c88ac6fb-e4ab-4124-8c02-775e2f7928a0 · Kauno apylinkės teismas

                                                                                           Civilinė byla Nr. e2YT-5470-955/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01654-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos:3.2.6.1.; 3.4.4.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 30 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei,dalyvaujant:pareiškėjai S. P., jos atstovui advokatui Mariui Kuzminovui, nedalyvaujant:suinteresuotiems asmenims:

G. P., J. P., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, VÄ® „Turto bankas“ atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. P. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: G. P., J. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VÄ® „Turto bankas“. Teismas, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja S. P. (toliau – pareiÅ¡kėja) patikslintu pareiÅ¡kimu (33-34 b. l.) teismo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po savo sutuoktinio A.

V. V. mirties priėmė palikimÄ â€“ (duomenys neskelbtini), namų apyvokos, asmeninius daiktus, 15,5 (duomenys neskelbtini) parastųjų vardinių akcijų, faktiÅ¡kai pradėdama paveldėtÄ turtÄ valdyti.PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2013 m. rugpjūčio 14 d. mirė jos sutuoktinis A. V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Gyvendami santuokoje jie susilaukė dviejų vaikų- sÅ«naus G. P., ir dukters J. P.. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ji su sutuoktiniu A.

V. V. įsigijo žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), registruotÄ pareiÅ¡kėjos vardu, taip pat santuokos metu įgijo 31 vnt. (duomenys neskelbtini) parastųjų vardinių akcijų, kurias 2011 m. lapkričio 18 d. akcijų pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu pardavė (duomenys neskelbtini), bet Lietuvos apeliacinis teismas minėtÄ pirkimo-pardavimo sutartį pripažino negaliojančia ir taikė restitucijÄ . Pagal įstatymÄ Å¡is turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjos sutuoktinis mirė.

Po sutuoktinio mirties dėl palikimo priėmimo į notarÄ niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Sutuoktiniui mirus, jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtÄ ir toliau faktiÅ¡kai valdė ir kaip savininkė, t. y. valdė tiek jai priklausiusiÄ dalį, tiek faktiÅ¡kai priėmė valdyti buvusiam sutuoktiniui priklausiusiÄ Å¾emės sklypo bei akcijų dalį, taip pat namų apyvokos ir kitus jo asmeninius daiktus. Ir Å¡iuo metu paveldėtu turtu ji naudojasi kaip savo.

Šiame sklype yra jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis namas, kuriame ji su sutuoktiniu gyveno ir kuriame po sutuoktinio mirties liko toliau gyventi ir gyvena iki šiol, žemės sklype pjauna žolę, ravi, sodina gėles, prižiūri medžius ir kitus želdinius. Ji kaip senatvės pensininkė nuo žemės mokesčio yra atleista, todėl negali pateikti jo sumokėjimo įrodymų. Taip pat negali pateikti įrodymų dėl vyrui priklausiusių akcijų priėmimo, nes jomis disponuoti galės tik po juridinio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Norint susitvarkyti dokumentus reikia paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo jau praleistas. Dėl Å¡ios priežasties kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o jos pareiÅ¡kimÄ patenkinti. PareiÅ¡kėjo atstovas advokatas Marius Kuzminovas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ palaikė jame nurodytais motyvais ir argumentais ir prašė tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad suinteresuoti asmenys yra pareiÅ¡kėjos vaikai, į tėvo dalį nepretenduoja. PareiÅ¡kėja po sutuoktinio mirties priėmė ne tik nekilnojamÄ jį turtÄ ir akcijas faktiÅ¡kai jį pradėdama valdyti, bet ir buities ir kitus namų apyvokos daiktus, mirusiojo asmeninius daiktus ir juos naudoja pagal paskirtį.

Suinteresuoti asmenys J. P. ir G. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį praneÅ¡ta, neatvykimo priežastys nežinomos. Atsiliepimuose (48, 49 b. l.) nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka visiÅ¡kai. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį praneÅ¡ta, atsiliepime (55-59 b. l.) bylÄ praÅ¡o nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime praÅ¡omam nustatyti juridiniam faktui neprieÅ¡tarauja.

Suinteresuoto asmens VÄ® „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį praneÅ¡ta, atsiliepime (87-88 b. l.) bylÄ praÅ¡o nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad VÄ® „Turto bankas“, nuo 21015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, 2015 m. birželio 26 d. gavusi Kauno apylinkės teismo praneÅ¡imÄ civilinėje byloje Nr. 2-400-748/2015 apie galimÄ palikėjo A.

V. V. palikimo perėjimÄ valstybei, pradėjo rinkti dokumentus, reikalingus palikimo priėmimui. 2016 m. balandžio 11 d. gavusi Kauno apylinkės teismo praneÅ¡imÄ Å¡ioje byloje, VÄ® „Turto bankas“ palikimo priėmimo procedÅ«ros vykdymÄ sustabdė iki bus priimtas sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje. Papildomai teismÄ informavo, kad VÄ® „Turto bankas“ neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių A. V. V. paliktojo turto priėmimÄ valdyti. Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. P. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, VÄ® „Turto bankas“ neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo patenkinimui.

PareiÅ¡kimas tenkintinas.Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymÄ , įpėdiniais pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys, turintys tokiÄ teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 str. 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai).Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė (7 b. l.).

Suinteresuoti asmenys G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiojo A. V. V. ir S. P. vaikai, t. y. pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 str. 1 p.). Daugiau pirmos eilės paveldėtojų nėra. Po A. V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties nei pareiÅ¡kėja, nei kiti asmenys pas notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo (26 b. l.). Byloje duomenų, jog A. V. V. bÅ«tų sudaręs testamentÄ , nėra. Santuokos metu S. P. ir A.

V. V. įgijo tokį registruotinÄ turtÄ : 31 vnt. (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų ir (duomenys neskelbtini) (8-9, 10-11, 12-25 b. l.). PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad po savo sutuoktinio mirties pareiÅ¡kėja palikimÄ priėmė, pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti, iki Å¡iol tiek jai priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, tiek sutuoktiniui priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, namų apyvokos daiktus, buities reikmenis, naudoja pagal paskirtį ir prižiÅ«ri kaip savo, be to, Å¡iame žemės sklype stovi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, kuriame ji su sutuoktiniu gyveno iki jo mirties ir kuriame gyvena iki Å¡iol.

Tarp įstatyminių paveldėtojų prieÅ¡taravimų nėra, pirmos eilės paveldėtojai sÅ«nus G. P. ir dukra J. P. su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu sutinka (48-49 b. l.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į visÄ palikimÄ , o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančiÄ visÄ jo palikimo dalį sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises).

Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais sutikimÄ ir siekį įgyti visas teises į palikimÄ ir prisiėmimÄ visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iÅ¡ palikimo. Ä®statymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 str. 2 d.). Ä®statyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rÅ«pinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ , kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 str. 1 d.). Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. Teismas aplinkybių, leidžiančių abejoti pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais ir nurodytomis aplinkybėmis, nenustatė. Teismas neabejoja, kad pareiÅ¡kėja rÅ«pinasi ir prižiÅ«ri jai ir jos mirusiam sutuoktiniui priklausantį žemės sklypÄ , kadangi Å¡iame sklype stovi pareiÅ¡kėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantis namas, kuriame ji gyvena.

Akivaizdu, kad neįmanomas tinkamas naudojimasis gyvenamuoju namu, nesirūpinant ir neprižiūrint žemės klypo, kuriame šis namas stovi. Pagrįstai tikėtina, kad pareiškėja rūpinosi ne tik jai priklausančia ½ dalimi žemės sklypo, bet ir visu žemės sklypu, taip pat kitais santuokoje įgytais namų apyvokos bei kitais asmeniniais mirusiojo daiktais. Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad S. P. po sutuoktinio A.

V. V. mirties atsiradusį palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. PraÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas pareiÅ¡kėjai S. P. sukels teisines pasekmes, todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d., CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Konkretus paveldimas turtas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas, kadangi įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ , kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 str. 1 d.).

Juridinę reikÅ¡mę turintis palikimo priėmimo faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.PareiÅ¡kėjos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos, kadangi įstatymas tokių iÅ¡laidų atlyginimo įstatymas nenumato (CPK 443 str. 6 d.). IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymas Nr.1R-298/1K-290). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str.1 d., civilinio proceso kodekso 259 – 268 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėjusi turtÄ valdyti, priėmė palikimÄ , atsiradusį po sutuoktinio A. V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                       Kristina Imbrasienė