2016-11-18 Nr. AB-21787-3-61-3-02944-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. K. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui ir valstybės įmonės Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Gaivilė“ dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2016-11-18 Nr. AB-21787-3-61-3-02944-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja M. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame prašė panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. cspr1-9.
Full text
Administracinė byla Nr. A-2766-502/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02944-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija 12.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. K. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui ir valstybės įmonės Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Gaivilė“ dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėja M. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame prašė panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. cspr1-9.
Pareiškėja skunde nurodė, kad VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2015 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. csprl-79 nusprendė atnaujinti terminą UAB „Gaivilė“ skundui paduoti ir išnagrinėjusi skundą panaikino VĮ Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir teritorinis registratorius) 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą, kuriuo teritorinis registratorius patenkino M. K. atstovės O. K. 2014 m. gruodžio 9 d. prašymą ir Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 20/206570 įregistravo juridinį faktą, t. y. įrašė žymą, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM) Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-390 (toliau – ir Įsakymas) pagrindu yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), – tvarka.
Pareiškėja skunde teigė, kad UAB „Gaivilė“ prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti buvo patenkintinas nepagrįstai, nes Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenys yra vieši, todėl aplinkybė, kad UAB „Gaivilė“ sužinojo apie 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą įregistruoti juridinį faktą tik 2015 m. kovo 17 d., negali būti pripažįstama svarbia, tuo labiau kad skundžiamo sprendimo atnaujinti praleistą terminą motyvas (teritorinio registratoriaus nepranešimas apie savo sprendimą) nėra pagrįstas nuoroda į teisės aktą, nustatantį tokią pareigą.
UAB „Gaivilė“, kad ji perka žemę su jau nustatyta ir įregistruota naudojimosi žeme tvarka pagal NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-390, buvo žinoma jau 2013 m. balandžio 8 d. įsigyjant žemės sklypo dalį. NTR 2014 m. gruodžio 12 d. išrašas liudija, kad nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu) tvarka galioja nuo 2014 m. gruodžio 12 d., o jos įregistravimo pagrindas yra Įsakymas. Pareiškėjos manymu, konkrečių žemės sklypo plane pažymėtų dalių priskyrimas atskiriems pastatams eksploatuoti iš esmės ir reiškia pačios bendriausios naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymą.
Teritorinio registratoriaus veiksmai, įregistruojant nustatytą naudojimosi tvarką, yra teisėti ir atitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, taip pat Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.254 straipsnio 1 ir 2 punktų reikalavimus. Iki pareiškėjos žemės sklypo dalies įsigijimo buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) 829 kv. m žemės sklypo detalusis planas, kuriame tiksliai nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) eksploatuoti.
Pareiškėjos teisės apibrėžtos sutartimi ir buvusio savininko – valstybės. NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. įsakymas Nr. 8VĮ-(14.8.2)-390, kurio pagrindu atliktas įrašas, yra teisėtas ir galiojantis. UAB „Gaivilė“ ginčijo tik įregistravimo procedūrą. Sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), valdomas dviejų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, kai realiosios dalys yra nustatytos. Skundžiamo sprendimo nuoroda į CK 4.81 str., kaip vienintelį nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymo būdą bendraturčių tarpusavio susitarimu, yra nepagrįsta, nes minėtame straipsnyje kalbama apie teisę nusistatyti tokią tvarką, o ne kokius nors ribojimus.
CK 1.136 straipsnio 2 dalis nustato, kad vienas iš teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų yra administraciniai aktai. Toks aktas ir yra Įsakymas. Žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), įgijėjai, nupirkę iš valstybės sklypo dalis, yra jos teisių ir pareigų perėmėjai. Įsakymo įregistravimas nepakeitė įgijėjų teisių ir pareigų, tik išviešino sklypo naudojimo tvarką.
Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad išnagrinėjęs pareiškėjos atstovės prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, 2014 m. gruodžio 12 d. Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 20/206570 įregistravo prašomą juridinį faktą, kad NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2)-390 yra nustatyta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka. UAB „Gaivilė“, žemės sklypo bendraturtė, šį sprendimą apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri sprendimą panaikino ir priėmė naują. VĮ Registrų centro Kauno filialas, būdamas pavaldus ir atskaitingas centriniam padaliniui, gavęs VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą, 2015 m. gegužės 4 d. Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) teisėtai ir pagrįstai išregistravo įregistruotą juridinį faktą dėl žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo.
Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ginčas kilęs tarp pareiškėjos ir VĮ Registrų centro, tiesiogines nepageidaujamas pasekmes pareiškėjai sukėlė būtent VĮ Registrų centro sprendimas, todėl VĮ Registrų centro Kauno filialas atsakovu į bylą įtrauktas nepagrįstai, jo procesinė padėtis turėtų būti pakeista į trečiojo suinteresuoto asmens.
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, jog įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Dokumentai, kurių pagrindu atsiranda juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui būtini duomenys. M. K. motyvas, kad 2013 m. balandžio 8 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 2.2 p. patvirtina, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Valstybės turto fondo, buvo nustačiusi ir įregistravusi naudojimosi žemės sklypu tvarką, yra nepagrįstas, kadangi 2013 m. balandžio 8 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 2.2 punkte yra perrašyta informacija iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau nėra jokių įrašų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. 2013 m. balandžio 10 d. į 390/828 dalis žemės sklypo nuosavybės teises įregistravus UAB „Gaivilė“, Nekilnojamojo turto registro duomenys apie VĮ Valstybės turto fondo turto patikėjimo teisę ir Įsakymą buvo perrašyti į archyvinius, t. y. minėtas sutarties 2.2 punkto įrašas Nekilnojamojo turto registre galiojo nuo 2012 m. liepos 19 d. iki 2013 m. balandžio 10 d. Pažymėjo, kad šiuo atveju svarbu yra ir tai, jog nei 2013 m. kovo 21 d., nei 2013 m. balandžio 8 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyse nėra paminėta, kad žemės sklypui yra nustatyta kokia nors naudojimosi juo tvarka. Kadangi jokie teisės aktai nenustato galimybės Nekilnojamojo turto registre registruoti juridinius faktus dėl žemės sklypo dalių, kurios reikalingos sklype esantiems pastatams eksploatuoti, nustatymo, todėl Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad teritorinis registratorius M. K. 2014 m. gruodžio 9 d. prašymą tenkino nepagrįstai, ir teritorinio registratoriaus 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikino.
Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT prie ŽŪM atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepime nurodė, kad tarp UAB „Gaivilė“ ir M. K. kilęs civilinis ginčas dėl to, ar tarp ginčo žemės sklypo bendraturčių nustatyta naudojimosi ginčo žemės sklypu, kuris šiuo metu yra nagrinėjamas Kauno apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. 2-298-944/2015), tvarka. NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyrius 2013 m. balandžio 8 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Gaivilė“ buvo parduota žemės sklypo dalis – 0,0390 ha, esanti adresu: (duomenys neskelbtini). Naudojimosi sklypu tvarka minėtoje valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje neaptarta. NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyrius 2013 m. kovo 21 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria M. K. buvo parduota 0,0438 ha žemės sklypo dalis, esanti adresu: (duomenys neskelbtini). Naudojimosi sklypu tvarka minėtoje valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje neaptarta. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal parengtą parduodamo žemės sklypo planą, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. įsakyme Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-390 nustatyta 0,0828 ha žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams reikalingos dalys. Šiuo administraciniu aktu jokia naudojimosi tvarka nenustatyta, todėl VĮ Registrų centras negalėjo įregistruoti tokio juridinio fakto, o juo labiau šio fakto nustatymo juridiniu pagrindu laikyti Įsakymą. Ginčijamu VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. balandžio 24 d. sprendimu tai ir buvo konstatuota, todėl pagrindo naikinti šį sprendimą nėra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Gaivilė“ atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepime nurodė, kad nors Nekilnojamojo turto registro duomenys vieši, bet ji neprivalo kiekvieną dieną domėtis, ar kas nepasikeitė. Apie sprendimą, kuriuo remiantis buvo padarytas ginčijamas įrašas NTR, ji nebuvo informuota ir apie tai sužinojo tik tada, kai į civilinę bylą kaip įrodymas buvo pateiktas NTR išrašas, todėl centrinis registratorius visiškai pagrįstai atnaujino terminą UAB „Gaivilė“ skundui paduoti. UAB „Gaivilė“ sudarant žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį naudojimosi tvarka žemės sklypui nebuvo nustatyta, Nekilnojamojo turto registre nebuvo ir žymos apie sudarytą susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Įsakymu nebuvo nustatyta naudojimosi ginčo sklypu tvarka, o nustatytos tik tuo metu valstybei priklausiusio žemės sklypo dalys, reikalingos konkretiems statiniams eksploatuoti. Naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nustatoma jų sudarytu sandoriu, o ne administraciniu aktu. Įsakymas negalėjo turėti jokios įtakos UAB „Gaivilė“ teisėms naudotis ginčo žemės sklypu, kadangi Įsakymas nebuvo nei patvirtintas notariškai, nei įregistruotas viešame registre, iki UAB „Gaivilė“ įgijo dalį sklypo. Todėl vadovaujantis CK 1.75 straipsnio 2 dalimi, net jei ir būtų nustatyta naudojimosi tvarka, ji neturėtų ir negalėtų turėti jokios įtakos UAB „Gaivilė“ teisėms. Teritorinio registratoriaus padaryta žyma apie naudojimosi tvarką pažeidžia UAB „Gaivilė“ teises, todėl pagrįstai centrinio registratoriaus buvo panaikinta.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Komisijos 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. csprl-79, kuriuo buvo patenkintas UAB „Gaivilė“ skundas ir panaikintas VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimas, kuriuo teritorinis registratorius patenkino M. K. atstovės O. K. prašymą ir NTR įraše įrašė žymą, kad NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-390 pagrindu yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), – tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas nustatė, kad Komisija patenkino UAB „Gaivilė“ prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl teritorinio registratoriaus 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo paduoti. UAB „Gaivilė“ prašyme nurodė, kad apie skundžiamą sprendimą sužinojo tik 2015 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo posėdyje, kai M. K. atstovė, siekdama įrodyti, kad tarp šalių yra nustatyta naudojimosi ginčo sklypu tvarka, pateikė teritorinio registratoriaus 2014 m. NTR centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, jog yra registruotas juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Kadangi teritorinis registratorius apie 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą įregistruoti juridinį faktą UAB „Gaivilė“ neįformavo, o UAB „Gaivilė“ nurodytos faktinės aplinkybės patvirtino, kad apie šį sprendimą ji sužinojo tik 2015 m. kovo 17 d., todėl Komisija pagrįstai UAB „Gaivilė“ prašyme nurodytą skundo padavimo termino praleidimo priežastį laikė svarbia ir objektyvia ir šį terminą atnaujino.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad pareiškėjos atstovė O. K. kreipėsi į teritorinį registratorių su prašymu įregistruoti juridinį faktą dėl NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. įsakyme nustatytų 438/828 dalių žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), priskyrimo pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Kartu su prašymu pateikė Įsakymą, 2011 m. birželio 22 d. žemės sklypo planą. Teritorinis registratorius 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu (sprendimas įformintas atliekant duomenų įrašymą registro įraše) O. K. prašymą patenkino ir NTR įraše įregistravo juridinį faktą, kad Įsakymo pagrindu yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), – tvarka. Komisija nustatė, kad 0,0828 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo UAB „Gaivilė“ ir M. K.. Pagal NŽT prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 2 d. prašymą ir kartu su prašymu pateiktą NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 30 d. įsakymą, 2012 m. kovo 12 d. į žemės sklypą buvo įregistruotos Lietuvos Respublikos nuosavybės ir NŽT prie ŽŪM turto patikėjimo teisės. Nuo 2012 m. liepos 19 d. iki 2013 m. balandžio 10 d. pagal VĮ Valstybės turto fondo prašymą ir kartu su prašymu pateiktą NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. įsakymą į 390/828 dalis žemės sklypo buvo įregistruotos VĮ Valstybės turto fondo turto patikėjimo teisės. Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT prie ŽŪM, 2013 m. kovo 21 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi 438/828 dalis žemės sklypo perleido M. K., o 2013 m. balandžio 8 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Valstybės turto fondo, 390/828 dalis žemės sklypo perleido UAB „Gaivilė“.
Teismas pažymėjo, kad pagal CK 4.81 str., namo, buto ar buto nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos tvirtinamas notaro ir registruojamas VĮ Registrų centre. UAB „Gaivilė“ yra pastato, pažymėto plane 1A2p, ir pastato, pažymėto plane 2A3p., esančių adresu: (duomenys neskelbtini), ir 0,0828 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Ginčo žemės sklypas), kuriame yra anksčiau nurodyti pastatai, bendraturtė. NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyrius 2013 m. balandžio 8 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Gaivilė“ buvo parduota žemės sklypo dalis – 0,0390 ha, esanti adresu: (duomenys neskelbtini) (bendras sklypo plotas – 0,0828 ha,). Naudojimosi sklypu tvarka minėtoje valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje neaptarta. Taip pat NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyrius 2013 m. kovo 21 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią M. K. buvo parduota žemės sklypo dalis – 0,0438 ha, esanti adresu: (duomenys neskelbtini) (bendras sklypo plotas – 0,0828 ha). Naudojimosi sklypu tvarka minėtoje valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje neaptarta.
Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.
NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus 2012 m. gegužės 18 d. įsakyme Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-390 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“ nustatyta 0,0828 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams reikalingos dalys. Teismas pažymėjo, kad šiuo administraciniu aktu jokia naudojimosi tvarka nenustatyta, todėl VĮ Registrų centro teritorinis registratorius negalėjo įregistruoti tokio juridinio fakto, o juo labiau juridiniu šio fakto nustatymo pagrindu laikyti minėtą NŽT prie ŽŪM įsakymą. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti. Šio įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad pareiškėjas kartu su prašymu įregistruoti faktą turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šio fakto atsiradimą. Dokumentai, kurių pagrindu atsiranda juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre būtini duomenys.
Teismas nurodė, kad NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. įsakyme Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-390 nustatyta, kad 0,0828 ha ploto valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti, pagal UAB „Geometra“ parengtą planinę medžiagą, reikalingos tokios dalys: pastatui – negyvenamam pastatui lA2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas –347,45 kv. m) – 0,0288 ha ploto dalis, žemės sklypo plane M. 1:500 pažymėta indeksu „B“ ir taškais 2; 3; 4; 5; 6; 7; 22; 21; 2; pastatui – negyvenamam pastatui 2A3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 167,64 kv. m) – 0,0102 ha ploto dalis, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėta indeksu „C“ ir taškais 7; 8; 9; 10; 23; 22; 7; pastatui – garažui-dirbtuvėms 311p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 96,45 kv. m) – 0,0438 ha ploto dalis, žemės sklypo plane M. 1:500 pažymėta indeksu „A“ ir taškais 10; 11; 12; 13; 14; 15; 16; 17; 18; 19; 20; 1; 2; 21; 22; 23; 10. Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad Įsakymas negalėjo būti pagrindas įregistruoti juridinį faktą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kadangi naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka šiame įsakyme nėra nustatyta.
Teismas taip pat bylos duomenimis nustatė, kad 2013 m. balandžio 10 d. į 390/828 dalis žemės sklypo įregistravus UAB „Gaivilė“ nuosavybės teises, Nekilnojamojo turto registro duomenys apie VĮ Valstybės turto fondo turto patikėjimo teisę ir Įsakymas buvo perrašyti į archyvinius, t. y. M. K. atstovės O. K. nurodytas sutarties 2.2 punkto įrašas NTR galiojo nuo 2012 m. liepos 19 d. iki 2013 m. balandžio 10 d. Nei 2013 m. kovo 21 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje, nei 2013 m. balandžio 8 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nėra paminėta, kad žemės sklypui nustatyta kokia nors naudojimosi juo tvarka.
Teismas konstatavo, kad Įsakyme bei sutartyse naudojimosi žemės sklypais tvarka nustatyta nebuvo, o Įsakyme buvo nustatytos žemės sklypo dalys, kurios reikalingos sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi atsisakyti įregistruoti juridinius faktus, jeigu įstatymai nenustato galimybės prašomus įregistruoti juridinius faktus registruoti Nekilnojamojo turto registre. Kadangi jokie teisės aktai nenustato galimybės Nekilnojamojo turto registre registruoti juridinius faktus dėl žemės sklypo dalių, kurios reikalingos sklype esantiems pastatams eksploatuoti, nustatymo, Komisija teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad teritorinis registratorius M. K. atstovės O. K. 2014 m. gruodžio 9 d. prašymą tenkino nepagrįstai ir, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 ir 32 straipsniais, 29 straipsnio 7 punktu, teritorinio registratoriaus 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikino teisėtai. Teismas sprendė, kad pareiškėjos skundas dėl Komisijos 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. csprl-79 panaikinimo yra nepagrįstas, todėl jį atmetė.
III. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
Pareiškėja apeliacinį skundą iš esmės grindžia teismui pateikto skundo argumentais. Papildomai nurodo, kad pareiškėjos atstovė 2012 m. sausio 21 d. kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyrių dėl leidimo susipažinti su (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planu bei nustatytomis jame esantiems pastatams eksploatuoti žemės sklypo dalimis. Susipažinusi su (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribomis, patvirtintomis Kauno m. savivaldybės įgalioto asmens parašu bei (duomenys neskelbtini) pastatui eksploatuoti šio sklypo realiąja dalimi, pažymėta indeksu A, geodeziniais matavimais nustatytomis koordinatėmis, kampų taškais bei atstumais, nustatytu 0,0438 ha plotu, atstovė parašė prašymą parduoti pareiškėjai 0,0438 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), prie jai nuosavybės teisėmis priklausančio pastato. Pareiškėja 2013 m. kovo 21 d. nupirko minėtą sklypo dalį - 0,0438 ha prie (duomenys neskelbtini)pastato. Žemės sklypo plane pastatas pažymėtas indeksu 311p. Žemės sklypo dalis prie šio pastato (pažymėta indeksu A) pažymėta atitinkamu žymėjimu tiek žemės sklypo plane, kurį pasirašytinai patvirtino Kauno miesto savivaldybės įgaliotas asmuo, tiek detaliajame plane, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės atitinkamu direktoriaus įsakymu. Žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), realiosios žemės sklypo dalys prie pastatų suformuotos remiantis geodeziniais matavimais, koordinačių taškais, atstumais tarp kampų. Remiantis šiais matavimais, sudarytas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo detalusis planas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos. Žemės sklypo dalys prie (duomenys neskelbtini) buvo nustatytos, remiantis istorinėmis Kauno miesto 19-o kvartalo žemės sklypų ribomis, kurios atsispindi ir detaliajame plane. Šios dalys yra nustatytos Įsakymu. Todėl kiekvieno pastato eksploatacijai priskirta žemė negali būti naudojama kito pastato eksploatacijai. Detaliajame šio sklypo plane aiškiai įvardinta konkrečios sklypo dalies, priskirtos pastato eksploatacijai, savininkai ir jie vadinami naudotojais.
Pareiškėja apeliaciniame skunde dėl termino atnaujinimo UAB „Gaivilė“ skundui paduoti nurodo, kad visi dokumentai paskelbti VĮ Registrų centro įrašuose nuo 2012 m. liepos 19 d., pareiškėja jokių naujų dokumentų, su kuriais nebūtų susipažinusi UAB „Gaivilė“ nepateikė. UAB „Gaivilė“ apie tai, kad ji perka žemę su jau nustatyta ir įregistruota naudojimosi žeme tvarka pagal Įsakymą, buvo žinoma 2013 m. balandžio 8 d., t. y. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 16ŽS pasirašymo momentu. Todėl teigti, kad dokumentai UAB „Gaivilė“, kurių pagrindu buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudojimosi tvarka nebuvo žinomi, nėra pagrindo.
Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad įregistruotame Įsakyme naudojimosi žeme tvarka yra nustatyta ne tik pareiškėjai dėl dabar priklausančios sklypo dalies, bet ir UAB „Gaivilė” priklausančių sklypo dalių (duomenys neskelbtini) statinių eksploatacijai, t. y. taip pat ir dėl sklypo dalių, kuriuos vėliau už pareiškėją įsigijo UAB „Gaivilė“. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas prie savarankiškai funkcionuojančių pastatų (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos nustatytos detaliuoju planu, kuris patvirtintas 2011 m. balandžio 13 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1541. (duomenys neskelbtini) pastatas yra savarankiškai funkcionuojantis. (duomenys neskelbtini) pastatai taip pat yra savarankiški pastatai. Nuosavybės teisė į šiuos pastatus Kauno m. savivaldybės valdybos 2001 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 1681 priklausė Kauno miesto savivaldybei.
Pareiškėja pažymėjo, kad UAB „Gaivilė” nuoroda į CK 4.81 straipsnį, kaip vienintelį nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymo būdą bendraturčių tarpusavio susitarimu, ir pareiškime padaryta išvada, kad tokios tvarkos negalima nustatyti administraciniu aktu, yra nepagrįsta, nes minėtame straipsnyje kalbama apie teisę nusistatyti tokią tvarką, bet nepasisakoma apie kokius nors naudojimosi tvarkos nustatymo ribojimus. CK 1.136 straipsnio 2 dalis nustato, kad vienas iš teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų yra administraciniai aktai, turintys civilines teisines pasekmes. Toks aktas ir yra Įsakymas. Įregistruota žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra pareiškėjos sugalvota, ji perkelta iš Įsakymo. Ginčydama pareiškėjos nupirkto sklypo naudojimosi tvarkos įregistravimą, UAB „Gaivilė” neginčija savo sklypo atžvilgiu įregistruotos naudojimosi tvarkos, neginčija atitinkamos savo žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties.
Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, 2015 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. sprl-79 panaikindama teritorinio registratoriaus 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą bei atsisakydama tenkinti pareiškėjos prašymą registruoti juridinį faktą, neabejotinai pažeidė CK 4.254 straipsnio 1 ir 2 punkto reikalavimus, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 29 straipsnio 7 punkto, Nekilnojamojo turto registro nuostatų 14 straipsnio 2 dalies 7, 8 ir 10 punkto reikalavimus. UAB „Gaivilė” subjektinės teisės atsiranda iš turto pirkimo-pardavimo sutarties, ji turi tokias teises, kokias įgijo pagal sutartį, pareiškėjos teisės taip pat apsprendžiamos sutartimi ir buvusio savininko - valstybės, kuri patikėjimo teisę buvo perdavusi NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriui, ir įstatymo nustatyta tvarka įteisinta turto naudojimosi tvarka. UAB „Gaivilė” teisėms neturi jokios reikšmės kada pareiškėja įregistravo savo naudojimosi tvarką, kadangi abiejų savininkų valdomoms žemės sklypo dalims naudojimosi tvarka yra nustatyta tuo pačiu įsakymu.
Akcentavo, kad NŽT prie ŽŪM yra įstatymu įgaliota valstybės institucija spręsti žemės klausimus savo kompetencijos ribose ir jos pareigūnų priimami sprendimai įforminami įsakymais, todėl jie patenka į registruotinų „sprendimų“ sąvoką, todėl atsakovas kitaip pasielgti ir naudojimosi tvarkos neįregistruoti negalėjo. Minėto Įsakymo įregistravimo procedūrą VĮ Registrų centro Kauno skyrius atliko teisėtai, vykdydamas savo tiesiogines funkcijas. Argumentai, kad juridinio fakto - sklypo naudojimosi tvarkos - įregistravimas yra neteisėtas, nes niekur nėra paminėtas terminas „naudojimosi tvarka“, yra nepagrįsti, nes Kauno teritorinis registratorius įregistravo juridinį faktą dėl sklypo naudojimosi tvarkos, remdamasis ne pavadinimu, o realiais dokumentais, kuriais ši tvarka ir buvo nustatyta.
Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti remdamasis iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.
Atsiliepime atsakovas papildomai nurodo, kad teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo. Pažymėjo, kad teismas tinkamai taikė ir ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti remdamasis iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.
Atsiliepime atsakovas papildomai nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo naują argumentą, kad skundu UAB „Gaivilė“ negalėjo ginčyti juridinio fakto įregistravimo, o tik jo pavadinimą, t. y. pareiškėjos teigimu, Komisija turėjo įpareigoti teritorinį registratorių ne išregistruoti juridinį faktą, o tik pakeisti jo pavadinimą. Su šiuo argumentu nesutinka, kadangi jokie teisės aktai nenumato galimybės Nekilnojamojo turto registre registruoti juridinius faktus dėl žemės sklypo dalių, kurios reikalingos sklype esantiems pastatams eksploatuoti, nustatymo. Akcentavo, kad naudojimosi tvarkos nustatymą ir įregistravimą reglamentuoja tiek CK, tiek ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas, o „eksploatavimo tvarkos“ nustatymo ir įregistravimo jokie teisės aktai nereglamentuoja, todėl įregistravus tokią tvarką būtų neaiški šio juridinio fakto teisinė reikšmė, pasekmės ir santykis su naudojimosi tvarka, kurią bendraturčiai galėtų nusistatyti ir įregistruoti jau po „eksploatavimo tvarkos“ įregistravimo. Papildomai pažymėjo, kad teisės aktai 2012 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2)-390 galiojimo ar iš jo kylančių teisinių pasekmių atsiradimo nesieja su jo paviešinimu NTR, todėl bendros kompetencijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos ir UAB „Gaivilė“ civilinį ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo esant poreikiui turi visas galimybes atsižvelgti ir į šio įsakymo sprendinius.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Gaivilė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodo, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialinės teisės normas ir nėra jokių kitų pagrindų, dėl kurių galėtų būti tenkinamas pareiškėjos apeliacinis skundas. Papildomai pažymėjo, kad Įsakymu buvo nustatytos tuo metu valstybei priklausiusio žemės sklypo dalys, kurios reikalingos konkretiems statiniams eksploatuoti, o ne naudojimosi žemės sklypu tvarka.
Akcentavo, kad atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu UAB „Gaivilė“ ir M. K. priklausantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti buvo suformuotas vienas žemės sklypas, norint nustatyti kiekvieno statinio savininkui parduotiną žemės sklypo dalį vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis turėjo būti nustatyta kiekvienam pastatui parduodama žemės sklypo dalis, kuri reikalinga atskiram statiniui eksploatuoti. Atitinkamos ginčo žemės sklypo dalys prie kiekvieno iš statinių ir buvo nustatytos Įsakymu. Taip pat atitinkamos dalys buvo nustatytos remiantis UAB „Geometra“ parengtu parduodamo žemės sklypo planu su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame buvo išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Šios aplinkybės patvirtina, kad Įsakymu, kurio pagrindu buvo įregistruotas juridinis faktas apie nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, iš tikrųjų buvo nustatytos valstybei priklausančio ginčo žemės sklypo dalys, kurios turėjo būti parduotos be aukciono ginčo žemės sklype esančių pastatų savininkams, o ne naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka.
Atsiliepime taip pat pažymėjo, kad UAB „Gaivilė“ ginčijo ne kokį nors dokumentą, bet teritorinio registratoriaus sprendimą padaryti įrašą NTR apie nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, todėl visiškai pagrįstai tiek atsakovas, tiek ir teismas sprendė, kad dėl termino atnaujinimo turėjo būti sprendžiama pagal tai, kada UAB „Gaivilė“ sužinojo apie ginčijamą sprendimą, o ne kokį nors kitą dokumentą. Tiek Centrinis registratorius, tiek ir teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog terminas UAB „Gaivilė“ buvo atnaujintas pagrįstai. Apie sprendimo, kurio pagrindu buvo padarytas įrašas nekilnojamojo turto registre dėl tariamos naudojimosi tvarkos nustatymo, priėmimą UAB „Gaivilė“ nebuvo informuota, todėl ji objektyviai negalėjo sužinoti apie atitinkamo sprendimo priėmimą. UAB „Gaivilė“ apie atitinkamą sprendimą sužinojo tik tuomet, kai pareiškėjos atstovai nagrinėtoje civilinėje byloje pateikė kaip įrodymą išrašą iš nekilnojamojo turto registro, kuriame buvo žyma apie padarytą įrašą. UAB „Gaivilė“ nedelsiant nuo sužinojimo apie atitinkamą sprendimą kreipėsi į centrinį registratorių su skundu, kartu prašydama atnaujinti terminą. Centrinis registratorius visiškai pagrįstai, konstatavęs, kad skųstas sprendimas nebuvo įteiktas UAB „Gaivilė“, visiškai pagrįstai atnaujino terminą skundui paduoti.
Pareiškėja visiškai nepagrįstai teigia, kad UAB „Gaivilė“ sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį buvo įregistruotas juridinis faktas apie nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Kaip matyti iš sutarties, o taip pat nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, UAB „Gaivilė“ sudarant valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį remiantis Įsakymu nekilnojamojo turto registre buvo padaryta žyma apie valstybinės žemės patikėtinį – VĮ Valstybės turto fondą. Tačiau ši žyma nieko bendro neturi su žyma apie nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Kaip matyti tiek iš pareiškėjos, tiek iš UAB „Gaivilės“ žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarant žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartis, jokia žemės sklypu naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta, taip pat nebuvo įregistruotos žymos apie sudarytą susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarka nekilnojamojo turto registre. Akcentavo, kad UAB „Gaivilė“ skundė ne sprendimą, kuriuo nekilnojamojo turto registre buvo padaryta žyma apie valstybinės žemės patikėtinį, bet vėliau pareiškėjos atstovų prašymu padarytą žymą apie nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Ši žyma sudarant pirkimo-pardavimo sutartį neegzistavo, ji buvo padaryta tik 2014 m. gruodžio 12 d. Todėl sudarant pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Gaivilė“ net negalėjo žinoti apie tokią žymą, nes ji paprasčiausiai nebuvo įregistruota.
Teritorinis registratorius visiškai nepagrįstai buvo priėmęs sprendimą tenkinti M. K. įgalioto asmens O. K. prašymą dėl juridinio fakto įregistravimo, nors turėjo priimti sprendimą atsisakyti įregistruoti juridinį faktą. Dėl šių priežasčių visiškai pagrįstai tiek Komisija panaikino teritorinio registratoriaus padarytą žymą apie juridinio fakto apie nustatytą naudojimosi žemės sklypų tvarką įregistravimą, tiek ir Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjos skundą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT prie ŽŪM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog naudojimosi sklypu tvarka valstybinės žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo sutartyse neaptarta. Taigi pareiškėjos teiginys, jog apie naudojimosi tvarkos nustatymą UAB „Gaivilė“ žinojo valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo metu yra nepagrįstas, jokia naudojimosi nekilnojamuoju daiktu naudojimosi tvarka NŽT prie ŽŪM duomenimis minėtame sklype nebuvo ir nėra nustatyta. Taisyklių 8 punktas nustato, kad keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais, eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio, o jeigu statinys priklauso keliems asmenims, - stalinio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui eksploatuoti.
Įsakyme nustatytos 0,0828 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams reikalingos dalys. Apeliantės argumentai, neva minėtu NŽT prie ŽŪM įsakymu nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka - nepagrįsti. Šiuo administraciniu aktu jokia naudojimosi tvarka nenustatyta, todėl atsakovas negalėjo įregistruoti tokio juridinio fakto, o juo labiau šio fakto nustatymo juridiniu pagrindu laikyti Įsakymą. Ginčijamu VĮ Registrų centre Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. csprl-79 tai ir buvo konstatuota, todėl pagrindo naikinti šį sprendimą nėra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. cspr1-79, kuriuo buvo panaikintas VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimas, kuriuo, remiantis NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2)-390 pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą, kuriame ji prašė panaikinti VĮ Registrų centro 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. csprl-79, kuriuo centrinis registratorius, išnagrinėjęs UAB „Gaivilė“ skundą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo įregistruoti naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), tvarką, jį panaikino, atmetė.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjos apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei ginčo santykių kvalifikavimu ir nepaneigdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, atsako į pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus.
Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu ir teigia, kad, visų pirma centrinis registratorius nepagrįstai atnaujino UAB „Gaivilė“ terminą skundui dėl teritorinio registratoriaus 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo paduoti, kadangi visi dokumentai, kurių pagrindu teritorinis registratorius įregistravo naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarką, UAB „Gaivilė“ buvo žinomi.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su šiais pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
Pažymėtina, kad, kaip atsiliepime į skundą nurodo UAB „Gaivilė“, apie teritorinio registratoriaus sprendimą, kurio pagrindu buvo padarytas įrašas Nekilnojamojo turto registre apie žemės sklypo naudojimosi tvarką, jai tapo žinoma tik 2015 m. kovo 17 d. nagrinėjant civilinę bylą Kauno apylinkės teisme, kai pareiškėjos atstovė pateikė teritorinio registratoriaus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą dėl įregistruoto juridinio fakto – nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.
Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 27 straipsnį, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įregistravęs daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, asmeniui, padavusiam prašymą dėl įregistravimo, įteikia arba išsiunčia (prašyme nurodytu adresu) Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatytos formos ir turinio išrašą iš nekilnojamojo turto registro. Taigi apie daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimą (išregistravimą), kitus nurodytus veiksmus informuojami tik tokį prašymą pateikę asmenys. Kadangi prašymą teritoriniam registratoriui dėl juridinio fakto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pateikė pareiškėjos atstovė, UAB „Gaivilė“ apie juridinio fakto įregistravimą Nekilnojamojo turto registre informuota nebuvo, todėl centrinis registratorius, gavęs UAB „Gaivilė“ skundą dėl teritorinio registratoriaus 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo ir prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, visiškai pagrįstai jį atnaujino.
Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad visi dokumentai, kurių pagrindu teritorinis registratorius įregistravo juridinį faktą, t. y. naudojimosi sklypu tvarką, UAB „Gaivilė“ buvo žinomi, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, nagrinėjamu atveju, nėra reikšminga, kadangi UAB „Gaivilė“ ginčijo ne dokumentą, kurio pagrindu buvo priimtas teritorinio registratoriaus 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimas, tačiau teritorinio registratoriaus sprendimą įregistruoti juridinį faktą, apie kurio (sprendimo) priėmimą sužinojo tik 2015 m. kovo 17 d. Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, susiję su UAB „Gaivilė“ termino skundui paduoti atnaujinimu, nepagrįsti.
Pareiškėja tiek skunde pirmosios instancijos teismui bei apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad NŽT prie ŽŪM Kauno skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. įsakymas Nr. 8VĮ(14.8.2)-390 yra administracinis aktas, kuriame nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, todėl teritorinis registratorius juridinį faktą – naudojimosi žemės sklypu tvarką – Nekilnojamojo turto registre, remdamasis minėtu įsakymu, 2014 m. gruodžio 12 d. įregistravo pagrįstai.
Bylos medžiaga nustatyta, kad tiek pareiškėja, tiek UAB „Gaivilė“ nuosavybės teises į žemės sklypo atitinkamas dalis įgijo vėliau, t. y. jau esant priimtam NŽT prie ŽŪM Kauno skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. įsakymui Nr. 8VĮ(14.8.2)-390, tačiau tiek iš 2013 m. balandžio 8 d. sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 16ŽS-2013 tarp Lietuvos Respublikos ir UAB „Gaivilė“, tiek iš 2013 m. kovo 21 d. sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties tarp Lietuvos valstybės ir pareiškėjos, atstovaujamos O. K., bei Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašų matyti, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo nustatyta, juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre - naudojimosi žemės sklypu tvarka - taip pat nebuvo įregistruoti.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, nors NŽT prie ŽŪM Kauno skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. įsakymas Nr. 8VĮ(14.8.2)-390 nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau, kaip matyti iš jo turinio, juo nustatytos tik valstybinės žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos dalys, naudojimosi žemės sklypu tvarka jame nėra nustatyta.
Pažymėtina, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su civilinės teisės normų aiškinimu, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, kadangi nėra administracinės teisės nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.
Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Tuo tarpu pareiškėjos apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino faktines ginčo aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl naikinti sprendimą pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais argumentais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjos M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Veslava Ruskan
Virginija Volskienė