅ¡alinti įmonės finansinius sunkumus ir ar tikėtina, jog Å¡ios priemonės bus įgyvendintos.

Teismas vertina, ar nurodytos priemonės yra realios tam, kad padėtų iÅ¡spręsti įmonės finansinius sunkumus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, įvertina, ar restruktÅ«rizavimo plano metmenyse numatytos priemonės yra realios, galinčios bendrovės Å«kinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumÄ , normaliÄ jos veiklÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).Teismas, įvertinęs, kad vienintelė numatoma įmonės restruktÅ«rizavimo priemonė restruktÅ«rizavimo laikotarpiu buvo ketinimas toliau vykdant veiklÄ gauti iÅ¡ jos pajamų, kurių gavimas grindžiamas ketinimų protokolais, vykdomomis sutartimis ir prieÅ¡ pat pateikiant teismui pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo sudarytomis sÄ lyginėmis preliminariosiomis sutartimis, konstatuoja, kad įmonės restruktÅ«rizavimo plano metmenys yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti realiais įrodymais, nurodytos priemonės negalės atkurti bendrovės mokumo, normalios veiklos ir iÅ¡saugoti bendrovės konkurencingumo rinkoje, nes ji pati ketina visÄ turtÄ parduoti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teismų praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, konstatuotina, kad teismo atliekamas restruktÅ«rizavimo plano metmenų vertinimas yra skirtas užkirsti keliÄ aiÅ¡kiai nepagrįstiems restruktÅ«rizavimo pareiÅ¡kimams, kai prisidengiant restruktÅ«rizavimu siekiama iÅ¡vengti bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba kai restruktÅ«rizavimo plane nurodomos priemonės yra nerealistiÅ¡kos ir deklaratyvios. Atsakovės pateikti restruktÅ«rizavimo plano metmenys yra grindžiami deklaratyviais pareiÅ¡kimais apie atsakovės planuojamÄ vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ , tačiau turimi duomenys patvirtina tai, kad įmonė neturi jokių realių galimybių imtis konkrečios veiklos.PareiÅ¡kėjo pateikti kitų kreditorių sutikimai pratęsti atsakovės skolos sumokėjimo terminÄ nereiÅ¡kia, kad Å¡ie kreditoriai pritaria restruktÅ«rizavimo procesui.

Tuo labiau, kad Å¡ie susitarimai dėl skolos sumokėjimo termino pratęsimo buvo sudaryti dar iki to momento, kai įstatymo nustatyta tvarka atsakovės kreditoriams buvo praneÅ¡ta apie ketinimÄ kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ (restruktÅ«rizavimo plano metmenys sudaryti ir patvirtinti tik 2015 m. lapkričio mėnesį ir tik tuomet apie tai buvo praneÅ¡ta kreditoriams).Pateikti susitarimai su kitais kreditoriais, įvertinus jų turinį, nepatvirtina, kad atitinkami kreditoriai sutinka atsakovei teikti pagalbÄ dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo.

Daugumoje susitarimų yra tiesiog nurodyta, kad dviejų – keturių mėnesių terminui yra nukeliamas prievolės sumokėti nurodyto dydžio skolÄ vykdymas. Dalis pateiktų susitarimų nevertintini kaip objektyvÅ«s, patikimi ir ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes galintys pagrįsti įrodymai dėl Å¡ių priežasčių:

1) susitarimas su pačiu ieškovu, kuriam atsakovės vykdytinos piniginės prievolės vykdymo terminas nukeliamas vieneriems metams, o šios prievolės vertė sudaro 2/3 dalis visos kreditorių, kurie pasak ieškovo sutinka su restruktūrizavimu, turimų reikalavimų bendros sumos;

2) susitarimas su atsakovės darbuotoja (buhaltere D. L.), kuri pavaldumo santykiais yra susaistyta su ieškovu;

3) kai kurie susitarimai yra keliantys abejonių (pvz., susitarimas su SIA Alba Ltd);

4) susitarimo su UAB Steel Trade tikslinė paskirtis yra visai kita, t.y. buvo sudaryta taikos sutartis civiliniame procese, kuria buvo taikiai baigtas Å¡alių ginčas, o atsakovė Å¡ia sutartimi ne tik įsipareigojo sumokėti visÄ skolÄ , delspinigius, antstolio paslaugų kainÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas, bet ir prisiėmė naujų prievolių;

5) susitarimu su UAB „Reikalavimas.lt“ bendrovė atstovauja ieÅ¡kovui ir rengia procesinius dokumentus Å¡ioje byloje. Akivaizdu, kad atsakovė negauna jokių pajamų ir neturi lėšų, iÅ¡ kurių galėtų vykdyti prievoles kreditoriams, kurios jau yra suėję, arba tas atidėto vykdymo prievoles, kurių vykdymo terminas sueis po dviejų – trijų mėnesių. Taigi atsakovė, praėjus keliems mėnesiams bus tokioje pačioje padėtyje, kurioje yra ir dabar, t.y. nepajėgi vykdyti susikaupusių didelės apimties piniginių prievolių, kurios, kaip matyti iÅ¡ pateiktų dokumentų, dar labiau padidės papildomai paskaičiuotų delspinigių, palÅ«kanų ir kitų atsakovės mokėtinų sumų dydžiu.Teismui pateikti nauji dokumentai neįrodo, kad atsakovė vykdys veiklÄ : nėra jokių duomenų apie faktinį Å¡ios sutarties vykdymÄ , o tik ketinimų protokolai, pasiraÅ¡yti su MB Greenmaterials LT ir UAB GS Baltic, ir jie negali patvirtinti jokių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, nes tai neįpareigojantys dokumentai, pagrįsti tik deklaracijomis ir pareiÅ¡kimais, nereikalaujantys realaus faktinio jų vykdymo;

Å¡ie dokumentai negali bÅ«ti vertinami kaip patikimas įrodymas, jog su atsakove bus sudarytos tam tikros sutartys ar atsakovė gaus tam tikras pajamas; ieÅ¡kovo pateikta atsakovės neva iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita – faktÅ«ra už prekes, kurias tariamai įsigijo UAB „Baltic Trademark“, taip pat nevertintina kaip patikimas atsakovės tariamai vykdomÄ veiklÄ Ä¯rodantis dokumentas. PareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai nepatvirtina restruktÅ«rizavimo metmenyse nurodytos transporto priemonės vertės. Pažymėtina, kad Å¡ios transporto priemonės techninė apžiÅ«ra atlikta prieÅ¡ daugiau nei vienerius metus.

IeÅ¡kovas nepateikė aktualių dokumentų ar duomenų (pvz., Å¡iuo metu atliktos techninės apžiÅ«ros dokumentas, antstolio sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, vertės nustatymo pažyma ar pan.), kurie leistų nustatyti jos vertę.Å ioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teismui pateikti jas pagrindžiantys raÅ¡ytiniai įrodymai vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad:pareiÅ¡kėja neatitinka pirmųjų dviejų Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo 4 straipsnyje iÅ¡dėstytų sÄ lygų.

Atsakovė turi tik laikinų finansinių sunkumų, nes atsakovės finansiniai rodikliai patvirtina tai, kad atsakovė turi ilgalaikių finansinių problemų ir yra nemoki, o tai reiÅ¡kia, kad atsakovei negali bÅ«ti suteikiama restruktÅ«rizavimo galimybė. Ä®vertinus byloje esančius įrodymus ieÅ¡kovo praÅ¡ymas iÅ¡kelti UAB „Durisolio namai“ restruktÅ«rizavimo bylÄ atmestinas kaip nepagrįstas.    Teismas, vadovaudamasis LR CPK 290–291 str., n u t a r i a : netenkinti ieÅ¡kovo D.

V. praÅ¡ymo iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ atsakovei UAB „Durisolio namai“ (juridinio asmens kodas 302595852, buveinės adresas: Kvietinių g. 62, Saulažolių k., Klaipėdos r.). Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ , kita nutarties dalis neskundžiama. Teisėja                                                      Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė