2025-10-22 Nr. AB-17082-3-64-3-02211-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1279-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02211-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Mažeikių rajono mero 2025 m. vasario 18 d. raštą Nr. R8-560 (toliau – ir Raštas), 2) įpareigoti atsakovą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 4 punktas) atitinkamai įgyvendinti įstatymą (VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 7–8 punktai, VTĮ 1 straipsnio 2 dalies 1, 6–10, 13 punktai), 2024 m. gruodžio 17 d. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. EV-221 patvirtinto Aprašo 2–5, 12, 17, 29–30 punkto bei 2022 m. lapkričio 15 d. patvirtintos „Smurto ir priekabiavimo prevencijos Politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje“ 2–4, 6.5, 6.6–6.8, 6.10, 7–9, 10.1, 13.6–13.8, 14.1, 15.3–15.4, 23.1, 23.3, 25.3, 30 punktų nuostatas bei tinkamai iš naujo nagrinėti 2025 m. sausio 22 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo arba (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas) išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes praleistas terminas skundui paduoti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2025 m. vasario 19 d. buvo žinoma apie šiame skunde ginčijamą Mažeikių rajono mero 2025 m. vasario 18 d. raštą Nr. R8-560, kadangi būtent jis 2025 m. vasario 19 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą ginčydamas šį aktą (administracinė byla Nr. eI3-9183-809/2025). Atsižvelgęs į tai, kad šis skundas dėl Mažeikių rajono mero 2025 m. vasario 18 d. rašto Nr. R8-560 teismui pateiktas tik 2025 m. rugsėjo 9 d., teismas darė išvadą, kad pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.

Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir grąžinti jo skundą (pareiškimą) tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas taip pat prašo: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas); 2) pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka faktinės tikrovės; 3) priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjo teigimu, teismas nesąžiningai vertino įrodymus ir skundą pareiškėjas pateikė laiku.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl praleisto termino, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundas teismui paduotas praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą (pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi tik 2025 m. rugpjūčio 22 d.). Teismas iš Liteko duomenų nustatė, kad dėl skundžiamo 2025 m. vasario 18 d. Rašto pareiškėjas buvo pateikęs skundą kitoje administracinėje byloje, todėl sprendė, kad apie Rašto turinį pareiškėjas žinojo bent jau 2025 m. vasario 19 d.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, tačiau dėl savo valingo elgesio, realizuojant procesinę teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju termino apskųsti Mažeikių rajono savivaldybės mero Raštą praleidimą lėmė ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežastys, tačiau pareiškėjo subjektyvus situacijos vertinimas, apsisprendimas elgtis tam tikru būdu.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas terminą skundui praleido ne dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to netenkinamas pareiškėjo prašymas priimti atskirąją nutartį.

ABTĮ 18 straipsnyje nurodytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo reikalavimas pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka tikrovės, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė