2024-10-23 Nr. AB-15297-3-61-3-01503-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2357-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01503-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 24S91257 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas, kuris yra Kazachstano Respublikos pilietis, skunde nurodė, kad:

2.1. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760229755, galiojantis iki 2025 m. kovo 8 d. (toliau – ir Leidimas). Atsakovas Sprendimu panaikino Leidimą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nustatęs, kad tarp pareiškėjo ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Gupė“ sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta 2024 m. vasario 1 d.;

2.2. Leidimas pareiškėjui buvo išduotas dėl to, kad jis ketino dirbti baldų surinkėju UAB „Padvaiskas ir Ko“. Pareiškėjas šioje bendrovėje dirbo 12 mėnesių, bet dėl darbo aplinkos nutarė pakeisti darbdavį. Pareiškėjas, baigęs kursus, įsidarbino kitoje bendrovėje ir joje dirbo 7 mėnesius. Jis susitarė su darbdaviais, kad jam bus mokamas minimalus mėnesinis atlyginimas ir komandiruotpinigiai, tačiau abu darbdaviai nemokėjo viso sutarto atlyginimo. Pabrėžta, kad pareiškėjas buvo sudaręs darbo sutartį, todėl jis turėjo teisę į atlyginimą. Aptariami teisiniai santykiai yra susiję su darbo sutarties vykdymu, jie yra reguliuojami Lietuvos Respublikos darbo kodekso;

2.3. Sprendimas turi labai neigiamas pasekmes pareiškėjui, nes, jį vykdant, pareiškėjas turės išvykti iš Lietuvos, o tai paveiks jo darbinę veiklą ir asmeninį gyvenimą, padarys jam žalą. Pareiškėjas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 ir 46 straipsnių nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus proporcingumo ir atsakomybės už priimtus sprendimus principus, teigė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, neįvertino visų aplinkybių ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas negavo viso sutarto atlyginimo už darbą ne dėl savo kaltės.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Departamentas, patikrinęs duomenis apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje, nustatė, kad tarp pareiškėjo ir UAB „Gupė“ sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta 2024 m. vasario 1 d. Pareiškėjas neginčija šių esminių faktinių aplinkybių. Taigi, Departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti Leidimą;

4.2. Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus. Sprendimas buvo priimtas nešališkai ir objektyviai, motyvų išdėstymas jame yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

II. 5. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendime atmetė pareiškėjo A. T. skundą.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. UAB „Padvaiskas ir Ko“ 2023 m. sausio 3 d. pareiškėjo vardu pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 2301-LLG-0286, tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti bendrovėje pagal darbo sutartį suvirintoju dujomis ir elektra (profesijos klasifikatorius – 721214). Minėtame prašyme taip pat nurodyta, kad pareiškėjo pragyvenimo Lietuvos Respublikoje šaltinis – planuojamas gauti darbo užmokestis (kitų pajamų šaltinių ar pragyvenimui skirtų lėšų nebuvo nurodyta). Departamentui taip pat buvo pateiktas tarpininkavimo raštas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. 20230104-002012, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas ketina dirbti UAB „Padvaiskas ir Ko“ pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas. Tarpininkavimo rašte nurodytas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu įsipareigotas mokėti mėnesio darbo užmokesčio dydis – 850 Eur;

6.2. Departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui Leidimą, galiojantį iki 2025 m. kovo 8 d.;

6.3. 2023 m. liepos 26 d. buvo pateiktas prašymas leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį Nr. 2307-LLGD-225;

6.4. iš Departamento pateiktų VSDFV duomenų nustatyta, kad 2024 m. vasario 1 d. pareiškėjas gavo atleidimo įmoką iš UAB „Gupė“;

7. Departamentas 2024 m. balandžio 3 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą.

8. Teismas apžvelgė ginčui aktualias Įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas. Teismas pažymėjo, kad bylos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, jog Departamentui yra Įstatymu suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo ir panaikinimo, todėl Departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė jam įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.

9. Teismas atkreipė dėmesį į Departamento nustatytas aplinkybes: 2024 m. vasario 1 d. UAB „Gupė“ su pareiškėju nutraukė darbo sutartį; pareiškėjas nuo 2023 m. gegužės 23 d. vykdo individualią veiklą; pareiškėjas nedirba jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Departamentui nepateikė duomenų, jog jis atitinka keltus jam darbo sąlygų kriterijus, kaip nurodyta prašyme ir tarpininkavimo rašte. Nustatyta, kad, teikiant prašymą leidimui laikinai gyventi gauti, prašymą teikiantis asmuo patvirtina, kad žino, jog jis turi informuoti atsakovą apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Teismo vertinimu, atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, surinkęs visą informaciją iš oficialių valstybės duomenų paieškų sistemų, pagrįstai panaikino pareiškėjui darbo pagrindu išduotą Leidimą.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų atsakovo nustatytus faktus, todėl skundo argumentai, kad atsakovas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, jų neištyrė visapusiškai ir objektyviai, yra nepagrįsti.

11. Teismas atmetė skundo argumentus, kad pareiškėjas ne dėl savo kaltės negavo sulygtos algos ir kad darbdavys nesumokėjo viso sutarto atlyginimo, nes pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl darbo teisės pažeidimų arba kad buvo inicijuota byla prieš darbdavį. Be to, teismas nenustatė, kad pareiškėjui buvo kliūčių iki Sprendimo priėmimo teikti papildomus dokumentus, paaiškinimus, įrodymus atsakovui, o vėliau – teismui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas teikė informaciją Departamentui apie aplinkybių pasikeitimą.

12. Teismas vadovavosi teismų praktika, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog Departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto imperatyvaus pagrindo buvimą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėta, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks Įstatyme nustatytas sąlygas.

13. Teismas konstatavo, kad Departamentas laikėsi Įstatyme bei Apraše nustatytos leidimų laikinai gyventi išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarkos, t. y. Sprendimas buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, esant Įstatyme nustatytiems leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindams. Sprendimas yra priimtas išnagrinėjus individualią faktinę pareiškėjo situaciją, paremtas galiojančių teisės aktų analize, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Be to, Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus reikalavimus: jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindai, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.

III. 14. Pareiškėjas A. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundo reikalavimus, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde apžvelgia ginčo aplinkybes, taip pat skundžiamo teismo sprendimo motyvus, ir pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus, be kita ko, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė į Sprendimu pareiškėjui sukeliamas pasekmes, taip pat į tai, kad pareiškėjas negavo viso sutarto dydžio atlyginimo ne dėl savo kaltės.

16. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas teigia, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pareiškėjas nei su skundu, nei su apeliacinius skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti Sprendime padarytas išvadas, o pateikė tik savo asmeninį vertinimą dėl bylos nagrinėjimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Departamento 2024 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 24S91257 panaikinti pareiškėjui Kazachstano Respublikos piliečiui A. T. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2025 m. kovo 8 d., pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog 2024 m. vasario 1 d. UAB „Gupė“ su pareiškėju nutraukė darbo sutartį ir pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, konstatavo, jog Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju pareiškėjo darbo santykių pasibaigimas lėmė tai, kad Departamentas turėjo teisėtą imperatyvaus pobūdžio pagrindą priimti Sprendimą.

20. Apeliaciniame skunde, kuriame iš esmės pakartojami skunde išdėstyti motyvai, pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė į Sprendimu pareiškėjui sukeliamas pasekmes, taip pat į tai, kad pareiškėjas negavo viso sutarto dydžio atlyginimo ne dėl savo kaltės.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Byloje nustatyta, kad Sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis. Sprendime Departamentas nurodė, jog UAB „Gupė“ darbo sutartį su pareiškėju, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), nutraukė 2024 m. vasario 1 d., pareiškėjas jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse nedirba, nuo 2023 m. gegužės 23 d. vykdo individualią veiklą.

23. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

24. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

25. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024; kt.).

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022; 2024 m. sausio 31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024; kt.).

27. Bylos nustatyta ir ginčo dėl šių aplinkybių nėra, kad pareiškėjui 2023 m. kovo 8 d. buvo išduotas Leidimas darbui UAB „Padvaiskas ir Ko“, galiojantis iki 2025 m. kovo 8 d. 2023 m. rugpjūčio 4 d. Departamentui buvo pateiktas prašymas leisti pakeisti darbdavį į UAB „Gupė“. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Gupė“ darbo sutartį su pareiškėju nutraukė 2024 m. vasario 1 d., taip pat nustatyta, jog pareiškėjas kitose Lietuvos Respublikos įmonėse nedirba ir nuo 2023 m. gegužės 23 d. vykdo individualią veiklą. Įvertinusi 23 punkte nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB „Gupė“ nutraukus darbo sutartį su pareiškėju, atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas pagrindas panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi. Departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, jis privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, Departamentas, Sprendime vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagrįstai panaikino Leidimą.

28. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad priimdamas Sprendimą Departamentas neatsižvelgė į pareiškėjui sukeliamas pasekmes, taip pat nurodomos aplinkybės, jog jam dėl darbdavio kaltės nebuvo mokamas sutarto dydžio atlyginimas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo panaikinant Leidimą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu.

29. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė