c88d12f4-e053-492b-aca5-ca4f5d9380ea · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-77-380/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30868-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; (S) 1.2.4.4.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.; 2.4.6.1. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 22 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant prokurorei Snieguolei Lukošienei, nuteistiesiems J.

G., E. L. ir jų gynėjoms advokatėms Stanislavai Jorudienei, Astai Mačernytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų J. G. ir E. L. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo: J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės apribojimu 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių, įpareigojant per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose ir 4 (keturis) mėnesius bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose ir 4 (keturis) mėnesius bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams bausmė, įpareigojant J. G. per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose ir 4 (keturis) mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas BK 284 straipsnį (dėl 2017-06-20 viešosios tvarkos pažeidimo) laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose ir 6 (šešis) mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose ir 6 (šešis) mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; pagal BK 284 straipsnį (dėl 2017-12-23 viešosios tvarkos pažeidimo) laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose ir 6 (šešis) mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams bausmė, įpareigojant E. L. per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose ir 6 (šešis) mėnesius būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir A. B., M. B. bei R. B., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nėra paduoti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. E. L. ir A. B. yra nuteisti už tai, kad 2017-06-20, apie 23 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), degalinės ,,(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, Å¡iurkščiai pažeisdami vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kitų asmenų akivaizdoje A. B. tyčia be jokios priežasties kumščiu 2–3 kartus (tikslesnis skaičius nenustatytas) sudavus V.

B. į veidÄ ir jį parvertus ant žemės, E. L. ir A. B. apie 10 kartų (tikslesnis skaičius nenustatytas) spyrė V. B. į įvairias kÅ«no vietas, taip nukentėjusiajam V. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Be to, E. L., M. B., R. B. ir J. G. yra nuteisti už tai, kad 2017-12-23, apie 4.45 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, veikdami bendrininkų grupe, o E. L., M. B. ir J. G., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, Å¡iurkščiai pažeisdami vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , kitų asmenų akivaizdoje demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

M. B. be aiÅ¡kios priežasties tyčia vienÄ kartÄ kumščiu trenkė M. K. į veidÄ , po to vėl kumščiu sudavė 4–6 smÅ«gius (tikslesnis smÅ«gių skaičius nenustatytas) M. K. į veidÄ . Po to priėjęs R. B. tyčia kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį M. K. į veidÄ , o E. L. priėjęs prie E. K. tyčia vienÄ kartÄ kumščiu trenkė E. K. į kairę akį. Po to, tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamojoje dalyje, veikdami kartu, E. L., R.

B., M. B. ir J. G. pribėgo prie iÅ¡ automobilio iÅ¡lipusių M. K. ir E. K., tada M. B. tyčia kumščiu vienÄ kartÄ sudavė M. K. į veidÄ , o tuo metu E. L., R. B. ir J. G. kumščiais 15–20 kartų (tikslesnis smÅ«gių skaičius nenustatytas) sudavė M. K. į veidÄ , galvÄ , krÅ«tinę. Po to E. L. ir R. B. ne mažiau nei tris kartus (tikslesnis smÅ«gių skaičius nenustatytas) sudavė E. K. į pečius ir galvÄ . Å is po suduotų smÅ«gių nugriuvo ant žemės ir jam, gulinčiam ant žemės, buvo vienÄ kartÄ spirta į deÅ¡inį petį, taip M.

K. buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o E. K. nežymus sveikatos sutrikdymas. II. Apeliacinių skundų argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. G. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendį ir jį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei 138 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2.1. Apeliantas teigia, kad skundžiamas nuosprendis priimtas nevisiškai bei nevisapusiškai ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir neobjektyviai juos įvertinus, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Taip pat teigia, jog buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimÄ bei vertinimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, nuosprendyje rėmėsi ne patikrintais įrodymais, o tik prielaidomis. 2.1.1. Apeliantas pažymi, kad jo parodymai buvo nuoseklÅ«s viso baudžiamojo proceso metu – nors nusikaltimo padarymo metu jis buvo įvykio vietoje, tačiau nesudavė M. K. jokio smÅ«gio, į muÅ¡tynes visiÅ¡kai nesikiÅ¡o, jam pačiam buvo suduotas smÅ«gis į galvÄ .

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į Å¡iuos nuoseklius parodymus bei nurodytas aplinkybes, kurias patvirtino kiti nuteistieji ir liudytojas L. B.. Anot apelianto, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog jis yra nuteistas už tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo jos padarymo vietoje, neatsižvelgiant į tai, kad muÅ¡tynėse nedalyvavo ir tikrai jokio smÅ«gio niekam nesudavė. 2.1.2. Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai pasisakyta, jog M. K. ir E. K. atvažiavus į prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančiÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, apeliantas priėjo prie nukentėjusiųjų automobilio ir atidarė jų automobilio bagažinės dangtį, tačiau, J.

G. teigimu, automobilio bagažinės dangčio jis neatidarė, jam nebuvo jokio reikalo to daryti, su nukentėjusiaisiais nesikalbėjo, jų nepažinojo. Teigia, kad dėl Å¡ios aplinkybės netgi buvo atliekama apelianto ir nukentėjusiojo E. K. akistata. Visi nuteistieji ir liudytojas L. B. parodė, kad J. G. nebuvo prie nukentėjusiųjų automobilio ir neatidarė bagažinės dangčio. Tik M. K. ir E. K. parodė, kad apeliantas jį atidarė. 2.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jis inicijavo konfliktÄ , nes atidarė nukentėjusiųjų automobilio bagažinės dangtį ir dėl to kilo muÅ¡tynės, yra nepagrįsta, nes to nepatvirtino nei patys nukentėjusieji.

Dėl to teismas padarė tik prielaidÄ , kuri neparemta jokiais objektyviais įrodymais. 2.2.1. Kaltinamajame akte nėra nurodyta, kad konfliktas prasidėjo dėl to, kad jis atidarė bagažinės dangtį ir tai lėmė nukentėjusiųjų patirtus sužalojimus. 2.2.2. IÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, matyti, jog tik jie teigia, kad apeliantas atidarė jų automobilio bagažinės dangtį, o jie jam sakė Å¡io dangčio neatidarinėti, tačiau nukentėjusieji nenurodė, jog konfliktas kilo bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties.

Be to, pagal nukentėjusiųjų parodymus, muštynes pradėjo visiškai kiti asmenys, o ne J. G.. 2.2.3. Skundžiamame nuosprendyje teismas pažodžiui nurašė nukentėjusiųjų parodymus, juos laikydamas vieninteliais teisingais ir neginčijamais byloje esančiais įrodymais, o nuteistųjų ir liudytojo L. B. parodymus laikė niekiniais. 2.2.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir neobjektyviai nustatė, kad muštynes pradėjo M. B., nes jas pradėjo M. K., kuris E. L. pakėlė nuo žemės ir metė ant grindinio, o tai patvirtina apelianto, nuteistųjų ir liudytojo L.

B. nuoseklÅ«s parodymai. J. G. teigimu, nukentėjusieji, vengdami atsakomybės, patys iÅ¡sigalvojo, jog muÅ¡tynes pradėjo bÅ«tent jis, nes norėjo nuslėpti šį faktÄ . 2.3. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė objektyviais įrodymais nepagrįstÄ , nelogiÅ¡kÄ ir vien prielaidomis bei samprotavimais paremtÄ iÅ¡vadÄ , jog jis dalyvavo muÅ¡tynėse, nes buvo sumuÅ¡tas. 2.3.1. J. G. nurodo, kad antrÄ kartÄ prasidėjus muÅ¡tynėms gatvėje jis buvo netoli besimuÅ¡ančiųjų ir sakė jiems, kad liautųsi muÅ¡tis, tačiau niekas į jį nekreipė dėmesio.

Jis niekam nesudavė, tačiau stovėdamas netoliese, pajuto smÅ«gį į deÅ¡inį smilkinį. Nespėjo pastebėti, kas sudavė šį smÅ«gį, tačiau spėja, jog tai buvo E. K., nes apelianto draugai jam suduoti negalėjo, o M. K. tuo metu mušėsi su M. B.. Apeliantas daro prielaidÄ , kad jam buvo suduota kažkokiu daiktu, nes kaktos deÅ¡inėje pusėje buvo kirstinė žaizda, kuri kraujavo. Mano, kad ranka tokio sužalojimo padaryti neįmanoma. 2.3.2. 2018-01-02 apeliantui nuvykus pas teismo medicinos ekspertÄ Å¡i kirstinė žaizda jau buvo sugijusi (nuo 2017-12-23 buvo praėjusios 11 dienų) ir matėsi tik kaktos nubrozdinimas bei kraujosruva ant deÅ¡inės akies voko, todėl ekspertas nustatė tokius sužalojimus, kokie apraÅ¡yti jo iÅ¡vadoje.

Kirstinė žaizda nebuvo gili, jos siÅ«ti nereikėjo, todėl apeliantas į medikus nesikreipė, gydėsi namuose. Apeliantas nežino, kodėl ekspertas nurodė, jog jam buvo suduoti du smÅ«giai. Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas aktyviai dalyvavo muÅ¡tynėse. Mano, kad teismo medicinos ekspertÄ reikėjo apklausti teismo posėdyje. 2.3.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad 2018-01-03 apklausiant nukentėjusįjį E. K. Å¡is nurodė, kad iÅ¡ savo automobilio bagažinės pasiėmė avarinį ženklÄ , tačiau padėjo jį atgal.

Apeliantas teigia, jog toks teiginys tėra nukentėjusiojo gynybinė pozicija, nes ne tik apeliantas, bet ir kiti nuteistieji matė, jog buvo atidarytas nukentėjusiųjų bagažinės dangtis, iÅ¡ kur E. K. pasiėmė avarinį ženklÄ , kuriuo galbÅ«t ir sudavė apeliantui į deÅ¡inįjį smilkinį. 2.3.4. Aplinkybė, kad M. B. pribėgo prie M. K. ir pradėjo jį muÅ¡ti, neatitinka tikrovės, nes iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad automobiliui sustojus, nuo automobilio link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ eina vienas žmogus, o paskui jį kitas žmogus.

MuÅ¡tynės vyko važiuojamojoje kelio dalyje arčiau parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, o ne prie nukentėjusiųjų automobilio. 2.4. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas apeliantÄ kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, nurodė, kad remiasi nuteistojo M. B. ir nukentėjusiųjų nuosekliais parodymais, tačiau, J. G. teigimu, nukentėjusiojo E. K. parodymų negalima laikyti nuosekliais ir turinčiais neginčijamÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę. 2.4.1. Ikiteisminio tyrimo metu M.

B. parodė, jog tuo pat metu su M. K. mušėsi ir E. L. bei J. G., tačiau Å¡ioje apklausoje M. B. parodymai daugiau nebuvo detalizuojami, liko neaiÅ¡ku, kada jis matė apeliantÄ muÅ¡antis su M. K., kur ir kiek smÅ«gių apeliantas sudavė, kokioje padėtyje buvo M. K.. Tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu M. B. kategoriÅ¡kai paneigė Å¡iuos savo parodymus. M. B. nurodė, kad apeliantas M. K. smÅ«gių nesudavė, o prielaidÄ , kad apeliantas mušėsi, jis padarė dėl to, jog po įvykio matė prakirstÄ J.

G. galvÄ . Todėl M. B. parodymai nėra nuoseklÅ«s ir jais negalima remtis sprendžiant klausimÄ dėl apelianto kaltės. 2.4.2. Nesiremiant M. B. parodymais, lieka tik nukentėjusiųjų M. K. ir E. K. parodymai. M. K. jokiuose savo parodymuose nenurodė, jog J. G. jam sudavė smÅ«gius. Jis parodė, kad negali pasakyti, kas kitas jį mušė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , jog J. G. sudavė M. K. smÅ«gius. E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo broliui vėl pradėjo kumščiais smÅ«giuoti R.

B. ir du nepažįstami vaikinai. Vėlesnėje apklausoje E. K. nurodė, kad smūgiavo ir tas vaikinas, kuris atidarė bagažinę, o pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog apeliantas M. K. sudavė smūgius, tačiau negalėjo pasakyti, kokiomis aplinkybėmis remdamasis jis nustatė, jog būtent J. G. sudavė smūgius. Be to, E. K. negalėjo konkretizuoti, kur ir kokiais būdais į kokias kūno vietas apeliantas sudavė M. K. smūgius. 2.4.3. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje apskritai neaptarė ir nevertino nukentėjusiojo E. K.

įrodymų patikimumo, tik padarė prielaidÄ , jog E. K. parodymai nuoseklÅ«s. Taip pat teismas nevertino kitų byloje esančių procesinių dokumentų. IÅ¡ 2018-01-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. K. nuteistÄ jį atpažįsta kaip asmenį, atidariusį jo vairuojamo automobilio bagažinės dangtį, o ne kaip asmenį, sumuÅ¡usį jo brolį M. K.. IÅ¡ akistatos protokolo matyti, kad E. K., paklaustas, ar 2017-12-23, apie 5 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, buvo sutikęs prieÅ¡ jį sėdintį asmenį (J.

G.), atsakė, jog minėtu laiku buvo sutikęs šį asmenį, jis atidarė automobilio bagažinę.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. L. praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendį ir jį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei 138 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti (dėl 2017-06-20 vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bei 2017-12-23 vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo). 3.1. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai objektyviai įvertino faktines aplinkybes ir pripažino jį kaltu pavartojus smurtÄ vieÅ¡oje vietoje prieÅ¡ nukentėjusįjį V. B.. Teigia, jog 2017-06-20 vakare su draugais automobiliu atvažiavo į degalinę nusipirkti cigarečių.

IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pamatė prie pagrindinio kelio stovintį A. B. ir dar vienÄ nepažįstamÄ asmenį, kuris po konflikto su A. B. gulėjo ant žemės. Pribėgęs prie A. B. paklausė, kÄ Å¡is darantis. Kitų asmenų tuo metu įvykio vietoje nebuvo. V. B. atpažino, nes jis (duomenys neskelbtini) gyventojas, anksčiau su juo yra kartu dirbę. 2017-11-08 apklausos metu E. L. prisipažino smurtavęs prieÅ¡ V. B., nes jie susitarę taip bandė padėti A. B. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, nes A.

B. anksčiau buvo už panašias veikas teistas, teistumas neišnykęs. Po konflikto su V. B. įvykio vietoje buvusios mergaitės šaukėsi pagalbos ir bėgo link degalinės, todėl E. L. keliant nuo žemės V. B., galėjo susidaryti įspūdis, jog nukentėjusysis yra mušamas. Po įvykio su V. B. tarėsi dėl žalos atlyginimo, minėjo jam, jog prisiims kaltę vietoje A. B.. Gavęs pinigus V. B. su tuo visiškai sutiko ir pakeitė savo parodymus. 3.2. Skunde nurodoma, jog nuteistasis A. B. parodė, kad 2017-06-20 vakare su T.

K., E. L., D. M. važiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ pirkti cigarečių. Pamatė per keliÄ ketinantį eiti V. B. su nepilnamete dukra. Atidaręs langÄ Å¡Å«ktelėjo V. B., kad jis prižiÅ«rėtų dukrÄ ir neleistinoje vietoje nevaikščiotų per gatvę. V. B. jam į tai atsakė keiksmažodžiu. Nuvykus į degalinę netrukus atėjo ir V. B., tarp jo ir A. B. kilo konfliktas, kurio metu jis kumščiu sudavė jam į veidÄ , po to V. B. griuvo ant žemės. Pribėgęs E. L. pakėlė V.

B. nuo žemės, padėjo jam atsistoti, jo nemušė. 3.3. Liudytojas T. K. parodė, jog 2017-06-20 vakare, apie 22–23 val., su A. B., E. L. ir D. M. automobiliu atvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“. PrieÅ¡ įvažiuojant į degalinę pro automobilio atvirÄ langÄ A. B. su kažkuo susiÅ¡Å«kavo, susipyko. D. M. nuėjo į degalinės vidų, o A. su E. į vidų nėjo. Pastebėjo, jog A. B. nuėjo link stotelės, o mergaitės ėmė bėgti ir Å¡aukti: „tėtis“, „policija“.

Po 5 minučių parėjo D. M., pasakė, kad A. B. ir E. L. yra priekyje, prie iÅ¡važiavimo iÅ¡ degalinės, tada jie privažiavo prie jų, jie įsėdo į automobilį ir kartu iÅ¡važiavo. 3.4. Liudytojas S. D. parodė, kad 2017-06-20, apie 23 val., atvažiavo degalų į (duomenys neskelbtini) degalinę „(duomenys neskelbtini)“. Pastebėjo į degalinės teritorijÄ Ä¯važiuojantį juodos spalvos automobilį, po to bÅ«rį jaunuolių. Vienas iÅ¡ vaikinų ėjo iÅ¡ degalinės teritorijos link iÅ¡važiavimo.

IÅ¡važiuodamas iÅ¡ degalinės liudytojas pamatė einantį pagyvenusį vyriÅ¡kį su dviem mergaitėmis. IÅ¡važiavęs į keliÄ pro galinio vaizdo veidrodėlį pamatė muÅ¡tynes. Vaikinas, kuris kiek anksčiau ėjo iÅ¡ degalinės teritorijos link įvažiavimo, sustojo prie vyriÅ¡kio su mergaitėmis ir su tuo vyriÅ¡kiu pradėjo stumdytis. Matė, kad jaunuolis vyriÅ¡kiui sudavė kumščiais ir jį parvertė ant žemės. Liudytojas paskambino numeriu 112, nematė, kad kiti asmenys bÅ«tų mušę pagyvenusį vyriÅ¡kį.

Juodas automobilis BMW stabtelėjo įvykio vietoje, o vyriÅ¡kį sumušęs vaikinas į jį įsėdo ir nuvažiavo. 3.5. Liudytoja A. S. parodė, kad 2017-06-20, apie 22–23 val., su pussesere P. B. automobiliu važiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“. Prie įvažiavimo pamatė ant žemės gulintį žmogų ir sustojo. Prie gulinčio vyro stovėjo dvi mergaitės, iÅ¡ kurių viena Å¡aukė: „tėti, kelkis“. P. B. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Gulintis vyras buvo be sÄ monės. Liudytoja netrukus pastebėjo, kad prie gulinčio vyro priėjo kitas vyriÅ¡kis, kuris nukentėjusiajam padėjo atsistoti.

Pastebėjo kraujuotÄ vyriÅ¡kio veidÄ . 3.6. Apeliantas teigia, kad iÅ¡ aptartų parodymų pagrįstai galima padaryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistųjų A. B., E. L. ir kitų iÅ¡vardytų liudytojų teiginiai apie V. B. sumuÅ¡imo aplinkybes iÅ¡ esmės yra nuoseklÅ«s ir vieni kitus papildantys, tačiau pirmosios instancijos teismas kažkodėl juos įvertino kaip vienus prieÅ¡taraujančius kitiems. Teismas rėmėsi nukentėjusiojo V. B., R. B. ir G. Å . parodymais, kurie tiesiog prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems parodymams. 3.7.

Skunde nurodoma, jog A. B. neneigia sumušęs V. B. ir savo kaltę pripažįsta, tačiau nepripažįsta, jog tai padarė kartu su E. L.. Apeliantas neigia savo kaltę dėl 2017-06-20 vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo. Jo parodymus patvirtina jau aptarti A. B. ir kitų bylos eiga nesuinteresuotų liudytojų parodymai. Apeliantas mano, kad teismas minėtų parodymų nesujungė į loginę sekÄ ir vertino juos kaip nepatikimus, tačiau patikėjo nukentėjusiojo V. B. ir dviejų nepilnamečių parodymais, nors juose yra akivaizdžių prieÅ¡taravimų. 3.8.

Skunde teigiama, kad liudytoja R. B. parodė, kad 2017-06-20, apie 23 val., su tėčiu ir drauge G. Å . ėjo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“. Prie jų privažiavo tamsus automobilis BMW, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo A. B., pasakė tėčiui: „seniai matytas“, ir spyrė jam į kojas. Tėtis liko stovėti, o A. B. jį toliau daužė kumščiais. Jos su drauge nubėgo į degalinę Å¡auktis pagalbos ir užtruko galbÅ«t kelias minutes, o grįžusios rado tėtį be sÄ monės gulintį ant žemės. Matė, kaip iÅ¡ tamsios maÅ¡inos iÅ¡lipę vaikinai spardė ant žemės gulintį tėtį bei kad E. L. taip pat spardė ant žemės gulintį jos tėtį. 3.9.

Apeliantas teigia, jog liudytoja G. Å . įvykio aplinkybes nurodo kitaip. 2017-06-20, apie 23 val., ėjo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“. Prie įvažiavimo į degalinę pamatė prieÅ¡ais ateinantį vaikinÄ . IÅ¡ pradžių jis tarsi bandė V. B. apsikabinti, tačiau po to pradėjo jį muÅ¡ti kumščiais. IÅ¡sigandusios nubėgo į degalinės vidų kviestis pagalbos, o po kelių minučių pastebėjo, jog prie V. B. yra sustojęs juodas automobilis, o iÅ¡ jo iÅ¡lipę vaikinai spardė gulintį ant žemės V.

B.. 3.10. Nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2017-06-20, apie 23 val., su dukra R. ir jos drauge ėjo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“. Einant per keliÄ prie jų stabtelėjo automobilis, kurio viduje sėdintis vaikinas kažkÄ pasakė. Perėjus per keliÄ prie nukentėjusiojo sustojo tas pats automobilis, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo A. B. ir V. B. kumščiu 2–3 kartus sudavė į veidÄ . Nukentėjusysis nuvirto. Po to iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo E. L. ir kartu su A. B. nukentėjusįjį spardė į įvairias kÅ«no vietas, suduodami apie 10 smÅ«gių. 3.11.

Apelianto teigimu, R. B., G. Å . ir V. B. parodymai dėl esminių sumuÅ¡imo aplinkybių skiriasi nuo nuteistųjų ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų, o Å¡ie prieÅ¡taravimai procesiniais veiksmais nepaÅ¡alinti. Be to, byloje nustatyta, kad įvykio metu V. B. buvo girtas ir dėl Å¡ios priežasties įvykio aplinkybių galėjo visiÅ¡kai neatsiminti, o tai apklausoje patvirtino nukentėjusiojo duktė R. B., nurodydama, jog ji tėčiui papasakojo to vakaro įvykių aplinkybes. Tai, kad asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu R.

B. atpažino A. B. ir E. L. kaip asmenis, muÅ¡usius jos tėvÄ , esant tokioms abejonėms, negali bÅ«ti vertinama kaip tiesioginis įrodymas. 3.12. Skunde teigiama, jog neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s yra atsitiktinai tuo metu buvusio degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ liudytojo S. D. parodymai, kuriuos papildo nuteistųjų ir kitų liudytojų parodymai. Tuo tarpu V. B., R. B. ir G. Å . parodymai apie įvykio aplinkybes prieÅ¡tarauja vieni kitiems ir vieni kitų nepapildo, tačiau priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį E. L. teismas remiasi bÅ«tent jais.

Tikėtina, kad po konflikto su A. B. nukentėjusysis be sÄ monės gulėjo ant žemės, todėl jo parodymai apie tai, kad jis buvo spardomas A. B. ir E. L., negali bÅ«ti teisingi, o yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ R. B. ir G. Å . parodymų, apie kuriuos jis žinojo. Nors G. Å . parodė, kad ant žemės gulintį nukentėjusįjį spardė iÅ¡ automobilio iÅ¡lipę vaikinai, tačiau ji nepasakė, kiek vaikinų buvo, nenurodė, kad spardė bÅ«tent A. B. su E. L.. Byloje nustatyta, jog įvykio vietoje kartu su A.

