c87f82c9-e4ca-424c-9fb1-c98b5fb73729 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Ričardas Gilys

Pranešėjas Ričardas Gilys                                       Baudžiamoji

byla Nr. 1A-60-193/2011

Teisėja Irena Pocevičienė                                       Teisminio

proceso Nr. 1-71-1-00080-2010-1

                                                                              Procesinio

sprendimo kategorija: 2.4.6.

 (S)

                                                                                         Â

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                         Â

2011 m. balandžio 1 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Nijolės Sušinskienės,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, Astai Railaitei, Vilmai Užkurėlienei,

dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,

nukentėjusiajam P. K. ir jo atstovui advokatui Raimundui Kurkliečiui, advokatui gynėjui Jonui Milčiui,

nuteistajam R. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

J. apeliacinį skundÄ dėl KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010-11-03 nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Be to, iÅ¡ Romo J. P. K. priteista 70 litų padarytai žalai atlyginti.

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteisti V. B. ir G. K., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

N U S T A T Ė:

R. J. nuteistas už tai, kad jis kartu su G. K. ir V. B., veikdami bendrininkų

grupe, 2010 m. balandžio 5 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini), iš P. K. gyvenamo namo kiemo V. B. pagrobus

20 litų vertės karutį, įsibrovė į patalpÄ , P. K. priklausantį Å«kinį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur pagrobė nukentėjusiajam P. K. priklausančiÄ 150 litų vertės avį, tuo padarydami nukentėjusiajam bendrÄ 170 litų turtinę žalÄ .

Nuteistasis R. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o peržiÅ«rėti bylÄ , kurioje KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010-11-03 nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. Teigia jam inkriminuotos vagystės nepadaręs, taip pat tos vagystės nepadarė ir su juo buvęs G. K.. Jie abu nežinojo, kad ten bus vykdoma vagystė,

jie buvo pasamdyti kaip krovėjai. Apie vagystę jis sužinojo tik policijoje, V. B. jiems nedavė už darbÄ jokios avies.

Atsikirtime į nuteistojo R. J. apeliacinį skundÄ nuteistoji V. B. teigia, kad KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010-11-03 nuosprendis yra teisingas, su juo visiÅ¡kai sutinka, nuteistojo R. J. skunde nurodyti teiginiai yra melagingi, be to, dar neįvykus teismui R. J. padarė dar vienÄ vagystę.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti jo apeliacinį skundÄ , o prokurorė prašė nuteistojo skundÄ atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

IÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto R.

J. kaltės klausimÄ pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ , pagrįstai pripažino jį kaltu dėl vagystės padarymo pagal BK

178 str. 2 d. ir paskyrė jam teisingÄ bausmę. Nors apeliantas ginčija savo kaltę, įrodymų vertinimÄ ir apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau iÅ¡analizavusi skunde nurodytus argumentus teisėjų kolegija neranda pagrindo skundÄ tenkinti.

Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už vagystės įvykdymÄ pagal BK

178 str. 2 d. Nuteistasis skunde iÅ¡ esmės ginčija teismo konstatuotus faktus bei įrodymų vertinimÄ , tačiau teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas

nuosprendyje pagrįstai rėmėsi kitų nuteistųjų V. B. ir G. K., paties apelianto, nukentėjusiojo bei liudytojų

parodymais, įvykio vietos apžiūros, daiktų parodymo atpažinti, daiktų apžiūros,

parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenimis, kurių pagrindu konstatavo R. J. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos

padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui, nuteistam pagal BK 178 str. 2 d. už P. K. priklausančio turto vagystę, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir išteisinti jį dėl jo nėra jokio pagrindo.

Pagal BK 178 str. atsako tas, kas pagrobė svetimÄ turtÄ . Turto grobimas – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Grobdamas svetimÄ turtÄ kaltininkas gauna turtinę naudÄ , padaro žalÄ turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo,

numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Nuteistajam R. J. inkriminuota BK 178 straipsnio 2 dalyje

numatyta svetimo turto vagystė atitinka visus šios nusikalstamos veikos požymius. Teismas byloje nustatė, kad R. J. kartu su G. K. ir V. B. įsibrovę į P.

