2020-10-14 Nr. AB-18981-3-61-3-02051-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3694-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02051-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. F. (P. F.) skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims notarei L. Š. ir Lietuvos notarų rūmams dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas P. F. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 3R-395 „Dėl P. F. (P. F.) 2019 m. vasario 12 d. skundo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. 2018 m. spalio mėn. jis atsiskaitė pagal užprotestuotą vekselį ir kreipėsi į notarę L. Š. (toliau – ir notarė) bei Lietuvos notarų rūmus (toliau – ir Notarų rūmai) dėl jo asmens duomenų pašalinimo iš interneto tinklalapyje https://notarurumai.lt/info-registras/vekseliai viešai skelbiamo užprotestuotų dėl neapmokėjimo ar neakceptavimo vekselių viešajame registre (toliau – ir Registras). Tiek notarė, tiek Notarų rūmai atsisakė pašalinti pareiškėjo asmens duomenis nurodydami, kad toks pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, atliekamas vykdant duomenų valdytojui priskiriamas teisines prievoles. Pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su prašymu įpareigoti notarę ir/ar Notarų rūmus pašalinti jo asmens duomenis minėto registro. Inspekcija ginčijamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

2.2. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su siūlymu svarstyti dėl Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintų Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) suderinimo su 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR).

2.3. Ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nes Inspekcija klaidingai aiškina teisės aktų nuostatas, teigdama, kad teisinis reguliavimas nesuteikia notarui teisės tikslinti informaciją Registre. Nacionaliniuose teisės aktuose nesant nustatyto teisėto duomenų tvarkymo termino, tikslo ir apimties, BDAR turi būti taikomas tiesiogiai. Notarė ir Notarų rūmai nesivadovavo BDAR imperatyviai nustatyta pareiga įtvirtinti tinkamas organizacines priemones bei asmens duomenų apsaugos politiką tam, kad ĮPVĮ ir Taisyklėse jiems nustatyta teisinė prievolė (tvarkyti Registrą) būtų tinkamai įgyvendinama, t. y. atsižvelgiant į BDAR įtvirtintus principus.

2.4. Nei ĮPVĮ, nei Taisyklės nenustato tiesioginio ar netiesioginio draudimo pašalinti asmens duomenis iš Registro, jei asmuo jau yra įvykdęs savo piniginę prievolę pagal užprotestuotą vekselį. Tuo tarpu BDAR nustato aiškią pareigą asmens duomenis tvarkyti teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgiant į visus teisėto tvarkymo principus. Pareiškėjui apmokėjus vekselį, nebeliko teisėto jo asmens duomenų tvarkymo Registre tikslo, todėl jo duomenys iš Registro turėjo būti pašalinti. BDAR preambulės 50 punktas nustato, kad duomenų subjektas turi būti informuotas apie kitus tikslus ir apie savo teises, įskaitant teisę nesutikti. Šiuo atveju nei notarė, nei Notarų rūmai nenurodė, kokie yra kiti teisėti tikslai, kurie leidžia jiems toliau pagrįstai tvarkyti ir viešinti pareiškėjo asmens duomenis. Be to, jei ĮPVĮ ir Taisyklės nenustato saugojimo ar peržiūros terminų, duomenų valdytojas pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalies e punktą ir jo preambulės 39 punktą turi pareigą tokį terminą nustatyti. Pareiškėjas pabrėžė, kad nei notarė, nei Notarų rūmai nenurodė jam, kas yra Registro duomenų tvarkytojas ir valdytojas.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Notarė pareiškėjo asmens duomenis tvarkė vykdydama ĮPVĮ nustatytą teisinę prievolę ir vadovaudamasi BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu, kuriame nustatyta, jog asmens duomenų tvarkymo mechanizmas turi būti reglamentuotas teisės akte, nustatančiame asmens duomenų tvarkymo prievolę, t. y. ne atskirti duomenų valdytojai turi nustatyti asmens duomenų tvarkymo sąlygas, trukmę, duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemones ir pan. Priešingu atveju kiekvienas duomenų valdytojas, šiuo atveju notaras, nustatytų skirtingus informacijos apie užprotestuotus dėl neapmokėjimo vekselius skelbimo terminus, šios informacijos panaikinimo tvarką ir t. t. Tokia situacija, atsakovo nuomone, pagal BDAR 6 straipsnio 3 dalį negalima. Tuo tarpu Notarų rūmai dėl savo statuso (vietos savivaldos organas) šiuo atveju negalėtų vykdyti duomenų valdytojo funkcijų.

3.2. Teisės aktuose (ĮPVĮ) notarei ir (arba) Notarų rūmams nesant įtvirtintos teisės arba pareigos asmens duomenis tikslinti arba naikinti, jie tokios teisės ir neturi. Notarai išduoda vykdomuosius įrašus pagal vekselius vekselio turėtojams, tačiau pagal juos išieškojimo veiksmų nevykdo ir apie išieškojimo rezultatus informacijos neturi. ĮPVĮ nesant įtvirtinto teisinio pagrindo, kuriuo remiantis notarai turėtų teisę tokią informaciją gauti, notarai neturi teisinio pagrindo tikrinti vekselio apmokėjimą ir tikslinti duomenis Registre. Be to, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, ar pareiškėjas tikrai apmokėjo Registre nurodytą vekselį, nes to niekas nenustatė (nei notarė, nei atsakovas). Be to, duomenys apie asmens buvusius įsiskolinimus gali būti tvarkomi įvairiais tikslais.