B. ir E. L. buvo T. K. bei D. M., tačiau jų veiksmai byloje procesine prasme nevertinti. Apeliantas daro prielaidÄ , kad galbÅ«t kuris nors iÅ¡ jų spardė V. B.. Apeliantas teigia, kad dėl 2017-06-20 vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo teisme kaltės nepripažino, neigė byloje surinktus abejotinus įrodymus, pateikė savo versijas. 3.13. Apeliantas teigia, kad nepaisant to, jog jis ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus, tai negali bÅ«ti aiÅ¡kinama jo nenaudai. Paskutinės apklausos metu jis nurodė V. B. sumuÅ¡imo aplinkybes, kurios iÅ¡ esmės atitiko kitų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus.

IÅ¡ bylos medžiagos aiÅ¡ku, kodėl A. B. ir E. L. keitė parodymus apie V. B. sumuÅ¡imo aplinkybes – taip A. B. bandė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už 2017-06-20 nusikalstamÄ veikÄ . 3.14. Teigia, kad teismas nevertino byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taringumo, Å¡io prieÅ¡taringumo priežasčių, be to, nepaaiÅ¡kino, kodėl rėmėsi vienais įrodymais, tačiau atmetė kitus, jiems prieÅ¡taraujančius. 3.15. Dėl 2017-12-23 vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo. Apeliantas teigia, kad nuteistieji E. L., M.

B., R. B. ir J. G. parodė, kad konfliktÄ pradėjo M. K., kuris pakėlęs E. L., trenkė jį į žemę. Teismas pripažino, jog toks nukentėjusiųjų E. K. ir M. K. elgesys sÄ moningai skatino nuteistuosius pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ juos, todėl pripažino nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog nusikalstamos veikos prieÅ¡ juos padarymÄ lėmė provokuojamas pačių nukentėjusiųjų elgesys. Teigia, kad neaiÅ¡ku, kokiais kriterijais remiantis E. L., M. B., R.

B. ir J. G. Å¡ioje byloje buvo pripažinti kaltinamaisiais, o E. K. ir M. K. nukentėjusiaisiais. Tai, jog E. K. ir M. K. pirmieji kreipėsi į policijÄ , iÅ¡ esmės nelėmė jų statuso byloje. IÅ¡ byloje esančių specialistų iÅ¡vadų matyti, kad įvykio metu nuteistieji taip pat buvo sužaloti E. K. ir M. K., tačiau ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Å¡ios aplinkybės nebuvo vertinamos.

4. Teismo posėdyje nuteistasis J. G. ir nuteistasis E. L. bei jų gynėjos prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 5. Nuteistųjų J. G. ir E. L. apeliaciniai skundai atmestini.

6. Iš nuteistųjų apeliacinių skundų matyti, jog E. L. ir J. G. ginčija savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Nors apeliantų skundai susiję su įrodymų vertinimu, tačiau akcentuojamos kitos aplinkybės, individualiai reikšmingos kiekvienam nuteistajam, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl abiejų apeliacinių skundų pasisako atskirai. Dėl nuteistojo J. G. skundo 7. Šioje byloje J. G. nuteistas pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, E. L., M.

B. ir R. B. 2017-12-23, apie 4.45 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, veikdami bendrininkų grupe, o E. L., M. B. ir J. G., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, Å¡iurkščiai pažeisdami vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , kitų asmenų akivaizdoje demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarkÄ : M. B. be aiÅ¡kios priežasties tyčia vienÄ kartÄ kumščiu trenkė M. K. į veidÄ , po to vėl kumščiu sudavė 4–6 smÅ«gius (tikslesnis smÅ«gių skaičius nenustatytas) M.

K. į veidÄ . Po to priėjęs R. B. tyčia kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį M. K. į veidÄ , o E. L. priėjęs prie E. K. tyčia vienÄ kartÄ kumščiu trenkė jam į kairę akį. Po to, tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamojoje dalyje, veikdami kartu, E. L., R. B., M. B. ir J. G. pribėgo prie iÅ¡ automobilio iÅ¡lipusių M. K. ir E. K., tada M. B. tyčia kumščiu vienÄ kartÄ sudavė M. K. į veidÄ , o tuo metu E. L., R. B. ir J. G. kumščiais 15–20 kartų (tikslesnis smÅ«gių skaičius nenustatytas) sudavė M.

K. į veidÄ , galvÄ , krÅ«tinę.

8. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta J. G. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo. J. G. su jo nuteisimu nesutinka, apeliaciniame skunde teigdamas, kad jis nusikalstamoje veikoje nedalyvavo (pasak J. G., jis į muÅ¡tynes visiÅ¡kai nesikiÅ¡o ir M. K. jokio smÅ«gio nesudavė, jam pačiam buvo suduotas smÅ«gis į galvÄ , tai patvirtino kiti nuteistieji bei liudytojas L. B.), kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir padarytas iÅ¡vadas bei nurodo, kuriais įrodymais vadovautis ir kaip juos interpretuoti, be to, pažymėdamas, kad nors M.

B. per ikiteisminį tyrimÄ nurodė, kad su M. K. mušėsi ir J. G., tačiau bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu Å¡iuos savo parodymus paneigė, nurodydamas, kad tokiÄ prielaidÄ jis padarė dėl to, jog po įvykio matė prakirstÄ J. G. galvÄ . Apelianto teigimu, jis buvo nuteistas faktiÅ¡kai už tai, kad buvo nusikaltimo vietoje ir nepagrįstai remiantis iÅ¡ esmės vien nukentėjusiųjų M. ir E. K. parodymais, nors M. K. jokiuose savo parodymuose nenurodė, jog J. G. jam sudavė smÅ«gius, o E. K. negalėjo pasakyti, kokiomis aplinkybėmis remdamasis jis nustatė, jog bÅ«tent J.

G. sudavė jo broliui smūgius, be to, negalėjo konkretizuoti, kur ir kokiais būdais bei į kokias kūno vietas J. G. smūgiavo M. K.. Su šiais apelianto J. G. teiginiais sutikti negalima.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo J. G. apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylÄ konstatuoja, jog Tauragės apylinkės teismas iÅ¡tyrė visas bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė konkrečius motyvus dėl įrodymų vertinimo, iÅ¡vados dėl J. G. kaltės pagrįstos surinktais bylos įrodymais, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nėra.

Priešingai apelianto J. G. tvirtinimui, jo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo teismas grindė išsamiai ir nešališkai ištirtų įrodymų visuma, motyvavo, kuriais įrodymais remiasi, o kuriuos atmeta. Nuteistojo J. G. manymas, kad dėl jo priimtame apkaltinamajame nuosprendyje įrodymai vertinti netinkamai, kad teismo išvados dėl jo kaltės nustatymo yra neteisingos, pats savaime nereiškia, jog proceso metu buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Šio principo pažeidimas turi būti konstatuojamas nustačius, kad nuteistojo kaltė pagrįsta teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka tinkamai neištirtais kaltinančiais įrodymais, nuteistuosius teisinantys įrodymai teismo nuosprendyje nebuvo analizuoti, išvados apie kaltę padarytos nepašalinus reikšmingų abejonių dėl svarbių teisingam bylos išsprendimui aplinkybių nustatymo ir panašiais atvejais.

Tačiau, priešingai apelianto J. G. tvirtinimui, tokių trūkumų skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis neturi.

10. Nuteistasis J. G. apeliaciniame skunde, kaip ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, pateikia savo įvykio versijÄ , kuriÄ pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, atmetė kaip nepagrįstÄ , skundžiamame nuosprendyje motyvuodamas savo iÅ¡vadas, pagrįstai atkreipdamas dėmesį į tai, kad jÄ paneigia ne tik nukentėjusiųjų parodymai, bet ir nuteistojo M. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat objektyvÅ«s bylos įrodymai – specialistų iÅ¡vados, kuriose konstatuoti K. padaryti sužalojimai atitinka jų nurodytas sužalojimo aplinkybes, taip pat M. K. fotonuotraukos, darytos po nusikaltimo, kuriose užfiksuoti jo sužalojimai, bei kiti skundžiamame nuosprendyje iÅ¡vardyti ir pakankamai iÅ¡samiai aptarti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių.

11. Vienas iÅ¡ pagrindinių nuteistojo J. G. skundo argumentų, pagrindžiančių apelianto praÅ¡ymÄ panaikinti jam priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, yra principo in dubio pro reo (visos abejonės ir neaiÅ¡kumai aiÅ¡kintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai) taikymas bylos įrodymams, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo pripažintas įrodytu jo dalyvavimo darant nusikalstamas veikas faktas. Å io principo taikymas bylos teisminiame nagrinėjime iÅ¡ esmės reiÅ¡kia BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų kokybinio reikalavimo taikymÄ vertinamiems bylos įrodymams.

Å is kokybinis reikalavimas nustato atitinkamÄ patikimumo standartÄ , kurį nuosprendį priimantis teismas laiko pakankamu įrodomuoju pagrindu pagrindžiant teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį. Å is bylos įrodymų patikimumo kokybinis standartas nustato teismui pareigÄ imtis visų įstatymo nurodytų procesinių priemonių abejonėms ir prieÅ¡taravimams dėl bylos įrodymų, kuriais grindžiamas toks nuosprendis, paÅ¡alinti.

12. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog, pripažindamas įrodyta J. G. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, iÅ¡ esmės tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingÄ bei faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl J.

G. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas skundžiamÄ nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, iÅ¡analizavęs kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai bei įvertinęs jų visumÄ , nurodė, kuriais iÅ¡ jų remiasi, o kuriuos atmeta, iÅ¡dėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog J.

G. padarė BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, o apelianto keliama versija, kad byloje nėra tiesioginių jo kaltės įrodymų, išskyrus neinformatyvius nukentėjusiojo M. K. parodymus (J. G. pažymi, jog pastarasis nenurodė, kad būtent jis jam sudavė smūgius) bei neišsamius nukentėjusiojo E. K. parodymus (E. K. negalėjo paaiškinti, kuo remdamasis jis nustatė, kad būtent J. G. sudavė smūgius jo broliui M. K., be to, konkrečiai negalėjo nurodyti, į kokias kūno vietas ir kokiais būdais J.

G. smÅ«giavo M. K.; be to, kaip matyti iÅ¡ 2018-01-02 asmens parodymo atpažinti iÅ¡ jo nuotraukos protokolo, E. K. atpažino J. G. kaip asmenį, atidariusį jo automobilio bagažinės dangtį, o ne kaip asmenį, sumuÅ¡usį jo brolį M. K.; akistatos su J. G. metu E. K. taip pat nurodė J. G. tik kaip asmenį, kuris 2017-12-23, apie 5 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, atidarė jo automobilio bagažinę), taip pat nenuoseklius M. B. parodymus (J. G. pažymi, jog teisiamojo posėdžio metu jis paneigė savo per ikiteisminį tyrimÄ duotus parodymus, kad muÅ¡tynėse dalyvavo ir J.

G., todėl, apelianto teigimu, teismas negalėjo vadovautis M. B. pirminiais parodymais), yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu.

13. Analizuojant nukentėjusiųjų E. ir M. K. parodymus, priešingai nei teigia apeliantas, matyti, kad jie abu neabejotinai patvirtino, jog 2017-12-23 konflikto metu muštynėse dalyvavo ir J. G..

14. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. K. parodė, kad muÅ¡tynėms persikėlus į (duomenys neskelbtini) gatvę, kurioje jie sustojo, nes po muÅ¡tynių aikÅ¡telėje pasigedo mobiliojo telefono, jo broliui M. K. kumščiais smÅ«giavo R. B. ir du nepažįstami vaikinai (t. 2, b. l. 54–56 E. K. 2017-012-28 apklausos protokolas (Å¡ios apklausos metu E. K. nurodė, kad iÅ¡ penkių lauke buvusių vaikinų trys buvo jo pažįstami, tai – R. B., L. B. ir M. B.). Per papildomÄ apklausÄ nukentėjusysis E. K. taip pat nurodė, kad jo broliui M.

K. smÅ«giavo ir tie du nepažįstami vaikinai, iÅ¡ jų ir tas, kuris atidarė bagažinę (t. y. 2018-01-03 liudytojo papildomos apklausos metu E. K. nurodė: „<...> M. B. kumščiu trenkė broliui į veidÄ . Tada tuo pat metu broliui kumščiais smÅ«giuoti pradėjo R. B. ir tie du man nepažįstami vaikinai. SmÅ«giavo tie du nepažįstami vaikinai abudu mano broliui kumščiais ir tas, kurį vakar, t. y. 2018-01-02, atpažinau kaip atidariusį bagažinę, ir tas kitas, kuris buvo trenkęs man.<...>“ (t. 2, b. l. 82).

Kaip matyti iš 2018-01-02 asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos protokolo (t. 2, b. l. 74–75), E. K. būtent J. G. atpažino kaip asmenį, kuris 2017-12-23 buvo atėjęs prie jo su broliu M. automobilio ir atidarė jų automobilio bagažinę (t. 2, b. l. 75). Taigi, kaip matyti, nukentėjusysis E. K. neabejotinai patvirtino, kad muštynėms persikėlus į (duomenys neskelbtini) gatvę jo broliui M. K. smūgiavo ir J. G..

15. Iš aptartų nukentėjusiojo E. K. parodymų matyti, jog šis neabejotinai patvirtino, kad 2017-12-23 padarant nusikalstamas veikas dalyvavo ir J. G..

16. Nors nukentėjusysis M. K., kaip pažymi apeliantas J. G., nenurodė, kad bÅ«tent jis jam sudavė smÅ«gius, tačiau iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojo apklausto M. K. parodymų matyti, jog pastarasis konkrečiai jį sumuÅ¡usių asmenų įvardyti negalėjo (2018-01-08) apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ atpažino tik M. B. kaip vienÄ iÅ¡ jį sumuÅ¡usių asmenų, nurodydamas, kad jis pirmas jam sudavė smÅ«gius (t. 2, b. l. 144), tačiau, kaip matyti iÅ¡ pirminės M.

K. 2018-01-02 apklausos protokolo (t. 2, b. l. 102–104), pastarasis, be kita ko, nurodė: „Kai įvažiavau į aikÅ¡telę, mačiau, kad netoli to „Audi“ markės automobilio stovi penki vaikinai.“ (t. 2, b. l. 102), „Tik iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pamačiau, kad link mÅ«sų atbėga tas man nepažįstamas vaikinas, t. y. tas pats, nuo kurio ir gavau pirmus smÅ«gius, ir dar kiti vaikinai. Tada vienas iÅ¡ vaikinų pribėgęs prie manęs kumščiu vėl trenkė į veidÄ , o tada tuo pačiu metu kumščiais man pradėjo smÅ«giuoti ir kiti vaikinai. <...> Bendrai man tie vaikinai galėjo suduoti 15–20 smÅ«gių į veido, galvos, krÅ«tinės sritis.“ (t. 2, b. l. 102–103), taip patvirtindamas, kad jie visi mušė nukentėjusiuosius.

Tai, kad M. K. negalėjo konkrečiai įvardyti, kuris konkrečiai iÅ¡ vaikinų (kaip minėta, įsidėmėjo tik M. B., kuris pirmas jam smÅ«giavo) ir į kokias vietas jam sudavė smÅ«gius, yra suprantama, nes pats įvykis, kaip matyti iÅ¡ konflikto dalyvių parodymų, buvo gana chaotiÅ¡kas, jame dalyvavo daug asmenų, be to, kaip 2018-01-02 apklausos protokole nurodė M. K., muÅ¡tynių metu jam ant galvos buvo užmautas gobtuvas, o jis, siekdamas iÅ¡vengti smÅ«gių, dengėsi rankomis veidÄ (t. 2, b. l. 102–104), todėl natÅ«ralu, kad jis negalėjo įvardyti, kaip pats nurodė:

„kuris ir kiek smūgių man sudavė <...> jų buvo labai daug.“ (t. 2, b. l. 103).

17. Kad darant nusikaltimus dalyvavo ir J. G., 2018-01-02 įtariamojo apklausos metu patvirtino ir M. B., nurodydamas, kad: „Tuo pat metu su M. K. mušėsi ir E. L. bei J. G..“ (t. 4, b. l. 101–103). Nors apklausiamas teisme M. B. teigė: „Žinau, kad G. gavo į galvÄ , 2 epizode jis gavo, 1 epizode G. buvo netoli E. K., mačiau kaip E. K. užsimojo, bet ar gavo G. tada, ar ne negaliu pasakyti. G. nieko nedarė.“ Tačiau atsakydamas į teisėjo klausimus kartu nurodė: „KÄ darė G. aÅ¡ negaliu pasakyti.“, o atsakydamas į advokatės S. Jorudienės klausimÄ taip pat nurodė:

„Negaliu pasakyti, ar darė kÄ nors G..“ (2018-07-18 teisiamojo posėdžio protokolas t. 6, b. l. 30–32). Tai atskleidžia paties nuteistojo M. B. nenuosekliÄ pozicijÄ bylos nagrinėjimo teisme metu: nurodydamas, kad J. G. nieko nedarė, kartu nurodė, jog negali pasakyti, ar jis kÄ nors darė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo M. B. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, nes, kaip matyti, jie nėra nuoseklÅ«s ir prieÅ¡tarauja jo paties per ikiteisminį tyrimÄ duotiems parodymams, kuriais jis neabejotinai patvirtino J.

G. dalyvavimo darant nusikaltimus faktÄ , aiÅ¡kiai nurodydamas, kad muÅ¡tynėse dalyvavo ir J. G.. Tokie M. B., kuris, pažymėtina, taip pat nuteistas Å¡ioje byloje, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai visiÅ¡kai sutampa su nukentėjusiųjų M. ir E. K., kurių suinteresuotumas byloje nenustatytas (byloje nėra duomenų, jų nenurodo ir pats J. G., kad nukentėjusieji jį pažinotų ir bÅ«tų suinteresuoti jį apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti), parodymais ir atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl teismas pagrįstai jais rėmėsi.

18. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, jog tęsiantis konfliktui J. G. kartu su kitais šioje byloje nuteistais nusikaltimo bendrininkais taip pat nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę (kaip matyti iš J. G. pateikto kaltinimo, smurtiniai veiksmai jam inkriminuoti būtent antrame 2017-12-23 konflikto epizode, t. y. tęsiantis nusikalstamus veiksmus (duomenys neskelbtini) gatvėje), kokiu tikslu ten ėjo, jis negalėjo paaiškinti, tik nurodė: „ėjau kartu su draugais, instinktas“. Kaip nurodė apklausiamas teisme nuteistasis E. L., jis ėjo sumušti nukentėjusiųjų, nes pats nukentėjo konflikto pradžioje, ir tai akivaizdu ne tik iš jo ir M.

B. tolesnių intensyvių smurtinių veiksmų, bet ir iš šioje byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės, kad nukentėjusiesiems sustojus J. (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje jie, kaip nurodė, sustojo būtent dėl to, kad po muštynių pasigedo mobiliojo telefono, o ne muštis (t. 2, b. l. 83), prie jų priėjo būtent nuteistieji, iš jų ir J. G. (šios aplinkybės jis neginčija) ir toliau buvo vartojamas smurtas. Iš liudytojo L. B. parodymų matyti, kad į gatvę visi ėjo aiškintis ir susikibo.

Pirmi gatvėje susistumdė E. L. su M. K., tada prie jų puolė jie visi. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J. G., bÅ«damas Å¡alia ir matydamas tokius bendrininkų veiksmus, jiems neprieÅ¡taravo, prieÅ¡ingai – pats kartu su nuteistaisiais nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur antrÄ kartÄ vyko muÅ¡tynės, ir nebandė jų nutraukti, prieÅ¡ingai – pats prisijungė prie bendrininkų nusikalstamo elgesio, įsitraukdamas į nuskalstamus veiksmus, o ne, kaip jis nurodė 2018-10-24 teisiamojo posėdžio metu:

„mums reikėjo gintis“. Akivaizdu, kad antrÄ kartÄ tęsiant nusikalstamus veiksmus (duomenys neskelbtini) gatvėje prie nukentėjusiųjų priėjo patys nuteistieji, kartu su jais ir J. G., todėl pastarojo teiginiai, kad jis muÅ¡tynėse nedalyvavo, tik bandė skirti besimuÅ¡ančiuosius, nors tuo metu tam nebuvo jokio pagrindo, yra tik deklaratyvi apelianto gynybos versija.

19. J. G. skunde pažymi, jog visi nuteistieji teisme patvirtino jo parodymus, kad jis muštynėse nedalyvavo, tik pats nukentėjo – kažkokiu daiktu jam buvo prakirsta kakta. Tačiau, kaip matyti iš 2018-01-02 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), joje konstatuota: „1. J. G. padaryti šie sužalojimai, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje. <..> 3. Pil. J. G. sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviejų jėgų pasėkoje. <...> 6. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis ar kitas daiktas turintis panašias savybes.

7. J. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.“ (t. 5, b. l. 19). Kaip matyti iš pacituotos specialisto išvados, specialistas nenustatė, kad J. G. padaryta kirstinė žaizda. Be to, specialistas konstatavo, kad J. G. padaryti sužalojimai „ne mažiau kaip dviejų jėgų pasėkoje“, o tai prieštarauja J. G. parodymams, kad jam vienu smūgiu kažkokiu daiktu buvo padaryta kairės pusės smilkinio kirstinė žaizda (t. 5, b. l.

13) ir, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, kartu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad J. G. aktyviai dalyvavo muÅ¡tynėse, o ne, kaip teigia, buvo atsitiktinai sužalotas gindamas draugus.

20. Taigi, nors J. G. teigia, kad jis muÅ¡tynėse nedalyvavo, tik gynėsi nuo E. ir M. K., apylinkės teismas pagrįstai tokiÄ apelianto ir kitų nuteistųjų versijÄ vertino kaip jų pasirinktÄ gynybos pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, nes, kaip matyti, jų parodymai prieÅ¡tarauja tiek vieni kitiems, tiek byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

21. E. L. parodė, kad jis pirmas nukentėjo, kai jį M. K. numetė ant žemės ir muÅ¡tynėse automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje nedalyvavo. Nukentėjusysis E. K. parodė, kad sužalojimÄ ties kaire akimi jis patyrė konflikto pradžioje, nuo E. L. suduoto smÅ«gio automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir 2017-12-28 specialisto iÅ¡vada, kurioje užfiksuotas kairės akies sužalojimas. Todėl netikėti Å¡iais nukentėjusiojo E. K. parodymais nėra pagrindo.

Å i aplinkybė taip pat paneigia E. L. pateiktÄ konflikto pradžios versijÄ , kad jis po numetimo buvo praradęs sÄ monę, o kai jÄ atgavo, konfliktas aikÅ¡telėje prie parduotuvės buvo pasibaigęs. MuÅ¡tynėms persikėlus į (duomenys neskelbtini) gatvę jis, bÅ«damas piktas dėl sumuÅ¡imo, norėjo iÅ¡lieti pyktį, todėl ėjo link K., norėdamas juos sumuÅ¡ti. Pamatęs, kad M. K. laiko pagriebęs M. B. ir jam smÅ«giuoja, iÅ¡ karto puolė gelbėti M. B. ir vos priėjęs pats pajuto smÅ«gį į kairę ausį.

Tada kažkas iÅ¡ K. jį nusviedė ant žemės, jis pargriuvo. Atsikėlęs pamatė, kad M. K. muÅ¡a M. B., todėl priėjęs vienÄ kartÄ delnikauliu trenkė M. K. į pakaušį. M. B. pripažįsta, kad jis pirmas sudavė smÅ«gį M. K., tačiau tai padarė dėl to, kad Å¡is nemuÅ¡tų E. L.. M. B. parodė, kad smÅ«gį sudavė atitraukęs M. K. nuo E. L. dėl to, kad Å¡is nenusiramino norėjo trenkti J. G.. Taip pat pripažįsta, kad su M. K. susimušė ir vienas kitam sudavė po 3-4 smÅ«gius.

