c89fdfcb-e113-479e-8e5b-ed1af2c00a6f · Å akių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-72-630/2015Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00524-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.9.2.; 1.2.25.4.5. (S)ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 22 d.Šakiai Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Rasitai Milei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui Mindaugui Skruibiui, nukentėjusiajam A.

K., nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei B. K., jos atstovui advokatui Mindaugui Vagoniui, nukentėjusiajai S. G., jos įstatyminiam atstovui tėvui Ž. G., civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Giedriui Tunkevičiui, Å akių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Brigitai Gaižauskienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Å akių rajone, deklaruojama gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., padarymu, ir n u s t a t ė:

A. S. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, sutrikdyta kito žmogaus sveikata bei apgadintas turtas, tai yra, 2014 m. spalio 26 d., apie 2 val. 50 min., kelio Zypliai-Veršiai-Pavingrupiai, 3.085 kilometre, Menkinių kaimo ribose, Sintautų sen., Šakių rajone, neatsargiai vairuodamas automobilį „Audi 80”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 119, 127 punktų reikalavimus, t.y. vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) privalėjo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to bei pasirinkti saugaus važiavimo greitį atsižvelgdamas į važiavimo sÄ lygas, kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, kai to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, dėl ko nesuvaldęs vairuojamo automobilio iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir keletÄ kartų vertėsi, įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo keleivis D.

K., gim. (duomenys neskelbtini), nežymiai sužalota keleivė S. G., gim. (duomenys neskelbtini) bei apgadintas A. M. priklausantis automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2014 m. spalio 25 d. vakare D. K. jo prašė, kad jis jį nuvežtų pas merginÄ â€“ S. G.. Tuomet jis atsisakė, nes jam mama neduodavo automobilio, kadangi pagal jÄ , jis dar nepatikimas važiuoti. Buvo atėję jo ieÅ¡koti ir kiti draugai, bet jis nenorėjo susitikti.

Jis išėjo į gatvę pasitikti D. K. dėl mobilaus telefono remonto. Susitikę nuėjo iki M. M., kuris paprašė pavairuoti automobilį. Ten buvo M. M., R. M., jo brolis. Jis paklausė, ar automobilis yra techniÅ¡kai tvarkingas, patikrino ar yra draudimas, technikinė ir t.t., visi sėdo į automobilį ir parvežė M. M. mamÄ , po to dar paprašė nuvežti į Å akius kuro. Bevažiuojant D. paprašė nuvežti pas draugę į LukÅ¡ius. LukÅ¡iuose D. susitiko su S. G. ir prasidėjo M. M., D. raginimai pasivažinėti.

Nuvažiavo į JurbarkÄ , ten sustabdė juos policija, bet viskas buvo gerai, po to buvo Klaipėdoje, vėl grįžo į Å akius, važiavo link Kudirkos Naumiesčio į Å¡okius, bevažiuojant pamatė užraÅ¡Ä Sintautai ir nusprendė, kad reikia užvažiuoti. Bevažiuojant kelias pasibaigė, jie jau norėjo važiuoti namo, nes jau buvo 3 val. nakties. Jis sakė sukamės atgal, o M. M. pasakė, kad važiuotų tiesiai, nes taip arčiau. Tai buvo patus žvyrkelis nežymėtais kraÅ¡tais.

Prasilenkiant su automobiliu įvyko eismo įvykis, kurio metu jis nesuvaldė automobilio. Jis pamatė prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį, perjungė žemesnę pavarÄ , nes buvo nežinomas kelias, spidometras rodė greitį 60-65 km/h, ten leistinas 70 km/h greitis. Prasilenkus su maÅ¡ina, pradėjo juos mėtyti, pradėjo neÅ¡ti į kairę pusę link elektros stulpų, tada jis maÅ¡inÄ iÅ¡tiesino, po to į kitÄ pusę nešė. MaÅ¡inoje buvo labai didelis triukÅ¡mas, vieni Å¡aukė stabdyk, kiti spausk, ir jis tikrai negali pasakyti ar stabdė, ar spaudė greičio pedalÄ , nes pasimetė.

Tada vertėsi, kiek prisimena gal tris kartus. Atsimena tik tai, kad kažkurio vertimosi metu, iÅ¡ priekio „iÅ¡skrido“ automagnetola į galÄ ir vėl „parskrido“ jam per rankas ir iÅ¡krito lauk, dėl to jis vairÄ paleido vertimosi metu. Mano, kad buvo praradęs sÄ monę. Atsipeikėjęs iÅ¡lindo iÅ¡ automobilio, lauke rado R. ir M., pasigedo S. ir D. S. neužilgo iÅ¡lindo, o D. jam atrodo, kad jis iÅ¡ automobilio iÅ¡traukė. KažkÄ segė nuo D., gal saugos dirÅ¾Ä ar kažkÄ kitÄ , negali pasakyti.

Paskambino į 112, pranešė apie eismo įvykį. D. paguldė, kad aukščiau bÅ«tų galva, apklojo. D. sėdėjo gale per vidurį, gale taip pat sėdėjo S. ir R.. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl to, jog jis nežinojo kelio, važiavo arčiau vidurio, ten buvo duobė, todėl jį sumėtė, trÅ«ko patirties, naktis, prastas matomumas. D. jo draugas. Po eismo įvykio atsisakė medicininės pagalbos tam, kad pirmiausia suteiktų pagalbÄ draugams, nes į vietÄ atvyko tik du greitosios pagalbos automobiliai.

Jis iÅ¡ karto vyko su policijos pareigÅ«nais į komisariatÄ , ten dalyvavo apklausoje, po to tėvai atvežė į Å akių ligoninę, o iÅ¡ ten iÅ¡kart iÅ¡vežė į KaunÄ dėl patirtų galvos traumų. Tada buvo paguldytas 2 savaitėms į klinikas, po to pateko į Å akius. Paskambinęs D. tėčiui sužinojo, kada bus paÅ¡arvotas draugas. Tuomet iÅ¡siprašė iÅ¡ ligoninės ir nuvyko į Å¡ermenis su visais draugais, kurie dalyvavo. Po to jo advokatas bandė susisiekti su tėvais, jie kalbėjosi.

Vėliau jis pats skambino, buvo susitikęs su tėvais, jie kalbėjosi, bet tos kalbos tikslo taip ir nepasiekė. Tiesiog pasikalbėjo ir grÄ Å¾ino draugo asmeninius daiktus, likusius pas jį. Po kažkurio laiko vėl bandė su tėvais susisiekti, bet tėvai visÄ laikÄ bÅ«davo arba užimti, arba iÅ¡važiavę. Sumokėjo 100 eurų žalos atlyginimo į teismo depozitinę sÄ skaitÄ , viskÄ atlygins, kÄ priteis teismas. Labai pergyvena dėl Å¡io įvykio, nes žuvo jo labai geras draugas, iki Å¡iol vartoja raminamuosius vaistus.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė B. K., žuvusio D. K. motina, parodė, kad tÄ vakarÄ jie grįžo iÅ¡ Kauno. TÄ naktį laikas keitėsi ir ji buvo persukusi laikrodžius, todėl negali pasakyti kelinta tai buvo valanda. Ji skambino sÅ«nui iÅ¡ savo, iÅ¡ vyro telefono, bet niekas nekėlė ragelio. Buvo neramu, nežinojo į kuriÄ pusę važiuoti. PrieÅ¡ tai jis pasisakė, kad važiuos iki Å akių ir sakė 9 val. kaip visada namuose bus. Su kaltinamuoju buvo geri, normalÅ«s draugai, ji pasitikėjo A.

S., nes jis buvo vyresnis, studentas. Dėl Å¡io įvykio pakriko visos Å¡eimos gyvenimas, turėjo keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ , iÅ¡važiuoti į KaunÄ , nes turi dar vienÄ 11 m. sÅ«nų. Nesutinka, kad kaltinamasis bÅ«tų atleistas nuo atsakomybės, nes jis visÄ laikÄ tylėjo, neatsiprašė. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. K., žuvusio D. K. tėvas, parodė, kad apie eismo įvykį sužinojo tÄ pačiÄ dienÄ , t.y. 2014 m. spalio 26 d. naktį apie 4 val., jam paskambino pareigÅ«nai, papraÅ¡ydami, kad atvyktų į Å akių ligoninę, kur viskÄ praneÅ¡, kas atsitiko.

Atvažiavus į ligoninę medikai pranešė, kad sÅ«nus D. K. žuvo eismo įvykio metu. 2014 m. spalio 25 d. jie buvo iÅ¡vykę su Å¡eima į KaunÄ , vakare D. pasakė, kad susitaręs su draugais susitikti KriÅ«kuose. Jis iÅ¡ namų išėjo apie 18 val., dar buvo Å¡viesu ir žadėjo grįžti 21 val., tačiau namo jis negrįžo, jis neatsiliepė telefonu. Negirdėjo normalaus atsipraÅ¡ymo iÅ¡ kaltinamojo pusės, nebuvo nuoÅ¡irdaus pokalbio, todėl jis turi bÅ«ti teisiamas. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nepilnametė S. G., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2014 m. spalio 25 d., ji važiavo su draugais pasivažinėti.

Jie buvo Jurbarke, Klaipėdoje, paskui grįžo į Å akius. Kur važiuoti, visi nuspręsdavo bendrai, vieni pasiÅ«lydavo ir visi sutikdavo. Ji su draugu D. sėdėjo gale, saugos diržų nebuvo prisisegę. Paties įvykio neprisimena, nes buvo praradusi sÄ monę. Atrodo, kad po įvykio maÅ¡inoje buvo ji ir A. S., o R. ir M. jau buvo lauke, D. gulėjo kelkraÅ¡tyje. IÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Neturi jokių pretenzijų kaltinamajam, žalÄ atlygino draudimas. IÅ¡ pagarsinto nukentėjusiosios apklausos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad automobilį vairavo A.

S., Å¡alia jo keleivio vietoje sėdėjo nepažįstamas vaikinas, gale už vairuotojo taip pat sėdėjo nepažįstamas vaikinas, per vidurį, automobilio gale atsisėdo D. K. ir Å¡alia jo sėdėjo ji, jokių alkoholinių gėrimų negėrė, A. S. visÄ keliÄ važiavo negreitai, jam vairuoti niekas netrukdė, važiuojant link namų, vienu momentu D. K. jai pasakė, laikykis, ji D. apsikabino, pajuto, kad galÄ sumėtė ir daugiau nieko, kaip vertėsi, neprisimena, po to pajuto, kad prispausta koja, iÅ¡silaisvino ir iÅ¡Å¡liaužė iÅ¡ automobilio, pamatė, kad visa kruvina, D. gulėjo paguldytas, A. skambino pagalbos telefonu, po to atvažiavo policija ir greitoji pagalba (t. 1, b.l. 77).

Nukentėjusioji patvirtino Å¡iuos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teismo posėdžio metu liudytojas R. M. parodė, kad sugalvojo nuvažiuoti į Å akius. Susirado vairuotojÄ A., kuris atėjo su D. D. norėjo važiuoti pas draugę iki LukÅ¡ių, po to važiavo pasivažinėti į JurbarkÄ , link Klaipėdos, po to grįžo, važiavo iki Sintautų ir jau norėjo važiuoti namo. Jis sėdėjo gale Å¡one, D. per vidurį ir dar gale sėdėjo S. Jis buvo prisisegęs dirÅ¾Ä , o dėl kitų nežino.

Jis snaudė maÅ¡inoje ir pajuto, kad pradėjo mėtyti. Kai maÅ¡ina apsivertė, jis iÅ¡lindo ir bėgo. Paskui grįžo pažiÅ«rėti, ar visi sveiki. MaÅ¡inoje dar buvo A. ir S, D. irgi turbÅ«t buvo maÅ¡inoje, nes kažkÄ A. iÅ¡traukė iÅ¡ maÅ¡inos. Jam buvo Å¡okas, visko neprisimena. Matėsi, kad A. S. irgi Å¡oke. Visi buvo blaivÅ«s, maÅ¡inoje niekas negėrė, A. S. visada negreitai važiavo, niekas neinicijavo to pasivažinėjimo, visai bendrai nuspręsdavo kur važiuoti.Teismo posėdžio metu liudytojas M.

M. parodė, kad jis pakvietė A. pavairuoti automobilį, nes reikėjo nusipirkti kuro. A. atėjo su D., bevažiuodami dar pasiėmė S. Po to važinėjosi visur, buvo Jurbarke, link Klaipėdos važiavo, po to grįžo atgal. Visi bendrai sugalvojo kur važiuoti. Jis sėdėjo priekyje. Gale sėdėjo D., R. ir S., D. sėdėjo per vidurį. Jis buvo prisisegęs saugos dirÅ¾Ä , bet ar gale prisisegę, nežino. Tuo keliu važiavo negreitai, gal 50 km/val., nes ten buvo žvyrkelis, jis kartais pažiÅ«rėdavo į spidometrÄ .

IÅ¡ priekio atvažiavo maÅ¡ina ir apakino, jų maÅ¡inÄ sumėtė, D. S. iÅ¡ pradžių iÅ¡sitiesino, o po to vėl sumėtė. Po įvykio jis buvo maÅ¡inoje. GalvÄ susitrenkė, bet sÄ monės neprarado. Kai iÅ¡lindo, R. buvo lauke ir klausė, ar visi sveiki. A. S. buvo maÅ¡inoje, jis po jo iÅ¡lindo. S. irgi maÅ¡inoje buvo. D. irgi atrodo buvo maÅ¡inoje. A. sakė, kad D. iÅ¡traukė. Jis nematė, kaip iÅ¡traukė, nes pats buvo Å¡oke, bėgiojo aplink maÅ¡inÄ .Be paties kaltinamojo visiÅ¡ko prisipažinimo, nukentėjusiosios S. G., liudytojų parodymų, A.

S. kaltę įrodo: tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (t. 1, b.l. 2), iš kurio matyti, jog 2014 m. spalio 26 d. 2 val. 50 min. kelyje Zypliai-Veršiai-Pavingrupiai, 3.085 kilometre, Menkinių kaimo ribose, Sintautų sen., Šakių rajone, įvyko eismo įvykis, automobilį „Audi 80”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo A. S.; įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 11-23), iš kurio matyti ant kelio stovintis apvirtęs automobilis, automobilio stabdymo žymės, kelio dangos požymiai; protokolas dėl transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo (t. 1, b.l. 24-25), transporto priemonės apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 26-31), transporto priemonės aprašas (t. 1, b.l. 41), iš kurių matyti transporto priemonė apgadinimo požymiai; specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 48-50), iš kurios matyti, jog nukentėjusiojo D.

K. kraujyje ir šlapime nerasta etilo alkoholio, mirtis įvyko nuo kūno sumušimo, lydimo skeveldrinių dešinio skruostikaulio, kaukolės pamato kaulų lūžimų, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius, galvos smegenų sumušimu, kas komplikavosi aspiracija krauju; specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 79-80), iš kurios matyti, jog nukentėjusiajai S. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad kaltinamojo A.

S. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., kadangi kaltinamasis pažeidė kelių eismo taisyklių 119, 127 punktų reikalavimus, t.y. vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalėjo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to bei pasirinkti saugaus važiavimo greitį atsižvelgdamas į važiavimo sÄ lygas, kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, kai to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, dėl ko nesuvaldęs vairuojamo automobilio iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir keletÄ kartų vertėsi, įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo keleivis D.

K., gim. (duomenys neskelbtini) bei nežymiai sužalota keleivė S. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei apgadintas A. M. priklausantis automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tai lėmė A. S. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, t.y. tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. A. S. nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl neatsargumo, kadangi nepasirinko saugaus greičio, nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad dėl prasto matomumo ir blogos kelio bÅ«klės gali įvykti eismo įvykis, tačiau pagal savo amžių, patyrimÄ , vairavimo staÅ¾Ä galėjo ir turėjo tai numatyti, t.y. jis veikė nusikalstamo nerÅ«pestingumo forma.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Kaltinamasis A. S. teismo posėdžio metu visiÅ¡kai prisipažino kaltu ir prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , esant visoms Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytoms sÄ lygoms.

Pagal Å¡ias sÄ lygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų Å¡ių sÄ lygų egzistavimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Respublikos BK 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį bei galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristikÄ (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan.

Taigi iÅ¡ Å¡io straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui bÅ«tų akivaizdi (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008).A. S. anksčiau neteistas, visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi; automobilio savininkė A. M. buvo apdraudusi civilinę atsakomybę draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“, kuris nukentėjusiajai S. G. atlygino 58 Eur neturtinę žalÄ (t. 2, b.l. 5), nukentėjusiesiems B.

K. ir A. K. atlygino patirtÄ 6971,95 Eur turtinę žalÄ ir 4952 Eur neturtinę žalÄ (t. 2, b.l. 27), Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atlygino 219,58 Eur dėl nukentėjusiosios S. G. gydymo (t. 2, b.l. 6); kaltinamasis į teismo depozitinę sÄ skaitÄ pervedė dalį lėšų patirtai žalai atlyginti (100 eurų) ir įsipareigojo atlyginti teismo priteistÄ neturtinę žalÄ , jo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, padaryta nusikalstamo nerÅ«pestingumo forma.

Kaltinamasis A. S. po nusikalstamos veikos padarymo padėjo eismo įvykio metu nukentėjusiems keleiviams, pats iÅ¡kvietė specialiÄ sias tarnybas ir vykdė jų nurodymus siekdamas padėti nukentėjusiems, vyko duoti parodymų ir visiÅ¡kai prisipažino kaltu, atsižvelgiant į savo jaunÄ amžių (22 m.), gyvenimiÅ¡kos patirties stokÄ (užaugo nepilnoje Å¡eimoje, neturi brolių ir seserų, nevedęs), patirtÄ Å¡okÄ (eismo įvykio metu žuvo jo geras draugas, nukentėjusieji yra kaimynai, gyvena kaime, kur santykiai tarp žmonių yra artimesni), charakterio savybes (tylus, lėtas), vaistų poveikį (po eismo įvykio naudoja antidepresantus ir kitus raminamuosius vaistus), galima daryti iÅ¡vadÄ , jog jis dėjo pastangas susitaikyti su mirusiojo D.

K. tėvais ir jų atsipraÅ¡yti, ne kartÄ atsiprašė nukentėjusiųjų teismo posėdžio metu, be to atsižvelgtina ir į tai, kad jis administracine tvarka nebaustas, nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, dalį patirtos žalos pervedė į teismo depozitinę sÄ skaitÄ , įsipareigojo atlyginti teismo priteistÄ neturtinę žalÄ nukentėjusiesiems, dirba (duomenys neskelbtini), gauna pastovias pajamas, Å akių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«no charakterizuojamas teigiamai kaip ramaus ir tylaus bÅ«do, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįraÅ¡ytas.

TeisiÅ¡kai nėra reikÅ¡minga aplinkybė, jog kaltinamasis atlygino tik simbolinę žalos dalį, kadangi iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis bandė pats ir per advokatÄ susitarti su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo, tačiau to nepavykus padaryti, buvo pervesta minimali pinigų suma į teismo depozitinę sÄ skaitÄ . Taigi yra nustatytos visos Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. iÅ¡vardintos sÄ lygos atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .Kaltinamojo motina I.

S. pateikė teismui praÅ¡ymÄ atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimÄ (t. 2, b.l. 34). Laiduotoja I. S. dirba UAB (duomenys neskelbtini), Å akių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«no ir darbovietės charakterizuojama labai gerai, kaip darbÅ¡ti, sÄ Å¾ininga ir pareiginga (t. 2, b.l. 35-36), neteista, administracine tvarka nebausta, akivaizdu, kad kaip motina turi autoritetÄ sÅ«nui ir tikrai gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, nes juos sieja stiprus emocinis ryÅ¡ys ir geri tarpusavio santykiai.

Teismo posėdžio metu apklausus kaltinamojo motinÄ I. S., ji parodė, jog A. S. yra vienintelis jos sÅ«nus, ji augino jį viena, todėl jų stiprus ryÅ¡ys, sÅ«nus nerÅ«ko ir negeria, neturėjo anksčiau jokių problemų su juo, geras vaikas, savaitgaliais grįžta pas jÄ , darbo dienomis dirba ir gyvena pas giminaitį Kaune bute, anksčiau mokėsi, bet dėl pinigų stokos reikėjo nutraukti mokslus, sÅ«nus labai pergyvena dėl Å¡io įvykio ir draugo žūties, naudoja antidepresantus, ji padarys jam įtakÄ , kad kuo greičiau atlygintų žalÄ . Įvertinęs visas Å¡ias aplinkybes teismas sprendžia, kad I.

S. yra verta teismo pasitikėjimo bÅ«ti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo teigiamas asmenines savybes, artimÄ giminystės ryšį (vienintelis sÅ«nus, augino jį viena), glaudžius tarpusavio santykius (grįžta savaitgaliais namo), ji gali daryti kaltinamajam teigiamÄ Ä¯takÄ , kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos BK 40 str. 3 d.) ir kuo greičiau atlygintų padarytÄ Å¾alÄ .Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančias aplinkybes, į laiduotojos praÅ¡ymÄ perduoti kaltinamÄ jį jos atsakomybei pagal laidavimÄ , teismas sprendžia, kad nėra aplinkybių, kliudančių atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti.

Tam yra visos įstatyme numatytos sÄ lygos: kaltinamasis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ; visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi; iÅ¡ dalies atlygino padarytÄ Å¾alÄ ir įsipareigojo jÄ atlyginti; yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d., 2 d. ir 3 d.).Atsižvelgdamas į kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų artimus tarpusavio santykius ir laiduotojos galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, teismas nustato dvejų metų laidavimo terminÄ be užstato, nes tokio poveikio priemonės bus pakankamos užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d., 4 d.).Pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra itin grubus, jis nevirÅ¡ijo leistino greičio, nevartojo alkoholio, eismo įvykis ir jo skaudžios pasekmės įvyko dėl patirties stokos, kaltinamasis veikė nusikalstamo nerÅ«pestingumo kaltės forma, iÅ¡ karto po eismo įvykio ėmėsi visų įmanomų priemonių siekdamas suÅ¡velnint jo pasekmes, iÅ¡kvietė spec. tarnybas, teikė pirmÄ jÄ pagalbÄ , tai yra elgėsi pagal kelių taisyklių reikalavimus, anksčiau nebaustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl teismas mano, kad nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimÄ naudotis specialia teise.

Atkreiptinas dėmesys, jog visi eismo įvykyje dalyvavę asmenys buvo nepilnamečiai, iÅ¡ kurių tik vienas kaltinamasis A. S. pilnametis, turintis teisę vairuoti transporto priemonę, automobilį jis vairavo papraÅ¡ytas draugo, iniciatyva pasivažinėti kilo iÅ¡ visų bendrakeleivių, kurie nors ir bÅ«dami nepilnamečiais 3 val. nakties nebuvo savo namuose. Nukentėjusioji S. G. civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ atlygino jos patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė B.

K., žuvusio D. K. motina, pareiškė 32289,84 Eur civilinį ieškinį (t. 2., b.l. 19-21) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ir prašė iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti jos naudai 2241,84 Eur patirtos turtinės žalos, iš kurių 1600 Eur jau atlyginta, todėl teismo posėdžio metu palaikė ieškinį dėl 641,84 Eur neatlygintos turtinės žalos, o iš kaltinamojo A. S. prašė priteisti 30048 Eur patirtos ir neatlygintos neturtinės žalos ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B.

K. laiku nepateikė patikslinto ieÅ¡kinio civiliniam atsakovui, todėl draudimo bendrovė neturėjo galimybės apsvarstyti Å¡io reikalavimo ir jo atlyginti, o teisiamojo posėdžio metu civilinės ieÅ¡kovės atstovas palaikė ieÅ¡kinį dėl 641,84 Eur patirtos turtinės žalos atlyginimo, tačiau neatidėjus bylos nagrinėjimo negalima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieÅ¡kinio dydžio, todėl Å¡ioje dalyje teismas pripažįsta civilinės ieÅ¡kovės teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o jo dydžio klausimÄ perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d.).B.

K. nurodo, kad dėl neteisėtų A. S. veiksmų patyrė didelę neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kia dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, autoįvykis kėlė ir kels iki gyvenimo pabaigos nesibaigiantį skausmÄ , neviltį, gyvenimo džiaugsmo praradimÄ , siaubÄ , depresijÄ . Visa tai pareikalaus ateityje didelių iÅ¡laidų, siekiant medicininės pagalbos, gydymo, medikamentų, reabilitacijos, ko nebÅ«tų prireikę nepraradus sÅ«naus.Kaip ne kartÄ savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.).

Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala, yra vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2014, 2K-628/2013 ir kt.).Tačiau patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai.

Žmogaus gyvybės įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma iÅ¡matuoti nukentėjusiųjų dėl netekties patirto dvasinio skausmo. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, tarp jų ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ tik kai kada (geriausiu atveju) galima iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ kompensacijÄ už moralinę žalÄ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama beribės kompensacijos. Apie tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, savo nutartyse yra ne kartÄ akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr. 2K-181/2010, 2K-299/2012 ir kt.).

Dėl to įstatymas numato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygos ir skaičiavimo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. Å ioje normoje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, kuriuo atimta žmogaus gyvybė. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui.

Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiÅ¡kai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010). Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti.

Kad ir kokie skaudÅ«s nukentėjusiesiems bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , atitinkantį situacijÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį.Be kilusių pasekmių, nustatant A. S. padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, bÅ«tina įvertinti ir tai, kaip pasireiÅ¡kė žalÄ padariusio asmens kaltė. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., kuriuo buvo sukeltos sunkios pasekmės – asmens žūtis, baudžiamajame įstatyme priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 16 str.), byloje nenustatyta, kad kaltinamasis virÅ¡ijo leistinÄ greitį, ar kitaip itin grubiai pažeidė kelių eismo taisykles.

Taigi A. S. padarė nusikaltimÄ dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, t.y. jis nenorėjo kilusių padarinių ir jų sÄ moningai nesiekė, A. S. savo nusikalstamais veiksmais nenorėjo sukelti ir dvasinių iÅ¡gyvenimų nukentėjusiesiems. Pripažintina, kad kai neturtinė žala padaroma neatsargiais kaltininko veiksmais, t.y. kai nukentėjusiajam sÄ moningai nesiekiama sukelti dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinių kančių, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės veikos (pavyzdžiui, nužudymo, nusikaltimų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui) atveju.

IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylÄ teisme savo kaltę pripažino, gailėjosi, nesiekė iÅ¡vengti atsakomybės už savo veiksmus, po eismo įvykio ėmėsi visų įmanomų priemonių, siekdamas suÅ¡velninti pasekmes – iÅ¡kvietė specialiÄ sias tarnybas, pats atsisakė skubios medicininės pagalbos. Tai, kad kaltinamasis, pasak nukentėjusiųjų artimųjų, nerado tinkamos atsipraÅ¡ymo formos, paaiÅ¡kintina paties kaltinamojo jaunu amžiumi, jo socialinių įgÅ«džių stoka, be to jis patvirtino, jog iki Å¡iol naudoja raminamuosius vaistus, jo emocijos dirbtinai prislopintos, jis pats negali iÅ¡gyventi visų eismo įvykio pasekmių be specialistų pagalbos, kadangi žuvo jo artimas draugas. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , svarbu užtikrinti, kad žalÄ padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiesiems priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėję asmenys realiai gautų jiems priteistÄ sumÄ .

Toks kriterijus svarbus, siekiant teismo sprendimu protingos abiejų Å¡alių interesų pusiausvyros, todėl Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti ir nusikaltimÄ padariusio asmens turtinę padėtį. Å ioje situacijoje pažymėtina, kad A. S. yra jauno amžiaus (22 m.), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), jo per mėnesį gaunamos pajamos yra 300 Eur (t. 2, b.l. 41), jis Å¡iuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), duomenų apie jo vardu registruotÄ turtÄ byloje nėra. Todėl, atsižvelgus į visas pirmiau paminėtas aplinkybes ir vertindamas realios piniginės kompensacijos už neturtinę žalÄ gavimÄ , jos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ kalto asmens, į tai, kad civilinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tik vienas iÅ¡ mirusiojo D.

K. tėvų, nors neturtinę žalÄ patyrė ir kiti Å¡eimos nariai, tačiau civiliniai ieÅ¡kiniai nepareikÅ¡ti, taip pat į teismų formuojamÄ praktikÄ Å¡ios kategorijos baudžiamosiose bylose, kuriose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 3000 Eur iki 30000 Eur (pavyzdžiui, LAT nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013), teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei B.

K. priteistina 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, neįskaitant draudimo bendrovės jau sumokėtos neturtinės žalos atlyginimo – 4952 Eur. Nors žuvęs D. K. nebuvo prisisegęs saugos diržo, tačiau Å¡is nukentėjusiojo neatsargumas nelaikytinas svarbia aplinkybe, į kuriÄ reikėtų atsižvelgti ir mažinti priteistinos iÅ¡ kaltinamojo žalos dydį. Kiti gale sėdėję keleiviai taip pat buvo neprisisegę saugos diržų, tačiau jų sveikata sužalota nebuvo ar buvo sužalota nežymiai, todėl Å¡is faktas priežastiniu ryÅ¡iu nesietinas su sunkiomis eismo įvykio pasekmėmis – žmogaus mirtimi.Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iÅ¡ kaltininko negali bÅ«ti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokiÄ funkcijÄ , t.y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ bei kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus.

Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iÅ¡ kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti, o Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 2 d. sakoma, kad teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti proceso iÅ¡laidas ir iÅ¡ kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas.

Teismas, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.Teismų praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (pvz.,LAT nutartys Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012 ir kt.).Å ioje byloje praÅ¡oma priteisti iÅ¡ kaltinamojo A.

S. 700 Eur advokato darbo apmokėjimo iÅ¡laidų nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės B. K. naudai. Atstovavimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintų rekomendacijų dydžio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, advokatas dalyvavo tik viename teismo posėdyje, parengė civilinį ieÅ¡kinį, kurio patenkinta maždaug 1/2 dalis, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji advokato neturėjo, pirmojo teisiamojo posėdžio metu jai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė į nemokamÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ parengiant civilinį ieÅ¡kinį ir jį palaikant teisme, tačiau ji pati pasirinko advokatÄ sudarydama pavedimo sutartį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ kaltinamojo priteistas pakankamai didelis civilinis ieÅ¡kinys, jis yra jauno amžiaus, mokosi, gauna minimalias pajamas, advokato atstovavimo iÅ¡laidos mažintinos ir iÅ¡ kaltinamojo priteistina 350 Eur advokato darbo apmokėjimo.Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti.

Kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilis „Audi 80“ perduotas tolimesniam saugojimui savininkei A. M..Kitų proceso iÅ¡laidų nebuvo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str., Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 297-298 str., 303-308 str., teismas n u s p r e n d ž i a : A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato ir perduoti jį 2 (dvejiems) metams jo motinos laiduotojos I.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei ir bylÄ nutraukti.Pripažinti civilinės ieÅ¡kovės B. K. teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ dėl 641,84 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo, o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. S. nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės B. K. naudai 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. S. nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės B. K. naudai 350 Eur advokato paslaugoms apmokėti.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam A.

S., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                                  Lina Antanaitienė