2020-02-19 Nr. AB-3753-3-62-3-02194-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-28-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02194-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.3; 19.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Garažų eksploatavimo bendrijos „Kuršiai“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Garažų eksploatavimo bendrijos „Kuršiai“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Garažų eksploatavimo bendrija „Kuršiai“ (toliau – ir pareiškėjas, GEB „Kuršiai“) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialo 2017 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. KAKT-1556 bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. csprl-189; 2) įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą įrašyti nekilnojamojo daikto – ūkio patalpos, indeksas a-4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į ją.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Garažų eksploatavimo bendrija „Kuršiai“ yra „Kuršių“ garažų eksploatavimo bendrijos teisių ir pareigų perėmėja. GEB „Kuršiai“ buvo įkurta 1993 m. gruodžio 2 d. įgaliotinių susirinkimo sprendimo, patvirtinto Kauno miesto valdybos 1994 m. vasario 1 d. potvarkiu Nr. 155-v, pagrindu reorganizavus „Kuršių“ garažų statybos kooperatyvą. Garažų statybos kooperatyvui „Kuršiai“ 1990 m. rugpjūčio 28 d. buvo išduotas statybos leidimas, kurio pagrindu kooperatyvas pastatė 7 garažus (boksus), pažymėtus indeksais nuo 1G1p iki 7G1p, su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini).

Pastatyti garažai (boksai) buvo atiduoti vertinti valstybinei priėmimo komisijai 1992 m. gruodžio 10 d. 1995 m. birželio 19 d. visi garažai (boksai) buvo įregistruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filiale GEB „Kuršiai“ nuosavybės teise. GEB „Kuršiai“ valdyba, siekdama atkurti bendrijos dokumentus, patikrino bendrijos turtą, užsakė trūkstamus dokumentus ir paaiškėjo, kad viename iš GEB „Kuršiai“ garažų (boksų), pažymėtame indeksu 7G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), GEB „Kuršiai“ nuosavybės teise priklauso patalpa, pažymėta indeksu a-4 (10,8 kv. m), su rūsiu, pažymėtu indeksu Ra-4 (10,24 kv. m).

Buvo nuspręsta atlikti šios patalpos kadastrinius matavimus ir teisinę registraciją, tačiau paaiškėjo, kad bendrijos narė V. P. prie jai skirto atskirai suformuoto nekilnojamojo daikto – garažo, pažymėto indeksu G-301 (19,87 kv. m), su rūsiu, pažymėtu indeksu R-301 (20,18 kv. m), esančio pastate – garaže (bokse), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas 7Glp, be jokio teisinio pagrindo GEB „Kuršiai“ priklausančią patalpą, pažymėtą indeksu a-4 su rūsiu, pažymėtu indeksu Ra-4 (10,24 kv. m), sujungė su jai skirtu garažu, pažymėtu indeksu G-301, su rūsiu, pažymėtu indeksu R-301.

V. P. išgriovė pertvarą tarp GEB „Kuršiai“ priklausančios patalpos ir jai priklausančio garažo ir užmūrijo atskirą įėjimą į šią GEB „Kuršiai“ priklausančią patalpą. GEB „Kuršiai“ valdyba nusprendė kreiptis į teismą dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4574-918/2015 GEB „Kuršiai“ ieškinį patenkino ir ginčo bendrojo naudojimo patalpą išreikalavo iš svetimo neteisėto valdymo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-434-773/2016 atmetė V.

P. ir J. P. apeliacinius skundus ir Kauno apylinkės teismo sprendimą paliko galioti.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad GEB „Kuršiai“ 2017 m. birželio 27 d. pateikė VĮ Registrų centro Kauno filialui prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto – ūkio patalpos Nr. 301A (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir įregistruoti daiktines teises į ją. VĮ Registrų centro Kauno filialas skundžiamu 2017 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. KAKT-1556 šį prašymą atmetė, nes nebuvo pateikti nekilnojamajam daiktui ir daiktinių teisių registravimui reikalingi dokumentai. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija skundžiamame 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendime Nr. csprl-189 nurodė, kad su prašymu pateikti teismo sprendimai nuosavybės teisių atsiradimo nepatvirtina, todėl Kauno filialo sprendimą paliko galioti.

4. Pareiškėjo nuomone, atsakovo sprendimai nepagrįsti. GEB „Kuršiai“ yra „Kuršių“ garažų eksploatavimo bendrijos teisių ir pareigų perėmėja. Kooperatyvas pastatė 7 garažus (boksus) pažymėtus indeksais nuo 1G1p iki 7G1p su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)g.) (duomenys neskelbtini). Pastatyti garažai (boksai) 1995 m. birželio 19 d. įregistruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filiale GEB „Kuršiai“ nuosavybės teise. Šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla bei joje esantis 2000 m. sausio 4 d. pažymėjimas. Teisinis pagrindas registruoti ginčo patalpą ir daiktines teises pareiškėjo vardu yra ne atsakovo nurodomi teismų sprendimai, o Valstybinės priėmimo komisijos 1992 m. gruodžio 10 d. priėmimo naudoti aktas, patikslinti ginčo patalpos kadastriniai matavimai ir suteiktas unikalus kodas.

5. Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas (atsakovo teises administracinėje byloje perėmė VĮ Registrų centras) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis, pareiškėjas GEB „Kuršiai“ valdo bendrojo naudojimo objektus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), iš jų ir garažą 7G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Garažas), kuriame yra ginčo patalpa a-4 su 10,24 kv. m rūsiu, pažymėtu indeksu Ra-4 (toliau – ir Patalpa). Garažo patalpos (boksai) yra išskaidytos į atskirus turtinius vienetus ir į šias patalpas įregistruotos asmenų nuosavybės teisės. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2017 m. birželio 27 d. gavo pareiškėjo prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto – ūkio patalpos Nr. 301A, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir įregistruoti daiktines teises į ją, bei nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą ir du teismo sprendimus. Skundžiamu 2017 m. liepos 12 d. sprendimu teritorinis registratorius pareiškėjo prašymą atmetė. Centrinis registratorius skundžiamu 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą paliko nepakeistą. Šie sprendimai pagrįsti ir teisėti. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymas) 2 straipsnio 15 dalies 3 punktas numato, kad pastato bendrojo naudojimo patalpomis yra laikomos pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalis numato, jog patalpų savininkams bendrojo naudojimo patalpos priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-434-773/2017 ir pažymėta, jog ginčo patalpa priklauso bendrijos nariams bendrosios dalinės nuosavybės teise, o bendrija yra šių patalpų teisėta valdytoja, bet ne savininkė. Nei šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo pasisakyta, kad pareiškėjas yra patalpos savininkas, šiais teismų sprendimais pareiškėjo nuosavybės teisės į patalpą nebuvo pripažintos ar patvirtintos.

7. Atsakovas paaiškino, kad 1995 m. birželio 19 d. pirminio teisinio pastatų registravimo išvadoje, surašytoje tuometinio inventorizavimo biuro darbuotojų, nurodoma, kad GEB „Kuršiai“ priklauso statiniai, įskaitant ir garažą. Atskirai buvo surašomos ir boksų, esančių garažo pastate, registracijos išvados, nurodant jų savininkus – fizinius asmenis. 1997 m. spalio 16 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnis numatė, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, turėjo būti perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d.

Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Taigi duomenys apie garažą buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, jų nerevizuojant. 2001 m. birželio 21 d. buvo priimtas Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymas, įsigaliojęs kartu su naujuoju Civiliniu kodeksu. Naujos redakcijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, kai statinys yra padalytas į patalpas ar butus, kurie įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės tik į butus ir patalpas, o ne į statinį.

