A-520-2849-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520–2849/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00123-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. G. ir R. G. prašymą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl išvados panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos V. G. ir R. G. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2012 m. vasario 3 d. Valstybės tarnybos stažo skaičiavimo komisijos išvadą Nr. ADM1-35 „Dėl V. G. ir R. G. tarnybos stažo skaičiavimo“ (toliau – ir išvada) ir įpareigoti atsakovą į V. G. valstybės tarnybos stažą įskaičiuoti laiką nuo 1990 m. kovo 11 d., į R. G. valstybės tarnybos stažą įskaičiuoti laiką nuo 1998 m. gegužės 18 d.

Nurodė, jog pareiškėja V. G. nuo 2010 m. birželio 30 d. pradėjo eiti karjeros valstybės tarnautojos – Miesto ūkio departamento Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėjos pareigas, o pareiškėja R. G. nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. priimta eiti karjeros valstybės tarnautojos – Miesto ūkio departamento Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus Socialinės infrastruktūros poskyrio vedėjos pareigas. Įsakymuose apie priėmimą į valstybės tarnybą nurodyta, jog jos neturi tarnybos Lietuvos valstybei stažo. Pažymėjo, jog Klaipėdos miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Liaudies švietimo skyriaus vedėjo 1987 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 2323-k V. G. iš Liaudies švietimo ūkinės grupės vyresniosios inžinierės pareigų buvo perkelta į tos pačios grupės viršininkės pareigas, vėliau ūkinės grupės pavadinimas buvo pakeistas išbraukiant žodį „liaudies“. Nuo 2001 m. liepos 19 d. įstaigos pavadinimas buvo pakeistas į biudžetinės įstaigos Klaipėdos švietimo įstaigų ūkio tarnybą. Nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administratoriaus 2001 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 84 buvo pakeistas V. G. pareigybės pavadinimas, atsižvelgiant į įstaigos pavadinimo pasikeitimą. Manė, jog pareiškėjos V. G. stažas valstybės tarnyboje skaičiuotinas nuo 1990 m. kovo 11 d. Nurodė, jog pareiškėja R. G. Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus Ūkinio aptarnavimo grupėje pradėjo dirbti 1998 m. gegužės 18 d. Nuo 2001 m. liepos 19 d. įstaigos pavadinimas buvo pakeistas į biudžetinės įstaigos Klaipėdos švietimo įstaigų ūkio tarnybą. Manė, kad R. G. valstybės tarnybos stažas turi būti skaičiuojamas nuo 1998 m. gegužės 18 d.

Nurodė, jog atsakovui 2011 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą perskaičiuoti valstybės tarnybos stažą, tačiau 2012 m. vasario 3 d. Valstybės tarnybos stažo skaičiavimo komisija (toliau – ir komisija, Tarnybinio stažo skaičiavimo komisija) priėmė išvadą Nr. ADM1-35, kuria netenkino jų prašymo, motyvuodama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, Įstatymas) redakcijos, galiojusios iki 2002 m. liepos 1 d., 42 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 4 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 910 nuostatomis.

Manė, jog komisija netinkamai aiškino norminių aktų, reglamentuojančių valstybės tarnybos stažo skaičiavimą, nuostatas. Pareiškėjų teigimu, komisija turėjo taikyti 2002 metų Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 42 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas. Akcentavo, jog tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1-4 punktuose nurodytas pareigas, metų skaičius, o jų ankstesnė darbo veikla atitinka šias nuostatas.

Teigė, jog jos dirbo biudžetinėse įstaigose, o tai patvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus Ūkinio aptarnavimo grupės nuostatai, patvirtinti Klaipėdos miesto valdybos 2001 m. sausio 18 d. sprendimu Nr.

2. Nurodė, jog ankstesnių lokalių norminių aktų apie švietimo skyriaus Ūkinio aptarnavimo grupės atliekamas funkcijas neranda ir steigėjas, tačiau ši aplinkybė nereiškia, jog įstaiga nebuvo biudžetinė. Pažymėjo, jog Ūkinio aptarnavimo grupės faktinis statusas teisiškai įtvirtintas Klaipėdos miesto valdybos 2001 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 2 patvirtintais nuostatais. Argumentavo, kad vykdė viešojo administravimo funkcijas. Teigė, jog V. G. vidaus administravimo veikla vadovaujant Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus Ūkinio aptarnavimo grupei, o pakeitus pavadinimą, tas pačias funkcijas atlikusiai Klaipėdos miesto švietimo įstaigų ūkio tarnybai yra neabejotina, kadangi buvo atliekamos vadovo pareigos – įsakymų leidimas, nuostatų tvirtinimas, įstaigai skiriamų asignavimų tikslingas naudojimas.

Pažymėjo, jog R. G. viešojo administravimo funkcijos pasireiškė privalomų vykdyti nurodymų davimu nepavaldiems jai asmenims. Nurodė, jog jų darbo veikla Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus Ūkinio aptarnavimo grupėje ir biudžetinės įstaigos Klaipėdos švietimo įstaigų ūkio tarnyboje turėjo visus požymius, reikalingus darbo šiose srityse laiką įskaityti į valstybės tarnautojo stažą.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjų prašymą.

Atsiliepime nurodė, jog pagal teismų ir Valstybės tarnybos departamento suformuotą praktiką, skaičiuojant tarnybos Lietuvos valstybei stažą, reikia vadovautis Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių nuostatomis. Pažymėjo, jog iki Klaipėdos švietimo įstaigų ūkio tarnybos įsteigimo Ūkinė aptarnavimo grupė buvo Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus padalinys, kuriame dirbo asmenys, vykdantys ūkines ir technines funkcijas (inžinieriai, metodininkai, vairuotojai, sargai ir kt.).

Ūkinės aptarnavimo grupės pagrindinis uždavinys buvo organizuoti švietimo įstaigų aprūpinimą ir remontą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardiniame etatų sąraše nebuvo įtrauktos Ūkinio aptarnavimo grupės pareigybės. Teigė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administratoriaus 2001 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 84 V. G. pareigybė buvo pakeista į biudžetinės įstaigos Klaipėdos švietimo įstaigų ūkio tarnybos viršininko pareigybę ir nustatytas tarnybinio atlyginimo koeficientas. Akcentavo, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, ši pareigybė priskirta paslaugų valstybės tarnautojo pareigoms.

Nurodė, jog R. G. nuo 1998 m. gegužės 18 d. priimta dirbti į Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus Ūkinio aptarnavimo grupės inžinieriaus pareigas. Atsižvelgdamas į struktūrinio padalinio funkcijas ir pareigas, teigė, kad R. G. vykdė ūkines ir technines funkcijas, todėl šios pareigos nepripažįstamos viešojo administravimo valstybės tarnautojo pareigoms. Pažymėjo, jog su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos, tačiau su pareiškėjomis 1998 ir 2001 metais buvo sudarytos darbo sutartys, kurios po 2002 metų toliau galiojo.

Teigė, jog, pasikeitus Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms ir nuo 2002 m. liepos 1 d. susiaurinus valstybės tarnybos sampratą, nėra teisinio pagrindo nuo 2002 m. liepos 1 d. pripažinti pareiškėjų pareigybes valstybės tarnautojo pareigomis. Pabrėžė, jog pareiškėjoms darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“. Akcentavo, kad pareiškėjos į valstybės tarnybą buvo priimtos po 2002 m. liepos 1 d., todėl pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatas jos prarado teisę į tai, kad būtų įskaičiuojamas tarnybos A ir B paslaugų tarnautojams stažas laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. liepos 1 d.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjų V. G. ir R. G. prašymus patenkino iš dalies: panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Tarnybinio stažo skaičiavimo komisijos 2012 m. vasario 3 d. išvadą Nr. ADM1-35 „Dėl V. G. ir R. G. tarnybos stažo skaičiavimo“, įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją į pareiškėjos V. G. tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaičiuoti laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. birželio 30 d., o į pareiškėjos R. G. tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaičiuoti laikotarpį nuo 1998 m. gegužės 18 d. iki 2002 m. birželio 30 d.

Teismas rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1, 2 dalimis, Taisyklių 4 punktu. Darė išvadą, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad valstybės tarnautojams, kurie į pareigas yra paskirti po Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 2002 m. liepos 1 d., į tarnybos stažą negali būti įskaitoma metų (mėnesių ir dienų), ištarnautų Lietuvos valstybei nuo 1990 m. kovo 11 d., skaičius einant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei stažo taisyklių 5 punkte, taip pat atitinkančias minėtų Taisyklių 6.2 punkto sąlygą, t. y. A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms priskiriamos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

Nustatė, kad pareiškėja V. G. Klaipėdos miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Liaudies švietimo skyriaus 1987 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 2323-k paskirta Liaudies švietimo skyriaus Ūkinės grupės viršininke, todėl jos stažas skaičiuotinas nuo 1990 m. kovo 11 d., o pareiškėja R. G. 1998 m. gegužės 18 d. priimta dirbti Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus Ūkinės aptarnavimo grupės inžiniere. Jos turėjo aukštąjį išsilavinimą. Nurodė, jog teisiniai santykiai susiklostė iki Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) įsigaliojimo, todėl šioje dalyje taikė Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių 6.2 punktą, nes atsakovas nepaneigė, jog pareiškėjų statusas prilyginamas paslaugų valstybės tarnautojų teisiniam statusui ir jos dirbo įstaigoje, išlaikomoje iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto.

Teismas rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo, priimto 1999 m. liepos 8 d., 2 straipsnio 2 dalyje pateiktu valstybės tarnautojo apibrėžimu. Nustatė, jog pareiškėja V. G. buvo paslaugų valstybės tarnautoja – įstaigos vadovė, kuri valstybės tarnautojo statusą įgijo nuo paskyrimo dienos, t. y. 1990 m. kovo 11 d., o pareiškėja R. G. – paslaugų valstybės tarnautoja, atliekanti ūkines ar technines funkcijas, valstybės tarnautojo statusą įgijo nuo darbo sutarties pasirašymo dienos, t. y. 1998 m. gegužės 18 d. Pabrėžė, jog tokią teismo išvadą patvirtina ir minėto įstatymo 62 straipsnio 7 dalies reglamentacija, kurioje įtvirtinta pereinamojo laikotarpio nuostata, jog valstybės institucijų, įstaigų ar savivaldybių administracijų bei savivaldybių įstaigų darbuotojai, atliekantys ūkines ar technines funkcijas arba teikiantys viešąsias paslaugas ir dirbantys pagal neterminuotas ar terminuotas darbo sutartis, tampa paslaugų valstybės tarnautojais. Konstatavo, jog priėmus 1999 m. liepos 8 d. Valstybės tarnybos įstatymą Nr. VIII-1316, pareiškėjų, atitinkamai nuo 1990 m. kovo 11 d. ir 1998 m. gegužės 18 d., įgytas paslaugų valstybės tarnautojų statusas neišnyko, priešingai, jis tęsėsi.

Pažymėjo, jog 2002 m. balandžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-855, kurio 1 straipsniu, pakeitus Valstybės tarnybos įstatymą Nr. VIII-1316 ir išdėsčius jį nauja redakcija, buvo pakeista valstybės tarnybos samprata, susiaurintas ratas pareigybių, kurios priskiriamos valstybės tarnybai, pakeistos nuostatos dėl stažo skaičiavimo (42 straipsnis) ir kt., o 2 straipsniu numatyta, kad šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas.

Nustatė, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojams priimtiems į pareigas iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270, Nr. 102-3213; 2001, Nr. 105-3312; 2001, Nr. 63-2278, Nr. 2972) 33 straipsnio 3 dalyje numatytas pareigas, t. y. iš jų einant ir A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojo pareigas.

Konstatavo, jog pareiškėjos neprarado teisės į tai, kad į tarnybos Lietuvos valstybei stažą būtų skaičiuojamas tarnybos A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojais stažas. Be to, pažymėjo, jog pareiškėjos atitinka ir Taisyklių 5 punkte įtvirtintą reikalavimą, t. y. iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708) įsigaliojimo valstybės tarnautojo pareigoms priskiriamos pareigos einant <...> A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, nurodytas <...> Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdiniame sąraše, patvirtintame Vidaus reikalų ministro 2002 m. balandžio 22 d.

įsakymu Nr. 195 <...>. Šiuo įsakymu patvirtintame Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdiniame sąrašo XVI skirsnio „Paslaugų valstybės tarnautojai“ 134 punkte nurodytas inžinierius, o 325 punkte nurodytas vedėjas (vadovas, viršininkas) (..., grupės, ..., pagalbinio ūkio, ..., tarnybos, ...). Pažymėjo, jog, tuo tarpu, nuo 2002 m. liepos 1 d., t. y. naujosios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo, valstybės tarnyba siejama tik su viešojo administravimo veikla ir paslaugų valstybės tarnautojai neteko valstybės tarnautojų statuso, todėl tarnybos Lietuvos valstybei stažas nebegalėjo tęstis ir būti skaičiuojamas.

Pabrėžė, jog tokią išvadą patvirtina Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, jog tais atvejais, kai pareigybė nepriskiriama valstybės tarnautojų pareigybėms, valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas asmenims, kurių pareigybės nepriskiriamos valstybės tarnautojų pareigybėms, prieš 14 dienų raštu praneša apie būsimą jų statuso pasikeitimą ir pasiūlo sudaryti darbo sutartis pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo nuostatas, taip pat įspėja, kad nuo 2002 m. liepos 1 d. su asmenimis, nesutikusiais sudaryti darbo sutarčių, valstybės tarnybos santykiai nutraukiami ir jiems išmokama 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka.

Nustatė, jog pareiškėjos liko dirbti darbo sutarčių pagrindu Biudžetinės įstaigos Klaipėdos švietimo įstaigų ūkio tarnyboje ne kaip valstybės tarnautojos, o kaip įstaigos darbuotojos.

Konstatavo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Tarnybinio stažo skaičiavimo komisijos 2012 m. vasario 3 d. išvada Nr. ADM1-35 „Dėl V. G. ir R. G. tarnybos stažo skaičiavimo“, kuria į V. G. tarnybos Lietuvos valstybei stažą neįskaičiuotas laikotarpis nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. birželio 30 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708) įsigaliojimo, bei į R. G. tarnybos Lietuvos valstybei stažą neįskaičiuotas laikotarpis nuo 1998 m. gegužės 18 d. iki 2002 m. birželio 30 d., yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naikintina.

III. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1378-580/2010 dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo einant paslaugų valstybės tarnautojo pareigas įskaitymo į tarnybos Lietuvos valstybei stažą bylą sustabdė ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar 2002 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-856 (Žin., 2002, Nr. 45-1709) 4 straipsnio 5 dalis, kurioje numatyta, kad valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270, Nr. 102-3213; 2001, Nr. 63-2278, Nr. 85-2972) 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas paslaugų valstybės tarnautojo pareigas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams.

Teigia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 16 d. nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjų, iki 2002 m. liepos 1 d. ėjusių A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, padėtis sureguliuota Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje. Kadangi pareiškėjai į valstybės tarnybą Apskrities viršininko administracijoje priimti po 2002 m. liepos 1 d., jie prarado teisę į tai, kad jiems būtų skaičiuojamas tarnybos A ir B paslaugų valstybės tarnautojais stažas.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjos į valstybės tarnautojo pareigas buvo priimtos tik 2010 metais (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. Pl-414 „Dėl V. G. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas” ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymas Nr. P1-497 „Dėl R. G. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas”).

Atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtose bylose aplinkybės iš esmės panašios, tačiau teisės materialinių normų aiškinimas iš esmės skiriasi. Mano, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas nemotyvuotai nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ir netinkamai išaiškino Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatą.

Pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje išdėstyti argumentai leidžia abejoti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies konstitucingumu ir yra pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą. Teigia, kad šiuo atveju pagal analogiją turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas taip pat nutartimi sustabdo bylos nagrinėjimą, kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje suformuluotą paklausimą tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų teisinių argumentų dėl įstatymo arba teisės akto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams.

Pareiškėjos V. G. ir R. G. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad tiek atsakovo, tiek teismo sprendimo motyvai yra nepagrįsti.

Atsiliepime nurodo, jog valstybės tarnautojų statusą pareiškėjos įgijo 2010 metais, tais metais galiojo nauja 2002 metų Valstybės tarnybos įstatymo redakcija, kurios 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į valstybės tarnautojo pareigas įskaitomi atitinkami laikotarpiai, skaičiuojami nuo 1990 m. kovo 11 d. Pareiškėjos pažymi, jog Valstybės tarnybos įstatymo redakcija, galiojusi 1999-2002 metais, jau nebegaliojo tuo metu, kai kilo reikalas apskaičiuoti jų valstybės tarnybos stažą, todėl jų darbo stažui apskaičiuoti turėjo būti taikomi tie reikalavimai, kurie galiojo stažo skaičiavimo dieną, t. y. Valstybės tarnybos įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2002 m. liepos 1 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Tarnybinio stažo skaičiavimo komisijos 2012 m. vasario 3 d. išvados Nr. ADM1-35 „Dėl V. G. ir R. G. tarnybos stažo skaičiavimo“ (b. l. 14-16) teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjos V. G. ir R. G. prašė įpareigoti atsakovą į V. G. valstybės tarnybos stažą įskaičiuoti laiką nuo 1990 m. kovo 11 d., į R. G. valstybės tarnybos stažą įskaičiuoti laiką nuo 1998 m. gegužės 18 d. Taigi byloje kilęs ginčas dėl valstybės tarnybos stažo skaičiavimo taisyklių taikymo už laikotarpį pareiškėjai V. G. nuo 1990 m. kovo 11 d. ir pareiškėjai R. G. nuo 1998 m. gegužės 18 d.

Pasisakydama dėl faktinių bylos aplinkybių teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Liaudies švietimo skyriaus 1987 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 2323-k pareiškėja V. G. paskirta Liaudies švietimo skyriaus Ūkinės grupės viršininke (b. l. 19). Su pareiškėja 2001 m. kovo 5 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 386, pagal kurią ji priimta dirbti Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus Ūkinio aptarnavimo grupės viršininke (b. l. 20-23). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2001 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 84 pakeistas V. G. pareigybės pavadinimas į Biudžetinės įstaigos Klaipėdos švietimo įstaigų ūkio tarnybos viršininkės (b. l. 24). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. P1-414 pareiškėja V. G. nuo 2010 m. liepos 1 d. priimta į karjeros valstybės tarnautojo Miesto ūkio departamento Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos pareigas (b. l. 17).

Dėl pareiškėjos R. G. pareigų pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog 1998 m. gegužės 18 d. su ja sudaryta darbo sutartis, kuria ji priimta dirbti Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus Ūkinės aptarnavimo grupės inžiniere (b. l. 25-28). Darbo sutarties prieduose nurodyta, jog 2001 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 135-k pakeistas įstaigos pavadinimas į Biudžetinės įstaigos Klaipėdos švietimo įstaigų ūkio tarnybą, 2004 m. gruodžio 30 įsakymu Nr. V-63 pakeista pareigybė iš inžinierės į viešųjų pirkimų organizavimo sektoriaus vadovės. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. P1-497 pareiškėja R. G. nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. priimta į karjeros valstybės tarnautojo Miesto ūkio departamento Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus Socialinės infrastruktūros poskyrio vedėjo A lygio 12 kategorijos pareigas (b. l. 18).

Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorei 2011 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymus į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaičiuoti šiuos laikotarpius: V. G. – nuo 1990 m. kovo 11 d., R. G. – nuo 1998 m. gegužės 18 d. (b. l. 70-71). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. AD1-1795 „Dėl komisijos sudarymo“ sudaryta Komisija pareiškėjų prašymams dėl stažo perskaičiavimo nagrinėti 2012 m. vasario 3 d. priėmė išvadą Nr. ADM-135, kuria pareiškėjų prašymai dėl stažo perskaičiavimo netenkinti (b. l. 14-16). Į V. G. tarnybos Lietuvos valstybei stažą neįskaičiuoti laikotarpiai jai einant Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus Ūkinės aptarnavimo grupės viršininkės pareigas bei Biudžetinės įstaigos Klaipėdos švietimo įstaigų ūkio tarnybos viršininkės pareigas, t. y. nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2010 m. birželio 30 d., o į R. G. stažą Lietuvos valstybei neįskaičiuoti laikotarpiai jai einant Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus Ūkinės aptarnavimo grupės inžinierės pareigas, Biudžetinės įstaigos Klaipėdos švietimo įstaigų ūkio tarnybos inžinierės bei viešųjų pirkimų organizavimo sektoriaus vadovės pareigas, t. y. nuo 1998 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. rugsėjo 15 d.

Valstybės tarnybos stažo skaičiavimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Pagal šį Įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1–4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos <...>“.

Teisėjų kolegija pažymi, jog aiškindamas nurodytas straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1182/2009) yra konstatavęs, kad jose kalbama apie valstybės tarnautoją kaip subjektą, kurio darbas (tarnyba) gali būti pripažįstamas tarnyba Lietuvos valstybei. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tarnybos stažo skaičiavimo pradžia gali būti nustatoma dviem alternatyviai nurodytais būdais, pirmasis iš kurių yra siejamas su valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžia, antrasis – su įstatymų nustatyta tvarka asmens paskyrimu (išrinkimu) į atitinkamas pareigas diena. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad darbas (pareigų atlikimas) pagal darbo sutartį Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu savaime nepaneigia galimybės įskaityti tokį darbą (pareigų atlikimą) į tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat buvo nustatyta, kad sprendžiant klausimą dėl darbo pripažinimo tarnyba Lietuvos valstybei yra būtina išaiškinti šio darbo (tarnybos) pobūdį ta prasme, ar savo turiniu ir pareigybės įvardinimu jis atitinka Taisyklių 5 ir 6 punktų reikalavimus.

Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių (2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 1327 redakcija (įsigaliojo nuo 2010 m. rugsėjo 26 d.)) 5 punkte nustatyta, jog „Iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708) įsigaliojimo valstybės tarnautojo pareigoms priskiriamos pareigos einant viešojo administravimo valstybės tarnautojo bei A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270, Nr. 92-2845, Nr. 102-3213, Nr. 105-3312; 2001, Nr. 37-1231, Nr. 111-4024; 2002, Nr. 38-1362) 1, 2 priedėliuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 26 d. nutarime Nr. 1169 „Dėl viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigybių lygių ir kategorijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 83-2900) ir Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdiniame sąraše, patvirtintame vidaus reikalų ministro 2002 m. balandžio 22 d.

įsakymu Nr. 195 (Žin., 2002, Nr. 42-1575), taip pat pareigos, nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270; 2001, Nr. 37-1231) 4 straipsnio 4 dalies 1-6 punktuose.“, o šių Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad „Iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) įsigaliojimo: 6.1. viešojo administravimo valstybės tarnautojo pareigoms priskiriamos vykdomosios valdžios funkcijoms įgyvendinti skirtos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurias einant už darbą buvo mokama (rekomenduojama mokėti) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 3-62), o iki nurodytojo nutarimo įsigaliojimo – pareigos, analogiškos šiame punkte nurodytoms pareigoms; 6.2.

A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms priskiriamos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.“

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir atsakovas šių aplinkybių nepaneigė, kad pareiškėjų V. G. ir R. G. statusas prilyginamas paslaugų valstybės tarnautojų teisiniam statusui, jos ėjo A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, dirbo įstaigoje, išlaikomoje iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto. Teismas iš nustatytų bylos aplinkybių konstatavo, kad pareiškėjų darbo pobūdis atitinka Taisyklių 6.2 punktą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos atitinka Taisyklių 5 punkte įtvirtintą reikalavimą, kadangi Vidaus reikalų ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 195 patvirtinto Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinio sąrašo XVI skirsnio „Paslaugų valstybės tarnautojai“ 134 punkte nurodytas inžinierius, o 325 punkte nurodytas vedėjas (vadovas, viršininkas) (<...>, grupės, <...>, tarnybos, <...>).

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2002 m. balandžio 23 d. priimtas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-855 (įsigaliojo 2002 m. liepos 1 d.), kurio 1 straipsniu, pakeitus Valstybės tarnybos įstatymą Nr. VIII-1316 ir išdėsčius jį nauja redakcija, buvo pakeista valstybės tarnybos samprata, susiaurintas ratas pareigybių, kurios priskiriamos valstybės tarnybai. Nuo 2002 m. liepos 1 d., t. y. naujosios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo, valstybės tarnyba siejama tik su viešojo administravimo veikla ir paslaugų valstybės tarnautojai neteko valstybės tarnautojų statuso, todėl tarnybos Lietuvos valstybei stažas nebegalėjo tęstis ir būti skaičiuojamas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei pareiškėjų ir atsakovo argumentus, nenustatė, kad pareiškėjos vykdė viešojo administravimo funkcijas. Pareiškėjos apeliacinės instancijos teismui jokių papildomų duomenų, kurie suteiktų pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu, nepateikė. Pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtina ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2005 m. balandžio 18 d. raštas Nr. (428)-R2-72 „Dėl biudžetinės įstaigos Klaipėdos švietimo įstaigų Ūkio tarnybos“ (b. l. 41), kuriame nurodyta, jog Klaipėdos švietimo įstaigų Ūkio tarnyba viešojo administravimo funkcijų, nustatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, nevykdo, todėl jos darbuotojams Valstybės tarnybos įstatymas negali būti taikomas.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, kad valstybės tarnautojams priimtiems į pareigas iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270, Nr. 102-3213; 2001, Nr. 105-3312; 2001, Nr. 63-2278, Nr. 2972) 33 straipsnio 3 dalyje numatytas pareigas, t. y. ir einant A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojo pareigas.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1378-580/2010 dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo einant paslaugų valstybės tarnautojo pareigas įskaitymo į tarnybos Lietuvos valstybei stažą bylą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2002 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-856 (Žin., 2002, Nr. 45-1709) 4 straipsnio 5 dalis neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams. Teigia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 16 d. nutartyje pažymėjo, kad toje byloje pareiškėjų, iki 2002 m. liepos 1 d. ėjusių A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, padėtis sureguliuota Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje. Kadangi pareiškėjai į valstybės tarnybą Apskrities viršininko administracijoje priimti po 2002 m. liepos 1 d., jie prarado teisę į tai, kad jiems būtų skaičiuojamas tarnybos A ir B paslaugų valstybės tarnautojais stažas.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad užtikrinant iš Konstitucijos kylantį teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. ABTĮ 20 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pabrėžtina, jog atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-1378-580/2010 neturi precedento galios ir teismui nėra nustatyta pareiga ja vadovautis. Dėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad minėta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartimi buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, jog Konstitucinis Teismas jau yra priėmęs nutarimą dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies atitikties Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. liepos 3 d. nutarimu konstatavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis tiek, kiek joje nustačius, kad laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. redakcija) 33 straipsnio (2000 m. rugpjūčio 29 d., 2001 m. rugsėjo 27 d. redakcijos) 3 dalyje nustatytas A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaitomas valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo 2002 m. liepos 1 d., nenustatyta, kad toks laikotarpis į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaitomas ir valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas nustatė, kad tokiu reguliavimu pagal priėmimo į valstybės tarnybą datą yra diferencijuotas valstybės tarnautojų, ėjusių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, teisinis statusas – vien pagal priėmimo į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą datą yra skirtingai reguliuojama vienodoje padėtyje esančių valstybės tarnautojų darbo užmokestis ir socialinės garantijos. Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos ir 33 straipsnio 1 dalies nuostata „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“ suponuoja inter alia tai, kad konstituciškai nepateisinamais pagrindais negali būti diskriminuojami ir asmenys, einantys pareigas valstybės tarnyboje. Konstituciškai pateisinamas pagrindas skirtingai reguliuoti vienodoje padėtyje esančių valstybės tarnautojų darbo užmokestį ir socialines garantijas negali būti vien jų priėmimo į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą data.

Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. liepos 3 d. nutarimu konstatavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis tiek, kiek joje nustačius, kad laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. redakcija) 33 straipsnio (2000 m. rugpjūčio 29 d., 2001 m. rugsėjo 27 d. redakcijos) 3 dalyje nustatytas A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaitomas valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo 2002 m. liepos 1 d., nenustatyta, kad toks laikotarpis į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaitomas ir valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo, prieštarauja Konstitucijai, o pirmosios instancijos teismas rėmėsi šios dalies reguliavimu, nagrinėjamoje byloje teismo sprendimo nedaro neteisėtu ir iš esmės nedaro įtakos pareiškėjų valstybės tarnybos stažo skaičiavimui.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog pareiškėjos į valstybės tarnautojų pareigas buvo priimtos tik 2010 metais (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. Pl-414 „Dėl V. G. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas” ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymas Nr. P1-497 „Dėl R. G. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas”) ir dėl to jos prarado teisę į tai, kad joms būtų skaičiuojamas tarnybos A ir B paslaugų valstybės tarnautojomis stažas, yra nepagrįstas.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Tarnybinio stažo skaičiavimo komisijos 2012 m. vasario 3 d. išvada Nr. ADM-135 „Dėl V. G. ir R. G. tarnybos stažo skaičiavimo“, kuria į V. G. tarnybos Lietuvos valstybei stažą neįskaičiuotas laikotarpis nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. birželio 30 d., t. y. iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708) įsigaliojimo, bei į R. G. tarnybos Lietuvos valstybei stažą neįskaičiuotas laikotarpis nuo 1998 m. gegužės 18 d. iki 2002 m. birželio 30 d., yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naikintina.

Apibendrindama išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė