2025-09-18 Nr. CB-5229-2-68-3-24829-2024-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3250

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24829-2024-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. rugsėjo 5 d. paduotu skolininko I. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Skolininkas I. P. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta iš esmės nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria skolininkui I. P. paskirta 100 Eur bauda už teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą išieškotojos E. Š. naudai.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog išieškotojai atstovavo neturinti įgaliojimų advokatė, nes atstovavimo sutartis buvo pasirašyta išieškotojos elektroniniu parašu tą pačią dieną, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalį, CPK 57 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju, išieškotojos advokatės kartu su rašytiniais paaiškinimais per EPP pateikta atstovavimo sutartis akivaizdžiai nepasirašyta advokatės.

2. Apeliacinės instancijos teismas, nepriėmęs skolininko pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų, netinkamai taikė CPK 323, 328 straipsnius ir užkirto jam kelią įrodymais pagrįsti atskirajame skunde nurodytą argumentą dėl negalėjimo susipažinti su išieškotojos advokatės į bylą pateiktais naujais procesiniais dokumentais.

3. Teismai pažeidė CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalies teisę susipažinti su bylos medžiaga – išieškotojos advokatės pateiktais naujais procesiniais dokumentais. Pagal CPK 1751 straipsnio 10 dalį, įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, ar skolininkas galėjo susipažinti su naujais procesiniais dokumentais ir ar objektyviai turėjo laiko į tai tinkamai sureaguoti. Jeigu apeliacinės instancijos teismas neatsisakytų priimti skolininko pateiktą rašytinį įrodymą – Nacionalinės teismų administracijos 2025 m. kovo 31 d. raštą Nr. 4R-578-(6.1Mr) – tai būtų turėjęs įvertinti tai, kad išieškotojos atstovės naujai pateikti procesiniai dokumentai skolininkui buvo išsiųsti tuo metu, kai jis vyko į teismą, o pranešimai į elektroninį paštą buvo išsiųsti jau po teismo posėdžio. Taigi, iki 2025 m. vasario 25 d. 13 val. numatyto teismo posėdžio skolininkas ne tik nesusipažino su minėtais dokumentais, tačiau jie jam ir nebuvo įteikti.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti I. P. (a. k. duomenys neskelbtini) 114 (vieną šimtą keturiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. rugsėjo 5 d. AB „Citadele banka“, kodas ZO66383.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė