c8a0fb0a-bae4-4fd1-b1d6-6e9f1e9e71cf · Kauno apygardos teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. ATP-233-114/2012Teisminio proceso Nr. 4-48-3-01371-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.1.; 39.2.; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Smolskas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo A. J. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarimo A. J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, irn u s t a t ė :Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato vyresnysis patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ A.

J. V. už tai, kad Å¡is 2011 m. lapkričio 4 d. apie 15 val. 57 min. Elektrėnų sav., kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda 48 - ajame km, vairuodamas automobilį Audi A7 Sportback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant leistinam 100 km/h greičiui, važiavo 165 km/h ± 2 km/h greičiu ir virÅ¡ijo nustatytÄ greitį 63 km/h, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus. Å iais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje.Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-31 nutarimu A.

J. V. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, ir nubaustas 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui. A. J. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-31 nutarimo dalį, pagal kuriÄ jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui. Apeliantas teigia, kad prieÅ¡ingai nei konstatavo apylinkės teismas, pažeidimÄ jis padarė sÄ lygotas bÅ«tinojo reikalingumo.

IÅ¡ 2011-11-04 dienos važtaraščio matyti, jog buvo gautas pavedimas nedelsiant pristatyti kraujo komponentus, kurių reikėjo ligoniui, esančiam Kauno mieste. Atsižvelgiant į tai, jog pastarosios kraujo grupės komponentų nebuvo Kauno skyriuje, o tuo metu jam bÅ«nant darbo reikalais bendrovės Vilniaus skyriuje, paaiÅ¡kėjo, jog pastaruosius komponentus galima pristatyti iÅ¡ Vilniaus, jis ir pradėjo vykdyti šį skubų pavedimÄ . Tokio skubaus pavedimo buvimÄ patvirtina krovinio važtaraÅ¡tis, A.J.

V. nuoseklÅ«s paaiÅ¡kinimai, liudytojos E. Z. parodymai. Byloje nustatyta, kad nei vienas iÅ¡ pareigÅ«nų nepaprašė atneÅ¡ti Å¡ių krovinio važtaraščių, nei vienas iÅ¡ pareigÅ«nų nenuėjo patikrinti automobilio bagažinės. PareigÅ«nai, pasak apelianto, gavę paaiÅ¡kinimÄ , kad krovinio važtaraÅ¡tis yra transportavimo taroje, o taros negalima atplombuoti, privalėjo imtis priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti tokių užplombuotų transportavimo tarų buvimÄ , tačiau to nepadarė.

Apeliantui nesuprantama, kuo remiantis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bagažinėje krovinio nebuvo, kai nei vienas iÅ¡ pareigÅ«nų nebuvo priėjęs prie pareiÅ¡kėjo automobilio bagažinės, nepaprašė atneÅ¡ti iÅ¡ automobilio bagažinėje esančio kraujo komponentų konteinerio dokumentų. Policijos pareigÅ«nams jau pažeidimo konstatavimo fakto metu visapusiÅ¡kai neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų svarbių bylos aplinkybių, t.y. fakto apie pareiÅ¡kėjo automobilyje esančių transportavimo tarų buvimÄ , ir tik nurodžius, jog pareiÅ¡kėjas galės tai įrodinėti bylos teisminio nagrinėjimo metu, buvo pažeistos įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklės, t.y. jei pareigÅ«nai bÅ«tų ėmėsi visų bÅ«tinu veiksmų patikrinti aukščiau minėtÄ faktÄ , ko pasėkoje Å¡is faktas bÅ«tų lengvai įrodomas arba paneigiamas teisminio proceso metu, tačiau to atlikta nebuvo.

Tuo tarpu teismas administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus įvertino vienpusiÅ¡kai, neatsižvelgdamas į įrodymų visumÄ , įrodinėjimo naÅ¡tos pasiskirstymÄ , ko pasėkoje teismas priėjo nepagrįstos iÅ¡vados, jog pareiÅ¡kėjo veiksmuose nebuvo bÅ«tinojo reikalingumo.Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nenustatyta iÅ¡skirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Jis tvirtina, kad pažeidimas buvo padarytas siekiant visapusiÅ¡kai įgyvendinti bendrovei pavestas funkcijas tiekiant kraujo komponentus.

Jis neginčijo pažeidimo, pats padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti pažeidimÄ , dėl pastarojo gailėjosi. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga tiesiogiai atlikti ne tik savo funkcijas, tačiau ir jo bendrovei pavestas vieÅ¡Ä sias funkcijas, o tokios teisės atėmimas, gali turėti neproporcingai didelių neigiamų ekonominių ir socialinių padarinių ne tik jam pačiam ir bendrovei, bet ir kraujo komponentų savalaikiam pristatymui jų reikalingiems pacientams.

Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. A. J. V. apeliacinis skundas atmestinas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A.J. V. pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymo ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui. ATPK 124 straipsnyje 6 dalyje įtvirtinta, kad nustatyto greičio virÅ¡ijimas daugiau kaip 50 km/h vairuotojams, užtraukia baudÄ nuo 1000 iki 1500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areÅ¡tÄ .

Apeliantas neneigia, kad vairuodamas automobilį, virÅ¡ijo leistinÄ greitį, tačiau nurodo, kad tai padarė bÅ«tino reikalingumo bÅ«klėje, nes turėjo skubiai iÅ¡ Vilniaus į KaunÄ pristatyti kraujo komponentus. ATPK 17 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas Å¡iame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas bÅ«tinojo reikalingumo bÅ«klėje, tai yra siekiant paÅ¡alinti pavojų, gresiantį valstybinei ar vieÅ¡ajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu Å¡is pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikÅ¡minga negu iÅ¡vengtoji žala.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad A.J. V. neveikė bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis. A.J. V. pirmosios instancijos teismui pateikė krovinio važtaraÅ¡tį (b.l. 26), iÅ¡ kurio matyti, kad 2011-11-04 buvo vykdomas skubus užsakymas – iÅ¡ VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės į VÅ¡Ä® Respublikinę Kauno ligoninę buvo gabenami kraujo komponentai. Tačiau vien tik kraujo komponentų gabenimo faktas nereiÅ¡kia, jog gali bÅ«ti nepaisoma Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Pats A.J. V. nurodė, kad kraujo komponentai paskui į Kauno ligoninę buvo pristatyti iÅ¡ kitos vietos. Ant pateikto važtaraščio nėra paraÅ¡o, kad kraujo komponentai bÅ«tų buvę priimti. IÅ¡ to seka, kad kraujo komponentus skubiai visgi buvo galima gauti ir iÅ¡ artimesnės vietos. Taigi, Respublikinėje Kauno ligoninėje buvusiam ligoniui galimai gresiantis pavojus galėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis. IÅ¡ to seka, kad nenustatytos visos sÄ lygos, kurioms esant pripažįstama, kad asmuo veikė esant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis.

A. J. V. nebuvo jokios bÅ«tinybės virÅ¡yti leistinÄ greitį. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A.J. V. iÅ¡kelta versija, kad jis skubiai turėjo pristatyti kraujo komponentus, laikytina jo pasirinkta gynybine pozicija, siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės arba suÅ¡velninti jam paskirtÄ administracinę nuobaudÄ , todėl teigti, jog minėtÄ pažeidimÄ A.J. V. padarė bÅ«tino reikalingumo bÅ«klėje, nėra jokio pagrindo.Apeliantas taip praÅ¡o taikyti jo atžvilgiu ATPK 301 straipsnio nuostatas neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytas kaip privalomai skiriama nuobauda. Apeliantui teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam terminui. Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek apygardų teismai, nagrinėdami bylas dėl nuobaudos suÅ¡velninimo, yra ne kartÄ konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų bÅ«ti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytÄ , o Å¡velnesnę nuobaudÄ .

Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymÄ nuobauda negali bÅ«ti skiriama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių iÅ¡skirtinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas yra labai pavojingas, nes asmuo leistinÄ važiavimo greitį, įvertinus galimÄ paklaidÄ , virÅ¡ijo net 63 km/h, tuo keldamas sau ir kitiems eismo dalyviams didelį pavojų, kas rodo asmens neatsakingÄ požiÅ«rį į eismo saugumÄ .

Pažymėtina, kad vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Asmuo dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ar kitiems asmenims dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Todėl daroma išvada, kad A.J. V. skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nuobaudos sušvelninimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir A. J. V. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                       Algimantas Smolskas