3.3. Pareiškėjo skundo Inspekcijai dalykas buvo neteisėtas jo asmens duomenų tvarkymas, o ne jo, kaip asmens duomenų subjekto, teisės būti pamirštam neįgyvendinimas. Teisė būti pamirštam netaikoma, kai duomenų tvarkymas yra būtinas siekiant laikytis Europos Sąjungos ar valstybės narės teisės, kuri taikoma duomenų valdytojui, nustatytos teisinės prievolės, kuria reikalaujama tvarkyti duomenis, arba siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui, arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas (BDAR 17 str. 3 d. b p.).

3.4. Atsižvelgdama į tai, kad nėra aiški įstatymų leidėjo valia, Inspekcija 2019 m. gegužės 13 d. kreipėsi į Teisingumo ministeriją su siūlymu svarstyti ĮPVĮ bei Taisyklių suderinimo su BDAR klausimą ir inicijuoti teisės aktų pakeitimus.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Notarų rūmai atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad:

4.1. ĮPVĮ 83 straipsnio nuostata dėl informacijos apie užprotestuotus dėl neapmokėjimo vekselius viešo skelbimo neturi praktinės reikšmės, todėl ją reikėtų panaikinti. Notarų rūmai kreipėsi į Teisingumo ministeriją su siūlymu inicijuoti ĮPVĮ 83 straipsnio pakeitimus, išbraukiant šio straipsnio nuostatą, numatančią, kad informaciją apie užprotestuotus dėl neapmokėjimo vekselius (vekselį užprotestavęs notaras, vekselio mokėtojo pavadinimas ar vardas, pavardė, mokėtojo adresas, vekselio suma) notarai skelbia Lietuvos notarų rūmų interneto svetainėje.

4.2. Registras tvarkomas vadovaujantis ĮPVĮ 83 straipsniu ir Taisyklėmis. Informaciją, ar reikalavimo teisės pagal vykdomąjį įrašą yra įvykdytos (išieškotos), žino tik vekselio turėtojas (kreditorius) arba antstolis, vykdantis vykdomąjį įrašą pagal vekselį. Teisiniai santykiai reglamentuojami oficialiai paskelbtais teisės aktais, o ne institucijų priimtais išaiškinimais. Notarų rūmai, kaip Lietuvos notarus vienijanti asociacija, neturi teisės plečiamai aiškinti priimtų teisės aktų ir nustatyti, kaip turi būti aiškinamos ir taikomos ĮPVĮ nuostatos. BDAR 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad tais atvejais, kai nacionalinėje teisėje įtvirtinta prievolė, šiuo atveju notaro, tvarkyti asmens duomenis, ne duomenų valdytojas ir/ar tvarkytojas turi nustatyti asmens duomenų tvarkymo taisykles, o tai turi būti reglamentuota tame teisės akte, kuris nustato asmens duomenų tvarkymo prievolę.

4.3. Informaciją apie užprotestuotus dėl neapmokėjimo vekselius skelbia notarai, o Notarų rūmai tik sudaro sąlygas nurodytą informaciją paskelbti savo interneto svetainėje. Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2019 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 6 patvirtintų Asmens duomenų tvarkymo Lietuvos notarų rūmuose taisyklių (toliau – ir Notarų rūmų taisyklės) 10.8 punktas nustato, jog užprotestuotų dėl neapmokėjimo ar neakceptavimo vekselių viešo registro, kurį notarai pildo vadovaudamiesi ĮPVĮ 83 straipsniu, tvarkymo tikslais Notarų rūmuose gali būti tvarkomi šie asmens duomenys: vekselį užprotestavusio notaro vardas, pavardė, vekselio mokėtojo vardas, pavardė, adresas, vekselio suma. „ID“ stulpelis iš Registro buvo pašalintas Notarų rūmų naujosios internetinės svetainės kūrėjui taisant svetainės programavimo klaidas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino, panaikino ginčijamo sprendimo dalį, kuria skundas atmestas kaip nepagrįstas, ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. vasario 12 d. prašymą suteikti paslaugą „Asmenų skundų nagrinėjimas“ Nr. 1R-868/2.13, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 661,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad Inspekcija 2019 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą Nr. 3R‑395(2.13-1.), kuriuo atmetė pareiškėjo skundą (1 p.) ir kreipėsi į Teisingumo ministeriją su siūlymu svarstyti dėl ĮPVĮ bei Taisyklių suderinimo su BDAR (2 p.). Sprendime nurodyta, kad notarė, paskelbdama pareiškėjo duomenis, šiuos jo duomenis tvarkė vykdydama ĮPVĮ 83 straipsnio ir Taisyklių reikalavimus, vadovaudamasi BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu. ĮPVĮ, Taisyklės ir Notarų rūmų taisyklės nenustato duomenų pašalinimo galimybės. Taigi, notaras ne tik neturi pareigos tokią informaciją tikslinti, bet ir neturi teisės tai atlikti. BDAR 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisės aktas turi nustatyti duomenų tvarkymo tikslą, tokių duomenų skelbimo mechanizmą, įtvirtinantį konkrečias duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemones. Termino, kurį laiką asmens duomenys skelbiami viešai, nenustatymas sudaro prielaidas pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalies e punktą. Šiuo metu esantis teisinis reguliavimas yra ydingas, tikslinga jį keisti, suderinti su BDAR.

7. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju pagal BDAR 6 straipsnio 3 dalį nacionalinė teisė turi nustatyti duomenų tvarkymo tikslą, duomenų skelbimo mechanizmą, įtvirtinantį konkrečias duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju nei ĮPVĮ, nei Taisyklės, nei kiti teisės aktai nenustato aiškaus duomenų tvarkymo tikslo (ar tikslas yra viešinti asmenis, kurie šiuo metu turi užprotestuotų dėl neapmokėjimo vekselių, ar tikslas yra viešinti asmenų skolinimosi istoriją, t. y. viešinti asmenis, kurie yra turėję užprotestuotų dėl neapmokėjimo vekselių, ar kiti tikslai), neįtvirtina termino, kurį laiką turi būti viešai skelbiami ir saugomi tokie duomenys (terminas pagal BDAR priklauso nuo tikslo), aiškiai nenurodo, kas yra duomenų valdytojas ir tvarkytojas (minimas vienas viešas Registras, tačiau nurodoma, kad jį tvarko „notarai“,; Notarų rūmų taisyklės nurodo, kad jie yra duomenų valdytojas ir tvarkytojas), kokios jo teisės, pareigos ir atsakomybė ir t. t. Teismas pritarė atsakovo pozicijai kreiptis į Teisingumo ministeriją su siūlymu svarstyti dėl ĮPVĮ bei Taisyklių suderinimo su BDAR (2 p.). Teismas pabrėžė, kad Inspekcija šiuo aspektu pasielgė teisėtai ir savo kompetencijos ribose (BDAR 57 str. 1 d. c p.), todėl teismas nurodė, kad šią ginčijamo sprendimo dalį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismas priėjo prie išvados, kad įstatymų leidėjas turi nedelsdamas spręsti dėl ĮPVĮ ir Taisyklių atitikimo BDAR reikalavimams.

8. Tačiau teismas pabrėžė, kad ginčijamas sprendimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) požiūriu yra individualus administracinis aktas, todėl jam taikomi šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Pagal VAĮ straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte taip pat turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.).

9. Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teisinį reguliavimą bei aktualią administracinių teismų praktiką, priėjo prie išvados, kad ginčijamo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundas atmestas tuo pagrindu, kad asmens duomenys tvarkomi pagal ĮPVĮ 83 straipsnį ir Taisykles, todėl atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimus, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, BDAR, ĮPVĮ ir Taisyklių.

10. Teismas pažymėjo, kad notarė ir Notarų rūmai neturi teisės nevykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų, taigi teisėtai ir pagrįstai tvarkė pareiškėjo duomenis, kai įtraukė juos į Registrą, o informaciją apie užprotestuotus dėl neapmokėjimo vekselius (vekselį užprotestavęs notaras, vekselio mokėtojo pavadinimas ar vardas, pavardė, mokėtojo adresas, vekselio suma) skelbė Notarų rūmų interneto svetainėje pagal ĮPVĮ 83 straipsnį. Tačiau pareiškėjui kreipusis į teismą, teismas yra kompetentingas subjektas spręsti dėl konkrečioje situacijoje taikytinų teisės aktų. Teismas priėjo prie išvados, jog ĮPVĮ 83 straipsnis ir Taisyklių 41–44 punktai prieštarauja BDAR tuo aspektu, kad nenustato asmens duomenų tvarkymo tikslo ir termino, todėl teismas išaiškino, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi BDAR nuostatomis. BDAR preambulėje išdėstytos nuostatos, BDAR nustatyti tikslai ir principai lemia, jog asmens duomenų apsauga turi būti užtikrinta ir tais atvejais, kai asmens duomenys tvarkomi įstatyme įtvirtintos prievolės pagrindu.

11. Teismas nurodė, kad Inspekcija neišsamiai išanalizavo situaciją dėl asmens duomenų valdytojo identifikavimo, savo pozicijos dėl notarės laikymo asmens duomenų valdytoja nemotyvavo, neįvertino Notarų rūmų vaidmens asmens duomenų tvarkymo prasme. Teismas pažymėjo, kad notarė pareiškėjui ir Inspekcijai nurodė informaciją, jog duomenų valdytojas yra Notarų rūmai. Atsakovas nurodė, kad Notarų rūmai nėra asmens duomenų valdytojas, tačiau vadovavosi Notarų rūmų taisyklėmis, kuriose nurodyta, jog Notarų rūmai yra asmens duomenų valdytojas ir tvarkytojas (Notarų rūmų taisyklių 9 p.), kad Notarų rūmai tvarko asmens duomenis dėl užprotestuotų dėl neapmokėjimo vekselių viešo registro (Notarų rūmų taisyklių 10.8 p.). Teismas pabrėžė, kad turi būti vadovaujamasi BDAR pateiktomis sąvokomis, kas yra asmens duomenų valdytojas, tvarkytojas, asmens duomenų tvarkymas ir t. t., ĮPVĮ 83 straipsnio nuostatomis ir kitais teisės aktais. Teismas konstatavo, kad teisinis reguliavimas dėl asmens duomenų valdytojo yra minimalus, todėl turi būti nustatyta faktinė situacija: kas, kokius veiksmus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu, atliko, kokius veiksmus atliko notarė, Notarų rūmai. Tai turi būti padaryta ne tik formaliai (ką nustato teisės aktai, nes jų nuostatos minimalios, neaiškios), o realiai konkrečioje praktinėje situacijoje pagal surinktus duomenis turi būti sprendžiama, kuris subjektas yra asmens duomenų valdytojas ir/ar tvarkytojas.

12. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas nesigilino ir nenustatė, kas yra Registras (ar jis popierinis, ar elektroninis), kur jis yra fiziškai. Teisinis reguliavimas yra minimalus, todėl turi būti vertinama faktinė situacija, gilinamasi, kaip šis Registras funkcionuoja praktikoje. Asmens duomenų tvarkymas apima ne tik įrašymą į Registrą (ką analizavo Inspekcija), bet ir paviešinimą interneto svetainėje, saugojimą ir t. t. Visi šie veiksmai turi būti detaliai išanalizuoti ir įvertinti. Pareiškėjas į bylą pateikė įrodymų, kad internetiniame tinklapyje buvo keičiami duomenys. Notarų rūmai nurodė, kad tai buvo daroma dėl Notarų rūmų naujosios internetinės svetainės kūrėjo svetainės programavimo klaidų taisymo. Inspekcija nesigilino ir neanalizavo, ar tai buvo Registro duomenų keitimas, ar tik viešinamos informacijos taisymas. To negali padaryti ir teismas, nes pirma, byloje nėra surinkta tokios informacijos (kas yra Registras, kaip jis praktikoje veikia, kas buvo keičiama ir kokiu teisiniu pagrindu). Antra, teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą.

13. Teismas akcentavo, kad atsakovas ginčijamame sprendime nurodė, jog jis neanalizavo, ar pareiškėjas apmokėjo skolą. Teismas pabrėžė, kad šią aplinkybę atsakovas privalėjo ištirti, nes ji turi įtakos sprendžiant, ar pareiškėjo asmens duomenys tvarkomi teisėtai. Teismas pažymėjo, kad teoriškai svarbiausios yra teisės aktų nuostatos dėl asmens duomenų tvarkymo tikslo ir termino, nes tik tada galima nuspręsti, ar reikšmingas pareiškėjo skolos (ne)buvimo faktas. Tačiau praktiškai šioje konkrečioje situacijoje, nesant teisinio reguliavimo dėl asmens duomenų tvarkymo tikslo, termino ir t. t., siekiant realiai ir efektyviai apsaugoti asmens duomenų subjekto teises, kurias gina ir saugo BDAR, turi būti nustatoma faktinė aplinkybė dėl pareiškėjo skolos (ne)buvimo ir į ją atsižvelgiama sprendžiant dėl pareiškėjo 2019 m. vasario 12 d. prašymo (ne)pagrįstumo. Priešingai aiškinant teisę, būtų sudaromos sąlygos, nesant teisinio reguliavimo dėl tikslo ir termino, pažeisti asmens teises tvarkant asmens duomenis, formaliai prisidengiant teisine prievole, nustatyta nacionalinėje teisėje, ir taip išvengti BDAR principinių nuostatų (tikslų, principų) taikymo.

14. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįvykdė VAĮ 14 straipsnyje nustatytos pareigos, neišnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. vasario 12 d. prašymo, todėl Inspekcijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. 3R-395(2.13-1.) dalis, kuria pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, yra neteisėta ir todėl naikintina. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nereiškė reikalavimo įpareigoti Inspekciją išnagrinėti jo 2019 m. vasario 12 d. prašymą iš naujo, tačiau teismas, nustatęs, kad Inspekcijos sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundas atmestas, yra neteisėta ir nepagrįsta, įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą vadovaujantis teismo sprendime pateiktais išaiškinimais.

III. 15. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo skundas. Atsakovas nurodo, kad:

15.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimo dalį motyvavo tuo, jog ĮPVĮ bei Taisyklės prieštarauja BDAR, tačiau Inspekcija, kaip priežiūros institucija, neturi įgaliojimų pripažinti šių teisės aktų prieštaraujančiais BDAR ir dėl to priimti kitokį sprendimą, nei buvo priimtas, todėl atsakovas pagrįstai vadovavosi galiojančių teisės aktų nuostatomis. Dėl nurodytos priežasties atsakovui liko neaišku, kodėl teismas ginčijamą sprendimą, priimtą vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikė neatitinkančiu VAĮ reikalavimų bei laikė, kad Inspekcija neįvykdė VAĮ 14 straipsnyje nustatytos pareigos, neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, atitinkamai Inspekcijos sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, pripažino neteisėta ir panaikino.

15.2. Atsakovas, priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė teismas, išsiaiškino, kokius konkrečiai veiksmus atliko notarė ir Notarų rūmai (notarė 2016 m. sausio 4 d. išdavė protestą dėl pareiškėjo atsisakymo apmokėti vekselį, o Notarų rūmai Registre šią informaciją paskelbė), kokios formos yra Registras ir kur jis yra fiziškai (vadovaujantis ĮPVĮ 83 str., Registras turi būti ir yra Notarų rūmų interneto svetainėje, todėl jis yra el. formos), dėl pareiškėjo asmens duomenų paviešinimo interneto svetainėje (pareiškėjo asmens duomenys Registre, kuris skelbiamas Notarų rūmų interneto svetainėje, tvarkomi, taigi ir viešinami, teisėtai), saugojimo, Registro duomenų keitimo arba viešinamos informacijos taisymo, pareiškėjo skolos apmokėjimo (nėra nustatyta teisė šiuos duomenis naikinti arba keisti, nepriklausomai nuo to, ar skola apmokėta).

15.3. BDAR nenustato asmens duomenų tvarkymo taisyklių, o tik nustato reikalavimus šių duomenų teisėtam tvarkymui. BDAR konkrečiai nereglamentuoja asmens duomenų tvarkymo Registre. Tai reiškia, kad arba turėjo būti pripažįstama, jog pareiškėjo asmens duomenys Registre buvo tvarkomi teisėtai vykdant ĮPVĮ bei Taisyklių reikalavimus, t. y. vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlyga ir, atitinkamai Inspekcijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, arba yra priešingai – Inspekcijos sprendimas neteisėtas, nes teismas nusprendė, kad ĮPVĮ bei Taisyklės prieštarauja BDAR. Tokiu atveju, nelikus teisės aktuose įtvirtintos prievolės Registre tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis ir pripažinus, kad teisėto tvarkymo sąlygos yra nustatytos BDAR, teismas turėjo padaryti išvadą, kad pareiškėjo asmens duomenys Registre tvarkomi neteisėtai, o notarė bei Notarų rūmai, tvarkydami pareiškėjo asmens duomenis, neturėjo vadovautis ĮPVĮ bei Taisyklių nuostatomis. Tačiau ši išvada būtų nepagrįsta, jos nepadarė ir teismas skundžiamame sprendime.

15.4. Teismas, prieštaraudamas kitiems savo sprendimo teiginiams, nurodė, kad notarė ir Notarų rūmai turėjo nesivadovauti ĮPVĮ ir Taisyklėmis bei netvarkyti pareiškėjo asmens duomenų Registre, o Inspekcija, nepaisydama nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų prievolių notarei ir Notarų rūmams, turėjo pripažinti, kad pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkyti neteisėtai vien dėl to, kad ĮPVĮ ir Taisyklėse nėra reglamentuoti visi su aptariamu asmens duomenų tvarkymu Registre susiję klausimai pagal BDAR 6 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

15.5. Teismas konstatuodamas, jog ĮPVĮ bei Taisyklės prieštarauja BDAR, esant įstatymų nustatytam atvejui, turėjo įgyvendinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas priimti prejudicinį sprendimą dėl BDAR aiškinimo ar galiojimo, o būtent, ar BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad tuo atveju, kai duomenų valdytojas vadovaujasi nacionaliniu teisės aktu, reglamentuojančiu asmens duomenų tvarkymą, tame tarpe jų viešą paskelbimą, o šis teisės aktas neatitinka BDAR 6 straipsnio 3 dalies reikalavimų, ar toks duomenų tvarkymas turi būti pripažįstamas neteisėtu.

16. Pareiškėjas atsiliepime prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis kartoja savo skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, argumentus, pritaria skundžiamo teismo sprendimo motyvams, taip pat akcentuoja, jog atsakovas nenustatė, kas yra tikrasis Registro tvarkytojas, atitinkamai, kas turėtų vykdyti BDAR nustatytas duomenų valdytojo ir tvarkytojo pareigas. Iš vienos pusės galima teigti, kad Registrą pildo notarai, iš kitos pusės Notarų rūmai pripažįsta, kad jie tvarko Registrą. Be to, Inspekcija nepagrįstai siaurai aiškina ĮPVĮ, Taisyklių ir BDAR sisteminį taikymą. ĮPVĮ ir Taisyklės turi būti taikomos tiek, tiek neprieštarauja BDAR. ĮPVĮ ar Taisyklėse nesant konkrečiai nustatytų asmens duomenų tvarkymo tikslų, terminų ir duomenų ištrynimo sąlygų, šias sąlygas, vadovaujantis BDAR, privalo nustatyti duomenų valdytojas ir tvarkytojas (kurių Inspekcija tinkamai neidentifikavo).

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Notarų rūmai atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad teismas skundžiamą sprendimą įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. vasario 12 d. prašymą motyvavo iš esmės neišsamiu minėto prašymo išnagrinėjimu, nors skundžiamame sprendime taip pat konstatavo, jog notarė ir Notarų rūmai teisėtai ir pagrįstai tvarkė pareiškėjo duomenis, kai įtraukė juos į Registrą, t. y. teismo sprendimas grindžiamas prieštaringais argumentais. Teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kurias išsiaiškinti turėtų atsakovas, neturės jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo duomenų skelbimo Registre teisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas tiek, kiek juo panaikinta Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. 3R-395 „Dėl P. F. (P. F.) 2019 m. vasario 12 d. skundo“ dalis, kuria pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, ir Inspekcija įpareigota jai pateiktą pareiškėjo 2019 m. vasario 12 d. skundą išnagrinėti iš naujo.

19. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė tik atsakovas. Jis apeliaciniame skunde dėsto argumentus tik dėl tos teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjo skundas tenkintas ir Inspekcija įpareigota jai teiktą pareiškėjo 2019 m. vasario 12 d. skundą išnagrinėti iš naujo.

20. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tikrins tik tą pirmosios instancijos teismo motyvų dalį, kurią pareiškėjo skundas buvo patenkintas.

21. Inspekcija ginčijamą sprendimą priėmė 2019 m. gegužės 14 d., išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. vasario 12 d. skundą dėl asmens duomenų pašalinimo iš užprotestuotų dėl neapmokėjimo ar neakceptavimo vekselių viešo registro (Registras) pareiškėjui šį vekselį apmokėjus. Ginčijamame sprendime Inspekcija nusprendė (1) atmesti pareiškėjo skundą, (2) kreiptis į Teisingumo ministeriją su siūlymu svarstyti dėl Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo bei Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintų Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių (Taisyklės) suderinimo su 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), (3) apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją, notarę L. Š. ir Notarų rūmus.

22. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad Inspekcija priėjo prie išvados, jog notarė Registre paskelbdama informaciją, kad pareiškėjas yra skolingas pagal vekselį bei nurodydama jo vardą, pavardę, adresą, vekselio sumą, šiuos asmens duomenis tvarkė vykdydama ĮPVĮ 46 straipsnio 1 dalies, 83 straipsnio, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 13 punkte, Taisyklių 41, 42 punktuose, Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2019 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 6 patvirtintų Asmens duomenų tvarkymo Lietuvos notarų rūmuose taisyklių (Notarų rūmų taisyklės) 10.8 punkto reikalavimus, vadovaudamasi BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu. Inspekcija konstatavo, kad paminėti teisės aktai nereglamentuoja aukščiau nurodytų duomenų viešinimo trukmės, t. y. nenustato, kad vekselio mokėtojui po protesto įforminimo apmokėjus mokėtiną sumą ir notarui pateikus tai įrodančius dokumentus, duomenys apie užprotestuotą dėl neapmokėjimo vekselį pašalinami iš Registro. Taip pat akcentavo, kad dėl to notaras ne tik neturi pareigos tokią informaciją tikslinti, bet net ir neturi teisės tai atlikti. Taip pat Inspekcija konstatavo, kad termino, kurį laiką minėti asmens duomenys skelbiami viešai, nenustatymas sudaro prielaidas pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalies e punkte numatytą saugojimo trukmės apribojimo principą (asmens duomenys turi būti laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais duomenys yra tvarkomi). Todėl šiuo metu esantis teisinis reglamentavimas yra ydingas, tikslinga jį keisti, suderinant su BDAR.

23. Pareiškėjo vertinimu, Inspekcija nustačiusi jo asmens duomenų tvarkymo pažeidimus, pareiškėjo 2019 m. vasario 12 d. skundą turėjo patenkinti ir įpareigoti atsakingus asmenis ištaisyti nustatytus asmens duomenų tvarkymo pažeidimus. Atsakovo teigimu, jis ginčijamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė pagrįstai, nes, galiojant aktualiam nacionaliniam teisiniam reguliavimui, kuris įtvirtintas šiuo metu dėl asmens duomenų tvarkymo Registre, Inspekcija neturėjo pagrindo pareiškėjo skundą tenkinti. Taigi apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamo ginčo dalykas – pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo užprotestuotų dėl neapmokėjimo ar neakceptavimo vekselių viešajame registre teisėtumas.

24. Bylos duomenimis nustatytos šios bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės:

24.1. Notarė L. Š. 2016 m. sausio 4 d. išdavė protestą dėl pareiškėjo atsisakymo apmokėti vekselį ir Notarų rūmų tinklalapyje (https://notarurumai.lt/info-registras/vekseliai) esančiame Registre paskelbė informaciją apie užprotestuotus dėl neapmokėjimo vekselius (IPVĮ 83 str.). Registre nurodyta: notaro vardas, pavardė – L. Š.; mokėtojas – P. F.; mokėtojo adresas – Kaunas, S. M. 11-3; suma, valiuta – 47 000 Lt.

24.2. Pareiškėjas 2019 m. vasario 10 d. el. laišku kreipėsi į notarę prašydamas „<...> nedelsiant pašalinti P. F. iš sąrašo: https://notarurumai.lt/inforegistras/vekseliai?sort=-id. P. F. vekselį išmokėjo dar 2018 m.“. Notarė, atsakydama į pareiškėjo 2019 m. vasario 10 d. el. laiške išdėstytą prašymą, nurodė, kad „įstatymai įpareigoja notarą tik paskelbti atitinkamą informaciją Lietuvos notarų rūmų svetainėje. Įstatymuose nėra numatyta galimybė ar teisė notarui ištrinti šią informaciją iš registro. Be to, Vilniaus rajono 1 notarų biuras šio registro neadministruoja ir nėra šio registro tvarkytojas, kad galėtų panaikinti ar ištrinti atitinkamus įrašus“.

24.3. Dėl duomenų pašalinimo iš Registro pareiškėjas kreipėsi ir į Notarų rūmus, kurie 2019 m. vasario 27 d. laišku atsisakė tai padaryti, be kita ko nurodę, kad teisės aktuose tokia teisė nei jiems, nei notarui nėra suteikta.

24.4. Pareiškėjas Inspekcijai pateikė 2018 m. spalio 4 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-18-114-14946, iš kurio turinio matyti, kad: skolininkas P. F. visiškai įvykdė vykdomąjį dokumentą dėl piniginio išieškojimo 7 556,27 Eur skolos ir palūkanų pagal „Notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. I-248“; vykdomojo dokumento išdavimo data – 2016 m. sausio 11 d.

25. Paminėtina, kad BDAR prasme asmens duomenys, yra bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas) (4 str. 1 p.). Bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas pripažįstami duomenų tvarkymu (BDAR 4 str. 1 p.).

26. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą pritaria Inspekcijos pozicijai, kad nagrinėjamu atveju ginčo asmens duomenų tvarkymas Registre buvo vykdomas BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto pagrindu, kuriame nustatyta, kad „duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: <...> c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė“.

27. BDAR 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „1 dalies c <...> punkt[e] nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas nustatomas: <...> b) duomenų valdytojui taikomoje valstybės narės teisėje. Duomenų tvarkymo tikslas nustatomas tame teisiniame pagrinde <...>. Tame teisiniame pagrinde galėtų būti išdėstytos konkrečios nuostatos pagal šį reglamentą taikomų taisyklių pritaikymui, įskaitant bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias duomenų valdytojo atliekamo duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, atitinkamus duomenų subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principą, saugojimo laikotarpius ir duomenų tvarkymo operacijas bei duomenų tvarkymo procedūras, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas, kaip antai tas, kurios skirtos kitiems specialiems IX skyriuje numatytiems duomenų tvarkymo atvejams. <...> valstybės narės teisė atitinka viešojo intereso tikslą ir yra proporcinga teisėtam tikslui, kurio siekiama“.

28. Su asmens duomenų tvarkymu susiję principai reglamentuojami BDAR 5 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi vadovaujantis: a) teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principu; b) tikslo apribojimo principu; c) duomenų kiekio mažinimo principu; d) tikslumo principu; e) saugojimo trukmės apribojimo principu; f) vientisumo ir konfidencialumo principu. Pagal šio straipsnio 2 dalį duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas).

29. BDAR 17 straipsnyje reglamentuojama teisė reikalauti ištrinti duomenis („teisė būti pamirštam“). Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų subjektas turi teisę reikalauti, kad duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas ištrintų su juo susijusius asmens duomenis, o duomenų valdytojas yra įpareigotas nepagrįstai nedelsdamas ištrinti asmens duomenis, jei tai galima pagrįsti be kita ko, tuo, kad: „a) asmens duomenys nebėra reikalingi, kad būtų pasiekti tikslai, kuriais jie buvo renkami arba kitaip tvarkomi“. Pagal šio straipsnio 2 dalį „kai duomenų valdytojas viešai paskelbė asmens duomenis ir pagal 1 dalį privalo asmens duomenis ištrinti, duomenų valdytojas, atsižvelgdamas į turimas technologijas ir įgyvendinimo sąnaudas, imasi pagrįstų veiksmų, įskaitant technines priemones, kad informuotų duomenis tvarkančius duomenų valdytojus, jog duomenų subjektas paprašė, kad tokie duomenų valdytojai ištrintų visas nuorodas į tuos asmens duomenis arba jų kopijas ar dublikatus“. BDAR 17 straipsnio 3 dalies b punkte įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos, jeigu duomenų tvarkymas yra būtinas, be kita ko, „siekiant laikytis <...> valstybės narės teise, kuri taikoma duomenų valdytojui, nustatytos teisinės prievolės, kuria reikalaujama tvarkyti duomenis, arba siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui, arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas“.

30. Vienas iš notarų atliekamų notarinių veiksmų – vekselių protestavimas (Notariato įstatymo 26 str. 1 d. 13 p.). ĮPVĮ 83 straipsnyje nustatyta, kad notarai tvarko užprotestuotų dėl neapmokėjimo ar neakceptavimo vekselių viešą registrą; informaciją apie užprotestuotus dėl neapmokėjimo vekselius (vekselį užprotestavęs notaras, vekselio mokėtojo pavadinimas ar vardas, pavardė, mokėtojo adresas, vekselio suma) notarai skelbia Lietuvos notarų rūmų interneto svetainėje.

31. Užprotestuotų dėl neapmokėjimo ar neakceptavimo vekselių viešo registro tvarkymas reglamentuojamas Taisyklėse, kurių 41 punkte nustatyta, kad duomenis apie užprotestuotus vekselius notaras įrašo į jo tvarkomą užprotestuotų dėl neapmokėjimo ar neakceptavimo vekselių viešą registrą. Pagal Taisyklių 42 punktą viešame registre turi būti nurodomi šie užprotestuoto dėl neapmokėjimo ar neakceptavimo vekselio duomenys: vekselio mokėtojo ar davėjo – fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta arba juridinio asmens ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, pavadinimas, buveinės adresas (42.1 p.); vekselio turėtojo – fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba juridinio asmens ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, pavadinimas, registravimo kodas, buveinės adresas (42.2 p.); vekselio rūšis (42.3. p.); vekselio išrašymo vieta ir data (42.4 p.); vekselio suma (42.5 p.); neakceptuota ar nesumokėta vekselio suma (42.6 p.); vekselio apmokėjimo terminas (42.7 p.); prašymo protestuoti vekselį pateikimo data (42.8 p.); vekselio protesto rūšis (42.9 p.); vekselio protestavimo data ir notarinio registro numeris (42.10 p.). Asmenys gali susipažinti su užprotestuotų vekselių viešo registro duomenimis notaro (-ų) biure (Taisyklių 43 p.). Taisyklių 44 punkte įtvirtinta, kad užprotestuotų vekselių viešo registro išrašus notarai išduoda asmens rašytiniu prašymu.

32. Sistemiškai aiškindama Nutarties 25–31 punktuose paminėtą teisinį reguliavimą nagrinėjamos bylos kontekste, teisėjų kolegija prieina prie šių išvadų:

32.1. ĮPVĮ 83 straipsnyje ir Taisyklių 41–44 punktuose nėra konkrečių nuostatų, reglamentuojančių į Registrą įrašytų asmens duomenų saugojimo laikotarpius ir duomenų tvarkymo operacijas bei duomenų tvarkymo procedūras tais atvejais, kai į Registrą įtraukti vekseliai yra apmokami ar akceptuojami, t. y. eksplicitiškai nenustatyta, kad tokiais atvejais į Registrą įrašyti asmens duomenys turi būti ištrinti. Taip pat paminėtose nuostatose nėra įtvirtinta, kad Registre esantis asmens duomenų tvarkymas yra tęsiamas, nepaisant to, kad į jį įtraukti vekseliai yra apmokėti ar akceptuoti;

32.2. ĮPVĮ 83 straipsnyje ir Taisyklių 41–44 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant sistemiškai, matyti, kad Registre tvarkomų asmens duomenų tvarkymo tikslas – viešinti duomenis apie „užprotestuotus dėl neapmokėjimo ar neakceptavimo vekselius“. Iš to seka, kad tuo atveju, kai į paminėtą registrą įtraukti vekseliai yra apmokami ar akceptuojami, šis tikslas išnyksta. Tokiais atvejais iš BDAR 17 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo duomenų valdytojui kyla pareiga nepagrįstai nedelsiant tokius asmens duomenis iš Registro ištrinti. Šiame kontekste pabrėžtina, kad BDAR 17 straipsnio 1 dalies a punktas yra savarankiškas ir pakankamas asmens duomenų ištrynimo pagrindas, kuris turi būti taikomas, nepaisant to, kad nacionaliniai teisės aktai, nustatantys tokių asmens duomenų tvarkymo pareigą (ĮPVĮ 83 str., Taisyklių 41–44 p.), šių asmens duomenų tvarkymo būdo eksplicitiškai nereglamentuoja.

33. Pasisakant dėl Inspekcijos įgaliojimų tiriant duomenų subjektų skundus, primintina, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą (toliau – ir ADTAĮ) Inspekcija atlieka BDAR nustatytas priežiūros institucijos užduotis (11 str. 1 d.). ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priežiūros institucija, baigusi skundo ar jo dalies nagrinėjimą, motyvuotai nusprendžia: 1) pripažinti skundą ar jo dalį pagrįsta; 2) atmesti skundą ar jo dalį. Pagal ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Inspekcija „<...> motyvuotai teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas BDAR 58 straipsnio 2 dalyje <...> nurodytas priemones“.

34. BDAR 58 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad „kiekviena priežiūros institucija turi visus šiuos įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų: a) įspėti duomenų valdytoją arba duomenų tvarkytoją, kad numatomomis duomenų tvarkymo operacijomis gali būti pažeistos šio reglamento nuostatos; b) pareikšti papeikimus duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, kai duomenų tvarkymo operacijomis buvo pažeistos šio reglamento nuostatos; c) nurodyti duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui patenkinti duomenų subjekto prašymus pasinaudoti savo teisėmis pagal šį reglamentą; d) nurodyti duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui suderinti duomenų tvarkymo operacijas su šio reglamento nuostatomis, tam tikrais atvejais – nustatytu būdu ir per nustatytą laikotarpį; <...> f) nustatyti laikiną arba galutinį duomenų tvarkymo apribojimą, įskaitant tvarkymo draudimą; g) nurodyti ištaisyti arba ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą pagal 16, 17 ir 18 straipsnius ir pranešti apie tokius veiksmus duomenų gavėjams, kuriems asmens duomenys buvo atskleisti, pagal 17 straipsnio 2 dalį ir 19 straipsnį; <...> i) skirti administracinę baudą pagal 83 straipsnį, kartu taikydama šioje dalyje nurodytas priemones arba vietoj jų, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes; <...>“.

35. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad nei ADTAĮ, nei BDAR nėra įtvirtinti paminėtų BDAR 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų priežiūros institucijos (Inspekcijos) įgaliojimų imtis taisomųjų veiksmų ribojimų vien tik dėl to, kad konkrečių asmens duomenų tvarkymas atskirais aspektais (atskirais duomenų tvarkymo etapais) yra susijęs su nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinta tokių asmens duomenų tvarkymo teisine prievole (BDAR 6 str. 1 d. (c) p.).

36. Apibendrinant Nutarties 32–35 punktuose išdėstytus argumentus Inspekcijos teiginiai dėl to, kad ginčijamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo 2019 m. vasario 12 d. skundas atmestas vien dėl to, kad Inspekcija esą neturėjo teisės pasielgti kitaip galiojant aktualiam nacionaliniam teisiniam reguliavimui, kuris įtvirtintas šiuo metu dėl asmens duomenų tvarkymo Registre (ĮPVĮ 83 str., Taisyklių 41–44 p.), yra atmetami kaip nepagrįsti.

37. Atsakant į likusius apeliacinio skundo argumentus, primintina, kad teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ginčijamo Inspekcijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo turinį įvertinusi šioje nutartyje paminėto aktualaus teisinio reguliavimo ir visų byloje surinktų įrodymų kontekste, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl ginčijamo Inspekcijos sprendimo motyvų dalies, kuria pareiškėjo 2019 m. vasario 12 d. skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta, nepakankamumo, o būtent dėl to, kad Inspekcijos ginčijamame sprendime nėra aiškiai identifikuotas pareiškėjo asmens duomenų valdytojas (tvarkytojas), kad asmens duomenų tvarkymo kontekste nėra įvertintas Registro funkcionavimas praktikoje, ir kad Inspekcija nepateikė motyvų, ar pareiškėjas apmokėjo su ginčo vekseliu susijusias sumas. Teisėjų kolegija nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų konstatuoja, kad teismas tikrinamu sprendimu pagrįstai panaikino Inspekcijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo 2019 m. vasario 12 d. skundas buvo atmestas ir įpareigojo Inspekciją šį pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo.

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

39. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju netenkinus atsakovo apeliacinio skundo darytina išvada, kad dėl atsakovo veiksmų pareiškėjui teko patirti bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti atlygintos.

40. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. gegužės 21 d. buvo pasirašyta atstovavimo sutartis tarp advokato D. S. ir pareiškėjo, kuri suteikia teisę atstovauti pareiškėją visų instancijų teismuose, ir kad pareiškėjas patyrė 635,25 Eur su bylinėjimusi apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų, t. y. išlaidos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

41. Atsižvelgus į apmokėjimo už teisines paslaugas datą (2020 m. II ketvirtis), vertinant šių išlaidų pagrįstumą aktualus 2019 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1 358,6 Eur. Pagal Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktus maksimali priteistina suma už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą – 1 766,18 Eur (1,3 x 1 358,6 Eur). Taigi, nagrinėjamu atveju prašoma atlyginti 635,25 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra ženkliai mažesnė, nei Rekomendacijose numatytas maksimalus dydis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjo atstovo parengto procesinio dokumento turinį, pateiktus įrodymus dėl byloje patirtų išlaidų, darytina išvada, kad yra pagrindas priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 635,25 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui P. F. (P. F.) iš atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 635,25 Eur (šešis šimtus trisdešimt penkis eurus ir dvidešimt penkis centus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė