c88cb97b-b374-4d56-b3ff-43ecff0b3bb7 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla NrPranešėjas Almantas Padvelskis                                                 Civilinė byla Nr. 2A-691-538/2012Teisėja Dalė Žukauskienė                                                    (Proceso Nr. 2-06-3-04047-2011-0)                                            Procesinio sprendimo kategorija (S)                                              30.2.; 121.21.                                                                                                                                        KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. gegužės 21 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės I.

P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės K. Č. ieÅ¡kinį atsakovei I. P. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir iÅ¡keldinimo iÅ¡ buto, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė prašė atidalyti atsakovei I. P. priklausančias 5/12 dalis buto, adresu: (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės su ieÅ¡kove K. Č. ir atsakovei priklausančias buto dalis priteisti ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise, o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai priteisti 23458,33 Lt kompensacijÄ , taip pat priteisti iÅ¡ atsakovės 918,57 Lt nuostolių, iÅ¡keldinti atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais iÅ¡ buto, (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2010-09-10 pirkimo–pardavimo sutartimi ieÅ¡kovė įsigijo 7/12 buto, adresu (duomenys neskelbtini), vėliau ketino įsigyti ir atsakovei priklausančias buto dalis. Tačiau atsakovė neįsileidžia į butÄ , su ja niekaip negalima susitarti, nors ne kartÄ buvo siÅ«lomi variantai problemos sprendimui. Butas yra 33,28 m2 bendro ploto, vieno kambario, jo natÅ«ra padalyti neįmanoma, todėl siekiant užtikrinti jos kaip savininkės teises, praÅ¡o atsakovės buto dalis natÅ«ra priteisti ieÅ¡kovei, o atsakovei sumokėti atitinkamai piniginę kompensacijÄ bei jÄ iÅ¡keldinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-09 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Atidalijo tarp bendraturčių butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant jį natÅ«ra ieÅ¡kovei K. Č., o atsakovei I. P. priteisė 29 200 Lt piniginę kompensacijÄ . Nutarė ieÅ¡kovei K. Č. sumokėjus 29 200 Lt piniginę kompensacijÄ atsakovei I. P., iÅ¡keldinti atsakovę I. P. iÅ¡ buto, adresu (duomenys neskelbtini). Priteisė iÅ¡ atsakovės I. P. ieÅ¡kovei K. Č. 1000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Nurodė, kad ginčo butas yra vieno kambario 33 kv. m, todėl laikytinas nedaliu daiktu, jo atidalijimas natÅ«ra yra neįmanomas. Daikto nedalumas fizine prasme neužkerta kelio atidalijimui bendrÄ ja prasme, nes tokiu atveju atidalijamajam priteistina piniginė kompensacija, atitinkanti tikrÄ jÄ atidalijamosios dalies vertę, kuri nustatytina pagal daikto rinkos vertę. Bylos duomenimis atsakovė gauna tik 360 Lt pensijÄ , kito turto ar pajamų ji neturi, o ieÅ¡kovė turi santaupas, nuolatinį darbÄ , todėl teismas, įvertinęs Å¡alių turtinę padėtį, atidalijo butÄ priteisiant atsakovei piniginę kompensacijÄ , o ieÅ¡kovei nuosavybes teise priteisė 5/12 dalis ginčo buto.

Nurodė, kad butas vertintinas 70 000 Lt suma, todėl kompensacijos dydis už 5/12 jo dalis yra 29 200 Lt. ReikalavimÄ dėl 918,57 Lt nuostolių atlyginimo atmetė kaip neįrodytÄ , kadangi ieÅ¡kovė mokėjo AB ,,Klaipėdos energija“ 918,57 Lt, tačiau už kokį butÄ , už kokį laikotarpį, įrodymų nepateikė. Apeliaciniu skundu atsakovė I. P. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-09 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti jos praÅ¡ymus, pareikÅ¡tus atsiliepime į ieÅ¡kinį, t. y. atmesti ieÅ¡kovės K.

Č. ieÅ¡kinį kaip nepagristÄ ; priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės K. Č. 45 000 Lt kompensacijÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai. Nurodo, kad ieÅ¡kovė įsigydama ginčo patalpas žinojo apie tai, kad jose gyvena ir į dalį jų nuosavybės teises turi atsakovė I. P.. Per prievartÄ savininkę I. P. palikti be nuosavybės, mano, yra neteisinga ir neteisėta. Pasirinktas atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«das, kai teismo keliu siekiama iÅ¡ bendraturtės I.

P. paimti nuosavybės dalį paliekant atsakovę visiÅ¡kai be nuosavybės, nėra teisėtas, kadangi atsakovė neturi kitos gyvenamosios patalpos ir negalės jos įsigyti. Tuo tarpu ieÅ¡kovė turi kur gyventi. Už teismo sprendimu priteistÄ 29 200 Lt kompensacijÄ gyvenamosios patalpos ji negalinti įsigyti, nes suma aiÅ¡kiai per maÅ¾Ä todėl turėtų bÅ«ti priteista 45 000 Lt kompensacija.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė K. Č. praÅ¡o palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 12 09 sprendimÄ galioti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad už priteistÄ kompensacijÄ negalėtų įsigyti bÅ«sto, ir pateikia nekilnojamojo turto pardavimų informacijos iÅ¡raÅ¡us, kuriuose matyti, kad net ir ne bendrÄ ja nuosavybės teise galima įgyti atskirÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ir net už mažesnę kainÄ , nei teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei kompensacijÄ , todėl akivaizdu, kad atsakovės argumentas visiÅ¡kai nepagrįstas, t. y. realiai kompensacijos pakanka ir dar jos liktų įsigijus kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

Apeliacinis skundas nepagrįstas ir jame iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .Apeliacinis skundas netenkintinas. Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.Apeliantė pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsižvelgdama į šį praÅ¡ymÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija Å¡iuo atveju nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, todėl byla pagal apeliantės skundÄ nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka.Byloje nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei ir atsakovei.

IeÅ¡kovė 7/12 Å¡io buto dalis įsigijo 2010-09-10 pagal pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovė 5/12 buto dalis įgijo pagal paveldėjimo liudijimÄ 2010-02-22 (t. 1, b. l. 6–7, 9–14). IeÅ¡kovė prašė atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovei priklausančias buto dalis priteisti ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise, o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai priteisti kompensacijÄ . Teismas tenkino šį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ . Apeliantė nesutinka su priteista kompensacijos suma ir praÅ¡o padidinti priteistÄ sumÄ nuo 29000 Lt iki 45000 Lt.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais. CK 4.72 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti. Bendraturčiu gali bÅ«ti kiekvienas asmuo, galintis bÅ«ti nuosavybės teisinių santykių subjektu              (CK 4.72 straipsnio 2 dalis), o bendrosios nuosavybės objektu – kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrÄ ja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).Atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas yra savarankiÅ¡ki bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginÄÄ â€“ įrodinėjimo dalyku byloje ir kt.

Å iuos skirtumus bÅ«tina įvertinti sprendžiant bendraturčių ginčus dėl atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad, sprendžiant bendraturčių ginÄÄ , kai vienas (ar keli) iÅ¡ jų reikalauja atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarkÄ , prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šilalės rajono apylinkės prokuroras ir kt. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.

G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009), kadangi atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamam bendraturčiiui pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiu, nes nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis, suformuojamas atskiras turtinis vienetas ir bendroji dalinė nuosavybė transformuojasi į asmeninę nuosavybę.

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės bÅ«das – daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. Taigi įstatymas prioritetÄ skiria atidalijimui natÅ«ra ir tik nesant atidalijimo natÅ«ra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , atidalijama paskiriant kompensacijÄ pinigais. Kasacinis teismas konstatavo, kad atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensacijÄ pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo iÅ¡imtis – visų pirma turi bÅ«ti sprendžiamas jo atidalijimo natÅ«ra galimumas, net padarant atitinkamÄ (proporcingÄ ) žalÄ daikto paskirčiai.

Tik nesant galimybės atidalyti daikto natÅ«ra arba jei atidalijant natÅ«ra daiktÄ bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali bÅ«ti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Tai reiÅ¡kia, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginÄÄ ir parinkdamas atidalijimo bÅ«dÄ , privalo tirti visas reikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai faktines aplinkybes dėl atidalijimo galimybės ir motyvuotai pagrįsti, kai atidalijimas natÅ«ra neįmanomas.Kaip minėta, atidalijimas taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamÄ naudojimosi tvarkÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai Å¡iÄ nuostatÄ taikė tinkamai ir sprendimÄ dėl atidalijimo iÅ¡ bendro turto iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais priėmė nustatęs, kad atidalyti atsakovės ir ieÅ¡kovės dalis natÅ«ra nėra galimybių, kadangi ginčo butas yra vieno kambario bei 33 kv. m, o pageidaujamos naudojimosi butu tvarkos teismui nepateikta. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas spręsdamas reikalavimÄ dėl atsakovės atidalijimo iÅ¡mokant jai kompensacijÄ pinigais pagrįstai nustatė, kad atidalyti atsakovei tenkančiÄ nuosavybės dalį be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma (CPK 178 str., 185 str.).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D.

P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio          25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.) Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tirdamas atsakovei nuosavybės teise valdomos dalies atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės galimybes, įvertinęs aplinkybių visumÄ ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso maženė buto dalis (5/12 dalių), pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad atidalyti natÅ«ra atsakovei tenkančiÄ buto dalį nėra galimybių.

Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada atitinka byloje surinktų įrodymų visumÄ ir nėra teisinio pagrindo su ja nesutikti.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kompensacijos pinigais dydžio, tyrė atsakovės pajamas, nurodė, kad atsakovė gauna tik 360 Lt pensijÄ , kito turto ar pajamų ji neturi (t. 1, b. l. 15–16, 28–36). Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nesiÅ«lė atidalyti buto, priteisiant ieÅ¡kovės buto dalį jai, ir iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei kompensacijÄ , tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė negalėtų kompensacijos sumokėti.

IeÅ¡kovė nurodė, kad turinti santaupų, nuolatinį darbÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad buto atidalijimas realizuotinas priteisiant atsakovei piniginę kompensacijÄ , o ieÅ¡kovei nuosavybes teise 5/12 dalis ginčo buto. IeÅ¡kovė pateikė duomenų, kad pagal vidutinių rinkos verčių paieÅ¡kos puslapį Å¡is butas įvertintas 56 300 Lt suma, vertinimas atitinka 2010-08-01 rinkos bÅ«klę (t. 1, b. l. 8). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis jo vertė nustatyta 69 800 Lt (t. 1, b. l. 115).

IeÅ¡kovė 2010-09-10 už 7/12 buto dalis sumokėjo 40 833 Lt ir teismas pagrįstai nurodė, kad Å¡io buto vertė yra 70 000 Lt, taip pat tokiÄ kainÄ nurodė ir nekilnojamojo turto darbuotojas, byloje apklaustas kaip liudytojas (t. 1, b. l. 11, 137). Apeliantė teigia, kad kompensacijos suma turėtų bÅ«ti 45000 Lt, kadangi ji negalinti už priteistÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 29 000 Lt sumÄ nusipirkti gyvenamojo bÅ«sto, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ji nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str., 185 str.).

PrieÅ¡ingai nei atsakovė, ieÅ¡kovė pateikė teismui įrodymus, kad nekilnojamojo turto pardavimo duomenimis apeliantė galinti įsigyti vienÄ kambarį bendrabutyje už sumÄ nuo 19000 Lt iki 25000 Lt (t. 2, b. l. 7–14). Taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantės interesus ir siekį, kad ji nepatirtų teisėtų lÅ«kesčių neatitinkančių nuostolių, padidino ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti kompensacijÄ , atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymų visumÄ ir nustatė tinkamÄ kompensacijos pinigais dydį bei nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 str., 185 str., 4.80 str. 2 d.).Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                    Almantas Padvelskis Kolegijos teisėjai                                                    Alvydas Žerlauskas                                                                                                                                                                          Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė