c8a23368-c2b1-498e-8d5c-b96e17c472d9 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Zigmas Pocius             Baudžiamoji byla Nr. 1A-377-382/2015Teisėjas SvajÅ«nas Bliudsukis             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21545-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.26.2.1.; 1.2.4.5.; 1.1.8.1.; 2.1.15.1.2.                                             KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 17 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,teisėjų Remigijaus PreikÅ¡aičio, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui,nuteistojo gynėjai advokatei Daivai Rocevičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

J. advokato Henriko Alberto Markavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Skuodo rajono apylinkės teismo                 2015 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskirta galutinė dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė V. J. paskirta dvejų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.IÅ¡ dalies tenkintas nukentėjusiosios J. S. civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ V. J. priteista 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :

V. J. nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio 14 d., apie 20.00 val., vieÅ¡oje vietoje, ties 38 namu (duomenys neskelbtini), Skuodo mieste, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, matant O. P., įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, tyčia koja įspyrė J. S. ne mažiau kaip vienÄ kartÄ , sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Tokiais veiksmais V. J. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Be to, 2015 m. balandžio 14 d., apie 21.00 val., V. J. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Skuode, kambaryje, kuriame J.

S. gyvena su B. V., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė J. S. medine lazda bei medine lentele ne mažiau kaip deÅ¡imt kartų į kojas, rankas, nugarÄ . Su tuščiu stikliniu buteliu ne mažiau kaip vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ , padarydamas daugybinius kÅ«no sumuÅ¡imus ir poodines kraujosruvas, kairės plaÅ¡takos V delnikaulio lūžimÄ , deÅ¡inės pėdos V padikaulio lūžimÄ bei kairio Å¡eivikaulio apatinio trečdalio lūžimÄ . Tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , Å¡i ilgai sirgo, bet jai nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.Apeliaciniu skundu nuteistojo V.

J. advokatas praÅ¡o panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio dalį, kurioje V. J. yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ nuosprendį – V. J. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje padarytÄ nusikaltimÄ V. J. skirti Å¡velnesnę bausmę, t. y. skirti mažesnę negu BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

Taip pat sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį ir iÅ¡ V. J. nukentėjusiajai J. S. priteisti ne daugiau kaip 500 eurų. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. J. pripažino kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes V. J. neturėjo jokio tikslo demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai. Ä®vykio metu gatvėje žmonių nebuvo, tik nukentėjusioji J. S., su kuria jis ėjo į parduotuvę pirkti vyno. Liudytoja O. P. tik atsitiktinai iÅ¡ savo namo pamatė šį įvykį, sureagavo ramiai, policijos pareigÅ«nų nekvietė.

Todėl teigti, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nėra jokio pagrindo. Advokatas pažymi, kad V. J. dėl girtumo neprisimena, jog gatvėje bÅ«tų spyręs J. S. Nukentėjusioji dėl neblaivumo Å¡ios aplinkybės taip pat nepamena, jokio skausmo nejautė. Pasak nuteistojo advokato, liudytoja O. P. parodė, kad J. S. parklupus ant kelių, V. J. jai spyrė į užpakalį, o po to jÄ pakėlė ir jie kartu nuėjo į parduotuvę. IÅ¡ to advokatas daro iÅ¡vadÄ , kad tai galėjo bÅ«ti nepiktybinis įspyrimas.

V. J. neturėjo jokio tikslo ir tyčios demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, nes gatvė buvo tuščia. Jis nematė, kad liudytoja O. P. iÅ¡ savo nuosavo namo jį stebi. Advokato manymu, Å¡is įvykis – tai tik nedidelis konfliktas arba pajuokavimas tarp sugėrovų vieÅ¡oje vietoje, tačiau nesant aplinkinių žmonių ir atsižvelgiant į tos veikos pobÅ«dį, tokia veika neturėtų bÅ«ti laikoma nusikalstama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniu skundu taip pat ginčijamas V.

J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas. Advokato įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas V. J. paskyrė per griežtÄ bausmę. V. J. prisipažino padaręs nusikaltimÄ , gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė, nupirko jai vaistų. Å ios nuteistojo pastangos teismo turėjo bÅ«ti įvertintos skiriant jam bausmę. Taip pat teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad pati nukentėjusioji girtavo su V. J., buvo neblaivi. Advokato teigimu, V. S. gyveno viename kambaryje su sugyventiniu B. V., tačiau artimai bendravo ir dažnai girtaudavo su tame pačiame name tik kitame kambaryje gyvenusiu V.

J. Tai patvirtino liudytojas V. K., kuris matė J. S. gulint lovoje V. J. kambaryje. V. J. supyko dėl to, kad tÄ vakarÄ J. S. atsisakė su juo eiti į jo kambarį, todėl, advokato manymu, Å¡i aplinkybė taip pat turėjo bÅ«ti pripažinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. J. bausmę, į tai neatsižvelgė ir paskyrė per griežtÄ bausmę. Nuteistojo advokatas nesutinka ir su priteistos neturtinės žalos dydžiu.

Mano, kad priteista 2000 eurų dydžio suma yra per didelė. Nukentėjusiajai nustatytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas, be to, pats teismas nuosprendyje pripažino, kad padaryti sužalojimai J. S. nepaliko liekamųjų reiÅ¡kinių. Nors nuosprendyje nurodoma, kad teismas atsižvelgia į V. J. socialinę bei finansinę padėtį, tačiau Å¡i padėtis smulkiau nebuvo analizuojama. Pažymi, kad V. J. yra Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt ketverių metų pensininkas, gauna tik vieno Å¡imto eurų dydžio pensijÄ , jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi.

Advokatas remiasi teismų praktika, kur paprastai už BK 138 straipsnio 1 dalyje padarytÄ nusikaltimÄ teismai priteisia penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ . Mano, kad nukentėjusiajai turėtų bÅ«ti priteista ne daugiau kaip penki Å¡imtai eurų neturtinės žalos atlyginimas. Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliaciniame skunde neneigiama nuteistojo V. J. kaltė dėl nesunkaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo. Nuteistojo advokatas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, todėl nepagrįstai pripažino V.

J. kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.IÅ¡nagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagÄ ir apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi bylos faktiniais duomenimis yra visiÅ¡kai įrodyta, kad nuteistasis V. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad savo veiksmais V.

J. nepažeidė vieÅ¡osios tvarkos, kadangi neÅ¡Å«kavo, netriukÅ¡mavo, todėl nesutrikdė vieÅ¡osios tvarkos ar visuomenės rimties, nes Å¡alia paÅ¡alinių asmenų nebuvo ir niekas, iÅ¡skyrus vienÄ liudytojÄ , kurį viskÄ matė tik per langÄ , konflikto nematė ir negirdėjo. Pažymėtina, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Tam, kad veikÄ bÅ«tų galima kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina įrodyti Å¡iuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius – veikos padarymo vietÄ , padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dį, kilusius padarinius. VieÅ¡oji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

VieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiÅ¡kais bÅ«dais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandaliÅ¡kais veiksmais. Teismų praktikoje smurto naudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡ojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (LAT nutartys Nr. 2K-286/2011, Nr. 2K-78/2013).Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis V. J. prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ smurtavo vieÅ¡oje vietoje – gatvėje prie gyvenamųjų namų – tai yra vieÅ¡oje erdvėje, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

IÅ¡vadÄ apie tai, kad V. J. smurtaudamas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, tokiu bÅ«du sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , patvirtina ir tai, kad šį įvykį matė liudytoja O. P. Liudytoja parodė, kad įvykio dienÄ sėdėjo namuose prie lango ir pamatė einant J. S. ir V. J. Abu atrodė neblaivÅ«s, svirduliavo. Einant parduotuvės link J. S. parklupo ant kelių, o V. J. jai koja spyrė į užpakalį (t.

2. b. l. 52). Vien ta aplinkybė, kad nuteistojo įžūlų elgesį vieÅ¡oje vietoje matė tik vienas asmuo, bÅ«damas namuose, nepaneigia nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos.Nors advokatas kvestionuodamas nuteistojo V. J. kaltę dėl vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria tai aplinkybei, kad V. J. neturėjo jokio tikslo demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, o tiesiog nepiktybiÅ¡kai koja spyrė nukentėjusiajai, kadangi aplinkui nebuvo paÅ¡alinių žmonių, tačiau Å¡iuo aspektu reikėtų pažymėti, kad vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, jog visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (LAT nutartis Nr. 2K-159/2009).

Sprendžiant klausimÄ , ar vieÅ¡oje vietoje atlikti įžūlÅ«s veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausiai nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo veiksmai – vieÅ¡oje vietoje parklupusiai moteriai suduoti smÅ«gį koja, matant, kad ir vienam asmeniui, yra siekimas pademonstruoti savo pranaÅ¡umÄ , jėgÄ bei prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams.

Tokie V. J. veiksmai vertintini kaip įžūlÅ«s, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Taigi visos Å¡ios aplinkybės leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ apie BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimÄ nuteistojo veiksmuose, o apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai iÅ¡teisinti nuteistÄ jį nesudaro pagrindo.Apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡oma suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę. Kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas V.

J. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formÄ ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamo dydžio bausmę.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad V.

J. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, atsižvelgė į kaltės formÄ ir rūšį – nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimai padaryti iÅ¡ asmeninių aiÅ¡kiai neapibrėžtų paskatų, iÅ¡ pykčio, neadekvačiai reaguojant į situacijÄ , teismas taip pat įvertino jo asmenybę – anksčiau teistas net devynis kartus, tarp jų ir už smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus, nusikaltimus padarė bÅ«damas lygtinai paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos.