K. priklausantį Å«kinį pastatÄ iÅ¡ ten pagrobė P. K. priklausančiÄ

150 litų vertės avį. Apeliantas neneigia kartu su minėtais asmenimis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvęs bei atlikęs tam tikrus veiksmus, kuriuos jis sau naudingai interpretuodamas įvardija kaip krovimÄ . R. J. teigia nesupratęs darantis nusikaltimÄ , tačiau Å¡ie jo parodymai visų byloje surinktų įrodymų kontekste vertintini kritiÅ¡kai. Pats apeliantas pirmosios instancijos teisme parodė, kad V. B. nurodytos avies važiavo tamsiu paros metu, apie 22 val. Tiek apeliantas, tiek kiti nuteistieji parodė, kad nuvykę pas P. K. nesidomėjo, ar savininkas yra namuose. Ne gana to, jie siekė bÅ«ti nepastebėti, nes kaip nuteistasis G. K. parodė, imant avį tvarte Å¡viesos jie nedegė, o Å¡vietėsi žiebtuvėliu. Vien tokios aplinkybės kaip – važiavimas tamsiu paros metu į svetimÄ sodybÄ , ėjimas į svetimÄ tvartÄ pasiÅ¡viečiant žibintuvėliu ir svetimo daikto iÅ¡ ten paėmimas nedalyvaujant savininkui – akivaizdžiai rodo atliekamų veiksmų slaptumÄ , neteisėtumÄ . Atlikdamas pastaruosius veiksmus bei vėlesnius, kurie pasireiÅ¡kė smÅ«gio suoliuku sudavimu aviai, jos pakrovimu, iÅ¡vežimu, iÅ¡dorojimu bei mėsos pardavimu, apeliantas R. J. suprato, kad kartu su kaltinime nurodytais bendrininkais be turto savininko sutikimo neatlygintinai paima svetimÄ turtÄ , kuris turi materialiÄ vertę, ir jį užvaldė. Visas aplinkybes dėl R. J. sÄ moningo dalyvavimo inkriminuotoje vagystėje patvirtino ir nuteistoji V. B., kuri nuo pat pradžių davė esminėse detalėse nekintančius bei nuoseklius parodymus. Savo atsikirtimu į R. J. apeliacinį skundÄ V.

B. taip pat patvirtino R. J. apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes esant melagingoms. Netikėti pastarosios nuteistosios parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti bylos duomenys, teismas neturi pagrindo.

Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai

įvertino įrodymus, tinkamai kvalifikavo R. J. veikÄ pagal BK 178 str. 2 d. ir pagrįstai pripažino jį kaltu remiantis įrodymų visetu, kurio visiÅ¡kai pakanka pripažinti, kad apeliantas įvykdė vagystę, už kuriÄ jis nuteistas.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo R. J. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Skirdamas jam bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytÄ bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę. Nors R. J. turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , registruotas darbo biržoje, tačiau jis, bÅ«damas teistas ir turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , padarė vienÄ tyčinį apysunkį baigtÄ nusikaltimÄ , todėl sutinkamai su BK 27 str. 1 d. nuostatomis yra recidyvistas, be to jis yra administracine tvarka baustas, neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pastarųjų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma. Todėl apylinkės teismas R. J. paskyrė realiÄ sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ laisvės atėmimo bausmę. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad R. J. paskirta bausmė tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek trukme, kuri mažesnė nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimalios ir maksimalios trukmės vidurkis, nėra aiÅ¡kiai per griežta ir dėl to neteisinga. Kokių nors iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių R. J. turėtų bÅ«ti Å¡velninama bausmė, byloje nenustatyta.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010-11-03 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK

20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

N U T A R I A :

Nuteistojo R. J. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas:Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

                  Ričardas Gilys

Teisėjai:                                                                          Â

                  Tomas Zdanavičius

Nijolė Sušinskienė

                                                                                              Â