R. B. bandė juos skirti. Teisme parodė, kad muÅ¡tynėms tęsiantis gatvėje M. K. jam trenkė, užmovė gobtuvÄ bei užsmaugė kaklÄ . Ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad M. K. kažkuo trenkė J. G. į galvÄ ir jÄ prakirto. Tada jis priėjo prie M. K. ir gavo nuo jo kumščiu į veidÄ . Jis gindamasis atgal jam trenkė ir tada jau abu pradėjo vienas kitam smÅ«giuoti. Tuo pačiu metu su M. K. mušėsi ir E. L. bei J. G. (t. 4, b. l. 101–104, 135–137). Taigi, skirtingai nei nurodė teisme, teigė matęs, kad muÅ¡tynėse dalyvavo E. L. ir J.

G., o apie tai, kad jam ant galvos buvo užmautas gobtuvas, per ikiteisminį tyrimÄ nenurodė.

22. Esant tokiems prieÅ¡taringiems nuteistųjų parodymams apie tai, kad konfliktÄ pradėjo patys nukentėjusieji, o jie tik gynėsi, teismas pagrįstai jais nesirėmė ir juos vertino kaip gynybinę versijÄ , siekiant iÅ¡vengti atsakomybės dėl padarytos veikos.

23. Apelianto teiginiai, jog teismas neteisingai nustatė, kad bÅ«tent jo veiksmai atidarant K. automobilio bagažinę sukėlė konfliktÄ ir dėl to kilo muÅ¡tynės, nors, pasak J. G., konfliktÄ pradėjo M. K. – pakėlė E. L. už pažastų ir metė, Å¡is krisdamas trenkėsi pakauÅ¡iu į žemę ir prarado sÄ monę, gulinčiam jam M. K. dar sudavė smÅ«gį į nosį, taip teisme tvirtino ir nuteistieji E. L., M. B. ir R. B.. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ 2018-01-02 specialisto iÅ¡vados, specialistas nenustatė, kad E. L. bÅ«tų padaryti nosies ir pakauÅ¡io sužalojimai, joje konstatuota, kad E. L. padaryta poodinė kraujosruva kairės ausies ragelyje, suduodant kietu buku daiktu (t. 3, b. l. 181), ir Å¡is sužalojimas, kaip matyti iÅ¡ paties E. L. parodymų, jam padarytas konflikto (duomenys neskelbtini) gatvėje metu.

24. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas teisingai nustatė įvykio mechanizmÄ , pagrįstai remdamasis nukentėjusiųjų parodymais, kad konfliktas prasidėjo E. K. bÅ«nant prie M. K. automobilio, kai prie jo priėjo J. G. ir atidarė automobilio bagažinę, sakydamas, „kur pas tave čia domkratas“. Tada E. K. ranka atstÅ«mė J. G. ir uždarė bagažinę, pasakė nelįsti ne prie savo maÅ¡inos. TÄ patį pasakė ir M. K.. Tada kilo žodinis konfliktas, kurio metu M. B. iÅ¡ Å¡ono pribėgęs sudavė pirmÄ smÅ«gį į deÅ¡inę akį ties smilkiniu M.

K.. Po to M. B. sudavė apie 4–6 smÅ«gius kumščiu į veidÄ M. K., tada Å¡is taip pat sudavė kelis smÅ«gius M. B.. Prie besimuÅ¡ančių priėjo R. B. ir E. L.. R. B. sudavė vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ M. K.. E. K. pripuolus ginti brolio M. K., E. L. vienÄ kartÄ kumščiu stipriai trenkė E. K. į kairę akį. Po to M. ir E. K. sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. M. K. pasigedus telefono nukentėjusieji sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje ir ėjo ieÅ¡koti telefono, kai prie jų pribėgo nuteistieji ir toliau ėmė tęsti smurtinius veiksmus.

BÅ«tent (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur, kaip teigė nukentėjusieji, jie sustojo, nes pasigedo mobiliojo telefono, kartu su nuteistaisiais ėjo ir J. G., kaip pats nurodė, vedamas instinkto, kur toliau buvo vartojamas smurtas. Kaip jau minėta, E. L. teisme patvirtino, kad ėjo sumuÅ¡ti nukentėjusiųjų, nes pats nukentėjo konflikto pradžioje. M. B. ir E. L. tolesni veiksmai akivaizdžiai rodė, kad nuteistieji prie K. gatvėje priėjo turėdami tikslÄ toliau tęsti smurtinius veiksmus. IÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad niekas iÅ¡ nuteistųjų net nebandė nutraukti smurto prieÅ¡ juos.

IÅ¡ liudytojo L. B. parodymų matyti, kad į gatvę visi ėjo aiÅ¡kintis ir susikibo. IÅ¡ pradžių gatvėje susistumdė E. L. su M. K.. Tada prie jų puolė jie visi. M. B. ir M. K. apsikumščiavo. Taigi J. G., bÅ«damas Å¡alia ir matydamas tokius bendrininkų veiksmus, jiems neprieÅ¡taravo ir nebandė jų nutraukti, prieÅ¡ingai – jiems net pritarė, pats prisijungdamas prie bendrininkų nusikalstamo elgesio. Atsižvelgdamas į visa tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie visų nuteistųjų veiksmų tyčios bendrumÄ bei konkliudentiniais veiksmais iÅ¡reikÅ¡tÄ tarpusavio sutarimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ .

25. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), todėl, kaltinant bendrininkavimu padarius konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat turi bÅ«ti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog Å¡i visuma yra sudėtingesnė, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstamÄ veikÄ daro vienas asmuo.

Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Dėl to visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas – bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobÅ«džiu, apimtimi arba padarymo bÅ«du neatitinka susitarimo turinio. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų (pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus) dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas.

BÅ«tini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis: žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais. Tyčia padaryti nusikalstamÄ veikÄ bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiÅ¡kiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

26. Anksčiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina J. G. dalyvavimÄ darant nusikalstamas veikas, be to jo buvimas kartu su kitais nuteistaisiais pridėjo Å¡iems daugiau pasitikėjimo, nulėmė jėgų pusiausvyrÄ , todėl apylinkės teismas pagrįstai J. G. pripažino nusikalstamos veikos bendrininku. Skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad apylinkės teismas nustatė objektyviuosius bendrininkavimo požymius – kelių asmenų dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumÄ , realizuojant BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius.

Taip pat buvo nustatytas ir visų nuteistųjų susitarimas padaryti jiems inkriminuotas veikas bei jų tyčios bendrumas. Å iuo atveju susitarimas reiÅ¡kėsi konkliudentiniais nuteistųjų veiksmais, kai jie, matydami vienas kito smurtinius veiksmus, nukreiptus į nukentėjusiųjų sveikatos sužalojimo padarymÄ , jiems pritarė, prisidėdami prie nusikalstamos veikos darymo.

27. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, ir nustačius visus bÅ«tinus bendrininkų grupės požymius, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl J. G. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės nuteistojo J. G. kaltės ir veiksmų kvalifikavimo klausimams spręsti, iÅ¡tyrė ir įvertino teisingai.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, visi byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš jų, skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, nepažeidžiant BPK reikalavimų. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija dėl J. G. kaltės ir veikų kvalifikavimo nėra teisinio pagrindo.

Aptarti įrodymai paneigia apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, neva apeliantas nusikalstamos veikos nepadarė, ir įrodo J. G. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje. Taigi keisti skundžiamÄ nuosprendį J. G. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nuteistojo E. L. skundo 28. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡tyręs byloje esančiÄ medžiagÄ , priimtÄ nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam E. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai E. L. pripažino kaltu padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas grindė įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi bÅ«ti pagrįsta iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Nuteistasis ginčija atskirų bylos įrodymų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, o pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje, vertino ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, bet ir jų visumÄ , nurodė, kuriais įrodymais grindžiama nuteistojo kaltė, o kurie įrodymai atmetami. Tokiu bÅ«du vertinant įrodymus abejonių dėl nuteistojo kaltės nekyla. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas bei fragmentiÅ¡kai cituodamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundÄ .

29. Patikrinus nagrinėjamÄ bylÄ teisės taikymo aspektu, konstatuojama, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trÅ«kumų neturi, o E. L. apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , netinkamo vertinimo, yra nepagrįstos. Visi įrodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.

30. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistojo E. L. kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų analize. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, iÅ¡dėstyti teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, pateiktos iÅ¡vados dėl jų vertinimo. Teismas E. L. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagrindė įvertinęs ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, bet ir jų visumÄ , ir pripažino, jog Å¡ių įrodymų pakanka E. L. apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Dėl E. L. 2017 m. birželio 20 d. vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo 31. Å ioje byloje E. L. ir A. B. yra nuteisti pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017-06-20, apie 23 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), degalinės ,,(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, Å¡iurkščiai pažeisdami vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kitų asmenų akivaizdoje A.

B. tyčia be jokios priežasties kumščiu 2–3 kartus (tikslesnis skaičius nenustatytas) sudavus V. B. į veidÄ ir jį parvertus ant žemės, E. L. ir A. B. apie 10 kartų (tikslesnis skaičius nenustatytas) spyrė V. B. į įvairias kÅ«no vietas, taip nukentėjusiajam V. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

32. Nors E. L. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę dėl 2017-06-20 vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ir neigia smurtavęs prieÅ¡ V. B., tačiau tokiÄ jo pozicijÄ paneigia bylos įrodymų visuma. IÅ¡ nukentėjusiojo V. B. parodymų matyti, kad 2017-06-20 apie 23 val. jis ėjo iÅ¡ savo namų į degalinę „(duomenys neskelbtini)“. Perėjus keliÄ prie jo sustojo BMW markės automobilis, iÅ¡ jo iÅ¡Å¡oko A. B. ir E. L.. A. B. kartu su E. L. apie 10 kartų spyrė nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas ir taip jį sužalojo.

Nukentėjusysis, prašomas A. B., pakeitė parodymus ir apklausoje parodė, kad jį sumušė E. L.. Nors iš tikrųjų jį mušė abu. V. B. savo parodymus apie tai, kad jį mušė E. L. su A. B. patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. 6, b. l. 26-27). Šio teismo posėdžio metu nepilnametė liudytoja R. B. parodė, kad 2017-06-20 apie 23 val. su tėčiu ir drauge G. Š. ėjo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“. Prie jų privažiavo juodas BMW markės automobilis.

Tikrai matė, kaip E. L. spardė jos tėtį, spyrė į Å¡onkaulius daugiau negu vienÄ kartÄ , tačiau kiek kartų, tiksliai pasakyti negali. Po sumuÅ¡imo tėvas buvo sužalotas, matėsi sužalojimai ant akies ir kaktos (t. 6, b. l. 131-132). 2017-07-18 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu R. B. atpažino E. L., kaip asmenį, kuris degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ mušė (spardė) jos tėvÄ (t. 1, b. l. 190-193), o 2017 m. liepos 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu R.

B. atpažino A. B., kaip asmenį, kuris pirmas priėjo prie jos tėvo ir jį mušė (t. 1, b. l. 185-187). 2017-08-30 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. B. padaryti šie sužalojimai – muštai brozdintos kaktos, kairio smilkinio ir nosies balnelio žaizdos, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 108).

33. Nepaisant to, jog apeliantas nurodo, kad pamatęs gulintį V. B. pribėgo ir pakėlė jį nuo žemės, padėjo jam atsistoti, jo nemušė, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog tokie nuteistojo teiginiai prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusysis V. B. apklaustas iÅ¡kart po įvykio 2017-06-21 ir 2017-06-22 parodė, kad jį sumušė A. B., kuris pirmas sudavė jam kumščiu 2–3 kartus į veidÄ ir parvertė jį ant žemės. Po to A.

B. su E. L. jį spardė į įvairias kÅ«no vietas, suduodami apie 10 smÅ«gių. Nors 2017-11-08 apklausos metu V. B. parodė, kad jį sumušė vienas E. L., tačiau po to teigė, kad tokius parodymus duoti jį prašė A. B. su E. L., atlygindami jam nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . V. B. savo parodymus, jog jį sumušė A. B. su E. L., patvirtino apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu (t. 1, b. l. 129-130) bei, kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (t. 6, b. l. 26-27).

