c8817f2e-0df7-447e-82a4-dcd8dd2cecc4 · Utenos apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-237-913/2021 Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-26247-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1; 1.2.14.10.1; 1.2.14.10.3; 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.2.2 (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 20 d. Anykščiai Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė, sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai, dalyvaujant prokurorei Ritai Čepienei, kaltinamajai A. R., jos gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui, nukentėjusiajai V.

V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, netekėjusi, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : A. R. 2020 m. birželio 27 d., apie 23.30 val., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, namų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių R.

A. A., kieme, su turėta metaline saga tyčia sugadino svetimÄ turtÄ â€“ kieme stovėjusį automobilį „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. V.: subraižė priekinį gaubtÄ , kairės pusės priekinį sparnÄ , deÅ¡inės pusės priekinį sparnÄ , visas keturias duris, galinį dangtį, kairę ir deÅ¡inę Å¡onines detales, galinius žibintus, kurių dažymo medžiagų kaina yra 622,82 eurų, o keičiamų detalių naujomis - keturių durų keturios apsauginės juostos, užraÅ¡ai „Passat“ ir „CC“, kurių bendra vertė 275,69 eurų, taip padarydama nukentėjusiajai V.

V. bendrÄ 898,51 Eurų turtinę žalÄ . Å iais veiksmais A. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. R. nurodė, jog kaltės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nepripažįsta visiÅ¡kai, pasinaudojo savo teise neduoti parodymų. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji A. R. parodė, kad ji V. V. automobilio nebraižė, nebuvo prie jo priėjusi, nematė, kur jis stovėjo. Jokios sagos savo kelnių kiÅ¡enėje neturėjo. Ankstesnių apklausų metu prisipažino kalta, nes buvo iÅ¡sigandusi policijos. 2020-06-28 pamatę subraižytÄ V.

V. automobilį ir jai esant Å¡alia jo, L. M. ir G. M. Å¡aukė jai, kad ji kažkÄ padarė. Ji nesuprato, dėl ko jie jai Å¡aukia ir tuo metu nematė, kad yra subraižytas automobilis. Ne taip supratusi ar iÅ¡girdusi, be to, bÅ«dama susijaudinusi ir nepagalvojusi, ji pasakė, kad automobilį nuvalys ir visi tai suprato kaip jos prisipažinimÄ jį subraižius. Atvykusiems policijos pareigÅ«nams ji sakė, kad automobilio nebraižė. Vėliau, raÅ¡ydama paaiÅ¡kinimÄ ji prisipažino kiÅ¡enėje turėta saga apgadinusi automobilį, nes pareigÅ«nai jai liepė raÅ¡yti teisybę kaip buvo.

Kai jai po to buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , ji kalta prisipažino ir nurodė visas aplinkybes. 2020-07-15 apklausta kaip įtariamoji, A. R. parodė, kad 2020-06-27 vakare vartojo alkoholinius gėrimus pas draugÄ J. A. sodybos pirtyje. Kartu buvo J. A., jo giminaičiai, Å¡eima. Apie 20 val. automobiliu „VW Passat“ atvažiavo L. M. ir G. M., kuri jį ir vairavo. Sėdint pirtyje, jai pasirodė, kad G. M. piktai į jÄ Å¾iÅ«ri, bÅ«dama neblaivi, dėl to supyko ir nutarė jai atkerÅ¡yti.

Viena išėjusi į laukÄ , ji ėjo aplink G. M. automobilį ir, džinsų kiÅ¡enėje turėta metaline saga, pradėjo jį braižyti. Aplink automobilį, jį braižydama su metaline saga, apėjo kelis kartus. Subraižiusi automobilį, metalinę sagÄ numetė kieme. Kadangi tuo metu buvo tamsu, nematė, kaip apibraižė automobilį. Sekančios dienos ryte matė, kad buvo subraižytos visos automobilio durelės, variklio ir bagažinės dangčiai, sparnai, galinis žibintas. Kalta dėl padarytos veikos ji prisipažino visiÅ¡kai, žadėjo atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ . 2020-11-20 apklausiama kaip įtariamoji, A.

R. kalta prisipažino visiškai ir patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, patvirtindama, kad tyčia su metaline saga subraižė nukentėjusiajai V. priklausantį automobilį, kuriuo pas J. A. buvo atvykusi G. M. (tomas 1, b. l. 143-144, 147-148, 150, tomas 2, b. l. 93-94). Nukentėjusioji V. V. apklusta teismo posėdžio metu parodė, kad 2020-06-26 vakare jos automobiliu „VW Passat“ dukra G. M. su savo sužadėtiniu L. M. išvyko pas gimines. 2020-06-27 ryte dukra paskambino jai ir pranešė, kad jos automobilis visas subraižytas ir iškviesta policija.

Ji pati niekur nedalyvavo ir įvykio nematė. Automobilį davė savo vaikams nuvažiuoti į J. A. sodybÄ . Automobilis stipriai subraižytas. Kreipėsi į kelis autoservisus, kad sužinoti kokios yra remonto kainos. PraÅ¡oma turtinės žalos suma yra nurodyta pagal paskutinę pateiktÄ sÄ matÄ . Automobilis visÄ laikÄ buvo tvarkomas „VW“ centre, tačiau tenai pasakė, kad jie neremontuoja, o keičia visas detales. Žalos dydis yra 2063,67 Eur, civilinį ieÅ¡kinį palaiko pilnai. Automobiliui 10 metų, juo naudojasi ji.

Dukra tÄ dienÄ automobilį tiesiog pasiėmė. Å iai dienai automobilis nėra suremontuotas. Automobilį eksploatuoti galima, bet jo iÅ¡vaizda sugadinta. Automobilis yra jos ir ji mokės už remontÄ . Liudytojas L. M. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad 2020-06-27 apie 8 val. nuėjo iÅ¡ automobilio pasiimti cigarečių ir pamatė, kad automobilis visas subraižytas. Pažadino J. A.. Jis pažadino kaltinamÄ jÄ . Kaltinamoji pasakė, kad nieko čia baisaus ir viskÄ nuvalys. Tada iÅ¡kvietė policijÄ .

Kol laukė policijos, kaltinamoji norėjo pasiÅ¡alinti. 2020-06-27 vakare susirinko giminaičiai pas J. A. į sodybÄ . Tenai buvo A., R., V., J., R., Z. A., jo sužadėtinė, D. M. su Å¡eima, A. B.. Sėdėjo visi prie stalo ir buvo pirtis, vakaras vyko be konfliktų. Visi buvo vienoje vietoje, tik iÅ¡eidavo parÅ«kyti. Paskutinį kartÄ automobiliu važiavo G. M. į degalinę. KelintÄ valandÄ negali pasakyti, bet dar buvo Å¡viesu. Automobilis tada dar nebuvo subraižytas. SubraižymÄ pastebėjo kitÄ dienÄ 8 val. ryto.

Matėsi, kad tai padaryta smailiu daiktu aplink visÄ automobilį. Subraižytos visos durelės, bagažinė, sparnai, kuro bako dangtelis, žibintai. Giminės tikrai taip nedarytų, o kaltinamoji buvo neaiÅ¡ki nuo pat vakaro. Ji buvo neadekvati. Jos akys lakstė, atrodė, kaip girta. Su G. M. jie nėra susituokę, vestuvės bus birželio mėnesį. A. sodyboje stovėjo kiti automobiliai, tačiau jiems nieko nebuvo padaryta. Nežino, kaip kaltinamoji sužinojo, kam kuris automobilis priklauso. Jie į sodybÄ atvažiavo apie 18 val., A. dar nebuvo.

Ji atvyko vakarop, vėliau nei jie. Ji galėjo žinoti, kam priklauso automobilis, nes kartu važiavo pasitikti J. A., grįžtanti iš fermos. Jis ir jo sužadėtinė važiavo jį paimti. Matė, kad eina J. kartu su A. R. žvyrkeliu. Pasisiūlė juos pavežti. J. atsisakė. A. matė, kad šis automobilis priklauso jiems. Automobiliui yra daugiau nei 10 metų. Šį automobilį pirko jis prieš du metus už 6000 Eur, pirko už savo pinigus, bet tuo metu jis buvo išvykęs dirbti į užsienį, todėl automobilį užregistravo sužadėtinės motinos vardu.

Automobilį tvarko, prižiÅ«ri jis. Ir naudojasi automobiliu jie su G. M.. Liudytoja G. M. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad su sužadėtiniu L. M. atvažiavo pas A. į sodybÄ . Buvo Å¡eÅ¡tadienis. IÅ¡ pradžių padėjo prie Å«kio darbų fermoje. Paskui nuvažiavo į sodybÄ , į pirtį. Ten buvo kaltinamoji, kuri su jais nepasisveikino. Atėjo vakaras ir nuėjo miegoti. Sužadėtinis apie 8 val. pamatė subraižytÄ automobilį. Pažadino kaltinamÄ jÄ . Ji išėjo į laukÄ .

Jos buvo tokie žodžiai „viskÄ nuvalysiu, nieko baisaus“. Tada ji iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. PrieÅ¡ pasirodant policijai kaltinamoji bandė pasiÅ¡alinti. TÄ vakarÄ jokių konfliktų nebuvo. Kaltinamoji su jais nebendravo. Su A. B. dienos metu nuvažiavo į degalinę nusipirkti cigarečių. Kai grįžo, kaltinamoji jau buvo sodyboje. Ji matė, kai jos sugrįžo iÅ¡ degalinės. Sodyboje iÅ¡skyrus giminaičius, jokių paÅ¡alinių žmonių nebuvo. Sužadėtinis nuėjo paimti dantų Å¡epetėlį iÅ¡ automobilio ir pamatė.

Visi išėjo į kiemÄ , visi matė subraižytÄ automobilį. Niekas nesuprato kas tai galėjo padaryti. Kaltinamoji buvo svetimas žmogus. Dar jos žodžiai, kad nuvalys automobilį, suponavo mintį, kad tai padarė ji. Buvo netiesioginis prisipažinimas, kad ji tai padarė. Ji du kartus bandė pasiÅ¡alinti. Vyrai jÄ sulaikė. Po įvykio bandė su kaltinamÄ ja susisiekti, bet ji nebendravo. Tyrėja pasakė, kad kaltinamajai nepatiko, kaip ji į jÄ pažiÅ«rėjo anÄ vakarÄ . Galimai tai buvo priežastis subraižyti automobilį.

Pastebėjo iÅ¡ kaltinamosios elgesio, kad ji yra pavartojusi narkotikų. Buvęs vyras vartojo narkotikus, todėl ji gali iÅ¡karto atpažinti. Automobilis užraÅ¡ytas V. V. vardu, bet automobilį pirko ji kartu su L. M.. Automobilis apdraustas paprastu privalomu draudimu. Buvo apdraustas ir Kasko draudimu, tačiau vienai dienai pavėlavo sumokėti įmokÄ . Tai iÅ¡ Kasko draudimo pinigų negavo. Draudimo įmokas mokėjo ji, ji ir važinėja su automobiliu, sÅ«nų veža į mokyklÄ , už atliktÄ ekspertizę mokėjo irgi ji.

Liudytojas D. M. apklaustas teismo posėdžio metu nuotoliniu bÅ«du per Zoom programÄ parodė, kad tÄ dienÄ buvo A. fermoje, paskui iÅ¡važiavo į pirtį. Vyko toks kaip ir Å¡eimos susitikimas. Jis nuėjo miegoti anksčiau, nes buvo su sÅ«numi. KitÄ dienÄ matė, kad prie L. M. automobilio vyksta veiksmas. Dalydavo praktiÅ¡kai visi. Buvo apgadintas automobilis. Subraižytas aplink. Kiek girdėjo, kad kaltinamoji pasakė, kad nuvalys automobilį. Prie automobilio vyko ginčas, kaltino kaltinamÄ jÄ , kad apibraižė automobilį.

Kaltinamoji pasakė, kad nieko baisaus, tuoj nuvalys. Liudytoja A. B. apklausta teismo posėdžio metu nuotoliniu bÅ«du per Zoom programÄ parodė, kad važiavo į svečius pas A. į sodybÄ . Tenai svečiavosi. Pas J. A. atvažiavo kaltinamoji. Dienos metu buvo A. fermoje, padėjo atlikti Å«kio darbus. Vakare susirinko pirtyje. Su kaltinamÄ ja nebendravo, nes kaltinamoji su niekuo nebendravo. Buvo nepažįstamas žmogus tarp giminių. Nuėjo miegoti ir ryte rado subraižytÄ automobilį. G. M. pasakė, kad automobilis subraižytas.

Ji pati tai matė, buvo subraižyta aplink visÄ automobilį. Kaltinamoji pasakė, kad nieko čia baisaus ir ji nuvalys. IÅ¡ jos tokių pasakytų žodžių visi nusprendė, kad tai padarė ji. Tarp jų tik ji buvo svetimas žmogus. G. M. turėjo su kaltinamÄ ja „moteriÅ¡kÄ â€œ pokalbį. Gal kaltinamajai kažkas nepatiko ir tokiu bÅ«du ji iÅ¡reiÅ¡kė savo nepasitenkinimÄ . Penki automobiliai stovėjo kieme, jų automobilis subraižytas nebuvo. Liudytoja S. P. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra Utenos AVPK Anykščių rajono PK Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja.

PaaiÅ¡kino, kad 2020-07-15 gavo bylÄ dėl turto sugadinimo. Susipažino su medžiaga, įteikė praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ kaltinamajai. Apklausė jÄ . Ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ . Parodė, kad 2020-06-26 buvo pas A. ir ten G. M. į jÄ netinkamai pažiÅ«rėjo, todėl ji nutarė su metaline saga subraižyti jos automobilį. Kelis kartus apėjo automobilį aplinkui. SagÄ surado savo kiÅ¡enėje. Kai ji tai darė, niekas nematė. Tik ryte visi tai pamatė. Subraižytos visos durelės, bagažinė, sparnai, kuro bako dangtelis, žibintai.

A. R. parodymus davė nuosekliai, klausiama atsakinėjo į visus klausimus, nurodė tas pačias aplinkybes, kurio buvo suraÅ¡ytame jos paaiÅ¡kinime. Ji pati, neverčiama, prisipažino subraižiusi V. V. priklausantį automobilį. Apklausos metu nekilo įtarimų, kad A. R. kažko bijotų, bendravo mandagiai, taktiÅ¡kai. Liudytojas R. K. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad 2020-07-15 dirbo kartu su R. K.. Gavo užduotį pristatyti A. R. į komisariatÄ ir apklausti. Teko vykti į Molėtų r.

Pristatė kaltinamÄ ja į komisariatÄ . Ji paaiÅ¡kino, kad J. A. jÄ pakvietė į giminių susirinkimÄ . Ji buvo pakviesta kaip svečias. Jie paklausė jos, koks buvo motyvas subraižyti automobilį. Nurodė, kad G. M. negražiai į jÄ pažiÅ«rėjo. Tada ji išėjo parÅ«kyti. Turėjo metalinę sagÄ kiÅ¡enėje ir braižydama apėjo aplink automobilį. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir viskÄ surašė ant popieriaus. Kaltinamoji parodymus davė komisariate. Užduotis buvo jÄ pristatyti į komisariatÄ .

Apklausa vyko neilgai. Ji pati geranoriÅ¡kai papasakojo kÄ padarė. Per savo ilgametę praktikÄ neturėjo tokio atvejo, kad dėl žvilgsnio, bÅ«tų padaryti tokie veiksmai. Liudytojas G. Č. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad 2020-06-28 dirbo kartu operatyvinėje grupėje su D. L.. Gavo praneÅ¡imÄ dėl apgadinto automobilio. Nuvyko į įvykio vietÄ . Ä®vykio vietoje pasitiko G. M., kuri nurodė, kad ryte pastebėjo subraižytÄ automobilį. TÄ patį paliudijo visi, kas buvo sodyboje.

