c8a02094-da8a-486b-833c-82ba715f746f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-14108-716/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12456-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.; 2.7.4. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2016 m. rugsėjo 21 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublika, surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d. n u s t a t ė :

G. S. 2016 m. rugsėjo 3 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas kaltinant asmenį administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje padarymu, tuo, kad jis 2016-09-03 apie 17.10 val., S. S. g., Vilniuje, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti.G. S. paaiškinimas ant protokolo pateiktas ne lietuvių kalba (b. l. 1).Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio J.

B. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2016-09-03, patruliuojant apie 17.00 val. FabijoniÅ¡kių gatvėje sustabdė patikrinimui automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad minėtÄ automobilį vairuoja G. S., jis vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo ir neturėdamas teisės vairuoti. Vairuotojas turėjo visus automobilio dokumentus, tačiau paklausus kur vairuotojo pažymėjimas, atsakyti negalėjo (b. l. 4).Byla grÄ Å¾intina protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai.Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 str. nustato, kad ruoÅ¡iantis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylÄ be kitų klausimų privaloma iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar teisingai suraÅ¡ytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trÅ«kumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, kai protokolas suraÅ¡ytas netinkamai, kai yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trÅ«kumų, kliudančių nagrinėti bylÄ , ji turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inama protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. N3-444/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 31-40).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobÅ«džio (pvz., (Gradinger v.

Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; F. F. v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje vartojamas terminas “offence” reiÅ¡kia “teisės pažeidimÄ â€, kuris atitinka Lietuvos teisėje vartojamus administracinio teisės pažeidimo ir nusikalstamos veikos terminus (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2003). Viena iÅ¡ kaltinamo pažeidimu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas.

Dokumentas, kuriuo asmeniui pareiÅ¡kiamas kaltinimas, yra svarbus procesinis dokumentas, jam įstatymo keliami griežti turinio reikalavimai. Asmeniui pareiÅ¡kiamÄ kaltinimÄ sudaro faktinės aplinkybės bei juridinis pažeidimo kvalifikavimas, kas yra pagrindas asmens teisei gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo. Susipažinęs su pateikta administracinės bylos medžiaga teismas nustatė, kad G. S. galimai yra Lenkijos Respublikos pilietis ir gyvena Lenkijoje, jo paaiÅ¡kinimas pateiktas lenkų kalba, be vertimo į lietuvių kalbÄ .

Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad pažeidėjas vertėjo atsisakė, tačiau byloje nėra duomenų, kad asmuo galėtų suprasti lietuvių kalbÄ , kuria suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 253 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kabos, užtikrinama teisė kalbėti gimtÄ ja kalba arba ta kalba, kuriÄ jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, tarp kurių – teisė naudotis vertėjo paslaugomis.

Tokiu bÅ«du, suraÅ¡ius administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Ä¯vykio dienÄ ir greičiausiai įvykio vietoje nedalyvaujant vertėjai, vertėjo atsisakymas yra niekinis ir negalimas. Nesant duomenų, kad asmeniui protokolas buvo tinkamai iÅ¡verstas į jam suprantamÄ kalbÄ , nėra pagrindo teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės ir buvo užtikrintas realus jo teisių, teisenos galimybių bei administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 straipsnyje numatytų teisėtumo bei staigmenų negalimumo procese principų įgyvendinimas.

Tuo buvo pažeisit ne tik jau minėtos Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės (administracinių teisės pažeidimų kodekso) nuostatos, bet ir tarptautinės teisės normos įtvirtintos Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. spalio 20 d. direktyvoje Nr. 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raÅ¡tu paslaugas baudžiamajame procese. Už Å¡iuos pažeidimus yra atsakinga protokolÄ suraÅ¡iusi institucija ir Å¡ie pažeidimai institucijos pastangomis ir kaÅ¡tais privalomai turi bÅ«ti iÅ¡taisyti.

Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymo 4 str. nurodoma, kad visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raÅ¡tvedybÄ , apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba. Å io įstatymo 8 str. nurodoma, kad teismo procesas vyksta valstybine kalba. Teismui pateiktoje medžiagoje G. S. paaiÅ¡kinimas pateiktas lenkų kalba be vertimo į lietuvių kalba. Ä®statymas nedraudžia protokolÄ suraÅ¡iusiam organui (pareigÅ«nui) nuspręsti pridėti prie bylos ne lietuvių kalba suraÅ¡ytus dokumentus, tačiau tokiu atveju, t. y. privalomai prireikus, turi bÅ«ti užtikrintas Å¡ių dokumentų vertimas į lietuvių kalbÄ (administracinių teisės pažeidimų kodekso 253 str. 3 d.).Be to, pareigÅ«no J.

B. tarnybiniame pranešime (b. l.

4) nurodoma, kad G. S. vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo ir neturėdamas teisės vairuoti, o paklausus kur pažymėjimas – atsakyti negalėjo. Toks praneÅ¡imas leidžia pagrįstai manyti, kad pareigÅ«nas nesusikalbėjo su atsakomybėn traukiamu asmeniu ir jo nesuprato, nes G. S. elementarus protokole ranka įraÅ¡ytas paaiÅ¡kinimas „zapomnial zabrač“ panaudojus internetinės svetainės https://translate.google.lt/ vertėjo pagalbÄ reiÅ¡kia „pamirÅ¡au paimti“. Dar daugiau abejonių kelia pareigÅ«no teiginiai, kad G. S. vairavo neturėdamas tesiės vairuoti, nes tokių teiginių nepatvirtina jokie duomenys byloje, o pareigÅ«no praneÅ¡ime dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l.

5) nurodyta, kad nuÅ¡alintam nuo vairavimo G. S. ir toliau leista vairuoti sustabdytÄ automobilį „VW Golf“. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemonių, užtraukia baudÄ nuo 289 Eur iki 434 Eur arba administracinį areÅ¡tÄ . Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įraÅ¡as Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų iÅ¡duoti vairuotojo pažymėjimai ir Å¡io įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse iÅ¡duoti vairuotojo pažymėjimai.Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės maÅ¡inos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos pareigÅ«no reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiÅ«ros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimÄ (polisÄ ) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei Kelių eismo taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.

Lietuvos Respublikoje iÅ¡duoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos SÄ jungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos Å¡alyse iÅ¡duotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Å ie užsienio valstybėse iÅ¡duoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojui nėra sukakę Å¡io įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo iÅ¡duoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrÄ Å¾ino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, iÅ¡duoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį iÅ¡davusioje valstybėje.Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 37 punkte įtvirtina, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ ne Europos SÄ jungoje (toliau ES) ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje (toliau EEE), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ , teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡laikius teorijos ir praktikos egzaminus.

Å ių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas iÅ¡duotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sÄ lygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Remiantis Å¡ių Taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryÅ¡ių arba, jeigu jis darbo ryÅ¡ių neturi, tik dėl asmeninių ryÅ¡ių, kurie artimai sieja pareiÅ¡kėjÄ su vieta, kurioje jis gyvena; pareiÅ¡kėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryÅ¡iai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryÅ¡ių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (Å¡i sÄ lyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiÅ¡kia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.Nepaisant jau minėto G.

S. ranka įraÅ¡yto paaiÅ¡kinimo byloje nebuvo nustatyta (net nebandyta aiÅ¡kintis), ar asmuo apskritai neturi jokio, tame tarpe ir užsienio valstybėse iÅ¡duoto vairuotojo pažymėjimo, kurį privalėjo pateikti policijos pareigÅ«nui. Å i aplinkybė reikÅ¡minga kvalifikuojant galimus pažeidėjo veiksmus ne pagal inkriminuotÄ administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str., bet pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 8 d. dėl galiojančio vairuotojo pažymėjimo nepateikimo, už kÄ administracinę atsakomybę taiko ir bylas nagrinėja ne teismas, bet policijos institucijos.

Byloje nėra jokių duomenų, kaip, kokiu pagrindu buvo patvirtinta asmens gyvenamoji vieta, kas reikÅ¡minga siekiant asmenį iÅ¡kviesti į bylos nagrinėjimÄ . Teismas administracinio teisės pažeidimo byloje nėra institucija renkanti įrodymus iÅ¡ esmės. Tokiu bÅ«du teismas priverstas pripažinti, kad tyrimas Å¡ioje byloje atliktas nepilnai, byloje bÅ«tina atlikti didelės apimties papildomÄ tyrimÄ . Å ie pažeidimai sÄ lygojo ir protokolo su trÅ«kumais suraÅ¡ymÄ . Dėl Å¡ios priežasties pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 straipsnį taikant procedÅ«ros analogijÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalyje, administracinio teisės pažeidimo byla perduotina institucijai, suraÅ¡iusiai administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , jo ir tyrimo trÅ«kumams iÅ¡taisyti.

Tik surinkus visus minėtus papildomus duomenis ir iÅ¡taisius padarytus grubius pažeidimus suraÅ¡ant protokolÄ Å¡iame procese bÅ«tų galimybė spręsti dėl G. S. administracinės atsakomybės.             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalimi teismas n u t a r i a :           administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje G.

S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 1 dalį perduoti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinei administracinio teisės pažeidimo protokolo ir tyrimo trÅ«kumams iÅ¡taisyti.          Nutarimas per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                      Mindaugas Striaukas