Be to, V. B. parodymus dėl esminių bylos aplinkybių, tai yra, kad nukentėjusįjį sumušė abu nuteistieji, patvirtino nepilnametės liudytojos R. B. ir G. Å ., kurios ėjo kartu su nukentėjusiuoju ir matė, kad pirmus smÅ«gius sudavė A. B., o po to pargriuvusį nukentėjusįjį spardė abu nuteistieji. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog Å¡iais nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais liudytojų parodymais netikėti nėra pagrindo, todėl atmeta skundo argumentÄ , jog V.

B., R. B. ir G. Å . parodymai apie įvykio aplinkybes prieÅ¡tarauja vieni kitiems ir vieni kitų nepapildo, o teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį jais rėmėsi nepagrįstai.

34. Atmestinas ir apelianto skundo argumentas, kad jo bei A. B. parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaringi, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jais nesirėmė. Kaip matyti, 2017-06-22 apklausiamas įtariamuoju E. L. parodė, kad su A. B. ir T. K. susitiko apie 13 val. Važinėjant T. K. automobiliu jis su A. B. gėrė alų, po to persėdo į D. M. automobilį, E. L. su A. B. toliau gėrė alkoholinius gėrimus, abu jautėsi apsvaigę, vakare nuvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, sustojus prie įėjimo pirmas išlipo A.

B.. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pamatė prie iÅ¡važiavimo iÅ¡ degalinės gulintį žmogų. Prie jo nieko nebuvo. Pribėgo pažiÅ«rėti, kas nutiko. Kadangi asmuo buvo kruvinas, suprato, kad jį kažkas sumušė. Gulėjo ant pilvo iÅ¡skėtęs rankas, buvo be sÄ monės (t. 3, b. l. 135-136). 2017-11-08 apklausos metu E. L. prisipažino kaltu ir parodė, kad apie 23 val. sustojus degalinėje jis pamatė prie įvažiavimo iÅ¡ degalinės ateinantį iÅ¡ matymo pažįstamÄ V. B.. Apie tai, kad su V.

B. buvo vaikų, jam neva po to pasakė draugai. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio nuėjo tiesiai prie V. B. ir kumščiu sudavė 2-3 smÅ«gius į veidÄ , o Å¡iam pargriuvus ant žemės jis iki 10 kartų spyrė gulinčiam V. B. į Å¡onus. Teigė, kad vėliau prie jo lyg ir buvo priėjęs A. B. (t. 3, b. l. 143-145, 152-153). 2018-03-22 apklausos metu E. L. jau teigė, kad V. B. sumušė A. B. (t. 4, b. l. 13-14). Be to, nors nuteistasis A. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis nusikaltimo padarymo metu buvo blaivus, alkoholį vartojo po nusikaltimo padarymo, o girtumas jam nustatytas praėjus 2-3 val. po įvykio (t. 6, b. l. 25-26), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog tokie A.

B. parodymai prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams, nes iÅ¡ alkoholio matuoklio rodmenų matyti, kad 2017-06-20 23.49 val. A. B. nustatytas 1,59 promilės girtumas (t. 3, b. l. 7). Tai yra girtumas A. B. nustatytas praėjus mažiau nei vienai valandai po nusikaltimo. IÅ¡kart po nusikaltimo padarymo, tai yra 2017-06-21, apklaustas kaip įtariamasis A. B. prisipažino, kad jo metu buvo neblaivus. Tai, jog A. B. alkoholinius gėrimus vartojo prieÅ¡ nusikaltimo padarymÄ , parodė ir liudytojas T. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. 6, b. l.

27) bei 2017-06-22 apklausiamas kaip įtariamasis E. L.. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja R. B. parodė, kad A. B. aiškiai buvo neblaivus, tai matėsi iš jo veido ir linguojančios eisenos (t. 6, b. l. 132).

35. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė prieÅ¡taringais ir nenuosekliais nuteistųjų E. L. ir A. B. parodymais, kuriuos jie keitė baudžiamojo proceso metu ir kurie neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei nuoseklių ir tarpusavyje sutampančių nukentėjusiojo V. B., liudytojų R. B. ir G. Å . parodymų apie V. B. sužalojimÄ . Nors apeliantas teigia, kad tai, jog jis keitė savo parodymus baudžiamojo proceso metu, negali bÅ«ti aiÅ¡kinama jo nenaudai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumÄ Å¡i aplinkybė kaip tik patvirtina apelianto ir A.

B. parodymų nenuoseklumo ir prieÅ¡taringumo faktÄ . Todėl prieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio bei bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas ne tik pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymais atmesdamas nuteistųjų parodymus, tačiau ir argumentuotai paaiÅ¡kino tokio savo pasirinkimo motyvus. Dėl tos pačios priežasties teisėjų kolegija atmeta ir nuteistojo argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas minėtų nuteistųjų parodymų nesujungė į loginę sekÄ ir vertino juos kaip nepatikimus, tačiau patikėjo nukentėjusiojo V.

B. ir nepilnamečių liudytojų R. B. bei G. Š. parodymais, nors juose yra akivaizdžių prieštaravimų.

36. Atmestinas ir apelianto argumentas, jog nepilnamečių liudytojų R. B. ir G. Å . parodymai yra nepatikimi, nes G. Å . nenurodė, kuris iÅ¡ vaikinų smurtavo. Kaip jau minėta, R. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tiksliai nurodė, kad vienas iÅ¡ vaikinų, muÅ¡usių jos tėvÄ , buvo E. L., o, tai jog bÅ«tent E. L. spardė jos tėtį, ji patvirtino ir minėto 2017-07-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu. Pažymėtina, jog Å¡io parodymo atpažinti metu ji teigė, kad yra E. L. mačiusi ir anksčiau (t. y. prieÅ¡ įvykį).

Be to, 2017-07-18 asmens parodymo atpažinti metu ji nurodė A. B. kaip prie jos tėvo pirmÄ priėjusį ir jį muÅ¡usį asmenį. Teisėjų kolegijos vertinimu visa tai neduoda jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad R. B. ir G. Å . parodymai yra nepatikimi, nes atsižvelgiant į įvykio eigÄ ir tuo metu susiklosčiusiÄ Ä¯temptÄ situacijÄ , tikėtina, kad jos galėjo patirti stresÄ ir nevisiÅ¡kai tiksliai įsiminti kai kurias aplinkybes, tačiau tai nepaneigia jų nuoseklių parodymų patikimumo. Be to, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nukentėjusysis ar nepilnametės liudytojos siektų apkalbėti apeliantÄ , kerÅ¡yti už kokius nors praeities įvykius ar kitaip norėtų jam pakenkti.

37. Nors liudytojas T. K. muštynių nematė, tačiau parodė, kad iš automobilio išlipo tik A. B. su E. L., o būtent juos, kaip jį sumušusius asmenis, nurodė nukentėjusysis. Be to, T. K. matė prie gulinčio nukentėjusiojo du asmenis ir girdėjo, kaip mergaitės bėgo ir šaukė „tėtis“ ar „policija“ (t. 6, b. l. 27-28).

38. Nepaisant to, kad apeliantas teigia, jog nešališki ir objektyvūs yra atsitiktinai tuo metu buvusio degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ liudytojo S. D. parodymai, kuriuos papildo nuteistųjų ir kitų liudytojų parodymai, tačiau šie parodymai apelianto versijos nepatvirtina, nes nors S. D. ir nurodė, kad nematė, jog kiti asmenys būtų mušę nukentėjusįjį, tačiau liudytojas tuo metu kalbėjo telefonu, be to, atsižvelgtina ir į tai, kad jis, kaip pats nurodė, muštynes pamatė jau išvažiuodamas iš degalinės, todėl galėjo visų įvykio detalių ir nepamatyti, nes konflikto nuo pradžios iki pabaigos nestebėjo (t. 6, b. l. 72).

39. Liudytoja A. S. parodė, kad matė nukentėjusįjį gulintį be sÄ monės ir nepastebėjo, kad kas nors bÅ«tų bandęs jam padėti atsistoti (t. 6, b. l. 28), todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone tai paneigia apelianto argumentÄ , kad jis padėjo V. B. atsistoti ir dėl to R. B. bei G. Å . galėjo pasirodyti, kad jis jį muÅ¡a.

40. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai nesutinka su apelianto teiginiu, jog nukentėjusįjį galėjo spardyti T. K. bei D. M., kurie buvo įvykio vietoje kartu su A. B. ir E. L., bei kad jų veiksmai byloje procesine prasme nevertinti. Vertinti jų veiksmų procesine prasme nebuvo jokio teisinio pagrindo, nes nei nukentėjusysis, nei kiti byloje apklausti liudytojai jokioje baudžiamojo proceso stadijoje neteigė, jog T. K. bei D. M. bÅ«tų spardę V. B.. To niekur neminėjo ir patys T. K. bei D. M.. Byloje nėra jokių objektyvių Å¡iÄ prielaidÄ patvirtinančių įrodymų, todėl pripažintina, jog tai yra tik niekuo nepagrįsta apelianto subjektyvi nuomonė bandant savo kaltę perkelti nekaltiems asmenims.

41. Apeliantas savo skunde bando sukompromituoti nukentėjusiojo V. B. parodymus, teigdamas, kad jo parodymai apie tai, kad jis buvo spardomas E. L. ir A. B. yra iÅ¡vestiniai ir jis tik atpasakoja tai, kÄ jam pasakojo dukra, o pats nieko nematė, nepamena, nes buvo neblaivus, gulėjo be sÄ monės. Tačiau tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes nukentėjusysis niekada neteigė, jog parodymus duoda ne apie savo matytas ir patirtas aplinkybes, o apie dukros pasakojimus. Jis nuosekliai pasakojo, kaip viskas įvyko, nors iÅ¡ pradžių neteisingai nurodė, kas pirmas jį pradėjo muÅ¡ti, tačiau vėliau, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, nuosekliai laikėsi savo parodymų, juos patvirtino apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu bei teisiamajame posėdyje, todėl jais netikėti apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje R. B. parodė, jog po sumuÅ¡imo V. B. kalbėjo, sÄ monės praradęs nebuvo. Kai jos su G. Å . bėgo pagalbos į degalinę, nukentėjusysis visÄ laikÄ buvo sÄ moningas, taip pat ir kai gulėjo ant žemės (t. 6, b. l. 131-132). Be to, bÅ«tent V. B., o ne jo dukra, objektyviai atpažino E. L. ir A. B. kaip jį muÅ¡usius asmenis. Tai taip pat patvirtina, jog jis davė savo, o ne kito asmens parodymus. Todėl apeliantas visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, jog tai, kad asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu R.

B. atpažino E. L. ir A. B. kaip asmenis, muÅ¡usius jos tėvÄ , esant tokioms abejonėms, negali bÅ«ti vertinama kaip tiesioginis įrodymas.

42. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad nuteistajam E. L. kaltinimas padarius 2017-06-20 baudžiamajame įstatyme uždraustÄ veikÄ pasitvirtino. Nukentėjusysis V. B. baudžiamojo proceso metu nuosekliai nurodė, kad sužalojimus patyrė bÅ«tent nuo E. L. ir A. B. suduotų smÅ«gių. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojų R. B. ir G. Å ., kurios tiesiogiai matė įvykį, nuoseklÅ«s parodymai. E. L. kaltė įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, todėl konstatuojama, kad jis vieÅ¡ojoje vietoje (degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje) paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje be jokios priežasties tyčia sumušė V.

B. padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Dėl E. L. 2017 m. gruodžio 23 d. vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo 43. Å ioje byloje E. L., M. B., R. B. ir J. G. pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį yra nuteisti už tai, kad 2017-12-23, apie 4.45 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, veikdami bendrininkų grupe, o E. L., M. B. ir J. G., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, Å¡iurkščiai pažeisdami vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , kitų asmenų akivaizdoje demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

M. B. be aiÅ¡kios priežasties tyčia vienÄ kartÄ kumščiu trenkė M. K. į veidÄ , po to vėl kumščiu sudavė 4–6 smÅ«gius (tikslesnis smÅ«gių skaičius nenustatytas) M. K. į veidÄ . Po to priėjęs R. B. tyčia kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį M. K. į veidÄ , o E. L. priėjęs prie E. K. tyčia vienÄ kartÄ kumščiu trenkė E. K. į kairę akį. Po to, tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamojoje dalyje, veikdami kartu, E. L., R.

B., M. B. ir J. G. pribėgo prie iÅ¡ automobilio iÅ¡lipusių M. K. ir E. K., tada M. B. tyčia kumščiu vienÄ kartÄ sudavė M. K. į veidÄ , o tuo metu E. L., R. B. ir J. G. kumščiais 15–20 kartų (tikslesnis smÅ«gių skaičius nenustatytas) sudavė M. K. į veidÄ , galvÄ , krÅ«tinę. Po to E. L. ir R. B. ne mažiau nei tris kartus (tikslesnis smÅ«gių skaičius nenustatytas) sudavė E. K. į pečius ir galvÄ . Å is po suduotų smÅ«gių nugriuvo ant žemės ir jam, gulinčiam ant žemės, buvo vienÄ kartÄ spirta į deÅ¡inį petį, taip M.

K. buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o E. K. nežymus sveikatos sutrikdymas.

44. Nors E. L. savo kaltę dėl 2017-12-23 vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino tik iÅ¡ dalies, nurodydamas, kad jis įvykusio konflikto metu kelio važiuojamojoje dalyje nepažįstamam vaikinui sudavė tik vienÄ smÅ«gį delnu bei apeliaciniame skunde nurodo, kad neaiÅ¡ku, kokiais kriterijais remiantis E. L., M. B., R. B. ir J. G. Å¡ioje byloje pripažinti kaltinamaisiais, o E. K. ir M. K. nukentėjusiaisiais bei teigia, jog tai, kad E. K. ir M. K. pirmieji kreipėsi į policijÄ iÅ¡ esmės neturėjo lemti jų statuso byloje, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu toks argumentas yra teisiÅ¡kai nepagrįstas, nes E. L., M.

B., R. B. ir J. G. kaltė yra neabejotinai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma – specialisto išvadomis, nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiųjų E. K. ir M. K. bei liudytojo M. S. parodymais, vaizdo įrašu, mobiliojo telefono pokalbių išklotinėmis, o ne remiantis tuo, kad nukentėjusieji pirmieji kreipėsi į teisėsaugos institucijas.

45. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2017-12-28 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. K. padaryti šie sužalojimai - kraujo išsiliejimas kairės akies junginėje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinėje alkūnėje ir žaste, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 62). 2017-12-28 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. K. padaryti šie sužalojimai - kairio skruostikaulio, akiduobės lūžis, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų, dėl kairio skruostikaulio ir akiduobės lūžimo (t. 2, b. l. 128). Iš nukentėjusiojo M. K. atstovo pateiktų fotonuotraukų matyti pamėlynavusi visa dešinė akis, mėlynė kairiajame paakyje bei žaizda po kaire akimi, ištinęs kairysis skruostas (t. 6, b. l. 20).

46. Nukentėjusysis E. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 m. gruodžio 23 d., apie 4.45 val. su broliu M. K. užsuko į (duomenys neskelbtini) miestelyje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančiÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, nes norėjo parÅ«kyti. PirmÄ kartÄ pravažiavo pro aikÅ¡telę, bet pamatė pažįstamÄ L. B., tuomet iÅ¡važiavo, apsuko žiedÄ ir vėl įvažiavo į aikÅ¡telę. E. K. buvo blaivus, vairavo automobilį, o brolis M. K. buvo iÅ¡gėręs. AikÅ¡telėje Å¡alia automobilio „Audi“ stovėjo penki vaikinai, iÅ¡ kurių pažinojo R.

B., L. B. ir M. B.. IÅ¡lipę užsidegė cigaretes. L. B., pamatęs jį, priėjo pasisveikinti. Po apytikriai 10 min. priėjo J. G., priėjo prie jų automobilio bagažinės, jÄ atidarė, sakydamas „kur pas tave čia domkratas“. Jis gražiai ranka atstÅ«mė J. G. nuo bagažinės, uždarė bagažinę ir pasakė, kad nelįstų ne prie savo maÅ¡inos. Tuomet tai iÅ¡girdo M. K., jis priėjo, pasakė tÄ patį, kilo Å¡ioks toks žodinis konfliktas, tada M. B. pribėgęs iÅ¡ Å¡ono sudavė pirmÄ smÅ«gį M.

K. į deÅ¡inę akį, M. K. trenkė atgal M. B.. Jie pradėjo tarpusavyje stumdytis, muÅ¡tis. Tada M. B. vėl pradėjo kumščiu smÅ«giuoti broliui M. į veidÄ . Kiek spėjo pamatyti, M. B. kumščiu M. K. dar sudavė apie 4-6 smÅ«gius į veidÄ . Po to nukentėjusysis pamatė, kad link jų ateina R. B. ir E. L.. R. B. vienÄ kartÄ kumščiu trenkė M. K. į veidÄ . Tai pamatęs E. K. puolė tarp jų, nes norėjo apginti brolį. Priėjus prie jų, E. L. jam vienÄ kartÄ kumščiu trenkė į kairę akį.

SmÅ«gis buvo labai stiprus. Jis gavo tik vienÄ smÅ«gį nuo E. L., o E. L. smÅ«gių net nebuvo suduota, nematė, kad jis bÅ«tų pargriuvęs. Nukentėjusiajam pavyko nutempti brolį nuo M. B., įsisodino M. K. į automobilį ir iÅ¡važiavo. Važiuojant brolis pasigedo telefono. Todėl kirto dvi iÅ¡tisines linijas ir sustojo ties miesto skveru. IÅ¡lipę iÅ¡ automobilio norėjo eiti ieÅ¡koti M. telefono. Apsisaugojimui norėjo bagažinėje rasti kažkÄ guminio, atsidarė bagažinę, bet joje nieko nebuvo.

Uždarė bagažinę ir su broliu tuščiomis rankomis ėjo link Å¡aligatvio, priėjo iki gatvės vidurio, tačiau tuo pačiu metu prie jų pribėgo M. B. ir visi kiti. Atbėgę jie pradėjo muÅ¡tis. M. B. kumščiu vėl trenkė M. K. į veidÄ . Tuo pat metu broliui vėl kumščiais pradėjo smÅ«giuoti M. B., todėl nukentėjusysis čiupo M. B. per krÅ«tinę suimdamas rankomis, nutempė jį toliau. Nutempęs atsuko nugarÄ Ä¯ brolio pusę ir tada pajuto smÅ«gius į nugarÄ ir galvÄ , taip pat jam buvo smogta ir į kojÄ , todėl jis virto ir paleido M.

B.. Parvirtęs pajuto spyrį į deÅ¡inį petį. Kai atsikėlė nuo žemės, buvo visas sumuÅ¡tas, Å¡alia jo buvo M. B. ir R. B.. Jo brolį mušė likusieji. M. galėjo muÅ¡ti J. G. ir E. L., nes gatvėje jie buvo supuolę bÅ«riu. J. G. nukentėjusysis smÅ«gių nesudavė. Po muÅ¡tynių ieÅ¡kojo telefono, skambino brolio telefonu apie 10 kartų. IÅ¡kart nerado, nes tuo metu buvo streso bÅ«senos. TelefonÄ rado tik kai atvyko policijos ekipažas. Jam buvo sumuÅ¡ta kairė akis, kuri buvo pasruvusi krauju, akies vokai patinę, pamėlynavę, guzai galvoje, peties skausmas, alkÅ«nės sumuÅ¡imai, nugaros skausmai (t. 6, b. l. 34-36).

Savo parodymus nukentėjusysis E. K. patvirtino akistatų su E. L. (t. 3, b. l. 186-188), R. B. (t. 4, b. l. 66-68), M. B. (t. 4, b. l. 117-119), J. G. (t. 6, b. l. 29-31) metu. Be to, 2018-01-05 E. K. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo metu (t. 2, b. l. 86-87) pateikė savo mobiliojo ryÅ¡io telefono sÄ skaitos iÅ¡klotinę. IÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos iÅ¡klotinės matyti, kad laikotarpiu nuo 2017-12-23 5.11 val. iki 5.17 val. E. K. iÅ¡ savo telefono skambino į M. K. telefonÄ 10 kartų (t. 2, b. l. 89).

47. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiojo M. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai (t. 6, b. l. 36). M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-12-23 apie 4.45 val. su broliu E. K. atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Užsuko į prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančiÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, nes norėjo parÅ«kyti, kadangi automobilyje nerÅ«koma. AikÅ¡telėje stovėjo „Audi“ markės automobilis, o netoli jo – penki vaikinai.

IÅ¡lipo iÅ¡ automobilio parÅ«kyti. Stovėdamas prie savo automobilio pamatė, kad prie jo brolio E. K. atėjo jam visai nepažįstamas vaikinas. Jis pasisveikino su E. ir pradėjo kalbėtis. Tada prie jo automobilio priėjo kitas jam nepažįstamas vaikinas ir atidaręs bagažinę pradėjo kažko ieÅ¡koti. Prasidėjo žodinis konfliktas. Staiga priėjo nepažįstamas vaikinas ir be jokios priežasties vienÄ kartÄ kumščiu trenkė nukentėjusiajam į deÅ¡inę akį. Po to nukentėjusysis vėl pajuto smÅ«gius į veidÄ .

Neneigia, kad gindamasis trenkė jam atgal. Minėtas nepažįstamas vaikinas rankomis sudavė apytikriai 5–6 smÅ«gius į veidÄ . Pavyko pasitraukti ir paeiti į Å¡alį, tačiau tada pamatė, kad link jo ateina du nepažįstami vaikinai, iÅ¡ kurių vienas staiga vienÄ kartÄ kumščiu trenkė į veidÄ . Tada jo brolis puolė į tarpÄ ir nuo jam nepažįstamo vaikino nukentėjusysis gavo smÅ«gį į veidÄ . Nukentėjusiajam su broliu pavyko įlipti į automobilį ir nuo užpuolikų nuvažiuoti.

Tik įsėdęs į automobilį, pradėjo ieÅ¡koti savo telefono, tačiau neradęs liepė E. sustoti tiesiog gatvėje, kad galėtų pasižiÅ«rėti, kur yra telefonas. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pamatė, kad link jų atbėga nepažįstamas vaikinas, tas pats, nuo kurio nukentėjusysis gavo pirmus smÅ«gius, o su juo ir kiti vaikinai. Tada vienas iÅ¡ vaikinų pribėgęs prie nukentėjusiojo vėl kumščiu trenkė jam į veidÄ , tuo pačiu metu kumščiais jam pradėjo smÅ«giuoti ir kiti vaikinai.

Tačiau kuris vaikinas kiek smÅ«gių jam sudavė, negali pasakyti. Vaikinai galėjo suduoti 15-20 smÅ«gių į veidÄ , galvÄ , krÅ«tinę. Po sumuÅ¡imo jam buvo labai blogai. Kreipėsi į gydymo įstaigas, buvo operuotas (t. 2, b. l. 102-105, 143-145). M. K. savo parodymus patvirtino akistatos su M. B. metu (t. 3, b. l. 127-129).

48. Liudytojas M. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 m. gruodžio 22 d., nuo 21 val. iki gruodžio 23 d. 9 val. dirbo operatyvinėje grupėje. Apie 5 val. (jau gruodžio 23 d.) su kolega važiuojant tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), ties miestelio skveru, juos pradėjo stabdyti jam nepažįstami vaikinai. Jaunuoliai pasakojo, kad jie buvo sumušti, o asmenys, kurie juos sumušė, pasišalino mėlyna „Audi“ mašina. Nukentėjusieji buvo K., jie nurodė vieno iš jaunuolių pavardę – B..

Ant nukentėjusiųjų veidų matėsi kraujosruvos, veidai buvo patinę. Vienas iÅ¡ jų pasakojo apie įvykį, o kitas buvo neadekvatus, vartojęs alkoholio ir įsiaudrinęs. Jis buvo labai kruvinu veidu, spjaudė krauju. Pradėjus aiÅ¡kintis įvykio aplinkybes, nukentėjusieji paaiÅ¡kino, kad jie buvo užpulti ir sumuÅ¡ti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje ir vėliau ten, ant kelio važiuojamosios dalies. Vienas iÅ¡ K., kuris atrodė vyresnis, pasakė, kad muÅ¡tynių metu prie minėtos parduotuvės pametė savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , todėl sustojo prie skvero, kad galėtų eiti jo ieÅ¡koti.

Tačiau jie telefono nerado ir ant kelio važiuojamosios dalies buvo užpulti bei dar kartÄ sumuÅ¡ti tų pačių vaikinų. Jaunesnysis K. minėjo, kad pažinojo brolius B., bet jų vardų neprisiminė ir nenurodė. K. nurodė, kad juos sumušę vaikinai nuvažiavo Audi markės automobiliu už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Nieko nelaukdami, kartu su kolega tarnybiniu automobiliu nuvažiavo už minėtos parduotuvės, tačiau K. sumuÅ¡usių asmenų surasti nepavyko (t. 6, b. l. 133).

49. Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas 2018-01-03 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu paimtas CD diskas su vaizdo įrašu (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 134). Filmuota vaizdo medžiaga trunka nuo 2017-12-23 3.45 val. iki 2017-12-23 5.30 val. Iš šios medžiagos matyti, kad į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoja, sustoja ir išvažiuoja automobiliai, kurių markių ir valstybinių registracijos numerių nustatyti nėra galimybės. Nuo 4.41 iki 4.54 parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje stovi automobilis įjungtomis šviesomis.

Tuo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) ir per žiedÄ važiuoja įvairÅ«s automobiliai. 4.54 val. iÅ¡ parduotuvės aikÅ¡telės į (duomenys neskelbtini) įvažiuoja nenustatytos markės automobilis, kuris tiesiai kerta Å¡iÄ gatvę ir jÄ pervažiavęs sustoja prie miesto skvero priekiu į savivaldybės pastatÄ . Automobilis sustoja. IÅ¡ jo iÅ¡lipa du asmenys, kurie stovi prie automobilio 4.55 val. nuo prie skvero sustojusio automobilio link parduotuvės eina vienas asmuo. Kiek toliau už jo matyti dar vienas asmuo.

Tuo pat metu prie parduotuvės šaligatviu vaikščioja nenustatytas skaičius asmenų. 4.55 val. ties kelio viduriu matyti 4–6 nenustatyti asmenys (tikslesnis skaičius nenustatytas). Vyksta muštynės. 4.56 val. asmenys nuo kelio važiuojamosios dalies išsiskirsto. Du nenustatyti asmenys nubėga link parduotuvės. Vienas nenustatytas asmuo stovi prie automobilio, stovinčio prie skvero. 4.58 val. visi nenustatyti asmenys bėga link automobilio stovinčio prie skvero (kuris išvažiavo tiesiai iš parduotuvės aikštelės).

Nenustatytas kiekis asmenų ir nenustatyti asmenys mušasi. 5.02 val. matyti, kaip prie automobilio, stovinčio prie skvero, privažiuoja policijos automobilis (t. 2, b. l. 23-24).

50. Ä®vertinus aptartų įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų M. K. ir E. K. parodymais, kuriuose detaliai nurodytos įvykio aplinkybės. Å ie parodymai yra aiÅ¡kÅ«s, nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s ir neprieÅ¡taringi, juos patvirtina kiti bylos įrodymai - 2017-12-28 specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), CD diskas su vaizdo įraÅ¡u (duomenys neskelbtini), E. K. mobiliojo ryÅ¡io telefono sÄ skaitos iÅ¡klotinė, daiktų apžiÅ«ros protokolas, fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti M. K. sužalojimai, liudytojo M. S. parodymai. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nukentėjusieji siektų apkalbėti nuteistuosius, kerÅ¡yti jiems už kokius nors praeities įvykius ar kitaip jiems pakenkti.

51. Teisiamajame posėdyje nuteistieji E. L., M. B., R. B. ir J. G. parodė, kad konfliktÄ pradėjo M. K., kuris pakėlęs metė E. L. ant žemės, o Å¡is krisdamas trenkėsi pakauÅ¡iu į žemę ir prarado sÄ monę. Jam gulinčiam M. K. dar sudavė smÅ«gį į nosį. Liudytojas L. B. parodė, jog konflikto pradžioje iÅ¡girdo riksmus, bumptelėjimus ir pamatė, kad E. L. gulėjo ant žemės, tačiau po kelių sekundžių atsistojo, pasikasė, patrynė galvÄ . Liudytojas kraujo nematė.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog liudytojo L. B. parodymai iš esmės yra suderinti su nuteistųjų parodymais, nes jis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad buvo skaitęs kitų proceso dalyvių parodymus (t. 6, b. l. 37). Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas L. B. yra nuteistojo R. B. brolis, apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi brolio naudai. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, liudytojo L. B. parodymai dėl konflikto pradžios nurodant, kad E. L. buvo pargriautas ir sužalotas (kad po numetimo ant žemės M.

K. E. L. sudavė smÅ«gį į nosį bei, jog E. L. dar kurį laikÄ gulėjo be sÄ monės) nesiderina su kitų nuteistųjų parodymais. Be to, 2018-01-02 specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad E. L. padaryta poodinė kraujosruva kairės ausies ragelyje, suduodant kietu buku daiktu (t. 3, b. l. 181). Nors iÅ¡ E. L. parodymų matosi, kad Å¡is sužalojimas jam padarytas muÅ¡tynių (duomenys neskelbtini) gatvėje metu, tačiau specialistas nenustatė, kad E. L. bÅ«tų padaryti nosies ir pakauÅ¡io sužalojimai.

Specialisto tyrimas E. L. atliktas praėjus 10 dienų po įvykio. Pažymėtina, kad dėl analogiško nosies sužalojimo to paties įvykio metu nuteistajam M. B. po 10 dienų sužalojimas buvo nustatytas (t. 4, b. l. 112). Be to, apylinkės teismas teisingai pažymėjo, jog nors nuteistieji parodė, kad nukentėjusieji (duomenys neskelbtini) gatvėje prieš eidami link jų į automobilių stovėjimo aikštelę iš automobilio bagažinės pasiėmė kažkokius daiktus, tačiau nukentėjusiųjų ir liudytojo L.

B. parodymais teisiamajame posėdyje patvirtinta, kad (duomenys neskelbtini) gatve E. ir M. K. ėjo tuščiomis rankomis (t. 6, b. l. 35, 37).

52. Pažymėtina, jog skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismo atlikta minėtų specialisto iÅ¡vadų analizė paneigia apeliacinio skundo argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių dėl to, kad nuteistieji taip pat buvo sužaloti nukentėjusiųjų E. K. ir M. K..

53. Nors E. L. apeliaciniame skunde teigia, kad jis ir kiti nuteistieji tik gynėsi nuo E. ir M. K. bei teisiamojo posėdžio metu parodė, kad muÅ¡tynėse automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje nedalyvavo, o prieÅ¡ingai, pirmas nukentėjo, kai M. K. jį numetė ant žemės (t. 6, b. l. 29-30), tačiau šį jo argumentÄ paneigia nukentėjusiojo E. K. parodymai. Jis nurodė, kad sužalojimÄ ties kaire akimi patyrė nuo E. L. suduoto smÅ«gio automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje konflikto pradžioje (t. 6, b. l. 35).

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir jau minėta 2017-12-28 specialisto iÅ¡vada, kurioje užfiksuotas nukentėjusiojo kairės akies sužalojimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria žemesniojo teismo nuomonei, kad netikėti Å¡iais E. K. parodymais nėra pagrindo. Be to, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, Å¡i aplinkybė taip pat paneigia E. L. pateiktÄ versijÄ apie konflikto pradžiÄ , neva jis po numetimo ant žemės buvo praradęs sÄ monę, o kai jÄ atgavo, konfliktas aikÅ¡telėje prie parduotuvės jau buvo pasibaigęs. Teisiamajame posėdyje E. L. parodė, jog muÅ¡tynėms persikėlus į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis, supykęs dėl sumuÅ¡imo, norėjo iÅ¡lieti pyktį, todėl ėjo link K., norėdamas juos sumuÅ¡ti.

Pamatęs, kad M. K. laikė M. B. ir jam smÅ«giavo, iÅ¡ karto puolė gelbėti M. B. ir vos priėjęs, pats pajuto smÅ«gį į kairę ausį. Tada kažkas iÅ¡ K. jį nusviedė ant žemės, jis pargriuvo. Atsikėlęs pamatė, kad M. K. muÅ¡a M. B., todėl priėjęs vienÄ kartÄ delnikauliu trenkė M. K. į pakaušį (t. 6, b. l. 29-30). Tačiau teisiamajame posėdyje M. B. pripažino, kad jis pirmas sudavė smÅ«gį M. K., tačiau tai padarė dėl to, kad Å¡is nemuÅ¡tų E. L..

M. B. parodė, kad smÅ«gį sudavė atitraukęs M. K. nuo E. L. dėl to, kad Å¡is nenusiramino ir norėjo trenkti J. G.. Taip pat pripažįsta, kad su M. K. susimušė ir vienas kitam sudavė po 3–4 smÅ«gius. R. B. bandė juos skirti. M. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad gatvėje tęsiantis muÅ¡tynėms M. K. jam trenkė, užmovė gobtuvÄ bei užsmaugė kaklÄ . (t. 6, b. l. 30-32). Ikiteisminio tyrimo metu dėl muÅ¡tynių gatvėje M. B. parodė, kad M. K. kažkuo trenkė J.

G. į galvÄ ir jÄ prakirto. Tada jis priėjo prie M. K. ir gavo nuo jo kumščiu į veidÄ , gindamasis trenkė jam atgal ir tada jau abu pradėjo vienas kitam smÅ«giuoti. Tuo pat metu su M. K. mušėsi ir E. L. bei J. G. (t. 4, b. l. 101-104, 135-137). Taigi M. B., skirtingai nei nurodė teisiamajame posėdyje, matė, kad muÅ¡tynėse dalyvavo E. L. ir J. G., o apie tai, kad jam ant galvos buvo užmautas gobtuvas, ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡vis nebuvo nurodęs.

54. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog apelianto ir kitų nuteistųjų parodymai apie tai, kad konfliktÄ pradėjo nukentėjusieji E. K. ir M. K., o nuteistieji tik gynėsi, yra prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s, nesutampa tarpusavyje, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Darytina iÅ¡vada, jog apylinkės teismas Å¡iuos parodymus teisingai laikė nuteistųjų pasirinkta gynybine taktika siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, todėl pagrįstai jais netikėjo ir nesivadovavo.

55. Tad atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagal visas įrodymų vertinimo taisykles iÅ¡siaiÅ¡kinęs ir nustatęs faktines įvykio aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ ir padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ kvalifikuodamas E. L. 2017-06-20 bei 2017-12-23 padarytas baudžiamajame įstatyme uždraustas veikas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį.

56. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta išsami analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuota, kodėl netikima nuteistųjų E. L., A. B., R. B., M. B. ir J. G. parodymais, o teismo išvados grindžiamos kitais skundžiamame nuosprendyje išdėstytais ir išsamiai aptartais įrodymais. Apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė konkrečius motyvus dėl įrodymų vertinimo, išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, BPK 301 ir 305 straipsnių nuostatos, nėra.

57. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, pakankamai kruopščiai juos įvertino, procesinėmis priemonėmis paÅ¡alino jų prieÅ¡taringumÄ ir iÅ¡samiai dėl jų pasisakė skundžiamame nuosprendyje. IÅ¡vados dėl E. L. kaltumo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas iÅ¡samiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis bei įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nenustatė.

Nuteistojo E. L. apeliacinio skundo argumentus, jog jis nėra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, paneigia skundžiamame nuosprendyje aptarti ir iÅ¡analizuoti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių. Priimdamas E. L. apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas iÅ¡samiai pasisakė, kuriais įrodymais grindžia savo iÅ¡vadas. Su tokiomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka ir konstatuoja, kad Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais E. L. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistųjų J. G. ir E. L. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Dalius Jocys Savinijus Katauskas Aurelija Sadauskaitė