G. M. nurodė, kad tai galėjo padaryti A. R., kadangi ji jiems visiems sakė, kad automobilį nuvalys. Pati A. R. sakė, kad buvo išėjusi į laukÄ kelis kartus rÅ«kyti ir į tualetÄ , tačiau prie automobilio priėjusi nebuvo, jo nebraižė ir su niekuo nesipyko. Kai visi ryte pradėjo jÄ kaltinti apgadinus automobilį, ji susinervinusi pasakė, kad jį nuvalys. Dėl to, kad susirinkę užsipuolė jÄ , ji pasakė, kad nuvalys. Dar apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , nufotografavo automobilį.

Kolega priėmė paaiÅ¡kinimus. Ant automobilio variklio dangčio, sparnų, durelių, bagažinės dangčio ir galinių žibintų, matėsi Å¡vieži, nelygÅ«s, banguojantis įbrėžimai. Sodyba yra vienkiemyje, visi nurodė, kad paÅ¡alinių asmenų nebuvo. Liudytojas D. L. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad 2020-06-28 dirbo kartu su G. Č.. Gavo praneÅ¡imÄ , kad sugadintas automobilis. Ä®vykio vietoje pasitiko G. M.. Aprodė automobilį, kuris buvo apgadintas. Nurodė, jog įtariamoji yra A.

R.. Buvo priimtas pareiÅ¡kimas, paimti paaiÅ¡kinimai. PareiÅ¡kėja nurodė, kad apgadintas automobilis priklauso jos motinai V. V.. IÅ¡ A. R. žodžių, kad ji viskÄ nuvalys, jie nusprendė, kad tai padarė ji. Jiems (policijos pareigÅ«nams) kaltinamoji neprisipažino, kad tai ji padarė. Pati A. R. sakė, kad buvo išėjusi į laukÄ kelis kartus rÅ«kyti ir į tualetÄ , tačiau prie automobilio priėjusi nebuvo, jo nebraižė ir su niekuo nesipyko. Kadangi visi ten esantys kaltinamÄ jÄ užsipuolė, todėl ji taip ir pasakė.

Automobilis buvo subraižytas smailiu daiktu aplinkui. A. R. apklausos metu buvo rami. Liudytoja R. K. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad 2020-07-15 su R. K. gavo užduotį atlikti A. R. apklausÄ . Vyko į Molėtų rajonÄ , jÄ rado namuose. Jos sutikimu atvyko į komisariatÄ . Atliko apklausÄ dėl įvykio dėl sugadinto automobilio. AiÅ¡kinosi, kodėl ji pasakė, kad nuvalys automobilį. Kaltinamoji tada prisipažino, kad tai padarė ji, nes G. M. netinkamai į jÄ pažiÅ«rėjo. Jai tas nepatiko, todėl ji su metaline saga iÅ¡braižė G.

M. priklausantį automobilį. Paskui nieko niekam nesakė, grįžo prie stalo. Visas aplinkybes A. R. surašė pati raÅ¡tu. Jos parodymai buvo įtikinami, nes ji labai smulkiai, nuosekliai viskÄ papasakojo. Bendravimas buvo ramus. Jos nurodytos aplinkybės nesukėlė jokių abejonių, kad bÅ«tent ji apgadino automobilį. Ji nebuvo verčiama duoti tokius parodymus. Bendravo su ja mandagiai. Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojos R. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad 2020-06-27 sodybos pirtyje Å¡ventė su Å¡eimos nariais.

Be jos vyro ir sÅ«naus J. A., dar buvo J. draugė A. R., giminaitis L. M. ir G. M.. Å ventės metu jokių konfliktų ar kitokių nesutarimų nebuvo kilę. SekančiÄ dienÄ , apie 8 val., ji iÅ¡ namų iÅ¡važiavo, o grįžusi vakare iÅ¡ A. A. sužinojo, kad buvo apgadintas kieme stovėjęs G. M. automobilis. Tuo metu jų namuose svečių nebebuvo. Kas ir kada apgadino automobilį ji nematė, mano, kad tai galėjo padaryti A. R., nes ji vienintelė buvo ne Å¡eimos narė (tomas 1, b. l. 97-99). Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojo J.

A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2020-06-27, apie 19.30 val., pas juos atvažiavo giminaitis L. M. su sužadėtinė G. M.. Jiems visiems vakarojant namų kieme, jis telefono žinute pakvietė į svečius draugę A. R.. Ji atvažiavo apie 21 val. ir kartu su visais gėrė alkoholinius gėrimus. Jis pastebėjo, kad A. R. nepatiko G. M. - ji keistai į jÄ Å¾iÅ«rėjo, tačiau jokio konflikto tarp jų nebuvo. A. R. kelis kartus viena ėjo į tualetÄ . Nakties metu, apie 2 val., jie nuėjo miegoti, A.

R. buvo gerokai apsvaigusi. SekančiÄ dienÄ , apie 10 val., L. M. papraÅ¡ius, jie su A. R. išėjo į kiemÄ ir pamatė, kad yra apibraižytas G. M. automobilis „VW Passat“. L. M. su G. M. klausė A. R., kodėl ji taip padarė. Ji neneigė tai padariusi, atrodė pasimetusi, sakė, kad nuvalys automobilį, todėl tai tik patvirtino įtarimus, kad bÅ«tent ji jį apgadino (tomas 1, b. l. 103-105). Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojos V. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, 2020-06-27 vakare kartu su savo pusbroliu L.

M. ir jo sužadėtine G., atvyko į tėvų sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). Ji buvo pavargusi, todėl apie 22 val. nuėjo miegoti. Sodybos pirtyje be Å¡eimos narių, L. M. ir G. dar buvo J. A. draugė A. R.. Sekančios dienos ryte kartu su G. M. nuėję prie jos motinos automobilio „VW Passat“, pamatė, jog jis subraižytas. AiÅ¡kinantis, kas apgadino automobilį, girdėjo, kaip A. R. pasakė, kad ji gali jį iÅ¡valyti automobilį ir nereikia jokių skandalų. Tokius žodžius suprato kaip jos prisipažinimÄ , kad bÅ«tent ji apgadino automobilį (tomas 1, b. l. 119-121).

IÅ¡ 2020-06-28 PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad G. M. pranešė apie tai, kad 2020-06-28 apie 10 val. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad apgadintas jos mamai V. V. priklausantis automobilis VW Passat CC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio visi Å¡onai įbrėžti, taip pat variklio dangtis ir žibintai. ŽalÄ vertina 3500 Eur. Ä®taria A. R., nes ji pasakė, kad nuvalys ir vienintelė yra ne giminaitė (tomas 1, b. l. 18-20). IÅ¡ 2020-06-28 Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad buvo atlikta automobilio VW Passat, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu ant automobilio variklio dangčio, sparnų, durelių, bagažinės dangčio ir galinių žibintų matomas aplink einantis įbrėžimas. Įbrėžimas nelygus, banguojantis. Kieme apsaugos kamerų nenustatyta (tomas 1, b. l. 22-25). Iš Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK 2020-07-03 gauto V. V. prašymo matyti, jog ji kreipėsi su prašymu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes 2020-06-27 dukra su sužadėtiniu išvažiavo su jos automobiliu VW Passat VV, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pas gimines adresu (duomenys neskelbtini), kur įvyko incidentas dėl turto suniokojimo, automobilio subraižymo (tomas 1, b. l. 29). Iš 2020-07-15 A. R. pasiaiškinimo, kuris surašytas jos ranka, nustatyta, kad ji šiame pasiaiškinime nurodė tokias aplinkybes, kad „2020-06-27 apie 16 h aš nuvykau pas J. A., gyvenantį (duomenys neskelbtini), nes jis pakvietė pabaliavoti. Aš pati neturėjau su kuo nuvykti pas J., todėl jis suorganizavo kas mane atveš. J. draugas kurio pavardės ir vardo nežinau paėmė iš namų ir atvežė pas J..

Atvykus pas J. jau buvo giminaičiai ir jie vakarojo priepirtyje aÅ¡ taip pat prisijungiau prie jų ir kartu vartojau alkoholinius gėrimus. Atvykus prisistačiau pasakiau savo vardÄ , prie stalo buvę asmenys taip pat pasakė vardus. AÅ¡ iÅ¡ kart pastebėjau, kad nepatikau vienai iÅ¡ J. giminaičių, kurios vardas G., nes ji visÄ vakarÄ Å¾vairai į mane žiÅ«rėjo. Kodėl aÅ¡ jai nepatikau nesuprantu, nes jokio konflikto nebuvo. Apie 21.000 val. aÅ¡ jau gerokai buvau apsvaigusi nuo alkoholio, o vis labiau pikti G.

žvilgsniai mane erzino, todėl aÅ¡ kai nuėjau parÅ«kyti toliau nuo stalo man kilo mintis apibraižyti G. automobilį, kuris stovėjo J. kieme. Savo kelnių kiÅ¡enėje turėjau iÅ¡trÅ«kusiÄ sagÄ ir jÄ paėmusi apibraižiau G. automobilio priekines dureles iÅ¡ abiejų automobilio Å¡onų. Su saga padariau banguotÄ apibrėžimÄ ir sagÄ iÅ¡mečiau kažkur kieme. Apibraižius automobilį grįžau prie stalo. ApibraižytÄ automobilį tik pastebėjo kitÄ rytÄ ir G. iÅ¡ karto kaltino mane, bet aÅ¡ neprisipažinau ir sakiau kad tai ne mano darbas.

Atvykus policijos pareigÅ«nams tiesos ir nepasakiau nes bijojau. Kaip minėjau G. automobilį pabraižiau todėl, kad man nepatiko kaip į mane jinai žiÅ«rėjo ir aÅ¡ taip iÅ¡liejau savo pyktį dėl savo poelgio labai gailiuosi“ (tomas 1, b. l. 132-133). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Å ioje byloje kaltinamoji A. R. yra kaltinama pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl svetimo turto sugadinimo, tai yra, jog ji su turėta metaline saga tyčia sugadino svetimÄ turtÄ â€“ kieme stovėjusį automobilį „VW Passat CC“, priklausantį nukentėjusiajai V.

V., t. y. subraižė priekinį gaubtÄ , kairės pusės priekinį sparnÄ , deÅ¡inės pusės priekinį sparnÄ , visas keturias duris, galinį dangtį, kairę ir deÅ¡inę Å¡onines detales, galinius žibintus. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalies nuostatas atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ . Å ios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryÅ¡is ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti bÅ«tina Å¡ių požymių visuma, tai yra nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių baudžiamoji atsakomybė yra negalima.

Tiesiogiai iÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinus patikimumo, leistinumo, sÄ sajumo ir įrodomosios reikÅ¡mės aspektais, teismas sprendžia, kad kaltinamosios A. R. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tai yra, kad ji ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku ir vietoje, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, namų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių R. A. A., kieme, su turėta metaline saga tyčia sugadino svetimÄ , nukentėjusiajai V. V. priklausantį turtÄ â€“ kieme stovėjusį automobilį „VW Passat CC“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. subraižė priekinį gaubtÄ , kairės pusės priekinį sparnÄ , deÅ¡inės pusės priekinį sparnÄ , visas keturias duris, galinį dangtį, kairę ir deÅ¡inę Å¡onines detales, galinius žibintus, t. y., sugadino svetimÄ turtÄ , yra įrodyta visiÅ¡kai. Apklausiama teisme kaltinamoji A. R. savo kaltės nepripažino, pasinaudojo teise neduoti parodymų. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji nebuvo nuosekli, keitė savo parodymus. Duodama paaiÅ¡kinimus policijos pareigÅ«nui 2020-06-28, ji savo kaltės nepripažino, nurodė, jog jos klausė, kas subraižė automobilį, ir ji atsakė, kad tai ne ji padarė, ir tik susinervinusi pasakė, kad nuvalys, nes jÄ puolė.

Apklausiama kaip įtariamoji 2020-07-15 A. R. savo kaltę dėl jai pareikÅ¡to įtarimo pripažino visiÅ¡kai, detaliai nurodė įvykio aplinkybes, parodė, jog bÅ«dama neblaivi, supykusi dėl G. M. pikto žiÅ«rėjimo į jÄ , nusprendė atkerÅ¡yti ir su džinsų kiÅ¡enėje rasta metaline saga apibraižė G. M. automobilį. Be to, A. R. savo ranka yra suraÅ¡ius prisipažinimÄ dėl padarytos veikos. Vėliau, apklausiama kaip įtariamoji 2021-03-02 A. R. savo kaltės dėl jai pareikÅ¡to įtarimo nepripažino, parodė, kad anksčiau jos duoti parodymai yra neteisingi, nes ji nebraižė V.

V. automobilio, ankstesnius parodymus davė iÅ¡sigandusi policijos, bijojo, kad jÄ pasodins į kalėjimÄ . Å iuos kaltinamosios A. R. parodymus teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip jos pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ nagrinėjamoje byloje, ir spręsdamas jos kaltės klausimÄ jais nesivadovauja, kadangi jie neturi loginio ryÅ¡io, bei prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems ir tiesiogiai teisme iÅ¡tirtiems įrodymams. Kaltinamosios A. R. kaltę patvirtina liudytojų G. M., L. M., D. M. ir A. B. parodymai, o bÅ«tent tai, kad visi Å¡ie liudytojai girdėjo kaltinamÄ jÄ A.

R. sakant, jog ji nuvalys maÅ¡inÄ . Visi Å¡ie asmenys Å¡iuos A. R. žodžius suprato kaip jos prisipažinimÄ tai padarius. Teismas sutinka su tokiu liudytojų nurodytu kaltinamosios pasakytų žodžių vertinimu, kadangi asmuo, kuris iÅ¡ tiesų nieko nėra padaręs, net ir tokioje situacijoje, į kokiÄ pakliuvo A. R., o bÅ«tent, kad G. M. iÅ¡ karto įtarė, jog tai galėjo padaryti A. R. ir prašė jos pasiaiÅ¡kinti, negalėjo nulemti, jog nekaltas asmuo prisiimtų atsakomybę sakydamas, jog ji nuvalys automobilį.

Byloje nėra nustatyta, kad liudytojai bÅ«tų suinteresuoti duoti kaltinamajai nepalankius parodymus ar jÄ apkalbėti, nes Å¡ių asmenų nesieja jokie ryÅ¡iai, jų pažintis buvo itin trumpa ir truko vos keliolika valandų, kaip nurodė visi apklausti asmenys, jokių konfliktų tarp vakaro dalyvių nebuvo. Teisme taip pat buvo apklausti liudytojai, policijos pareigÅ«nai R. K. ir R. K., kurie turėjo užduotį apklausti A. R. tikslinant aplinkybę, kodėl ji pasakė, kad nuvalys automobilį. Å ios apklausos metu policijos pareigÅ«nams A.

R. nuoÅ¡irdžiai prisipažino, kad bÅ«tent ji subraižė automobilį su kiÅ¡enėje turėta iÅ¡trÅ«kusia metaline saga. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusiÄ nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). BÅ«tent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis nusižengimas (ANK 115 straipsnis).

Pagal turto vertės iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pateiktÄ BK 190 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gruodžio 18 d. redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.), Å¡io kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , ir nedidelės vertės – kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 5 MGL dydžio sumos. Pagal 2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur.

Lietuvos Respublikos socialinės paramos iÅ¡mokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimÄ bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimÄ ir apskaičiavimÄ , vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, sunaikinus ar sugadinus svetimÄ turtÄ , kurio vertė virÅ¡ija 5 MGL dydžio sumÄ (250 Eur), bet nevirÅ¡ija 250 MGL dydžio sumos (12 500 Eur).

IÅ¡ byloje surinktų, sugadinto turto vertę pagrindžiančių duomenų, o bÅ«tent UAB „Euronoras“ pateiktos automobilio VW Passat CC remonto sÄ matos, UAB „Asistavita“ pateiktos automobilio VW Passat CC remonto sÄ matos ir UAB „Giantus vertinimas“ pateiktos iÅ¡vados dėl patirtos žalos dydžio matyti, kad nuketėjusiÄ ja pripažintos V. V. turtui padaryta žala siekia nuo 1753 Eur iki 2063 Eur (tomas 1, b. l. 31-37, 81-86, tomas 2, b. l. 45-51). Taigi, Å¡i vertė virÅ¡ija 5 MGL dydžio sumÄ , bet nevirÅ¡ija 250 MGL dydžio sumos.

Kaltinamoji A. R. veikė tiesiogine tyčia, ji suvokė savo veikos pavojingumÄ , numatė, kad bus sugadintas svetimas turtas ir Å¡ių pasekmių norėjo. Ä®vertinus visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamosios A. R. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai. Dėl bausmės skyrimo Skiriant kaltinamajai A. R. bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamoji A.

R. padarė tyčinį nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas. Vertinant kaltinamosios asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog ji teisiama pirmÄ kartÄ (tomas 2, b. l. 95-96), administracine tvarka nebausta (tomas 2, b. l. 98), nedirbanti, gyvenamosios vietos seniÅ«nijos charakterizuojama kaip asmuo, dėl kurio nusiskundimų iÅ¡ kaimynų ar kitų gyventojų nėra gauta (tomas 1, b. l. 163). IÅ¡ VÅ¡Ä® Molėtų pirminės asmens sveikatos priežiÅ«ros centro medicininio pažymėjimo nustatyta, kad A.

R. yra diagnozuota (duomenys neskelbtini) (tomas 2, b. l. 102). Ä® bylÄ pateikta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2021-03-24 specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pateikta iÅ¡vada, kad A. R. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (tomas 2, b. l. 107-108). Kaltinamosios A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje už kaltinamosios padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra numatytos keturios bausmės rÅ«Å¡ys: vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Ä®vertinus anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, tai pat tai, jog kaltinamoji A. R. yra teisiama pirmÄ kartÄ , o asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimo padarymÄ , paprastai skiriama su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, yra nedirbanti, jai skirtina geriausiai bausmės paskirtį atitinkanti sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ numatyta Å¡velniausia bausmės rÅ«Å¡is – vieÅ¡ieji darbai (BK 46 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl civilinio ieÅ¡kinio BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Kai civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį.

Gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi bÅ«ti teisinis priežastinis ryÅ¡ys. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieÅ¡kovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ . Nagrinėjamoje byloje kaltinamosios gynėjas teigė, jog Å¡ioje byloje yra svarbu, kas yra turto savininkas, ir jo nuomone civilinis ieÅ¡kovas byloje nustatytas netinkamai.

Faktinis turto savininkas ir valdytojas yra L. M. ir jo sužadėtinė, nes jie pirko automobilį už savo pinigus, mokėjimo draudimÄ už automobilį, jį remontavo ir iki Å¡iol jie automobilį eksploatuoja. Todėl mano, kad byloje civiliniu ieÅ¡kovu pripažintas netinkamas asmuo. Teismas su Å¡iais gynėjo argumentais nesutinka. BK 187 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, ar prokuroro reikalavimas.

Nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turinės ar neturtinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi (BPK 28 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog byloje yra V. V. pareiškimas, kuriuo ji kaip asmuo, kurio turtas – automobilis VW Passat CC, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas, praÅ¡o byloje pradėti ikiteisminį tyrimÄ (tomas 1, b. l. 29). Taigi, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal asmens pareiÅ¡kimÄ , Å¡is asmuo pripažintas nukentėjusiuoju byloje, taip pat Å¡is asmuo baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo (tomas 25, b. l. 32-41). Sutiktina, kad pagal teismų praktikÄ Ä¯statymas turtinės žalos padarymo ir nuosavybės teisės tarpusavyje nesusieja (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167/2009).

Teisėtas automobilio valdytojas gali bÅ«ti nukentėjusiuoju dėl jo valdytam turtui padarytos žalos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-463/2009, 2K-298-697/2016). Tačiau, kita vertus, tai jog automobilis yra registruotas asmens vardu (nagrinėjamu atveju V. V. vardu), nors jo faktiniai valdytojai (naudotojai) ar valdytojas (naudotojas) galimai yra kiti asmenys, kuriems taip pat gali bÅ«ti suteikiama teisė bÅ«ti nukentėjusiuoju (nukentėjusiaisiais) bei civiliniu ieÅ¡kovu (ar civiliniais ieÅ¡kovais), neeliminuoja teisės baudžiamajame procese nukentėjusiuoju ir civiliniu ieÅ¡kovu pripažinti asmenį, kuris yra registruotino turto savininkas, nesant tarp faktinio automobilio valdytojo ir naudotojo (valdytojų ir naudotojų) ir automobilio savininko ginčo dėl Å¡ios aplinkybės. Taigi konstatuotina, jog ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai nukentėjusiÄ jÄ ir civiline ieÅ¡kove pripažinta automobilio savininkė V.

V. (tomas 1, b. l. 82), pagrindo laikyti, jog ji nėra tinkama civilinė ieÅ¡kovė, byloje nėra (BPK 109 str.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalį žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų nurodytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Civilinė ieÅ¡kovė V. V. Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o atlyginti turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro 2203,67 Eur, taip pat nukentėjusioji praÅ¡o priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo bei iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ .

Nurodo, kad UAB „Euronoras“ sÄ matoje numatyti darbai, reikalingi atlikti sugadinto daikto atstatymui ir sudaro 2063,67 Eur. SÄ matoje nurodyti darbai parodo turto sugadinimu padarytos žalos dydį. Be to, nukentėjusioji praÅ¡o priteisti ir turto vertinimo bei remonto sÄ matos sudarymo iÅ¡laidas, kas sudaro 140 Eur (tomas 2, b. l. 32-41). Teismas, susipažinęs su į bylÄ pateikta UAB „Euronoras“ sudaryta automobilio VW Passat CC remonto sÄ mata (tomas 1, b. l. 7-12), sprendžia, kad kaltinime nurodyti automobilio VW Passat CC, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai: priekinio gaubto, kairės pusės priekinio sparno, deÅ¡inės pusės priekinio sparno, visų keturių durų, galinio dangčio, kairės ir deÅ¡inės Å¡oninių detalių, galinių žibintų subraižymas ir sÄ matoje nurodyti darbai yra susiję su aukščiau iÅ¡vardintomis dalimis (jų remontu), todėl Å¡i suma pripažintina pagrįsta. Konstatuotina, kad sugadinto turto vertė (nusikalstama veika padaryta žala) sutampa su nukentėjusiosios pateiktoje sÄ matoje nurodyta sugadinto turto atkuriamÄ ja verte, todėl nukentėjusiajai V.

V. iÅ¡ A. R. priteistina 2063,67 Eur dydžio turtinė žala. Teismas taip pat pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje Å¡ios kategorijos byloje sugadinto turto vertė gali bÅ«ti nustatoma ir pagal turto remonto sÄ matoje nustatytÄ sugadinto turto atkuriamÄ jÄ vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-240-696/2017). Taip pat nukentėjusioji praÅ¡o priteisti ir turto vertinimo bei remonto sÄ matos sudarymo iÅ¡laidas, kurias sudaro 140 Eur, t. y. 50 Eur sumokėta UAB „Euronoras“ bei 90 Eur UAB „Giantus vertinimas“.

Å ios iÅ¡laidos buvo patirtos dėl to, kad bÅ«tų nustatyta sugadinto turto atkuriamoji vertė, todėl laikytinos susijusiomis su nukentėjusiosios patirta turtine žala ir priteistinos iÅ¡ kalto asmens A. R.. Civiliniu ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡oma priteisti 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismai, priimdami apkaltinamÄ jį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palÅ«kanas nuo momento, kuris negali bÅ«ti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, praÅ¡ymas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo tenkintinas, nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei V. V. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ turtinei žalai atlyginti (2063,67 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko nuosprendžiu priteistos turtinės žalos atlyginimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Nukentėjusioji V. V. prašė pripažinti jos turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti proceso iÅ¡laidomis ir Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ kaltinamosios A.

R.. Å is praÅ¡ymas yra iÅ¡dėstytas civilinės ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktame civiliniame ieÅ¡kinyje. BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso iÅ¡laidas sudaro iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų, tačiau gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo.

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Civilinės ieÅ¡kovės patirtas 240 Eur dydžio iÅ¡laidas advokatui patvirtina 2020-12-17 mokėjimo nurodymas (tomas 1, b. l. 39), iÅ¡ kurio matyti, kad civilinė ieÅ¡kovė V. V. sumokėjo už teisines paslaugas advokatei S. P.. Å ios iÅ¡laidos pagrįstos dokumentais, į bylÄ yra pateiktas civilinis ieÅ¡kinys, rengtas dėl turtinės žalos, kuri padaryta kaltinamosios neteisėtais veiksmais, atlyginimo. Vadovaujantis aukščiau minėta BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostata, nukentėjusiosios turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis, laiko jas proporcingomis atliktam darbui ir priteisia jas iÅ¡ kaltinamosios A.

R.. Dėl kitų klausimų Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - trys kompaktiniai diskai su asmenų apklausų įraÅ¡ais, prisegti prie baudžiamosios bylos 2 tomo galinio virÅ¡elio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos per visÄ jos saugojimo laikÄ (BPK 94 str. 1 d. 3 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : A.

R. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį dirbti po 20 valandų visuomenės labui. Nukentėjusiosios V. V. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti iÅ¡ kaltinamosios A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2203,67 Eur (du tÅ«kstančius du Å¡imtus tris eurus 67 ct) turtinei žalai atlyginti ir 240 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) už advokato teisinę pagalbÄ bei priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 2063,67 Eur (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt trijų eurų 67 ct) sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo.

Kompaktinius diskus palikti saugoti prie bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mus. Teisėja Jolanta Gasparavičienė