2025-04-08 Nr. BB-1876-1-06-2-00104-2017-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1050/2025

Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00104-2017-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nuteistojo J. G. (J. G.) kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 18 d. nutarties priėmimo klausimą,

nustatė:

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį ir baudžiamąją bylą J. G. nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, o vertinant BK 209 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, netinkamai pritaikė BK 22 straipsnį. Sukčiavimo sudėtį teismai vertino kaip formalią bei eliminavo būtiną šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – žalos padarymo faktą. Jokios turtinės žalos nei UAB „P“, nei kreditoriams padaryta nebuvo. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas prokuroro iniciatyva, nesant jokio nukentėjusio asmens skundo. Nesant konkretaus nukentėjusio asmens, kuriam yra padaryta turtinė žala, sukčiavimas kaip nusikaltimas negali būti konstatuotas, kadangi neatitinka baudžiamoje įstatymo 182 straipsnio 2 dalyje aprašytos veikos požymių. Šioje baudžiamoje byloje nebuvo paskirta ir nebuvo atlikta jokia ekspertizė, kuri konstatuotų esant blogą įmonės valdymą. Todėl negalima pagrįstai spręsti, kad buvo kėsinamasi padaryti BK 209 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

J. G. kasaciniame skunde, iš dalies atkartodamas apeliacinio skundo argumentus, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu bei jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl jo kaltės ir siekia, kad kasacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs įrodymus, padarytų kitokias išvadas, nei padarė žemesnės instancijos teismai. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad klausimus, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016).

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismo motyvuotos išvados dėl apeliaciniame skunde keltų klausimų, susijusių su įrodymų vertinimu, J. G. padarytų veikų kvalifikavimu yra išdėstytos nutarties 11-109 punktuose. Kasaciniame skunde šios išvados kasatoriaus ginčijamos neišdėsčius tokių teisinių argumentų, kuriuos apibrėžia BPK 368 straipsnio 2 dalis.

Kasatoriaus abejonės dėl neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo vertinamos kaip dirbtinės ir akivaizdžiai neteisingos, nes ikiteisminis tyrimas dėl BK 209 straipsnyje, 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo buvo pradėtas 2017 m. balandžio 20 d. Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro tarnybiniu pranešimu. Ir tik vėliau ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gruodžio 6 d. J. G. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius be kita ko ir sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Šis nusikaltimas nepatenka į BPK 167 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sąrašą, dėl kurių tyrimas turi būti pradėtas tik esant nukentėjusiojo skundui ar prokuroro reikalavimui.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo J. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arūnas Budrys

Danutė Jočienė

Darius Kantaravičius