Nusikalstamas veikas padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad V. J. BK 27 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas recidyvistu. Be to, V. J. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, V. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

Be to, atsakomybę sunkina ir tai, kad V. J. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, apylinkės teismas įvertino ir tas aplinkybes, kad V. J. yra pensininkas, niekur nedirba, kad atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau žalos atlyginti nesutinka. Taigi, nustatydamas bausmės dydį – paskirdamas nežymiai didesnes negu straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus numatyti bausmių vidurkiai laisvės atėmimo bausmes, apylinkės teismas nepažeidė BK 61 straipsnio reikalavimų.

Visos paminėtos aplinkybės, kolegijos nuomone, byloja, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Apeliantas jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, pakeisti savo gyvenimo būdo, akivaizdu, kad anksčiau V. J. skiriamos bausmės teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo pripažinti V.

J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (LAT nutartys 2K-386/2012, 2K-412/2014).Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiosios J.

S. elgesys galėtų bÅ«ti vertinamas kaip provokuojantis ar rizikingas bei turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos medžiaga patvirtina, kad J. S. atsisakius eiti pas V. J. į kambarį, V. J. bandė jÄ iÅ¡ kambario iÅ¡tempti, nepavykus to padaryti, pradėjo prieÅ¡ jÄ vartoti smurtÄ . Nuteistojo V. J. veiksmai neapsiribojo vienkartiniu smurto pavartojimu prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Jis nukentėjusiajai sudavė ne mažiau kaip deÅ¡imt kartų į kojas, rankas, nugarÄ , su stikliniu buteliu trenkė per galvÄ .

Akivaizdu, jog paties nuteistojo V. J. elgesys buvo neadekvatus esamai situacijai, o duomenų, kad nukentėjusioji aktyviais veiksmais bÅ«tų bandžiusi iÅ¡provokuoti konfliktÄ ar teisei prieÅ¡ingÄ nuteistojo elgesį, byloje nėra. Vien ta aplinkybė, kad nukentėjusioji atsisakė eiti kartu su nuteistuoju, neduoda pagrindo daryti iÅ¡vados, jog nukentėjusioji sÄ moningais ar neatsargiais savo veiksmais, pasisakymais ar kitokiu provokuojančiu ir rizikingu elgesiu skatino V. J. padaryti prieÅ¡ jÄ nusikalstamÄ veikÄ .Kolegijos nuomone, keisti skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai J.

S. priteistÄ 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais taip pat nėra pagrindo. Apylinkės teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , įvertino visas Å¡io klausimo sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. pirmiausia akcentavo neturtinės žalos pasekmes, kad nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų – daugybinių kÅ«no sumuÅ¡imų su poodinėmis kraujosrruvomis, kairės plaÅ¡takos V delnikaulio lūžimo, deÅ¡inės pėdos V padikaulio lūžimo bei kairio Å¡eivikaulio apatinio trečdalio lūžimo, nukentėjusioji ilgai gulėjo ligoninėje, jautė didelį skausmÄ , mėnesį laiko jai buvo uždėtos gipso langetės ant abiejų kojų, taip pat imobilizuota kairė plaÅ¡taka.

Be fizinio skausmo, ji patyrė ir dvasinius iÅ¡gyvenimus. Be to, dėl patirtų sužalojimų – galÅ«nių lūžių – nukentėjusioji negalėjo vaikščioti, pati savimi pasirÅ«pinti. Tačiau, prieÅ¡ingai nuteistojo gynėjo tvirtinimui, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sumažino neturtinės žalos dydį nuo 3040 Eur iki 2000 Eur. Teisėjų kolegija iÅ¡ aptartų apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių sprendžia, kad nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai neduoda pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , netinkamai taikė CK 6.250 str. nuostatas.

Pažymėtina, kad analogiÅ¡kose bylose kaip neturtinės žalos atlyginimÄ už nusikalstamais veiksmais padarytÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ teismai paprastai priteisia didesnes, iki 5797 Eur siekiančias, sumas (LAT nutartys 2K-331/2012, Nr. 2K-443/2012, 2K-252/2012 ir kt.). Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, dar labiau mažinti tik iÅ¡ dalies patenkintÄ nukentėjusiosios civilinio ieÅ¡kinio dalį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ nuteistojo valstybei priteisti 46,32 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurios susidarė dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiÅ¡kia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Paduodamas apeliacinį skundÄ V.

J. įgyvendino savo teisę į gynybÄ , kuri negali bÅ«ti ribojama, o valstybė turi pareigÄ užtikrinti galimybę Å¡ia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ V.

J. nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso    326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a: nuteistojo V. J. advokato Henriko Alberto Markavičiaus apeliacinį skundÄ atmesti.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus praÅ¡ymÄ iÅ¡ V. J. priteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidas, kurios sudaro 46,32 Eur, atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                      Zigmas Pocius Teisėjai                                                                              Linas Pauliukėnas Remigijus PreikÅ¡aitis