2018-12-05 Nr. AB-22320-3-61-3-00375-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1704-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00375-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2016 m. sausio 11 d. raštą Nr. (1.34)7R-241 (toliau – ir Raštas), įpareigoti Teisingumo ministeriją nedelsiant išmokėti jam priteistą neturtinės žalos atlyginimą ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui (toliau – ir Lukiškių TI-K) jis pateikė motyvuotą prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo išmokėjimo, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-8142-629/2014 (toliau – ir Teismo sprendimas). Šis prašymas buvo persiųstas Teisingumo ministerijai, tačiau atsakovas per 3 mėnesius priteisto žalos atlyginimo neišmokėjo. Ginčijamu Raštu Teisingumo ministerija jokių aplinkybių nepaaiškino ir nurodė, jog pinigai bus išmokėti ne vėliau kaip iki 2016 m. kovo 23 d. Pareiškėjo nuomone, tokie Teisingumo ministerijos veiksmai yra neteisėti, sukėlė jam neigiamus išgyvenimus, kančias, pažeminimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl neišmokėtos sumos už priteistą neturtinės žalos atlyginimą jis per šventes negalėjo mėgautis saldumynais ir kitu maistu.

3. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Teismo sprendimas iki 2015 m. gruodžio 22 d. nebuvo įvykdytas dėl lėšų stokos. Siekiant įvykdyti šį ir kitus teismo sprendimus, gautus Teisingumo ministerijoje, kuriais iš valstybės buvo priteistas žalos atlyginimas, Teisingumo ministerija 2015 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją dėl Teisingumo ministerijos (kaip asignavimų valdytojo) lėšų perskirstymo tarp programų. Programų perskirstymas įvyko tik 2016 m. sausio mėn., todėl 2015 m. gruodžio 23 d. gavus pareiškėjo prašymą, pareiškėjas buvo informuotas, kad jo prašymas bus įvykdytas ne vėliau kaip iki 2016 m. kovo 23 d. Teisingumo ministerija pažymėjo, kad 2016 m. kovo 4 d. pareiškėjui buvo pervesta 28,96 Eur suma. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas galėjo kreiptis dėl Teismo sprendimo priverstinio vykdymo, tačiau pareiškėjas dėl priverstinio išieškojimo iš Teisingumo ministerijos nesikreipė, savo teisių negynė.

5. Teisingumo ministerijos nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl neva neteisėtų veiksmų jam padaryta žala. Neįrodžius šių aplinkybių, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Taip pat pažymėjo, kad pažeidimo pripažinimas tam tikrais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą ir tik tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti, gali būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė per įstatymo nustatytą terminą gauti jam priteistą žalos atlyginimą. Teismas bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Teisingumo ministerijos Raštą nutraukė. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-8142-629/2014 pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 28,96 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagal Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenis minėtas Teismo sprendimas įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 6 d. 2015 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl neturtinės žalos atlyginimo išmokėjimo pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą. 2015 m. rugsėjo 22 d. Lukiškių TI-K pareiškėjo prašymą persiuntė Teisingumo ministerijai.

8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pripažino, kad Teisingumo ministerija, 2015 m. rugsėjo 22 d. gavusi Teismo sprendimą, kuriuo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, pareiškėjo naudai buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, ir pareiškėjo prašymą vykdyti Teismo sprendimą, privalėjo priteistas lėšas pareiškėjui pervesti iki 2015 m. gruodžio 22 d., tačiau pareiškėjui priteistas žalos atlyginimas buvo pervestas tik 2016 m. kovo 4 d., t. y. praleidus Įstatymo nustatytą terminą 73 dienomis.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad Teisingumo ministerija sutiko, jog Įstatymo nustatytas terminas šiuo atveju buvo praleistas, tačiau nurodė, jog neturėjo pakankamai lėšų žalai atlyginti. Teismo vertinimu, finansiniai sunkumai nepateisina imperatyvaus Įstatyme įtvirtinto termino nesilaikymo, todėl Teisingumo ministerijos neteisėti veiksmai šiuo atveju laikytini nustatytais.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jis neturėjo nuosavų lėšų asmeniniams poreikiams tenkinti, be to, patirtą neturtinę žalą pareiškėjas apibūdino gana abstrakčiais teiginiais apie kančias ir neigiamus išgyvenimus, kurių nedetalizavo. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl Teisingumo ministerijos neveikimo pareiškėjas negalėjo naudotis jam Teismo sprendimu priteistomis lėšomis. Pareiškėjas dėl minėto Teisingumo ministerijos neveikimo galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, išgyvenimus, papildomą diskomfortą, tačiau, teismo vertinimu, jo patirti nepatogumai nebuvo tokie intensyvūs, kad žala pareiškėjui turėtų būti atlyginama pinigais.

11. Nenustatęs, kad dėl minėto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios ypač neigiamos pasekmės, lėmusios tolimesnį pareiškėjo gyvenimą, nenustatęs, kad pareiškėjo teisės būtų pažeistos negrįžtamai (neturtinės žalos atlyginimas, nors ir pavėluotai, bet pareiškėjui buvo išmokėtas), teismas sprendė, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti tik jo teisės į Teismo sprendimu priteisto žalos atlyginimo išmokėjimą per Įstatyme nustatytą terminą pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Teismo sprendimu jam priteistos žalos atlyginimo išmokėjimą per Įstatyme nustatytą terminą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Teisingumo ministeriją nedelsiant išmokėti pareiškėjui priteistą neturtinės žalos atlyginimą, kadangi šis reikalavimas jau yra įvykdytas – priteistas neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjui išmokėtas 2016 m. kovo 4 d.

12. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo ginčijamas Teisingumo ministerijos Raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo pareiškėjui buvo pateikta informacija į jo užduotus klausimus. Minėtas Raštas pareiškėjui jokių teisių ar pareigų nesukėlė, juo nebuvo atsisakoma išmokėti pareiškėjui jam priteistą žalos atlyginimą, todėl minėto Rašto pagrįstumo vertinimas negali būti savarankišku skundo administraciniam teismui objektu, dėl to bylos dalį dėl reikalavimo Raštą panaikinti teismas nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

III. 13. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir jo skundą tenkinti visiškai.

14. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Raštą. Teisingumo ministerija Raštu nepagrįstai nustatė naują terminą jam išmokėti žalos atlyginimą. Be to, Raštu nebuvo atsakyta į visus jo argumentus, pateiktus 2015 m. gruodžio 21 d. prašyme.

15. Pareiškėjas pabrėžia, kad Teisingumo ministerija praleido terminą priteistam neturtinės žalos atlyginimui išmokėti 73 dienomis. Pareiškėjo nuomone, Teisingumo ministerija sąmoningai vilkino išmokėti jam priklausantį neturtinės žalos atlyginimą.

16. Pareiškėjas tvirtina, kad dėl laiku negauto priteisto neturtinės žalos atlyginimo, jis patyrė nepatogumus, kančias, kadangi planavo šventes ir kitus dalykus, kuriems būtų panaudojęs gautą sumą. Todėl, pareiškėjo nuomone, jam šioje byloje turėjo būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

17. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Teisingumo ministerijos teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai taikant ir aiškinant materialinės ir proceso teises normas, tinkamai išnagrinėjus bylos aplinkybes, dėl to sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

20. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

21. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytus dokumentus Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo, o šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus dokumentus – per 3 mėnesius nuo jų pasirašymo (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

22. Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2005 m. spalio 27 d. iki 2015 m. liepos 1 d.) numatyta, kad vykdant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, lėšos iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų pervedamos į asmens nurodytą sąskaitą banke arba jo pageidavimu išmokamos grynais pinigais. Dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į nurodytą sąskaitą banke arba išmokėti grynais pinigais šių dokumentų neįvykdė per šio straipsnio 3–5 dalyse nustatytus terminus.

23. Vadovaujantis minėtomis Įstatymo nuostatomis, galima daryti išvadą, kad Įstatyme yra numatytos dvi stadijos įvykdyti teismo sprendimą dėl priteisto žalos atlyginimo asmeniui: 1) Teisingumo ministerija per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo gavimo įvykdo teismo sprendimą (perveda į asmens sąskaitą priteistą sumą); 2) Teisingumo ministerijai neįvykdžius teismo sprendimo per minėtą 3 mėnesių terminą, asmuo gali kreiptis dėl teismo sprendimo priverstinio įvykdymo.

24. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Teisingumo ministerija, atlikdama Įstatymu jai pavestas funkcijas vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-8142-629/2014, kuriuo iš Lietuvos valstybės pareiškėjui buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, nepervedė Teismo sprendimu priteistos sumos pareiškėjui per 3 mėnesius nuo Teismo sprendimo gavimo, kaip tai numatyta Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje. Tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs teise kreiptis dėl priverstinio Teismo sprendimo įvykdymo.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtina atsižvelgti, kad šiuo atveju pareiškėją ir Teisingumo ministeriją siejantys santykiai kyla iš Teismo sprendimo įvykdymo proceso, kuriame pareiškėjas turi teisę veikti aktyviai, t. y., suėjus nustatytam terminiu ir Teismo sprendimui nesant įvykdytam, siekti Teismo sprendimo priverstinio įvykdymo, tačiau, kaip minėta, byloje nėra duomenų (to nenurodo ir pareiškėjas), kad pareiškėjas tinkamai išnaudojo jam suteiktas teises (priemones) pasinaudoti priverstinio teismo sprendimo įvykdymo procedūra, jog Teismo sprendimas būtų įvykdytas. Tik nustačius, kad pareiškėjas išnaudojo visas jam suteiktas priemones, jog Teismo sprendimas būtų įvykdytas, ir Teisingumo ministerijai vis tiek Teismo sprendimo neįvykdžius antrosios stadijos metu, teisėjų kolegijos nuomone, būtų pagrindas vertinti, ar valstybės valdžios institucija padarė neteisėtus veiksmus (neteisėtai neveikė).

26. Kadangi nenustatyta, kad pareiškėjas išnaudoja visas jam prieinamas priemones Teismo sprendimui įvykdyti (pasinaudojo priverstine teismo sprendimo įvykdymo procedūra), nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju kyla valstybės deliktinė atsakomybė CK 6.271 straipsnio 1 dalies prasme, dėl to nėra pagrindo spręsti, ar pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ir nagrinėti klausimą dėl tos neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį.

27. Nors konstatuota, kad nėra pagrindo spręsti dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, t. y. šis reikalavimas yra nepagrįstas, tačiau pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ir atsižvelgus į non reformatio in peius (liet. draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį) principą, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

28. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra išnagrinėta analogiško pobūdžio bylų, kuriose neįvertinama aplinkybė, ar asmuo išnaudojo visas jam suteiktas teises (priemones), kad teismo sprendimas būtų įvykdytas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1820-624/2018, 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1558-520/2018), t. y. sprendžiama kitaip nei šios nutarties 25 ir 26 punktuose, tačiau tai nepaneigia, kad šioje nutartyje pateikti išaiškinimai yra pagrįsti, kadangi suformuotais išaiškinimais yra siekiama pašalinti ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų tikrosios prasmės iškraipymą ir tuo pačiu užtikrinti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo išplaukančius teisinį tikrumą ir aiškumą, teisės stabilumą bei prognozuotumą.

29. Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. sausio 11 d. raštą Nr. (1.34)7R-241, teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų (žr. nutarties 12 punktą), sutinka su išvada, kad minėtas Raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, pareiškėjui nesukeliantis teisinių pasekmių, dėl to Rašto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas negali būti administracinės bylos dalyku ir bylos dalis dėl šio pareiškėjo reikalavimo nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pripažįstama teisėta ir pagrįsta ir tuo pagrindu paliekama nepakeista.

30. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas visa apimtimi paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius