c889b9fd-7d5a-4f2e-a199-11d60e13b41b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-4494-821/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02542-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 34,1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas S. S. su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), (nuo 2019-04-01 LukiÅ¡kių Tardymo izoliatoriaus – Kalėjimo teises ir pareigas perėmė Vilniaus PN), 150 000 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų už laikotarpį nuo 2002-12-08 iki 2011-02-10 (toliau – Ginčo laikotarpis). PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kina, kad jam kalint LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), jis buvo laikomas perpildytose kamerose, sanitarinis mazgas buvo prie pat durų, nuo likusio kameros ploto atskirtas tik 1 m sienele, todėl nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo privatumas, nebuvo jokios ventiliacijos sistemos.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad langai neatsidarinėjo dėl kamerose įrengtų grotų, pastato konstrukcijose pilna sveikatai pavojingo asbesto. Pasivaikščioti per dienÄ lauke bÅ«davo skiriama viena valanda. Kameros nedezinfekuojamos, veisiasi kenkėjai, skalbiniai neplaunami. Teigia, kad pareiÅ¡kėjui dėl tokių kalinimo sÄ lygų sutriko sveikata, prasidėjo emocinė depresija, nerimas, pareiÅ¡kėjas patytė dvasinius nepatogumus, psichologinius sutrikimus, pablogėjo bendravimas. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN pateikė atsiliepimÄ (b. l. 13-23), kuriame nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Taip pat praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį, nurodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2020-07-27 dėl tariamai jo atžvilgiu padarytų pažeidimų už Ginčo laikotarpį, praleistÄ LukiÅ¡kių TI-K. PaaiÅ¡kina, kad Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016-06-28 įsakymu Nr. V212, 6.22 papunktį, suimtųjų (nuteistųjų) atvykimų ir iÅ¡vykimų apskaitos dokumentų saugojimo terminas yra 3 metai, todėl Vilniaus PN neturi galimybės pateikti iÅ¡samesnės informacijos apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ , kameras, kuriose jis buvo laikomas bei kartu laikomu asmenų skaičių Ginčo laikotarpiu.

Atsakovės atstovas taip pat pažymėjo, kad Lukiškių TI-K skirstant atvykusius asmenis į kameras buvo laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Nurodo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

PaaiÅ¡kina, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m aukščio. Vėdinimas buvo atliekamas per langus ir tai atitiko teisės aktų reikalavimus. Teisės aktuose nebuvo numatytas reikalavimas, kad kamerose bÅ«tų sanitarinio mazgo atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Atsakovės atstovas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, taip buvo siekiama užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

PareigÅ«nai, bendraudami su suimtaisiais bei nuteistaisiais, laikosi bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Taigi, nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl 150 000 Eur neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina dėl jo laikymo jam atliekant bausmę LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu, atlyginimo. Atsakovės atstovas Vilniaus PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir pareiÅ¡kėjo reikalavimui praÅ¡o taikyti 3 metų senaties terminÄ . Sprendžiant nagrinėjamoje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN neveikimas laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į atsakovės atstovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ .

CK 1.125 straipsnio 8 dalis įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Å ios CK nuostatos taikytinos pareikÅ¡tų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011-09-20 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka.

Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti. CK neįtvirtinta konkrečių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sÄ raÅ¡o. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009).

IeÅ¡kinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisę. IeÅ¡kinio senaties institutas negali bÅ«ti vertinamas kaip vienaÅ¡alis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio Å¡alies interesais. Ä®statymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytÄ terminÄ suteikia tokiai teisei gynybÄ nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, jei kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016; kt.). Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas siekia, kad jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už jo kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2002-12-08 iki 2011-02-10.

SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė 2020-07-27 (spaudas ant voko, b. l. 7), taigi praleidęs įstatyme nustatytÄ senaties terminÄ . CK 1.131 str. 2 d. nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino grindžia tuo, jog esÄ negalėjo susipažinti su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, dėl to nežinojo, kad jo teisės pažeidžiamos. Nors pareiÅ¡kėjas nesutinka su senaties termino taikymu, tačiau teismui nei skunde, nei jo patikslinimuose nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kurios jam bÅ«tų sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismÄ . PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio pažeidimų, teigdamas, kad jo kalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos, kankinančios, žeminančios žmogaus orumÄ .

Pažymėtina, kad asmuo turi suprasti, kad su juo yra elgiamasi netinkamai, jis žeminamas ir kankinamas. Jei pareiÅ¡kėjas jautė Konvencijos 3 straipsnį atitinkantį diskomfortÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas visÄ nustatytÄ laikotarpį suvokė ar turėjo suvokti, kad jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos kankinant ir tai sudaro pagrindÄ kreiptis į teismÄ . Neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, jaučiami nepriklausomai nuo suėmimo vykdymÄ reglamentuojančių teisės aktų turinio, todėl įstatymų nežinojimas, netinkamas jų nuostatų suvokimas, teisinių žinių stoka nepateisina delsimo kreiptis į teismÄ .

Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo apie patirtÄ neturtinę žalÄ ir dėl to praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pastebėtina, kad pats pareiÅ¡kėjas skundÄ grindė tuo, kad nežmoniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos sÄ lygojo jam orumo pažeminimÄ , judėjimo laisvės apribojimÄ , psichologinį sukrėtimÄ , o tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjui jo bausmės atlikimo metu buvo žinoma apie patirtÄ Å¾alÄ . Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad ieÅ¡kinio senaties terminÄ jis praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, todėl objektyvių pagrindų atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nėra.

Byloje nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o atsakovo atstovas praÅ¡o ieÅ¡kinio senatį taikyti, teismas gali skundÄ atmesti, motyvuodamas vien ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstyti argumentų dėl pareikÅ¡to materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebÅ«tina, pakanka teismo sprendimÄ motyvuoti ieÅ¡kinio senaties taikymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-07 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-442-2256-12).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo S. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Iveta Pelienė