Taigi, įstatymų leidėjas panaikino galimybę įregistruoti nuosavybės teises į statinį tuo atveju, kai statinys yra padalytas į patalpas ar butus. Teritoriniam registratoriui pareiškėjo pateikti dokumentai – teismų sprendimai, nepatvirtina jos nuosavybės teisių į patalpą. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teisinės registracijos pagrindas turėtų būti ne kartu su prašymu pateikti teismo sprendimai, o Valstybinės priėmimo komisijos 1992 m. gruodžio 10 d. priėmimo naudoti aktas. Šis aktas patvirtina nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumą, tačiau nesukuria nuosavybės teisių.

Teisės aktai, reglamentavę tuometinių garažų kooperatyvų (vėliau bendrijų) veiklą, numatė, jog valstybinei komisijai priėmus naudoti garažus, kviečiamas kooperatyvo narių (įgaliotinių) visuotinis susirinkimas, ir kooperatyvo nariams paskirstomi boksai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Garažų statybos kooperatyvų laikinų pavyzdinių įstatų 9 p.). Be to, garažų bendrijos narys turi teisę išmokėjęs pajų įgyti nuosavybės teisę į jam priklausantį boksą (stovėjimo vietą) garaže, o į bendrojo naudojimo patalpas, konstrukcijas ir inžinerinę įrangą garaže – bendrosios dalinės nuosavybės teisę (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintų Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų 14.6 p.).

Skundžiamame atsakovo sprendime Nr. KAKT-1556 buvo papildomai pažymėta, kaip būtų galima įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į ginčo patalpą, t. y. pateikus bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolą, kuriame būtų išreikšta visų bendrijos narių valia atlikti ginčo patalpos teisinę registraciją bendrijos vardu. Tačiau toks dokumentas nebuvo pateiktas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d.).

Civilines teises ar pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, o įregistravimo ar išregistravimo nekilnojamojo turto registre aktais pagal registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė. Teritoriniam registratoriui nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis pareiškėjo nuosavybės teises į patalpą, todėl tiek teritorinis registratorius, tiek Centrinis registratorius skundžiamais sprendimais nepažeidė teisės normų.

8. VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą nurodė, kad Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas Nr. cspr1-189 yra motyvuotas, pagrįstas nustatytais objektyviais duomenimis, teisės normomis, todėl pagrindo naikinti šį sprendimą nėra. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo GEB „Kuršiai“ skundą atmetė.

10. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilęs dėl nekilnojamojo daikto – ūkio patalpos, indeksas a-4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų neįrašymo ir nuosavybės teisių į ją neįregistravimo GEB „Kuršiai“ vardu teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas valdo bendrojo naudojimo objektus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), iš jų ir garažą 7G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo patalpa a-4 su 10,24 kv. m rūsiu, pažymėtu indeksu Ra-4. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2017 m. birželio 27 d. gavo pareiškėjo GEB „Kuršiai“ prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto – ūkio patalpos Nr. 301A, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir įregistruoti daiktines teises į ją. Kartu su prašymu pateikti nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla ir du teismo sprendimai – Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4574-918/2015 ir Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-434-773/2016. Skundžiamu 2017 m. liepos 12 d. sprendimu teritorinis registratorius pareiškėjo prašymą atmetė. Centrinis registratorius pagal pareiškėjo skundą skundžiamu 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą paliko nepakeistą.

12. Teismas nurodė, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir daiktinių teisių į šį nekilnojamąjį daiktą įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai ir tvarka yra reguliuojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) ir jį įgyvendinančių Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) ir jį įgyvendinančių Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 (toliau – ir Registro nuostatai).

13. Kadastro įstatymo 12 straipsnyje yra įtvirtinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą teisiniai pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje išvardyti dokumentai, kurie turi būti pateikti Kadastro tvarkytojui, siekiant įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą (tai yra valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su minėtais dokumentais Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (analogiškos nuostatos yra numatytos Kadastro nuostatų 84 p.). Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nustatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Pagal Kadastro įstatymo 14 straipsnį Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šiame straipsnyje išvardytų aplinkybių. Tokiu atveju Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atsisako patenkinti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, grąžina pateiktus dokumentus ir raštu praneša apie tai prašymą padavusiam asmeniui bei išdėsto atsisakymo motyvus (Kadastro įstatymo 13 str. 4 d. 2 p.). Remiantis Kadastro nuostatų 93 punkto reikalavimais, sprendimas prašymą atmesti turi būti rašytinis ir motyvuotas bei įforminamas raštu pagal Kadastro tvarkytojo patvirtintą tvarką.

14. Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Pagal Registro įstatymo 23 straipsnio nuostatas prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo (1 d.) (analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Registro nuostatų 11 p.); kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą (2 d.); dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys (3 d.). Registro nuostatų 16 punkte yra numatyta, kad su prašymu turi būti pateikti Kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodyti dokumentai, – kai prašoma įregistruoti nekilnojamąjį daiktą (16.1 p.); dokumentai, patvirtinantys daikto įgijimą nuosavybėn, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, <...> (16.2 p.); kt. Remiantis Registro nuostatų 27 punktu, nagrinėjant prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, patikrinama, ar: 27.1. registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas; 27.2. registruoti pateiktuose dokumentuose yra visi duomenys, numatyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje; 27.3. nėra aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje; 27.4. prašyme nurodyti visi asmenys, susiję su registracija, jų identifikavimo duomenys, taip pat dalykas, kurį prašoma įregistruoti ar išregistruoti. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš Registro įstatymo 29 straipsnyje numatytų aplinkybių.

15. Teismas, įvertinęs Kadastro ir Registro įstatymų bei Kadastro ir Registro nuostatuose išdėstytą teisinį reglamentavimą, sprendė, kad tam, jog būtų patenkintas prašymas dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo ir nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį daiktą įregistravimo, toks prašymas turi atitikti tam tikras būtinas sąlygas: prašymas turi būti paduotas šio nekilnojamojo daikto savininko (asmeniškai ar per atstovą); kartu su prašymu turi būti pateikti Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, dokumentai, įrodantys asmens nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įgijimą; nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

16. Teismas pritarė atsakovo argumentui, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktas numato, kad pastato bendrojo naudojimo patalpomis yra laikomos pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. CK 4.82 straipsnio 1 dalis numato, jog patalpų savininkams bendrojo naudojimo patalpos priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-434-773/2016 buvo konstatuotas nagrinėjamai bylai reikšmingas faktas, kad garažo (bokso), pažymėto indeksu 7G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), statytojas yra GEB „Kuršiai“, o nekilnojamojo turto objektas – ginčo ūkio patalpa, pažymėta indeksu a-4 (10,8 kv. m.), su rūsiu, pažymėtu indeksu Ra-4 (10,24 kv. m.), kurios kadastro duomenis pareiškėjas prašo įrašyti ir įregistruoti daiktines teises į ją, yra bendrojo naudojimo patalpos, kurios priklauso bendrąja daline nuosavybės teise visiems bendrijos nariams – garažų (boksų) savininkams. Nei šioje teismo nutartyje, nei Kauno apylinkės teismo sprendime nebuvo pasisakyta, kad patalpos savininkas – GEB „Kuršiai“. Teismas sprendė, kad pareiškėjo kartu su prašymais pateikti teismų sprendimai nėra dokumentai, kurie patvirtina (įrodo) GEB „Kuršiai“ nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įgijimą.

17. Teismas nurodė, kad nuosavybės teisės įgijimo pagrindai numatyti CK 4.47 straipsnyje. Registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis vienareikšmiškai reglamentuoja, jog kartu su prašymu įregistruoti daiktines teises turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą, o Kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad kartu su prašymu kadastro tvarkytojui turi būti pateikti kadastro duomenų įrašymą pagrindžiantys dokumentai ir kadastro duomenų byla.

18. Teismas vertino, kad teritoriniam registratoriui pareiškėjo pateikti dokumentai – teismų sprendimai, nepatvirtina jo nuosavybės teisių į patalpą. Valstybinės priėmimo komisijos 1992 m. gruodžio 10 d. priėmimo naudoti aktas tik patvirtina nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumą, tačiau nesukuria pareiškėjui nuosavybės teisių ir nelaikytinas asmens nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įgijimą įrodančiu dokumentu.

19. Teismas pažymėjo, kad skundžiamame sprendime Nr. KAKT-1556 atsakovas pagrįstai nurodė, kokio dokumento pagrindu būtų galima įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į ginčo patalpą, t. y. pateikus bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolą, kuriame būtų išreikšta visų bendrijos narių valia atlikti ginčo patalpos, priklausančios visiems bendrijos nariams bendrosios dalinės nuosavybės teise, teisinę registraciją bendrijos vardu. Toks dokumentas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui nebuvo pateiktas. Nekilnojamojo turto registro įstaigai nesuteikti įgaliojimai priimti savarankiškus sprendimus, keičiančius nekilnojamojo turto objektų teisinį statusą. Pagal Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako tik už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre teisingumą ir apsaugą, taip pat už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Nei VĮ Registrų centras, nei jo teritoriniai padaliniai, atsižvelgdami į įstatymų leidėjo priskirtą kompetenciją, nesprendžia, kam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas. Kadangi ginčo atveju teritoriniam registratoriui nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis GEB „Kuršiai“ nuosavybės teises į patalpą, todėl tiek teritorinio registratoriaus, tiek ir Centrinio registratoriaus skundžiami sprendimai, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl nekilnojamųjų objektų įregistravimo, pagrįsti bei teisėti. Todėl teismas pareiškėjo skundą dėl sprendimų panaikinimo ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė.

III. 20. Pareiškėjas GEB „Kuršiai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

21. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas bei nevertino įrodymų, nepasisakė ir nevertino GEB „Kuršiai“ statuso. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas ilgą laiką buvo su trūkumais, yra pateiktas projektas įstatymo pakeitimui. Todėl bendrijos statusas bei kitų šį ginčą reguliuojančių įstatymų normos turėtų būti vertinamos istoriškai nuo įsteigimo ir reorganizavimo pradžios. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995 m. vasario 21 d. įstatymo Nr. 1-798 redakcija) 3 straipsnis nustatė, kad daugiabučių namų savininkų bendrija yra savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto daugiabučiuose namuose valdymo būdas. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad bendrija turi teisę: valdyti ir naudoti jai priklausantį turtą bei lėšas ir jais disponuoti, 4 punkte – nustatyta tvarka statyti arba perstatyti bendrijos poreikiams reikalingus statinius. Šio straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad bendrija, perregistravusi savo įstatus, yra turėtų teisių, pareigų ir prievolių perėmėja. Pagal šio įstatymo 19 straipsnį bendrijos turtą sudaro pirktos ar kitaip teisėtai įsigytos namo gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos bei kitos materialinės vertybės. Įvertinus bendrijos statusą ir įrodymus (kadastrinių matavimų bylą bei joje esantį ŽNTKR VĮ Kauno filialo išduotą pažymėjimą) akivaizdu, kad GEB „Kuršiai“ nuosavybės teise valdė savo statytus 7 garažus bei sargo namelį.

22. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnį, bendrija nuosavybės teise gali turėti ir nekilnojamąjį turtą. 1995 m. birželio 19 d. pirminio teisinio pastatų registravimo išvadoje, surašytoje tuometinio inventorizavimo biuro darbuotojų, nurodoma, kad GEB „Kuršiai“ priklauso statiniai, įskaitant ir garažą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ginčo patalpa buvo priskirta kokiam nors konkrečiam asmeniui, nepateikė įrodymų, dėl kokių priežasčių ir kuo remiantis ginčo patalpos nuosavybės teisės nebuvo įregistruotos GEB „Kuršiai“ vardu.

23. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentai dėl Kadastro įstatymo reikalavimų yra visiškai nesusiję su ginčo objektu ir neturi teisinės reikšmės, nes ginčo patalpai yra sudaryta kadastrinių matavimų byla, patalpa yra įregistruota kadastre, jai yra suteiktas unikalus numeris. Registro įstatymo 22 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai. Registro įstatymo (1996 m. rugsėjo 24 d. įstatymo Nr. 1-1539 redakcija) 5 straipsnio 4 punkte buvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojamos kitos patalpos ir inžineriniai įrenginiai, kurie jų savininko rašytiniu prašymu Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure yra inventorizuoti kaip nekilnojamasis turtas, o 12 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą, registruojamos kartu su šiuo nekilnojamuoju turtu ir atsiranda tik po jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Kadastrinių matavimų byloje esančiame ŽNTKR VĮ Kauno filialo išduotame pažymėjime nuosavybės teisės įregistravimo juridiniu pagrindu nurodyta: 1990 m. rugpjūčio 28 d. leidimas vykdyti statybos darbus, 1992 m. gruodžio 10 d. statinio priėmimo naudoti aktas ir 1999 m. gruodžio 14 d. statinio priėmimo naudoti aktas. Nurodyti dokumentai atitinka Registro įstatymo 22 straipsnio 9 punkte nustatytus reikalavimus daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantiems dokumentams.

24. Pareiškėjas pažymi, kad Registro įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai registruojama bendroji dalinė nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, nekilnojamojo turto registre nurodomi visi bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys. Tai reiškia, kad priimti sprendimą turėtų ne bendrijos nariai, o bendrijos administruojamų patalpų savininkai. Tačiau toks reikalavimas neatitinka nei protingumo, nei sąžiningumo, nei teisingumo reikalavimų ir būtų neteisėtas, nes bendroji dalinė nuosavybė į ginčo patalpą neregistruota ir jos konkrečių bendraturčių nėra. Bendrijoje yra 318 boksų, kurie ne visi vienodo ploto. Tai reiškia, kad 10 kv. m ploto patalpą reikia išdalinti 318 patalpų savininkų. Ne visi patalpų savininkai yra susitvarkę dokumentus ir įsiregistravę nuosavybės teises. Sukviesti 318 patalpų savininkų neįmanoma fiziškai, to niekada nebuvo daroma. Ginčo patalpa buvo garaže, kurio nuosavybės teisės buvo registruotos pareiškėjo vardu. Nuosavybės teisės išregistruotos, tačiau nepanaikintos. Įregistravus nuosavybės teises pareiškėjo vardu bendroji dalinė nuosavybė nedingsta, nes visa bendrija yra patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Bendrijos nariai tik priima sprendimus administravimo klausimais.

25. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, jog nei 2015 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo sprendime, nei 2016 m. kovo 17 d. Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-434-773/2016 nebuvo pasakyta, kad Patalpos savininkas yra pareiškėjas, todėl šie dokumentai nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių į ją. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai numatyti CK 4.47 straipsnyje. 1995 m. birželio 19 d. pirminio teisinio pastatų registravimo išvadoje, surašytoje tuometinio inventorizavimo biuro darbuotojų, nurodoma, kad GEB „Kuršiai“ priklauso statiniai, įskaitant ir Garažą. Taip pat buvo atskirai surašomos ir boksų, esančių Garažo pastate registracijos išvados, nurodant jų savininkus – fizinius asmenis. 1997 m. spalio 16 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnis numatė, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, turėjo būti perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Duomenys apie Garažą buvo perrašyti iš tuometinių pastatų registravimo išvadų į Nekilnojamojo turto registrą, jų nerevizuojant. Tačiau 2001 m. birželio 21 d. buvo priimtas Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymas, kuris numatė naują Nekilnojamojo turto registro įstatymo redakciją, įsigaliojusią kartu su naujuoju CK. Naujos redakcijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, kai statinys yra padalytas į patalpas ar butus, kurie įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės tik į butus ir patalpas, o ne į statinį. Įstatymų leidėjas panaikino galimybę įregistruoti nuosavybės teises į statinį tuo atveju, kai statinys yra padalytas į patalpas ar butus.

27. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo teiginį, jog teisinės registracijos pagrindas turėtų būti Valstybinės priėmimo komisijos 1992 m. gruodžio 10 d. priėmimo naudoti aktas, ir teisingai pažymėjo, jog šis aktas tik patvirtina nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumą, tačiau nesukuria pareiškėjui nuosavybės teisių ir nelaikytinas asmens nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įsigijimą įrodančiu dokumentu. Pareiškėjas, 2017 m. birželio 24 d. kreipdamasis į VĮ Registrų centro Kauno filialą, neprašė įregistruoti nuosavybės teises minėto priėmimo naudoti akto pagrindu. Pareiškėjas prašė įregistruoti nuosavybes teises bendrijos vardu į Patalpą būtent minėtų teismų sprendimų pagrindu. Taip pat nebuvo prašoma ištaisyti galbūt klaidingus nekilnojamojo turto registro duomenis. Šioje byloje galima analizuoti tik, ar buvo teisinis pagrindas įregistruoti pareiškėjo nuosavybes teises į Patalpą pateiktos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir teismų sprendimų pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, jog statybos teisėtumą pagrindžiančių dokumentų pagrindu atlikta teisinė registracija bendrijos vardu į pastatus, kuriuose yra bendrijos nariams priklausančios patalpos, yra neteisėta, kadangi bendrijos tikslas yra ne pačiai įsigyti patalpas, o prižiūrėti, valdyti, naudoti bendro naudojimo patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2003).

28. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktas numato, kad pastato bendrojo naudojimo patalpomis yra laikomos pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. CK 4.82 straipsnio 1 dalis numato, jog patalpų savininkams bendro naudojimo patalpos priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl minėto įstatymo trūkumų bei interpretacijos, siekiant įrodyti, kad GEB „Kuršiai“ galėjo teisėtai įgyti nuosavybės teises į bendro naudojimo patalpą, yra nepagrįsti.

29. Atsakovas nekvestionuoja fakto, kad pareiškėjas buvo Garažo statytojas, tačiau teisės aktai, reglamentavę tuometinių garažų kooperatyvų (vėliau bendrijų) veiklą, numatė, jog valstybinei komisijai priėmus naudoti garažus, kviečiamas kooperatyvo narių visuotinis (įgaliotinių) susirinkimas, ir kooperatyvo nariams paskirstomi boksai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Garažų statybos kooperatyvo laikinų pavyzdinių įstatų 9 p.). Be to, garažų bendrijos narys turi teisę išmokėjęs pajų, įgyti nuosavybės teisę į jam priklausantį boksą (stovėjimo vietą) garaže, o į bendrojo naudojimo patalpas, konstrukcijas ir inžinerinę įrangą garaže – bendrosios dalinės nuosavybės teisę (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintų Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų 14.6 p.). Todėl argumentai, jog nuosavybės teisės į Patalpą turėtų būti įregistruotos 1992 m. gruodžio 10 d. priėmimo naudoti akto pagrindu yra atmestini.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

31. Taip pat akcentuotina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

32. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. KAKT-1556 bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. Cspr1-189, įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą įrašyti nekilnojamojo daikto – ūkio patalpos, indeksas a-4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į ją.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad teritoriniam registratoriui pareiškėjo pateikti dokumentai – teismų sprendimai, nepatvirtina jo nuosavybės teisių į patalpą. Valstybinės priėmimo komisijos 1992 m. gruodžio 10 d. priėmimo naudoti aktas tik patvirtina nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumą, tačiau nesukuria pareiškėjui nuosavybės teisių ir nelaikytinas asmens nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įgijimą įrodančiu dokumentu.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad kadastrinių matavimų byla ir joje esantis ŽNTKR VĮ Kauno filialo išduotas pažymėjimas patvirtina, jog GEB „Kuršiai“ nuosavybės teise valdė savo statytus 7 garažus bei sargo namelį. Minėtame dokumente nurodyti 1990 m. rugpjūčio 28 d. leidimas vykdyti statybos darbus, 1992 m. gruodžio 10 d. statinio priėmimo naudoti aktas ir 1999 m. gruodžio 14 d. statinio priėmimo naudoti aktas atitinka Registro įstatymo 22 straipsnio 9 punkte nustatytus reikalavimus daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantiems dokumentams.

35. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas valdo bendrojo naudojimo objektus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), iš jų ir garažą 7G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo patalpa a-4 su 10,24 kv. m rūsiu, pažymėtu indeksu Ra-4. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2017 m. birželio 27 d. gavo pareiškėjo GEB „Kuršiai“ prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto – ūkio patalpos Nr. 301A, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir įregistruoti daiktines teises į ją. Kartu su prašymu pateikti nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla ir du teismo sprendimai – Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4574-918/2015 ir Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-434-773/2016. Skundžiamu 2017 m. liepos 12 d. sprendimu VĮ Registrų centro Kauno filialas pareiškėjo prašymą atmetė, kadangi pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina daiktinių teisių atsiradimo į Patalpą GEB „Kuršiai“. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl teritorinio registratoriaus 2017 m. liepos 12 d. sprendimo, 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendime konstatavo, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti ūkio patalpą, indeksas a-4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teises į ją GEB „Kuršiai“ vardu, todėl paliko teritorinio registratoriaus sprendimą galioti.

36. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, reglamentuojančio nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę, 12 straipsnio, nustatančio nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisinius pagrindus, 1 dalyje nustatyta, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas (1 p.); teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis (2 p.); rašytiniai sandoriai (3 p.); kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai (4 p.); kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai (5 p.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašymo teisinius pagrindus nustato Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalis. Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje ir Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka keičiami atitinkamai minėtuose straipsniuose nurodytų institucijų teikimu ar asmenų prašymu. <…>.

37. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo, reglamentuojančio žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų (toliau – nekilnojamieji daiktai), daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro (toliau – nekilnojamojo turto registras) statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę, 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Šio įstatymo 22 straipsnis nustato, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.

38. Registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai turi būti pateikti dviem egzemplioriais; vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas. Pagal minėto įstatymo 26 straipsnio 2 dalį prašymus įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus nagrinėja ir sprendimus priima teritorinio registratoriaus įgalioti darbuotojai. Pagal šio straipsnio 3 dalį išnagrinėjęs prašymą, teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas gali priimti vieną iš šių sprendimų: prašymą tenkinti – daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre (1 p.); prašymą atmesti – atsisakyti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre (2 p.); sprendimo priėmimą atidėti dėl aplinkybių, kurios trukdo nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Šiame sprendime teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą aplinkybėms, trukdančioms įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, pašalinti (3 p.).

39. Registro įstatymo 29 straipsnio, nustatančio Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teisę atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti (1 p.); dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų (2 p.); dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos (3 p.); dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios (4 p.); nesumokėtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nustatytas registravimo mokesčio avansas (5 p.); prašyme ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti (6 p.); įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre (7 p.); Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą (8 p.); jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu (9 p).

40. CK 4.47 straipsnis nustato nuosavybės teisių įgijimo pagrindus. CK 4.82 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu.

41. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius, o 15 dalies 3 punktas nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams.

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs, kad nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012, 2016 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1264-502/2016 ir kt.).

43. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, kt.).

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad tik Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodyti dokumentai, o ne kadastriniai duomenys, yra pagrindas registruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre (žr., pvz., 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-355-442/2019).

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, išdėstytą ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas teritoriniam registratoriui teikdamas 2017 m. birželio 27 d. prašymą nekilnojamojo daikto – ūkio patalpos Nr. 301A, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir įregistruoti daiktines teises į ją pareiškėjo vardu, nepateikė nuosavybės teises į ginčo patalpą patvirtinančių dokumentų, o su prašymu pateikti nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4574-918/2015 ir Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-434-773/2016 nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių į patalpą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Valstybinės priėmimo komisijos 1992 m. gruodžio 10 d. priėmimo naudoti aktas tik patvirtina nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumą, tačiau nesukuria pareiškėjai nuosavybės teisių ir nelaikytinas asmens nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įgijimą įrodančiu dokumentu, todėl negali būti pagrindu įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į patalpą.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų papildomai nebekartoja.

47. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Garažų eksploatavimo bendrijos „Kuršiai“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius