c8a50967-0e4f-4eca-bd7b-325597e98e58 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 2 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, kaltinamajam Z. A., kaltinamojo gynėjui advokatui Vidmantui MartyÅ¡iui,            nukentėjusiajai L. L., civilinio atsakovo „Ergo“ draudimo bendrovės atstovui advokatui Juliui Sakalauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje Z.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ programinių staklių operatoriumi-programuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje,Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : Z. A. vairavo kelių transporto priemonę, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: jis 2015 m. rugsėjo 4 d., apie 21.43 val., Vilniuje, vairavo automobilį „Volvo V70“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, jo kraujyje rasta 1,97 promilės etilo alkoholio, važiavo pravažiavimu nuo (duomenys neskelbtini) namo, kiemo link, VirÅ¡uliÅ¡kių g. PrieÅ¡ įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ Å¡alia jo esančios teritorijos, neįsitikino, kad tai daryti saugu, įvažiavo į VirÅ¡uliÅ¡kių g. ir nedavė kelio iÅ¡ kairės pusės važiavusiam automobiliui „VW Beetle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. L., gim. (duomenys neskelbtini)., bei su juo susidÅ«rė.

Eismo įvykio metu buvo sužalota „VW Beetle“ vairuotoja L. L., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Å iais veiksmais Z. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 2 dalyje.             Kadangi Z. A., kuris yra kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta kaltu, davė parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjas, Å¡i baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis Z.

A. parodė pilnai pripažįstantis savo kaltę. Kaltinime nurodytu laiku – praėjusių metų rugsėjo 4 dienos vakare, susitiko su savo mergina, gyvenančia netoli jo namų, planavo iÅ¡ ryto abu važiuoti į turgų. Apie 21.45 val. bÅ«damas jau savo namuose, nusprendė perstatyti savo automobilį į kitÄ kiemÄ , kad nereikėtų to daryti iÅ¡ ryto ir taip bÅ«tų daug patogiau. Pripažįsta, jog buvo vartojęs alkoholio, iÅ¡gėrė penkis butelius po 0,5 litro alaus, jautėsi Å¡iek tiek apsvaigęs, bet iÅ¡ esmės savijauta buvo gana gera.

Oras tÄ vakarÄ buvo prastas - Å«kanota, krapnojo lietus, apÅ¡vietimas menkas. IÅ¡važiavimas į pagrindinį keliÄ buvo apÅ¡viestas nežymiai, matomumas blogas, palei keliÄ buvo pristatyta daug automobilių, tarp jų daug aukÅ¡tų transporto priemonių (autobusiukų), kurios dar labiau užstojo vaizdÄ (toje vietoje ne kartÄ yra kilusios avarijos, net trys kaimynai ten turėjo eismo įvykius). Jam atrodo, kad važiavo minimaliu greičiu (pirmu bėgiu), privažiavęs pagrindinį keliÄ , prieÅ¡ sukdamas į kairę pusę, pristojo ir apsižiÅ«rėjo (bent jau jam taip atrodo).

Buvo jau pusiau įvažiavęs į važiuojamÄ jÄ dalį, kai staiga iÅ¡vydo automobilio žibintus ir iÅ¡ karto pajuto smÅ«gį. Pripažįsta, kad tai jo kaltė, jog neįsitikino, ar važiuojamoji dalis yra laisva, dėl ko užkirto keliÄ iÅ¡ kairės pusės atvažiavusiam nukentėjusiosios vairuojamam „VW Beetle“, automobiliai susidÅ«rė, kilo eismo įvykis. Taip pasielgė tikrai ne tyčia, o dėl neatsargumo, greičiausiai suvartotas alkoholio kiekis taip pat turėjo įtakos jo veiksmams, ypač tam, kad priėmė neteisingÄ sprendimÄ dėl automobilio perstatymo, nors tam nebuvo jokio bÅ«tinumo.

Eismo įvykio metu automobiliai kontaktavo priekinėmis dalimis. Nuo smūgio jo automobilis pakrypo, vos atidarė duris, išlipęs nuėjo prie nukentėjusiosios (ši sėdėjo viduje, o jos draugas vaikščiojo aplink), klausė, ar visi gyvi/sveiki, tačiau atsakymo nesulaukė. Nesupranta, kokiu būdu atsirado nukentėjusiajai padaryti sužalojimai (jis jokių sužalojimų vizualiai nematė), tačiau sutinka su visais pastarajai nustatytais sužalojimais, konstatuotu sveikatos sutrikdymo mastu, supranta, kad tai dėl jo veiksmų buvo sutrikdyta L.

L. sveikata. Vėliau bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti, kur konkrečiai nukentėjusioji buvo nuvežta (į kokiÄ medicinos įstaigÄ ), pasiteirauti dėl sveikatos, atsipraÅ¡yti, tačiau to padaryti nepavyko. Savo veiksmus vertina neigiamai, tai bus jam pamoka visam gyvenimui, gailisi. Dėl nukentėjusiosios pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio kaltinamasis konkrečios pozicijos neiÅ¡sakė, nurodė, kad jį atlygins draudimo bendrovė (b. l. 170-175).Kaltinamasis Z. A. ikiteisminio tyrimo metu nuomonės dėl kaltės nepareiÅ¡kė ir atsisakė duoti parodymus (b. l. 35).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. L. parodė, kad 2015-09-04, apie 22.00 val., Vilniuje vairavo automobilį „VW Beetle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo VirÅ¡uliÅ¡kių g. apie 40 km/h greičiu link Laisvės pr. (Matulaičio bažnyčios). Buvo vakaras, kelio danga (asfaltas) buvo Å¡lapia, gatvė apÅ¡viesta. Važiavo su įjungtais Å¡viesų žibintais. Ties VirÅ¡uliÅ¡kių g. 10 namu staiga į važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡ deÅ¡inės pusės iÅ¡važiavo automobilis „Volvo V70“.

Å io automobilio prieÅ¡ tai nepastebėjo, nes matomumÄ ribojo prie važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to priparkuoti automobiliai. Automobilis „Volvo V70“ iÅ¡ kiemo į pagrindinę VirÅ¡uliÅ¡kių g. iÅ¡važiavo labai greitai, net nepristabdęs. Automobilis „Volvo“, įvažiavęs į VirÅ¡uliÅ¡kių gatvę, pasuko į kairę. Kai pastebėjo šį automobilį, atstumas iki jo buvo apie 1 m. Vengdama susidÅ«rimo, vairuojamÄ automobilį stabdė ir suko deÅ¡iniau, bet susidÅ«rimo su „Volvo“ automobiliu iÅ¡vengti nepavyko ir automobiliai susidÅ«rė.

Automobilių susidÅ«rimo metu iÅ¡Å¡ovė vaire esanti oro pagalvė. Nuo smÅ«gio į veidÄ pajuto, kad nemato deÅ¡ine akimi, veido deÅ¡inė pusė iÅ¡ karto pradėjo „tirpti“. Kartu su ja automobiliu važiavęs A. P. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir iÅ¡kvietė GMP. Atvykę medikai jÄ iÅ¡vežė į RVU ligoninę (b. l. 65-66). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. L., atsakydama į klausimus dėl civilinio ieÅ¡kinio, parodė neturtinę žalÄ patyrusi dėl eismo įvykio metu kilusio streso, Å¡oko, didelio skausmo.

Jai buvo sužalota akis, dėl ko ir Å¡iai dienai patiria nepatogumų (akis greitai pavargsta, negali ilgai dirbti prie kompiuterio, jaučia nuovargį). Gydymas nebaigtas, yra stebima, kaip atsistato regėjimas, akyje stebimo drumzlės (tai, kad yra drumzlės, jai po apžiÅ«ros nurodė gydytoja). Anksčiau jos regėjimas buvo idealus, matė vienetÄ , Å¡iuo metu akis atsistatė tik iki 0,9 (b. l. 170-175).Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. P. parodė, kad 2015-09-04, apie 22.10 val., važiavo automobiliu „VW Beetle“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jo draugė               L. L.. Jie važiavo Vilniuje, Viršuliškių g. link Laisvės pr. (Matulaičio bažnyčios). Buvo vakaras, gatvė apšviesta, kelio danga drėgna. Automobilio greitis buvo apie 40 km/h. Važiuojant pastebėjo, kaip dešinėje pusėje, kiemo pravažiavimu link pagrindinės gatvės važiavo automobilis. Atstumas iki vietos, kur šis automobilis turėjo įvažiuoti į pagrindinę gatvę, buvo apie 10 m.

Å is automobilis į pagrindinę VirÅ¡uliÅ¡kių g. įvažiavo net nepristabdęs ir staigiai pasuko į kairę pusę. Tuo metu L. L. vairuojamÄ automobilį stabdė ir suko deÅ¡iniau, bet susidÅ«rimo iÅ¡vengti nepavyko. SusidÅ«rimas įvyko ties (duomenys neskelbtini) namu. Po eismo įvykio L. L. pasakė, kad jai „dega veidas“. Jis paskambino tel. 112 ir iÅ¡kvietė GMP. Atvykus medikams, sutino L. L. veidas, ji sakė nematanti deÅ¡ine akimi. Eismo įvykio metu jų automobilis susidÅ«rė su „Volvo V70“ automobiliu, kurio vairuotojas po eismo įvykio laikėsi atokiau ir su juo nebendravo.

Atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad „Volvo V70“ vairuotojas galimai buvo neblaivus. Jis pats eismo įvykio metu nebuvo sužalotas ir jam nebuvo padaryta didelė turtinė žala (b. l. 81-82). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. B. parodė, kad 2015-09-04, apie 21.35 val., Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, sėdėjo savo automobilyje „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šnekėjosi su draugu. Jo automobilis stovėjo išvažiavime iš kiemo į pagrindinę gatvę, priekine dalimi link gatvės. Pamatė, kaip pro jo automobilį pravažiavo automobilis „Volvo V70“.

Å is automobilis važiavo nelabai greitai, bet į VirÅ¡uliÅ¡kių gatvę įvažiavo net nesustojęs. Netrukus iÅ¡girdo trenksmo garsÄ ir pamatė, kad „Volvo V70“ automobilis susidÅ«rė su iÅ¡ kairės pusės važiavusiu kitu automobiliu. Jis iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio ir priėjo prie susidÅ«rusių automobilių. Matė, kad kitas automobilis buvo „VW Beetle“, kurį vairavo moteris. Priėjęs bandė kalbinti Å¡iÄ moterį, bet Å¡i nieko neatsakė. Matė, kad moteris verkė.

IÅ¡ automobilio moteris neiÅ¡lipo iki medikų atvykimo. „VW Beetle“ automobilio keleivis iÅ¡kvietė GMP. Su „Volvo V70“ vairuotoju jis nebendravo. Kaip iki susidÅ«rimo važiavo „VW Beetle“ automobilis, nematė, nes vaizdÄ jam užstojo prie gatvės buvę atliekų surinkimo konteineriai ir priparkuoti automobiliai (b. l. 85-86). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 bÅ«rio vyr. patrulio D. A. bei Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 3 bÅ«rio vyr. patrulio R.

S. 2015-09-04 tarnybinių pranešimų duomenimis, 2015-09-04, apie 21.45 val., patruliuojant gautas pranešimas, kad įvyko autoįvykis, yra nukentėjusiųjų. Atvykus nurodytu adresu, buvo rastas automobilis „Volvo“, nuo kurio vairuotojo - Z. A., sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli (b. l. 5, 6). Eismo įvykis užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje bei byloje pridėtose fotolentelėje (b. l. 8-9). Z. A. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2015-09-04, apie 21.40 val., vairavo automobilį, vairavo iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo į pagrindinę Viršuliškių gatvę.

Prie įvažiavimo į pagrindinį keliÄ , sustojo, pažiÅ«rėjo į deÅ¡inę, o po to į kairę. Palei pagrindinį keliÄ Å¡onuose buvo pristatyta daug maÅ¡inų, matomumas prastas, negalėjo normaliai įžiÅ«rėt, ar kas atvažiuoja. Pradėjus įvažinėt į pagrindinį keliÄ , pastebėjo kitÄ transporto priemonę, važiuojančiÄ pagrindiniu keliu, jam iÅ¡ kairės, jis nespėjo nieko padaryti, dėl ko „VW Beetle“ trenkėsi į jo vairuojamÄ transporto priemonę (b. l. 37).

Specialisto išvados Nr. T-A 7149/15(01) duomenimis, Z. A. kraujyje rasta 1,97 promilės etilo alkoholio (b. l. 44). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1472 duomenimis Z. A. vartojęs alkoholio, neblaivus (b. l. 45). 2015-10-30 apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėti nukentėjusiosios L. L. medicinos dokumentai (b. l. 72). Specialisto J. M. P. paaiškinime nurodyta, kad apžiūrėjus pateiktus nukentėjusiosios L. L. medicinos dokumentus ir susipažinus su eismo įvykio aplinkybės, darytina išvada, kad L.

L. nustatytas deÅ¡inės akies sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kraujosruvomis akių vokuose, junginėse, ragenos erozija, kraujo iÅ¡siliejimu į priekinę akies kamerÄ ir tinklainės sukrėtimu su regėjimo deÅ¡ine akimi sutrikimu. Tai padaryta paveikus kietu buku daiktu, sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 73). Nukentėjusioji L. L. byloje pareiÅ¡kė 4 500 eurų neturinei žalai atlyginti (b. l. 119-156). BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, vairavusio kelių transporto priemonę ir pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiajam asmeniui padaryta didelė turtinė žala.

Å iame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ BK specialiosios dalies straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (nesunkų kito asmens sveikatos sutrikdymas) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo. IÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Z. A., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 102 punktų reikalavimus, numatančius, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims bei tai, kad įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ Å¡alia jo esančių teritorijų, vairuotojas privalo duoti keliÄ juo važiuojančioms transporto priemonėms, elgėsi prieÅ¡ingai ir, bÅ«damas neblaivus, važiuodamas pravažiavimu nuo VirÅ¡uliÅ¡kių g. 20 namo kiemo link VirÅ¡uliÅ¡kių g. prieÅ¡ įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ Å¡alia jo esančios teritorijos, neįsitikino tai daryti esant saugu, įvažiavo į VirÅ¡uliÅ¡kių gatvę ir nedavė kelio iÅ¡ kairės pusės važiavusiam nukentėjusiosios L.

L. vairuojamam automobiliui „VW Beetle“. Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis Z. A. neneigė, kad eismo įvykis kilo bÅ«tent dėl jo kaltės, kadangi įvažiuodamas į pagrindinę VirÅ¡uliÅ¡kių gatvę gerai neįsitikino, jog kelias yra laisvas, užkirto keliÄ nukentėjusiajai, dėl ko transporto priemonės susidÅ«rė. Eismo įvykio metui nukentėjusiajai L. L. buvo sumuÅ¡ta deÅ¡inė akis, jos regėjimas ir sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, pastarajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 72, 73).

Z. A. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ grindžiama jo paties teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, taip pat nukentėjusiosios L. L., liudytojų A. P., D. B. parodymais (b. l. 65-66, 81-82, 85-86), eismo įvykio vietos schema kartu su fotolentele (b. l. 8-9), policijos pareigÅ«nų D. A., R. S. tarnybiniais praneÅ¡imais (b. l. 5, 6). Kaltinamasis Z. A. jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kÄ patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 7149/15(01), konstatavusi Z.

A. kraujyje esant 1,97 prom. etilo alkoholio (b. l. 44). Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1472 taip pat nustatyta, jog Z. A. yra vartojęs alkoholio ir yra neblaivus (b. l. 45). Kaltinamasis teisme neneigė aplinkybės dėl alkoholio vartojimo, pripažino nusikaltimo vakarÄ iÅ¡gėręs 5 butelius po 0,5 l talpos alaus, jautėsi kažkiek apsvaigęs (b. l. 170-175. IÅ¡ esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, todėl plačiau yra neanalizuotini.

Byloje surinktų ir teisme tiesiogiai iÅ¡tirtų įrodymų visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Z. A. padaryti Kelių eismo taisyklių 14 ir 102 punktų reikalavimų pažeidimai sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji. Esant pasekmėms – nesunkiam kito asmens sveikatos sutrikdymui, bei nustačius, jog veika padaryta transporto priemonės vairuotojui esant neblaiviam (pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 14 punktÄ ), kaltinamojo Z. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę pripažino, tačiau, teismo vertinimu, to nepakanka BK           59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti. Pripažįstant nurodytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, bÅ«tina nustatyti sÄ lygų visumÄ , t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Pagal teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas byloje surinktų įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Pažymėtina, kad kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai pastarasis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius.

