A-822-3086-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-3086/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00055-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Registrų centro, Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama priteisti jai iš atsakovo 2 482,46 Lt turtinę ir 100 000 Lt neturtinę žalą.

Skunde (b. l. 1–3) nurodo, kad sodininkų bendrijoje „Jurginas“ (toliau – ir SB „Jurginas“) turėdama žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) ir būdama šios sodininkų bendrijos nare, 2011 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centrą (toliau – ir VĮ Registrų centras, Registrų centras) su prašymu pateikti informaciją, ar G. J. buvo SB „Jurginas“ pirmininku pagal Juridinių asmenų registro duomenis. Prie aptarnavimo langelio Juridinio asmenų registro specialistė pateikė jai informaciją, kad SB „Jurginas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 1992 m. liepos 2 d., pirmas prašymas dėl SB pirmininkų registracijos yra 2005 m. spalio 5 d., duomenys Juridinių asmenų registre yra tik dėl dviejų SB „Jurginas“ pirmininkų, t. y.

I. A. (I. A.) ir J. Ž., G. J. pavardės nėra, taip pat paaiškino, kad gali išduoti Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą. Kadangi išplėstinį išrašą pareiškėja turi, o jai reikėjo gauti atsakymus būtent į konkrečius klausimus (ar pagal Juridinių asmenų registro duomenis G. J. buvo SB „Jurginas“ pirmininkas, jeigu buvo – tai kokiu laikotarpiu), prašymą užregistravo VĮ Registrų centro raštinėje. 2011 m. gruodžio 13 d. jai paskambino Juridinių asmenų registro specialistė ir paaiškino, kad byloje yra tik 1999 metų dokumentas, kuris patvirtina, kad G.

J. buvo registruotas Juridinių asmenų registre SB „Jurginas“ pirmininku, pasiūlė 2011 m. gruodžio 14 d. apie 13 val. atvykti į Registrų centrą, sumokėti kasoje 5 Lt už dokumento nuorašo gavimą. Nuvykusi į VĮ Registrų centrą ir sumokėjusi 5 Lt dydžio mokestį, gavo bendrijos pirmininko G. J. 1999 m. lapkričio 12 d. prašymą Vilniaus m. Teisės departamento Rejestro tarnybai suteikti SB „Jurginas“ identifikavimo kodą. Kadangi gautas dokumentas nėra įrodymas, kad G. J. buvo įregistruotas Juridinių asmenų registre SB „Jurginas“ pirmininku bei VĮ Registrų centro tarnautojos pateiktas dokumentas ir 2011 m. gruodžio 14 d. atsakymas visiškai neatitiko jos 2011 m. gruodžio 12 d. prašymo, pareiškėjai buvo padaryta 5 Lt materialinė žala.

VĮ Registrų centro raštinėje 2011 m. gruodžio 14 d. ji pateikė prašymą paruošti atitinkamą pažymą pagal jos 2011 m. gruodžio 12 d. prašymą, o taip pat paruošti atsakymus į klausimus, t. y. jeigu tikrai G. J. buvo registruotas Juridinių asmenų registre 1999 m., tai Juridinių asmenų registre iki 1999 m. turi būti registruotas dar vienas SB „Jurginas“ pirmininkas – V. N., taip pat prašė nurodyti V. N. pirmininkavimo laikotarpį. Iš VĮ Registrų centro 2011 m. gruodžio 27 d. gavo 2011 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. IJ(12.5.1.24.)-34786, kuriame nurodyta informacija visiškai neatitinka nei 2011 m. gruodžio 12 d. ir 2011 m. gruodžio 14 d. prašymų, nei tikrovės. 2011 m. gruodžio 20 d. rašte nurodyta, kad Vilniaus m. valdybos 1992 m. liepos 2 d. potvarkiu Nr. 1329V įregistruoti SB „Jurginas“ įstatai, kuriuos pasirašė bendrijos pirmininkas V.

N.. V. N. pirmininkavimo laikotarpio Registrų centro specialistė nenurodė. Visa kita pareiškėjai suteikta informacija (2011 m. gruodžio 13 d. telefonu, 2011 m. gruodžio 14 d. Registrų centre, kai buvo kalbama ir apie SB „Jurginas“ 1994 m. gruodžio 30 d. sutartį, taip pat ir Registrų centro 2011 m. gruodžio 14 d. ir 2011 m. gruodžio 20 d. raštuose) yra neteisinga ir visiškai neatitinka 2011 m. gruodžio 12 d. bei 2011 m. gruodžio 14 d. prašymų. Registrų centro tarnautoja telefonu melavo, kad SB „Jurginas“ byloje yra tik vienintelis 1999 m. dokumentas, kuris patvirtina, kad G.

J. buvo SB „Jurginas“ pirmininku, nes Registrų centre esamoje SB „Jurginas“ byloje turi būti dar SB „Jurginas“ 1994 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 4 N01/95-2638, pasirašyta SB „Jurginas“ pirmininko G. J., kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre 1995 m. sausio 3 d. buvo tvarkyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą – 1,4395 ha žemės sklypą, esantį SB „Jurginas“, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Registrų centro 2011 m. gruodžio 20 d. atsakyme Nr. IJ(12.5.1.24.)-34786 teigiama, kad, neva, Juridinių asmenų registre G.

J. buvo įregistruotas SB „Jurginas“ pirmininku nuo 1999 m. lapkričio 16 d. iki 2005 m. rugpjūčio 17 d., tačiau Registrų centro tarnautojai nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių šį faktą, išskyrus prie 2011 m. gruodžio 14 d. atsakymo pridėtą dokumentą, kurio pagrindu Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti G. J. duomenys, t. y. 1999 m. lapkričio 12 d. G. J. prašymą Vilniaus m. Teisės departamento Rejestro tarnybai, kurio data galbūt yra suklastota. G. J. prašymas suteikti SB „Jurginas“ identifikavimo kodą galėjo būti pateiktas ne 1999, o 1993 metais.

SB „Jurginas“ buvo suteiktas kodas 9150337, kuris yra nurodytas 2001 m. spalio 18 d. pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre 1995 m. sausio 3 d. įregistruotą 1,4395 ha žemės sklypą ir kuriame žemės sklypo nuomininku nurodyta SB „Jurginas“, juridinis žemės sklypo įsigijimo pagrindas – 1994 m. gruodžio 30 d. nuomos sutartis. G. J. pateikė Vilniaus m. 4 apylinkės teismui SB „Jurginas“ 1994 m. gruodžio 30 d. sutartį Nr. 4 N01/95-2638, kurios pirmame lape nuomininku nurodytas tas pats G. J., kuris buvo SB „Jurginas“ pirmininku ne nuo 1999 m. lapkričio 16 d., kaip nurodyta VĮ Registrų centro atsakymuose, o nuo 1993 metų, tai patvirtina SB „Jurginas“ 1994 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 4 N01/95-2638, pasirašyta SB „Jurginas“ pirmininko G.

J., taip pat Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus 2000 m. gegužės 17 d. pažyma bei SB „Jurginas“ valdybos susirinkimo 1994 m. lapkričio 12 d. protokolo Nr. 5 išrašas. Gavusi konkretų atsakymą iš Registrų centro, pareiškėja turėtų galimybę pateikti Vilniaus m. 4 apylinkės teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-702-01/2005, kurioje ieškinį jai ir jos jau mirusiam vyrui G. J. pateikė teismui būtent SB „Jurginas“ vardu. Šioje byloje Vilniaus m. 4 apylinkės teismas įpareigojo nugriauti jų žemės sklypų, esančių SB „Jurginas“, tvorą, pagal SB „Jurginas“ 1994 m. gruodžio 30 d. sutartį ir sumokėti SB „Jurginas“ mokesčius.

Vėliau Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2171-341/2010 įpareigojo jų tvorą nugriauti pačią SB „Jurginas“, neva, pati bendrija turėjo jiems pretenzijas dėl tvoros. Tvora iki šiol nenugriauta, bet po vyro mirties iš pareiškėjos nedidelės senatvės pensijos, vienintelio pragyvenimo šaltinio, antstolė A. L. (antstolis D. Š.) pagal Vilniaus m. 4 apylinkės teismo vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. 2-702-01/2005 (vykdomieji dokumentai Nr. 02/06/01971, 02/06/01972, 02/06/01973) išskaičiavo 2477,46 Lt.

Negavusi reikalingos informacijos iš Registrų centro ir neturėdama galimybės atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-702-01/2005, pareiškėja patyrė dar didesnę materialinę žalą. Kadangi Registrų centro tarnautojai sąmoningai tyčia grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų 4 straipsnio 1 dalies, Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio reikalavimus, pateikdami neteisingą, visiškai neatitinkančią jos prašymų turinio informaciją, jai buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 100 000 Lt.

Mano, kad Registrų centro tarnautojai eilinį kartą turėjo tikslą nuslėpti tikrą 1994 m. gruodžio 30 d. sutartį SB „Jurginas“ vardu, kaip darė daug metų dėl to, kad žinojo kas įvyko Vilniaus m. 4 apylinkės teisme nagrinėjant civ. bylą Nr. 2-702-01/2005 pagal G. J. ieškinį SB „Jurginas“ vardu. Praėjus dviem mėnesiams po Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 29 d. sprendimo priėmimo, pareiškėjos vyras mirė nuo insulto.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Registrų centro ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo su skundu nesutinka, prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 29–32) nurodo, kad pareiškėja 2011 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą (toliau – ir Vilniaus filialas) prašydama pateikti informaciją, ar Juridinių asmenų registro duomenimis G. J. buvo SB „Jurginas“ pirmininku, jeigu buvo, tai kokiu laikotarpiu, ir pateikti šį faktą patvirtinančius Juridinių asmenų registro tvarkytojo šio juridinio asmens byloje saugomus dokumentų nuorašus, skirtus pateikti teismui. Kartu pareiškėja nurodė, kad išplėstinį Juridinių asmenų registro išrašą ji turėjo, bet jai reikėjo atsakymų į konkrečius klausimus, pateiktus 2011 m. gruodžio 12 d. prašyme.

Kadangi informacija apie Ž. V. prašyme pateiktus klausimus fiksuojama būtent istoriniame Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išraše (5.3.3, 14.8, 14.10 punktuose), kurį pareiškėja turėjo ir kuriame 1999 m. lapkričio 12 d. G. J. prašymo pagrindu nurodyta, kad SB „Jurginas“ pirmininku G. J. buvo nuo 1999 m. lapkričio 16 d. iki 2005 m. rugpjūčio 17 d., susisiekus su pareiškėja telefonu buvo pasiūlyta išduoti dokumento, kurio pagrindu buvusioje Juridinių asmenų registravimo įstaigoje ir Juridinių asmenų registre įrašyti G.

J., kaip SB „Jurginas“ pirmininko duomenys, t. y. G. J. 1999 m. lapkričio 12 d. prašymo Vilniaus m. Teisės departamento Rejestro tarnybai suteikti SB „Jurginas“ identifikavimo kodą, kopiją. Ž. V. sutikus, paslauga buvo įforminta prašymu (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymo Nr. 3236240), kurį pareiškėja pasirašė ir sumokėjo nustatytą 5 Lt atlyginimą bei atsiėmė minėto dokumento kopiją. Kadangi pareiškėjos 2011 m. gruodžio 12 d. prašymas buvo nagrinėjamas atsižvelgiant į jos nurodytą aplinkybę, kad ji jau turi istorinį SB „Jurginas“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašą bei pareiškėjai išreiškus savo valią dėl išduoto dokumento kopijos gavimo, atsakovas nesutinka su skundo argumentu, kad Vilniaus filialo 2011 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. IJ(12.5.1.254.)-34230 turinys neatitiko jos 2011 m. gruodžio 12 d. prašymo ir jai buvo padaryta 5 Lt materialinė žala.

Pareiškėja Vilniaus filialui 2011 m. gruodžio 14 d. pateikė papildymą prie 2011 m. gruodžio 12 d. prašymo, kuriame taip pat nurodė, kad išplėstinį istorinį SB „Jurginas“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašą ji jau turi, papildomai klausė, ar Juridinių asmenų registre iki 1999 metų buvo įregistruotas SB „Jurginas“ pirmininku V. N. ir kuriuo metu. Vilniaus filialas 2011 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. IJ(12.5.1.24.)-34786 nurodė, kad SB „Jurginas“ įstatus, kurie įregistruoti Vilniaus miesto valdybos 1992 m. liepos 2 d. potvarkiu Nr. 1329 V, pasirašė bendrijos valdybos pirmininkas V.

N., tačiau tuometinis Vilniaus miesto Įmonių rejestro tvarkytojas duomenų apie valdybos pirmininką neįregistravo ir šie duomenys vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 nebuvo įrašyti į Juridinių asmenų registrą, nesant visų nustatytų duomenų apie šį asmenį (asmens kodo, gyvenamosios vietos ir kt.). Taip pat šiame rašte buvo išaiškintos SB „Jurginas“ pirmininko G. J. duomenų įregistravimo ir išregistravimo Juridinių asmenų registre aplinkybės. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojo saugomoje juridinio asmens SB „Jurginas“ byloje yra saugoma 1994 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio paskirčiai sutartis Nr. 4 N01/95-2638, kurią pasirašė SB „Jurginas“ pirmininkas G.

J. Šis dokumentas saugomas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo suformuotoje žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio SB „Jurginas“, (duomenys neskelbtini) (toliau − Sklypas), archyvinėje dokumentų byloje. Pareiškėja ankščiau minėtuose savo prašymuose informacijos iš Nekilnojamojo turto registro apie šį dokumentą ir jo duomenis neprašė, todėl nebuvo prielaidų ir teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl tokios informacijos ir duomenų suteikimo. Ž. V. savo prašymuose aiškiai nurodė, kad prašo Juridinių asmenų registre esančių duomenų.

Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro duomenų ir dokumentų tvarkymą reglamentuoja visiškai skirtingi teisės aktai, nors abiejų registrų tvarkytojas yra tas pats juridinis asmuo, tačiau šių atskirų valstybės registrų duomenys įrašomi visiškai skirtingų dokumentų pagrindu, atitinkamai ir šių registrų tvarkytojui pateiktų dokumentų bylos yra atskiros, kuriose kaupiami skirtingi, atitinkantys tos srities teisės aktų reikalavimus, dokumentai. Sklypo nuomos sutarties šalys ir jų atstovai pagal galiojančius teisės aktus nėra Juridinių asmenų registro duomuo, o Sklypo nuomos sutartys nėra Juridinių asmenų registro dokumentų byloje saugomas dokumentas.

Toks dokumentas saugomas Nekilnojamojo turto registro dokumentų byloje kaip juridinio fakto apie sudarytą nuomos sandorį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindas. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi, dokumentų, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridiniai faktai, kopijos, esant motyvuotam prašymui, teikiamos tik to nekilnojamojo daikto savininkams, daiktinių teisių turėtojams, paveldėtojams ir kitiems konkrečiai įvardintiems asmenims, todėl išduoti 1994 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio paskirčiai sutarties Nr. 4 N01/95-2638 kopiją, net esant Ž.

V. prašymui, nebūtų teisinio pagrindo. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Vilniaus filialas nepateikė jai duomenų, kokiu pagrindu G. J. buvo įregistruotas SB „Jurginas“ pirmininku, nes SB „Jurginas“ saugomoje dokumentų byloje esantis G. J. 1999 m. lapkričio 12 d. prašymas Vilniaus m. Teisės departamento Rejestro tarnybai suteikti SB „Jurginas“ identifikavimo kodą buvo būtent tas dokumentas, kurio pagrindu įrašyti šios bendrijos pirmininko duomenys buvusioje juridinių asmenų registravimo įstaigoje, o vėliau perkelti į Juridinių asmenų registrą.

Dabartinis Juridinių asmenų registro tvarkytojas negali būti atsakingas dėl to, kad G. J., kaip SB „Jurginas“ pirmininko, duomenys buvusioje juridinių asmenų registravimo įstaigoje buvo įrašyti tik 1999 m. lapkričio 16 d., nors faktiškai jis šį statusą galimai buvo įgijęs anksčiau. Pareiškėjos teiginys, kad G. J., būdamas SB „Jurginas“ pirmininku, pateikė ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-702-01/2005 patvirtina, kad G. J. buvo SB „Jurginas“ pirmininku daug anksčiau, negu šie duomenys buvo įregistruoti buvusioje juridinių asmenų registravimo įstaigoje, o tai reiškia, kad ne G.

J., kaip SB „Jurginas“ pirmininko duomenų įregistravimas juridinių asmenų registravimo įstaigoje teisiškai patvirtino šio asmens įgalinimus, bet jo išrinkimo bendrijos pirmininku dokumentas, todėl pareiškėja savo teisę pateikti prašymą Vilniaus m. 4 apylinkės teismui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-702-01/2005 nepagrįstai sieja su G. J., kaip SB „Jurginas“ pirmininko, duomenų įregistravimu tuometinėje juridinių asmenų registravimo įstaigoje ir Juridinių asmenų registre. Be to, Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, todėl ši aplinkybė užkerta kelią proceso atnaujinimui nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-702-01/2005, nevertinant kitų civilinio proceso atnaujinimo pagrindų galimo buvimo.

Nepagrįstas Ž. V. argumentas, kad ji negavo reikalingos informacijos iš Vilniaus filialo ir tuo jai padaryta 2477,46 Lt žala, kuri iš jos išieškota vykdant Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-702-01/2005. Pareiškėjos nurodoma žala niekaip negali būti susijusi su Vilniaus filialo 2011 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. IJ(12.5.1.254.)-34230 ir 2011 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. IJ(12.5.1.254.)-34786, kurie buvo parengti daug vėliau, negu atsirado tariama žala. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 9.11 punktu, Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi užtikrinti, kad registre nebūtų įrašyti skirtingi nei nurodytieji dokumentuose ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti duomenys ir informacija, todėl pareiškėjos siekimas gauti jos subjektyviu įsitikinimu reikalingą informaciją, o ne informaciją pagrįstą galiojančiomis Juridinių asmenų registro tvarkymą reglamentuojančiomis teisės normomis ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktais dokumentais, nėra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjos teiginiai, kad Vilniaus filialas pateikė jai akivaizdžiai neteisingą informaciją nepagrįstas nei ankščiau minėtų jos prašymų nei Vilniaus filialo atsakymų į šiuos prašymus turiniu. Taip pat skundžiami Vilniaus filialo raštai niekaip negalėjo turėti įtakos tariamos 100 000 Lt moralinės žalos, kurią pareiškėja sieja su jos vyro mirtimi 2006 m. sausio 23 d., atsiradimui, nes tarp šių faktų nėra jokio priežastinio ryšio. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos viešojo administravimo subjekto civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo, o šių sąlygų buvimą patvirtinančių įrodymų pareiškėja nepateikė.

Ž. V. skunde nurodytas motyvas, kad negavusi reikalingos informacijos iš Vilniaus filialo, ji neturi galimybės atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-702-01/2005 rodo, kad pareiškėja siekia ne pažeistų teisių (interesų) gynimo šioje byloje, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių nustatymo, turėdama tikslą jas panaudoti minėtos civilinės bylos proceso atnaujinimui, o tokių ginčų nagrinėjimas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 117–119) nurodo, kad pagal Civilinį kodeksą (toliau – ir CK) civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos sąlygos, kurias nustačius skundas gali būti patenkinamas. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį prievolė atlyginti žalą nekyla. Visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą privalo įrodyti pareiškėja. Pareiškėja prašė iš VĮ Registrų centro informacijos ir išsami informacija jai buvo pateikta. Pareiškėjai buvo išaiškintos SB „Jurginas“ pirmininko G.

J. duomenų įregistravimo ir išregistravimo Juridinių asmenų registre aplinkybės, taip pat, kad SB „Jurginas“ įstatus pasirašė valdybos pirmininkas V. N., tačiau tuometinis Vilniaus miesto Įmonių registro tvarkytojas duomenų apie valdybos pirmininką neįregistravo ir šie duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 nebuvo įrašyti į Juridinių asmenų registrą, nes nebuvo visų duomenų apie asmenį (asmens kodas, gyvenamoji vieta ir kt.). Kadangi pareiškėja prašė duomenų iš Juridinių asmenų registro, jai ir buvo suteikta informacija tik iš minėto registro.

Pagrindo teikti informacijos iš Nekilnojamojo turto registro, kuriame yra saugomi duomenys, susiję su nekilnojamuoju turtu, nebuvo. Be to, jeigu ir būtų pareiškėjos prašymas pateikti Nekilnojamojo turto registro informaciją, VĮ Registrų centras neturėtų teisinio pagrindo išduoti pareiškėjai 1994 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio paskirčiai sutarties kopiją. Pagal pareiškėjos raštišką prašymą jai buvo išduotas dokumentas (1999 m. lapkričio 12 d. prašymas suteikti SB „Jurginas“ identifikavimo kodą), kurio pagrindu SB „Jurginas“ pirmininku registruose buvo nurodytas G.

J. Pažymėjo, kad ginčo dėl registre padaryto įrašo minėtu pagrindu nėra. Mano, kad VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro tvarkytojas nėra ir negali būti atsakingas, kad duomenys registre apie SB „Jurginas“ pirmininką G. J. buvo įrašyti tik 1999 m. lapkričio 16 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojas registruoja tik jam pateiktą informaciją, todėl jeigu informacija registro tvarkytojui nebuvo pateikta, pagrindo registruoti G. J. pirmininku nebuvo. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad VĮ Registrų centro atsakymai į pareiškėjos pateiktus prašymus dėl informacijos suteikimo yra individualūs administraciniai aktai.

Iš turimų dokumentų matyti, kad pareiškėja neprašė išspręsti jos teisių ir pareigų klausimo, todėl nebuvo ir negalėjo būti priimti individualūs administraciniai aktai. Byloje nėra jokių procesinių dokumentų, kad VĮ Registrų centro atsakymai pareiškėjai buvo skundžiami. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad antstolio iš pareiškėjos išieškota 2477,46 Lt suma yra žala, padaryta neteisėtais VĮ Registrų centro veiksmais. Pareiškėjos skola atsirado daug anksčiau nei buvo atlikti atsakovo veiksmai. Todėl tarp VĮ Registrų centro veiksmų ir iš pareiškėjos antstolio išieškotos skolos nėra priežastinio ryšio, kuris yra viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei atsirasti.

Pareiškėjos VĮ Registrų centrui už atliktus darbus sumokėti 5 Lt taip pat negali būti priteisti, nes dokumentas iš registro buvo išduotas pareiškėjos prašymu. Nepagrįstais laiko pareiškėjos teiginius, kad jeigu būtų pateikti visi dokumentai ir nebūtų neteisėtų veiksmų, ji turėtų galimybę atnaujinti civilinę bylą. Priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus, atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį − teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus.

Nėra jokio juridiškai reikšmingo tiesioginio ar netiesioginio priežastinio ryšio tarp VĮ Registrų centro 2011 m. gruodžio mėnesį atliktų veiksmų ir pareiškėjos vyro mirties (2006 m. sausio 23 d.). Mano, kad byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad dėl VĮ Registrų centro veiksmų pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala, kurią reikia atlyginti pinigais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti: 2011 m. gruodžio 12 d. pareiškėja Ž. V. prašė Juridinių asmenų registro tvarkytojo pateikti duomenis, ar pagal šio registro duomenis G. J. buvo SB „Jurginas“ pirmininku, jei buvo – kokiu laikotarpiu, bei pateikti šį faktą patvirtinančių Juridinių asmenų registro dokumentų nuorašus. Juridinių asmenų registro tvarkytojas, įvertinęs, kad duomenys apie G. J. buvimą SB „Jurginas“ pirmininku iki pareiškėjos Ž.

V. prašymo teikimo nebuvo perkelti į Juridinių asmenų registrą, 2011 m. gruodžio 13 d. juos įrašė, bei pateikė pareiškėjai dokumento, kurio pagrindu šie duomenys įrašyti, nuorašą, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Registro tarnyboje 1999 m. lapkričio 12 d. gautą SB „Jurginas“ prašymą suteikti identifikavimo kodą, pasirašytą bendrijos primininko G. J.. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad duomenys apie tai, jog G. J. nuo 1999 m. lapkričio 16 d. iki 2005 m. rugpjūčio 17 d. buvo SB „Jurginas“ pirmininku, yra klaidingi (t. y. kad minėtas asmuo tuo laikotarpiu nebuvo SB „Jurginas“ pirmininku), taip pat kad šiuos duomenis būtų prašoma ištaisyti (CK 2.69 str.).

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad minėti VĮ Registrų centras veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ 3.1. punktas numato, kad iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo numatytų informacinių sistemų į Juridinių asmenų registrą automatiškai perkeliami šie juridinių asmenų duomenys: kodas, pavadinimas, teisinė forma, buveinė (adresas), veikla, teisinis statusas, duomenys apie vadovą, įregistravimo data, išregistravimo data, o ir 3.2 punktas (2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1113 redakcija) – kad kiti šio nutarimo 3.1 punkte nenurodyti duomenys ir informacija įrašomi į Juridinių asmenų registrą iš dokumentų, esančių juridinio asmens registravimo dokumentų byloje, juridinių asmenų registro tvarkytojui gavus pranešimą Juridinių asmenų registro nuostatų nustatytais atvejais, taip pat prašymą įregistruoti ar įrašyti pakeistus dokumentus ar duomenis ar pateikti Juridinių asmenų registro išrašą.

Duomenys ir informacija iki jų perkėlimo ar įrašymo į Juridinių asmenų registrą naudojami kaip juridinių asmenų registravimo duomenys ir informacija.

Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja Ž. V. nei skunde, nei teismo posėdyje nepagrindė, kaip tuo, kad Juridinių asmenų registre nėra įrašyti duomenys apie G. J. buvimą SB „Jurginas“ pirmininku, kaip teigiama, jau nuo 1993 metų, jai padaryta žala, t. y. kaip tokių duomenų nebuvimas kliudo jai kreiptis į Vilniaus m. 4 apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-702-01/2005, taip pat kokiu tikslu, kaip teigiama, Juridinių asmenų registro tvarkytojas siekia nuslėpti tikrą 1994 m. gruodžio 30 d. sutartį SB „Jurginas“ vardu, juo labiau, kad apie šią sutartį pareiškėjai Ž. V. yra žinoma bent jau nuo 2005 metų.

Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre dar 1995 m. sausio 3 d. buvo registruota 1994 m. gruodžio 30 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 4 N01-95-2638, kuria SB „Jurginas“, atstovaujamai bendrijos pirmininko G. J., išnuomotas 1,4395 ha žemės sklypas, savaime nereiškia, kad duomenys apie SB „Jurginas“ pirmininką turėjo būti automatiškai įrašyti į Juridinių asmenų registrą.

III. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (b. l. 163–164), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimą ir jos skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad jos bylą nagrinėjantis teisėjas buvo šališkas ir akivaizdžiai prieš ją nusistatęs. 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2505-624/2012 tas pats teisėjas atmetė SB „Jurginas“ narių skundą ir neapgynė jų pažeistų teisių.

Teigia, kad G. J. SB „Jurginas“ pirmininku buvo ne nuo 1999 metų, kaip melagingai nurodė Registrų centras savo 2011 m. gruodžio 14 d. atsakyme, o nuo 1993 iki 2005 metų, tačiau jis niekada nebuvo registruotas Juridinių asmenų registre, kaip reikalauja įstatymas, ir būtent šią informaciją pareiškėja norėjo gauti iš Registrų centro. Teisėjas neatsižvelgė į pareiškėjos paaiškinimus, visiškai ignoravo Registrų centro akivaizdžiai neteisėtus veiksmus, net nesiruošė nagrinėti versiją, kad tarp Vilniaus m. 4 apylinkės teismo teisėjų, SB pirmininkų ir Registrų centro darbuotojų yra korupciniai ryšiai, kad Registrų centras prieš daug metų buvo informuotas ir apie G. J. vardu suklastotą SB „Jurginas“ bendro naudojimo žemės sutartį Nr. 4 N01/95-2638, ir apie aferą dėl pareiškėjos šeimos žemės sklypų ir dėl bendrijos bendro turto.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Registrų centro Vilniaus filialo, su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 168–169) nurodė, kad apeliantei visos procesinės teisės ir pareigos, tarp kurių teisė pareikšti nušalinimą teisėjui, buvo raštu išdėstytos teismo šaukime, taip pat žodžiu prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Pareiškėjos reiškiamo nušalinimo motyvas − aplinkybė, kad teisėjas yra nagrinėjęs sodininkų bendrijos „Jurginas“ narių skundą, jai buvo žinoma iki šios bylos nagrinėjimo, o tokiu atveju nušalinimas teisėjui gali būti pareikštas tik prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Pareiškėjos teiginiai dėl teisėjo suinteresuotumo bylos baigtimi ir nusistatymo prieš ją nepagrįsti jokiais įrodymais ir aplinkybėmis.

Taip pat teigia, kad skundo argumentai, kad G. J. niekada nebuvo įregistruotas Juridinių asmenų registre kaip reikalauja įstatymas, kad Registrų centras nepateikė nei jai, nei teismui dokumentų nuorašų, kurie įrodytų, kad G. J. buvo įregistruotas Juridinių asmenų registre, nepagrįsti įrodymais. Atsižvelgiant tą aplinkybę, kad duomenys apie G. J. įregistravimą sodininkų bendrijos „Jurginas“ pirmininku pareiškėjos 2011 m. gruodžio 12 d. prašymo pateikimo metu nebuvo perkelti į Juridinių asmenų registrą, jai sutikus buvo išduota G. J. 1999 m. lapkričio 12 d. prašymo Vilniaus m. Teisės departamento Rejestro tarnybai suteikti sodininkų bendrijai „Jurginas“ identifikavimo kodą kopija − t. y. šių duomenų, kurie į Juridinių asmenų registrą buvo perkelti 2011 m. gruodžio 13 d., įregistravimo juridinis pagrindas, bei parengtas Vilniaus filialo 2011 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. IJ(12.5.1.24.)-34230, kuriame suteikta pareiškėjos prašyta informacija bei išduota dokumento, kurio pagrindu įregistruoti duomenys, kopija. Jokių teisinių argumentų, paneigiančių G. J. kaip sodininkų bendrijos „Jurginas“ pirmininko netinkamo dokumentų ir duomenų tvarkymo Juridinių asmenų registre apeliantė nepateikė, šias aplinkybes teisingai ir pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

Pažymėjo, kad pareiškėjos skundas pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėtas jos pareikštų reikalavimų (prašymų) ribose, todėl jos argumentai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo atsakyta į visus jos klausimus, yra nepagrįsti, nes Ž. V. nebuvo atsakinėjama tik į tuos klausimus, kurie nesusiję su pareikšto skundo dalyku − turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 170–172) nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas teisingai įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą. Savo poziciją grindė teismo sprendime nurodytais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėja nekelia klausimo dėl pritaikytų materialinės teisės normų netinkamo aiškinimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes, pažeidė visapusiško ir objektyvaus įrodymų tyrimo reikalavimus (ABTĮ 81 str.). Todėl konstatuotina, kad apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra fakto klausimas, t. y. klausimas dėl byloje esančių įrodymų vertinimo tinkamumo.

Patikrinusi bylą šiuo aspektu, kolegija pažymi, kad bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ABTĮ 57 str.). Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Pareiškėja atsiradusią žalą kildina iš jos manymu neteisėtų VĮ Registrų centro veiksmų, kuriais jai buvo padaryta 2482,46 Lt turtinė žala, kurią sudaro 5 Lt dokumento iš Juridinių asmenų registro išdavimo išlaidos, 2477,46 Lt, išieškoti iš jos pensijos vykdant Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2005-11-29 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-702-01/2005, ir 100 000 Lt neturtinė žala, padaryta pateikiant jai informaciją, kuri yra neteisinga ir neatitinka jos prašymų, siekiant nuslėpti tikrą 1994-12-30 sutartį SB „Jurginas“ vardu.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 2.73 straipsnio, nustatančio atsakomybę už neteisėtą atsisakymą įregistruoti juridinį asmenį bei už klaidas juridinių asmenų registre, 1 dalyje nustatyta, kad kai neteisėtai atsisakoma įregistruoti juridinį asmenį ir registruoti registrui pateikiamus duomenis ar registre registruojamus dokumentus, juridinis asmuo turi teisę reikalauti atlyginti visus jam tokiais veiksmais padarytus nuostolius. CK 2.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais juridiniam asmeniui padarytus nuostolius, taip pat nuostolius kitiems asmenims, padarytus tvarkant juridinių asmenų registrą, atlygina valstybė. Žala išieškoma teismo tvarka. Valstybei civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybės įgaliota institucija. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjų nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – VĮ Registrų centro) neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjams padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Taigi asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, turi nurodyti, kokiais neteisėtais veiksmais ar neteisėtu neveikimu arba neatidžiai ir nerūpestingai elgiantis viešojo administravimo srityje, jam buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala. CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibūdina kaip fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir kt., teismo įvertintą pinigais.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja Ž. V. 2011 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu pateikti informaciją, ar pagal Juridinių asmenų registro duomenis G. J. buvo SB „Jurginas“ pirmininku, jeigu buvo – kokiu laikotarpiu ir pateikti šį faktą patvirtinančius Juridinių asmenų registro dokumentų nuorašus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ 3.1. punkte nustatyta, kad iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo numatytų informacinių sistemų į Juridinių asmenų registrą automatiškai perkeliami šie juridinių asmenų duomenys: kodas, pavadinimas, teisinė forma, buveinė (adresas), veikla, teisinis statusas, duomenys apie vadovą, įregistravimo data, išregistravimo data. Vadovaujantis minėto nutarimo 3.2 punktu (2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1113 redakcija), kiti šio nutarimo 3.1 punkte nenurodyti duomenys ir informacija įrašomi į Juridinių asmenų registrą iš dokumentų, esančių juridinio asmens registravimo dokumentų byloje, juridinių asmenų registro tvarkytojui gavus pranešimą Juridinių asmenų registro nuostatų nustatytais atvejais, taip pat prašymą įregistruoti ar įrašyti pakeistus dokumentus ar duomenis ar pateikti Juridinių asmenų registro išrašą. Duomenys ir informacija iki jų perkėlimo ar įrašymo į Juridinių asmenų registrą naudojami kaip juridinių asmenų registravimo duomenys ir informacija.

Juridinių asmenų registro tvarkytojas, įvertinęs, kad duomenys apie G. J. buvimą SB „Jurginas“ pirmininku iki pareiškėjos Ž. V. prašymo teikimo nebuvo perkelti į Juridinių asmenų registrą, 2011 m. gruodžio 13 d. juos įrašė ir 2011 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. IJ(12.5.1.24.)-34230 informavo pareiškėją, kad Juridinių asmenų registro dokumentų byloje esančių dokumentų ir duomenų pagrindu G. J. įregistruotas sodininkų bendrijos „Jurginas“ pirmininku nuo 1999 m. lapkričio 16 d. iki 2005 m. rugpjūčio 17 d. bei pridėjo dokumento, kurio pagrindu įregistruoti šie duomenys, nuorašą, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Registro tarnyboje 1999 m. lapkričio 12 d. gautą SB „Jurginas“ prašymą suteikti identifikavimo kodą, pasirašytą bendrijos primininko G. J. (b. l. 49, 55).

Pareiškėja Ž. V. VĮ Registrų centrui 2011 m. gruodžio 14 d. pateikė papildomą prašymą, kuriame prašė išduoti SB „Jurginas“ bylos dokumento nuorašą, patvirtinantį, kad G. J. 1999 metais buvo registruotas SB „Jurginas“ pirmininku, atsakyti, ar Juridinių asmenų registre iki 1999 metų buvo registruotas dar vienas SB „Jurginas“ pirmininkas V. N., o jeigu buvo – tai kokiu laikotarpiu, bei pateikti dokumento nuorašą (b. l. 54). VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2011 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. IJ(12.5.1.24.)-34786 informavo pareiškėją, kad pagal Juridinių asmenų registro dokumentų byloje esančius dokumentus Vilniaus miesto valdybos 1992 m. liepos 2 d. potvarkiu Nr. 1329 V įregistruoti sodininkų bendrijos „Jurginas“ įstatai, kuriuos pasirašė bendrijos valdybos pirmininkas V. N. Vilniaus miesto Įmonių rejestro tvarkytojas duomenų apie valdybos pirmininką neįregistravo. Tvarkant duomenis Juridinių asmenų registre V. N. duomenys į registrų duomenų bazę nebuvo įrašyti, nes nepateikti duomenys, kurie vadovaujantis Juridinių asmenų registro nuostatais turi būti nurodyti apie fizinį asmenį. Taip pat nurodė, kokiu pagrindu ir laikotarpiu G. J. buvo įregistruotas SB „Jurginas“ pirmininku ir kad kitų dokumentų ir duomenų apie V. N. ir G. J. Juridinių asmenų registre nėra (b. l. 53).

Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad duomenys apie G. J. buvimą SB „Jurginas“ pirmininku nuo 1999 m. lapkričio 16 d. iki 2005 m. rugpjūčio 17 d. yra klaidingi ar kad šiuos duomenis būtų prašoma ištaisyti (CK 2.69 str.).

Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad VĮ Registrų centras veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, o nenustačius neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų, nėra būtinosios sąlygos atsirasti atsakomybei už žalą, t. y. nėra pagrindo pareiškėjai priteisti žalos atlyginimą pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį.

Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai ir detaliai aptarus bei įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis kolegija nenustatė. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo argumentavimą.

Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo, nes tas pats teisėjas nagrinėjo ir atmetė SB „Jurginas“ narių skundą, pažymėtina, kad ABTĮ 46 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutarimą, nutartį), išsprendžiant bylą iš esmės, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai tą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Iš paminėtos nuostatos matyti, jog draudimas pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą pirmiausia siejamas tik su dalyvavimu toje pačioje byloje, kuri jau buvo išnagrinėta iš esmės. Aplinkybės, kad tas pats teisėjas yra dalyvavęs nagrinėjant kitas panašaus pobūdžio bylas arba teisėjas jau yra nagrinėjęs bylas pagal to paties pareiškėjo skundus, nėra pagrindas pripažinti tokią situaciją kaip keliančią abejonių dėl teismo sudėties teisėtumo ir savaime nesudaro pagrindo nusišalinimui (2008 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1967/2008). Pareiškėjos teiginiai dėl teisėjo nesąžiningumo ir neobjektyvumo nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini.

Patikrinusi bylą joje surinktų įrodymų įvertinimo teisingumo aspektu, kolegija atsižvelgia į išvardintus argumentus bei sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytais argumentais ir pateiktomis išvadomis pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrįstu, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos Ž. V. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Irmantas Jarukaitis Skirgailė Žalimienė