NuoÅ¡irdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).Nagrinėjamos bylos kontekste atsižvelgiama į tai, jog Z. A. ikiteisminio tyrimo metu neiÅ¡sakė jokios pozicijos kaltės atžvilgiu, atsisakė duoti parodymus, teisme nurodė kaltę pripažįstantis, tačiau iÅ¡sakęs tokiÄ pozicijÄ , nurodė parodymus duosiantis iÅ¡tyrus visus įrodymus, prašė pertraukos pasitarti su gynėju ir pan.

Nepasisakymas dėl kaltės ir parodymų nedavimas ikiteisminio tyrimo metu neabejotinai neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, kaip kaltinamasis Z. A. galiausiai ir pasielgė, tačiau Å¡iuo atveju negalima nevertinti to, kad iÅ¡ dalies prisipažinimas buvo nulemtas tikintis palankesnės baudžiamojo proceso baigties, o tuo pačiu ir verčiamas surinktų įrodymų, su kuriais jis pilnai susipažino pabaigus ikiteisminį tyrimÄ . Teismui paaiÅ¡kinus, jog kaltinamojo parodymų davimas po to, kai bus iÅ¡tirti įrodymai, iÅ¡ karto eliminuoja baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis tarėsi su gynėju, kaip turėtų elgtis, ir po pertraukėlės sutiko duoti parodymus.

Apklausiamas iÅ¡ dalies buvo linkęs teisinti savo veiksmus, teigė, kad ne jis pirmas toje vietoje padarė avarijÄ , nors ir neginčijo, tačiau stebėjosi, kaip nukentėjusiajai galėjo bÅ«ti padaryti nustatyti sužalojimai, nes jis jokių sužalojimų nematė, stiklai nebuvo dužę. Tik sakydamas paskutinįjį žodį, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas Z. A. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad Z. A. įvykdė neatsargų nusikaltimÄ , kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, padarytas veikiant dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: Z. A. anksčiau neteistas (b. l. 53-55) (2012-02-06 nutrauktas ikiteisminis tyrimas susitaikius) (b. l. 56-57), baustas administracine tvarka (b. l. 46-52), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme Å¡io metu nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje Z.

A. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 186 straipsnį, dirba programinių staklių operatoriumi-programuotoju, darbovietės (taip pat ir parapijos) charakterizuojamas teigiamai (b. l. 177, 178), VÄ® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos negydytas (b. l. 59, 60), taip pat neįraÅ¡ytas į Priklausomybės ligų centro priežiÅ«ros grupę (b. l. 61). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – baudÄ , jos dydį nustatant kiek didesnį už galimÄ skirti Å¡ios baudos vidurkį.Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamasis kaltu prisipažino, taikytinas BK 641 straipsnis, skirtinÄ bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamasis Z. A. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padaro Å¡iurkščiai, sÄ moningai pažeisdamas KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, kaltinamasis grubiai pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kadangi vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus.

Å ie jo veiksmai bei Kelių eismo taisyklių 102 punkte numatytų reikalavimų pažeidimai sukėlė nusikalstamus padarinius – buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Praeityje administracine tvarka dėl KET pažeidimų baustas, tačiau pastarieji savo pobÅ«džiu nebuvo Å¡iurkÅ¡tÅ«s, galiojančių nuobaudų neturi. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, taip pat siekiant prevencinio tikslo – užkirsti keliÄ toliau pažeidinėti KET, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurio dydis nustatytinas lygus galimo skirti Å¡ios poveikio priemonės termino vidurkiui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Pažymėtina, jog toks terminas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 126 straipsnio 4 dalies, numatančio administracinę atsakomybę už transporto priemonę esant neblaiviam, kai nustatomas vidutinis arba sunkus girtumas, minimaliÄ specialiosios teisės atėmimo ribÄ . Perdavus bylÄ teisminiam nagrinėjimui nukentėjusioji L. L. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atlyginti 4 500 eurų dydžio neturtinę žalÄ (b. l. 119-122). PraÅ¡ymas dėl nurodytos žalos rÅ«Å¡ies atlyginimo grindžiamas tuo, jog be nustatyto nesunkaus kÅ«no sužalojimo nukentėjusioji patyrė didelį fizinį skausmÄ , Å¡okÄ , stresÄ , 8 dienas buvo hospitalizuota, nuo 2015-09-09 iki 2015-09-23 bei nuo 2015-11-26 iki 2015-11-27 turėjo nedarbingumÄ , privalėjo vartoti vaistus, reguliariai lankytis pas gydytojus.

Dėl veide matomų kraujosruvų jautė nepatogumus prieÅ¡ aplinkinius, vengė bendravimo, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės, be to, rega ir Å¡iai dienai nėra pilnai atsistačiusi, dėl ko patyrė negrįžtamo pobÅ«džio sveikatos sutrikimus.Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal Å¡iÄ normÄ , nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai iÅ¡reikÅ¡ti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus ir kt.).

Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ ir nustatydamas nukentėjusiajai L. L. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, dėl deÅ¡inės akies sumuÅ¡imo L. L. buvo gydoma ligoninėje, kurį laikÄ negalėjo dirbti. IÅ¡ medicininių dokumentų matyti, jog L. L. gydymas (8 dienos stacionare ir 2 savaitės ambulatoriÅ¡kai) pilnai baigtas praėjus nepilnai trims savaitėms nuo eismo įvykio. 2015-09-11 iÅ¡raÅ¡ant iÅ¡ ligoninės konstatuoti nedideli deÅ¡inės akies dirginiai, ragena centre skaidri, kiek paburkusi, priekinė kamera vidutinio gylio, turinys skaidrus, vyzdys taisyklingas, tinklainėje balkÅ¡vų plotų nestebima, akies kraujotaka normali.

Rekomenduotas tausojantis režimas 2 savaitėms, medikamentai bei ambulatorinė kontrolė (b. l. 123). Vėliau nukentėjusioji dar 2 kartus lankėsi pas akių gydytojÄ ambulatoriÅ¡kai (2015-09-17 ir 2015-09-22), deÅ¡inės akies patologiniai pakitimai nenustatyti (b. l. 127-128), dėl pakartotinės apžiÅ«ros nurodyta kreiptis pagal poreikį, tačiau jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji dėl deÅ¡inės akies negalavimo ir toliau buvo priversta lankytis pas gydytojus nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neabejoja, kad dėl akies traumos nukentėjusioji L.

L. patyrė skausmÄ , stresÄ , emocinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus. Visgi teismas neturi pagrindo kaip pasitvirtinusius laikyti nukentėjusiosios teiginius, kad eismo įvykio metu padarytas akies sužalojimas ir Å¡iai dienai jai sukelia nepatogumus, akies regėjimas nėra pilnai atsistatęs, akyje atsirado drumzlės, kÄ nurodė tiek civiliniame ieÅ¡kinyje, tiek tÄ patį tvirtino ir teismo posėdyje (b. l. 119-122, 170-175). Tokios aplinkybės nėra patvirtintos medicininiais dokumentais, byloje nėra duomenų apie tai, kad L.

L. po 2015-09-22 apskritai lankėsi pas gydytojÄ dėl deÅ¡inės akies, jos iÅ¡sakyti argumentai dėl neva esančių liekamųjų reiÅ¡kinių medikų iÅ¡vadose neatsispindi. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ , taip pat atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį (padarytas neatsargus nusikaltimas), jo padarymo aplinkybes (kaltinamasis vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus), taip pat teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2 000 Lt iki 10 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kas Å¡iuo metu atitinka nuo 580 eurų iki nepilnai 3 000 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010).

Teismas mano, kad Å¡iuo atveju nėra nustatyta tokių faktinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, ir daro iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ atsakovo „Ergo Insurance SE“ be jau iÅ¡mokėtos sumos dar 750 eurų neturtinei žalai atlyginti. Z. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti bei dokumentų paėmimas, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžius įsiteisėjus, Z. A. vairuotojo pažymėjimas perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę vykdančiai institucijai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,           298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio       1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :             Z. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 45 MGL (1 694,70 Eur) eurų dydžio baudÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Z.

A. 30 MGL (1 129,80 Eur) eurų dydžio baudÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu,        68 straipsniu, paskirti Z. A. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemonę 2 (dvejiems) metams.Nukentėjusiosios L. L. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ civilinio atsakovo – draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ priteisti nukentėjusiajai L. L. 750 eurų (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ , palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamojoje byloje saugomÄ Z. A. vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtÄ prie bylos esančiame voke), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Kelių policijos valdybai.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                          Julita Dabulskytė – Raizgienė